Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo UAB „ATEA“ atstovui advokatui D. S., advokato padėjėjui M. M., atstovams Č. S., E. B. ir T. R.,

atsakovo VĮ Valstybinė miškų urėdija atstovams advokatui J. M., advokatei J. L., S. T. ir T. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „ATEA“ ieškinį atsakovei VĮ Valstybinei miškų urėdijai (VĮ Šalčininkų miškų urėdijos teisių perėmėjai) dėl skolos už atliktus darbus priteisimo ir įskaitymų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl bylos esmės

6. Šioje byloje yra kilęs ginčas dėl UAB „ATEA“ ir VĮ Šalčininkų miškų urėdija (t. y. įmonės, kurios teises ir pareigas perėmė atsakovas VĮ Valstybinių miškų urėdija) 2014 m. liepos 30 d. sudarytos sutarties Nr. 86 „Integruotos miškų ūkio veiklos apskaitos informacinės sistemos („IMŪVIS“) sukūrimo ir įdiegimo paslaugų pirkimo sutartis“ vykdymo.

8. Atsižvelgiant į tokį ieškinio dalyką, teismas pasisakys dėl kiekvieno ieškinio reikalavimo atskirai.

Dėl ieškovo reikalavimo priteisti atlygį už papildomus, sutartyje nenumatytus, darbus

9. Šiam ieškinio reikalavimui pagrįsti ieškovas teikia savo paties suformuotas pažymas apie atliktus papildomus darbus, kurių bendra vertė sudaro 505 379 Eur, t. y. nurodo, kad:

9.1 Rengiant ir įgyvendinant Administravimo modulį, ieškovas atliko papildomų darbų už 222 052 Eur. Nurodyta suma yra suskaičiuota, remiantis ieškovo taikytu 43 Eur valandiniu įkainiu (kuris ieškovo teigimu buvo taikytas ir pagrindinei sutarčiai) bei ieškovo paskaičiuota realizacijos trukme – 5164 val., t. y.: 43 x 5164 = 222 052 Eur;

9.2 Rengiant ir įgyvendinant Teisės ir personalo modulį, ieškovas atliko papildomų darbų už 7 568 Eur. Nurodyta suma yra suskaičiuota, remiantis 43 Eur valandiniu įkainiu bei realizacijos trukme – 176 val., t. y.: 43 x 176 = 7 568 Eur;

9.3 Rengiant ir įgyvendinant Miško naudojimo, gamybos ir prekybos modulį, ieškovas atliko papildomų darbų už 138 976 Eur. Nurodyta suma yra suskaičiuota, remiantis ieškovo taikytu 43 Eur valandiniu įkainiu bei realizacijos trukme – 3232 val., t.y.: 43 x 3232 = 138 976 Eur;

9.4 Rengiant ir įgyvendinant Miško atkūrimo ir apsaugos modulį, ieškovas atliko papildomų darbų už 73 444 Eur. Nurodyta suma yra suskaičiuota, remiantis ieškovo taikytu 43 Eur valandiniu įkainiu bei realizacijos trukme – 1708 val., t. y.: 43 x 1708 = 73 444 Eur;

9.5 Rengiant ir įgyvendinant Ekonomikos modulį, ieškovas atliko papildomų darbų už 27 391 Eur. Nurodyta suma yra suskaičiuota, remiantis ieškovo taikytu valandiniu įkainiu vykdant šią Sutartį, kuris yra 43 Eur bei realizacijos trukme – 637 val., t. y.: 43 x 637 = 27 391 Eur;

9.6 Rengiant ir įgyvendinant Integracijų modulį, ieškovas atliko papildomų darbų už 35 948 Eur. Nurodyta suma yra suskaičiuota, remiantis ieškovo taikytu 43 Eur valandiniu įkainiu bei realizacijos trukme – 836 val., t. y.: 43 x 836 = 35 948 Eur.

10. Iš viso ieškovas pateikia paaiškinimus apie 214 pozicijų papildomų darbų atvejų.

11. Kaip matyti iš Sutarties ir jos sudėtine dalimi esančios Integruotos miškų ūkio veiklos apskaitos informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugų techninės specifikacijos (toliau - Techninė specifikacija), šalys susitarė dėl sudėtingų analitinių ir technologinių paslaugų, susijusių su atsakovo ūkinės ir administracinės veiklos išskaitymu ir skaitmenizavimu pagal dvi posistemes (Generalinės miškų urėdijos ir miškų urėdijos) ir septynis šių posistemių modulius (Teisės ir personalo; Miško atkūrimo ir apsaugos; Miško naudojimo, Gamybos ir prekybos; Ekonomikos, finansų ir apskaitos; GIS; Klasifikatorių ir administravimo), o taip pat šios informacinės sistemos susiejimu loginiais ryšiais su išorės vartotojais ir kitomis duomenų bazėmis.

12. Teismas įvertinęs visus ieškovo nurodytus papildomų darbų atvejus, pritaria atsakovo pozicijai, kad šie darbai negali būti laikomi papildomais darbais. Atsakovas pagrįstai nurodo, kad dalis ieškovo įvardintų papildomų darbų akivaizdžiai patenka į Techninę specifikaciją, o kiti darbai netiesiogiai, tačiau aiškiai seka iš Sutarties esmės ir jos tikslų ir buvo būtini, kad pasiekti sutarties rezultatą. Teismas sutinka su atsakovu, kad Techninė specifikacija ir jos 4 skyrius „Detalieji sistemos reikalavimai“ negali būti aiškinamas atskirai nuo Sutarties, nuo Sutarties tikslo bei Techninės specifikacijos kitų skyrių ir sudėtinių dalių. Pats techninės užduoties pavadinimas „Integruota <...> informacinė sistema“ neabejotinai reiškia universalų produktą, leidžiantį optimizuoti atsakovo ūkinės veiklos valdymo procesus. Techninės specifikacijos 2 skyriuje yra numatyti projektuojamos IS tikslai, tarp kurių įvardintas siekis užtikrinti visų reikiamų duomenų kaupimą ir saugojimą vieningoje duomenų bazėje, duomenų perdavimą į IMŪVIS iš duomenų įvedimo ir pirminio apdorojimo vietų ir jų integravimą atliekant automatizuotus procesus; <...> taip pat siekis užtikrinti patikimą duomenų apsikeitimą tarp miškų urėdijų ir kitų institucijų informacinių sistemų, paremtą standartiniais duomenų apsikeitimo formatais arba tiesioginiu informacinių sistemų sujungimu. Teismas pritaria atsakovo argumentams, kad sutarties šalims tiek pagal sutarties vykdymo praktiką, tiek ir pagal Sutarties 2 priedo reikalavimus, numatančius Preliminarų Integruotos miškų ūkio veiklos apskaitos informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugų veiklų tvarkaraštį buvo žinoma ir suprantama, jog Techninė specifikacija neįtvirtina visų konkrečių ir detalių poreikių bei funkcionalumų, ir kad pradėdamas informacinės sistemos kūrimą, ieškovas turėjo atlikti „detalios analizės ir projektavimo darbus“, kuriems buvo numatytas pakankamai ilgas laikotarpis lyginant su visu sutarties vykdymo terminu (t.y. nuo 2017-08-04 iki 2014-11-14). Todėl teismas vertina, kad, pavyzdžiui, ieškovo nurodyti darbai, susiję su kuriamos sistemos platesniu intergravimu su buhalterinės apskaitos programa (dėl darbo laiko apskaitos), tiesiogiai seka iš sutartimi užsakyto kuriamo produkto esmės ir bendro poreikio IMŪVIS integruoti su buhalterinės apskaitos programa (teismo vertinimu, tai išdėstyta net keliose Finansų, ekonomikos ir apskaitos modulio Techninės specifikacijos diagramose (4.3.2.2.8 punktas)). Be to, tai, kad ieškovas prieš pradėdamas realizuoti sistemos kūrimo darbus, privalėjo atlikti detalią analizę, taip pat rodo, kad konkrečių funkcionalumų identifikavimas buvo sutartinis ieškovo įsipareigojimas, t. y. atsakovas Sutartimi pirko ne tik programavimo, bet ir analitinio atsakovo ūkinės veiklos vertinimo paslaugas. Šiuo atveju procesiniuose dokumentuose pats ieškovas pripažįsta, kad jis priėmė sprendimą pradėti modulių sukūrimo darbus (programavimo darbus) dar nepatvirtinus visos modulio analizės, todėl teismo vertinimu, „perprogramavimo“ darbai dėl atsiradusių nežymių papildomų funkcionalumų negali būti laikomi papildomais, sutartyje nenumatytais darbais.

13. Teismas nesutinka su ieškovu, kad jo nurodyti nauji funkcionalumai yra visiškai nesusiję su Sutartimi ir turi būti laikomi papildomais darbais (pavyzdžiui, važtaraščio spausdinimas, biokuro apskaita, ataskaitų turinio reikalavimai ir kt.). Pažymėtina, kad ieškovas nelaikė papildomais darbais naujų funkcionalumų, kurie buvo nustatyti iki sistemos programavimo darbų pradžios. Tai, kad dėl tokių vėliau paaiškėjusių konkrečių atsakovo poreikių sistemos funkcionalumui ieškovui teko perdaryti kai kuriuos sistemos kūrimo darbus, negali būti laikomos neįprastomis ir sutarties sudarymo metu nenumatytomis, papildomomis sutarties vykdymo sąnaudomis.

14. Teismas taip pat sutinka su atsakovu, jog dalis ieškovo nurodomų papildomų darbų yra susiję su ieškovo padarytų klaidų ir netikslumų taisymu. Kaip nurodo, atsakovas, vykdant projektą ir testuojant ieškovo atliktus darbus, nuolat paaiškėdavo klaidos, kurias ieškovas pagal Sutartį privalėjo ištaisyti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, klaidų fiksavimui ir taisymui buvo skirta MANTIS klaidų registravimo sistema. Teismas sutinka su atsakovu, kad visi ieškovo papildomų darbų lentelės punktai, kurie grindžiami MANTIS sistemoje nurodytais papildomais darbais, yra ne papildomi darbai, o klaidų taisymas.

15. Teismas sutinka su atsakovu, kad ieškovas nurodydamas eilę papildomų darbų, nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad buvo nustatytas į specifikaciją neįeinančio funkcionalumo poreikis, kad jis užsakytas ir realizuotas. Atsakovas pagrįstai teigia, kad ieškovas nesilaikė papildomų darbų užsakymo procedūros ir apie papildomus darbus bei reikalavimą už juos sumokėti, atsakovą informavo tik po galutinio darbo rezultato pridavimo.

16. Pažymėtina, kad šalys Sutartyje nustatė, kad informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugų kaina sudaro 9 059 999,63 Lt / 2 623 957,26 Eur. Pagal Sutarties 12.2 punktą Sutarties sąlygos Sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimo įstatymo (toliau – VPĮ) 3 straipsnyje nustatyti principai ir tikslai, ir tokiems Sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos pritarimas. Visi Sutarties pakeitimai įforminami raštu ir privalo būti pasirašyti abiejų šalių įgaliotų atstovų. Sutarties 7.8 punkte numatyta, kad Paslaugų kaina per visą Sutarties galiojimo laiką yra pastovi ir negali būti keičiama. Ieškovas teikia reikalavimą dėl Sutartyje nenumatytų atliktų papildomų darbų, kurių vertė 541 632,30 Eur, o tai yra esminė suma, palyginus su sutarties kaina. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad dėl tokios esminės sutarties dalies atsakovas pritardavo ne rašytiniais susitarimais kaip numatyta sutartyje, bei darbiniuose atskirų modulių darbo grupių pasitarimuose, kuriuose buvo sprendžiami techniniai klausimai.

17. Teismas pritaria atsakovui, jog sprendimai dėl papildomų darbų nebuvo priimti laikantis Projekto valdymo plane numatytos procedūros (ieškinio priedas Nr. 24). Remiantis Projekto valdymo plano 4.1 punktu Projekto priežiūros komisijos (toliau - PPK) „yra aukščiausio lygio sprendžiamoji valdžia projekte. Komisijos tikslas – sekti projekto eigą bei padėti Projekto įgyvendinimo grupei pasiekti projekto tikslus, priimant sprendimus, kurie įtakoja projekto darbų apimtis, terminus ir biudžetą“; „Projekto priežiūros komisijos darbo apimtis: [...] patvirtinti projekto vadovų sprendimus, kurie įtakoja darbų apimtis ir biudžetą; [...] įvertinti ir patvirtinti/atmesti esminius projekto pakeitimus, ypatingai kuomet pakeitimai turi įtaką projekto apimčiai ir biudžetui“. Todėl teismas sutinka su atsakovu, jog visi sprendimai, susiję su papildomais darbais kaip sprendimai, įtakojantys darbų apimtį ir biudžetą, turėjo būti priimti PPK. Projekto valdymo plano 5 priede yra numatytas papildomų darbų poreikio identifikavimas ir užsakymo procedūra: „Pokyčių poreikis gali būti inicijuotas užsakovo arba tiekėjo, kai tik atsiranda poreikis pakeitimams, kurie daro įtaką Sutartyje numatytiems darbams - t. y., darbų grafikams, kaštams arba reikalaujamam Sistemos funkcionalumui. Pokyčių valdymas vyksta pagal žemiau aprašytą procedūrą: 1. Užsakovas pateikia Vykdytojui Sistemos pakeitimo užsakymą, kuriame nurodo pageidaujamo Sistemos pakeitimo aprašymą, pageidaujamą Sistemos pakeitimo įgyvendinimo terminą ir kitą būtiną informaciją; 2. Vykdytojas, gavęs Sistemos pakeitimo užsakymą, raštu, ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas nuo Sistemos pakeitimo užsakymo gavimo dienos, įvertina Sistemos pakeitimui įgyvendinti reikalingų darbų apimtis, įgyvendinimo terminą ir užsakovui grąžina Sistemos pakeitimo įgyvendinimo paslaugų aprašą, kuriame nurodo Sistemos pakeitimui įgyvendinti reikalingų darbų valandas, terminus ir su Sistemos pakeitimo įgyvendinimu susijusias išlaidas; 3. Užsakovas, gavęs iš vykdytojo Sistemos pakeitimo įgyvendinimo paslaugų aprašą, per 5 darbo dienas nuo jo gavimo įvertina jį. Jei tinkamai įvertinti trūksta informacijos, Vykdytojo per įvertinimo terminą prašoma patikslinti informaciją. Tokiu atveju įvertinimo terminas pratęsiamas atitinkamu laikotarpiu; 4. Įvertinęs Sistemos pakeitimo įgyvendinimo paslaugų aprašą, užsakovas priima sprendimą dėl Sistemos pakeitimo įgyvendinimo paslaugų užsakymo ir informuoja vykdytoją apie Sistemos pakeitimo užsakymo patvirtinimą arba Sistemos pakeitimo užsakymo atsisakymą; 5. Užsakovui patvirtinus užsakymą vykdytojas pradeda teikti užsakyme nurodytas paslaugas; 6. Užsakyme suderintų paslaugų teikimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo dienos, kai užsakovas patvirtina užsakymą; 7. Vykdytojas parengia dokumentaciją apie atliktą paslaugos užsakymą, įvardydamas ir įvertindamas Sistemos pakeitimus, atsiradusius dėl užduoties įvykdymo, papildo Sistemos kūrimo ir diegimo metu parengtą dokumentaciją; 8. Vykdytojas parengia ir su užsakovu suderina užsakytos paslaugos testavimo scenarijus, kartu su užsakovo atstovu atlieka testavimą. 9. Vykdytojas diegia pakeitimą į Sistemą; 10. Vykdytojas, suteikęs užsakyme nurodytas paslaugas, pateikia užsakovui atliktų darbų perdavimo ir priėmimo aktą; 11. Užsakovas ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas nuo perdavimo ir priėmimo akto gavimo dienos raštu informuoja Vykdytoją apie nustatytus trūkumus ir trūkumų šalinimo terminą arba pasirašo perdavimo ir priėmimo aktą. Jei nurodyto termino (5 d. d.) nepakanka, Šalys tarpusavio susitarimu gali pratęsti terminą; 12. Vykdytojas, gavęs užsakovo pateiktas raštiškas pastabas, privalo per nurodytą terminą ištaisyti trūkumus ir dar kartą pateikti Užsakovui perdavimo ir priėmimo aktą; 13. Užsakovui pasirašius perdavimo ir priėmimo aktą, vykdytojas įgyja teisę pateikti užsakovui sąskaitą faktūrą už tinkamai suteiktas paslaugas.

18. Teismas pritaria atsakovui, jog būtent ši procedūra rodo, kad laikantis Projekto valdymo plano kiekvienas papildomų darbų, dėl kurių sprendimą galėjo priimti tik PPK, užsakymas turėjo būti įformintas laikantis detaliai reglamentuotos tvarkos. Tuo tarpu ieškovas šios tvarkos nesilaikė, ir į bylą nepateikė ne tik sprendimų dėl papildomų darbų, bet ir jokios kitos dokumentacijos, susijusios su papildomų darbų užsakymo ir įvykdymo įforminimu. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas derėjosi ar sutiko sumokėti už papildomus darbus. Todėl nėra galimybės pripažinti, kad ieškovo nurodyti papildomi darbai buvo užsakyti būtent kaip papildomi dabai, o ne kaip galimi papildomi funkcionalumai atitinkantys Techninių reikalavimų esmę. Taip pat nėra jokių įrodymų apie tai, kad užsakovas buvo įsipareigojęs už juos apmokėti konkrečią kainą.

19. Teismas vertina, kad šie pagrindiniai argumentai yra pakankami priimti sprendimą dėl ieškovo reikalavimo priteisti atlyginimą už papildomus darbus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad rangovas (ar paslaugos gavėjas) turi teisę reikalauti sumokėti už atliktus darbus daugiau nei sutartyje nustatyta darbų kaina tik tokiu atveju, kai yra suderinta abiejų šalių valia, kad atlikti darbai yra papildomi (sutartyje nenumatyti, neįtraukti į kainos apskaičiavimus ir negalėję būti protingai numatyti), tačiau būtini sutarčiai įvykdyti (statiniui pastatyti, rekonstruoti ir pan.), be to, suderinta abiejų šalių valia dėl tokių darbų kainos. Šių klausimų rangovas negali nuspręsti vienašališkai, be užsakovo sutikimo (išskyrus CK 6.684 str. 5 d. numatytą išimtį), ir reikalauti apmokėti už darbus, dėl kurių nebuvo susitarta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2012). Tačiau šiuo atveju teismas yra įsitikinęs, kad nebuvo ieškovo ir atsakovo suderintos valios dėl to, kad ieškovo nurodomi darbai yra papildomi (nenumatyti sutartyje) ar juo labiau, - suderintos valios dėl tokių darbų kainos.

20. Teismas plačiau nepasisako dėl ieškovo nurodytų papildomų darbų kiekio ir kainos. Pastebėtina tik tai, kad atsakovas jokių valandinių paslaugų neužsakė, ir pagal sutartį įsipareigojo sumokėti už sukurtą produktą, o ne už jo kūrimui sunaudotas darbo valandas pagal įkainį.

Dėl ieškovo reikalavimo, panaikinti įskaitymus ir priteisti atlyginimą už atliktus darbus

21. Byloje nustatyta, kad atsakovas VĮ Šalčininkų miškų urėdija 2015-10-06 raštu (ieškinio priedas Nr. 8) informavo ieškovą UAB „ATEA“, kad remiantis 2014-07-30 Integruotos miškų ūkio veiklos apskaitos informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugų sutarties Nr. 86 4.2. punktu VĮ Šalčininkų miškų urėdija priskaičiavo delspinigius už 2016 m. sausio - rugsėjo mėn. Delspinigių suma 99 057,67 eurų užskaityta iš UAB „ATEA“ 2015-12-31 PVM sąskaitos faktūros AA Nr.0165919, delspinigių suma 94 246,31 eurų užskaityta iš UAB „ATEA“ 2016-09-27 PVM sąskaitos faktūros AANr.0172371.

22. Sutarties 8.1 punkte šalys susitarė, kad IMŪVIS sukūrimo ir įdiegimo paslaugos turi būti suteiktos iki 2015-12-31. Sutarties 4.2 punkte nustatyta, kad jeigu vykdytojas dėl ne nuo užsakovo priklausančių aplinkybių Paslaugų nesuteikia iki sutartyje nustatyto termino arba vykdytojui netinkamai vykdant įsipareigojimus, užsakovas be oficialaus įspėjimo ir neprarasdamas teisės į kitus savo teisių gynimo būdus pagal sutartį, gali pradėti skaičiuoti 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo visos Sutarties kainos už kiekvieną termino pavėluotą dieną arba Sutartyje nustatyta tvarka vienašališkai nutraukia Sutartį.

23. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad „Iš CK 6.130 straipsnyje įtvirtintų nuostatų matyti, jog tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2010; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2010; 2010 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2010; 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2010; 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2010; kt.).

24. Pasisakydamas dėl delspinigių skaičiavimo pagrindo teismas sutinka su ieškovu, kad Sutarties 4.2 p. yra numatyta užsakovo teisė skaičiuoti delspinigius, bet ne pareiga. Be to, šia teise užsakovas gali pasinaudoti tik tuomet, jei sutarties įvykdymo termino praleidimas yra nulemtas nuo vykdytojo priklausančių priežasčių, t. y. Sutarties 4.2 punkto turinį reikėtų aiškinti atsižvelgiant į tai, kad jame yra įtvirtinta ne objektyvi civilinė atsakomybė, o atsakomybė už termino praleidimą dėl vykdytojo kaltės. Ieškovas pagrįstai teigia, kad nustačius, jog terminas praleistas dėl priežasčių ir aplinkybių, priklausančių nuo užsakovo, delspinigiai vykdytojui neskaičiuotini.

25. Spręsdamas dėl ieškovo praleisto sutarties įvykdymo termino ir galimybės už tai taikyti netesybas, teismas pastebi, kad šalys susitarė dėl sudėtingos informacinės sistemos sukūrimo, ir kad šis tikslas apskritai galėjo būti pasiektas tik esant glaudžiam sutarties šalių bendradarbiavimui. Ieškovas pagrįstai teigia, kad projekto realizavimo sudėtingumas buvo nulemtas tiek tuo, kad užsakovas veikė net 42 juridinių asmenų (urėdijų) interesais, tiek ir tuo, kad informacinė sistema turėjo atspindėti labai specifinės atsakovo vykdomos ūkinės veiklos aspektus. Iš bylos medžiagos matyti, kad projekto eigos koordinavimui buvo sudarytos net kelios darbo grupės, t. y. atsakovo VĮ Šalčininkų miškų urėdijos 2014-08-13 įsakymu buvo sudarytos darbo grupės, koordinuojančios atskirų modulių projektavimo ir realizavimo problemas, o taip pat 2014-08-27 įsakymu buvo įsteigta ir projekto priežiūros komisija (PPK).

26. Ieškovas pagrįstai nurodo, kad sutarties vykdymo terminas, tiesiogiai priklausė tiek nuo užsakovo sutarties vykdymo metu priimamų sprendimų, tiek ir nuo abipusio šalių bendradarbiavimo siekiant tinkamai realizuoti sutarties tikslus. Pirkimo užduoties techninėje specifikacijoje buvo nurodyti funkcionalumai ir kiti reikalavimai, kuriuos tiekėjas privalėjo išpildyti, tačiau kaip pripažįsta pats ieškovas nurodytų funkcionalumų įgyvendinimo detalizaciją turėjo parengti tiekėjas, vykdysiantis Sutartį. Tam, kad vykdytojas galėtų įgyvendinti Pirkimo užduotyje nurodytus funkcionalumus, užsakovas turėjo pateikti vykdytojui reikiamą informaciją, tokiu atveju vykdytojas turėjo parengti ir su užsakovu suderinti funkcionalumų įgyvendinimo detalias specifikacijas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Sutarties vykdymo metu šalys pasirengė Projekto valdymo planą (ieškinio priedas Nr. 24), iš kurio 4 skyriaus „Projekto vidinės ir išorinės komandos“ (13 psl.) matyti, jog užsakovas ir vykdytojas privalėjo itin glaudžiai bendradarbiauti ir dirbti išvien, kad būtų pasiekti Sutartyje numatyti rezultatai: „Projekto tikslų pasiekimui bei valdymui bus sudarytos projekto įgyvendinimo grupės iš Užsakovo (toliau vadinama – išorinė komanda) ir Tiekėjo (toliau vadinama – vidinė komanda) pusių. Projekto įgyvendinimo grupės vykdys pagrindines projekto veiklas, atliks nuolatinį projekto veiklų valdymą ir organizavimą“. Projekto valdymo plano 4.1 punktas (priedas Nr. 24) nustato, kad „Projekto priežiūros komisija (PPK) yra aukščiausio lygio sprendžiamoji valdžia projekte. Komisijos tikslas – sekti projekto eigą bei padėti Projekto įgyvendinimo grupei pasiekti projekto tikslus, priimant sprendimus, kurie įtakoja projekto darbų apimtis, terminus ir biudžetą. Tam, kad būtų atstovaujami visų šalių interesai, šią komisiją turėtų sudaryti deleguoti Užsakovo ir Tiekėjo atstovai. Projekto priežiūros komisija užtikrina reikalingų resursų skyrimą projektui, yra atsakinga už strateginį projekto valdymą, svarbiausių sprendimų priėmimą, atsakomybių delegavimą, tarpinių ir galutinių projekto rezultatų priėmimą“. Projekto valdymo plano 4.2 punktas (priedas Nr. 24) nustato, kad: „Projekto įgyvendinimo grupę sudaro Projekto vadovai iš Užsakovo pusės ir Tiekėjo pusės, Darbo grupių vadovai iš Užsakovo pusės, bei kiti Užsakovo ir Tiekėjo deleguoti asmenys, skirti projekto veikloms užtikrinti. Projekto vadovai iš Užsakovo ir Tiekėjo pusės yra kartu atsakingi už projekto tikslų pasiekimą: realizuoti numatytą projekto apimtį nustatytais terminais ir komandos apribojimais, nustatytame biudžete“. Atsižvelgiant į tokius susitarimus dėl sutarties vykdymo, teismas visiškai pritaria ieškovui, kad šalis sutarties vykdymo metu buvo įpareigotos glaudžiai laikytis bendradarbiavimo principo.

27. Teismas sutinka su ieškovu, kad bendradarbiavimo pareigos tinkamas vykdymas turi esminės reikšmės vykdant informacinių technologijų sistemų kūrimo/ diegimo sutartis. Tai detaliai yra išaiškinęs ir kasacinis teismas, kuris vienoje iš nagrinėtų civilinių bylų nusprendė, kad perkančioji organizacija dėl bendradarbiavimo stokos yra pati kalta už informacinės sistemos neįdiegimą, t. y. kasacinis teismas yra pripažinęs, kad šalių sudarytos sutarties pobūdis (informacinės sistemos sukūrimas, kas lemia projekto unikalumą ir darbų sudėtingumą) lėmė būtinybę šalims vykdant sutartį itin glaudžiai bendradarbiauti, todėl šios pareigos nevykdymas turi esminę įtaką sutartinių įsipareigojimų tinkamam vykdymui ir šalių santykių galutinio tikslo pasiekimui. Atitinkamai kasacinis teismas konstatavo, kad dėl bendradarbiavimo stokos kilusios neigiamos pasekmės priskiriamos nepakankamai bendradarbiavusiai šaliai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2013).

28. Esamu atveju, IMŪVIS paslaugos yra suteiktos, tačiau sistema įdiegta vėliau, nei numatyta Sutartyje. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, iš esmės neturi pagrindo nesutikti su ieškovu, kad vykdytojas siekė bendradarbiauti, o Sutarties vykdymo procesas vėlavo dėl nepakankamo atsakovo bendradarbiavimo pareigos įgyvendinimo. Kaip teisingai pažymi ieškovas, užsakovas vėlavo teikti informaciją, pateiktą informaciją keisdavo, kėlė papildomus poreikius ir tai vykdytojui apsunkino Sutarties vykdymą sutartyje numatytu terminu.

29. Kaip matyti iš Projekto priežiūros komisijos 2015-02-19 susitikimo protokolo Nr. 3 (ieškinio priedas Nr. 16) sutarties šalys aiškiai suprato ir susitarime apibrėžė, jog projektas gali vėluoti dėl pasikeitusių teisės aktų reikalavimų. Ieškovas pagrįstai pastebi, kad dalis teisės aktų, kurių reikalavimai turėjo būti atspindėti informacinėje sistemoje, buvo priimti paties atsakovo arba ją kontroliuojančio subjekto (aplinkos ministerijos), todėl ši aplinkybė negalėtų būti laikoma kaip nepriklausanti nuo užsakovo ir objektyvi, vertinant termino praleidimą. Nors teismas ir nepritaria ieškovui, kad tokių reikalavimų įgyvendinimas reiškia papildomus sutartyje nenumatytus darbus (ieškovo nurodomas Medžioklės administravimo koregavimas, Biokuro apskaita, Informacija apie pusmečio aukcionų pusmetinėms ir aukcionų ilgalaikėms sutartims sudaryti numatomose pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartyse medienos kiekius ir kainas), tačiau sutinka, kad tokių pasikeitusių užduočių realizavimas pareikalavo papildomo laiko ir kad tokia termino vėlavimo priežastis negali sukelti sutartinės atsakomybės ir netesybų taikymo vykdytojui.

30. Ieškovas pagrįstai atkreipia dėmesį į tai, jog tam tikri informacinės sistemos tinkamam veikimui reikšmingi pakeitimai, kuriuos inicijavo užsakovas, buvo pateikti tik IMŪVIS priėmimo testavimo metu ar jau atliekant IMŪVIS bandomąją eksploataciją, t. y. kai IMŪVIS paslaugos iš esmės jau buvo suteiktos ir buvo belikę tik atlikti testavimą ir bandymus, t. y. Užsakovas naujus pakeitimus inicijavo baigiamojoje projekto stadijoje, kai bet koks sistemos pakeitimas lemia, kad tiekėjas turi atlikti pakeitimus ir kitose sistemos dalyse.

31. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad projekto veiklos buvo vykdomos pagal suderintą projekto valdymo planą, kuris, be viso kito, apibrėžė ir vykdomus etapus (Projekto valdymo plano skyrius 3.2. „Projekto apimtis“). Dėl didelės apimties ir sudėtingumo projektas buvo suskaldytas atskirais projekto etapais, išskiriant kiekvieno modulio diegimą atskirai ir juos galutiniame etape integruojant. Projekto etape kuriamas modulis buvo plėtojamas remiantis darbų vykdymo etapais: modulio analizė, modulio sukūrimas, dokumentacijos (aprašymo) parengimas, vartotojų apmokymas, testavimas ir bandomoji eksploatacija, diegimas į gamybinę aplinką. Pagal sutartį darbų vykdymo etapai buvo įgyvendinami naudojantis krioklio (angl. waterfall) programinės įrangos kūrimo metodika, t.y. pavyzdžiui, modulio sukūrimas turėjo būti pradedamas tik pabaigus ir patvirtinus modulio analizę. Nagrinėjamu atveju šalys pripažįsta, kad nemažai naujų poreikių ir funkcionalumų (Taksoraščio spausdinimo funkcionalumas, Numatomos kirsti biržės registracijos žurnalo tobulinimas, Darbų priėmimo aktų tikslinimas ir kt.) buvo suformuluota Miško naudojimo, gamybos ir prekybos modulio darbo grupės 2015 m. gruodžio 30 d. protokole Nr. 44, t. y. paskutinę termino dieną, kai sutartis turėjo būti įvykdyta (ieškinio priedas Nr. 25).

32. Ieškovas pagrįstai nurodo, kad papildomus poreikius atsakovas yra išreiškęs ir po numatyto sutarties įvykdymo termino pasibaigimo. Ieškovas pažymi, kad, Miško atkūrimo ir apsaugos modulyje buvo atlikta papildoma analizė ir programavimo darbai atnaujinant „Sėklinės bazės objektas“ formą, pagal atsakovo pageidavimą, pateiktą 2016-03-16 el. laiške „RE Selekciniai žurnalai.msg“ (ieškinio priedas Nr. 117). Miško naudojimo ir gamybos darbo grupė priėmimo testavimo metu 2016-02-09 išreiškė poreikį pakeisti Ūkinių paslaugų sutarties priedo numerio pateikimo algoritmą (ieškinio priedas Nr. 29), 2016-07-01 atsakovas išreiškė pageidavimą pakeisti sodmenų pasirinkimą iš selekcinių žurnalų, sėklų siuntų ir medelyno kortelių, o ne iš kainininko (ieškinio priedas Nr. 119) ir kt.

33. Nors šalys skirtingai interpretuoja priežastis, dėl kurių numatyti poreikiai nebuvo identifikuoti projektavimo stadijoje ir neįgyvendinti laiku, tačiau teismo vertinimu, tokios situacijos negalima priskirti išskirtinai kurios nors vienos sutarties šalies kaltei. Atsakovas teisingai teigia, kad ieškovas turėjo labiau domėtis sistemos pritaikymu atsakovo ūkinėje veikloje ir turėjo tinkamai fiksuoti visus poreikius projektavimo stadijoje, tačiau lygiai taip pat reikėtų pritarti ir ieškovui, jog atsakovas turėjo teikti pilną ir išsamią informaciją, reikalingą sistemos poreikių analizei. Tai rodo, kad sutarties šalys iš tiesų nepakankamai bendradarbiavo, tačiau 2015 m. gruodžio 30 d. įformindamos papildomus neįgyvendintus funkcionalumus ir aiškiai pripažindamos, kad šiems funkcionalumams realizuoti neužtenka sutartimi nustatyto termino (Miško naudojimo, gamybos ir prekybos modulio darbo grupės 2015 m. gruodžio 30 d. protokole Nr. 44 pažymėta, kad kai kuriems darbams gali prireikti papildomo termino iki 2016 m. vasario 29 d., o kai kuriems – net iki 2016 m. liepos 1 d.), iš esmės sutiko tęsti sutartinius santykius ir įgyvendinti dėl bendradarbiavimo stokos nepilnai realizuotus kuriamos informacinės sistemos tikslus.

34. Ieškovas taip pat pagrįstai nurodo, kad didelė papildomų darbų apimtis buvo žinoma atsakovui, nes dar 2015 m. birželio 11 d. Projekto priežiūros komisijos (PPK) susirinkimo protokole buvo fiksuojama, jog realizuoti papildomas funkcijas „Miško skaitos“ sistemoje neužteks laiko iki 2016 metų dėl priežasčių, susijusių su papildomų funkcionalumų sąrašo derinimu (ieškinio priedas Nr. 130). Teismas negali sutikti su atsakovu, kad termino praleidimas dėl papildomų funkcionalumų nesuderinimo turėtų būti priskirtas ieškovo, kaip vykdytojo rizikai, už tai taikant netesybas.

35. Vertindamas termino praleidimo priežastis, teismas taip pat sutinka su ieškovu, jog termino praleidimą įtakojo ir atsakovo nepakankamas bendradarbiavimas įgyvendinat projekto integravimą su kitomis išorinėmis informacinėmis sistemomis. Kaip nurodo ieškovas, vienas esminių IMŪVIS funkcionalumų buvo susijęs su duomenų perdavimu „į“ ir „iš“ susijusių informacinių sistemų. Susijusios informacinės sistemos – buhalterinės apskaitos sistemos ir Valstybinės miškų tarnybos informacinės sistemos (Pirkimo užduoties techninės specifikacijos 3.3 punkto 2 lentelė), kurios ilgą laiką nebuvo pasirengusios nei priimti, nei perduoti duomenų ir tai trukdė Sutarties vykdymui, nes vykdytojas negalėjo vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, o užsakovas šiame procese, kad su juo susijusios sistemos bendradarbiautų su tiekėju, nedalyvavo ir pastangų sureguliuoti situaciją nedėjo. Ieškovas pažymi, kad buhalterinės sistemos, veikė būtent tarp urėdijų ir buhalterines sistemas administruojančių ūkio subjektų sudarytų atskirų sutarčių pagrindu. Kaip nurodo ieškovas, siekdamas įvykdyti Sutartį laiku, laikydamasis bendradarbiavimo principo, jis dėjo visas reikiamas pastangas, kad būtų parengta integracijų specifikacija bei papildomai parengė išeities kodus (.Net technologija), kuriuos pateikė užsakovui, bei duomenų perdavimo simuliatorių (išorines informacines sistemas simuliuojančią programinę įrangą). Tai iš vykdytojo pareikalavo tiek papildomo laiko, tiek lėšų. Be to, kadangi nebuvo išbandytos realios sąsajos su buhalterinėmis sistemomis, t. y. kadangi užsakovas nesudarė tinkamų sąlygų vykdyti Sutartį, sąsajų testavimas truko ilgiau nei su realia sistema. Ieškovas pažymi, kad vykdytojas negalėjo įtakoti išorines informacines sistemas valdančių institucijų ir įstaigų, buvo prašoma užsakovo padėti su šiomis institucijomis komunikuoti, tačiau užsakovas bendradarbiavimo principo nesilaikė ir Sutarties vykdytojui vykdyti nepadėjo, konstruktyvus dialogas vyko tik su Valstybine miškų tarnyba. Teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovu, kad visa tai turėjo tiesioginę įtaką Sutarties 8.1 punkte numatyto termino praleidimui.

36. Apibendrinant tai, kas nurodyta aukščiau, teismas pritaria, ieškovo argumentacijai, jog atsakovas ne visada laiku informuodavo ieškovą apie teisės aktų reikalavimus atsakovo ūkinei veiklai, duodavo nurodymus keisti jau atliktus darbus ar jau suderintus darbus, nesuteikė realios pagalbos ieškovui vykdant Sutartį bendradarbiaujant su trečiaisiais asmenimis, nekoordinavo veiksmų su ieškovu. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas nepakankamai vykdė CK 6.38, 6.200 str. įtvirtintą bendradarbiavimo pareigą ir todėl nepagrįstai skaičiavo Sutarties 4.2 punkte numatytas netesybas už sutarties įvykdymo termino praleidimą.

37. Be to, teismas taip pat pritaria ieškovo argumentams, jog netesybų taikymas pagal termino praleidimo priežastis ir kitas su sutarties vykdymu susijusias aplinkybes, nebūtų teisingas ir protingas. Kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005) bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2003; taip pat žr. 2003 m. lapkričio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003; 2007 m. kovo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007). Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: mažinamos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) netesybos (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.) arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007). Aiškinant šias nuostatas kasacinis teismas patvirtino, kad iš CK 6.73 str. 2 d. ir 6.258 str. 3 d. nustatytų netesybų mažinimo atvejų daroma išvada, kad mažinamos netesybos neturi būti neprotingo dydžio, o dydžio parinkimui turi įtakos prievolės įvykdymo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje taip pat yra teigiama, kad įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ ar „neprotingai didelės netesybos“ nėra sukonkretintos, todėl kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos vertina netesybas teismai, nagrinėdami konkrečias bylas. Pagal formuojamą praktiką nurodytos aplinkybės vertintinos atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012). Šiuo atveju nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog Ieškovas stengėsi Sutartį įvykdyti tinkamai ir laiku, vykdė darbus, kurie nebuvo tiksliai įvardinti sutartyje pagal atsakovo papildomai išreikštus poreikius ir techninius reikalavimus. Kaip minėta pasitarimų protokoluose pats atsakovas yra pripažinęs, jog vėliau suformuluotų užduočių realizavimui yra reikalingas papildomas terminas taip iš dalies pritardamas sutarties termino pratęsimui. Taip pat byloje nustatyta, kad Ieškovas darbų įvykdymo termino dienai, t.y. 2015-12-31, jau buvo atlikęs esminę informacinės sistemos kūrimo paslaugų dalį, o atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad dėl pavėluoto sutarties įvykdymo jis patyrė kokių nors nuostolių, prilygstančių paskaičiuotų delspinigių sumai. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad net ir pripažinus, jog už termino praleidimą ir neefektyvų bendradarbiavimą iš dalies yra atsakingas ir pats ieškovas, delspinigių taikymas šiuo atveju negalėtų būti laikomas teisingu ir protingu.

38. Atsižvelgiant į tai, šis ieškovo reikalavimas tenkinamas, atsakovo VĮ Šalčininkų miškų urėdijos 2015-10-06 raštu atlikti įskaitymai (99 057,67 eurų užskaityta iš UAB „ATEA“ 2015 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitos faktūros AA Nr.0165919 ir 94 246,31 eurų užskaityta iš UAB „ATEA“ 2016 m. rugsėjo 27 d. PVM sąskaitos faktūros AANr.0172371) panaikinami kaip neteisėti iš esmės ir ieškovui priteisiama 19 3303,98 Eur skola pagal Sutartį.

39. Ieškovas prašo priteisti 5 582,75 Eur delspinigių, nuo pradelstos skolos. Sutarties 4.3 p. nurodyta, jog užsakovui pavėlavus atsiskaityti už suteiktas paslaugas pagal Sutarties sąlygas ir vykdytojui pareikalavus, užsakovas moka vykdytojui 0,02 proc. delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo pavėluotos sumokėti sumos. Sutarties 7.4 p. nurodyta, jog užsakovas galutinį mokėjimą atlieka per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo perdavimo-priėmimo akto ir sąskaitos-faktūros/PVM sąskaitos-faktūros gavimo dienos. Ieškovas prašo priteisti 2 016,95 Eur delspinigių nuo pagal PVM sąskaitą faktūrą AA Nr. 0172371 nesumokėtos 94 246,31 Eur sumos už 107 dienas. Šis prašymas yra pagrįstas ir tenkinamas (94 246,31 x 0,02 /100 = 18,85; 18,85 x 107 d. = 2 016,95 Eur). Taip pat ieškovas prašo priteisti 3565,80 Eur delspinigių nuo pagal PVM sąskaitą faktūrą AA Nr. 0165919 nesumokėtos 99057,67 Eur sumos už 180 dienų. Šis reikalavimas taip pat tenkinamas (99057,67 x 0,02 /100 = 19,81; 19,81 x 180 d. = 3 565,80 Eur).

40. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. To paties straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Remiantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, iš atsakovo ieškovui už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui priteisiama 9,16 proc. metinių procesinių palūkanų (atsižvelgiant į galiojusią palūkanų normą).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

41. CPK 93 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

42. Šiuo atveju ieškinys yra patenkintas iš dalies, t. y. patenkinta 198 886,73 Eur iš 704 265,73 Eur ieškinio sumos (patenkinta ieškinio dalis – 28,24 proc. atmesta 71,76 proc.).

43. Atsižvelgiant į tai ieškovui iš atsakovo priteisiama 1 806,80 Eur žyminio mokesčio (28,24 proc. nuo 6398 Eur). Taip pat ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 44 998,81 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą byloje. Teismas atsižvelgdamas į bylos apimtį, trukmę, procesinių dokumentų kiekį, ginčo nagrinėjimą mediacijoje, vertina, kad protingos ir pagrįstos išlaidos, atitinkančios šios bylos sudėtingumą bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas, neturtėtų viršyti 12 000 Eur. Nuo šios sumos ieškovui priteisiama 28,24 proc., t.y. 3 388,80 Eur (proporcingai patenkintų reikalavimų daliai). Iš viso ieškovui iš atsakovo priteisiama 5 195,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

44. Atsakovas šioje byloje prašo priteisti 8 234,05 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą byloje. Atsakovo prašymas tenkinamas priteisiant bylinėjimosi išlaidas proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, t. y. 5 908,75 Eur (71,76 proc. nuo 8 234,05 Eur).

45. Byloje teismas patyrė 9,76 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovo ir atsakovo proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai, t.y. iš ieškovo priteisiama 7 Eur o iš atsakovo 2,76 Eur (CPK 96 str.). Kadangi atsakovui tenkanti dalis neviršija 3 eurų, jis nuo šių išlaidų mokėjimo atleidžiamas (CPK 92 str., Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovės UAB „ATEA“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti atsakovo VĮ Šalčininkų miškų urėdijos (teisių perėmėjas VĮ Valstybinių miškų urėdija) 2015-10-06 raštu atliktus įskaitymus (99 057,67 eurų užskaityta iš UAB „ATEA“ 2015-12-31 PVM sąskaitos faktūros AA Nr.0165919 ir 94 246,31 eurų užskaityta iš UAB „ATEA“ 2016-09-27 PVM sąskaitos faktūros AA Nr.0172371).

Priteisti ieškovui UAB „ATEA“, juridinio asmens kodas 122588443, iš atsakovo VĮ Valstybinių miškų urėdija, juridinio asmens kodas 132340880, 193 303,98 Eur (vieno šimto devyniasdešimt trijų tūkstančių trijų šimtų trijų eurų, 98 ct) skolą, 5 582,75 Eur (penkių tūkstančių penkių šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų, 75 ct) delspinigius, 9,16 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. vasario 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 5 195,60 Eur (penkių tūkstančių vieno šimto devyniasdešimt penkių eurų, 60 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitus ieškinio reikalavimus atmesti.

Priteisti iš atsakovo VĮ Valstybinių miškų urėdija, juridinio asmens kodas 132340880, ieškovui UAB „ATEA“, juridinio asmens kodas 122588443, 5 908,75 Eur (penkių tūkstančių devynių šimtų aštuonių eurų, 75 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti Lietuvos valstybei iš ieškovo UAB „ATEA“, juridinio asmens kodas 122588443, 7,00 Eur (septynių eurų, 0 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.