Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ATEA“ ir atsakovės valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ATEA“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Valstybinei miškų urėdijai dėl skolos už atliktus darbus priteisimo ir įskaitymų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „ATEA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei valstybės įmonei (toliau – VĮ) Valstybinei miškų urėdijai, prašydama: 1) pripažinti, kad atsakovės atlikti įskaitymai ieškovės UAB „ATEA“ atžvilgiu 193 303,98 Eur sumai pagal 2015 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą AA Nr. 0165919 ir 2016 m. rugsėjo 27 d. PVM sąskaitą faktūrą AA Nr. 0172371 yra neteisėti ir juos panaikinti; 2) priteisti iš atsakovės 193 303,98 Eur skolą bei 5 582,75 Eur delspinigius; 3) konstatavus, kad egzistuoja pagrindas, ieškovei taikyti delspinigius, sutartyje nurodytus delspinigius mažinti atsižvelgiant į UAB „ATEA“ įgyvendintą paslaugų dalį 2015 m. gruodžio 30 d., t. y. iki 42 275,58 Eur; 4) sumažinti sutartyje nustatytą 0,02 proc. delspinigių dydį bent iki 0,01 proc.; 5) priteisti iš atsakovės 505 379 Eur už ieškovės papildomai atliktus darbus; 6) priteisti 9,16 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo momento teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 7) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ji ir VĮ Šalčininkų miškų urėdija 2014 m. liepos 30 d., remiantis atviro konkurso būdu paskelbtomis viešojo pirkimo sąlygomis, sudarė Integruotos miškų ūkio veiklos apskaitos informacinės sistemos (toliau – IMŪVIS) sukūrimo ir įdiegimo paslaugų sutartį Nr. 86 (toliau – sutartis), pagal kurią ieškovė iki 2015 m. gruodžio 31 d. įsipareigojo sukurti sistemą, o atsakovė sumokėti ieškovei už suteiktas paslaugas. Ieškovė dėl atsakovės veiksmų iki nustatyto termino nespėjo atlikti visų numatytų sistemos sukūrimo darbų. Atsakovė ieškovės atliktus darbus priėmė 2016 m. rugsėjo 27 d., t. y. praleidus sutartyje nustatytą terminą sistemai sukurti, todėl už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 27 d. priskaičiavo ieškovei delspinigius (193 303,98 Eur), kuriuos išskaičiavo iš ieškovei mokėtinos sumos už atliktus darbus.

3. Atsakovė buvo išreiškusi poreikį dėl papildomų IMŪVIS darbų atlikimo, tačiau už atliktus darbus ieškovei nesumokėjo 505 379 Eur (nurodytos sumos apskaičiuotos remiantis ieškovės taikytu valandiniu įkainiu vykdant sutartį), o būtent:

3.1. rengiant ir įgyvendinant Administravimo modulį, ieškovė atliko atsakovei papildomų darbų už 222 052 Eur;

3.2. rengiant ir įgyvendinant Teisės ir Personalo modulį, ieškovė atliko atsakovei papildomų darbų už 7 568 Eur.

3.3. rengiant ir įgyvendinant Miško naudojimo, gamybos ir prekybos modulį, ieškovė atliko atsakovei papildomų darbų už 138 976 Eur.

3.4. rengiant ir įgyvendinant Miško atkūrimo ir apsaugos modulį, ieškovė atliko atsakovei papildomų darbų už 73 100 Eur.

3.5. rengiant ir įgyvendinant Ekonomikos modulį, ieškovė atliko atsakovei papildomų darbų už 27 391 Eur;

3.6. rengiant ir įgyvendinant Integracijų modulį, ieškovė atliko atsakovei papildomų darbų už 35 948 Eur.

2. Atsakovė procesiniuose dokumentuose prašė ieškovės ieškinį atmesti, nurodė, kad atsakovė pagrįstai skaičiavo delspinigius ieškovei, kurie buvo išskaičiuoti iš ieškovei mokėtinos sumos, nes ieškovė neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų laiku perduoti atliktus darbus. Ieškovė sutartus darbus baigė atlikti tik 2016 m. rugsėjo 27 d., nors ieškovei nebuvo pratęstas terminas sutartiems darbams atlikti. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog terminas darbams atlikti buvo praleistas dėl to, kad atsakovė užsakė papildomus darbus ir kad ieškovė papildomai atliko darbų už 505 379 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: 1) panaikino VĮ Šalčininkų miškų urėdijos (teisių perėmėjas VĮ Valstybinių miškų urėdija) 2016 m. spalio 6 d. raštu atliktus įskaitymus (99 057,67 eurų įskaityta iš UAB „ATEA“, 2015 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitos faktūros AA Nr.0165919 ir 94 246,31 Eur įskaityta iš UAB „ATEA“ 2016 m. rugsėjo 27 d. PVM sąskaitos faktūros AA Nr.0172371); 2) priteisė ieškovei UAB „ATEA“ iš atsakovės 193 303,98 Eur skolą, 5 582,75 Eur delspinigius, 9,16 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. vasario 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 5 195,60 Eur bylinėjimosi išlaidas; 3) priteisė iš atsakovės ieškovei 5 908,75 Eur bylinėjimosi išlaidas; 4) Lietuvos valstybei iš ieškovės priteisė 7 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

4. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neatliko papildomų darbų, nes dalis ieškovės nurodytų darbų pateko į Techninę specifikaciją, o kitus darbus buvo būtina atlikti, kad būtų pasiektas sutarties rezultatas. Pažymėjo, kad sprendimai dėl papildomų darbų nebuvo priimti laikantis numatytos procedūros, nes byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovė derėjosi ar sutiko sumokėti 505 379 Eur už vienašališkai atliktus papildomus darbus.

5. Teismas nustatė, kad šalys susitarė dėl sudėtingos informacinės sistemos sukūrimo ir kad šis tikslas apskritai galėjo būti pasiektas tik esant glaudžiam sutarties šalių bendradarbiavimui. Sutarties 4.2. papunkčiu šalys susitarė, kad vykdytojui (ieškovei) dėl ne nuo užsakovo (atsakovės) valios priklausančių aplinkybių nesuteikus paslaugų iki sutartyje nustatyto termino arba vykdytojui netinkamai vykdant įsipareigojimus, užsakovas be oficialaus įspėjimo ir neprarasdamas teisės į kitus savo teisių gynimo būdus pagal sutartį, gali pradėti skaičiuoti 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo visos sutarties kainos už kiekvieną termino pavėluotą dieną arba sutartyje nustatyta tvarka vienašališkai nutraukti sutartį.

6. Teismas vertino, kad sutarties 4.2. papunkčio turinį reikėtų aiškinti atsižvelgiant į tai, kad jame yra įtvirtinta civilinė atsakomybė už termino praleidimą dėl vykdytojo kaltės, jei terminas praleistas dėl priežasčių ir aplinkybių, priklausančių nuo užsakovo, todėl delspinigiai, kurie neatitinka protingumo ir sąžiningumo reikalavimų, vykdytojui neskaičiuotini.

7. Teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies (patenkinta ieškinio dalis – 28,24 proc., atmesta dalis – 71,76 proc.), ieškovei iš atsakovės priteisė 1 806,80 Eur žyminio mokesčio, taip pat, atsižvelgęs į bylos apimtį, trukmę, procesinių dokumentų kiekį, ginčo nagrinėjimą mediacijoje, vertino, kad protingos ir pagrįstos išlaidos, atitinkančios šios bylos sudėtingumą bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas, neturėtų viršyti 12 000 Eur. Teismas nuo šios sumos ieškovei priteisė 28,24 proc. bylinėjimosi išlaidų, t. y. 3 388,80 Eur. Iš viso ieškovei iš atsakovės priteisė 5 195,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodė, kad atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, t. y. 5 908,75 Eur (71,76 proc. nuo atmestų ieškinio reikalavimų), tačiau rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad ši suma priteistina ieškovei iš atsakovės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8. Ieškovė UAB „ATEA“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 18 d. sprendimą, jo dalį, kuria netenkintas reikalavimas dėl 505 379 Eur priteisimo už papildomai atliktus darbus, panaikinti ir šią ieškinio dalį tenkinti bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota analogiškose bylose, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovės atlikti darbai nebuvo papildomi. Atsakovė, atsisakydama priimti atliktą darbų rezultatą, neteisėtai ir nepagrįstai reikalavo atlikti papildomus, Techninėje specifikacijoje nenurodytus darbus, jų sutartyje numatyta tvarka neįformindama ir už juos nesumokėdama. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės visiškai nevertino ir apie tai sprendime nepasisakė ir nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojama praktika, nukrypo nuo jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-469/2019, 2017 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3360-248/2017).

10.2. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti ieškinio reikalavimą dėl atlyginimo už atliktus papildomus darbus, rėmėsi ne konkrečiomis Techninės specifikacijos nuostatomis, kuriose (ne)būtų konkrečiai įvardyti ieškovės įrodinėjami papildomi darbai, o išimtinai tik abstraktaus pobūdžio teiginiais apie tai, kad, tariamai, papildomų darbų poreikis galėjo būti numanomas, netiesiogiai, tačiau aiškiai kylantis iš sutarties esmės, bendro poreikio, todėl nukrypo su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aktualios praktikos tokio pobūdžio bylose.

10.3. Teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nes ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtino, kad šalys susitarė, jog ieškovė atliks atsakovės užsakomus papildomus, Techninėje specifikacijoje nenurodytus darbus, tačiau teismas jų nevertino ir jais nesivadovavo ir priėmė nemotyvuotą sprendimą. Taip pat teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovės atlikti papildomi darbai buvo klaidų taisymas, nes šalys aiškiai ir nedviprasmiškai raštu susirinkimo metu buvo susitariusios, jog visi užsakomi papildomi darbai bus registruojami sistemoje „MANTIS“, nors ši sistema yra skirta atliktų darbų klaidų registravimui.

2. Atsakovė VĮ Valstybinių miškų urėdija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Nepagrįsti ieškovės argumentai dėl susitarimo atlikti papildomus darbus pagal ginčo sutartį, nes sutarties 12.2. papunkčiu sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 3 straipsnyje nustatyti principai ir tikslai, ir tokiems sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos pritarimas. Atsakovė taip pat nebuvo išreiškusi valios pirkti iš ieškovės papildomus darbus.

11.2. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, laikėsi įrodymų vertinimo taisyklių ir jų taikymo praktikos ir priėmė pagrįstą sprendimą dėl ieškovės tariamai atliktų papildomų darbų. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus, pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovės nurodyti papildomi darbai pateko į Techninę specifikaciją arba buvo būtini, kad būtų pasiektas sutarties rezultatas.

11.3. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad atsakovė yra atsakinga už tinkamą papildomų darbų įsigijimo įforminimą. Sutarties tikslas buvo sukurti visas funkcijas atliekančią, stabiliai veikiančią ir ergonomišką integruotą miškų ūkio veiklos apskaitos informacinę sistemą. Vykdant sutartį turėjo būti laikomasi krioklio (angl. waterfall) programinės įrangos kūrimo metodikos, pagal kurią modulio sukūrimas turėjo būti pradedamas tik pabaigus ir patvirtinus modulio analizę. Tačiau ieškovė priėmė sprendimą pradėti modulių sukūrimo darbus dar nepatvirtinus visos modulio analizės, t. y. pradedant programavimo darbus toms dalims, kurių analizės rezultatai buvo patvirtinti protokolais. Atsižvelgiant į tai, sutartis ieškovės pasirinkimu buvo vykdoma nesilaikant Projekto valdymo plane numatytų projekto vykdymo etapų, todėl, atliekant programavimo darbus prieš tai neatlikus analizės, kai kurių funkcionalumų poreikis galėjo atsirasti ir vėlesnėse projekto vykdymo stadijose. Ieškovė pati pripažino, kad bet kokie programavimo veiklų pakeitimai dar nepasibaigus modulio analizės etapui vykdytojo nebuvo prilyginti pakeitimui ir šią riziką ieškovė prisiėmė siekdama neatsilikti nuo tvarkaraščio.

11.4. Ieškovė nebuvo išreiškusi nuomonės ar iniciatyvos keisti sutarties sąlygas ir klausimą dėl papildomų darbų apmokėjimo iškėlė tik po to, kai buvo pasirašytas darbų priėmimo – perdavimo aktas ir atliktas delspinigių įskaitymas. Ieškovė taip pat papildomus darbus apskaičiavo pagal jos valandinį įkainį (43 Eur), tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad šalys buvo susitariusios dėl atliekamų darbų valandinio įkainio.

3. Atsakovė VĮ Valstybinė miškų urėdija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 18 d. sprendimo dalis dėl atsakovės 2016 m. spalio 6 d. raštu atliktų įskaitymų panaikinimo ir priteisimo 193 303,98 Eur skolos, 5 582,75 Eur delspinigių, 9,16 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. vasario 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas sutarties 4.2. papunkčio nuostatą, padarė neteisingą išvadą, kad delspinigiai vykdytojui neskaičiuotini, jei terminas darbams atlikti praleistas dėl priežasčių ir aplinkybių, priklausančių nuo užsakovo. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovė, būdama savo srities profesionalė, sudarė sutartį, pagal kurią įsipareigojo sukurti ir įdiegti integruotą informacinę sistemą. Net ir laikant, jog sutartyje numatyto termino praleidimui galėjo turėti atsakovės veiksmai, tai nepaneigtų atsakovės sutartinės teisės taikyti delspinigius ieškovės atžvilgiu, nes pagal sutarties 4.2. papunktį šalys susitarė, kad esant sutartyje numatyto darbų perdavimo termino pažeidimui delspinigiai yra taikomi visais atvejais, išskyrus atvejį, kai darbų atlikimo ir perdavimo terminas buvo praleistas dėl aplinkybių išimtinai priklausančių tik nuo atsakovės.

12.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad atsakovė pažeidė bendradarbiavimo pareigą, nes ieškovė siekė bendradarbiauti, tačiau sutarties vykdymo procesas vėlavo dėl nepakankamo atsakovės bendradarbiavimo pareigos įgyvendinimo. Priešingai, atsakovė vykdė įsipareigojimus pagal sutartį ir bendradarbiavo su ieškove, sistemos kūrimo eigoje dėjo visas pastangas prisidėti prie to, kad būtų sukurta tinkama sistema, taip pat atsakovės iniciatyva buvo sudarytos darbo grupės ir projekto priežiūros komisija, apie jas ieškovei buvo žinoma, nes jos atstovai dalyvavo darbo grupių susitikimuose ir projekto priežiūros komisijos posėdžiuose, kur buvo sprendžiami įvairūs klausimai, pastebėjimai, pasiūlymai, tikslinimai dėl kuriamos sistemos funkcionalumo, tinkamo veikimo, sistemos atitikties keliamiems lūkesčiams, o ieškovės atstovai sutiko su reiškiamomis pastabomis, pakeitimais, pasiūlymais, papildymais, tam neprieštaravo bei nenurodė, kad dėl to reikia peržiūrėti projekto įvykdymo apimtis ar terminus, tačiau ieškovė darbų atlikimo terminą numatančios sutarties sąlygos pakeitimo neinicijavo ir pati darė sisteminius sutarties pažeidimus, atsiliko nuo testavimo grafiko, buvo nepasiruošusi testavimui.

12.3. Teismas nepagrįstai vertino, kad netesybų taikymas neatitiko sąžiningumo ir protingumo principų. Sutartyje sutartos netesybos (0,02 proc.) yra įprastos verslo praktikoje ir nėra laikomos nepagrįstai didelėmis. Ieškovei priskaičiuotos 193 303,98 Eur netesybos, sudarė 7 proc. sutarties kainos (2 623 957,26 Eur). Ieškovė taip pat yra profesionali informacinių paslaugų teikėja, turinti didelės patirties teikiant tokias paslaugas, todėl jai buvo žinoma atsakomybė laiku nevykdant sutarties.

12.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visiškai netaikė netesybų, nes už tinkamą sutarties įvykdymą pirmiausia buvo atsakinga ieškovė ir atsakovė dėjo maksimalias pastangas vykdydama sutartį. Teismui net ir pripažinus abipusę šalių kaltę dėl vėlavimo vykdant sutartį, atsižvelgiant į visas jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes, tai galėtų būti pagrindas ne apskritai netaikyti atsakomybės ieškovei, o netesybas sumažinti.

4. Ieškovė UAB „ATEA“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą sprendimo dalį dėl 193 303,98 Eur skolos, 5 582,75 Eur delspinigių, 9,16 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. vasario 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo palikti nepakeistą ir priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Teismas tinkamai aiškino ir taikė sutarties 4.2. papunkčio nuostatą dėl atsakomybės praleidus sutarties įvykdymo terminą. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad ji privalėjo skaičiuoti delspinigius, nes tai yra atsakovės teisė, o ne pareiga. Teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad atsakovė yra kalta dėl ieškovės vėlavimo įvykdyti sutartį, nes ji nebendradarbiavo su ieškove.

13.2. Atsakovė klaidina teismą, teigdama, kad ieškovė nebuvo pareiškusi prašymo pratęsti sutarties įvykdymo terminą, nes 2015 m. vasario 19 d. projekto priežiūros komisijos protokole šalys susitarė, kad sutarties vykdymo terminas bus vėlesnis, nei 2015 m. gruodžio 31 d. Taip pat atsakovė paskutinę sutarties įvykdymo dieną (2015 m. gruodžio 30 d.) pateikė ieškovei 25 reikalavimus atlikti reikšmingus sistemos pakeitimus, 2016 m. birželio 22 d., 2016 m. liepos 1 d. pateikė naujus pageidavimus dėl sistemos tobulinimo, todėl atsakovė turėjo suprasti, kad sutartyje nurodytas įvykdymo terminas bus vėlesnis. Taip pat atsakovė 2016 m. gegužės 27 d. sugriežtino sistemos paslaugų priėmimo kriterijus, tai lėmė sutarties nustatyto termino atlikti darbus praleidimą.

13.3. Teismas pagrįstai vertino, kad delspinigių taikymas ieškovei neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nes atsakovės netesybos buvo pritaikytos neatsižvelgiant į pačios atsakovės veiksmus ir neveikimą, nulėmusį pavėluotą sutarties įvykdymą. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad dėl sutarties įvykdymo termino pratęsimo ji patyrė nuostolius ar ieškovės paslaugos buvo suteiktos nekokybiškai ir atsakovė sukurta sistema nebūtų galėjusi naudotis, priešingai atsakovė ieškovei nereiškė jokių pretenzijų dėl sistemos veikimo, todėl nepatyrė jokių nuostolių.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

5. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos ribas.

6. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 505 379 Eur už atliktus papildomus darbus, taip pat sprendimo dalies, kuria buvo panaikinti atsakovės atlikti įskaitymai ir ieškovei iš atsakovės priteista 193 303,75 Eur skola, 5 582,75 Eur delspinigiai, 9,16 proc. metinės palūkanos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, pagal apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus (CPK 320 straipsnis).

7. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad VĮ Šalčininkų miškų urėdija Generalinės miškų urėdijos generalinio miškų urėdo 2013 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 1B-350 „Dėl integruotos miškų ūkio veiklos apskaitos informacinės sistemos jungtinės veiklos sutarties partnerio, veikiančio visų partnerių vardu, paskyrimo“, buvo paskirta jungtinės veiklos sutarties partneriu, veikiančiu visų, tuo metu veikiančių 42 miškų urėdijų vardu.

8. VĮ Šalčininkų miškų urėdija (teisių perėmėja – VĮ Valstybinių miškų urėdija) ir UAB „ATEA“ 2014 m. liepos 30 d. viešojo pirkimo konkurso būdu sudarė integruotos miškų ūkio veiklos apskaitos informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugų pirkimo sutartį (IMŪVIS) Nr. 86, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo suteikti IMŪVIS sukūrimo ir įdiegimo paslaugas pagal IMŪVIS sukūrimo ir įdiegimo paslaugų Techninę specifikaciją ir pristatyti IMŪVIS techninę ir standartinę įrangą pagal sistemos programinės įrangos specifikaciją, o užsakovas įsipareigojo sumokėti už suteiktas paslaugas ir techninę ir programinę įrangą (sutarties 2.1. papunktis). Sutarties kaina 12 359 999,63 Lt (3 579 703,32 Eur), kurią sudarė: 9 059 999,63 Lt (2 623 957,26 Eur) už IMŪVIS sukūrimo ir įdiegimo paslaugas, 3 300 000 Lt (955 746,06 Eur) už IMŪVIS techninę standartinę programinę įrangą (sutarties 6.1., 6.2., 6.3. papunkčiai), sutarties įvykdymo terminas – 2015 m. gruodžio 31 d.

9. Pagal sutarties priedą Nr. 1 (IMŪVIS sukūrimo ir įdiegimo paslaugų Techninė specifikacija), kuriama sistema buvo skirta siekiant užtikrinti: 1) miškų urėdijų valdymo procesų optimizavimą, 2) visų reikiamų duomenų kaupimą ir saugojimą vieningoje duomenų bazėje, duomenų perdavimą į IMŪVIS iš duomenų įvedimo ir pirminio apdorojimo vietų ir jų integravimą atliekant automatizuotomis priemonėmis, 3) kad informacija, apie tą patį veiklos informacinį objektą būtų įvedama vieną kartą ir po to visiškai tenkintų jos naudojimo poreikius operatyvinio valdymo, kontrolės, analizės ir atskaitomybės uždaviniuose, 4) patikimą duomenų apsikeitimą tarp miškų urėdijų ir kitų institucijų informacinių sistemų, paremtą standartiniais duomenų apsikeitimo formatais arba tiesioginiu informacinių sistemų sujungimu, 5) operatyvų duomenų pasiekiamumą ir informacinių poreikių tenkinimą vartotojams, pagal jiems suteiktas teises, 6) duomenų saugą ir avarinio atstatymo galimybę, 7) vartotojų saugų autorizuotą priėjimą prie IMŪVIS saugyklos duomenų. Taip pat sistema buvo skirta rengti miškų ūkinės veiklos bei kitas ataskaitas. Tam, kad būtų sukurta IMŪVIS, ieškovė turėjo sukurti ir į sistemą įdiegti šiuos modulius¹: 1) teisės ir personalo, 2) miško atkūrimo ir apsaugos modulis, miško atkūrimo dalis, 3) miško atkūrimo ir apsaugos modulis, miško apsaugos dalis, 4) miško atkūrimo ir apsaugos modulis, miško sodmenų, 5) miško atkūrimo ir apsaugos modulis, miško atkūrimo, miško dauginamosios medžiagos dalis, 6) miško naudojimo, 7) miško gamybos, 8) miško prekybos, 9) ekonomikos ir finansų, 10) GIS, 11) klasifikatorių ir administravimo.

10. Ginčo šalių susitarimu, sistemos sukūrimo darbai turėjo būti vykdomi nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., pagal preliminarų tvarkaraštį:

19.1. laikotarpyje nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 21 d buvo inicijuotas projektas (projekto vykdymo reglamento ir kitų planavimo dokumentų parengimas).

19.2. laikotarpyje nuo 2014 m. rugpjūčio 4 d. iki 2014 m. lapkričio 14 d. turėjo būti atlikta detali IMŪVIS analizė ir projektavimas.

19.3. laikotarpyje nuo 2014 m. rugpjūčio 29 d. iki 2015 m. gegužės 28 d. turėjo pradėta kurti IMŪVIS.

19.4. laikotarpyje nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. birželio 5 d. turėjo būti pradėtas IMŪVIS diegimas į testavimui skirtą aplinką.

19.5. laikotarpyje nuo 2015 m. balandžio 3 d. iki 2015 m. liepos 23 d. turėjo būti pradėtas IMŪVIS dokumentacijos paruošimas.

19.6. laikotarpyje nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2015 m. rugsėjo 3 d. turėjo būti pradėtas IMŪVIS priėmimo testavimas.

19.7. laikotarpyje nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. iki 2015 m. lapkričio 12 d. turėjo būti pradėti IMŪVIS sistemos mokymai.

19.8. laikotarpyje nuo 2015 m. rugsėjo 11 d. iki 2015 m. lapkričio 26 d. turėjo būti atlikta IMŪVIS bandomoji eksploatacija.

19.9. laikotarpyje nuo 2015 m. lapkričio 27 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. turėjo būti atliktas IMŪVIS diegimas į gamybinę aplinką.

11. VĮ Šalčininkų miškų urėdija 2014 m. gruodžio 18 d. pasirašė sutartį su UAB „S4ID“, kuri turėjo prižiūrėti, kaip ieškovė įgyvendina IMŪVIS sukūrimo ir įdiegimo darbus. Vykdant ieškovės atliekamų darbų kontrolę UAB „S4ID“ teikė ataskaitas. 2015 m. gruodžio 30 d. ataskaitoje buvo užfiksuota, kad ieškovė vėlavo atlikti IMŪVIS kūrimo ir diegimo paslaugas pagal tvarkaraštį ir atliko darbų už 1 128 423,13 Eur be PVM.

12. Ieškovė iki nustatyto sutarties termino visų sutartų darbų neatliko, t. y. pagal 2015 m. gruodžio 30 d. darbų perdavimo – priėmimo aktą Nr. 86/003 ieškovė atliko darbų už 1 365 391,99 Eur su PVM. Atsakovė, vadovaudamasi sutarties 4.2. ir 8.1. papunkčiais, 2016 m. sausio 12 d. informavo ieškovę, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. jos atžvilgiu bus taikomos sankcijos.

13. Ieškovė visus sutartus darbus pagal sutartį atliko 2016 m. birželio 21 d. ir 2016 m. birželio 29 d. perdavimo – priėmimo aktu Nr. 86/004 pateikė atsakovei, kuri darbus priėmė 2016 m. rugsėjo 27 d.

14. Atsakovė nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 27 d. ieškovei skaičiavo delspinigius ir iš mokėtinų sumų pagal 2015 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą AA Nr. 0165919 ir 2016 m. rugsėjo 27 d. PVM sąskaitą faktūrą AA Nr. 0172371 atliko įskaitymus (193 303,98 Eur), galutiniu atsiskaitymu ieškovei sumokėjo 688 512,03 Eur.

15. Ieškovė 2016 m. spalio 10 d. raštu kreipėsi į atsakovę nurodydama, kad atsakovė nepagrįstai atliko įskaitymus ir taip pat liko skolinga ieškovei 541 632,30 Eur už atliktus papildomus IMŪVIS darbus, kurie nebuvo nurodyti ginčo sutartyje. Atsakovė su tokia ieškovės pozicija nesutiko, nurodydama, kad ieškovės įvardijami jos atlikti papildomi darbai buvo būtini siekiant įgyvendinti kuriamos informacinės sistemos tikslus, taip pat šalys nesitarė dėl papildomų darbų kainos, todėl ieškovė nepagrįstai pati nustatė valandinį darbų įkainį (43 Eur/val.) ir nepagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės 505 379 Eur su PVM.

Dėl ieškovės atliktų papildomų darbų

16. Byloje kilo ginčas dėl ieškovės UAB „ATEA“ (vykdytojo) reikalavimo atsakovei VĮ Valstybinei miškų urėdijai atsiskaityti už atliktus papildomus darbus pagal šalių 2014 m. liepos 30 d. sutartį Nr. 86, 2016 m. rugsėjo 27 d. PVM sąskaitą faktūrą ir 2016 m. birželio 29 d. atliktų darbų perdavimo - priėmimo aktą Nr. 86/004. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovė neteisėtai ir nepagrįstai reikalavo atlikti papildomus, Techninėje specifikacijoje nenurodytus darbus, jų sutartyje nenurodydama ir už juos nesumokėdama. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad rengiant ir įgyvendinant „Administravimo modulį“, „Teisės ir Personalo modulį“, „Miško naudojimo, gamybos ir prekybos modulį“, „Miško atkūrimo ir apsaugos modulį“, „Ekonomikos modulį“, „Integracijų modulį“ ieškovė atliko papildomų darbų už 505 379 Eur. Atsakovė su tokiais ieškovės argumentais nesutiko, nes sutarties kaina negalėjo būti keičiama (sutarties 7.8. papunktis), taip pat ieškovė nepagrįstai apskaičiavo kainą už jos nurodytus atliktus papildomus darbus, nes ginčo šalys dėl papildomų darbų valandinio įkainio nesitarė. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimus dėl papildomų darbų apmokėjimo, iš esmės pritaręs atsakovės pozicijai.

17. VPĮ 18 straipsnio 3 dalyje nurodyta (aktuali redakcija galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 19 d.), kad sudarant pirkimo sutartį, joje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, derybų protokole ar po derybų pateiktame galutiniame pasiūlyme užfiksuota galutinė derybų kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos. Nagrinėjamu atveju rangos sutartyje buvo užfiksuota būtent ta kaina, kurią ieškovė pateikė savo 2014 m. birželio 6 d. pasiūlyme (12 359 999,63 Lt / 3 579 703,32 Eur su PVM). Ginčui aktualioje VPĮ 18 straipsnio 8 dalies redakcijoje taip pat buvo įtvirtintas ir bendrasis draudimas keisti viešojo pirkimo sutarties sąlygas jos galiojimo metu. Vadinasi, įstatymų leidėjo valia viešojo pirkimo būdu sudarytos sutarties sąlygos negalėjo būti keičiamos visą tokios sutarties galiojimo laikotarpį, išskyrus neesmines pirkimo sutarties sąlygas, kurias, gavus tam Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, pakeitus nebūtų pažeisti VPĮ 3 straipsnyje nustatyti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principai ir / ar pirkimų tikslai – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Akivaizdu, kad mažiausios kainos viešojo konkurso atveju laimėjusio pasiūlymo kaina yra viena iš svarbiausių sutarties sąlygų, kurios keitimas yra ribojamas specialiu teisiniu reglamentavimu. Kita vertus, priklausomai nuo viešojo pirkimo pobūdžio, jeigu to nedraudžia VPĮ, viešojo pirkimo sutartyje galima įtvirtinti ne tik fiksuotą kainą, bet ir kainodaros taisykles, kurių pagrindu, atsižvelgiant į tam tikrus objektyvius kriterijus, būtų galima sėkmingai vykdyti viešojo pirkimo sutartį pasikeitusiomis aplinkybėmis (pvz., numatyti mokestinių prievolių pakeitimo galimybę). Tokiu atveju jeigu sutarties vykdymo metu tam tikras iš anksto numatytas įvykis neįvyksta, sutarties kaina nekinta, o jeigu įvyksta – sutarties kaina perskaičiuojama.

18. Pagal nagrinėjamoje byloje analizuojamos sutarties nuostatas vykdymo kaina buvo galutinė (fiksuota). Kartu kaip išimtinė buvo aptarta ir jos korekcijos galimybė, o pagrindas kainai koreguoti galėjo atsirasti tik iš sutarties 7.8. papunktyje tiesiogiai aptarto atvejo (PVM tarifo pasikeitimo). Kasacinio teismo praktikoje PVM pokyčių aspektu pasisakyta, kad jeigu viešojo pirkimo sutartyje įtvirtinama ne tik sutarties kaina, bet ir jos perskaičiavimo (kainodaros) taisyklės tiek didėjimo, tiek mažėjimo tvarka, tai, įvykus sutartyje nustatytam įvykiui, pavyzdžiui, pakitus PVM dydžiui, kainos koregavimas (perskaičiavimas), atsižvelgiant į mokesčių įstatymų pasikeitimus, nėra kvalifikuojamas sutarties pakeitimu VPĮ 18 straipsnio 8 dalies prasme, nes sąlyga, kuria nustatoma kainodaros ar panašaus pobūdžio taisyklė, atitinka atidedamosios sutarties sąlygos esmę. Tokiu atveju viešojo pirkimo sutarties pakeitimo poreikio net nekyla, nes sutarties sąlygos, nustatančios kainą, koreguojamos pačioje sutartyje nustatyta tvarka. Ir priešingai, jeigu viešojo pirkimo sutartyje įtvirtinta tik fiksuota kaina, nenustatant kainodaros taisyklių, kainos perskaičiavimas kvalifikuotinas sutarties keitimu VPĮ 18 straipsnio 8 dalies prasme, todėl dėl poreikio spręstina pagal atitinkamas konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2013; 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2014).

19. Nurodyti išaiškinimai yra aktualūs nagrinėjamai ginčo situacijai, nes darbų vykdymo kaina sutartyje buvo nustatyta kaip galutinė, apimanti bet kokius su ieškovės įsipareigojimų vykdymu susijusius darbus, teikiant konkursinį pasiūlymą, darbų apmokėjimo riziką. Sutartyje įtvirtinta tik fiksuota maksimali kaina, taigi ji negali būti perskaičiuota nekeičiant sutarties pagal VPĮ 18 straipsnio 8 dalį.

20. Vykdymo kainos padidėjimą ar sumažėjimą, be pirmiau jau aptartos mokestinių prievolių pasikeitimo galimybės, galėtų nulemti, pavyzdžiui, pakitę atsakovės (užsakovės) poreikiai, kurie pirmiausiai turėtų būti abiejų šalių įforminti (užfiksuoti) paslaugų techninėje specifikacijoje.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad papildomo susitarimo dėl viešojo pirkimo būdu sudarytos sutarties vienos iš esminių jos sąlygų – kainos pakeitimo, sudarymo procedūras reglamentuoja ne tik sutarties nuostatos ar bendrieji rangos sutarčių kainos pakeitimo principai (CK 6.653 straipsnis), bet ir VPĮ normos. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad viešojo pirkimo sutarties sąlygų keitimas tiesiogiai susijęs su viešojo pirkimo procedūromis, todėl patenka į specialiąją viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo sritį. Jei būtų kitaip ir VPĮ 18 straipsnio 3 dalies nuostata – sudarant pirkimo sutartį negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos – būtų aiškintina tik kaip reiškianti perkančiosios organizacijos ir pirkimą laimėjusio tiekėjo veiksmų ribojimą išimtinai viešojo pirkimo sutarties sudarymo momentu, tokia praktika sutarties šalims leistų piktnaudžiauti ir keisti viešojo pirkimo sutarties sąlygas po jos sudarymo, o tai pažeistų kitų konkurso dalyvių interesus bei viešųjų pirkimų tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. Dėl šių priežasčių VPĮ yra įtvirtinta sutarties laisvės principą ribojanti išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011).

22. Taip pat, VPĮ 73 straipsnio 4 dalyje (aktuali redakcija nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 19 d.) buvo tiesiogiai sureglamentuota situacija, kai dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėja, kad reikalingi papildomi darbai arba paslaugos, kurie nebuvo įrašyti į anksčiau sudarytą pirkimo sutartį ir kurių techniškai ar ekonomiškai neįmanoma atskirti nuo pagrindinės pirkimo sutarties, nesukeliant didelių nepatogumų perkančiajai organizacijai, arba kuriuos nors ir galima atskirti nuo pagrindinės pirkimo sutarties, tačiau jie yra būtini pagrindinei pirkimo sutarčiai vykdyti (užbaigti). Tokiu atveju šie darbai (paslaugos) gali būti perkami vėlesniuose etapuose neskelbiamų derybų būdu, tačiau su sąlyga, kad papildoma pirkimo sutartis sudaroma su rangovu arba paslaugų teikėju, vykdančiu pradinę pirkimo sutartį. Lietuvos Aukščiausiais Teismas šiuo aspektu yra pasisakęs, kad perkančioji organizacija gali pasirinkti papildomus darbus įsigyti vienu iš kelių įstatymo leistinų būdų: vykdyti įprastines viešojo pirkimo procedūras arba sutikti su būtinais darbais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2011).

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės nurodyti atlikti papildomi darbai pateko į IMŪVIS sukūrimo ir įdiegimo paslaugų technines specifikacijas, tam kad būtų įgyvendinti kuriamos informacinės sistemos tikslai. Taip pat pažymėtina, kad pagal šalių patvirtintą atliekamų darbų tvarkaraštį ieškovė turėjo atlikti detalią IMŪVIS analizę ir projektavimą (laikotarpis nuo 2014 m. rugpjūčio 4 d. iki 2014 m. lapkričio 14 d.). Ieškovė, pati būdama savo srities profesionalė informacinių sistemų kūrime ir turėdama patirties dalyvaujant panašaus pobūdžio viešuosiuose pirkimuose, turėjo įvertinti sutarties įvykdymo riziką, kad būtų įgyvendinti informacinės sistemos sukūrimo tikslai, tačiau to tinkamai nepadariusi, prisiėmė atsakomybę dėl atliktų darbų kiekio. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ieškovė, prieš pateikdama pasiūlymą konkurse, turėjo galimybę susipažinti su IMŪVIS darbų techninėmis specifikacijomis bei kita reikšminga informacija, kurios reikėjo apskaičiuojant pasiūlymo kainą ir sudarant pagrindinę sutartį.

24. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ieškovei vykdant IMŪVIS darbus už projekto įgyvendinimą buvo sudaryta ir atsakinga Projekto priežiūros komisija, kuriai nustatyta aukščiausio lygio sprendžiamoji valdžia projekte. Komisijos tikslas – sekti projekto eigą bei padėti Projekto įgyvendinimo grupei pasiekti projekto tikslus, priimant sprendimus dėl įtakos projekto darbų apimtims, terminams ir biudžetui (2015 m. spalio 8 d. projekto valdymo plano 4.1. papunktis). Byloje esantys pasitarimų protokolai patvirtina, kad kuriant IMŪVIS atsakovė buvo išreiškusi reikalavimą dėl papildomų funkcijų sukūrimo ir įdiegimo, tačiau byloje nėra duomenų, kad šalys būtų tariusios dėl tokių darbų atlikimo kainos.

25. Šiame kontekste teisėjų kolegija daro išvadą, kad konkliudentiniais veiksmais viešojo pirkimo sutartis negali būti modifikuota, nes toks modifikavimas nebūtų teisėtas. Įvykusio viešojo pirkimo sutarties pakeitimo faktui konstatuoti dėl kitų ieškovės nurodomų darbų nei pasitarimų metu užfiksuotos ieškovės žodinės informacijos, nei atsakovės įsipareigojimo apsvarstyti tokių darbų poreikį bei jų kvalifikavimą papildomais darbais užfiksavimo pasitarimų protokoluose, nei šalių susirašinėjimo šiuo klausimu nepakanka. Lietuvos Aukščiausiais Teismas savo doktrinoje jau yra pripažinęs, kad konkliudentiniais veiksmais negalima pritarti sutarties sąlygos, nustatančios kainą, pakeitimui ir todėl prievolė mokėti didesnę sutarties kainą neatsiranda. Viešojo pirkimo sutartis gali būti pakeista tik griežtai laikantis įstatymo reikalavimų, be to, rašytinės formos sutarties pakeitimas turi būti įformintas raštu (CK 6.192 straipsnio 4 dalis) ir tai yra imperatyvus reguliavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2013).

26. Kolegijos vertinimu, darytina išvada, kad konkliudentiniai veiksmai šiuo konkrečiu atveju negalėjo suformuoti ieškovei jokių teisėtų lūkesčių ir ji negalėjo pagrįstai tikėtis, jog atsakovė tikrai sumokės už nurodytus papildomus darbus, nes ieškovė galėjo ir turėjo įsivertinti IMŪVIS sukūrimo ir įdiegimo darbų kainą dar prieš teikdama pasiūlymą. Taigi, byloje analizuojamoje konkrečioje faktinėje situacijoje teisinių prielaidų padaryti išvadą, kad viešojo pirkimo sutarties sąlygos buvo pakeistos, nėra. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl galimybės keisti sutarties kainą ir priteisti ieškovei jos reikalaujamą sumą už atliktus papildomus darbus, nepažeidė materialiosios teisės normų ir teismo išvados atitinka teismų praktiką šiais klausimais.

27. Pažymėtina ir tai, kad naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad keisti (didinti) rangos sutartyje sulygtą darbų kainą galima tais atvejais, kai ją lemia svarbios, objektyvios, nuo rangovo nepriklausančios priežastys, kurių nebuvo galima numatyti tariantis dėl fiksuotos darbų kainos. Pagal šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus šalis, siekianti keisti rangos sutarties darbų kainą, privalo įrodyti šių būtinų sąlygų buvimą, todėl ir rangovas, siekiantis, kad rangos sutarties kaina būtų padidinta, privalo įrodyti buvus tokias išimtines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-364-469/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-37-798/2020).

28. Taip pat kasacinio teismo praktikoje pasisakyta dėl rangovams tenkančios rizikos vykdant viešojo pirkimo darbų sutartį, t. y. tiekėjams tenkančios rangos sutarties vykdymo rizikos apimtis pirmiausia priklauso nuo viešojo pirkimo sąlygų. Kai pirkimo sąlygų turinys yra tokio pobūdžio ir detalumo, kad tiekėjai gali (turi galimybę) pateikti tikslią ar objektyviai patikrintiną darbų kainą, tai papildomų darbų, nenustatytų pirkimo sąlygose, atlikimo rizika neturėtų būti jiems priskirta; ir priešingai, jei dėl sutarties vykdymo specifikos tiekėjui tenka papildoma rizika, kurios suvaldymas priklauso nuo jo veiksmų, papildomų išlaidų neturi tekti perkančiajai organizacijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609-690/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Tiekėjams gali tekti tam tikra rizikos dalis, ypač jei ji neišvengiama pagal pirkimo objekto pobūdį, o jos suvaldymas priklauso nuo paties tiekėjo veiksmų (perkant projektavimo ir statybos darbus, tiekėjas turi galimybę apžiūrėti objektą ir patikslinti preliminarų perkančiosios organizacijos nurodytą darbų kiekį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3K-161/2012).

29. Be to, kaip jau buvo pažymėta, rangovams gali tekti tam tikra rizikos dalis, ypač jei ji neišvengiama pagal pirkimo objekto pobūdį, o jos suvaldymas priklauso nuo paties tiekėjo veiksmų (perkant statybos darbus, rangovas turi galimybę apžiūrėti objektą ir patikslinti preliminarų perkančiosios organizacijos nurodytą darbų kiekį). Nagrinėjamu atveju atliekamų darbų pobūdis buvo numatytas techniniame projekte, su kuriuo viešojo konkurso dalyviai galėjo susipažinti ir siūlyti savo kainas, pastabas, pasiūlymus. 2014 m. birželio 6 d. pasiūlyme, vykstant viešojo pirkimo procedūrai, ieškovė patvirtino atsakovei, kad siūlo mažesnę kainą. Taigi, ieškovė, dar iki sutarties sudarymo, patvirtino, jog sudarydama sutartį nuosekliai ir išsamiai įvertino planuojamus atlikti darbus, finansavimo sąlygas, atliekamų darbų pobūdį, specifikacijas ir kitas aplinkybes, dėl to pasiūlė mažesnę nei kiti viešojo pirkimo dalyviai kainą. Tokiu būdu ieškovė, būdama savo srities profesionalė, galėjo patikrinti ir išanalizuoti Techninėje specifikacijoje nurodytus medžiagų ir darbų kiekius ir apimtį, patikrinti faktinę situaciją vietoje ir numatyti, jog gali būti tam tikri darbų neatitikimai, apsidrausti savo riziką, tačiau jokių pastabų ar užklausimų užsakovei neteikė, pasiūlė savo kainą (savo rizika) ir dėl geriausiai pasiūlytos kainos ieškovės pasiūlymas laimėjo viešąjį pirkimą, nors jame dalyvavo dar vienas dalyvis (UAB „Elsis Pro“). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė, kaip informacinių sistemų kūrimo srities profesionalė, galėjo įvertinti visą riziką dėl vykdytinų darbų už fiksuotą kainą tiek dalyvaudama viešajame pirkime, tiek teikdama pirkimo pasiūlymą, tiek ir sudarydama sutartį, o veikdama papildomai (ir siekdama gauti papildomą atlyginimą) šiuos darbus turėjo suderinti su atsakove. Dėl to ieškovės elgesys šiuo konkrečiu atveju nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus, tikintis, nepaisant sutartyje nustatytų konkrečių sąlygų ir apribojimų, gauti didesnį atlygį, nesuderinant pozicijos (susitarimo) dėl papildomų darbų su atsakove, bet ir neatsisakant nuo sutarties bet kuriame vykdymo etape, nors tokiu atveju jai būtų garantuojamas užmokestis už jau atliktus darbus (CK 6.653 straipsnio 4 dalis).

30. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl galimybės keisti sutarties kainą ir priteisti ieškovei jos reikalaujamą sumą už atliktus papildomus darbus, nepažeidė materialiosios teisės normų ir teismo išvados atitinka teismų praktiką šiais klausimais.

Dėl darbų apmokėjimo, sulaikytų sumų grąžinimo terminų ir teisės į netesybas

31. Pirmosios instancijos teismas, panaikindamas atsakovės atliktus įskaitymus (193 303,98 Eur), ieškovei priteisė 193 303,98 Eur skolą už atliktus darbus po sutarties įvykdymo termino (2015 m. gruodžio 31 d.). Teismas padarė išvadą, kad sutarties įvykdymo termino praleidimą lėmė ir atsakovės tinkamas nebendradarbiavimas su ieškove. Tenkinęs šį ieškovės reikalavimą, teismas, taip pat vadovaudamasis sutarties 7.4. papunkčiu, priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 5 582,75 Eur (2 016,95 Eur pagal PVM sąskaitą faktūrą AA Nr. 0172371 nuo neapmokėtos 94 246,31 Eur už 107 dienas ir 3 565,80 Eur pagal PVM sąskaitą faktūrą AA Nr. 0165919 nuo apmokėtos 99 057,67 Eur). Atsakovė skundžia šią sprendimo dalį, nes, jos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ginčo sutarties 4.2. papunktį dėl delspinigių skaičiavimo, nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovė pažeidė bendradarbiavimo principą (CK 6.38, 6.200 straipsniai). Ieškovė su tokiais atsakovės argumentais nesutinka, nes pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė pažeidė bendradarbiavimo principą, nes sutarties įvykdymo terminas buvo praleistas dėl atsakovės kaltės.

32. Pagal Aukščiausiojo teismo praktiką, įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos. Kasacinis teismas, aiškindamas įskaitymo teisinius santykius (CK 6.130, 6.131 straipsniai), yra nurodęs tokias įskaitymo sąlygas: 1) prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; 2) šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; 3) šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); 4) abu reikalavimai turi galioti; 5) abu reikalavimai turi būti vykdytini; 6) abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-219/2018, 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019).

33. Atsakovės vertinimu, ieškovei pažeidus sutartį, t. y. IMŪVIS darbus atlikus pavėluotai, atsakovė įgijo teisę skaičiuoti delspinigius bei atlikti įskaitymą, todėl ši dalis ieškinio turėjo būti atmesta. Bylos duomenimis nustatyta, jog tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad IMŪVIS darbai nebuvo atlikti iki sutartimi sulygto termino. Tačiau tam, kad atsakovė įgytų teisę skaičiuoti delspinigius už šį sutarties pažeidimą ir, atitinkamai, juos įskaityti, turėtų būti nustatyta, kad ieškovė yra kalta dėl IMŪVIS atliktų darbų uždelsimo, kaip nustato sutarties 4.2. papunktis. Ginčas byloje kilo dėl to, kas yra atsakingas, kad IMŪVIS kūrimo darbai pagal sutartį nebuvo atlikti laiku, atsakovė įrodinėja ieškovės neteisėtus veiksmus, o ieškovė – priešingai. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija toliau tirs ir vertins, kurios šalies veiksmai nulėmė, kad IMŪVIS darbai nebuvo atlikti sutartyje nustatytu terminu, kuri šalis už tai atsakinga.

34. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovė nepagrįstai paskaičiavo 193 303,98 Eur delspinigius, nes ieškovė atsakinga dėl to, kad vėlavo atlikti ir perduoti darbus atsakovei pagal ginčo sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie atsakovės teiginiai turi faktinį pagrindą, nes bylos duomenys patvirtina, kad ieškovei dėl atliekamų IMŪVIS darbų 2015 m. gruodžio 30 d. susitikimo protokole buvo pareikštos pastabos, tačiau vien ši aplinkybė nepatvirtina fakto, kad sutartyje numatytas darbų įvykdymo terminas buvo pažeistas tik dėl ieškovės veiksmų. Bylos duomenys patvirtina, kad sutarties vykdymo laikotarpiu atsakovė teikė naujus pasiūlymus, papildymus dėl IMŪVIS kūrimo, o ieškovė, atsižvelgdama į tai, atliko informacinės sistemos kūrimo tobulinimo darbus. Iš 2015 m. vasario 19 d., 2015 m. gruodžio 30 d. vykusių pasitarimo protokolų matyti, kad dėl atsakovės įsteigtos Pirkimo priežiūros komisijos išreikštų papildomų pasiūlymų IMŪVIS funkcionalumui, ieškovė laiku galėjo nespėti atlikti visų sutartų darbų, nes ji turėjo atlikti papildomus darbus. Nors sutartyje nėra tiesioginio šalių susitarimo dėl sutarties vykdymo termino pratęsimo, tačiau vadovaujantis CK 6.38 ir 6.200 straipsniais, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad ginčo atveju atsakovė tinkamai nevykdė bendradarbiavimo pareigos. Teikdama naujus ar tikslindama reikalavimus ieškovei dėl IMŪVIS kūrimo turėjo / galėjo numatyti, kad tokie jos veiksmai ar neveikimas turės įtakos tam, kad ieškovė nustatytu terminu nespės įvykdyti sutarties nustatytu terminu, dėl to pripažintina, jog atsakovė nepagrįstai ieškovei paskaičiavo delspinigius bei atliko jų įskaitymą galutinio su ieškove atsiskaitymo metu (CK 6.130 straipsnis).

35. Aiškinant pareigos bendradarbiauti principo turinį galima išskirti tokius elementus: pareiga informuoti, duoti nurodymus, suteikti pagalbą, sudaryti tinkamas darbo sąlygas, koordinuoti veiksmus ir pan. Kiekvienu konkrečiu atveju šių elementų sąrašas gali kisti priklausomai nuo šalis siejančios sutarties pobūdžio. Kita vertus, pareiga bendradarbiauti nėra absoliuti, egzistuoja tam tikros jos ribos, kurios nustatomos atsižvelgiant į pagrįstus lūkesčius, kad kiekviena šalis savo pareigas vykdys tinkamai. Pažymėtina ir tai, kad noras bendradarbiauti turi būti abipusis, nes priešingu atveju sutartis gali likti taip ir neįgyvendinta. Šių pareigos bendradarbiauti principo turinio elementų aiškinimas aktualus nagrinėjamoje byloje.

36. CK 6.265 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o CK 6.259 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. Dėl šios priežasties, taikant sutartinę civilinę atsakomybę turi būti įvertinti ne tik sutartinę prievolę galbūt pažeidusio asmens, bet ir kitos santykių šalies, kuri taip pat turi pareigą elgtis rūpestingai, sąžiningai ir apdairiai, veiksmai. Jeigu civilinė atsakomybė yra taikoma dėl to, kad skolininkas praleido sutartyje nustatytą terminą, turi būti įvertinta, ar visas šis terminas buvo praleistas tik dėl skolininko kaltės, ar prievolės termino pažeidimo bent iš dalies nenulėmė kreditoriaus veiksmai, kokiu mastu ši sandorio šalis prisidėjo prie pažeidimo padarymo, ar dėl šių aplinkybių gali būti sumažintas skolininko atsakomybės mastas.

37. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys vykdė unikalų informacinių technologijų sistemos sukūrimo ir įdiegimo projektą. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad šio projekto įgyvendinimui esminę reikšmę turėjo atsakovės nebendradarbiavimas su ieškove. Teisėjų kolegija pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai, papildomai pažymint, kad šalių sudaryta sutartis dėl itin sudėtingų darbų ir informacijos, kuria turėjo apsikeisti šalys, gausos, lėmė tai, kad šalys turėjo itin glaudžiai bendradarbiauti.

38. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių sudarytos sutarties sąlygas bei faktines bylos aplinkybes, sprendė, kad darbų ne visiškas įvykdymas nustatytu terminu susijęs su tuo, kad atsakovė ne visada laiku informuodavo ieškovę apie teisės aktų reikalavimus atsakovės ūkinei veiklai, duodavo nurodymus keisti jau atliktus darbus ar jau suderintus darbus, nesuteikė realios pagalbos ieškovei vykdant sutartį bendradarbiaujant su trečiaisiais asmenimis, nekoordinavo veiksmų su ieškove. Kaip jau buvo pasisakyta, IMŪVIS darbai, dėl didelės jų apimties, buvo vykdomi skirtingais etapais (nutarties 19.1. – 19.9. papunkčiai). Iš byloje esančių pasitarimų protokolų, tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos Pirkimo priežiūros komisijos, matyti, kad atsakovė teikė savo pasiūlymus, pastabas dėl ieškovės kuriamos informacinės sistemos pritaikymo atsakovės darbinėje aplinkoje, tiek iki sutarties įvykdymo termino, tiek ir po 2015 m. gruodžio 31 d.

39. Teisėjų kolegija pripažįsta teisingais pirmosios instancijos teismo argumentus, kad šalių sudarytos sutarties pobūdis (projekto unikalumas, darbų sudėtingumas ir kt.) lėmė būtinybę šalims vykdant sutartį itin glaudžiai bendradarbiauti, todėl šios pareigos nevykdymas turėjo esminę įtaką sutartinių įsipareigojimų tinkamam vykdymui ir šalių santykių galutinio tikslo pasiekimui. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino CK 6.38 bei 6.200 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias bendradarbiavimo pareigą, nes kaip bendradarbiavimo pareigos vykdymo išraišką vertino atsakovės veiksmus, kuriuos ji atliko sutarties vykdymo eigoje. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje yra nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurios patvirtina, kad darbų atlikimo termino šalys nevertino kaip esminės sutarties sąlygos ir nebendradarbiavo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino atsakovės atliktą įskaitymą 193 303,98 Eur ir šią sumą pagrįstai priteisė ieškovei. Atsižvelgiant į tai, skundžiamo sprendimo dalis, kuria panaikintas atsakovės atliktas įskaitymas ir nuo šios sumos priteisti delspinigiai ir 9,16 proc. metinės palūkanos, yra teisėta ir pagrįsta, kurios apeliacinio skundo argumentais panaikinti nėra pagrindo.

Dėl procesinės bylos baigties

40. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo jį panaikinti ar pakeisti, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

41. Atmetus apeliacinius skundus, ieškovės ir atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už apeliacinių skundų, atsiliepimų į juos parengimą ir sumokėtą žyminį mokestį tenka joms pačioms (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

[1] Modulis – Informacinės sistemos dalis, kuri apjungia tam tikras susijusias sistemos funkcijas.