Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-10-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2121-1131/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-10-11
Bylos Nr.
1-2121-1131/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-17217-2021-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Benetytė
Kaltinamasis
A. T.
Advokatai
Julija Asovskaja
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2121-1131/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17217-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 11 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė,sekretoriaujant Dianai Abent,dalyvaujant prokurorui Dainiui Kunigėliui,kaltinamajam A. T. (A. T.), jo gynėjai advokatei Julijai Asovskajai,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta – Vilniaus r. sav., Mickūnų sen., Ližiškių k., nevedęs, anksčiau neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. T. 2021 m. gegužės 29 d. apie 5 val. 10 min. (duomenys neskelbtini) namu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,BMW“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,97 promilės etilo alkoholio koncentracija.

A. T. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. T. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio dieną, po treniruotės, susitiko su draugais. Vyko išgertuvės, išgėrė 3 alaus ir 0,5 trauktinės. Nevartoja alkoholio kasdien, tačiau tuo metu turėjo progą, šventė, nes parašė baigiamąjį darbą. Tada nusprendė pasodinti draugę už vairo. Po to su ja susipyko ir pasiliko miegoti automobilyje, apie 5 val. buvo pažadintas pareigūnų. Su jais pabendravo bei buvo įspėtas nevairuoti, tačiau nusprendė pavažiuoti iki draugės namų pamiegoti. Pareigūnai jį sustabdė, davė papūsti. Gyvena su tėvais, su mama sutaria labai gerai. Planuoja ir toliau gyventi su tėvais. Savo elgesį vertina neigiamai, jaučia gėdą prieš visus. Automobilis yra jo tėvo. Tėvas leisdavo pasiimti automobilį, kadangi jis turi teises 4 metus.

Liudytojas G. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis yra kaltinamojo tėvas. Automobilis priklauso jam. A. T. dažnai duodavo automobilį. Įvykio dieną sūnui davė automobilį. Jis buvo blaivus, niekada nebuvo taip, kad neblaivus imtų automobilį. Automobilio kaina yra mažesnė nei nurodyta byloje. Jo kaina realiai siekia apie 3900 Eur.

Liudytoja apklausta L. T. parodė, kad yra kaltinamojo mama. Šeimoje yra labai artimas bendravimas, gyvena kartu viename name. Problemų šeimoje neturi. Su A. T. bendrauja kasdien, vakare susitinka, o ryte kartu važiuoja į darbą. Sūnus jos klauso, todėl tiki, kad darys jam teigiamą įtaką. Po įvykio jis iš karto viską jai pranešė. Susiskambino iš karto su juo, jis pasakė, kas nutiko, bet nutrūko ryšys. Nuvyko į areštinę, ten sūnus ir buvo. Pareigūnai pasakė, kad sūnui išsiblaivius jį paleis. Vakare nuvyko sesuo ir jį parvežė namo, jis buvo nusiminęs, susijaudinęs, jie pasikalbėjo.

Kadangi kaltinamasis A. T. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, kaltinamasis, jo gynėja ir prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas L. M. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu. 2021 m. gegužės 29 d. dirbo pagal grafiką nustatytu laiku ir apie 5.10 val. patruliuojant kartu su M. S. (duomenys neskelbtini), aikštelėje pamatė automobilį ,,BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nusprendė patikrinti automobilį, kadangi jiems įtarimą sukėlė praviros durelės. Privažiavus arčiau automobilio, pastebėjo, kad ant galinės sėdynės guli jaunuolis. Pažadinus jaunuolį nustatė, kad jis yra A. T.. Taip pat bebendraujant su jaunuoliu pajuto iš jo burnos sklindantį alkoholio kvapą, jo kalba buvo nerišli, taip pat ir automobilio salone jautėsi stiprus alkoholio kvapas. Kai išlipo jaunuolis iš automobilio ,,BMW“, pamatė, kad jo judesiai buvo nekoordinuoti. Bendraujant su A. T., jis paaiškino, kad iki čia atvyko iš vakarėlio, tačiau paklausus, ar pats atvairavo iki aikštelės, jaunuolis neatsakė. A. T. įspėjo, kad nevairuotų transporto priemonės, jeigu yra neblaivus, įspėjo ir apie atsakomybę, kas gresia vairuojant transporto priemonę neblaiviam. Kadangi kilo įtarimų, kad jaunuolis vis tiek gali vairuoti transporto priemonę, būdamas neblaivus, nusprendė palaukti kitoje aikštelėje. Nepraėjus nei 15 min. pastebėjo tą patį ,,BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį, kuris pravažiavo pro juos Plytinės gatve. Už automobilio vairo sėdėjo tas pats jaunuolis, t. y. A. T.. Greitai įjungė mėlynos bei raudonos spalvos garso švyturėlius, ėmė stabdyti automobilį ,,BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau jis pamatęs juos tik padidino greitį. Pasivijus automobilį ,,BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) per garsiakalbį buvo išreikštas reikalavimas „Stok policija“ ir automobilis sustojo (duomenys neskelbtini), ties 7A numeriu pažymėtu namu. Priėjus prie automobilio ir prisistačius, už vairo sėdėjo tas pats A. T.. Paklausus A. T. prieš kiek laiko vartojo alkoholinius gėrimus, jaunuolis atsakė, kad vakar. Po to buvo nuspręsta patikrinti A. T. girtumą. Kiek atsimena, pirmu pūtimu jaunuolis pripūtė 1,97 promilių, o antru pūtimu – 1,99 promilių. Po to buvo nuspręsta jaunuolį sulaikyti, o automobilį uždaryti į policijos saugomų automobilių aikštelę (b. l. 33).

Iš esmės analogiškos įvykio aplinkybės nustatytos ir iš (duomenys neskelbtini) vyr. patrulio L. M. 2021 m. gegužės 29 d. tarnybinio pranešimo (b. l. 13).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2021 m. gegužės 29 d. 5.46 val. buvo pranešta, jog buvo sustabdytas automobilis ,,BMW“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas neblaivus (b. l. 8-11).

Iš 2021 m. gegužės 29 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta transporto priemonė ,,BMW“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pridėtos nuotraukos (b. l. 15-18).

Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2021 m. gegužės 29 d. 5.46 val. A. T. buvo nustatytas 1,97 prom. girtumo laipsnis, o 6.02 val. – 1,99 prom. girtumo laipsnis (b. l. 22, 23). Pagal alkotesterio patikros sertifikato Nr. 1395819 kopiją šio alkotesterio patikra galiojo iki 2021 m. birželio 1 d. (b. l. 24).

Iš 2021 m. gegužės 29 d. 6.00 val. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad A. T. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę, nustatyta, kad jis eiti tiesia linija (pėda po pėdos) negali, taip pat stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali (b. l. 25).

VĮ „Regitra“ duomenų išraše nurodyta, kad automobilio ,,BMW“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN (duomenys neskelbtini)) valdytojas/savininkas yra G. T. (b. l. 26).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio ,,BMW“ (USA, 328i, 2dr, Coupe, 3000 cm³, 2009 m.) kaina Lietuvoje su PVM yra 6120 Eur (b. l. 27).

Iš pateikto lėšų pervedimo nurodymo matyti, kad sumokėta už automobilio saugojimą/nuvežimą 12,00 Eur (b. l. 45).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. T. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį ,,BMW“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,97 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Taigi, byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino A. T. pareikštą kaltinimą. Apklaustas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu A. T. pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, t. y. vartojo alkoholinius gėrimus, po to vairavo automobilį. Tai, jog A. T. vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – liudytojo L. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, BIRT žiūryklės duomenys, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio kvitų rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti. Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad A. T. 2021 m. gegužės 29 d. apie 5 val. 10 min., (duomenys neskelbtini) namu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,BMW“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,97 promilės etilo alkoholio koncentracija. A. T. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo A. T.

Teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamasis A. T. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tiek laiduotoja L. T. pateikė teismui rašytinį prašymą dėl A. T. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo perdavimo jos atsakomybėn pagal laidavimą. Šio teisiamojo posėdžio metu laiduotoja ir kaltinamasis palaikė šį prašymą ir prašė kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.

Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti A. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. A. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 40 straipsnio 1 dalis). Antra, nusikalstamą veiką A. T. padarė pirmą kartą, anksčiau jis nėra teistas (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Trečia, kaltinamasis A. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Šiame kontekste pažymėtina, kad jo gailėjimasis nėra deklaratyvus, jis akivaizdus iš jo elgesio viso baudžiamojo proceso metu. Ketvirta, dėl A. T. inkriminuotos nusikalstamos veikos, t. y. vairavimo esant neblaiviam, nebuvo padaryta žala kitiems asmenims.

Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena aplinkybė, kurią turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje taip pat nustatytos. A. T. yra jauno, darbingo amžiaus, sportuoja ir treniruoja vaikus, nesenai baigęs studijas universitete, administracine tvarka baustas, baudos sumokėtos (b. l. 82-83), kaip minėta, anksčiau neteistas ir jo atžvilgiu daugiau pradėtų ikiteisminių tyrimų nėra (b. l. 80). Duomenų apie jo psichiatrinį ar priklausomybės lygų gydymą byloje nėra. Byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisiamojo posėdžio metu jis savo elgesį vertino kaip netinkamą poelgį, iš jo elgesio teismo posėdyje matyti, kad jis suprato savo elgesio pavojingumą ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis savo elgesį vertina neigiamai, tai nėra būdingas elgesys šiam asmeniui, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. T. padarė nesunkų nusikaltimą, konstatuotina, kad visų bylos aplinkybių kontekste, šios nusikalstamos veikos pavojingumas nėra toks didelis, kad teismas negalėtų pasinaudoti jam suteikta diskrecijos teise taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, tam teismo posėdyje neprieštaravo ir prokuroras.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011).

Nagrinėjamu atveju atleisti A. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašo jo mama L. T.. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog L. T. anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, dirba, gauna nedideles pajamas, darbdavio apibūdinama teigiamai. Teismo posėdžio metu pats A. T. parodė, kad su L. T. bendrauja dažnai, gyvena viename name, todėl ji gali daryti jam teigiamą įtaką. Apie įvykį A. T. jai pats papasakojo bei nuoširdžiai gailėjosi. Ji sūnaus poelgį vertina neigiamai, kaip netoleruotiną. Taigi, kaip matyti iš teismo posėdžio metu duotų L. T. paaiškinimų, ji rūpinasi sūnaus ateitimi, juo pasitiki, už jį laiduoja, kad jis laikysis įstatymų. Paties kaltinamojo A. T. teigimu, mama turi jam įtakos, todėl bus gera laiduotoja. Tvirtą ryšį bei jos galimą įtaką kaltinamajam rodo ir tai, kad A. T. ir L. T. yra susiję giminystės ryšiu, t. y. jie yra sūnus ir mama.

Teismas sprendžia, kad L. T. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojos pareigas, ir nekyla abejonių, kad ji darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui.

Teismo manymu, atsižvelgiant į tai, kad L. T. yra dirbanti, su kaltinamuoju A. T. dažnai susitinka, bendrauja, tokia jos pozicija bei nusiteikimas prisiimti atsakomybę už sūnų yra rimtas ir apgalvotas žingsnis, todėl vertintinas kaip geranoriškas siekis vykdyti laiduotojos pareigas. Pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotoja L. T. yra verta teismo pasitikėjimo, jos asmenybė teigiama, ji kritiška kaltinamojo elgesiui, jos vertybinė orientacija pozityvi, ji tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes yra artimas jo aplinkos žmogus (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes, esant L. T. sutikimui ir prašymui, taip pat į jos finansinę padėtį, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį A. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį L. T. atsakomybėn, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis), nustatant 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo A. T.

BK 67 straipsnio 2 dalis numato, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos minėto straipsnio 2 dalies 1-10 punktuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės.

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, A. T. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo 1,97 prom. etilo alkoholio koncentracija. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad A. T. vairavo, kai jam nustatyta 1,97 prom. etilo alkoholio koncentracija, praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, savo kaltę pripažino, vairavo gatvėje ankstyvą rytą, nedidelį atstumą, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, spręstina, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 4 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2021 m. gegužės 29 d.

Baigiamųjų kalbų metu kaltinamojo gynėja prašė teismo prašė sutrumpinti teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą ir kaltinamajam leisti vairuoti anksčiau, t. y. leisti jam vairuoti transporto priemonę su įrengtu antialkoholiniu variklio užraktu. Pažymėtina, kad draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, gali būti skiriamas tik asmens sutikimu, kai tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ir ANK) specialiosios dalies straipsnyje ir tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais padarę administracinį nusižengimą (ANK 27, 31¹ straipsniai). A. T. nagrinėjamu atveju padarė ne administracinį nusižengimą, o nusikaltimą, taigi jo atžvilgiu ANK nuostatos netaikomos, o BK nėra numatyta galimybė skirti uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai (Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-698-813/2020).

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis) kaltinamajam skirtina dėl to, kad bylos duomenimis nustatyta, jog A. T. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas automobilį ,,BMW“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, bet trečiajam asmeniui – G. T. (b. l. 26). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio savininkas žinojo ar galėjo žinoti, jog jam priklausantis automobilis gali būti panaudotas nusikalstamai veikai daryti, todėl turto konfiskavimas natūra šiuo atveju negalimas. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.

Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio ,,BMW“ (USA, 328i, 2dr, Coupe, 3000 cm3, 2009 m.) kaina Lietuvoje su PVM yra 6120 Eur (b. l. 27). Atkreiptinas dėmesys, kad konfiskuotino turto vertė (taikant BK 72 straipsnio 5 dalį) turi būti nustatoma su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ir jo tėvas liudytojas nurodė, kad šiuo metu reali minėto automobilio vertė yra 3900 Eur, tačiau pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020). Teismui nepateikta jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų įvertinti, kodėl teisiamojo posėdžio metu nurodoma automobilio vertė yra beveik perpus mažesnė nei vertė, nustatyta VšĮ „Emprekis“. Taigi, šiuo aspektu teismas, nustatydamas automobilio vertę, vadovaujasi jau minėta VšĮ „Emprekis“ pažyma, byloje nėra duomenų, paneigiančių joje nurodyto automobilio vidutinę vertę.

Tačiau teismų praktikoje pažymėta ir tai, kad turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės išieškojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2018, 2K-262-489/2017). Be to, ir Konstitucinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) pačiam teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2004 m. sausio 26 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Teismų praktikoje išaiškinta, kad atsižvelgus į visas nusikalstamos veikos padarymo bei baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, gali būti išieškoma ne visa konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų sumą, o jos dalis (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-560-312/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-108-851/2018).

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju A. T. vairuotas automobilis priklauso ne jam, o trečiajam asmeniui, jo tėvui. Šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad automobiliu naudojasi tėvas, o sūnui jį paskolina nuvažiuoti į sporto treniruotes. Teismas nustatė, kad A. T. yra jauno amžiaus, anksčiau neteistas, nėra baustas administracine tvarka už panašaus pobūdžio KET nesilaikymą, nesenai baigė studijas universitete, yra sportininkas, čempionatų prizininkas, taip pat treniruoja vaikus visuomeniniais pagrindais, savanoriauja, jo šeimos pajamos nedidelės – šeimoje dirba tik mama, tėtis darbo neturi. Reikšminga ir tai, kad kaltinamasis yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, o ne nuteisiamas, taip pat teisiamojo posėdžio metu buvo matyti, kad jis aiškiai suvokė ir jau dabar įvertino tokio savo teisei priešingo elgesio pasekmes – itin sunku nuvykti į treniruotes, kadangi gyvena ne Vilniuje, šiuo metu itin daug laiko praleidžia viešajame transporte, buvo matyti ir tai, kad jau pats baudžiamasis procesas kaltinamajam padarė teigiamą įtaką. Turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas negali būti prilyginamas bausmei.

Taigi, teismui nusprendus taikyti aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę visa apimtimi ir išieškant konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą (6120 Eur), kaltinamasis patirtų iškirtinai dideles neigiamas turtines pasekmes.

Įvertinus aptartas aplinkybes, teismo nuomone, automobilio ,,BMW“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios visos pinigų sumos išieškojimas iš A. T. būtų neproporcinga ir neadekvati poveikio priemonė, nes kaltinamojo galimybės įvykdyti ją būtų itin pasunkintos, jam būtų sukeliamos žymiai didesnės neigiamos turtinės pasekmės, negu siekiama baudžiamosios atsakomybės taikymu.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, iš kaltinamojo A. T. išieškotina ne visa, o tik dalis automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 4000 Eur. Teismo vertinimu, tokios sumos išieškojimas atitiks balansą tarp kaltinamojo turtinės padėties, jo padarytos nusikalstamos veikos bei aptartai baudžiamojo poveikio priemonei keliamų tikslų.

Teisiamojo posėdžio metu prokuroras taip pat prašė paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui teismas paskyrė dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 4 mėnesiams ir turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilio vertės dalį atitinkančią sumą, t. y. 4000 Eur. Atsižvelgiant į tai bei į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, amžių, finansinę padėtį, teismas, sprendžia, kad skirti 20 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, o visuotinai svarbūs tikslai gali būti pasiekti ir paskirtomis kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis.

Kiti klausimai

Kaltinamajam A. T. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento paėmimas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 62-63). Šios kardomosios priemonės paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintinos, o dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas saugoti VĮ ,,Regitra“.

Kaltinamasis A. T. laikinai sulaikytas nuo 2021 m. gegužės 29 d. 5.46 val. iki 2021 m. gegužės 29 d. 14.22 val. (b. l. 52-53, 68).

Nuosprendžiui įsiteisėjus kompaktinis diskas, saugomas byloje (prisegtas prie galinio bylos viršelio), paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–4 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. T. (A. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą be užstato.

Baudžiamąją bylą A. T. nutraukti.

Paskirti A. T. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2021 m. gegužės 29 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. T. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio ,,BMW“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančios pinigų sumos dalį, tai yra 4000 Eur (keturis tūkstančius eurų) valstybės naudai, sumokant į asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610.

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas – naikintinos, o dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas saugoti VĮ ,,Regitra“.

Nuosprendžiui įsiteisėjus kompaktinį diską, saugomą byloje (prisegtą prie galinio bylos viršelio), palikti saugoti byloje.

Išaiškinti A. T., kad:

Jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai L. T., kad:

Ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Benetytė