Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nerijaus Meilučio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 24 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 45 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – 30 parų arešto.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktais, M. B. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 9 mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą, nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), ir buvimo laiką – nuo 22.00 val. iki 6.00 val. Kartu su intensyvia priežiūra M. B. viso arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirtos pareigos: pradėti dirbti, dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nuo 22.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, M. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; konfiskuota automobilio „Chrysler Town & Country“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertę atitinkanti pinigų suma – 3620 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. B. nuteistas už tai, kad 2020 m. liepos 12 d. apie 14.20 val. (duomenys neskelbtini) sankirtoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Chrysler Town & Country“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio matuokliu „Alkotest 7510“ Nr. ARKB-0275 nustatytas 1,66 promilių neblaivumas.

2. Kauno apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, kad ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo M. B. pasitvirtino. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad M. B. padarė vieną nesunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, asmenybę, t. y., tai, kad anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, taip pat ir du kartus už vairavimą esant neblaiviam, kad nusikaltimas padarytas neturint teisės vairuoti transporto priemones, kai ši teisė buvo atimta dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kad nusikaltimas padarytas vietovėje, kur intensyvus žmonių ir transporto priemonių judėjimas, kad kartu su savimi vežėsi ir mažametę dukrą, kad ankstesniu nuosprendžiu skirta baudos bausmė ir už administracinius nusižengimus skirtos baudos jam reikiamo poveikio nepadarė, kadangi jis ir vėl nusikalto, kad asmuo yra bedarbis, o keturių asmenų šeima pragyvena iš jo sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio, sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus arešto bausmę, kurios dydis mažesnis nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis. Įvertinęs nuteistojo asmenybę, aplinkybę, kad arešto bausmė jam paskirta pirmą kartą, teismas sprendė, kad jo elgesio korekciją, prevencinius bei nubaudimo tikslus galima pasiekti atidėjus arešto bausmės vykdymą ir paskyrus intensyvią priežiūrą bei BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 8, 10 punktuose numatytas pareigas. Atsižvelgęs į tai, kad M. B. vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,66 promilių neblaivumo laipsnis, prieš nusikalstamos veikos padarymą ne kartą baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam (už tai jam teismo nutarimu administracinio nusižengimo byloje jau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 36 mėnesiams), su savimi veždamasis mažametę dukterį padarė šiurkštų KET pažeidimą, padarė išvadą, kad nuteistasis teigiamų išvadų nedaro, savo elgesio nekeičia, yra linkęs nesilaikyti KET reikalavimų, o jo daromi KET reikalavimų pažeidimai tampa sunkesni, sprendė, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant M. B. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam 5 (penkerių) metų laikotarpiui.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. B. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Nuteistojo apeliaciniame skunde neginčijama kaltė, nusikalstamos veikos kvalifikavimas. Iš nuteistojo M. B. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis nesutinka su jam paskyrus intensyvią priežiūrą paskirtu įpareigojimu – nustatytu laiku būti namuose, jam paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis – uždraudimu naudotis teise vairuoti transporto priemones bei konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimu, mano, kad paskyrus šias baudžiamojo poveikio priemones buvo pažeistas non bis in idem principas. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl intensyvios priežiūros ir įpareigojimo nustatytu laiku būti namuose

6. Nuteistasis neginčija jam paskirtos bausmės rūšies (arešto) ir teismo sprendimo atidėti jam paskirtos arešto bausmės vykdymą, tačiau nesutinka su jam paskirta intensyvia priežiūra ir įpareigojimu nuo 22 val. iki 6 val. neišeiti iš namų. Mano, kad intensyvi priežiūra ir šis įpareigojimas yra per griežti. Atsakant į šiuos nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, visų pirma pažymėtina, kad vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Taigi, pirmosios instancijos teismas, arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui M. B. paskyręs intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo vietą jo gyvenamosios vietos adresu, ir buvimo laiką – nuo 22.00 val. iki 6.00 valandos bei tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis, taip pat paskyręs įpareigojimą nuo 22.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų, įstatymo nuostatų nepažeidė. Šiuo atveju konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, bei taikydamas BK 75 straipsnio nuostatas, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Pastebėtina, kad kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis paskirta tik laiku nuo 22.00 val. iki 6.00 val., o, kadangi apeliantas tikina, jog yra šeimos žmogus ir vakarus leidžia namuose, tad nėra pagrindo manyti, kad tokia kontrolė ypatingai ribotų jo laisvę ir būtų per griežta priemonė siekiant įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise termino

7. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 281 ir 281¹ straipsniuose numatytų veikų prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, susijusios su uždraudimu naudotis specialia teise. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Nurodyta įstatymo formuluotė suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atidedant paskirtos bausmės vykdymą. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje nusikaltimo padarymo aplinkybes, nuteistojo kaltę. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taisomai veikti nuteistąjį.

8. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. B. padarė vieną nesunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą, yra kartą teistą. Dabartinį nusikaltimą, susijusių su itin šiurkščiu ir pavojingu KET pažeidimu, padarė būdamas baustas administracine tvarka taip už transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio. 2018 m. sausio 31 d. nutarimu už vairavimą esant neblaiviam paskirta 300 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių, 2019 m. vasario 25 d. nutarimu už vairavimą esant neblaiviam paskirta 1200 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėnesiams. Transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,66 promilių neblaivumas, vairavo ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai ši teisė jau buvo atimta už analogiškus neteisėtus veiksmus. M. B. automobilį vairavo dienos metu, vietovėje, kur intensyvus transporto priemonių ir žmonių judėjimas, be to, su savimi vežėsi ir mažametę dukrą. Tokiais savo veiksmais jis kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei ir tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkių jo nusikalstamo elgesio padarinių. Visa tai neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, rodo, kad M. B. elgiasi neatsakingai, ignoruoja savo kaip vairuotojo pareigą, kurios tinkamas vykdymas užtikrina tiek paties vairuotojo, tiek aplinkinių saugumą. Kadangi iki minėto nusikaltimo padarymo jis jau du kartus buvo baustas administracine tvarka už transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio ir paskirtos administracinės baudos bei administracinio poveikio priemonės jo nuo analogiškų KET pažeidimų nesulaikė, šįkart jo veiksmai buvo dar pavojingesni, kadangi transporto priemonę vairavo, kai nustatytas nebe nesunkus, o vidutinis girtumas, daroma išvada, kad teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymas visiškai atitinka baudžiamojo įstatymo nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismų praktikoje pabrėžiama, jog vairavimo laikinai netekus teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Tokiu atveju draudimas naudotis specialiąja teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu. Tad nežiūrint to, kad M. B. teisė vairuoti transporto priemones jau buvo atimta dėl administracinio nusižengimo, susijusio su transporto priemonės vairavimu apsvaigus nuo alkoholio, padarymo, tai nėra kliūtis ir baudžiamojoje byloje dėl padaryto nusikaltimo taikyti uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones.

9. Šiuo atveju nustatytas uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones taikymo terminas maksimaliam įstatyme numatytam terminui, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, laikytinas proporcingu bei teisingu. Šiuo atveju siekis apsaugoti visuomenės interesus nuo pakartotinių pavojingo pobūdžio KET pažeidimų bei pataisyti kaltininką yra adekvatūs padarytai nusikalstamai veikai ir nelaikytini suvaržantys labiau, negu šiuo atveju yra būtina. Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, termino nustatymas trumpesniam, nei 5 metų laikotarpiui neatitiktų teisingumo principo įgyvendinimo. Manytina, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas skundžiamame nuosprendyje numatytam terminui suteiks M. B. galimybę įvertinti savo veiksmus, naudojantis specialiąja teise, ir motyvuos jį ateityje vairuoti padidinto pavojaus šaltinį daug atsakingiau.

10. Apeliaciniame skunde cituojamos ANK nuostatos dėl atsakomybės už transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, pakartotinį šių veiksmų atlikimą, jose esančios sankcijos nagrinėjamu atveju netaikomos. M. B. transporto priemonę vairavo, kai jam buvo nustatytas 1,66 promilių neblaivumas. Tokie veiksmai užtraukia ne administracinę, o baudžiamąją atsakomybę. Todėl ir bausmė (baudžiamojo poveikio priemonės) skiriamos vadovaujantis atitinkamomis BK, o ne ANK nuostatomis.

11. Šiame kontekste taip pat pasisakoma ir dėl nuteistojo prašymo apsvarstyti galimybę leisti jam vartoti transporto priemonę su įrengtu antialkoholiniu variklio užraktu. Pažymėtina, kad draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, gali būti skiriamas tik asmens sutikimu, kai tai numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką ((duomenys neskelbtini) straipsnis). M. B. aptariamu atveju padarė ne administracinį nusižengimą, o nusikaltimą, tad jo atžvilgiu šioje situacijoje ANK nuostatos netaikomos, o BK nėra numatyta galimybė skirti uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

12. Pagal BK 42 straipsnio 6 dalį, 67 straipsnio 3 dalį padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriamas kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, kad nusikalstamos veikos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį padarymo atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius, todėl, nuteisus asmenį už šią nusikalstamą veiką, transporto priemonė, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, turi būti konfiskuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-50-788/2018, 2K-80-511/2018).

13. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Konfiskuotino turto vertės išieškojimu apsaugomos trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-77-648/2019).

14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad M. B. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „Chrysler Town & Country“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl šį automobilį pagrįstai pripažino nusikalstamos veikos padarymo priemone, vadinasi, ir konfiskuotinu pagal BK 72 straipsnį turtu. Pirmosios instancijos teismas, kartu nustatęs, kad minėtas automobilis priklauso ne nuteistajam, o UAB „S. S.“, be kurios žinios ir sutikimo M. B. vairavo šį automobilį, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, pagrįstai nusprendė konfiskuoti iš nuteistojo automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Taigi, pirmosios instancijos teismas BK 72 straipsnio 5 dalį nuteistajam pritaikė pagrįstai ir teisėtai. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas automobilio „Chrysler Town & Country“ vertę – 3620 Eur, nuspręsdamas šią sumą išieškoti iš M. B., vadovavosi VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta, kad tokio automobilio vidutinė kaina Lietuvoje yra 3620 Eur su PVM. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad nusikaltimo darymui panaudoto automobilio vertė buvo nustatyta neteisingai. Todėl daroma išvada, kad pirmosios instancijos pagrįstai BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu nusprendė išieškoti iš nuteistojo automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Apelianto šeiminės aplinkybės ir galimai laikinas nedarbas, negali būti vertinamos kaip išimtis iš BK 72 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo. Apelianto patiriami laikini nepatogumai yra paties jo itin neatsakingo elgesio pasekmė. Skunde nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės ir nėra pakankamos išvadai, kad turto konfiskavimo taikymas šiuo atveju pažeistų proporcingumo principą.

15. Be to, atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad apeliantas neteisingai konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą prilygina baudai, teigdamas, kad yra nubaustas pernelyg griežtai sumuoja už administracinius nusižengimus Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. nutarimu paskirtą baudą (1200 eurų) su skundžiamu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemone, numatyta BK 72 straipsnyje – turto konfiskavimu. Baudžiamojo poveikio priemonės yra skiriamos nusikaltimus padariusiems asmenims ir jų tikslas yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, o už administracinius nusižengimus skiriamos administracinės nuobaudos, kurių viena bauda, taip pat kartu su bauda gali būti paskirtos ir administracinio poveikio priemonės. Pastebėtina, kad už administracinius nusižengimus kiekvienu nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės vykdomos atskirai (ANK 670 straipsnis) ir negali būti bendrinamos su už nusikalstamas veikas paskirtomis bausmėmis ar baudžiamojo poveikio priemonėmis. Tad nagrinėjamu atveju, priešingai nei kad tai traktuoja apeliantas, skundžiamu nuosprendžiu jam nebuvo paskirta 4820 eurų bauda bei nėra uždrausta 8 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, kadangi skundžiamu nuosprendžiu už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą nuteistajam paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė, kurios vykdymas atidėtas 9 mėnesiams, bei dvi baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas 5 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, ir automobilio „Chrysler Town & Country“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos – 3620 Eur konfiskavimas.

Dėl non bis in idem principo pažeidimo

16. Non bis in idem (draudimas persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą) principas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau ir Konstitucija) 31 straipsnio 5 dalies, BK 2 straipsnio 6 dalies nuostatose, kur pasakyta, jog niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą. Draudimas persekioti ar bausti asmenį už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo galutinai išteisintas arba nuteistas pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą, nustatytas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnio 1 dalyje.

17. EŽTT praktikoje šis principas aiškinamas taip, kad, priėmus galutinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamąjį procesą dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų, neatskiriamai susijusių tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje F. F. prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97; Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje S. Z. prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03; 2009 m. birželio 16 d. sprendimas byloje Ruotsalainen prieš Suomiją, peticijos Nr. 13079/03 ir kt.). Tokia principinė pozicija įtvirtinta ir kasacinėje praktikoje pabrėžiant, kad non bis in idem principas turi būti aiškinamas kaip žmogaus persekiojimo ar teisminio proceso dėl antro pažeidimo draudimas, jei jis pradedamas dėl tų pačių arba labai panašių faktų, neatskiriamai susijusių su tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-36-697/2019).

18. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad buvo pažeistas non bis in idem principas. M. B. 2018 m. sausio 31 d. nutarimu už vairavimą esant neblaiviam buvo paskirta 300 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių. Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. nutarimu jis pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 424 straipsnio 3 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas galutine 1200 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Šiuo nutarimu administracinė nuobauda M. B. paskirta už tai, kad jis 2019 m. sausio 9 d. apie 7.30 val. pakartotinai per vienerius metus, kai asmeniui paskirta administracinė nuobauda už vairavimą esant neblaiviam, nepraėjus metams nuo nuobaudos įvykdymo datos, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas lengvas girtumo laipsnis) ir neturėdamas tam teisės. O skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas dėl to, kad 2020 m. liepos 12 d. vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Tad M. B. padarytas nusikaltimas nors pagal savo pobūdį ir analogiškas jo ankstesniems padarytiems administraciniams nusižengimams, už kuriuos jis buvo nubaustas administracine tvarka, tik šį kartą nustatytas baudžiamąją atsakomybę užtraukiantis neblaivumas, tačiau nusikaltimas padarytas visiškai kitu laiku ir kitoje vietoje nei paminėti pažeidimai. Teismas, skirdamas bausmę ir baudžiamojo poveikio priemonę, pagrįstai atsižvelgė į ankstesnius M. B. padarytus KET pažeidimus, tai, kad jis jau trečią kartą traukiamas atsakomybėn už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, kadangi tai yra nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, o pagal BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktą, skiriant bausmę yra privalu atsižvelgti į kaltininko asmenybę, tačiau tai jokiu būdu nesuponuoja išvados, kad jis pakartotinai M. B. nubaudė už tą patį pažeidimą (nusikaltimą), dėl kurio jis jau buvo nubaustas. O tai, kad skundžiamu nuosprendžiu, įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, buvo paskirta griežta, bet ne aiškiai per griežta, bausmė, baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones terminas maksimaliam įstatyme numatytam terminui, yra paties nusikaltimą padariusio asmens netinkamų veiksmų rezultatas. Būtų nesuprantama, jei padaręs nusikaltimą asmuo galėtų pasirinkti jam patogią bausmės rūšį ir jos dydį, skiriamus įpareigojimus, baudžiamojo poveikio priemonės terminą, toliau patogiai gyventų ir nejustų padaryto nusikaltimo pasekmių.

19. Atsižvelgdama į visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo taisyklės pažeistos nebuvo. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apylinkės teismo išvadų nepaneigia, skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. B. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.