Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2023-10-18 · Administracinė byla Nr. eAS-628-629/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-10-18
Bylos Nr.
eAS-628-629/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-08096-2023-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Milda Vainienė (pirm.), Arūnas Dirvonas
Pareiškėjas
Uždaroji akcinė bendrovė "Kauno liftai"
Atsakovas
Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba
Administracinė byla Nr. eAS-628-629/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08096-2023-3Procesinio sprendimo kategorija 49 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2023 m. spalio 18 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno liftai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno liftai“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kauno liftai“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Taryba) 2023 m. liepos 26 d. nutarimą „Duoti leidimą vykdyti koncentraciją uždarajai akcinei bendrovei „Kauno liftai“ įsigijus 100 proc. UAB „Baltijos liftai“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių liftas“ akcijų pagal nustatytas koncentracijos vykdymo sąlygas ir įpareigojimus“ (toliau – Nutarimas). Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti rezoliucinės dalies 1 punkto, numatančio leisti vykdyti koncentraciją UAB „Kauno liftai“ įsigijus 100 proc. UAB „Baltijos liftai“ ir UAB „Šiaulių liftas“ akcijų, įpareigojant UAB „Kauno liftai“ ir su jais susijusius ūkio subjektus laikytis 2023 m. liepos 26 d. Tarybai pateiktų įsipareigojimų, kurie pridedami prie Nutarimo ir laikomi neatsiejama leidimo vykdyti koncentraciją dalimi – galiojimą.

Pareiškėjo vertinimu, prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė adekvati ja siekiamam tikslui – pareiškėjas prašo išsaugoti status quo (esamos padėties) – teisėtai įgytos įmonės veikimą iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas garantuotų konstitucinę pareiškėjo teisę į nuosavybę, neverstų atlikti veiksmų – de facto (faktiškai) kurti naują įmonę, ieškoti jai pirkėjų, parduoti įmonę.

Pareiškėjo teigimu, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės iš esmės bus paneigta jo nuosavybės teisė į teisėtai įgytą nuosavybę. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas UAB „Baltijos liftai“ (ir UAB „Šiaulių liftas“) įgijo teisėtai, priverstinis dalies verslo pardavimas pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintą ūkinės veiklos laisvę. Prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė proporcinga, ja nebūtų pažeisti proceso šalių interesų pusiausvyra bei viešasis interesas, nesukels jokių reikšmingų neigiamų padarinių Tarybos ginamoms vertybėms, nes pareiškėjui įsigijus UAB „Baltijos liftai“ ir UAB „Šiaulių liftas“, netenkino koncentracijos, dėl kurios būtina pranešti Tarybai, kriterijaus. Pareiškėjo teigimu, egzistuoja veiksmingų alternatyvų koncentracijos dalyvių teikiamoms kėlimo įrenginių techninės priežiūros ir remonto paslaugoms, įrenginių keitimo paslaugoms, todėl nėra prielaidų manyti, kad pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones nukentėtų konkurencija ar vartotojų interesai. Tai rodo, kad status quo (esamos) padėties išlaikymas iki galutinio sprendimo šioje byloje nepaneigtų sąžiningos konkurencijos laisvės, kaip Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo ginamos vertybės, privati pareiškėjo ir viešųjų interesų pusiausvyra būtų pagrįsta, nesudarant jokių rizikų dėl viešojo intereso paneigimo.

Pareiškėjas nurodo, kad interesų pusiausvyros principo taikymo aspektu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžta detalizuotų duomenų, leidžiančių teismui įvertinti pareiškėjui kilsiančius sunkumus dėl Tarybos įpareigojimų koncentracijos atveju, pateikimą. Reikalavimo užtikrinimo priemonę reikia taikyti, kadangi tik tokiu būdu būtų išlaikoma pareiškėjo teisė į nuosavybę, o reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas užtikrins interesų pusiausvyrą.

Atsiliepimas

Atsakovas Taryba pateiktoje nuomonėje nurodė nesutinkantis su pareiškėjo prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir prašė jo netenkinti.

Šalies argumentai

Tarybos teigimu, pareiškėjas, pateikdamas skundą ir prašydamas panaikinti Nutarimą bei taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, iš esmės siekia paneigti savo paties iniciatyva įgyvendintą valią prisiimti įsipareigojimus ir tokiu būdu gauti Tarybos leidimą nagrinėtai koncentracijai vykdyti. Reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymas būtų neproporcingas ir pažeistų viešąjį interesą. Nors pareiškėjas akcentuoja prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės proporcingumą, atitikimą viešajam interesui, tačiau iš tiesų remiasi vien tik savo interesų apsauga ir visiškai ignoruoja Tarybos Nutarime nustatytas galimas neigiamas nagrinėtos koncentracijos pasekmes atitinkamoms rinkoms ir konkurencijai jose.

Taryba, be kita ko, pažymėjo, kad Nutarimas, koks ir buvo priimtas, kuriuo buvo išduotas leidimas pareiškėjui vykdyti nagrinėtą koncentraciją pagal Konkurencijos tarybos nustatytas koncentracijos vykdymo sąlygas ir įpareigojimus, būtent ir užkerta galimybę neigiamoms pasekmėms konkurencijai atsirasti, užtikrina objektyvų, proporcingą ir efektyvų viešojo intereso gynimą, taip pat asmenų teisių ir interesų apsaugą. Pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, jos taikymo laikotarpiu nebus vykdomi pareiškėjo įsipareigojimai, kurie spręstų nagrinėtos koncentracijos problemas, o dėl Tarybos identifikuotų nagrinėtos koncentracijos problemų atsirastų galimos neigiamos pasekmės konkurencijai, būtų sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija atitinkamose rinkose, ir tai tęstųsi mažiausiai visu teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpiu, be to, pasibaigus teisminio ginčo nagrinėjimui, dėl įvairių priežasčių gali susidaryti tokia situacija, kai taps neįmanoma iš dalies arba visiškai įvykdyti įsipareigojimų, o atsiradusių neigiamų pasekmių konkurencijai pašalinimas taps neįmanomas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartimi atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Teismas nurodė, kad Nutarimo rezoliucinė dalis priimta pagal 2023 m. liepos 26 d. paties pareiškėjo Tarybai pateiktus įsipareigojimus (toliau – ir Įsipareigojimai), kuriuose nurodyta, kad pareiškėjas, vadovaudamasis Konkurencijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktu prisiima šiuos įsipareigojimus prieš Tarybą. Įsipareigojimai teikiami tam, kad UAB „Kauno liftai“ įsigijus UAB „Baltijos liftai“ ir UAB „Šiaulių liftas“ akcijų ir įgijus vienvaldę pastarųjų bendrovių kontrolę nebūtų sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija kėlimo įrenginių priežiūros ir remonto paslaugų teikimo rinkose Vilniaus, Kauno, Panevėžio ir Utenos apskrityse ir kėlimo įrenginių keitimo paslaugų teikimo Vilniaus apskrityje rinkoje. Įsipareigojimai įsigalioja Tarybai priėmus Nutarimą leisti vykdyti koncentraciją pagal Tarybos nustatytas sąlygas ir įsipareigojimus, kurie būtini užkirsti kelią galimos dominuojančios padėties sukūrimui ar sustiprinimui arba galimam esminiam konkurencijos ribojimui. Taigi, Nutarimas priimtas vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagal kurį leisti vykdyti koncentraciją pagal dalyvaujantiems ūkio subjektams ar kontroliuojantiems asmenims Tarybos nustatytas koncentracijos vykdymo sąlygas ir įpareigojimus, reikalingus tam, kad nebūtų sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje.

Teismo vertinimu, pareiškėjui, kuris priėmė sprendimą prisiimti Tarybai pateiktus Įsipareigojimus, prieš priimant tokį sprendimą turėjo būti žinomos visos tokio sprendimo pasekmės, atlikti ekonominiai skaičiavimai, aptartos ir išdiskutuotos visos tokio įsipareigojimo sąlygos. Kitaip tariant pareiškėjas, įsigijęs 100 proc. UAB „Baltijos liftai“ ir UAB „Šiaulių liftas“ akcijų, norėtų laikotarpiu iki teismo sprendimo įsiteisėjimo netrukdomai naudotis šiuo turtu, tačiau nevykdyti Tarybai prisiimtų Įsipareigojimų. Teismas nesutiko, kad šiuo atveju būtų išsaugotas pareiškėjo status quo, nes, pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, pareiškėjui būtų sudarytos išskirtinės sąlygos rinkoje, kai jis, turėdamas 100 proc. UAB „Baltijos liftai“ ir UAB „Šiaulių liftas“ akcijų, galėtų nesilaikyti savo paties Įsipareigojimų. Toks reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas, teismo vertinimu, neatitiktų Konkurencijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei pažeistų viešąjį interesą.

Šalies argumentai

Nors pareiškėjas prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nurodė, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam būtų padaryta finansinė žala, tačiau nepagrindė žalos dydžio jokiais skaičiavimais, todėl šį teiginį teismas pripažino deklaratyviu ir nutarė plačiau apie jį nepasisakyti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo ir tai, kad, jeigu pareiškėjas patirtų žalą dėl skundžiamo Nutarimo, jis galėtų pasinaudoti žalos atlyginimo institutu. Prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, kad pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012, 2017 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, nepateikė pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, jog egzistuoja pagrindas taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą. Esant šioms aplinkybėms, prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones netenkintas.

III.

Pareiškėjas Bendrovė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo arba panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės bei tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Pareiškėjas pateikė prašymą atskirąjį skundą nagrinėti skubos tvarka dėl laiko stokos Nutarimui įvykdyti (perleisti dalį verslo turi iki 2024 m. vasario 27 d.).

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, akcentuodamas viešąjį interesą neatsižvelgė į tai, jog sandoris, kurį retroaktyviai peržiūrėjo Taryba, buvo įvykdytas teisėtai, prieš daugiau nei 2 metus, t. y., 2021 m. gegužės 17 d. Vertindamas pareiškėjo prašymą viešojo intereso požiūriu, pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, jog Tarybos intervencija vyksta į teisėtai atsiradusius teisinius santykius, o dėl šios intervencijos yra apribojama teisėtai įgyta pareiškėjo nuosavybės teisė. Tai, kad pačios nuosavybės įgijimo (sandorio) teisėtumas Nutarimu nėra ginčijamas, yra svarbi, bet teismo neįvertinta aplinkybė, nes pareiškėjo siekis išlaikyti status quo reiškia ne siekį nevykdyti Įsipareigojimų, įgyjant išskirtines sąlygas rinkoje, bet siekį apsaugoti teisėtai įgytą nuosavybės teisę. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad Įsipareigojimus pareiškėjas pats pasiūlė Tarybai ne todėl, kad sutiko su Tarybos vertinimu, bet todėl, kad siekęs išvengti didesnės galimos žalos – visiško koncentracijos uždraudimo.

Pareiškėjas teigia, kad byloje nėra ginčo, jog jis UAB „Baltijos liftai“ ir UAB „Šiaulių liftas“ kontrolę įgijo (įgyvendino koncentraciją) teisėtai, t. y., koncentracijai įgyvendinti išankstinio Tarybos leidimo pagal Konkurencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalį nereikėjo. Vien dėl to nuosavybės teisės išlaikymas ginčo laikotarpiu nėra ir negali būti traktuojamas kaip išskirtinių sąlygų sudarymas pareiškėjui.

Pareiškėjo teisė į teisėtai įgytą nuosavybę būtų apribota ne įstatymo, bet viešojo administravimo subjekto negalutinio sprendimo pagrindu, pareiškėjui už tokį nuosavybės teisės apribojimą niekaip neatlyginant. Be to, net ir palankaus teismo sprendimo atveju, praktiškai neįmanoma, kad pareiškėjas galėtų atgauti teisėtai įgytą ir valdytą, tačiau vykdant skundžiamą Nutarimą priverstinai perleistą nuosavybę. Jokie teisės aktai nereglamentuoja ir nenumato, kad pareiškėjas galėtų reikalauti jam grąžinti nuosavybę, kurią turėjo priverstinai perleisti vykdydamas skundžiamą Nutarimą, taip pat nenumato, kaip už priverstinai perleistą nuosavybės teisę turi būti atlyginta. Taigi, nei Konkurencijos įstatymas, nustatantis ex post (paskesnioji) koncentracijų kontrolės procedūrą, nei kiti teisės aktai neužtikrina pareiškėjo teisėtai įgytos nuosavybės teisinio gynimo.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėjas pagrindė, jog skundžiamas Nutarimas yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) neteisėtas tiek materialiniu, tiek procedūriniu pagrindais, būtent todėl, kad Taryba neįrodė, jog dėl įvykdytos koncentracijos buvo sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis ar itin apribota konkurencija, todėl nepagrįstai atsisakė leisti vykdyti koncentraciją be įsipareigojimų; Taryba padarė esminių procedūrinių pažeidimų, lėmusių nepagrįstą išvadą dėl koncentracijos poveikio konkurencijai. Teismui tenkinus pareiškėjo skundą nei Konkurencijos įstatymas, nei kiti teisės aktai nesukuria prielaidų pareiškėjui reikalauti atkurti nuosavybės teisę, kai ji yra perleidžiamą priverstinai vykdant Tarybos Nutarimą, kuris vėliau panaikinamas teismo. Pareiga perleisti teisėtai įgytą nuosavybę be jokių garantijų, kad šią nuosavybę palankaus teismo sprendimo atveju pareiškėjas galės atgauti, savaime pagrindžia sunkiai atitaisomą didelę žalą, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, taigi, ir būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones bei laikinai sustabdyti skundžiamo Nutarimo galiojimą.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu, vykdant skundžiamą Nutarimą ne tik būtų paneigta pareiškėjo teisė į teisėtai įgytą nuosavybę, bet Nutarimo vykdymas papildomai pareikalautų reikšmingų finansinių ir organizacinių išteklių (patikėtinio, reorganizavimo ir reintegravimo kaštų), kurie negalėtų būti kompensuoti pareiškėjui palankaus teismo sprendimo atveju.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas skundžia ne tik Įsipareigojimus, bet patį Nutarimą iš esmės, t. y., Tarybos atliktą vertinimą, jog dėl Koncentracijos (UAB „Baltijos liftai“ / UAB „Šiaulių liftas“ įsigijimo) buvo sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis ar itin apribota konkurencija ir todėl turi būti atsisakyta leisti ją vykdyti. Tenkinus pareiškėjo skundą ir teismui pripažinus, jog Tarybos išvados dėl koncentracijos poveikio konkurencijai yra nepagrįstos, tai lemtų ne tik Įsipareigojimų, bet viso skundžiamo Nutarimo, kaip nepagrįsto, panaikinimą.

Teismas neatsižvelgė, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-649-624/2022) panašaus pobūdžio ginčuose leidžia teigti, kad esant ginčui dėl ex post koncentracijos vertinimo, proceso šalių interesų pusiausvyra bei viešasis interesas suponuoja poreikį taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Atsiliepimas

Taryba atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Taryba nurodo, kad priešingai nei teigia pareiškėjas, ex post kontrolė pagal Konkurencijos įstatymo 13 straipsnio nuostatas, nėra niekuo išskirtinė. Pažymėjo, kad šiuo atveju Taryba turėdama pagrindo įtarti, jog dėl koncentracijos įgyvendinimo buvo sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija, pasinaudojo savo įstatymine teise taikyti ex post koncentracijos priežiūros procedūrą, o tyrimo metu nustačius neigiamas koncentracijos pasekmes, pareiškėjas, turėdamas visas galimybes pateikti įsipareigojimus, sprendžiančius visas Tarybos nustatytas koncentracijos pasekmes, ir tokiu būdu gauti Tarybos leidimą vykdyti koncentraciją pagal Tarybos nustatytas koncentracijos vykdymo sąlygas ir įpareigojimus Konkurencijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu, tokia savo teise pasinaudojo. Taryba pabrėžė, kad būtent toks Nutarimas, koks buvo priimtas, kuriuo buvo išduotas leidimas pareiškėjui vykdyti nagrinėtą koncentraciją pagal Tarybos nustatytas koncentracijos vykdymo sąlygas ir įpareigojimus, užkerta galimybę neigiamoms pasekmėms konkurencijai atsirasti, užtikrina objektyvų, proporcingą ir efektyvų viešojo intereso gynimą, taip pat asmenų teisių ir interesų apsaugą.

Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį, kad Įsipareigojimai yra Nutarimo sudėtinė dalis, todėl teismui pritaikius prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, tačiau vėliau patvirtinus Nutarimo teisėtumą, Nutarimas gali tapti bereikšmiu, nes Įsipareigojimai, kaip sudėtinė Nutarimo dalis, nebebus aktualūs ir įgyvendintini (bus pasibaigęs nurodytų įsipareigojimų terminas).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo – laikinai sustabdyti Nutarimo dalies 1 punkto, numatančio leisti vykdyti koncentraciją UAB „Kauno liftai“ įsigijus 100 proc. UAB „Baltijos liftai“ ir UAB „Šiaulių liftas“ akcijų, įpareigojant UAB „Kauno liftai“ ir su jais susijusius ūkio subjektus laikytis 2023 m. liepos 26 d. Tarybai pateiktų Įsipareigojimų, galiojimą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Dėl pareiškėjo prašymo jo atskirąjį skundą nagrinėti skubos tvarka pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko 2019 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. TP-68 patvirtintų Administracinių bylų paskirstymo ir teisėjų kolegijų sudarymo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 8.14 papunktį administracinės bylos pagal atskiruosius skundus, kai atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria išspręstas klausimas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių skiriamos nagrinėti prioritetine tvarka. Taisyklių 24 punktas nustato, kad administracinės bylos teismo posėdžio data ir laikas nustatomi bylas į teismo posėdį skiriant tokiu būdu, kad teisėjui pranešėjui paskirta administracinė byla, teisme gauta vėliau, nebūtų paskirta anksčiau nei teisme anksčiau gauta byla. Nuo šios tvarkos galima nukrypti esant kai byla skiriama nagrinėti ne eilės tvarka (skubos ar prioriteto tvarka, nustatyta Taisyklių 7 ir 8 punktuose). Taigi, atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išspręstas klausimas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, nagrinėjimas skiriamas prioriteto tvarka. Byloms, skiriamoms prioriteto ar skubos tvarka, netaikomos bylos skyrimo įprastos eilės tvarka nuostatos, todėl pareiškėjo prašymo nagrinėti jo atskirąjį skundą skubos tvarka nėra teisinio ar faktinio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, dalies pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia akcentuoja, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 straipsnio 3 dalis).

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (iš pirmo žvilgsnio), reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y., kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018).

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas taip pat turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-518-662/2018). Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administracinių ginčų bylose, kai yra prašoma stabdyti atitinkamo viešojo administravimo subjekto, įgyvendinančio įstatymų leidėjo suteiktus valstybės vykdomosios valdžios įgaliojimus, priimto administracinio akto (toje byloje pareiškėjo ginčijamo) galiojimą, turi būti paisoma ir viešojo intereso, t. y. turi būti vertinamas ginčijamo akto sustabdymas neigiamų pasekmių viešajam interesui prasme (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-212-822/2023). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-442/2018, 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr. pvz., 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017). Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus. Be to, pagal administracinių teismų praktiką, gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-525/2018).

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės netenkino, pabrėždamas, kad reikalavimo užtikrinimo priemone pareiškėjas siekia nevykdyti savo paties prisiimtų Įsipareigojimų, o tai galėtų sukurti pareiškėjui išskirtinę konkurencinę padėtį rinkoje.

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad pareiškėjas skundžia visą Nutarimą, o ne tik jų sudėtine dalimi esančius Įsipareigojimus, nevertino, kad pareiškėjui įvykdžius Įsipareigojimus, t. y., perleidus dalį verslo ir teismui panaikinus Nutarimą nebus galima atitaisyti padarinių – atgauti perduotos verslo dalies. Tokiu būdu yra apribojama pareiškėjo teisė į nuosavybę.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas kartu su Navitas Invest OU 2021 m. gegužės 17 d. sudarė akcijų pirkimų-pardavimų sutartį, kuria pareiškėjas įsigijo 100 proc. UAB „Baltijos liftai“ ir UAB „Šiaulių liftas“ akcijų. Taryba, atsižvelgusi į tai, kad dėl minėtos koncentracijos galbūt yra sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija, 2022 m. gegužės 16 d. nutarimu 1S-62(2022) nusprendė taikyti koncentracijos priežiūros procedūrą savo iniciatyva. Pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti pranešimą apie koncentraciją iki 2022 m. liepos 16 d. (terminas Tarybos nutarimu pratęstas iki 2022 m. rugpjūčio 16 d.). Pareiškėjas Tarybai 2022 m. spalio 26 d. pateikė pranešimą apie įvykdytą koncentraciją įsigijus 100 proc. UAB „Baltijos liftai“ ir UAB „Šiaulių liftas“ akcijų. Koncentracijos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados buvo išdėstytos Tarybos Susijungimų priežiūros grupės koncentracijos UAB „Kauno liftai“ įgijus 100 proc. UAB „Baltijos liftai“ ir UAB „Šiaulių liftas“ akcijų nagrinėjimo išvadose. Taryba Nutarimu nustatė, kad įgyvendinus koncentraciją yra rizika, kad sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija kėlimo įrenginių priežiūros ir remonto paslaugų teikimo rinkose Vilniaus, Kauno, Panevėžio ir Utenos apskrityse ir kėlimo įrenginių keitimo paslaugų teikimo Vilniaus apskrityje rinkoje. Skundžiamo Nutarimo 4 priede išdėstyti pareiškėjo Įsipareigojimai, t. y., nurodytose rinkose pareiškėjas įpareigojamas perleisti su Taryba suderintam pirkėjui sudarytas kėlimo įrenginių priežiūros ir (ar) remonto sutartis bei atlikti kitus veiksmus.

Pareiškėjas pateikė argumentus, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių jam bus sukelta neatitaisoma didelė žala, nes nebegalės atgauti Nutarimo (Įsipareigojimų) vykdymo metu perleistos nuosavybės (verslo dalies). Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo teisinius santykius nustatantis teisinis reguliavimas gina tarpusavyje konkuruojančias vertybes – privačios nuosavybės apsaugą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis) ir laisvę vertis ūkine veikla draudžiant monopolizuoti gamybą ar rinką. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtinta, kad įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. Konkurencijos įstatymo tikslas – saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę Lietuvos Respublikoje (Konkurencijos įstatymo 1 str. 1 d.). Prižiūrėti, kaip laikomasi šio įstatymo bei vykdyti valstybinę konkurencijos politiką yra įpareigota Taryba (Konkurencijos įstatymo 17 str. 1 d.). Šiame kontekste pažymėtina, kad koncentracijų kontrolės srityje Konkurencijos įstatymu Tarybai yra suteikti įgaliojimai įpareigoti ūkio subjektą, įgyvendinusį koncentraciją pašalinti koncentracijos pasekmes, įskaitant įpareigojimus parduoti įmonę ar jos dalį, ūkio subjekto turtą ar jo dalį, akcijas ar jų dalį, nutraukti ar pakeisti sutartis ir nustatyti šių įpareigojimų įvykdymo terminus bei sąlygas, jeigu dėl tokios koncentracijos bus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje (Konkurencijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pažymėtina, kad aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių, per se (pati savaime) nėra pagrindas ABTĮ 70 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad šios aplinkybės neįrodo, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala.

Vertinant pareiškėjo argumentus dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo jo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-649-624/2022, pažymėtina, kad proporcingumo principo taikymas koncentracijų kontrolės bylose svarbus tik atlikus išsamų bylos aplinkybių visumos tyrimą. Minėtos administracinės bylos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės tik iš dalies yra panašios (vykdyta ex post (paskesnioji) koncentracijų kontrolė). Be to, pareiškėjų deklaruota žala skiriasi (bilietų į įvairius renginius pardavimas dideliam skaičiui asmenų ir nagrinėjamoje byloje – perduotos sutartys su skirtingais pareiškėjo klientais), todėl negalima teigti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo analogiška Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika,

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo atskirajame skunde išdėstyti argumentai iš esmės susiję su paties Nutarimo neteisėtumu, tačiau nagrinėjamu atveju jie negali būti vertintini kaip prima facie (iš pirmo žvilgsnio) įrodymai dėl Nutarimo neteisėtumo.

Atsižvelgusi į pareiškėjo išdėstytų argumentų visumą ir įvertinusi jo pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo būtinybę, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą. Pareiškėjas tikėtinai nepagrindė reikalavimo pagrįstumo ir to, jog būtent dabartinėje situacijoje nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, ateityje dar gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, susijusi su ginčijamo sprendimo galiojimo laikinu nesustabdymu, ir kad būtent laikinas sprendimo galiojimo sustabdymas užkirstų kelią tokiai žalai atsirasti.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno liftai“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasArūnas DirvonasMilda Vainienė