Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Daiva Valčiukienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės Eurikos Rulienės prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, išieškotojas P. Jankūno miško darbų individuali įmonė, tretieji asmenys R. Ž., J. Ž., A. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė Eurika Rulienė 2020 m. rugpjūčio 4 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, kuriuo prašo vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 589 straipsniu išaiškinti kuria eile turi būti tenkinami skolininkės E. Ž. kreditorių, tame tarpe (duomenys neskelbtini), reikalavimai santykyje su išieškojimais, vykdomais iš E. Ž. paveldėtojų. Nurodo, kad antstolės kontoroje yra vykdomi išieškojimai pagal vykdomuosius raštus skolininkei E. Ž., tačiau E. Ž. (duomenys neskelbtini) mirė. 2015 m. rugsėjo 24 d. pareiškimu dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą E. Ž. palikimą priėmė R. Ž.. Vėliau paaiškėjo, kad E. Ž. palikimą paveldėjo A. K. (šios aplinkybės konstatuotos Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-217-372/2019). A. K. yra pirmesnės eilės paveldėtojas nei R. Ž.. Išieškotojo (duomenys neskelbtini) dar už 2011-2012 m. parduotas prekes ir atliktus darbus dėl paveldėtojų veiksmų negali atgauti atsiskaitymo iki šiol. Paveldimo turto apyrašas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudarytas dar 2015 m. spalio 27 d., tačiau nei R. Ž., nei A. K. iki šios dienos paveldėto turto neįregistravo VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. Be to, išieškotojo žiniomis, paveldėtojas A. K. turi didelių kreditorinių įsipareigojimų savo kreditoriams (b. l. 1-4).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Teisingumas gali būti įvykdytas ir pasiekti savo tikslą tik tada, kai bus teisėtai, operatyviai ir veiksmingai įvykdytas teismo procesinis sprendimas. Sprendimas, kuriam turi būti taikoma vykdymo procedūra, laikomas įvykdytu, kai atliekami veiksmai, tiksliai atitinkantys sprendimo turinį. CPK 589 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas antstolio prašymu turi teisę aiškinti tiek teismo procesinį sprendimą ir jo vykdymo tvarką, tiek vien tik vykdymo tvarką, priklausomai nuo antstolio prašymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009).

CPK 589 straipsnio 1 dalis yra skirta teismo sprendimo neaiškumams pašalinti, todėl teismo sprendimo vykdymą išaiškinti leidžiama, jeigu jis nėra įvykdytas. Teismas, aiškindamas savo priimto sprendimo vykdymo tvarką ar reikalingą vykdymo procese taikyti teisės normą, turi įvertinti visas su atitinkamo teismo procesinio sprendimo įvykdymu susijusias aplinkybes, taip pat ir tas, kurios gali būti nustatytos kitų teismų procesiniais sprendimais, bet turėti tiesioginę įtaką teismo procesinio sprendimo, kurį vykdo į teismą dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo besikreipęs antstolis, tinkamam įvykdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-687/2018).

Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-23-496/2014, buvo priteista iš E. Ž. 122658,91 Lt (35524,48 Eur) skolos, 7142 Lt (2068,47 Eur) palūkanų, 6743,09 Lt (1952,93 Eur) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2013 m. spalio 21 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3399 Lt (984,42 Eur) bylinėjimosi išlaidų (duomenys neskelbtini) naudai. Papildomai priteista iš E. Ž. 1737 Lt (503,07 Eur) bylinėjimosi išlaidų P(duomenys neskelbtini) naudai bei 32,55 Lt (9,43 Eur) bylinėjimosi išlaidų valstybei (Informacinės teismų sistemos „LITEKO“ duomenys).

Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. P2-8-471/2015, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeista mirusioji skolininkė E. Ž. į jos palikimą priėmusį R. Ž. (Informacinės teismų sistemos „LITEKO“ duomenys).

Prie antstolės prašymo pridėto VĮ registrų centro Testamentų registro išrašo matyti, kad 2015 m. rugsėjo 24 d. palikėjos E. Ž. palikimą priėmė R. Ž.; 2018 m. birželio 21 d. J. Ž. ir 2019 m. liepos 15 d. A. K. (b. l. 11-12).

Iš prašymo ir prie jo pridėtų priedų nustatyta, kad neaiškumų kyla kokia eile, paveldėtojams priėmus palikimą, atsiskaitoma su mirusiosios E. Ž. kreditoriais.

Antstolė prašyme nurodo, kad nors R. Ž. ir A. K. turi kitų (savo asmeninių kreditorių) būtina užtikrinti mirusiosios skolininkės E. Ž. kreditorių interesų apsaugą, kadangi skolininkės kreditorių interesus neturi įtakoti kitų asmenų (R. Ž. ar A. K.) neįvykdyti įsipareigojimai tretiesiems asmenims (b. l. 1-4).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.53 straipsnio 1 dalyje vartojama gramatinė konstrukcija - „tik paveldėtu turtu“, aiškinant lingvistiškai, reiškia, jog įpėdinių atsakomybė už palikėjo skolas ribojama konkrečiu paveldėtu turtu, kreditorių reikalavimai gali būti tenkinami tik iš paveldėto turto, o ne iš paveldėto turto vertės, t. y. jie negali būti tenkinami iš asmeninio įpėdinių turto, nors ir neviršijant paveldėto turto vertės, įpėdiniai savo asmeniniu turtu neatsako už palikėjo skolas. Nurodyta gramatinė konstrukcija „atsako tik paveldėtu turtu“, ją lyginant su CK 5.62 straipsnio 3 dalyje vartojama konstrukcija „atsako neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės“, suponuoja galimybę teigti, kad CK 5.53 straipsnio 1 dalyje įstatymo leidėjo valia, naudojantis savo diskrecijos teise, nustatytas kitoks įpėdinių atsakomybės ribojimo būdas, negu tai nustatyta CK 5.62 straipsnio 3 dalyje. Lingvistinio aiškinimo pagrindu darytina išvada, kad CK 5.53 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta cum viribus hereditatis įpėdinių atsakomybės ribojimo sistema, ši teisės norma aiškintina taip, kad įpėdinių, priėmusių palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, atsakomybė už palikėjo skolas yra ribojama ne paveldėto turto verte, o paveldėtu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2014).

Paveldėjimą reglamentuojančiose CK normose neįtvirtinta pareiga realizuoti paveldėtą turtą, taip pat nėra nustatyta specialių atsiskaitymo su palikėjo kreditoriais bei paveldėto turto realizavimo taisyklių, išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad CK 5.53 straipsnio 1 dalies formuluotė „už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu“ iš esmės reiškia tai, kad kreditoriai neturi teisės reikalauti, kad įpėdiniai, priėmę palikimą pagal apyrašą, patenkintų jų reikalavimus didesne apimtimi, negu yra vertas paveldėtas turtas. Kai įpėdinis siekia išsaugoti paveldėtą turtą ir pageidauja kreditorių reikalavimus tenkinti iš kitų lėšų, tokia įpėdinio teisė neturėtų būti ribojama, su sąlyga, kad yra užtikrinama kreditoriaus teisė gauti reikalavimo patenkinimą tokia apimtimi, kokia yra paveldėto turto vertė. Tokiu atveju esminę reikšmę įgyja tikrosios paveldėto turto vertės nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-315-915/2018).

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pagal CK 5.53 straipsnį įpėdinis atsako už palikėjo skolas, bei į tai, kad palikėjo kreditorių teisė gauti reikalavimo patenkinimą ribojama paveldėto turto vertės apimtimi, palikėjo kreditorių teisė gauti reikalavimų patenkinimą yra pirmesnė, nei palikimą priėmusių asmenų kreditorių teisė gauti reikalavimų patenkinimą. Teismas aiškina, kad tik visiškai patenkinus palikėjo, šiuo atveju E. Ž., kreditorių reikalavimus ir likus dar palikto turto pagal apyrašą, gali būti atliekami išieškojimai pagal palikėjos E. Ž. paveldėtojų (R. Ž. ar A. K.) įsipareigojimus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 589 straipsniu, 290 straipsniu, 291 straipsniu,

nutaria:

Prašymą tenkinti.

Išaiškinti, jog skolininkės E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), kreditorių, tame tarpe (duomenys neskelbtini), reikalavimai turi būti tenkinami pirmiau, ir tik likus E. Ž. palikto turto, kai bus visiškai atsiskaityta su E. Ž. kreditoriais, gali būti atliekami išieškojimai pagal E. Ž. paveldėtojų įsipareigojimus.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.