Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. Ž. atskirąjį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-544-496/2014, kuria netenkintas prašymas atidėti sprendimo vykdymą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovė E. Ž. prašymu (2–4 b. l.) kreipėsi į teismą, prašydama atidėti Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 21d. galutinio teismo sprendimo įvykdymą 6 mėnesiams iki 2014-10-30.

Atsakovė E. Ž. nurodė, kad iš jos ieškovui P. J. miško darbų individualiai įmonei teismas priteisė 122 658,91 Lt skolą, 7142 Lt palūkanas, 6743,09 delspinigius, 5% dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme - 2013-10-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3399 Lt bylinėjimosi išlaidų. Papildomai galutiniu sprendimu teismas ieškovui priteisė 1737 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 32,55 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Teismas bylą išnagrinėjo ir priėmė galutinį sprendimą atsakovei nedalyvaujant, todėl jokių prašymų teismui pateikti negalėjo. Priimtas galutinis teismo sprendimas atidėtinas dėl to, kad atsakovė piniginių lėšų ir santaupų neturi, gaunamos mėnesio pajamos – senatvės pensija – nesiekia 1000 Lt, todėl atsakovė neturi jokios galimybės sumokėti ieškovui priteistas sumas iš karto, tačiau tai galėtų padaryti per pusmetį, nes turi realių planų, kuriuos įgyvendinusi, 2014-10-30 dienai visiškai atsiskaitytų su ieškovu. Atsakovė E. Ž. yra įvairių bendrovių akcininkė, turi pakankamai nekilnojamojo turto, kuris garantuoja priimto sprendimo įvykdymo galimybę, be to, ieškovo reikalavimų įvykdymas iki visiško atsiskaitymo yra pilnai užtikrintas laikinąja apsaugos priemone - nekilnojamojo turto areštu.

Ieškovas P. J. miško darbų individuali įmonė atsiliepime į prašymą (24–27 b. l.) prašė atmesti atsakovės prašymą, priteisti 500 Lt už teisinę pagalbą.

Nurodė, kad atsakovė neįrodė savo sunkios turtinės padėties, jog neatidėjus teismo sprendimo vykdymo, jai būtų labai sunku įvykdyti sprendimą. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų iš bankų ir kredito įstaigų apie santaupų neturėjimą. Priešingai, prašyme pati atsakovė nurodė, kad turi 8 nekilnojamojo turto objektus, o taip pat įmonių akcijų, iš kurių būtų galima išieškoti skolą ieškovui. Atsakovė nenurodo jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad po 6 mėnesių atsakovės turtinė padėtis pagerės. Atsakovė teismui nurodė, jog ketina įrengti poilsiavietę, tokiu būdu ji įrodė, kad disponuoja laisvomis piniginėmis lėšomis, tačiau neketina vykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kelmės rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 16 d. nutartimi (32–34 b. l.) atmetė E. Ž. prašymą atidėti sprendimo vykdymą, priteisė iš E. Ž. P. J. miško darbų individualiai įmonei 500 Lt už advokato teisines paslaugas.

Teismas nurodė, kad atsakovė E. Ž. gauna pensiją apie 1000 Lt ir nėra pagrindo manyti, kad praėjus pusei metų atsakovės gaunamos išmokos ženkliai padidėtų ir ji, praėjus pusei metų, galėtų lengviau įvykdyti sprendimą. E. Ž. užuomina, kad ji turi realių planų, dėl kurių ji galėtų įvykdyti sprendimą po pusės metų, yra nekonkreti, neparemta jokiais įrodymais.

Teismas konstatavo, kad atsakovės E. Ž. turtinė padėtis yra gera, ji turi daug nekilnojamojo turto, akcijų, rengiasi statyti privačią poilsiavietę, ji yra gavusi ES paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos II krypties „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“. Teismas nurodė, kad sprendimo vykdymo atidėjimas pažeistų ieškovo, kuriam priteistas didelis įsiskolinimas, interesus. Be to, sprendimo vykdymo atidėjimas apsunkintų ir pačios atsakovės E. Ž. padėtį, nes jai tektų mokėti susikaupsiančias palūkanas iki sprendimo įvykdymo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu (38–39 b. l.) atsakovė E. Ž. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartį ir atsakovės prašymą tenkinti – atidėti Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. galutinio sprendimo įvykdymą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Atsakovės nuolatinės pajamos yra senatvės pensija, kurios dydis 1000 Lt ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM išmokos. Dėl gauto anoniminio skundo apskaičiuota mokėtinos paramos dalis buvo sumažinta, todėl atsakovė negavo planuotos piniginės išmokos ir dėl to negalėjo laiku atsiskaityti su ieškovu.

2. Atsakovė pripažįsta, jog dėl to, kad yra sukaupusi nekilnojamųjų daiktų ir įsigijusi bendrovių akcijų, jos turtinė padėtis nėra bloga, tačiau grynųjų pinigų šiuo metu neturi. Žinant, kad žemės pardavimas yra sustabdytas naujai įsigaliojusiu įstatymu, ji savo turto - žemės sklypų, parduoti ir sumokėti skolą negali.

3. Atidėjus sprendimo vykdymą ieškovo interesai nebus pažeisti ir jis nepatirs jokių nuostolių. Be to, tinkamas teismo sprendimo įvykdymas yra užtikrintas nekilnojamųjų daiktų areštu visai skolos ir vykdymo išlaidų sumai, išieškotojui kas dieną yra priskaičiuojamos palūkanos.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą (45–47 b. l.) ieškovas P. J. miško darbų individuali įmonė prašo atskirąjį skundą atmesti, o Kelmės rajono apylinkės teismo 2014-05-16 nutartį palikti nepakeistą, atsakovei E. Ž. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti 10 000 Lt baudą, iš kurių pusę skirti ieškovui, priteisti 500 Lt už advokato teisinę pagalbą.

Atsiliepime nurodė, jog atsakovė pati pripažino, kad jos turtinė padėtis yra gera. Aplinkybė, kad atsakovė ketina įrengti privačią poilsiavietę, paneigia atsakovės teiginį apie piniginių lėšų neturėjimą ir sudaro pagrindą teigti, kad atsakovė šiuo metu gali įvykdyti sprendimą net ir neparduodama nuosavybės teise priklausančių nekilnojamojo turto objektų. Nepagrįstu laikytinas ir teiginys, kad atsakovė negali parduoti žemės sklypų, nes šiuo metu žemės sklypų pardavimas yra sustabdytas įstatymo pagrindu. Įstatymo, kurio pagrindu būtų draudžiama disponuoti žemės sklypais, atsakovė nenurodo. Įrodymų, kad po 2014-10-30 dienos atsakovei sprendimą įvykdyti bus lengviau, atsakovė į bylą nėra pateikusi. Atskirajame skunde tik deklaratyviai teigiama, kad teismo sprendimo vykdymą palengvins 2014 m. rudenį gaunamos išmokos. Atidėjus galutinio sprendimo vykdymą, ieškovo teisėti interesai bus pažeisti - priteistos palūkanos iki teismo sprendimo įvykdymo nekompensuoja ieškovui pinigų negavimo iki to laiko, kol atsakovė sumokės visas priteistas sumas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė, pripažindama turinti pakankamai turto galutiniam sprendimui įvykdyti, teikia akivaizdžiai nepagrįstą atskirąjį skundą, laikytina, kad atsakovė, siekdama vilkinti procesą ir išvengti skolos ieškovui mokėjimo, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl prašo skirti 10 000 Lt baudą.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Atskirasis skundas atmestinas.

Byloje nagrinėjimas prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo pagrįstumo klausimas.

Civilinio proceso kodekso (CPK) 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau.

LR CPK 284 straipsnyje numatyta, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje iš nutarčių pabrėžė, kad ši teismo teisė vertintina kaip teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolei, kurią skolininkas įpareigotas įvykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lengvatinio termino nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų, o būtent užtikrinti socialinį teisingumą. Todėl atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą galima tada, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-925/2002). Atidėdamas ar išdėstydamas sprendimo įvykdymą, teismas pirmiausia turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį. Kadangi šio straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Teismo sprendimo vykdymą galima atidėti ar išdėstyti, kai skolininko padėtis sunki arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti sprendimą. Teismas, priimdamas nutartį atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, turi įsitikinti, kad bus užtikrintas jo įvykdymas ir nebus sumenkintas pats sprendimas bei pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Spręsdamas, ar atidėti (išdėstyti) teismo sprendimo vykdymą, teismas pirmiausia turėtų remtis teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principu.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovės E. Ž. prašymo atidėti sprendimo vykdymą.

Iš civilinės bylos Nr. 2-23-496/2014 medžiagos matyti, kad 2011-09-23 šalys pasirašė miško įveisimo sutartis Nr. 4 ir Nr. 5, kuriose numatė, kad atsakovė įsipareigoja apmokėti už atliktus darbus pagal pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po to, kai NMA perves lėšas į pirkėjo (atsakovės) sąskaitą (Miško įveisimo sutarties 2.2.2 p.). Informacijoje apie pareiškėjus ir paramos gavėjus Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, kad E. Ž. buvo išmokėta parama pagal pateiktas paraiškas (c. b. Nr. 2-23-496/2014, 35 b. l.). E. Ž. 2013-01-29 susitarimu su P. J. miško darbų individualia įmone už atliktus darbus įsipareigojo pilnai atsiskaityti dalimis iki 2013-08-30 (c. b. Nr. 2-23-496/2014, 36 b. l.). Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, nuo sutarties pasirašymo nėra sumokėjusi net dalies įsiskolinimo. Taigi, iš nurodytų aplinkybių matyti, kad atsakovė nuo 2011 m. spalio 20 d., kuomet buvo išrašyta pirmoji PVM sąskaita – faktūra, nevykdo įsipareigojimų ieškovui P. J. miško darbų individualiai įmonei, nors ir yra gavusi paramą iš Nacionalinės mokėjimo agentūros.

Atsakovė prašymą atidėti sprendimo vykdymą motyvavo sunkia turtine padėtimi, nurodydama, kad ji negauna nė 1000 Lt pensijos, kad neturi piniginių lėšų skolos sumokėjimui. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovei E. Ž. mokama 707,23 Lt senatvės pensija, našlių arba našlaičių pensija – 70 Lt bei nukentėjusių asmenų valstybinė pensija –178,84 Lt, iš viso 956,07 Lt (12–15 b. l.). Prašyme dėl sprendimo vykdymo atidėjimo E. Ž. nurodė, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso įvairūs nekilnojamieji daiktai, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir kitais pastatais, esantis (duomenys neskelbtini) ji yra įvairių bendrovių akcininkė. Prašyme atsakovė taip pat pareiškė, kad turi pakankamai turto, kurį reikalui esant galėtų realizuoti ir atsiskaityti su ieškovu (3 b. l.). Taigi, atsakovė pati pripažįsta, kad jos turtinė padėtis yra gera, nes turi nekilnojamojo turto bei turtinių teisių. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad negali parduoti žemės, nes teisės aktai nenumato draudimo realizuoti nekilnojamo turto – žemės.

Tam, jog teismo sprendimo vykdymas būtų atidėtas, atsakovė turėtų pateikti įrodymus ne vien apie sunkią jos turtinę padėtį, bet ir įrodymus, kad ateityje ji pagerės. Tuo tarpu atsakovė E. Ž. tokių įrodymų teismui nepateikė.

Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė taip pat nepateikė jokių duomenų, kad ji bent iš dalies padengė įsiskolinimą ieškovui. Teismo vertinimu, nuo ieškinio padavimo (2013-10-17) iki atskirojo skundo išnagrinėjimo atsakovė turėjo pakankamai laiko (beveik 11 mėnesių) sukaupti reikiamas lėšas skolai padengti, tačiau per šį laikotarpį neatliko nė vieno mokėjimo, nors kaip jau minėta aukščiau, miško veisimui jai buvo išmokėta parama. Teismas, vadovaudamasi aukščiau nurodytais motyvais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuoja, kad sprendimo vykdymo atidėjimas pažeistų ieškovo lūkesčius, teisėtus interesus, šalių interesų pusiausvyrą, paneigtų sprendimo privalomumo principą, sumenkintų teisminės gynybos efektyvumą. Priteistos palūkanos iki teismo sprendimo įvykdymo nekompensuoja ieškovui pinigų negavimo iki to laiko, kol atsakovė sumokės visą skolą. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė tenkinti atsakovės prašymą atidėti sprendimo vykdymą, nes atsakovė neįrodė LR CPK 284 numatytų pagrindų skolos mokėjimo atidėjimui. Šios išvados nepaneigia ir atskirojo skundo argumentai.

Ieškovas P. J. miško darbų individuali įmonė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti 10 000 Lt baudą, iš kurių 50 proc. skirti ieškovui.

CPK 95 str. reglamentuoja piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes. Remiantis minėtu straipsniu, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, atskirąjį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Remiantis CPK 95 str. 2 d., teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki dvidešimt tūkstančių litų baudą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Teisės kreiptis į teismą tikslas – apginti savo pažeistą ar ginčijamą teisę. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal bylos duomenis nėra akivaizdaus pagrindo spręsti, kad atsakovė, pateikdama atskirąjį skundą, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Teismas pažymi, kad kreipimasis į teismą su atskiruoju skundu šiuo atveju negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, o yra teisės į apeliaciją realizavimas (CPK 95 str.).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 500 Lt bylinėjimosi išlaidas, patirtas surašant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Minėtos išlaidos yra pagrįstos, neviršija maksimalių dydžių, numatytų LR Teisingumo ministro įsakyme „ Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, todėl prašymas tenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl pagrįstai atsakovės prašymo netenkino, priėmė teisiškai pagrįstą nutartį, kuri paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės E. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini) 500 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo P. J. miško darbų individualios įmonės (į. k. 301168541, adresas (duomenys neskelbtini) naudai.

Netenkinti ieškovo P. J. miško darbų individualios įmonės prašymo E. Ž. skirti baudą.