Šiaulių apygardos teismo nutartis

veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (suinteresuoto asmens) J. V. (J. V.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. lapkričio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-13016-998/2024 pagal pareiškėjos antstolės V. D. pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo, suinteresuoti asmenys A. D., J. V., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovės vertinimu, tėvas netinkamai vykdo bendravimo tvarką.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Skųsdamas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. lapkričio 5 d. nutartį, apeliantas (suinteresuotas asmuo) J. V. teigė, kad pranešdavo suinteresuotam asmeniui A. D. apie negalėjimą pasiimti vaiką, dėl kokių priežasčių nevedė vaiko į darželį, apie jo numatytas atostogas. Tvirtino, kad suinteresuotas asmuo A. D. neprieštaravo, kad (duomenys nesklebtini) būtų lankoma ne pagal nustatytą tvarką.

8. Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

10. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta tenkinti antstolės prašymą dėl baudos skyrimo.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

11. Apeliantas su atskiruoju skundu papildomai pateikė medicininių dokumentų išrašus ir (duomenys neskelbtini) įvertinimo kopiją.

12. Teismas pažymi, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.

13. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantas turėjo galimybę pirmosios instancijos teismui pateikti visus, jo manymu, bylai išnagrinėti reikalingus papildomus įrodymus, taip pat, įvertindamas tai, jog apeliantas neįrodė šių įrodymų pateikimo pirmosios instancijos teismui stokos, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra išimtinių sąlygų priimti naujus įrodymus. Be to, apeliantas nesuformulavo prašymo šiuos įrodymus priimti. Esant šioms aplinkybėms, teismas nevertina apelianto pateiktų naujų įrodymų.

Dėl atskirojo skundo dalyko

14. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. CPK 306 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodytas apelianto prašymas (skundo dalykas).

15. Nors apeliantas savo atskirajame skunde nesuformulavo skundo dalyko, iš skundo turinio nustatyta, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2024 m. lapkričio 5 d. nutartimi. Teismas sprendžia, kad skundo dalyko nebuvimas nėra esmine kliūtimi įvertinti atskirojo skundo teiginius.

16. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolė vykdo vykdomąją bylą, pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 23 d. vykdomąjį raštą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pagal 2024 m. balandžio 26 d. šalių sudarytą taikos sutartį. 2024 m. rugsėjo 25 d. antstolė priėmė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktą, kuriame nurodė, jog vaiko tėvas netinkamai vykdo teismo nutartį.

17. Iš Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-597-998/2024 turinio nustatyta, kad teismas patvirtino 2024 m. balandžio 26 d. šalių sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė nustatyti konkrečią skyriumi gyvenančio tėvo J. V. ir (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką. Ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi.

18. Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantas iš esmės nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadų, kad jis netinkamai vykdė šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas dėl bendravimo su vaiku tvarkos, tačiau mano, jog tam buvo svarbios priežastys.

19. Pažymėtina, kad apeliantas nepagrindė savo teiginių dėl bendravimo su (duomenys neskelbtini) tvarkos nevykdymo dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių. Teismo vertinimu, apelianto pranešimai vaiko motinai, kad jis nustatyta tvarka nebendraus su (duomenys neskelbtini), nepaneigia šalių nustatytos apelianto ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos nevykdymo subjektyvių priežasčių. Apelianto užimtumas, kita jo veikla, nuomonė dėl vaiko ugdymo įstaigos lankymo nebūtinumo, neatitinka geriausių vaiko interesų ir neturi prioriteto vaiko atžvilgiu, todėl tai nelaikytina objektyviomis minėtos bendravimo tvarkos nevykdymo priežastimis ir neatleidžia apelianto nuo nustatytos bendravimo tvarkos laikymosi.

20. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tinkamas teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas, be kita ko, apima pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo nevykdymas galimas ir tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečio vaiko interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami abipusėmis suinteresuotų asmenų pastangomis (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).

21. Teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo faktas ir tėvo (motinos) atsakomybė nustatomi CPK 771 straipsnyje įtvirtinta tvarka.

22. Nagrinėjamu atveju apeliantas skunde neteigė, kad teismo nutartimi patvirtinta šalių nustatyta bendravimo tvarka nėra aiški. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Taigi, įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatyta bendravimo su vaiku tvarka galioja ir turi būti vykdoma.

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad būtų vykdoma teismo nutartimi patvirtintos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos sąlygos.

24. Pažymėtina, kad teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).

25. Esant prieš tai minėtoms nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto nurodytos aplinkybės nepateisina Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 2 d. nutartimi patvirtintos šalių sudarytos taikos sutarties sąlygų nevykdymo, todėl apelianto atskirasis skundas atmestinas.

26. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, nesuponuoja išvados dėl skundžiamos teismo nutarties nepagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.