Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistei V. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Vidos Daugirdienės pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo, suinteresuoti asmenys A. D., J. V., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo akte nurodyta, kad vaiko tėvas J. V. netinkamai vykdo teismo nutartį, kurioje nurodyta, kad skyriumi gyvenantis tėvas J. V. turi teisę bendrauti su nepilnamete dukterimi M. V. kiekvienos savaitės trečiadienį, pasiimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos ir grąžindamas dukrą kitą dieną (ketvirtadienį) į ugdymo įstaigą, taip pat nurodyta, kad skyriumi gyvenantis tėvas su dukra bendrauja porinių savaičių savaitgaliais, pasiimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos ir grąžindamas dukrą pirmadienį į mokymosi įstaigą. Išieškotojos A. D. teigimu, J. V. pažeidžia 2024 m. liepos 23 d. teismo sprendime nurodytus 2024 m. balandžio 26 d. taikos sutartyje sudarytus 1.2.4. ir 1.2.5. punktus. 2024 m. rugpjūčio 27 d. prašyme A. D. nurodė, jog: 2024 m. liepos 4, 11, 1, 18 d. tėvas nevedė vaiko į ugdymo įstaigą, nuo 2024 m. birželio 12 d. iki 2024 m. birželio 26 d. nebendravo su vaiku, o suplanuotų tėvo ir vaiko atostogų metu dukrą grąžino 2 kartus ir nuo 2024 m. rugpjūčio 5 d. vaiko nepasiėmė likusių atostogų laikui. 2024 m. rugpjūčio 28 d. J. V. pateikė paaiškinimus dėl netinkamo vykdymo, tačiau, išieškotojos teigimu, ir toliau bendravimo tvarką su vaiku vykdė netinkamai: 2024 m. rugpjūčio 29 d. nenuvedė dukros į darželį, 2024 m. rugsėjo 3 d. bendravo su vaiku ne savo bendravimo dieną, 2024 m. rugsėjo 5 d., 2024 m. rugsėjo 12 d., 2024 m. rugsėjo 19 d. nenuvedė dukros į darželį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

antstolės pareiškimas tenkintinas.

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė Vida Daugirdienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0004/24/01412, pradėtą 2024 m. liepos 23 d. pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų vykdomąjį raštą Nr. e2-597-998/2024 dėl bendravimo tvarkos su dukra pagal 2024 m. balandžio 26 sudarytą taikos sutartį, išieškotoja A. D., skolininkas J. V..

7. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2024 m. gegužės 2 d. nutartimi patvirtino tarp ieškovo J. V. ir atsakovės A. D. 2024 m. balandžio 26 d. sudarytą taikos sutartį, pagal kurios: 1.2.4. punktą, skyriumi gyvenantis tėvas J. V. turi teisę bendrauti su nepilnamete dukterimi M. V. kiekvienos savaitės trečiadienį, pasiimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams joje, ir grąžindamas dukrą kitą dieną (ketvirtadienį) į ugdymo įstaigą, ugdymo įstaigos nustatytu laiku. Ugdymo įstaigai nedirbant (šventinė ne darbo diena, vasaros atostogų metu) – skyriumi gyvenantis tėvas J. V. pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos trečiadienį 10.00 val. ir grąžina vaiką į vaiko gyvenamąją vietą kitą dieną (ketvirtadienį) ne vėliau nei 19.00 val.; 1.2.5. punktą, skyriumi gyvenantis tėvas J. V. su nepilnamete dukra M. V. bendrauja porinių savaičių savaitgaliais, pasiimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams joje ir grąžindamas dukrą pirmadienį į ugdymo įstaigą, ugdymo įstaigos nustatytu laiku. Ugdymo įstaigai nedirbant (šventinė ne darbo diena, vasaros atostogų metu) – skyriumi gyvenantis tėvas J. V. pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos penktadienį 10.00 val. ir grąžina vaiką į vaiko gyvenamąją vietą pirmadienį ne vėliau nei 19.00 val.

8. 2024 m. rugsėjo 25 d. antstolė priėmė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktą Nr. S-24-4-49812, kuriame nurodyta, jog A. D. nurodė, jog: 2024 m. liepos 4, 11, 1, 18 d. tėvas nevedė vaiko į ugdymo įstaigą, nuo 2024 m. birželio 12 d. iki 2024 m. birželio 26 d. nebendravo su vaiku, o suplanuotų tėvo ir vaiko atostogų metu dukrą grąžino 2 kartus ir nuo 2024 m. rugpjūčio 5 d. vaiko nepasiėmė likusių atostogų laikui. 2024 m. rugsėjo 3 d. bendravo su vaiku ne savo bendravimo dieną, 2024 m. rugpjūčio 29 d., 2024 m. rugsėjo 5, 12, 19 d. nenuvedė dukros į darželį.

9. Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK). CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas; nesant tokio dokumento atlikti vykdomuosius veiksmus draudžiama. Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai).

10. Pažymėtina, jog tarp tėvų susiklostę konfliktiški santykiai neturėtų daryti įtakos vaiko teisės bendrauti su abiem tėvais, tačiau skyrium gyvenančio tėvo ir motinos teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime nėra absoliuti, nes šia teise tėvai gali naudotis tiek, kiek tai nepažeidžia vaiko interesų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.170 straipsnis).

11. Sprendimo dėl bendravimo su vaikais nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečių vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, tuo pačiu užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas, kuria nustatoma vaikų ir vieno iš tėvų bendravimo tvarka, susijęs su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų, teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas sprendimo vykdymas šiuo atveju apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių jo vykdymą negalimu, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Tuo pačiu teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo nevykdymas galimas ne tik aktyviais suinteresuoto asmens veiksmais, kliudančiais vaikų tėvui bendrauti su vaikais teismo nustatytu laiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečių vaikų interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1247-855/2020).

12. Teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo faktas ir tėvo (motinos) atsakomybė nustatomi CPK 771 straipsnyje įtvirtinta tvarka. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal aptariamo straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

13. Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Kiti, akte tiesiogiai nenurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas) nesudaro pagrindo taikyti sankciją pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl baudos skolininkui skyrimo, įvertina ne tik tai, ar formaliai teismo nutartis nebuvo vykdoma, bet ir aplinkybes, lėmusias jos netinkamą vykdymą (Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-363-436/2019).

14. Nagrinėjamu atveju antstolė prašo skirti J. V. baudą už konkrečia nutartimi, kuria buvo nustatyta bendravimo tvarka, nustatytų sąlygų nevykdymą, t. y. už tai, kad tėvas dukros neveda į darželį, nebendravo su vaiku jo numatytu laiku arba bendravo su dukra ne jo bendravimo metu, nepasiėmė dukros per atostogas.

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2024 m. liepos 4, 11, 1, 18 d., rugpjūčio 29 d., rugsėjo 5, 12, 19 d. tėvas nevedė vaiko į ugdymo įstaigą, nuo 2024 m. birželio 12 d. iki 2024 m. birželio 26 d. nebendravo su vaiku, nuo 2024 m. rugpjūčio 5 d. vaiko nepasiėmė likusių atostogų laikui, 2024 m. rugsėjo 3 d. bendravo su vaiku ne savo bendravimo dieną. Posėdžio metu pats J. V. pripažino, kad nesilaikė bendravimo tvarkos, nenuvedė vaiko į darželį, bendravo ne jo nustatytu laiku, tačiau nurodė, kad tam buvo svarbios priežastys.

16. J. V. posėdžio metu patvirtino, kad 2024 m. liepos 4 d., 11 d., 12 d., 18 d. nevedė vaiko į darželį, nurodydamas, jog tuo metu, t. y. vasaros laikotarpiu, darželio grupės buvo sujungtos, vaikas turėjo eiti į budinčią grupę su kitais vaikais, kur nebuvo ir jokio ugdymo, todėl, suinteresuoto asmens (skolininko) nuomone, vaikui būti namie su juo buvo geriau. Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį, kad tėvų auklėjimas neturi pažeisti vaiko interesų, todėl tokie skolininko teiginiai, kad galimai vaikui būti su juo geriau negu eiti į darželį vertintini kritiškai, kadangi tokiu būdu buvo pažeistas nustatytas vaiko dienos rėžimo bei ugdymo procesas, kas iš esmės neatitinka vaiko interesų.

17. Rugpjūčio 29 d., 2024 m. rugsėjo 5 d., 12 d., 19 d. skolininkas nurodė, jog nevedė vaiko į ugdymo įstaigą, nes vaikas sirgo. Rugsėjo 5 d. nurodė, kad vaikas buvo išbertas, jis pats nupirko tepaliuką nuo bėrimo, tačiau duomenų pagrindžiančių vaiko ligą skolininkas nepateikė. Taip pat nepateikė duomenų, kad vaikas sirgo ir kitomis nurodytomis datomis. Posėdžio metu skolininkas nurodė, kad važiavo su vaiku ir į ligoninę, ir į polikliniką, bet tuo pačiu nurodė, kad nėjo pas gydytojus, nes pats žino kaip gydyti vaiką, kokius vaistus duoti. Taigi šiuo atveju skolininkas nepagrindė, kad vaikas sirgo, kad dėl to vaikas nebuvo vedamas į ugdymo įstaigą. Todėl teismas vertina, jog toks tėvo elgesys, kai būtent po buvimo su juo vaikas nėra vedamas į ugdymo įstaigą ne tik pažeidžia nustatytą bendravimo tvarką, bet ir nesukuria stabilios aplinkos augančios asmenybės vystymuisi.

18. J. V. posėdžio metu, be kita ko, nurodė, kad nuo 2024 m. birželio 12 d. iki 2024 m. birželio 26 d. nebendravo su dukra, nes buvo jo gimtadienis, atvyko draugai jį pasveikinti, šventė vyko užmiestyje, todėl jis negalėjo būti su vaiku. Teismas šiuo atveju pažymi, kad toks tėvo elgesys rodo jo prioritetą kitiems interesams negu bendravimas su vaiku, tačiau vien tik tėvo neplanuotas gimtadienio šventimas nėra priežastis savo nuožiūra nesilaikyti nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos. Kodėl vaiko nepasiėmė atostogų po 2024 m. rugpjūčio 5 d., skolininkas nenurodė.

19. Dėl bendravimo su vaiku ne tėvo nustatytu laiku skolininkas nurodė, jog kieme, kur gyvena išieškotoja su dukra, jis turi daug draugų, todėl, būna, kad sutinka dukrą ir kitu laiku. Teismas atkreipia dėmesį, jog bylos duomenimis nustatyta, jog tėvų santykiai yra itin konfliktiški, todėl, teismo vertinimu, tam, kad būtų užtikrinti geriausi vaiko interesai, kad prie vaiko būtų išvengta bet kokių konfliktų, tėvai turėtų griežtai laikytis nustatytos bendravimo tvarkos.

20. Apibendrindamas, teismas daro išvadą, jog J. V. nesiėmė aktyvių veiksmų, siekiant įgyvendinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. gegužės 2 d. nustatytos bendravimo tvarkos 1.2.4, 1.2.5 punktų, nesiėmė priemonių, kad nustatyta bendravimo tvarka būtų įvykdyta, ją ignoravo, taip pažeisdamas ne tik įsiteisėjusią teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį, bet ir prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus lankyti ugdymo įstaigą, būti stabilioje aplinkoje, todėl konstatuotina, kad J. V. nesilaikė bendravimo tvarkos.

21. Įvertinęs išdėstytą, teismas sprendžia, kad šiuo atveju vienkartinė 100 Eur dydžio bauda, bus pakankama skatinanti priemonė vykdyti teismo sprendimą jame nustatyta tvarka. Skolininkui išaiškintina, kad teismo sprendimo nevykdymas yra pagrindas pakartotinai kreiptis antstoliui dėl baudos skyrimo skolininkui CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka.

22. Pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 771 straipsniais, teismas

nutaria:

antstolės Vidos Daugirdienės prašymą dėl baudos skyrimo tenkinti.

Paskirti suinteresuotam asmeniui J. V. (J. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), suinteresuoto asmens A. D. naudai 100 Eur baudą už Klaipėdos apylinkės Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-597-998/2024, kuria buvo nustatyta bendravimo tvarka tarp tėvo ir nepilnamečio vaiko 1.2.4, 1.2.5 punkto nevykdymą.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0004/24/01412 grąžinti antstolei Vidai Daugirdienei.

Nutartis per septynias dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.