Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. P. M. E. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos N. P. 2025 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini)administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos N. P. 2025 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini)administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) J. P. M. E. nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį 300 eurų bauda bei paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams, už tai, kad jis 2025 m. sausio 9 d. 10.50 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad tokiais veiksmais J. P. M. E. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9 ir 14 punktų reikalavimus.

Nors paskirta nuobauda šiuo metu jam taip pat sukelia pakankamai didelius finansinius nepatogumus, tačiau specialiosios teisės atėmimas turės ypatingas pasekmes šeimos biudžetui ir tiesiogiai atliekamoms darbinėms funkcijoms, nes faktiškai negalės dirbti, suteikti paslaugų, gauti pajamų, mokėti mokesčius į valstybės biudžetą.

Pareiškėjas sutinka, jog vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės, kai po teisės vairuoti atėmimo termino neįvykdė sąlygų ją susigrąžinti, tačiau, net ir tokiu atveju ne visi pažeidimai yra lygiareikšmiai – ne kiekvienas ANK 424 straipsnyje įtvirtintas administracinis nusižengimas realybėje yra vienodas savo pobūdžiu, atskirais atvejais jis gali būti mažiau pavojingesnis už tuos alternatyvius veiksmus, kurie toje pačioje teisės normoje vertintini kaip gerokai pavojingesni. Antai, aptariamu atveju ANK 424 straipsnio 5 dalyje analogiška sankcija numatoma ir tam, kas transporto priemones vairavo visiškai neturėdamas teisės tai daryti, t. y. neturėdamas jokios vairavimo patirties, nelaikęs vairavimo kursų, neišlaikęs jokių kvalifikacinių egzaminų ir pan. Šios normos esmė yra užtikrinti, kad transporto priemonės nevairuotų asmuo, negalintis tinkamai vertinti aplinkybių, laiku į jas reaguoti, nes toks vairuotojas kelia pavojų tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams. Administracinis nusižengimas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį padarytas daugiau dėl nežinojimo, nei dėl tyčios. Pagal faktiškai susiklosčiusią situaciją jis automobilį vairavo po to, kai anksčiau paskirtos poveikio priemonės terminas jau buvo pasibaigęs (apie 1 mėnesį), o jis buvo įsitikinęs, jog jokių papildomų veiksmų ar duomenų atsakingoms institucijoms nėra būtina pateikti, tuo labiau, kad iš jų niekada nebuvo gavęs kokių nors nurodymų, įspėjimų, pranešimų ir pan. Visą šį laiką jis naudojosi automobiliu net neįtardamas, kad negali to daryti, tačiau nepadarė kitų KET pažeidimų, nedalyvavo autoįvykiuose ir pan. Akivaizdu, kad tokiu veiksmu nesiekė išvengti papildomų įpareigojimų, tai atliko spontaniškai, išskirtinai techniškai, be to nuobauda skirta už formalų pažeidimą, nes dėl pažeidimo jokios pasekmės nekilo, tretiesiems asmenims turtinė ir neturtinė žala nebuvo nepadaryta. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad jis yra prisipažinęs padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, todėl skiriant nuobaudą tai buvo jau įvertinta kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių nenustatyta.

Aplinkybės, apibūdinančios jo asmenybę, teikia pagrindą išvadai, kad teigiamą poveikį gali daryti ir švelnesnė nei ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta priemonė. Jis yra doras ir visuomenei priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis. Daugiau kaip 20 metų gyvena Lietuvoje, čia sukūrė šeimą, verslą. Jo teigiamus piliečio bruožus atspindi įgyta profesinė kvalifikacija ir darbas uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. Įmonė veikia tarptautinėse rinkose, darbo metu jis nuolat bendrauja su užsienio partneriais, nuolat būna komandiruotėse, todėl tai sudaro būtinybę turėti vairuotojo pažymėjimą ne tik savo pareigų įgyvendinimui (pavyzdžiui, mokesčių sumokėjimui, bendravimui su klientais), bet ir teisių realizavimui (draugų, artimųjų lankymui ir pan.). Jis gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, tačiau darbo vieta nėra susijusi vien tik su šiuo miestu. Tokia situacija lemia, kad neturint teisės vairuoti transporto priemonių, net kelionė į darbą ir iš jo yra apsunkinta. Pažymi, kad dėl specifinio darbo įmonėje organizavimo (veikla vykdoma visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, darbo dienos laikas nenormuotas ir priklauso nuo užsakymų kiekio, dažnai tenka būti komandiruotėse, dabinės funkcijos atliekamos visą parą ir nakties metu), todėl nebus jokios galimybės grįžti į namus visuomeniniu transportu, kadangi tokiu paros metu jo paprasčiausiai jau gali nebūti. Neturėdamas teisės vairuoti jis taip pat patirs ir kitų nepatogumų, jie atsilieps šeimos nariams bei artimiesiems. Be to, jau pats procesas dėl padaryto administracinio nusižengimo turi poveikį administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Jo metu kyla nerimas dėl aplinkybės, kad bus atimama specialioji teisė, taip pat dėl to, kaip be jos reikės išsiversti. Vien ši aplinkybė priverčia susimastyti apie teisei priešingą elgesį. Be to, net ir tenkinus šį prašymą, jis bus patyręs neigiamą valstybės atsaką į padarytą administracinį nusižengimą, nes sumokėjo paskirtą baudą. Taigi, jį auklėja ir iš esmės atgraso pagrindinė administracinės nuobaudos rūšis – bauda, kuri yra pajėgi įgyvendinti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinės nuobaudos paskirtį.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad teisė vairuoti transporto priemones nėra įgyjama automatiškai, ji yra suteikiama teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal ANK 686 straipsnio 4 dalį, pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyta tvarka. Taigi kiekvienam išmanančiam Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą eismo dalyviui yra žinoma, kad padarius KET pažeidimą, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama įstatymų nustatyta tvarka, taip kaip numatyta šio įstatymo 24 straipsnyje. Taip pat pažymėtina, kad šis įstatymas yra visiems viešai prieinamas, todėl atsakingas eismo dalyvis bet kada gali sužinoti jam keliamas pareigas. Aptariamuoju atveju pareiškėjas buvo padaręs pažeidimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, tai yra vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta ilgesniam laikui nei vieneri metamai, todėl pareiškėjui teisė vairuoti transporto priemones galėjo būti grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos, baigus vairavimo esant neblaiviam prevencijos programą, papildomą vairuotojų mokymą ir perlaikius vairavimo egzaminą, tai yra įvykdžius eilę privalomų sąlygų. Šių sąlygų pareiškėjas neįvykdė, todėl neturėjo teisės vairuoti transporto priemonių. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių 5 punkte imperatyviai nurodoma, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis. Teismų praktikoje taip pat ne kartą išaiškinta, kad pareigą rūpintis Kelių eismo taisyklių laikymosi suponuoja ir paties pareiškėjo kaip eismo dalyvio pareigos, nes jis, disponuodamas vairuotojo pažymėjimu privalo žinoti ir pasekmes, už Kelių eismo taisyklių ir kitų su transporto priemonių vairavimu susijusių įstatymų nesilaikymą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas akcentuoja, jog jam nebuvo paaiškinta, kad jis turi Lietuvoje iš naujo išlaikyti teisę vairuoti transporto priemones. Atsakant į šiuos argumentus, pažymėtina, kad įstatymų (kitų teisės aktų) nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia. Pareiškėjas ilgą laiką gyvena Lietuvoje, jį su Lietuva saisto susiformavę socialiniai ryšiai, tad pagrįstai manytina, kad pareiškėjas, vertinant pagal vidutiniškai išsilavinusio, protingo ir apdairaus asmens (lot. bonus pater familias) standartą, turėdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, kaip vairuotojas turėjo žinoti administracinio nusižengimo pasėkoje atimtos specialiosios teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo tvarką.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, nusižengimas pilnai įrodytas. Pažymėtina, kad inkriminuoto nusižengimo sudėtis formali ir jam nebūtinos jokios pasekmės. Šiuo atveju byloje nepateikta jokių išskirtinių aplinkybių komplekso, kurio pagrindu būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Taigi, nėra pagrindo daryti išvados, kad pareiškėjui skirta minimali bauda ir administracinio poveikio priemonė, kurios terminas minimalus, yra per griežtos. Nuobauda ir poveikio priemonė paskirtos įvertinus tiek lengvinančias, sunkinančias aplinkybes, asmens padėtį gerinančias ir bloginančias aplinkybes, t. y. vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis. Šios nuobaudos yra tinkamos realizuoti ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Pagal ANK 641 straipsnį, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad skundžiamu nutarimu J. P. M. E. nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį 300 eurų bauda bei paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams, už tai, kad jis 2025 m. sausio 9 d. 10.50 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti (b. l. 7–9).

Pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo 300 iki 450 eurų. ANK 424 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų.

Kadangi nagrinėjamoje byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto 424 straipsnio 3 dalyje, padarymo ir skundą padavusio asmens kaltės nėra, tačiau skundu prašoma, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sušvelninti administracinio poveikio priemonės terminą arba administracinio poveikio priemonės išvis neskirti, todėl teismas, neišeidamas iš skundo ribų, byloje surinktą ir teisme gautą medžiagą analizuoja bei ją vertina ir dėl jos pasisako tik tiek, kiek ji susijusi su J. P. M. E. paskirta ir skundžiama administracinio poveikio priemone.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-895/2019, Nr. 2AT-28-303/2020).

Pareiškėjas J. P. M. E. skunde nurodė, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas daugiau dėl nežinojimo, o ne dėl tyčios, kadangi jis vairavo automobilį pasibaigus paskirtos poveikio priemonės terminui ir buvo įsitikinęs, kad jokių papildomų veiksmų ar duomenų atsakingoms institucijoms nėra būtina pateikti. Jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, paskirtą baudą sumokėjo, kitiems asmenims turtinė ar neturtinė žala nebuvo padaryta. Be to, jis yra charakterizuojamas teigiamai, teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina darbinių funkcijų vykdymui.

Pasisakant dėl pareiškėjo teiginių, kad jis nežinojo turėjęs atlikti kokius nors veiksmus siekiant susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones pažymėtina, kad specialiųjų teisių atėmimo vykdymo terminų nustatymą reglamentuoja ANK 686 straipsnis. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyta tvarka. Remiantis šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi, asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl teisės pažeidimo padarymo vieniems metams ir ilgiau, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui ir baigus papildomą vairuotojų mokymą bei perlaikius vairavimo egzaminą, išskyrus asmenį, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šio straipsnio 5 dalyje numatyta, kad asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos, baigus vairavimo esant neblaiviam prevencijos programą, papildomą vairuotojų mokymą ir perlaikius vairavimo egzaminą. Reikalavimas baigti vairavimo esant neblaiviam prevencijos programą netaikomas, jeigu asmeniui nepaskirta administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. IV-418 patvirtinto Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 9 punkte numatyta, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, kai asmens sveikatos būklė ar elgesys atitinka nustatytus reikalavimus, pateikia bet kuriam AB „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui prašymą grąžinti teisę vairuoti ir šiuos dokumentus: galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą; vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą, sveikatos žinių atestavimo pažymėjimą, išduotą pagal Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą (kai teisė vairuoti buvo atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs). Aprašo 10 punkte įtvirtinta, jog asmenys, iš kurių teisė vairuoti motorines transporto priemones buvo atimta už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (-us), turi būti pabaigę papildomą vairuotojų mokymą pagal Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašą. Aprašo 11 punkte nurodyta, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti transporto priemones dėl teisės pažeidimo buvo atimta vieniems metams ar ilgesniam terminui, norėdami susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones turi būti išlaikę vairavimo egzaminą.

Aprašo 13 punkte numatyta, kad įvertinęs gautus Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus ir Aprašo 12 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus, VĮ „Regitra“ įgaliotas darbuotojas priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti. Taigi, teisės vairuoti transporto priemonę grąžinimas siejamas ne su šios teisės atėmimo termino pasibaigimu, bet su juridiniu faktu – AB „Regitra“ įgalioto darbuotojo sprendimu grąžinti šią teisę. Pažymėtina, kad laikytis įstatymų yra kiekvieno žmogaus konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis), o įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia (ANK 2 straipsnio 2 dalis). Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo argumentas nežinojus, kad jis turi išklausyti atitinkamus kursus, išlaikyti egzaminą, AB „Regitra“ reikia pateikti atitinkamus dokumentus, įtakos jo veiksmų teisiniam įvertinimui ir kvalifikavimui neturi ir jo teisinės padėties nelengvina.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad asmenų, kurie neįvykdė įstatymų reikalavimų vairuotojo pažymėjimui atgauti, teisinis statusas negali būti prilygintas asmenims, kurie turi įstatymo nustatyta tvarka jiems išduotą vairuotojo pažymėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-22/2014, Nr. 2AT-28/2014, Nr. 2AT-8- 976/2015). Kadangi administracinio nusižengimo metu teisė vairuoti transporto priemones pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka, tai yra AB „Regitra“ darbuotojo sprendimu nebuvo grąžinta, Institucija pagrįstai nubaudė jį pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas pareiškėjas skunde nurodė, jog jis nebuvo informuotas apie tai, kad turi atlikti kokius nors veiksmus siekiant susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones. Šiame kontekste teismas pažymi, jog ne teismo tvarka priimtuose nutarimuose, paprastai nurodoma, jog pasibaigus specialiosios tesės atėmimo terminui, ji grąžinama teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl teisės vairuoti transporto priemonės grąžinimo reikia kreiptis į šią teisę suteikiančią instituciją. Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas žinojo apie specialiosios teisės atėmimą, be to, byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas nebūtų gavęs nutarimo, kuriuo jam pirmą kartą buvo paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Taigi, pareiškėjas, turėdamas pakankamą patirtį, turėdamas išmanyti Kelių eismo taisykles, privalėjo vadovautis Institucijos nutarimu, kuriame paprastai ir yra nurodoma, jog siekiant susigrąžinti teisę vairuoti, asmuo privalo kreiptis į tokią teisę išduodančią instituciją, šiuo atveju į AB „Regitra“.

Pažymėtina, kad pareiškėjo prisipažinimas padarius nusižengimą nelaikytina esmine aplinkybe sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonių parinkimo. Taip pat išskirtine aplinkybe nelaikytina ir pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog dėl jo padaryto nusižengimo nekilo neigiamų padarinių. Įstatymų leidėjas, už ANK 424 straipsnio 3 dalyje padarytą administracinį nusižengimą numatydamas privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, pabrėžė šio administracinio nusižengimo, akivaizdžiai keliančio pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, pavojingumą, todėl vien tai, kad šiuo atveju faktiškai nekilo eismo įvykis ar nepadaryta žala kitų asmenų turtui ar sveikatai, nė kiek nemažina padaryto nusižengimo pavojingumo.

Paskirtos baudos sumokėjimas ar ketinimas ją sumokėti dalimis, atitinkamų kursų išklausymas, taip pat negali būti laikomas išimtine aplinkybe, nes už padarytą nusižengimą paskirtą baudą asmuo privalo sumokėti ir tai nėra pažeidėjo pasirinkimo laisvė, o norint praėjus atitinkamam laikui vėl turėti teisę vairuoti transporto priemones – privalomai išklausyti kursus.

Teismas taip pat pažymi, kad būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių teismų praktikoje išskirtine aplinkybe nelaikomas (Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-225-530-2016; Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-773-290/2016; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-89-651/2017, Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-37-530/2018). Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio ir reikalinga kasdieniniame gyvenime, turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialios teisės netekimą. Teismas sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali apsunkinti pareiškėjo darbo funkcijų atlikimą, tačiau ši aplinkybė nelaikytina išskirtine, suteikiančia pagrindą neskirti administracinio poveikio priemonės ar ją švelninti. Kaip ir nurodo pareiškėjas savo skunde, jo darbovietė yra (duomenys neskelbtini) mieste, kur jis gyvena, todėl akivaizdu, jog nuvykimas į darbo vietą nėra apsunkintas, tuo tarpu pareiškėjas, esant būtinybei, darbo reikalais gali pasinaudoti tarpmiestiniu transportu, taip pat kitų žmonių pagalba, taksi ar pavežėjų paslaugomis. Be to, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad jam tenka vykti į kitus miestus, komandiruotes, bendrauti su užsienio partneriais, pareiškėjui jau buvo žinomos ir prieš darant nusižengimą, kuris lėmė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, todėl jis turėjo būti ypatingai suinteresuotas nedaryti administracinio nusižengimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą, tačiau taip nesielgė. Priešingai, iš byloje esančio tarnybinio pranešimo nustatyta, kad policijos pareigūnams sustabdžius pareiškėją ir paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą, jis pateikė ne Lietuvos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, o vokišką vairuotojo pažymėjimą, teigdamas, kad dėl to jis gali vairuoti transporto priemones Lietuvoje, kas rodo, jog pareiškėjas suprato ir pilnai suvokė savo neteisėtų veiksmų esmę, tačiau visais įmanomais būdais siekė išvengti administracinės atsakomybės.

J. P. M. E., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra svarbi, šia specialia teise naudojosi neatsakingai, todėl administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui. Tai, kad J. P. M. E., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, elgdamasis itin lengvabūdiškai pablogino savo padėtį, yra tik jo paties netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas.

Pažymėtina, kad skiriama administracinė nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, kadangi neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-5-303/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje 2AT-39-1073/2019).

Pareiškėjas J. P. M. E. nenurodė jokių kitų lengvinančių ar išskirtinai teigiamai jį charakterizuojančių savybių, nepateikė ir jokių kitų išimtinių aplinkybių, dėl kurių galėtų būti netaikoma ar švelninama jam paskirta nuobauda. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir padarymo aplinkybes, pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju nustatytos aplinkybės nėra laikytinos išskirtinėmis, rodančiomis, kad sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos skyrimas J. P. M. E. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams ir nesuteikia jokio teisinio pagrindo J. P. M. E. netaikyti nuobaudos ar ją sušvelninti. J. P. M. E. paskirtas minimalus galimos nuobaudos dydis ir administracinio poveikio priemonės terminas, todėl teismo vertinimu, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos N. P. 2025 m. sausio 31 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą ir J. P. M. E. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.