- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-17
- Bylos Nr.
- e2S-1390-854/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12910-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Kreditorius
- A. V.
- Skolininkas
- S. V.
- Kategorijos
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (suinteresuoto asmens) S. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolio D. B. pareiškimą dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo, suinteresuoti asmenys byloje išieškotojas A. V., skolininkė S. V., išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas antstolis D. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas suinteresuotam asmeniui (skolininkei) S. V. skirti baudą išieškotojo A. V. naudai už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nutarties Nr. e2-790-1050/2020, kuri pakeista Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi Nr. e2S-680-656/2020, nevykdymą.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo S. V. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo atmesti; sustabdyti visus vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje.
3. Nurodė, kad 2020 m. gegužės 6 d. gavo tos pačios dienos antstolio Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-20-35-11449. Kadangi gautas aktas buvo surašytas nepagrįstai ir neteisėtai, suinteresuotas asmuo pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kurio antstolis teismui neperdavė. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-790-1050/2020 laikinosios apsaugos priemonės dėl bendravimo su nepilnamete dukra S. V. yra nustatytos dar nuo 2019 m. birželio 27 d., kuria buvo nustatyta laikina ieškovo A. V. bendravimo su nepilnamete dukra tvarka iki teismo sprendimo byloje priėmimo dienos. Ši tvarka buvo ne kartą pakeista. Nors tuo metu galiojo nuostata, kad A. V. bendrauja su nepilnamete dukra S. V. iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos tokiomis sąlygomis: 1) metų lyginių savaičių antradienį nuo 18:00 val. iki 19:00 val. ir metų nelyginių savaičių trečiadienį nuo 18:00 val. iki 19:00 val., vaiko gyvenamojoje vietoje; 2) kiekvienos savaitės šeštadienį nuo 14:00 val. iki 15:30 val., vaiko gyvenamojoje vietoje, tačiau pats A. V., nepranešęs ir nesitaręs, savo asmeniniu apsisprendimu, tik 2019 m. liepos 9 d. atėjo į namus ir pranešė, kad nuo šiol lankys vaiką tik pagal teismo sprendimą.
4. S. V. 2019 m. liepos 9 d. jau buvo namuose, kai su dukryte parėjo 17.50 val., žindė dukrytę ir A. V. pradėjo rėkti, kad jo buvimo laiku maitina vaiką. 2019 m. liepos 13 d. A. V. neatvyko, nepranešė. Pasiūlius jam ne pagal teismo nutartį praleisti su dukryte savaitgalį liepos 20-21 d., jis atsisakė. 2019 m. liepos 17 d. A. V. atvyko 18.55 val., pabuvo iki 19.00 val. 2019 m. liepos 20 d. A. V. atėjo pavėlavęs 14.10 val. ir pabuvo tik apie 10 min. 2019 m. liepos 23 d. A. V. atvyko 18.06 ir 18.45 val. išėjo. 2020 m. liepos 27 d. A. atvyko 14.20 val. (pavėlavęs 20 min.), pabuvo iki 15.30 val. 2020 m. liepos 31 d. A. V. atvyko 18.07 val., išvyko 18.54 val. 2019 m. rugpjūčio 3 d. nuo 14 val., bet beveik visą laiką prabuvo savo telefone ir išvyko anksčiau. 2019 m. rugpjūčio 6 d. neatvyko, nepranešė. 2019 m. rugpjūčio 10 d. neatvyko. 2019 m. rugpjūčio 14 d. pabuvo valandą. 2019 m. rugpjūčio 17 d. atvyko 14.05 val., išėjo 15.30 val. 2019 m. rugpjūčio 20 d. atvyko 18.06 val., o išvyko 19.00 val. 2019 m. rugpjūčio 24 d. atvyko 14.28 val., vėlavo 28 min., kad vėluos nepranešė, o išvyko 15.28 val. 2019 m. rugpjūčio 28 d. ji pavėlavo grįžti namo 5 min., tai 18.05 val. A. V. jau laukė prie durų ir už tokį vėlavimą aprėkė. 2019 m. rugsėjo 3 d. A. V. atvyko smarkiai dvokdamas alkoholiu. Išbuvo tik 15 min. 2019 m. rugsėjo 7 d. A. V. atėjo 14.03 val., erzinosi, o jau 14.13 val. teko kviesti policiją, nes jis stipriai trenkė į veidą, sumušė ranką, paliko smurto žymes ant kaklo. Policija jį išsivežė. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. A. V. pripažintas įtariamuoju, jam paskirta kardomoji priemonė – nesiartinti prie jos. Taigi nuo 2019 m. rugsėjo 8 d. iki pat 2019 m. lapkričio 12 d. A. V. pagal galiojusią teismo nustatytą bendravimo tvarką vaiko nelankė. A. V. nesikreipė dėl kardomosios priemonės panaikinimo, du mėnesius net nesistengė kažką keisti ir susitikti su dukra.
5. 2019 m. lapkričio 8 d. A. V. gavo el. paštu atsakymą iš ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro, jog kardomoji priemonė panaikinta ir 2019 lapkričio 12 d. 15.55 val. el. paštu informavo, kad tą pačią dieną atvyks aplankyti vaiko 18 val. 2019 m. lapkričio 16 d. vaikas sirgo (yra gydytojo pažyma); 2019 m. lapkričio 20 d. vaikas sirgo (yra gyd. pažyma); 2019 m. lapkričio 23 d. vaikas sirgo (yra gyd. pažyma); 2019 m. lapkričio 26 d. A. V. neatvyko pagal teismo nutartį, kad neatvyks – nepranešė; 2019 m. lapkričio 30 d. vaikas sirgo (yra gyd. pažyma). A. V. nuolat iš anksto buvo informuojamas, kad vaikas serga, tačiau kiekvieną kartą atsivesdavo svetimų mažamečių vaikų ir reikalaudavo su jais įsileisti. 2019 m. gruodžio 4 d. vaikas sirgo (yra gydytojo pažyma); 2019 m. gruodžio 7 d. vaikas sirgo (yra gydytojo pažyma); 2019 m. gruodžio 10 d. A. V. buvo dingęs; 2019 m. gruodžio 14 d. A. V. vis dar buvo dingęs, pagal teismo nutartį neatvyko vaiko lankyti, nieko nepranešė, apie dukrytę nieko per šį laiką nepasiteiravo; 2019 m. gruodžio 18 d., 2019 m. gruodžio 21 d., 2019 m. gruodžio 24 d., 2019 m. gruodžio 28 d., 2020 m. sausio 1 d. A. V. vis dar buvo dingęs, pagal teismo nutartį neatvyko vaiko lankyti, nieko nepranešė, apie dukrytę nieko per šį laiką nepasiteiravo.
6. Tik 2020 sausio 3 d. A. V. pranešė, kad prisiminė savo vaiką ir planuoja jį 2020 sausio 4 d. aplankyti. Kadangi iki šios dienos A. V. buvo dingęs, suinteresuotas asmuo S. V. su dukra jau buvo susiplanavusios artimiausią laisvalaikį. A. V. apie tai informavo tą pačią dieną, kad susitikimas sausio 4 d. negalės įvykti, bet pagal teismo nutartį jo lauks sausio 18 d. 2020 m. sausio 18 d. A. V. neatvyko; 2020 m. sausio 21 d. A. V. neatvyko pagal teismo nutartį. Antstolis D. K. 2020 m. sausio 24 d. konstatavo faktines aplinkybes.
7. 2020 m. sausio 25 d. sirgo ir ji, ir dukra – yra gydytojo pažyma; 2020 m. sausio 29 d. A. V. neatvyko pagal teismo nutartį, kad neatvyks – nepranešė; 2020 m. vasario 1 d. A. V. neatvyko pagal teismo nutartį, kad neatvyks – nepranešė; 2020 m. vasario 4 d. A. V. buvo informuotas, kad dukrytė bus skiepijama, paprašė, kad palauktų 10 min. Tačiau A. V. nepasirodė visai. 2020 m. vasario 8 d. A. V. atvyko 14.07 val.; 2020 m. vasario 12 d. A. V. atvyko 18.08 val.; 2020 m. vasario 15 d. A. V. atvyko į gyvenamąją vietą su dviem paaugliais vaikais, kurie buvo ką tik atskridę iš Londono. Po jų apsilankymo dukra labai sunkiai susirgo. 2020 m. vasario 18 d., vasario 22 d., vasario 26 d., vasario 29 d., kovo 3 d., kovo 7 d., kovo 11 d. A. V. buvo informuotas, kad dukra sunkiai serga, buvo prašoma jo atvykti aplankyti vaiko, taip pat atvežti vaikui vaistų. A. V. atsisakė – vaiko neaplankė, vaistų neatvežė.
8. 2020 m. kovo 14 d. A. V. pareiškė, kad vėl laikysis teismo nutarties. Tuo metu buvo priimta nauja teismo nutartis – susitikimai su vaiku (duomenys neskelbtini). 2020 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 207 buvo paskelbtas trečias (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygis ir paskelbtas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantinas. Taigi nuo kovo 16 d. šalyje visi vaikų žaidimų kambariai uždaryti. Po 2020 m. kovo 14 d. A. V. eilinį kartą dingo. 2020 m. balandžio 18 d. bandė su A. V. gražiuoju tartis, kaip galėtų užtikrinti geriausias sąlygas vaikui, kadangi A. V. gyveno su kita moterimi ir tos moters vaiku, o skirtingų šeimų vaikams ir apskritai su kitais asmenimis kontaktuoti nepatariama. 2020 m. balandžio 22 d. informavo A. V., kad jos darbo laikas darbo dienomis yra iki 17 val., rašė, kaip galėtų išspręsti šį klausimą dėl susitikimų karantino metu. 2020 m. balandžio 19 d. ir balandžio 26 d. – pagal teismo naujai pakeistą bendravimo tvarką pristatyti vaiką 16 val. prie (duomenys neskelbtini) objektyviai neturėjo galimybės, nes vaikas tiesiog miegojo. A. V. informavo apie tai, nusiuntė miegančios dukrytės fotonuotraukas ir šios objektyvios informacijos išieškotojas antstoliui neperdavė, o akte užfiksuoti duomenys kad A. V. 2020 m. balandžio 28 d. – 2020 m. gegužės 4 d. elektroniniu laišku informavo antstolį D. B., jog S. V. nevykdė įpareigojimo 2020 m. balandžio 26 d. ir 2020 m. gegužės 3 d. pristatyti nepilnametę nėra išsamūs ir visapusiški. 2020 m. balandžio 27 d. vyko Vaiko teisių apsaugos institucijos organizuotas atvejo vadybos posėdis, kurio metu tėvui A. V. net ir specialistės buvo pasiūlyta karantino laikotarpiu vaiką lankyti vaiko gyvenamojoje vietoje mamai nedalyvaujant. 2020 m. balandžio 29 d. S. V. vežė vaiką į teismo nurodytą vietą susitikimui su tėvu, tačiau 17:02 val. A. V. parašė, jog laukia, o ji tuo metu kaip tik važiavo, todėl atvykusi 17:12 val. (10 min. pavėlavusi) jam atrašė, kad „mes taip pat“, tačiau A. V. nieko nebeatsakė, o pats tuo metu jau prie (duomenys neskelbtini) net nebebuvo. Taigi jo susitikimas su vaiku ir vėl neįvyko.
9. Susiklosčius ekstremaliai situacijai visoje šalyje, S. V. siekė tinkamai užtikrinti savo vaikui saugias ir sveikas gyvenimo sąlygas. Išieškotojas labai demonstratyviai ir tik ekstremalios situacijos periodu staiga išviešino savo parodomąjį poreikį bei siekį bendrauti su vaiku. S. V. vadovaujasi Sveikatos apsaugos ministerijos viešai skelbiama informacija ir oficialiomis rekomendacijomis, pagal kurias buvo nurodoma vengti ir atsisakyti bet kokių nebūtinų kontaktų su kitais asmenimis, lankymosi viešose vietose ir siekiau kaip įmanoma labiau apsisaugoti bei apsaugoti savo mažametę dukrą nuo užsikrėtimo šia pavojinga infekcija galimybės. Švelnėjant karantino sąlygoms ir Vyriausybei planuojant vaikų darželių atidarymą, ji ėmėsi iniciatyvos kreiptis į teismą dėl galiojančios laikinos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.
10. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, antstolio procesiniai veiksmai neatitinka įstatymų reikalavimų, nes priimant aktą nebuvo vadovautasi prioritetiniais nepilnametės dukters S. V. interesais ir objektyviais bei patikimais duomenimis, išieškotojo nepagrįstiems teiginiams neteisėtai buvo suteiktas išskirtinis dėmesys bei neįvertinus reikšmingų aplinkybių visumos tik deklaratyviai teigiamas tariamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nutarties Nr. e2-790-1050/2020 nevykdymas. Aktas surašytas skubotai ir vien deklaratyviai, siekiant formaliai tenkinti asmeninius išieškotojo interesus. Paties antstolio nepatikrinta, o tik subjektyvia išieškotojo
Žemesnės instancijos teismas
11. pozicija grįstas aktas. Antstolio pareiškimas skirti baudą negali būti tenkinamas, kadangi pats antstolis nepagrindė savo pareiškimo jokiais įrodymais. Teismui pateikti tik du faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, t. y. 2020 m. sausio 7 d. protokolas, kuriame užfiksuota, kad tuo metu, kai A. V. atvyko aplankyti dukros namuose nebuvo 18.00 – 18.15 val., kas konstatuoja 15 min. vėlavimą (kadangi pagal teismo nutartį A. V. su dukra turėjo leisti laiką iki 19 val.) ir 2020 m. sausio 11 d. protokolas, kuriame užfiksuota, kad namuose nebuvo 14.00 – 14.20 val. (nors A. V. turėtų leisti laiką su vaiku iki 15.30 val.).
12. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad A. V. ir S. V. šeima Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų yra žinoma, 2019 m. rugsėjo 10 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, tačiau 2019 m. rugsėjo 30 d. grėsmės vaikui lygis nenustatytas. Tarnyboje 2020 m. sausio 14 d. buvo gautas S. V. prašymas padėti inicijuoti A. V. atvejo vadybos procesą, kadangi jis visiškai nesirūpina dukra S. V. Tarnyboje 2020 m. vasario 3 d. buvo bendrauta su abiem tėvais, nustačius, jog vaikui sudaroma konfliktiška artimoji aplinka, o motina nuteikia dukrą prieš tėvą bei sudaro kliūtis bendrauti, nuspręsta vertinti vaiko situaciją ir 2020 m. vasario 5 d. nustatyta, jog vaiko motina santuokos nutraukimo proceso metu galimai daro neigiamą įtaką vaikui, kenkia vaiko santykiams su tėvu. Atsižvelgiant į tai, nuspręsta šeimai skirti atvejo vadybininką. Nuo 2020 m. vasario 24 d. šeimai taikoma atvejo vadyba (atvejo vadybos posėdžiai įvyko 2020 m. vasario 24 d. ir 2020 m. balandžio 27 d.). Tarnyba 2020 m. balandžio 29 d. gavo A. V. pareiškimą dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo bei iškilusių sunkumų bendraujant su mažamečiu vaiku, kadangi vaiko motina trukdo tėvui bendrauti su dukterimi, nevykdo teismo nutarčių, kuriuose nustatyta jo bendravimo su mažamete dukterimi S. V. tvarka. Tarnybos vertinimu, tuo atveju, jei S. V. mama nevykdo teismo nutartimi patvirtintos laikinosios tėvo bendravimo su vaiku tvarkos ir toks nevykdymas nėra nulemtas objektyvių, nuo motinos valios nepriklausančių aplinkybių, ir/arba būtinas vaiko saugumui ir/arba sveikatai ginčo momentu užtikrinti ir/arba apsaugoti, galima daryti pagrįstą išvadą, jog nesilaikydama teismo patvirtintos tėvo bendravimo su vaikais tvarkos, S. V. pažeidžia nepilnametės teisę į šeimos ryšius ir jų išsaugojimą, jos teisę bendrauti su abiem tėvais ir tokie motinos veiksmai/neveikimas, prieštarauja S. V. interesams. Teismui nusprendus tenkinti antstolio pareiškimą ir skirti baudą S. V., nustatant baudos dydį prašo atsižvelgti į tai, kad baudą mama turės sumokėti iš šeimos lėšų ir tai gali turėti įtakos nepilnamečio vaiko kasdienių poreikių tenkinimui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 9 d. nutartimi pareiškėjo antstolio D. B. pareiškimą dėl baudos suinteresuotam asmeniui S. V. skyrimo už Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą patenkino iš dalies ir suinteresuotam asmeniui S. V. skyrė 100 Eur dydžio baudą už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nutarties Nr. e2-790-1050/2020, kuri pakeista Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi Nr. e2S-680-656/2020, nevykdymą, valstybės naudai. Teismas nurodė, kad bauda indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
14. Teismas nustatė, kad antstolis D. B. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-790-1050/2020, kuri pakeista Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi Nr. e2S-680-656/2020 dėl išieškotojo A. V. bendravimo su nepilnamete dukra S. V. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-790-1050/2020 nurodyta, jog: <...>„1. A. V. bendrauja su nepilnamete dukra S. V. mamai nedalyvaujant, kiekvieną trečiadienį nuo 18:00 val. iki 20:00 val. S. V. įpareigojant kiekvieno trečiadienio 18:00 val. pristatyti nepilnametę S. V. į vaikų žaidimų kambarį (duomenys neskelbtini). A. V. įpareigojant kiekvieno trečiadienio 20:00 val. pristatyti nepilnametę S. V. į jos gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini); 2) A. V. bendrauja su nepilnamete dukra S. V., mamai nedalyvaujant, kiekvieną sekmadienį nuo 16:00 val. iki 20:00 val. S. V. įpareigojant kiekvieno sekmadienio 16:00 val. pristatyti nepilnametę S. V. į vaikų žaidimų kambarį (duomenys neskelbtini). A. V. įpareigojant kiekvieno sekmadienio 20:00 val. pristatyti nepilnametę S. V. į jos gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)“. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-680-656/2020 pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartimi nustatytą laikiną ieškovo A. V. bendravimo su nepilnamete dukra S. V. tvarką, nustatydamas, kad: „<...>1. A. V. bendrauja su nepilnamete dukra S. V. mamai nedalyvaujant, kiekvieną trečiadienį nuo 17:00 val. iki 19:00 val. S. V. įpareigojant kiekvieno trečiadienio 17:00 val. pristatyti nepilnametę S. V. adresu (duomenys neskelbtini). A. V. įpareigojant kiekvieno trečiadienio 19:00 val. pristatyti nepilnametę S. V. į jos gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini); 2. A. V. bendrauja su nepilnamete dukra S. V. mamai nedalyvaujant, kiekvieną sekmadienį nuo 16:00 val. iki 19:00 val. S. V. įpareigojant kiekvieno sekmadienio 16:00 val. pristatyti nepilnametę S. V. adresu (duomenys neskelbtini). A. V. įpareigojant kiekvieno sekmadienio 19:00 val. pristatyti nepilnametę S. V. į jos gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)“ (vykdomoji byla Nr. 0035/20/00251).
15. Antstolis D. B. 2020 m. gegužės 6 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-20-35-11449, kuriame nurodė, kad išieškotojas A. V. elektroniniu laišku informavo antstolį, jog skolininkė S. V. 2020 m. sausio 7 d., 2020 m. kovo 1 d., 2020 m. kovo 8 d., 2020 m. kovo 11 d., 2020 m. kovo 13 d., 2020 m. kovo 18 d., 2020 m. kovo 22 d., 2020 m. kovo 25 d., 2020 m. kovo 29 d., 2020 m. balandžio 1 d., 2020 m. balandžio 5 d., 2020 m. balandžio 8 d., 2020 m. balandžio 12 d., 2020 m. balandžio 15 d. nevykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.e2-790-1050/2020 jai nustatyto įpareigojimo – pristatyti vaiką S. V. į vaikų žaidimo kambarį (duomenys neskelbtini). Išieškotojas A. V. 2020 m. balandžio 28 d., 2020 m. gegužės 4 d. elektroniniu laišku informavo antstolį, jog S. V. nevykdė Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-680-656/2020 nustatyto įpareigojimo 2020 m. balandžio 26 d., 2020 m. gegužės 3 d. pristatyti nepilnametę S. V. adresu (duomenys neskelbtini).
16. Teismas nurodė, kad spręsdamas dėl baudos skolininkei skyrimo, įvertina ne tik tai, ar formaliai teismo nutartis nebuvo vykdoma, bet ir aplinkybes, lėmusias jos netinkamą vykdymą. Pažymėjo, kad teismui pateikti duomenys patvirtina, kad skolininkė S. V. manipuliavo situacija, nevykdė įpareigojimo pristatyti dukrą į susitikimo vietą su tėvu (žaidimo kambarį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) taip, kaip tai nustatyta teismo 2020 m. vasario 27 d. ir 2020 m. balandžio 16 d. nutartyse, kuriomis išieškotojo A. V. tokia laikina bendravimo su dukra viešojoje vietoje tvarka buvo nustatyta būtent dėl to, kad motina (skolininkės S. V.) sudaro kliūtis jam bendrauti su dukra. Teismas įžvelgė prieštaravimus skolininkės pateiktuose paaiškinimuose: išieškotojui nerodant iniciatyvos, skolininkė akcentuoja jo nesirūpinimą dukra, siekia valstybės institucijų pagalba priversti jį vykdyti tėvo pareigas vaikui, tačiau tuomet, kai išieškotojas iniciatyvą rodo, skolininkė suranda įvairių pretekstų tėvo ir vaiko bendravimui sukliudyti.
17. Teismas sprendė, kad skolininkė (ieškovė) S. V., be objektyvių priežasčių 2020 m. sausio 7 d., 2020 m. kovo 1 d., 2020 m. kovo 8 d., 2020 m. kovo 11 d., 2020 m. kovo 13 d., 2020 m. kovo 18 d., 2020 m. kovo 22 d., 2020 m. kovo 25 d., 2020 m. kovo 29 d., 2020 m. balandžio 1 d., 2020 m. balandžio 5 d., 2020 m. balandžio 8 d., 2020 m. balandžio 12 d., 2020 m. balandžio 15 d., 2020 m. balandžio 26 d. ir 2020 m. gegužės 3 d. nevykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartyse dėl laikinųjų apsaugos priemonių nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, todėl yra pagrindas S. V. skirti baudą už teismo nutarties nevykdymą.
18. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skolininkė augina nepilnametį vaiką, bauda už laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą jai skiriama pirmą kartą, skyrė skolininkei baudą ne už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną, kaip tai numato CPK 771 straipsnio 6 dalis, bet vienkartine suma – 100 Eur.
19. Teismas nurodė, kad vykdymo tvarkos pakeitimo klausimas tuo atveju, kai yra nustatytos laikinosios apsaugos priemonės, spręstinas inicijuojant procesą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
20. Suinteresuotas asmuo S. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartį ir pareiškėjo antstolio D. B. pareiškimą dėl baudos skyrimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
20.1. Pirmosios instancijos teismas antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo išnagrinėjo formaliai, neteisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes. Teismo nutartyje pateikta interpretacija apie susiklosčiusią situaciją, dėl kurios konkrečiomis datomis nevykdomos teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra neobjektyvi.
20.2. 2020 m. sausio 7 d., kuomet pats tėvas buvo dingęs iki šios datos daugiau nei mėnesį, nesilaikė teismo nutarties ir neatvykdavo pas vaiką, netikėtai vėl atsiradusį jį ir išreiškusį pageidavimą aplankyti dukrą, suinteresuotas asmuo S. V. nedelsiant informavo, jog nesulaukus jo ilgą laikotarpį, jos su dukra savaitgalį jau yra susiplanavusios ir pasiūlė atvykti 2020 m. sausio 18 d. Nurodytu laiku A. V. neatvyko, 2020 m. sausio 21 d. su kitu antstoliu buvo užfiksuotos faktinės aplinkybės, kad būtent A. V. nesilaiko teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Formalus nutarties neįvykdymas konkrečią dieną yra suprantamas, kadangi A. V. pačiam nevykdant teismo nutarties, nepranešant apie neatvykimą, būtų nepagrįsta savaitgalius praleisti namie jo laukiant, vietoje to, kad turiningai būtų praleistas laisvalaikis su vaiku.
20.3. Dėl datų – 2020 m. kovo 1 d., 2020 m. kovo 8 d., 2020 m. kovo 11 d., 2020 m. kovo 13 d. – teismas neįvertino, jog būtent po ankstesnio dukters tėvo su savavališkai atsivestais pašaliniais paaugliais apsilankymo gyvenamojoje vietoje 2020 m. vasario 15 d., S. V. labai sunkiai susirgo – 2020 m. kovo 3 d. pas gydytoją mergaitei buvo diagnozuotas ūminis bronchitas. Apie vaiko ligą A. V. buvo informuotas, buvo paprašytas aplankyti vaiką, atvežti vaistų, tačiau tą padaryti atsisakė.
Žemesnės instancijos teismas
20.4. 2020 m. kovo 13 d. nėra ir niekada nebuvo A. V. skirta data (laikas) pagal teismo nutartį bendrauti su vaiku, nes tai yra penktadienis.
20.5. 2020 m. kovo 18 d., 2020 m. kovo 22 d., 2020 m. kovo 25 d., 2020 m. kovo 29 d., 2020 m. balandžio 1 d., 2020 m. balandžio 5 d., 2020 m. balandžio 8 d., 2020 m. balandžio 12 d., 2020 m. balandžio 15 d., 2020 m. balandžio 26 d., 2020 m. gegužės 3 d. – tai datos, kuomet visoje valstybėje buvo įvestas karantino režimas. Teismas, prieš priimdamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neišsiaiškino, kur bei su kuo vaiko tėvas gyvena bei leidžia laiką ir kur tuo metu su dukra tėvas būtų karantino laikotarpiu. Suinteresuotas asmuo, įvertindama situacijos rimtumą, sudėtingumą ir vadovaudamasi tik savo dar visai mažo vaiko geriausiais interesais, būdama kiek įmanoma atsakinga mama, siekė užtikrinti savo mažamečio vaiko saugumą ir saugodama jo sveikatą, pati geranoriškai siūlė vaiko tėvui bendrauti su vaiku jo gyvenamojoje vietoje. Vaiko nevežimas pagal galiojusios teismo nutarties nuostatas į vaikų žaidimų kambarį bei kitas viešas vietas turi būti atitinkamai vertinamas aplinkybėmis, būtinomis vaiko saugumui ir/arba sveikatai ginčo momentu užtikrinti ir/arba apsaugoti, kurios objektyviai panaikina pagrindą skirti baudą. Be to, byloje net nėra antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų už nurodytas dienas. Antstolis pateikė į bylą tik paties suinteresuoto asmens A. V. jam atsiųstas el. laišku datas, kuomet neva nebuvo laikomasi teismo nutarties, atspausdino A. V. el. laišką ir uždėjo savo antspaudą. Toks šališkai sukurtas dokumentas negali būti vertinamas kaip įrodymas.
20.6. Nors teismas nurodė, kad turi vertinti ne tik tai, ar formaliai nutartis nebuvo vykdoma, bet ir aplinkybes, lėmusias nutarties nevykdymą, tačiau nutarties motyvuose tėra tik deklaratyviai konstatuota, jog nevykdymas nėra nulemtas objektyvių, nuo motinos valios nepriklausančių aplinkybių. Teismo motyvai, neva buvo manipuliuojama situacija yra visiškai neteisingi, nepagrįsti, paviršutiniški, deklaratyvūs ir neatitinkantys tikrovės.
20.7. Institucija, teikianti išvadą byloje, taip pat pažymėjo, jog negalima suinteresuoto asmens bausti tokiu atveju, jei nutarties nevykdymas buvo būtinas vaiko saugumui ir/arba sveikatai ginčo momentu užtikrinti ir/arba apsaugoti.
Atsiliepimas
21. Pareiškėjas antstolis D. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Suinteresuotas asmuo A. V., pateikdamas vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartį Nr. e2-790-1050/2020, elektroniniame laiške nurodė, jog S. V. nesilaiko įpareigojimo 2020 m. sausio 7 d. (antstolio A. B. konstatavimo protokolas), 2020 m. kovo 1 d., 2020 m. kovo 4 d., 2020 m. kovo 8 d. (antstolio D. B. konstatavimo protokolai), taip pat 2020 m. kovo 8 d., 2020 m. kovo 11 d., 2020 m. kovo 11 d. ir 2020 m. kovo 15 d. pristatyti nepilnametę S. V. į vaikų žaidimo kambarį (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
21.2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi Nr. e2S-680-656/2020 pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartimi nustatytą laikiną ieškovo A. V. bendravimo su nepilnamete dukra S. V. tvarką, numatant, kad jis bendrauja su nepilnamete dukra, S. V. įpareigojant pristatyti nepilnametę dukrą adresu (duomenys neskelbtini).
21.3. A. V. 2020 m. balandžio 28 d. ir 2020 m. gegužės 4 d. elektroniniu laišku informavo antstolį, jog S. V. nevykdė įpareigojimo 2020 m. balandžio 26 d. ir 2020 m. gegužės 3 d. pristatyti nepilnametę dukrą adresu (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
21.4. Atsižvelgdamas į A. V. pateiktą informaciją, antstolis 2020 m. gegužės 6 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-20-35-11449.
Apeliacinės instancijos teismas
kontatuoja:
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
23. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
24. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 9 d. nutarties, kuria suinteresuotam asmeniui S. V. paskirta bauda už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nutarties Nr. e2-790-1050/2020, kuri pakeista Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi Nr. e2S-680-656/2020, nevykdymą (laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos), pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
25. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė UAB „Medicinos paslaugų centras“ 2020 m. liepos 15 d. medicininę pažymą.
26. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 37-38 punktai).
27. Atsižvelgiant į nagrinėjimo klausimo esmę, į tai, kad pateiktas įrodymas yra susijęs su sprendžiamu klausimu ir jo prijungimas neužvilkins atskirojo skundo nagrinėjimo, šis įrodymas prijungtinas.
Dėl atskirojo skundo pagrįstumo
28. Byloje nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-790-1050/2020 buvo nustatyta laikina ieškovo A. V. bendravimo su nepilnamete dukra S. V. tvarka tokiomis sąlygomis: 1) ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra metų lyginių savaičių antradienį nuo 18:00 val. iki 19:00 val. ir metų nelyginių savaičių trečiadienį nuo 18:00 val. iki 19:00 val., vaiko gyvenamojoje vietoje; 2) ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra kiekvienos savaitės šeštadienį nuo 14:00 val. iki 15:30 val., vaiko gyvenamojoje vietoje (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
29. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 27 d. nutartimi, tenkinęs prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nutarė: nustatyti nepilnametės S. V. laikiną gyvenamąją vietą su atsakove S. V. iki sprendimo šioje byloje priėmimo; pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartimi nustatytą laikiną ieškovo A. V. bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, numatant, kad tėvas bendrauja su dukra mamai nedalyvaujant, kiekvieną trečiadienį nuo 18:00 val. iki 20:00 val. mamą įpareigojant kiekvieno trečiadienio 18:00 val. pristatyti nepilnametę į vaikų žaidimų kambarį (duomenys neskelbtini). Tėvą įpareigojant kiekvieno trečiadienio 20:00 val. pristatyti nepilnametę į jos gyvenamąją vietą; tėvas bendrauja su nepilnamete dukra mamai nedalyvaujant, kiekvieną sekmadienį nuo 16:00 val. iki 20:00 val. motiną įpareigojant kiekvieno sekmadienio 16:00 val. pristatyti nepilnametę į vaikų žaidimų kambarį (duomenys neskelbtini). Tėvą įpareigojant kiekvieno sekmadienio 20:00 val. pristatyti nepilnametę į jos gyvenamąją vietą.
Žemesnės instancijos teismas
30. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-680-656/2020 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartį pakeitė – pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartimi nustatytą laikiną ieškovo A. V. bendravimo su nepilnamete dukra S. V. bendravimo tvarką, numatant, kad: A. V. bendrauja su nepilnamete dukra S. V. mamai nedalyvaujant, kiekvieną trečiadienį nuo 17:00 val. iki 19:00 val. S. V. įpareigojant kiekvieno trečiadienio 17:00 val. pristatyti nepilnametę S. V. adresu (duomenys neskelbtini). A. V. įpareigojant kiekvieno trečiadienio 19:00 val. pristatyti nepilnametę S. V. į jos gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini); A. V. bendrauja su nepilnamete dukra S. V. mamai nedalyvaujant, kiekvieną sekmadienį nuo 16:00 val. iki 19:00 val. S. V. įpareigojant kiekvieno sekmadienio 16:00 val. pristatyti nepilnametę S. V. adresu (duomenys neskelbtini). A. V. įpareigojant kiekvieno sekmadienio 19:00 val. pristatyti nepilnametę S. V. į jos gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).
31. Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) A. V. kreipėsi į antstolį, prašydamas kreiptis į teismą dėl baudos suinteresuotam asmeniui S. V. skyrimo už tai, kad ji 2020 m. sausio 7 d., 2020 m. kovo 1 d., 2020 m. kovo 8 d., 2020 m. kovo 11 d., 2020 m. kovo 13 d., 2020 m. kovo 18 d., 2020 m. kovo 22 d., 2020 m. kovo 25 d., 2020 m. kovo 29 d., 2020 m. balandžio 1 d., 2020 m. balandžio 5 d., 2020 m. balandžio 8 d., 2020 m. balandžio 12 d., 2020 m. balandžio 15 d., 2020 m. balandžio 26 d. ir 2020 m. gegužės 3 d. nevykdė teismo nutartimis nustatytos laikinos bendravimo su vaiku tvarkos.
32. Antstolis D. B. 2020 m. gegužės 6 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-20-35-11449 ir kreipėsi į teismą, prašydamas suinteresuotam asmeniui S. V. skirti baudą.
33. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. liepos 9 d. nutartimi pareiškėjo antstolio D. B. pareiškimą dėl baudos skyrimo patenkino iš dalies ir skyrė suinteresuotam asmeniui S. V. vienkartinę 100 Eur dydžio baudą valstybės naudai.
34. Suinteresuotas asmuo S. V. atskirajame skunde nesutinka su jai paskirta bauda ir nurodo, kad teismo nutartimis nustatyta laikina bendravimo tvarka nebuvo vykdoma dėl objektyvių priežasčių. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentų.
35. CPK 145 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalyje numatytų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nėra baigtinis, dėl to teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios konkrečiu atveju yra būtinos siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, kuri skirta apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Nagrinėjamu atveju pareiškimas dėl baudos skyrimo (nevykdant teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikinos bendravimo tvarkos) suinteresuotam asmeniui S. V. buvo grindžiamas ir paduotas teismui CPK 771 straipsnio pagrindu.
36. CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdo antstoliai teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka (CPK 152 straipsnio 6 dalis). Civilinio proceso įstatymas numato, kad galiojanti nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi privalomą pobūdį, o už privalomų teismo pritaikytų įpareigojimų nevykdymą CPK nuostatos suteikia teismui teisę kaltų asmenų atžvilgiu pritaikyti sankcijas (baudas). Už nutartimi nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimą kaltiems asmenims teismo nutartimi gali būti skiriama iki 300 Eur dydžio baudą už kiekvieną pažeidimo dieną (CPK 145 straipsnio 9 dalis). Jeigu yra neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo nustatytos formos aktą ir teismas, nustatęs, jog skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki 300 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną (CPK 771 straipsnio 1, 6 dalys).
37. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, siekdamas suvienodinti teismų praktiką ir teikdamas išaiškinimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo ir baudos skyrimo už šių nutarčių nevykdymą, 2017 m. spalio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017 išaiškino, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo yra tarpinis procesinis dokumentas, ja neišsprendžiamas ginčas iš esmės, laikinosios apsaugos priemonės galioja tam tikrą apibrėžtą laiką. Tais atvejais, kai asmuo, įpareigotas teismo nutartimi vykdyti laikinąją apsaugos priemonę, kurią gali įvykdyti tiktai jis pats, nevykdo šios teismo nutarties, laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymu suinteresuotas asmuo gali kreiptis tiesiogiai į teismą su pareiškimu dėl baudos paskyrimo teismo nutartimi įpareigotam asmeniui CPK 145 straipsnio 9 dalies tvarka arba į antstolį dėl teismo nutarties priverstinio vykdymo CPK 145 straipsnio 9 dalies, 152 straipsnio 6 dalies, 771 straipsnio nustatyta tvarka. Taigi, suinteresuotas laikinųjų apsaugos priemonių vykdymu asmuo kreipiasi į antstolį dėl priverstinio teismo nutarties vykdymo, pastarasis, gavęs išieškotojo pareiškimą dėl priverstinio teismo nutarties skirti laikinąją apsaugos priemonę vykdymo, šią teismo nutartį vykdo CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Jei yra pagrindas, antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos Sprendimų neįvykdymo aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis), kuriuo konstatuoja neįvykdymo faktą, ir perduoda surašytą aktą apylinkės teismui sprendimo neįvykdymo klausimui spręsti (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Paminėta ir tai, kad kasacinis teismas minėtoje nutartyje taip pat išaiškino, jog nors CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad bauda yra skiriama išieškotojo naudai, tais atvejais, kai teismo nutartis dėl ginčo šaliai taikomų apribojimų vykdoma antstolio, bauda už apribojimų nevykdymą skiriama CPK 145 straipsnio 9 dalies pagrindu ir išieškoma į valstybės biudžetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).
38. Suinteresuotas asmuo S. V., pasisakydama dėl 2020 m. sausio 7 d. turėjusio vykti suinteresuoto asmens A. V. ir nepilnametės dukros S. V. susitikimo, pažymi, kad A. V. iki tol buvo dingęs daugiau nei mėnesį, nelankė vaiko, o po to, jam atsiradus, ji su dukra jau buvo susiplanavusios savaitgalį, todėl pasiūlė tėvui atvykti kitą dieną – 2020 m. sausio 18 d., ko jis nepadarė. Nurodo, kad pats A. V. nesilaiko nustatytos laikinos bendravimo su vaiku tvarkos, nepraneša apie neatvykimą. Apeliacinės instancijos teismas šiuos suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus dėl žemiau nurodomų motyvų.
39. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju apeliantė neneigia paties fakto, kad 2020 m. sausio 7 d. tėvo ir dukros susitikimas neįvyko. Tas konstatuota ir antstolio A. B. 2020 m. sausio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriame nurodyta, kad 2020 m. sausio 7 d. kartu su A. V. nuvykus prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir paskambinus, pasibeldus į duris, jų niekas neatidarė, nesigirdėjo jokių garsų; taigi tėvo ir dukros susitikimas nurodytą dieną ir laiku neįvyko.
40. Nors apeliantė nurodo, kad susitikimas neįvyko dėl to, jog ji su dukra jau turėjo planų ir savaitgalį nesiruošė praleisti namie laukiant nežinia ar atvyksiančio A. V., tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2020 m. sausio 7 d. buvo antradienis, todėl apeliantės argumentai dėl savaitgalio planų atmestini kaip nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės.
41. Paminėtina, kad pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartimi nustatytą laikiną ieškovo A. V. bendravimo su nepilnamete dukra S. V. tvarką, tėvui buvo numatyta galimybė bendrauti su dukra metų lyginių savaičių antradienį nuo 18:00 val. iki 19:00 val. vaiko gyvenamojoje vietoje. Šiuo atveju iš antstolio A. B. 2020 m. sausio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad A. V. nutartyje numatytą dieną ir laiku (antradienį, 18.00 val.) buvo atvykęs į vaiko gyvenamąją vietą pasimatyti su dukra, tačiau į butą įleistas nebuvo. Taigi šios aplinkybės patvirtina, kad S. V. nevykdė teismo nutartimi nustatytos laikinos bendravimo su vaiku tvarkos. Jokių objektyvių priežasčių, kodėl numatytą dieną tėvo ir dukros susitikimas įvykti negalėjo, suinteresuotas asmuo nenurodė, taip pat nepagrindė to jokiais rašytiniais įrodymais (CPK 178 straipsnis).
42. Šiuo atveju apeliantės argumentai, susiję su A. V. veiksmais, t. y. kad jis pats galimai nebendrauja su dukra, vengia pas ją atvykti ir apie tai nepraneša, nesudaro pagrindo kitaip vertinti faktinę situaciją, kadangi šiuo atveju byloje sprendžiamas klausimas dėl apeliantės veiksmų nevykdant teismo nutarčių dėl nustatytos laikinos bendravimo su vaiku tvarkos ir baudos skyrimo jai, o ne suinteresuotam asmeniui A. V.
43. Pasisakydama dėl 2020 m. kovo 1 d., 2020 m. kovo 8 d., 2020 m. kovo 11 d. A. V. ir dukters S. V. turėjusių vykti susitikimų, apeliantė nurodo, kad dukra minėtu laikotarpiu sunkiai sirgo – jai 2020 m. kovo 3 d. buvo diagnozuotas ūminis bronchitas. Nurodo, kad apie vaiko ligą A. V. buvo informuotas, prašė jo atvežti vaistų, aplankyti vaiką, tačiau jis to nepadarė.
44. Suinteresuotas asmuo S. V. kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė UAB „Medicinos paslaugų centras“ 2020 m. liepos 15 d. pažymą, iš kurios matyti, kad kreipusis pas gydytoją, šalių nepilnametei dukrai S. V. 2020 m. kovo 3 d. buvo diagnozuotas ūminis bronchitas, taikyta antibiotikoterapija 10 dienų; 2020 m. kovo 9 d. konsultuota pakartotinai dėl tolimesnio gydymo ir sveikimo periodo po ligos. Taigi šis įrodymas iš esmės patvirtina tai, kad laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 3 d. iki 2020 m. kovo 13 d. (įskaitant 10 dienų antibiotikų gėrimo kursą), šalių dukra, tikėtina, sirgo (CPK 178, 185 straipsnis).
45. Nors apeliantė neginčija fakto, kad minėtu laikotarpiu nebuvo vykdoma teismo nutartis dėl nustatytos laikinos bendravimo su vaiku tvarkos, tačiau įvertinus tai, kad tuo metu šalių dukra sirgo ūminiu bronchitu, siekiant užtikrinti vaiko interesus, nepabloginti vaiko sveikatos, atsižvelgiant į tai, kad pagal teismo nutartį sergantis vaikas turėjo būti pristatytas į vaikų žaidimų kambarį (duomenys neskelbtini), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismo nutartis 2020 m. kovo 8 d. ir 2020 m. kovo 11 d. buvo nevykdoma dėl objektyvių priežasčių, vadovaujantis išimtinai vaiko interesais.
46. Apeliantė nurodo, kad dukra susirgo jau 2020 m. vasario mėn. antroje pusėje, ir pasak jos, tą patvirtina 2020 m. vasario 26 d. ir 2020 m. vasario 29 d. elektroniniai laiškai, tačiau ji nepateikė teismui jokių kitų pagrįstų duomenų (gydytojo pažymos), patvirtinančių, kad 2020 m. kovo 1 d. dukra taip pat sirgo (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina tai, kad elektroninių laiškų turinį kontroliuoja patys adresatai, todėl tai negali būti vertinama kaip patikimas įrodymas, nesant kitų šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantei elektroniniuose laiškuose teigiant, kad buvo lankytasi pas gydytoją, ji turėjo galimybę pateikti įrodymus, kad šalių dukra sirgo ir 2020 m. kovo 1 d. Nesant tokių duomenų, konstatuotina, kad šią dieną apeliantė teismo nutarties nevykdė be jokių objektyvių priežasčių.
47. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nutarties matyti, kad A. V. su nepilnamete dukra turėjo teisę bendrauti kiekvieną trečiadienį nuo 18.00 val. iki 20 val. ir kiekvieną sekmadienį nuo 16 val. iki 20 val. Atsižvelgiant į minėta teismo nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką, taip pat nesant duomenų, kad šalys būtų susitarusios kitaip (CPK 178 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės teiginiais, kad 2020 m. kovo 13 d. (penktadienis) pagal teismo nutartį nėra tėvo ir vaiko susitikimo diena, todėl baudos skyrimas už įpareigojimo nevykdymą šią dieną šiuo atveju negalimas.
48. Suinteresuotas asmuo S. V., pasisakydama dėl 2020 m. kovo 18 d., 2020 m. kovo 22 d., 2020 m. kovo 25 d., 2020 m. kovo 29 d., 2020 m. balandžio 1 d., 2020 m. balandžio 5 d., 2020 m. balandžio 8 d., 2020 m. balandžio 12 d., 2020 m. balandžio 15 d., 2020 m. balandžio 26 d., 2020 m. gegužės 3 d., kuomet nebuvo vykdoma Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartimi, kuri vėliau pakeista Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi, numatyta laikina bendravimo tvarka, remiasi tuo, jog šalyje buvo įvestas karantinas. Pažymi, kad tai, jog vaikas nebuvo vežamas į vaikų žaidimų kambarį bei kitas viešas vietas turi būti atitinkamai vertinama kaip siekis užtikrinti vaiko saugumą, sveikatą, kas objektyviai panaikina pagrindą skirti baudą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino, kur bei su kuo vaiko tėvas A. V. gyvena bei leidžia laiką ir kur tuo metu su dukra tėvas būtų karantino laikotarpiu. Apeliantė teigia, kad ji siūlė A. V. bendrauti su dukra jos gyvenamojoje vietoje.
49. Visuotinai žinoma ir neginčytina ta aplinkybė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ šalyje buvo paskelbtas karantinas, kuris tęsėsi iki 2020 m. birželio 16 d. (įskaitytinai). Visgi, vertinant šią situaciją nagrinėjamo klausimo kontekste, paminėtina, kad tai, jog šalyje buvo įvestas karantino režimas savaime nėra pagrindas apriboti tėvo teisę bendrauti ir matytis su vaiku. Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu nustatymo – yra vykdytinas dokumentas (CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kuris privalomai turi būti vykdomas (CPK 18 straipsnis). Jo galiojimo įvestas karantino režimas nesustabdė.
50. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi tokias pačias teises ir pareigas vaikui, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (CK 3.161 straipsnio 3 dalis, 3.170 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
51. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 34 punktas). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).
52. Atsižvelgiant į tai, kad abiejų tėvų teisės savo vaikų atžvilgiu yra lygios ir abu tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą dalyvauti ugdant, auklėjant vaiką, nagrinėjamu atveju apeliantės argumentai, kad ji nevežė vaiko pasimatyti su tėvu dėl to, jog rūpinosi vaiko sveikata, vertintini kritiškai. Toks apeliantės vienasmenis situacijos vertinimas, kad dukra karantino metu neturėtų matytis su tėvu, nepaisant to, jog tokią teisę jam numato teismų nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka, yra nepagrįstas. A. V. yra nepilnametės S. V. tėvas, duomenų, kad jis savo, kaip tėvo teises, įgyvendintų vaiko interesus pažeidžiančiu būdu, nėra, todėl draudimas tėvui matytis su vaiku, tokiu būdu savavališkai nevykdant teismo nutarčių, yra nepateisinamas.
53. Nepilnamečiui vaikui yra svarbūs abu tėvai, kurie vienodai turi rūpintis vaiko sveikata, siekti vaiko gerovės. Teismui nėra pateikta duomenų, kad A. V. nesilaikė karantino režimo laikotarpiu numatytų apribojimų, siekė sudaryti tokias sąlygas, kurioms esant rizikuotų savo dukros sveikata. Priešingai, iš byloje esančių nuotraukų, matyti, kad A. V., jau esant paskelbtam karantinui, užfiksuodamas savo atvykimą prie (duomenys neskelbtini), dėvėjo apsauginę veido kaukę. Apeliantė apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais, kad tėvas neužtikrins vaikui saugumo karantino metu, tačiau to niekaip nepagrindė (CPK 178 straipsnis). Be to, paminėtina ir tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi, pakeisdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartimi nustatytą laikiną bendravimo su vaiku tvarką, įvertino ir atsižvelgė ir į aplinkybes, susijusias su karantino režimu.
54. Apeliantės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino, kur bei su kuo vaiko tėvas A. V. gyvena bei leidžia laiką ir kur tuo metu su dukra tėvas būtų karantino laikotarpiu atmestini kaip nepagrįsti ir nereikšmingi nagrinėjamo klausimo kontekste. Pažymėtina, kad minėtų aplinkybių nustatymas išeina už teismo nutarčių, kuriomis nustatyta laikina bendravimo tvarka, ribų. Šiuo atveju, A. V., būdamas nepilnametės S. V. tėvu, turi teisę, taip pat kaip ir apeliantė, pats nuspręsti dėl to, kur ir kaip leis laiką su dukra. Jokių įpareigojimų, susijusių su laisvalaikio leidimo vieta ir/ar būdu su dukra, teismo nutartimis A. V. nebuvo numatyta, todėl apeliantės nuogąstavimai dėl to atmestini kaip nepagrįsti. Teismo nutartimis buvo numatyta, kad apeliantė tik pristato šalių vaiką į nutartyse nurodytą vietą – vaikų žaidimų kambarį (duomenys neskelbtini), vėliau – adresu (duomenys neskelbtini), tačiau patys tėvo ir dukros susitikimai turėjo vykti motinai (apeliantei) nedalyvaujant.
55. Pažymėtina, kad nors nagrinėjamu atveju apeliantė pati pripažįsta, kad nurodytomis datomis (2020 m. kovo 18 d., 2020 m. kovo 22 d., 2020 m. kovo 25 d., 2020 m. kovo 29 d., 2020 m. balandžio 1 d., 2020 m. balandžio 5 d., 2020 m. balandžio 8 d., 2020 m. balandžio 12 d., 2020 m. balandžio 15 d., 2020 m. balandžio 26 d., 2020 m. gegužės 3 d.) nevežė vaiko susitikti su tėvu dėl šalyje paskelbto karantino režimo, tačiau vėliau atskirajame skunde dėsto teiginius, susijusius su faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų nebuvimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantei iš esmės pripažinus, kad teismo nutartys nurodytomis dienomis nebuvo vykdomos, jos argumentai, kad byloje neįvykę susitikimai nėra fiksuoti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, atmestini kaip nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo kitaip vertinti faktinę situaciją. Be to, į bylą pateikti kiti įrodymai (susirašinėjimai elektroniniu paštu, A. V. nuotraukos prie policijos komisariato, kt.), apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, jog nurodytomis datomis teismo nutartys iš tiesų nebuvo vykdomos, t. y. nurodytą dieną ir laiku nebuvo užtikrinta A. V. teisė pasimatyti su savo dukra.
56. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad suinteresuotas asmuo S. V. be jokių objektyvių priežasčių nevykdė teismo nutarčių, nustatančių laikiną bendravimo su vaiku tvarką, 2020 m. sausio 7 d., 2020 m. kovo 1 d., 2020 m. kovo 18 d., 2020 m. kovo 22 d., 2020 m. kovo 25 d., 2020 m. kovo 29 d., 2020 m. balandžio 1 d., 2020 m. balandžio 5 d., 2020 m. balandžio 8 d., 2020 m. balandžio 12 d., 2020 m. balandžio 15 d., 2020 m. balandžio 26 d. ir 2020 m. gegužės 3 d. Tuo tarpu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 2020 m. kovo 8 d. ir 2020 m. kovo 11 d. teismo nutartis buvo nevykdoma dėl objektyvių priežasčių – vaiko ligos, dėl ko sergančio vaiko pristatymas į nutartyje nurodytą vietą – žaidimų kambarį (duomenys neskelbtini), nebūtų atitikęs vaiko interesų. Kadangi 2020 m. kovo 13 d. nepatenka į teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartimi nustatytą bendravimo su vaiku dieną, konstatuotina, kad šiuo atveju nutartis apskritai neturėjo būti vykdoma.
57. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad už teismo nutarčių nevykdymą 2020 m. sausio 7 d., 2020 m. kovo 1 d., 2020 m. kovo 18 d., 2020 m. kovo 22 d., 2020 m. kovo 25 d., 2020 m. kovo 29 d., 2020 m. balandžio 1 d., 2020 m. balandžio 5 d., 2020 m. balandžio 8 d., 2020 m. balandžio 12 d., 2020 m. balandžio 15 d., 2020 m. balandžio 26 d. ir 2020 m. gegužės 3 d. apeliantei buvo pagrindas skirti baudą. Kadangi skiriant baudą nepagrįstai įtrauktos datos – 2020 m. kovo 8 d., 2020 m. kovo 11 d. ir 2020 m. kovo 13 d., šioje dalyje minėti laikotarpiai šalintini iš pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties motyvų.
58. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepaisant to, kad už 2020 m. kovo 8 d., 2020 m. kovo 11 d. ir 2020 m. kovo 13 d. bauda neskirtina, tačiau pirmosios instancijos teismo paskirta vienkartinio pobūdžio bauda (100 Eur) yra pagrįsta, ji paskirta atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, įvertinus reikšmingas nagrinėjamam klausimui aplinkybes (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismų nutartys dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nebuvo vykdomos ilgus laikotarpius, todėl, atsižvelgiant į CPK 145 straipsnio 9 dalį, 771 straipsnio 6 dalį, numatančias iki 300 Eur už kiekvieną pažeidimo dieną baudos skyrimo galimybę, apeliacinės teismo instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo paskirta 100 Eur vienkartinė bauda yra sąlyginai nedidelė, todėl jos panaikinti ar mažinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
59. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias baudos skyrimo klausimus, todėl apeliantės atskirasis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
60. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
suinteresuoto asmens S. V. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą.