- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-28
- Bylos Nr.
- e2A-327-1012/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-01217-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Jakutytė-Sungailienė
- Ieškovas
- I. V.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 2.4.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.2.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliančių I. V. (ieškovės) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (atsakovės) apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2024 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. V. patikslintą ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė: ieškovei paskirti naudotis 11900 kv. m. dalimi 2,37 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), 2024 m. kovo 18 d. matininko parengtame žemės sklypo plane pažymėta A; atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) paskirti naudotis 11800 kv. m. dalimi 2,37 ha ploto Žemės sklypo, 2024 m. kovo 18 d. matininko parengtame žemės sklypo plane pažymėta B; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas. Ieškovė nurodė:
1.1. 119/237 dalis Žemės sklypo (bendras plotas 2,37 ha), asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei. 119/237 dalis Žemės sklypo (bendras plotas 2,37 ha), nuosavybės teise priklausė V. V. B. V. B. B. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties palikimą priėmė atsakovė.
1.2. Ieškovė ketina parduoti jai priklausančią Žemės sklypo dalį. Siekiant gauti didesnę ekonominę naudą parduodant Žemės sklypą, ieškovė ketina nusistatyti Žemės sklypo naudojimosi tvarką. 2024 m. kovo 18 d. matininkas parengė Žemės sklypo planą, kuriame yra numatyta bendraturčiams (ieškovei ir atsakovei) priklausančio 2,37 ha ploto Žemės sklypo naudojimosi tvarka.
1.3. Pagal parengtą planą, bendraturčių turimos bendrosios nuosavybės dalys išliks tokios pačios. Nustačius ieškovės prašomą naudojimosi tvarką, atsakovės teisės nebus pažeistos. Ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi tvarka bus patogi visiems bendraturčiams, racionali ir tarnaus geresniam nuosavybės valdymui.
1.4. Atsakovė neteismine tvarka spręsti ginčą atsisako, vilkina procesą, į ieškovės atstovo rašytinius ir žodinius prašymus nereaguoja.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė:
Šalies argumentai
2.1. Ieškovė prašo nustatyti Žemės sklypo naudojimosi tvarką, kuris šiuo metu bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei ir mirusiam asmeniui V. V. B. Atsakovė negavo jokio atsakymo iš Šilutės rajono II-ojo notarų biuro dėl palikimo perėjimo valstybės nuosavybėn, todėl pakartotinai kreipsis dėl informacijos pateikimo. Šiuo atveju dar nėra nežinoma, kas bus V. V. B. paveldėtojas, todėl byloje parinktas netinkamas atsakovas. Tik užbaigus paveldėjimo procedūrą ir priėmus palikimą (Žemės sklypą) bus aiškus atsakovas byloje ir tik nusistačius byloje tinkamą atsakovą bus galima nagrinėti bylą dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo.
2.2. Atsakovė kaip valstybės institucija, neatliko jokių veiksmų, prieštaraujančių teisės aktams, kurie būtų galėję pažeisti ieškovės interesus. Atsakovė gavusi prašymą ėmėsi aktyvių veiksmų pradedant paveldėjimo procedūrą valstybės vardu bei apie tai informavo ieškovės atstovą.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė savo rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog:
3.1. Atsakovė dėl ieškovės pateikto pasiūlymo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo neprieštarauja. Tuo metu, kai buvo paduotas ieškovės ieškinys į teismą, atsakovė buvo netinkamas atsakovas byloje, nes nebuvo žinomas V. V. B. paveldėtojas ir ieškovės reikalavimai buvo išankstiniai ir nepagrįsti. Bylos eigoje paaiškėjus naujoms aplinkybėms, t. y., įregistravus Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos nuosavybės dalį į žemės sklypą, kurios patikėtinis – atsakovė, papildomai teikiami rašytiniai paaiškinimai.
3.2. Atsakovė atliko visus būtinus veiksmus numatytai procedūrai pradėti ir nesiekė ginčo su ieškove. Atsakovės veiksmai neturėjo jokios įtakos minėtos bylos kilimui, todėl nėra ir jokio pagrindo reikalauti iš atsakovės priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas dėl pačios ieškovės inicijuotos bylos. Tarp atsakovės ir ieškovės iš esmės ginčo nėra, atsakovė, kaip valstybės institucija, neatliko jokių veiksmų, prieštaraujančių teisės aktams, kurie būtų galėję pažeisti ieškovės interesus ir ieškovė be pagrindo inicijavo teisminį procesą. Atsižvelgiant į tai, prašoma reikalavimą dėl bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidų priteisimo atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmai 2024 m. spalio 21 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino – ieškovei paskyrė naudotis 11900 kv. m. dalimi 2,37 ha ploto Žemės sklypo, 2024 m. kovo 18 d. matininko parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėta A; atsakovei paskyrė naudotis 11800 kv. m. dalimi 2,37 ha ploto Žemės sklypo, 2024 m. kovo 18 d. matininko parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėta B; priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 910 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas iš pateiktos naudojimosi tvarkos plano nustatė, jog žemės sklypas padalintas į du atskirus plotus, kurie atitinka kiekvieno bendraturčio turimas dalis nuosavybėje, prie kiekvienos žemės sklypo dalies (ploto) užtikrinamas patekimas, nenustatyta aplinkybių, jog prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka pažeistų bendraturčių interesus ar būtų ydinga. Šių aplinkybių visumos pagrindu, atsakovei neprieštaraujant, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas sprendė, jog nustatytina ieškovės, atstovaujamos atstovo, pateikta naudojimosi žemės sklypu tvarka, todėl patikslinto ieškinio dalis dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo tenkinama.
6. Teismas pažymėjo, kad ieškovė ieškinį teismui pateikė 2024 m. liepos 4 d., t. y. dar iki palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo. Tuo remiantis galima teigti, kad ieškovė neišnaudojo visų galimybių susidariusią situaciją spręsti nesikreipiant į teismą. Atsakovės ankstesnis elgesys ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė neturėjo pagrindo manyti, kad atsakovė ginčys reikalavimą, priešingai, atsakovė nurodė, jog kai bus išduotas jai palikimo perėjimo valstybei liudijimas, bus galimybė rengti dokumentus žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymui. Kaip matyti, ši aplinkybė tuo metu buvo priimtina ir pačiai ieškovei. Šiuo atveju, byloje nepateikta įrodymų, jog iki palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo atsakovės veiksmai apribojo ieškovės teises. Atsižvelgiant į tai, teismas reikalavimą dėl bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidų priteisimo tenkino iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteisiant 910 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
7. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2024 m. spalio 21 d. sprendimo dalį dėl ieškovės bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti iš atsakovės visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino netinkamo atsakovės procesinio elgesio. Atsakovė dar 2024 m. sausio 11 d. gavo ieškovės atstovo prašymą, kuriame buvo prašoma informuoti, ar sutinka neteismine tvarka nusistatyti Žemės sklypo naudojimosi tvarką.
7.2. Atsakovė turėjo galimybę derinti ieškovės pateiktą pasiūlymą, tačiau nebendradarbiavo su ieškove ir visiškai ignoravo ieškovės prašymus bei pasiūlymus.
7.3. Atsakovė po civilinės bylos iškėlimo teisme turėjo galimybių užbaigti kilusį ginčą taikiai, tačiau tokių galimybių net nesvarstė. Tokiais veiksmais atsakovė sukūrė situaciją, kad ieškovė buvo priversta turėti papildomų išlaidų papildomai teisinei pagalbai.
7.4. Atsakovei buvo žinoma, kad ji turi pareigą įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo jai juridinį faktą, tačiau vilkino šį įforminimą ir 9 mėnesius praktiškai neatliko jokių veiksmų.
7.5. Atsakovei buvo žinoma, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau nepaisant to atsakovė nesutiko su pareikštu ieškiniu ir prašė jį atmesti. Tokiu būdu paties atsakovės veiksmai sąlygojo ieškovės patirtas išlaidas, susijusias su teisine pagalba.
Atsiliepimas
8. Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė:
Šalies argumentai
8.1. Ieškovė klaidina teismą nurodydama, kad atsakovė iki ieškinio pateikimo teismui dienos į jos pateiktą pasiūlymą neatsakė.
8.2. Ieškovės atstovas buvo informuotas, kad kai bus išduotas atsakovei palikimo perėjimo valstybei liudijimas, bus galimybė rengti dokumentus žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymui. Jis buvo supažindintas su visa procedūrų eiga ir prieštaravimo dėl to nereiškė.
8.3. Argumentai, kad atsakovė 9 mėnesius praktiškai neatliko jokių veiksmų yra visiškai nepagrįsti, nes bylos medžiaga ir joje nurodyti atlikti atsakovės veiksmai paneigia šią ieškovės nurodytą aplinkybę.
8.4. Valstybei nepriėmus palikimo ir neįregistravus nuosavybės teisių, nebūtų galimybės net įregistruoti žemės sklypu naudojimosi tvarkos, nes valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Registrų centras“ atsisakytų tai daryti neturint nuosavybės teisių į žemės sklypo dalį.
9. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2024 m. spalio 21 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priimti naują sprendimą dėl šios dalies – ieškovės ieškinio reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti. Atsakovė nurodė:
9.1. Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgė į šalių procesinį elgesį.
9.2. Atsakovė gavusi raštą dėl palikimo parėjimo valstybei iš karto ėmėsi aktyvių veiksmų pradedant paveldėjimo procedūrą valstybės vardu bei informavo ieškovės atstovą apie atliktus veiksmus. Ieškovės atstovas buvo informuotas, kad kai bus išduotas atsakovei palikimo perėjimo valstybei liudijimas, bus galimybė rengti dokumentus žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymui.
9.3. Iki bylos iškėlimo teisme, t. y. 2024 m. liepos 4 d., atsakovė atskiru raštu neinformavo ieškovės apie palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą, kas reiškia, kad jis nebuvo dar išduotas.
9.4. Jokie neteisėti, pažeidžiantys ieškovės interesus atsakovės veiksmai nebuvo nustatyti ir apskritai neturėjo jokios įtakos minėtos bylos kilimui – palikimo perėjimo valstybei liudijimas buvo išduotas 2024 m. rugpjūčio 1 d. ir su parengtu žemės sklypo naudojimosi tvarkos planu atsakovė sutiko ir prieštaravimų jokių nereiškė.
9.5. Nustatyti naudojimosi tvarką tarp žemės sklypo bendraturčių teismo keliu nusprendė kreiptis ieškovė (nesant ginčo), nelaukusi atsakovės informavimo apie paveldėtą žemės sklypą valstybės vardu.
9.6. Teismas turėjo įvertinti bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ieškovės kreipimąsi į teismą nesant tarp šalių ginčo, kas lemia išvadą, kad byloje susidariusios bylinėjimosi išlaidos yra ieškovės procesinio elgesio pasekmė.
Atsiliepimas
10. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė jį atmesti. Ieškovė nurodė:
10.1. Atsakovė turėjo galimybę derinti ieškovės pateiktą pasiūlymą, tačiau nebendradarbiavo su ieškove ir visiškai ignoravo ieškovės prašymus bei pasiūlymus.
10.2. Atsakovė neteismine tvarka spręsti ginčą atsisakė, vilkino procesą, į ieškovės atstovo rašytinius ir žodinius prašymus nereagavo.
10.3. Atsakovė po civilinės bylos iškėlimo teisme turėjo galimybių užbaigti kilusį ginčą taikiai, tačiau tokių galimybių net nesvarstė.
10.4. Atsakovė visos bylos nagrinėjimo metu nesutiko su pareikštu ieškiniu sutiko tik rašytiniuose paaiškinimuose pateiktuose prieš pat teismo posėdį. Atsakovė 9 mėnesius nevykdė jai valstybės deleguotų funkcijų ir įstatymais nustatytų pareigų.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
11. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2024 m. spalio 21 d. sprendimo dalies, kuria buvo ieškovei priteistos bylinėjimosi išlaidos, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. – pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis).
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad dispozityvios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka specifika, lyginant su jos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, yra tik ta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja ne tik neperžengdamas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į šį skundą nustatytų ribų (apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą faktinio ir teisinio pagrindo), išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, bet ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų, kurias šalys suformavo ieškinyje ir atsikirtimuose į ieškinį (priešieškinyje), nes apeliacinis skundas ir atsiliepimas į jį negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-3-3-220-381/2023, 41 punktas).
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
14. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovė pateikė naują rašytinį įrodymą – 2024 m. rugsėjo 30 d. NŽT raštą Nr. 1SD-69841-(15.4.48 E.). Atsakovė nurodo, jog pirmosios instancijos teisme šio įrodymo pateikti nebuvo būtinybės, tačiau 2024 m. spalio 3 d. vykusiame teismo posėdyje buvo pasisakyta apie šį raštą. Rašto priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, tik dar papildomai patvirtins aplinkybes, kad NŽT atliko visus būtinus veiksmus procedūrai atlikti ir nesiekė ginčo su ieškove.
15. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
16. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje jau esančiais rašytiniais įrodymais, įvertinęs jų turinį, šalių procesiniuose dokumentuose dėstomus argumentus, sprendžia, jog atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai yra susiję su byloje nagrinėjamu klausimu ir gali turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui. Juo atsakovė remiasi pagrindžiant įrodinėjamas aplinkybes, o teikiamų rašytinių įrodymų pateikimo būtinybė atsirado po skundžiamo sprendimo priėmimo. Naujai pateikti įrodymai buvo pateikti ieškovei, kuri turėjo galimybę su jais susipažinti ir pasisakyti dėl jų reikšmės. Atsižvelgiant į tai, pateikti rašytiniai įrodymai priimami ir vertintini visų į bylą pateiktų įrodymų kontekste.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
17. Bylos šalys nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovei iš dalies priteistos jos nurodytos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo priteisti visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas ir teigia, jog teismas neįvertino atsakovės netinkamo elgesio tiek ikiteisminėje stadijoje, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, dėl ko ir susidarė bylinėjimosi išlaidos, neatsižvelgė į jų susidarymo priežastingumą. Tuo tarpu atsakovė apeliaciniame skunde dėsto poziciją, jog atsakovė ėmėsi aktyvių veiksmų situacijai išspręsti bei apie tai informavo ieškovę. Anot atsakovės, teismas neatsižvelgė į bylinėjimosi išlaidų priežastingumą, tai, kad ieškovė kreipėsi į teismą nesant tarp šalių ginčo, dėl ko jai neturėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos.
18. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018, 16 punktas). Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018, 17 punktas).
20. Vis dėlto teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022, 65 punktas; 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2023, 45 punktas).
21. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) ginčo nagrinėjimo metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis).
22. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog CPK 93 straipsnio 4 dalies tikslas – neleisti turinčiai teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šaliai gauti tų išlaidų, kurios atsirado dėl pačios šalies nesąžiningų procesinių veiksmų, atlyginimą. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų našta turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus (nesąžiningus) veiksmus. Įstatymų leidėjas tokiu būdu įtvirtina piktnaudžiavimo procesu teisinių padarinių taikymą, kaip drausminimo priemonę, per bylinėjimosi išlaidų paskirstymo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 17 punktas). Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 18 punktas; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020, 28 punktas).
23. Kasacinio teismo praktikoje pažymima ir tai, kad sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą – paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021, 29 punktas).
24. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų ir procesinių dokumentų nustatyta, jog:
24.1. Žemės sklypas yra bendroji dalinė nuosavybė. Šio Žemės sklypo 119/237 dalis nuosavybės teise priklauso ieškovei, o Žemės sklypo 118/237 dalis nuosavybės teise priklausė V. V. B., mirusiam (duomenys neskelbtini). Po jo mirties ir ieškinio pateikimo teismui dienai palikimo niekas nebuvo priėmęs.
24.2. Ieškovės atstovas, atstovaudamas ieškovės interesus, kreipėsi su 2024 m. sausio 10 d. rašytiniu prašymu, adresuotu VĮ „Turto bankas“, prašydamas informuoti, ar sutinka neteismine tvarka nusistatyti 2,37 ha ploto Žemės sklypo naudojimosi tvarką. VĮ „Turto bankas“ 2024 m. sausio 11 d. raštu persiuntė NŽT pagal kompetenciją pranešimo kopiją dėl mirusiajam, priklausančio turto paveldėjimo valstybės vardu ir nekilnojamojo turto administravimo, bei apie tai informavo advokatą.
24.3. NŽT 2024 m. vasario 7 d. raštu kreipėsi į Šilutės rajono II-ojo biuro notarę dėl Žemės sklypo paveldėjimo, kuriuo prašė notaro pradėti palikimo perėjimo valstybei procedūrą ir išduoti NŽT palikimo perėjimo valstybei liudijimą.
24.4. NŽT 2024 m. vasario 19 d. gautas ieškovės atstovo 2024 m. vasario 13 d. prašymas, kuriuo buvo prašoma informuoti apie 2024 m. sausio 10 d. prašymo nagrinėjimo eigą bei apie dėl šio įsakymo priimtą sprendimą. NŽT 2024 m. kovo 18 d. raštu pateikė atsakymą į 2024 m. vasario 13 d. prašymą bei nurodė, jog kreiptąsi į Šilutės rajono II-ąjį notarų biurą dėl turto perėjimo valstybės nuosavybėn paveldėjimo teisės. Taip pat nurodant, kai bus išduotas NŽT palikimo perėjimo valstybei liudijimas, bus galimybė rengti dokumentus žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymui.
24.5. Ieškovės užsakymu matininkas 2024 m. kovo 18 d. parengė Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą.
24.6. Ieškovės atstovas 2024 m. balandžio 5 d. el. paštu NŽT išsiuntė pasiūlymą dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo ir prašė informuoti kai bus išduotas NŽT palikimo perėjimo valstybei liudijimas.
24.7. 2024 m. liepos 4 d. pirmosios instancijos teisme gautas ieškovės ieškinys, kuriuo prašoma nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką pagal matininko parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą.
24.8. 2024 m. rugpjūčio 1 d. išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas.
24.9. NŽT patikrino Žemės sklypą ir surašė 2024 m. rugpjūčio 29 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą. NŽT apžiūrėjo vietoje valstybės nuosavybėn perduotiną Žemės sklypo dalį ir surašė 2024 m. rugsėjo 5 d. valstybės nuosavybėn perduotino žemės sklypo (jo dalies) apžiūros ir įvertinimo aktą. NŽT raštu kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ prašydama NTR įregistruoti 2024 m. rugpjūčio 1 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Žemės sklypo 118/237 dalies nuosavybės teisė buvo įregistruota Lietuvos Respublikos vardu, valstybinės žemės patikėjimo teisė, patikėtinis NŽT, įrašas galioja: nuo 2024 m. rugsėjo 18 d.
24.10. NŽT 2024 m. rugsėjo 30 d. raštu informavo ieškovę, jog ji yra valstybei priklausančios dalies Žemės sklypo savininkė, dėl ko siūloma ieškovei inicijuoti plano parengimą dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo.
25. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinio materialinį reikalavimą dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tenkino visiškai. Tuo tarpu spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovė į teismą kreipėsi dar iki palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, dėl ko konstatavo, jog ieškovė neišnaudojo visų galimybių susidariusią situaciją spręsti nesikreipiant į teismą. Teismas taip pat pažymėjo, jog jau esant inicijuotai ir iškeltai bylai teisme, nei viena šalis nesiekė pasinaudoti galimybe ginčą išspręsti taikiai, juolab, kad pati atsakovė procesiniame dokumente nurodė, jog ji nesiekė ginčo su ieškove ir atsakovės atstovė teismo posėdyje prašė reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo tenkinti. Atsižvelgiant į tai, teismas tenkino iš dalies ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisė ieškovei iš atsakovės 910 Eur bylinėjimosi išlaidų.
26. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas.
27. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą siekdama įgyvendinti savo, kaip bendraturčio, teises. Vien kreipimasis į teismą kitai šaliai vertinant tokius veiksmus ir atitinkamai reiškiamus reikalavimus kaip nereikalingus teisminio sprendimo, teigiant, jog yra galimybė situaciją išspręsti taikiai, savaime nesudaro pagrindo tokio kreipimosi į teismą vertinti kaip galimo netinkamo besikreipiančios šalies elgesio. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog dar nėra gavusi atsakymo iš notarų biuro, dėl ko kreipėsi dar kartą į jį. Atitinkamai, pagal tuo metu buvusias aplinkybes, atsakovė pateikė poziciją dėl netinkamo atsakovo, nes NŽT dar nėra gavusi palikimo perėjimo valstybei liudijimo. Šis liudijimas NŽT išduotas 2024 m. rugpjūčio 1 d., kurio pagrindu atsakovė ėmėsi anksčiau nurodytų procedūrinių veiksmų, siekiant palikimo perėjimo valstybei įregistravimo. Atlikus šias procedūras, atsakovė pateikė poziciją, jog neprieštarauja ieškovės pateiktam pasiūlymui dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad bylos nagrinėjimas teismine tvarka vyko ne dėl priešingų šalių interesų, ieškovės ir atsakovės ginčo, atsakovės prieštaravimų ieškovės siūlomos Žemės sklypo naudojimosi tvarkos, bet dėl palikimo perėjimo valstybei procedūrų eigos. Kitaip tariant, tiek ieškovės, tiek atsakovės procesinis elgesys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo metu buvo tinkamas ir sąžiningas.
28. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad, viena vertus, ginčo šalys neišnaudojo visų galimybių susidariusią situaciją spręsti ikiteisminiu būdu. Kita vertus, kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (2024 m. liepos 17 d.), atsakovė iš notarų biuro nuo 2024 m. vasario 7 d. vis dar nebuvo gavusi atsakymo dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo. Kaip nurodė atsakovė atsiliepime į ieškinį, NŽT pakartotinai kreipėsi į notarų biurą dėl atitinkamos informacijos pateikimo. Darytina išvada, kad atitinkamos procedūros iš esmės pažengė tik ieškovei padavus ieškinį ir atsakovei pakartotinai kreipusis į notarų biurą. Taigi, įvertinus tai, kad teisminis procesas buvo inicijuotas ieškovės neišnaudojus visų galimybių situaciją išspręsti taikiai, tačiau nustatytas ir tam tikras atsakovės neveiklumas, todėl dalies ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų našta tenka ir atsakovei. Pažymėtina, kad nors dėl ieškovės bylinėjimosi išlaidų atsiradimo priežastingumo nustatyta ir ieškovės atsakomybė (kaltė), tačiau tai negali visiškai paneigti teismo sprendimo privalomumo ir pažeisti šalies, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
29. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei įvertinus tai, jog ieškovės ieškinio materialinis reikalavimas buvo tenkintas visiškai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės reikalavimą dėl bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidų priteisimo tenkino iš dalies: ieškovei iš atsakovės priteisiant žyminį mokestį, 110 Eur (tenkinus patikslinto ieškinio reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo) ir pusę atstovavimo išlaidų, t. y. 800 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, viso 910 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Dėl procesinės bylos baigties
30. Apibendrindamas išdėstytus argumentus ir padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas dalį ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, pagrįstai taikė CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą taisyklę, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais, nėra pagrindo, todėl apeliaciniai skundai atmestini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).
32. Kadangi šalių apeliaciniai skundai atmetami, bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neskirstomos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Ieškovės apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovės apeliacinį skundą atmesti.
Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2024 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.