- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-21
- Bylos Nr.
- e2-6644-523/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-01217-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Bacevičius
- Ieškovas
- I. V.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Tomas Vildžiūnas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. V. patikslintą ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė, atstovaujama atstovo, patikslintu ieškiniu prašo: ieškovei I. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), paskirti naudotis 11900 kv. m. dalimi 2,37 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. kovo 18 d. matininko E. V. parengtame žemės sklypo plane pažymėta (duomenys neskelbtini); atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, paskirti naudotis 11800 kv. m. dalimi 2,37 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. kovo 18 d. matininko E. V. parengtame žemės sklypo plane pažymėta (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovės bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas.
Patikslintame ieškinyje nurodyta, jog 119/237 dalis žemės sklypo (bendras plotas 2,37 ha), esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso I. V.. 119/237 dalis žemės sklypo (bendras plotas 2,37 ha), esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė V. V. B., gimusiam (duomenys neskelbtini). V. V. B. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties palikimą priėmė atsakovė. I. V. ketina parduoti jai priklausančią žemės sklypo dalį. Siekiant gauti didesnę ekonominę naudą parduodant žemės sklypą, I. V. ketina nusistatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką. 2024 m. kovo 18 d. matininkas parengė žemės sklypo planą, kuriame yra numatyta bendraturčiams (ieškovei ir atsakovei) priklausančio 2,37 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka. Kadangi atsakovė atsisako neteismine tvarka spręsti kilusį ginčą, todėl neturėdama kitos išeities, ieškovė yra priversta kreiptis į teismą. Patikslintame ieškinyje taip pat nurodyta, jog pagal parengtą planą, bendraturčių turimos bendrosios nuosavybės dalys išliks tokios pačios. Nustačius ieškovės prašomą naudojimosi tvarką, atsakovės teisės nebus pažeistos. Ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi tvarka bus patogi visiems bendraturčiams, racionali ir tarnaus geresniam nuosavybės valdymui. Patikslintame ieškinyje taip pat teigiama, jog atsakovė neteismine tvarka spręsti ginčą atsisako, vilkina procesą, į ieškovės atstovo rašytinius ir žodinius prašymus nereaguoja.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog ieškovė prašo nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką, kuris šiuo metu bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei ir mirusiam asmeniui V. V. B.. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau ir Nacionalinė žemės tarnyba) negavo jokio atsakymo iš (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) notarų biuro dėl palikimo perėjimo valstybės nuosavybėn, todėl pakartotinai kreipsis dėl informacijos pateikimo. Šiuo atveju dar nėra nežinoma, kas bus V. V. B. paveldėtojas, todėl byloje parinktas netinkamas atsakovas. Tik užbaigus paveldėjimo procedūrą ir priėmus palikimą (žemės sklypą) bus aiškus atsakovas byloje ir tik nusistačius byloje tinkamą atsakovą bus galima nagrinėti bylą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Nacionalinė žemės tarnyba kaip valstybės institucija, neatliko jokių veiksmų, prieštaraujančių teisės aktams, kurie būtų galėję pažeisti ieškovės interesus. Nacionalinė žemės tarnyba gavusi prašymą ėmėsi aktyvių veiksmų pradedant paveldėjimo procedūrą valstybės vardu bei apie tai informavo ieškovės atstovą. Be to, tik Lietuvos Respublikai priėmus palikimą ir įregistravus Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos, kaip žemės sklypo patikėtinę, bus galima derinti dokumentus dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Atsižvelgiant į tai, mano, kad reikalavimas dėl bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidų priteisimo iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ieškinio tenkinimo atveju, turėtų būti atmestas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 93 straipsnio 4 dalį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 1.5 straipsnį. Prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė pateikė savo rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos dėl ieškovės pateikto pasiūlymo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo neprieštarauja. Tuo metu, kai buvo paduotas ieškovės ieškinys į teismą, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos buvo netinkamas atsakovas byloje, kadangi nebuvo žinomas V. V. B. paveldėtojas ir ieškovės reikalavimai buvo išankstiniai ir nepagrįsti. Bylos eigoje paaiškėjus naujoms aplinkybėms, t. y., įregistravus valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos nuosavybės dalį į žemės sklypą, kurios patikėtinis – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, papildomai teikiami rašytiniai paaiškinimai. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atliko visus būtinus veiksmus numatytai procedūrai pradėti ir nesiekė ginčo su ieškove. Nacionalinės žemės tarnybos veiksmai neturėjo jokios įtakos minėtos bylos kilimui, todėl nėra ir jokio pagrindo reikalauti iš atsakovės priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas dėl pačios ieškovės inicijuotos bylos. Tarp Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir ieškovės iš esmės ginčo nėra, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, kaip valstybės institucija, neatliko jokių veiksmų, prieštaraujančių teisės aktams, kurie būtų galėję pažeisti ieškovės interesus ir ieškovė be pagrindo iniciavo teisminį procesą. Prašo reikalavimą dėl bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidų priteisimo atmesti.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas teismo posėdyje palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus, prašė juos tenkinti visiškai. Papildomai paaiškino, jog teismų praktikoje yra apibrėžta, jog valstybė laikoma priėmusi palikimą nepriklausomai nuo to ar ji kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Pats asmeniškai du kartus skambino asmeniui, kuris buvo rengęs Nacionalinės žemės tarnybos dokumentus. Neišgirdo racionalaus atsakymo. Dėl to ieškovė kreipėsi į teismą. Procesas truko nuo sausio mėn. iki gegužės mėn. galo. Atsakovė, gavusi palikimo perėjimo valstybei liudijimą, galėjo bandyti spręsti šį ginčą, kad būtų kuo minimalesnės procesinės išlaidos. Nematė tokių veiksmų. Mano, jog bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovės netinkamo elgesio, nebendradarbiavimo ir jos turėtų būti ieškovei priteisiamos iš atsakovės.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją, papildomai paaiškino, jog Nacionalinė žemės tarnyba ėmėsi visų aktyviųjų, būtinųjų veiksmų procedūrai atlikti. Nacionalinė žemės tarnyba nebuvo priėmusi palikimo. Tik užbaigus paveldėjimo procedūrą ir priėmus palikimą – aiškus atsakovas byloje. Buvę atvejų kai pasikreipus dėl palikimo priėmimo, notarai eigoje išsikviečia artimuosius, giminaičius, kurie gali priimti palikimą ir šie asmenys jį priima. Kreipėsi į notarę, iš kurios ilgai nesulaukė atsakymo. Kreipėsi pakartotinai. Praėjo nemažas laiko tarpas. 2024 m. rugpjūčio 1 d. Nacionalinei žemės tarnybai išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Šiuo metu žemės sklypo dalys priklauso ieškovei ir atsakovei. Nacionalinė žemės tarnyba atliko veiksmus, kad būtų galima įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Lietuvos Respublikos nuosavybės teisė buvo įregistruota. Patikėtinis – Nacionalinė žemės tarnyba. Nacionalinė žemės tarnyba neprieštarauja pateiktam žemės naudojimosi tvarkos nustatymui. Nesutinka su bylinėjimosi išlaidų atlyginimu. Nacionalinės žemės tarnybos veiksmai iš esmės neturėjo įtakos bylos kilimui. Nacionalinė žemės tarnyba veikė savo kompetencijos ribose. Reikia kreiptis į atitinkamas kitas institucijas. Dėl to procedūros užtrunka. Prašo reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo tenkinti, o reikalavimą dėl bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidų priteisimo atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Patikslintas ieškinys tenkinamas.
Byloje esančiais duomenimis ir teismo posėdyje dalyvavusių asmenų paaiškinimais nustatyta, jog 2,3700 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra bendroji dalinė nuosavybė. Šio žemės sklypo 119/237 dalis nuosavybės teise priklauso ieškovei (įregistravimo pagrindas: (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), įrašas galioja: nuo (duomenys neskelbtini)), o žemės sklypo 118/237 dalis nuosavybės teise priklausė V. V. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), mirusiam (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas: (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), įrašas galioja: nuo (duomenys neskelbtini)). Dėl palikėjo V. V. B. palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo kreipėsi Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. 2024 m. rugpjūčio 1 d. išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vyriausiasis specialistas patikrino žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir surašė 2024 m. rugpjūčio 29 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vyriausiosios specialistės apžiūrėjo vietoje valstybės nuosavybėn perduotiną žemės sklypo dalį, esančio (duomenys neskelbtini), ir surašė 2024 m. rugsėjo 5 d. valstybės nuosavybėn perduotino žemės sklypo (jo dalies) apžiūros ir įvertinimo aktą. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos raštu kreipėsi į valstybės įmonę Registrų centrą prašydama Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 2024 m. rugpjūčio 1 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Žemės sklypo 118/237 dalies nuosavybės teisė buvo įregistruota Lietuvos Respublikos vardu (įregistravimo pagrindas: 2024 m. rugpjūčio 1 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), įrašas galioja: nuo 2024 m. rugsėjo 18 d.), valstybinės žemės patikėjimo teisė, patikėtinis Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (įregistravimo pagrindas: 2024 m. rugsėjo 5 d. aktas Nr. (duomenys neskelbtini)), įrašas galioja: nuo 2024 m. rugsėjo 18 d.). Matininkas 2024 m. kovo 18 d. parengė 23700 kv. m. ploto žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą. Ieškovės atstovas, atstovaudamas ieškovės interesus, kreipėsi su 2024 m. sausio 10 d. rašytiniu prašymu, adresuotu valstybės įmonei Turto bankas, prašydamas informuoti ar sutinka neteismine tvarka nusistatyti 2,37 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką. Valstybės įmonė Turto bankas 2024 m. sausio 11 d. raštu persiuntė Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos pagal kompetenciją pranešimo kopiją dėl mirusiajam, priklausančio turto paveldėjimo valstybės vardu ir nekilnojamojo turto administravimo, bei apie tai informavo advokatą. Ieškovės atstovas kreipėsi su 2024 m. vasario 13 d. rašytiniu prašymu, adresuotu Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, prašydamas informuoti apie 2024 m. sausio 10 d. prašymo nagrinėjimo eigą, bei apie dėl šio prašymo priimtą sprendimą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vyresnioji patarėja pateikė atsakymą į advokato 2024 m. vasario 13 d. prašymą bei nurodė, jog Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2024 m. vasario 7 d. raštu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) notarų biurą dėl V. V. B. turto perėjimo valstybės nuosavybėn paveldėjimo teisės, kai bus išduotas Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos palikimo perėjimo valstybei liudijimas, bus galimybė rengti dokumentus žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymui. Advokatas 2024 m. balandžio 5 d. el. paštu (į elektroninį pašto adresą (duomenys neskelbtini)) išsiuntė pasiūlymą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir prašė informuoti kai bus išduotas Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos palikimo perėjimo valstybei liudijimas. Ieškovė, atstovaujama advokato, prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal matininko parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą. Atsakovė tokiam ieškovės reikalavimui neprieštarauja. Atsakovė savo pasiūlymų neteikė. Iš teismui pateikto parengto žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano matyti, jog žemės sklypas padalintas į du atskirus plotus, kurie atitinka kiekvieno bendraturčio turimas dalis nuosavybėje, prie kiekvienos žemės sklypo dalies (ploto) užtikrinamas patekimas, nenustatyta aplinkybių, jog prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka pažeistų bendraturčių interesus ar būtų ydinga. Šių aplinkybių visumos pagrindu, atsakovei neprieštaraujant, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas sprendžia, jog nustatytina ieškovės, atstovaujamos atstovo, pateikta naudojimosi žemės sklypu tvarka, todėl patikslintas ieškinys dalyje dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo tenkinamas. Teismo vertinimu, nustatoma nekilnojamojo turto naudojimosi tvarka patogi bendraturčiams, racionali ir tarnaus geresniam nuosavybės valdymui (CK 1.5 straipsnis, 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.81 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė, atstovaujama atstovo, taip pat prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas, iš esmės motyvuojant tuo, jog bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovės netinkamo elgesio, nebendradarbiavimo. Atsakovė, atstovaujama atstovės, prašo reikalavimą dėl bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidų priteisimo atmesti iš esmės motyvuojant tuo, kad Nacionalinė žemės tarnyba veikė savo kompetencijos ribose, ėmėsi visų aktyviųjų, būtinųjų veiksmų procedūrai atlikti, reikia kreiptis į atitinkamas kitas institucijas, ieškovė be pagrindo iniciavo teisminį procesą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: 110 Eur žyminis mokestis ir 1600 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurios neviršija teisės aktų nustatytų dydžių. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovės atstovas, atstovaudamas ieškovės interesus, prieš kreipiantis į teismą, siuntė rašytinį prašymą dėl neteismine tvarka nustatymo žemės sklypo naudojimosi tvarkos, kuris buvo persiųstas atsakovei, taip pat vėliau domėjosi jo nagrinėjimo eiga ir rezultatu. Taip pat bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovės atstovui buvo pateiktas atsakymas apie tai, jog Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos raštu kreipėsi į notarų biurą dėl turto perėjimo valstybės nuosavybėn paveldėjimo teisės, kartu nurodant, jog kai bus išduotas Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos palikimo perėjimo valstybei liudijimas, bus galimybė rengti dokumentus žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymui. Pažymėtina, kad tokioms nurodytoms aplinkybėms būtų reiškęs prieštaravimą ar nesutikimą ieškovės atstovas byloje nėra. Advokatas 2024 m. balandžio 5 d. el. paštu išsiuntė pasiūlymą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir prašė informuoti kai bus išduotas Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos palikimo perėjimo valstybei liudijimas. Taip pat bylos duomenys patvirtina, jog palikimo perėjimo valstybei liudijimas buvo išduotas 2024 m. rugpjūčio 1 d. Po to, atsakovė atliko dar eilę veiksmų, kad būtų įregistruota Lietuvos Respublikos nuosavybės teisė į dalį žemės sklypo. Ieškovė, atstovaujama advokato, ieškinį teismui pateikė 2024 m. liepos 4 d., t. y. dar iki palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo. Tuo remiantis galima teigti, kad ieškovė, atstovaujama advokato, neišnaudojo visų galimybių susidariusią situaciją spręsti nesikreipiant į teismą. Atsakovės ankstesnis elgesys ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė neturėjo pagrindo manyti, kad atsakovė ginčys reikalavimą, priešingai, atsakovė nurodė, jog kai bus išduotas Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos palikimo perėjimo valstybei liudijimas, bus galimybė rengti dokumentus žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymui. Kaip matyti, ši aplinkybė tuo metu buvo priimtina ir pačiai ieškovei, atstovaujamai advokato. Pažymėtina ir tai, jog nagrinėjamu atveju, jau esant inicijuotai ir iškeltai bylai teisme, nei viena šalis nesiekė pasinaudoti galimybe ginčą išspręsti taikiai, juolab, kad pati atsakovė procesiniame dokumente nurodė, jog ji nesiekė ginčo su ieškove ir atsakovės atstovė teismo posėdyje prašė reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo tenkinti. Šiame kontekste įvertintina ir tai, jog komunikacija dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo prasidėjo 2024 m. sausio mėn., o žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas parengtas tik 2024 m. kovo mėn. Šiuo atveju, byloje nepateikta įrodymų, jog iki palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo atsakovės veiksmai apribojo ieškovės teises. Atsižvelgiant į šias nurodytas aplinkybes, reikalavimas dėl bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidų priteisimo tenkinamas iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteisiant žyminį mokestį, t. y. 110 Eur (tenkinus patikslinto ieškinio reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo) ir pusę atstovavimo išlaidų, t. y. 800 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, viso 910 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nesusidarė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Patikslintą ieškinį tenkinti.
Ieškovei I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirti naudotis 11900 kv. m. dalimi 2,37 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. kovo 18 d. matininko E. V. parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėta (duomenys neskelbtini).
Atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, paskirti naudotis 11800 kv. m. dalimi 2,37 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. kovo 18 d. matininko E. V. parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėta (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, 910 Eur (devynis šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovei I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.