- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2024-06-11
- Bylos Nr.
- e2A-854-657/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08934-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žibutė Budžienė, Evaldas Burzdikas, Diana Labokaitė
- Atsakovas
- J. J.
- Ieškovas
- N. S.
- Trečiasis asmuo
- A. G., M. L., Kauno miesto 14-ojo notarų biuro
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo N. S. ieškinį atsakovei J. J. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys A. G., M. L., Kauno miesto 14-ojo notarų biuro notarė Dangira Martinonytė-Mieželienė.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas N. S. kreipėsi į teismą ir, patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė pripažinti negaliojančiu D. S. testamentą, sudarytą 2020 m. birželio 4 d. Kauno miesto 14-ajme notarų biure (notarinio registro Nr. 1-1681).
2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) d. mirė šalių močiutė D. S.. Ieškovui buvo žinoma, kad D. S. 2018 m. gegužės 2 d. Kauno m. 14-ajame notarų biure buvo sudariusi testamentą, kuriuo visą savo turtą lygiomis dalimis paliko ieškovui ir atsakovei. Ieškovas kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau paaiškėjo, kad 2018 m. gegužės 2 d. sudarytas testamentas buvo panaikintas ir 2020 m. birželio 4 d. notarės Dangiros Martinonytės-Mieželienės patvirtintas naujas D. S. sudarytas testamentas atsakovės naudai.
3. Tikroji D. S. valia negalėjo būti išreikšta 2020 m. birželio 4 d. testamente, kadangi jo surašymo metu D. S. buvo faktiškai neveiksni ir negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės bei jų valdyti. Naujas testamentas, kuriuo visas turtas buvo paliktas tik atsakovei, buvo sudarytas, nesąžiningai pasinaudojant D. S. sunkia sveikatos būkle bei aplinkybe, jog formaliai ji nebuvo pripažinta neveiksnia.
Šalies argumentai
4. Atsakovė J. J. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
5. Nurodė, kad testatorės valia dėl savo turto po jos mirties atitiko šeimoje susiklosčiusius santykius. Atsakovė testatore rūpinosi ne fragmentiškai, o sistemingai – lankė namuose, pirko maistą, vaistus, rūpinosi sveikata. Po ieškovo tėvo mirties ieškovas su testatore konfliktavo. Testatorė manė, jog būtų teisingai, kad ji paveldėtų bent dalį savo sūnaus turto. Ieškovui ir jo šeimai su tuo nesutikus, tai lėmė ieškovo nusišalinimą nuo testatorės priežiūros ir jos sprendimus dėl jo nušalinimo nuo jos palikimo.
6. D. S. buvo veiksni, ir nors turėjo tam tikrų lėtinių ligų, tačiau šios ligos įtakos jos psichinei būklei, galimybei suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, neturėjo. Pasirašant testamentą, ji sugebėjo gyventi viena. (duomenys neskelbtini) sukėlė daugiau motorikos funkcinius sutrikimus, t. y. ji vangiau valdė kairės pusės galūnes, dėl ko buvo sunkiau pačiai savarankiškai apsitarnauti, tačiau nesukėlė psichinės negalios ir būklės, kuri lemtų faktinį neveiksnumą. Aplinkybė, kad testatorė sirgo (duomenys neskelbtini), nereiškia, kad jos kognityvinės funkcijos buvo tokio lygio, kad jai neleistų suprasti savo veiksmų ir jų reikšmės. Testatorė puikiai suvokė aplinką, orientavosi vietoje ir laike, galėjo atlikti aritmetinius veiksmus, rašyti, skaityti tekstą, suprato aplinką ir jai formuluojamas užduotis. (duomenys neskelbtini) galėjo būti, tačiau labai lengvos formos, nesukelianti esminių kognityvinių funkcijų pokyčių, dėl kurių testatorė negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų reikšmės.
Atsiliepimas
7. Trečiasis asmuo notarė Dangira Martinonytė-Mieželienė prašė ieškinį atmesti.
8. Nurodė, kad 2020 m. birželio 4 d. patvirtino D. S. testamentą. Testatorė buvo atvykusi į notarų biurą, bendravimo metu nekilo jokių abejonių dėl testatorės psichines būsenos, kadangi ji klausimus atsakinėjo prasmingai, pati aiškiai išreiškė valią jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), testamentu palikti vaikaitei J. J., kuri ja rūpinosi.
3. Trečiasis asmuo M. L. prašė ieškinį atmesti.
4. Nurodė, kad testatorė buvo garbaus amžiaus ir sirgo lėtinėmis ligomis, kurios įtakos jos psichinei būklei ir galimybei suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, neturėjo. Testatorė buvo savarankiška, sąmoninga ir šviesaus proto. Testatorės valia palikti dalį turto atsakovei susiformavo dar 2020 m. pradžioje, toks jos sprendimas buvo gerai apgalvotas, logiškas, pagrįstas susiklosčiusiomis gyvenimo aplinkybėmis ir nuoseklus.
Motyvuojamoji dalis
9. Trečiasis asmuo A. G. pozicijos dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo nepareiškė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Kauno apylinkės teismas 2024 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinį tenkino – pripažino negaliojančiu D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) testamentą, sudarytą 2020 m. birželio 4 d. Kauno miesto 14-ajme notarų biure (notarinio registro Nr. 1-1681) bei priteisė iš atsakovės J. J. ieškovui N. S. 3 886,50 Eur bylinėjimosi išlaidas bei 30,87 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.
11. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad D. S. 2020 m. birželio 4 d. testamento sudarymo metu būtų pripažinta neveiksnia ar ribotai veiksnia tam tikroje srityje, todėl civilinėje teisėje galiojant sąžiningumo bei asmens veiksnumo prezumpcijoms, nesant teismo sprendimo pripažinti asmeniu neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, pagal bendrą taisyklę sandoris laikytinas galiojančiu.
12. Teismo psichiatrijos ekspertizės, atliktos 2023 m. rugsėjo 26 d. – spalio 11 d., akte Nr. 78TPK-192/2023 pateikta išvada, kad D. S. testamento sudarymo metu 2020 m. birželio 4 d. tikėtinai sirgo (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) ir tikėtinai buvo tokios psichinės būsenos, dėl kurios ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, negalėjo pilnai teisingai suvokti sudaromo sandorio esmės ir numatyti savo elgesio padarinių.
13. Iš ekspertizės akto matyti, kad ekspertė testatorės būklės ginčijamo sandorio sudarymo metu įvertinimui atliko civilinės bylos duomenų, medicininių dokumentų, duomenų apie psichikos būseną, sveikatos sutrikimus ir psichikos simptomus ištyrimą. Iš byloje esančių medicininių dokumentų visumos matyti, kad ekspertė išsamiai įvertino pateiktus medicininius dokumentus, bei, kaip specialių žinių turintis asmuo, pateikė išvadas pagal užduotus klausimus. Išvada grįsta medicininių dokumentų analize, išvadai esminės įtakos ir reikšmės neturėjo byloje suinteresuotų asmenų pateikti prieštaringi duomenys apie D. S. pažintinės veiklos, bendravimo ir elgesio ypatumus testamento sudarymui artimu laikotarpiu. Abejoti ekspertizės aktu nėra pagrindo, todėl eksperto išvada laikytina išsamia ir pagrįsta. Ekspertizės aktas vertintinas kartu su visais kitais byloje surinktais įrodymais – šalių, trečiųjų asmenų, liudytojų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais.
14. Medicininiuose dokumentuose esantys gydytojų įrašai leidžia daryti išvadą, kad iki ir po 2020 m. gegužės 9 d. (duomenys neskelbtini) ne tik fizinė D. S. sveikatos būklė nebuvo itin gera. D. S. 2018 metais nustatyta (duomenys neskelbtini), 2019 metų konsultacijų įrašuose atsispindi progresuojanti (duomenys neskelbtini), nustatyta nepatikslinta (duomenys neskelbtini), todėl nepagrįsti atsakovės ir jos atstovo bei trečiojo asmens M. L. ir jos atstovės argumentai, kad iki (duomenys neskelbtini) jokių su psichikos veiklos sutrikimais diagnozių D. S. nebuvo nustatyta. Medicininiai duomenys patvirtina, kad iki (duomenys neskelbtini) D. S. psichiatro nebuvo konsultuota, tačiau tai nepaneigia, kad D. S. nuo 2018 metų sirgo (duomenys neskelbtini), kuri, kaip patvirtina medicininiai duomenys, smarkiai progresavo. Aplinkybę, jog D. S. (duomenys neskelbtini) paskutinius tris metus, o ypatingai būklė pablogėjo po sūnaus A. (ieškovo tėvo) mirties ir ženklus būklės pablogėjimas stebimas nuo 2020 metų pradžios, patvirtina medicininiuose dokumentuose esantys įrašai apie stacionarizavimo gydymo įstaigose aplinkybes. Žymų ir staigų po sūnaus A. mirties D. S. sveikatos pablogėjimą nuosekliai patvirtina šalių, trečiojo asmens M. L. paaiškinimai, visų liudytojų nuoseklūs, neprieštaringi paaiškinimai. Medicininiuose dokumentuose nėra prieštaravimų tarp įrašų apie D. S. diagnozuotą (duomenys neskelbtini) ir šios ligos progresavimą, padarytų iki ir po ją (duomenys neskelbtini) 2020 m. gegužės 10-19 d., šeimos gydytojo 2020 m. gegužės 21 d., 2020 m. birželio 5 d. bei psichiatro 2020 m. birželio 6 d., 2020 m. birželio 15 d. Tarp medicininių įrašų ir ekspertizės akto išvadų prieštaravimų nėra. Laikotarpiu po (duomenys neskelbtini) iki testamento sudarymo teismo posėdyje liudytojai E. B., G. Z., R. S. vienareikšmiai patvirtino ne tik D. S. fizinės negalios aplinkybes, nuolatinės priežiūros būtinybę, bet ir testatorės neadekvatų, sutrikusios orientacijos elgesį.
15. Aplinkybę apie testatorės ir ieškovo konfliktą nurodė trečiasis asmuo M. L., paaiškindama, kad iš atsakovės paaiškinimų jai žinoma, jog ieškovas praktiškai atsisakė rūpintis močiute, remti ją materialiai, nenorėjo vykdyti jos prašymų arba tai darydavo tik epizodiškai, neatsakinėjo į jos telefono skambučius, dėl ko močiutė ant jo labai pyko. Teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad D. S. visą gyvenimą rūpinosi jos sūnus – ieškovo tėvas. Po jo mirties ieškovas kartais lankydavo D. S., nupirkdavo maisto ar duodavo pinigų. Atsakovės kviestos liudytojos nurodė, jog su testatore bendravusios dažnai, tačiau nenurodė jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad tarp ieškovo ir testatorės buvo kilęs konfliktas. Byloje surinkti duomenys nepatvirtina atsakovės nurodyto ieškovo ir testatorės konflikto, kaip priežasties, turėjusios jos apsisprendimui panaikinti 2018 m. gegužės 2 d. testamentą ir sudaryti naują, fakto.
16. Šalių, trečiojo asmens M. L., visų liudytojų nuosekliais paaiškinimais neginčytinai nustatyta, kad iki ieškovo tėvo mirties D. S. rūpinosi, teikė išlaikymą ir ją prižiūrėjo išimtinai ieškovo šeima. Nustatyta, kad D. S. po ieškovo tėvo mirties iki ją (duomenys neskelbtini) gyveno bute viena, ją lankė šalys, pirko maistą. (duomenys neskelbtini) testatorė gebėjo savimi pasirūpinti. Liudytoja I. B. nurodė, kad atsakovė buvo jos mylimiausia anūkė, po ligoninės liudytoja prižiūrėjo D. S.. Nei ieškovas, nei atsakovė su testatore kartu negyveno ir nebuvo nuolat šalia. Iš medicininių dokumentų matyti, kad D. S. dažnai gydytojams išsakydavo nuogąstavimus, kad ji yra vieniša, tikėjosi, kad ją pasiims anūkė arba ji vyks į senelių namus. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad po ieškovo tėvo mirties D. S. žymiai daugiau prižiūrėjo atsakovė, ją dažniausiai lankydama, pirkdama, veždama maisto produktus, todėl tikėtina, kad atsakovei, dažniau lankančiai testatorę, galėjo jausti didesnį prieraišumą, susidaryti lūkestį, kad ją atsakovė pasiims bei labiau vertinti jos indėlį į teikiamą priežiūrą. Tačiau tai, įvertinus R. S., G. Z., I. B., E. B. paaiškinimus, nesudaro pagrindo išvadai, kad D. S. rūpinosi išimtinai atsakovė.
Žemesnės instancijos teismas
17. Nustatyta, kad atsakovė dėl testamento sudarymo į notarų biurą kreipėsi 2020 m. balandžio 3 d. Atsakovė paaiškino, kad tuomet į notarų biurą nebuvo nuvykta, kadangi šalyje buvo karantinas. Teismo posėdyje atsakovė paaiškino, ,,aš viena ją prižiūrėjau, todėl kaimynė sakė, kad sutvarkyčiau testamento klausimą, todėl po karantino ir nuvykom į notarų biurą“. Tačiau testamentas sudarytas 2020 m. birželio 4 d., o šalyje paskelbtas karantinas baigėsi 2020 m. birželio 16 d. Nustatyta, kad ieškovo motina R. S. siūlė atsakovei 2020 m. gegužės 29 d. paguldyti D. S. į III ligoninės (duomenys neskelbtini) ir dėl (duomenys neskelbtini), dėl paguldymo buvo sutarusi su gydytoja, tačiau atsakovė, iš pradžių sutikusi, vėliau persigalvojo ir paguldymą į ligoninę atšaukė. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė į notarų biurą dėl testamento sudarymo telefonu kreipėsi iškart po D. S. išrašymo iš ligoninės 2020 m. gegužės 20 d., sekančią dieną siuntė notarei išrašą iš gydymo ligoninėje. Nors atsakovė teigė, kad (duomenys neskelbtini) testamento nesudarė dėl šalyje paskelbto karantino, tačiau po (duomenys neskelbtini) karantinas nebuvo kliūtimi sudaryti testamentą. Šios aplinkybės rodo ne atsakovės rūpestį testatorės sveikata, o suinteresuotumą kuo greičiau nuvykti į notarų biurą sudaryti testamentą.
18. Notaras neturi specialių žinių, kad tiksliai ir neklystamai nustatytų asmens psichinę būklę. Ekspertizės išvadoje nurodyta, jog medicininių duomenų analizė leidžia manyti, kad su testatore bendraujant trumpesnį laiką bei neturint specialiųjų žinių, jos psichikos būsena daugeliui galėjo nesukelti įtarimų, nes ji galėjo būti ramaus elgesio, teisingai ar iš dalies teisingai orientuota laike, vietoje, prasmingai atsakyti į elementarius klausimus, susijusius su jos sveikata, buitimi, atpažinti šeimos narius, prisiminti jų vardus, savarankiškai (ar iš dalies savarankiškai) pasirūpinti buitiniais reikalais, atlikti nesudėtingus prašymus.
19. Byloje nustatytų aplinkybių visuma rodo, kad testatorė testamento sudarymo metu dėl sveikatos sutrikimų negalėjo turėti savo pagrįstos nuomonės butą palikti atsakovei už išimtinį atsakovės rūpinimąsi testatore ir jos priežiūrą. Byloje dalyvaujančių asmenų, liudytojų paaiškinimų, teismo ekspertizės akto, medicininių dokumentų visumos pagrindu laikytina ieškovo įrodytu, kad D. S. testamento sudarymo 2020 m. birželio 4 d. metu buvo tokios būsenos, kuri neleido jai adekvačiai vertinti situaciją ir priimti jos valią atitinkantį sprendimą dėl paliekamo turto, todėl ieškinys tenkintinas.
20. Bylos duomenys patvirtina, kad 2020 m. lapkričio 27 d. Kaišiadorių rajono 1-ojo notarų biuro notaras VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ globos namuose patvirtino D. S. generalinį įgaliojimą atsakovei. Notarui buvo pateikta UAB ,,Sveikatos ratas“ 2020 m. lapkričio 27 d. medicininė pažyma paslaugoms gauti. Pažymoje nurodyta, kad D. S. serga (duomenys neskelbtini), šiuo metu aktyvios psichikos patologijos nestebima, tačiau pažymoje diagnozė, konstatuota psichiatrų, neįrašyta. Specialiųjų poreikių vertinimo akte, kurio pagrindu D. S. buvo apgyvendinta VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ pagrindinė diagnozė – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Pažymoje nepateikti duomenys, kad ši liga D. S. yra diagnozuota. Todėl įvertinus ir tai, kad ekspertai nurodė, jog D. S. psichikos būsena daugeliui galėjo nesukelti įtarimų, su ja bendraujant trumpesnį laiką bei neturint specialių žinių, byloje nustatytas testamento sudarymo aplinkybes, įgaliojimo sudarymo faktas vertinas kaip nepaneigiantis darytų išvadų dėl D. S. gebėjimo išreikšti tikrąją valią testamento sudarymo metu.
21. Atsakovės atstovo nurodytose Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartyje civilinėje byloje e2A-706-921/2022, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-969/202 pateiktais teisės normų taikymo aiškinimais teismas nesivadovavo, kadangi šios ir nurodytų civilinių bylų faktinės aplinkybės nesutampa.
22. Pagal CK 5.19 straipsnio 1 dalį nedraudžiama testatoriui testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį bet kuriam asmeniui. Tačiau pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes testatorės poelgis sudaryti ginčijamą testamentą, nulemtas atsakovės iniciatyvos ir skubos, akivaizdžiai matant D. S. sunkią psichinę sveikatos būklę, laikytinas prieštaraujančiu gerai moralei, kas sudaro pagrindą taikyti CK 1.81 straipsnio 1 dalį.
23. Ieškinį tenkinus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos bei valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, priteistinos iš atsakovės.
III. Apeliacinio skundo ir prisidėjimo prie jo, atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
24. Apeliaciniame skunde atsakovė J. J. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 vasario 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
24.1. Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad testatorė 2020 m. birželio 4 d. testamento sudarymo metu buvo tokios būsenos, kuri neleido jai suprasti savo veiksmų ir pažeidė CPK 185 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, sprendžiant ginčus dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, remiantis CK 1.89 straipsniu. Teismo išvada, kad atliktos teismo psichiatrinės ekspertizės akto išvados nekelia abejonių, prieštarauja pačios išvados pobūdžiui ir turiniui, kadangi ekspertė pateikė tik prielaidinę išvadą. Išvados, jog testatorė D. S. testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, nepagrindžia jokie kiti byloje surinkti įrodymai. Nei vienas liudytojas nenurodė aplinkybių, dėl kurių būtų galima spręsti, jog testamento sudarymo metu D. S. nesuprato savo veiksmų reikšmės ir sudaromo sandorio pasekmių. Liudytojų G. Z., kuri buvo artima testatorės draugė, kaimynystėje gyvenančių giminaitės E. B. ir I. B. paaiškinimai yra objektyvūs ir nešališki, liudytojos neturi suinteresuotumo byla, senai ir gerai pažinojo D. S., palaikė su ja artimus santykius. Šioms liudytojoms pati D. yra pasakojusi, jog butą paliks J. J., joms buvo žinomos testamento, surašyto N. S., panaikinimo priežastys. Šių liudytojų parodymai sutampa. Teismas neteisingai vertino šiuos įrodymus, padarė įrodymų visumai prieštaraujančias išvadas. Liudytoja – ieškovo motina R. S. nurodė, jog paskutinį kartą D. S. matė 2019 m. rugpjūčio mėnesį, t. y. daugiau nei 10 mėnesių iki testamento sudarymo datos. Jos paaiškinimai apsiriboja abstraktaus pobūdžio apibendrintais teiginiais. Nors R. S. teigia, jog tuo metu jai perdavė 400 Eur, akivaizdu, jeigu būtų maniusi, jog D. S. nesupranta savo veiksmų, negeba tvarkytis su turtu, pinigų jai nebūtų davusi. Nedalyvauti sūnaus A. laidotuvėse buvo sąmoningas testatorės apsisprendimas. Liudytojos R. S. paaiškinimai nėra objektyvūs ir nešališki, ji palaiko sūnų. Abejonių dėl D. S. gebėjimo suprasti savo sudaromo testamento pasekmes ir reikšmę nekilo ir sandorio metu jį tvirtinusiai notarei. Pati ekspertė akte nurodo, jog duomenų, jog testatorė negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, nėra. G. Z., E. B. patvirtino, jog testatorei buvo sunku vaikščioti dėl kojų skausmo, tačiau, vertinant psichiką, jokio neadekvataus elgesio nebuvo stebėjusios. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų visumos, testatorė žinojo ne tik sudaromo sandorio turinį, teisines pasekmes, tačiau ir pati dalyvavo, suformuojant savo valią.
24.2. Teismas nepagrįstai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, netinkamai vertino bylos aplinkybes, įrodymus, liudytojų parodymus ir 2020 m. birželio 4 d. testamentą pripažino negaliojančiu, neįvertinęs iki tol testatorės suformuotos valios dėl turto po jos mirties. D. S. 2020 m. birželio 4 d. testamente išreikšta valia dėl buto po jos mirties palikimo J. J. atitiko protingumo bei teisingumo principus. Testatorė dar 2019 m. spalio 7 d. panaikino testamentą, kuriuo butą po savo mirties palieka ieškovui, taip pat savo artimoms draugėms ir žmonėms, su kuriais artimai bendravo buvo nurodžiusi, jog butą paliks atsakovei J. J.. Kaip nurodė liudytoja G. Z., J. J. tuo metu buvo vienintelis žmogus, kuris ja rūpinosi. J. J. su notare dėl testamento susisiekė 2020 balandžio 3 d., o jis sudarytas 2020 m. birželio 4 d. Taigi, tikroji testatorės valia dėl buto buvo žinoma dar likus dviem mėnesiams iki ginčijamo testamento sudarymo ir daugiau nei mėnesiui iki 2020 gegužės 9 d. (duomenys neskelbtini). Ši valia išliko iki pat D. S. mirties. Notarė patvirtino, jog testatorės apsisprendimas ir valia, psichinė būklė nuspręsti dėl turto likimo po jos mirties jokių abejonių nekėlė. D. S. apsisprendimą ir valią butą palikti atsakovei patvirtina ir po testamento surašymo sekę veiksmai – 2020 m. lapkričio 27 d. pas notarą G. B. testatorės išduotas įgaliojimas, kuris suteikia teisę naudoti ir disponuoti turtu. J. J. sudarė sutartį su senelių namais, prisiėmė pareigą finansiškai padengti paslaugų dalį, kurios nedengia savivaldybė. Testatorės išreikšta valia pilnai atitiko faktiškai susiklosčiusius santykius ir vertintina, kaip atitinkanti protingumo principą palikti turtą asmeniui, kuris prisiima atsakomybę už palikėjos senatvę.
24.3. Teismas, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, o esant įrodymams dėl testatorės D. S. valios ir sprendimo palikti butą J. J., nepagrįstai 2020 m. birželio 4 d. testamentą pripažino negaliojančiu, netinkamai taikė CK 1.89 str. nuostatas bei suformuotą teismų praktiką. Teismas nepagrįstai sprendė, kad 2020 m. birželio 4 d. testamento sudarymas buvo lemtas atsakovės iniciatyvos ir skubos, matant sunkią testatorės psichinę būklę. Testatorės valia dėl buto po jos mirties buvo susiformavusi gerokai anksčiau, nei patvirtintas testamentas. Teismo motyvai neparemti faktinėmis aplinkybėmis.
25. Trečiasis asmuo M. L. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovės apeliacinio skundo, kuriame prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
26. Nurodė, kad su atsakovės apeliaciniu skundu visiškai sutinka, jo argumentus prašo laikyti šio pareiškimo sudedamąja dalimi.
27. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas N. S. prašė apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2024 vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės jo turėtas 2 662 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:
27.1. Teismas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus ir išvadas dėl D. S. būklės testamento sudarymo metu darė, vadovaudamasis surinktų įrodymų viseto, įskaitant pačios atsakovės elgesį, vertinimu. Teismas kitaip vertino įrodymus, nei to pageidauja atsakovė, suinteresuota, kad nebūtų panaikintas 2020 m. birželio 4 d. testamentas. Buvo ne tik atlikta teismo psichiatrinė ekspertizė, bet ir surinkta eilė rašytinių medicininių dokumentų, liudytojų paaiškinimai, kurių visuma leido teismui daryti neabejotiną išvadą, kad velionė D. S. šio testamento sudarymo metu, būdama (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, dėl ją (duomenys neskelbtini) bei diagnozuotos (duomenys neskelbtini), negalėjo suprasti savo veiksmų, kad sudaro naują testamentą, negalėjo suprasti jo turinio, todėl 2020 m. birželio 4 d. testamentas pagrįstai pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento CK 1.89 straipsnio pagrindu. Atsakovė nepagrįstai menkina ekspertizės akto reikšmę. Medicininiai dokumentai ir juose esantys gydytojų įrašai, ekspertizės aktas laikytini objektyviais įrodymais, patvirtinančiais, kad D. S. testamento sudarymo metu, prieš jo sudarymą ir po jo, turėjo tokių psichinės sveikatos sutrikimų, dėl kurių ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės. Liudytojų E. B., G. Z., R. S. paaiškinimai patvirtino, kad testatorės būklė ginčui aktualiu laikotarpiu buvo prasta, t. y. jie patvirtino neadekvatų, sutrikusios orientacijos elgesį. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad teismas netinkamai vertino liudytojų parodymus bei liudytojai nenurodė aplinkybių, dėl kurių būtų galima spręsti, jog testamento sudarymo metu D. S. nesuprato savo veiksmų reikšmės ir sudaromo sandorio pasekmių.
27.2. Tokios būsenos D. S. testamentas neabejotinai neatitiko tikrosios velionės valios. 2020 m. birželio 17 d., t .y nuo testamento sudarymo praėjus 13 dienų, testatorė stacionarizuota į RKL Slaugos kliniką, o vėliau buvo prižiūrima slaugos namuose iki mirties. Yra akivaizdu, kad atsakovė buvo suinteresuota kuo greičiau organizuoti 2020 m. birželio 4 d. testamento pasirašymą. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad testamente buvo įtvirtinta tikroji testatorės D. S. valia butą, (duomenys neskelbtini), palikti jai. Atsakovės versiją, jog velionės D. S. valia dėl buto pasikeitė, nes ieškovas senelės nelankė, nesirūpino ja, o atsakovė buvo vienintelis asmuo rūpinęsis testatore, nepatvirtino jokie objektyvūs duomenys. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog tikrąją testatorės valią byloje patvirtino notarės teismui pateikti paaiškinimai.
27.3. Atsakovė akivaizdžiai pasinaudojo sunkia D. S. sveikatos būkle bei aplinkybe, jog formaliai velionė nebuvo pripažinta neveiksnia. Testamento sudarymas, esant akivaizdžiai D. S. sunkiai psichinės sveikatos būklei, laikytinas prieštaraujančiu gerai moralei, kas sudaro pagrindą taikyti CK 1.81 straipsnio 1 dalį.
28. Tretieji asmenys A. G., notarė Dangira Martinonytė-Mieželienė atsiliepimų į atsakovės apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka teismui nepateikė.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
30. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovas N. S. ir atsakovė J. J. yra D. S., mirusios (duomenys neskelbtini) d., vaikaičiai. D. S. Kauno miesto 14-ojo notarų biuro notarės Dangiros Martinonytės-Mieželienės 2020 m. birželio 4 d. patvirtintu testamentu, notarinio registro Nr. 1-1681, jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) paliko atsakovei J. J.. D. S. nuo 2020 m. rugsėjo 30 d. iki mirties gyveno globos namuose VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kuriuose ji apgyvendinta Kauno miesto savivaldybės administracijos socialinių paslaugų skyriaus 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu Nr. 63-36-981. D. S., būdama globos namuose 2027 m. lapkričio 27 d. pasirašė įgaliojimą, patvirtintą Kaišiadorių rajono 1-ojo notarų biuro notaro G. B. (notarinio registro Nr. 7636) ir suteikiantį teisė J. J. tvarkyti visą jai priklausantį turtą, atstovauti ją, jos vardu sudaryti sandorius ir kt. Dėl palikimo priėmimo kreipėsi ieškovas N. S. ir atsakovė J. J.. Paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas.
31. Ieškovas N. S. prašė pripažinti testamentą negaliojančiu CK 1.81 ir 1.89 straipsnių pagrindu, t. y. kaip prieštaraujantį viešajai tvarkai ir gerai moralei normoms ir sudarytą savo veiksmų negalėjusio suprasti fizinio asmens. Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, iš esmės susiję tik su ekspertizės akto ir kitų įrodymų vertinimu. Teisėjų kolegija nenustatė būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl bylą nagrinėja neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų.
32. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi, sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų.
Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu
33. Sprendžiant dėl testamento pripažinimo negaliojančiu dėl to, kad testatorius buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bylose dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, o būtent: 1) vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar sandorio šalis suprato savo veiksmų reikšmę, ar pati sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė; 2) testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant pačios sandorio šalies, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie sandorio šalies sveikatos būklę; 3) teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.); 4) asmens būseną kaip juridinį faktą gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu, t. y. turi būti nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013; 2015m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015).
34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad ekspertizės išvada neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje – ji teismui neprivaloma ir vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2013).
35. Apeliantės J. J. teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, faktiškai rėmėsi tik ekspertizės aktu ir netinkamai vertino liudytojų parodymus, neatsižvelgė į tai, kad testamento sudarymo laikotarpiu D. S. gyveno savo namuose, jos būsena notarei nekėlė abejonių. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais neturi pagrindo sutikti.
36. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni, negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016).
37. Kauno apylinkės teismas 2022 m. kovo 9 d. nutartimi paskyrė pomirtinę teismo psichiatrinę ekspertizę D. S., mirusios (duomenys neskelbtini) d. psichinei būklei nustatyti testamento sudarymo metu, pavedant ekspertams atsakyti į klausimus: ar D. S. 2020 m. birželio 4 d. sudarydama testamentą sirgo kokia nors psichikos liga ar psichikos sutrikimu; ar D. S. 2020 m. birželio 4 d. sudarydama testamentą galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.
38. Vilniaus teismo psichiatrijos psichiatrijos skyriaus 2023 m. rugsėjo 26 d. – spalio 11 d. ekspertizės akte Nr. 78TPK-192/2023 nurodoma, kad įvertinus pateiktus medicininių dokumentų, gautų iš Kauno klinikų (ambulatorinės asmens sveikatos istorija, ligos istorija), Kauno ligoninės (ligos istorijos, ambulatorinio gydymo statistinė kortelė, asmens sveikatos istorija), Kauno miesto poliklinikos (bendroji ir psichikos sveikatos centro asmens sveikatos istorijos) duomenis apie D. S. sveikatos būklę, darytina prielaidinė išvada, kad testatorė D. S. testamento sudarymo metu 2020 m. birželio 4 d. tikėtinai sirgo (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) ir tikėtinai buvo tokios psichinės būsenos, dėl kurios ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir valdyti, negalėjo pilnai teisingai suvokti sudaromo sandorio esmės ir numatyti savo elgesio padarinių.
Dėl ekspertizės akto ir kitų įrodymų vertinimo
39. Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 str.), t. y. kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 str. 4 d., 180 str.), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 str.). Teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008).
41. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatydamas tikrąją testatorės valią ir galimybes ją išreikšti. Sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį, suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti į jo būseną (sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes) ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita). Taigi, teisinė testamentinio veiksnumo sąvoka suprantama kaip testatoriaus pakankamų psichikos gebėjimų buvimas, kad jis galėtų suprasti testamento esmę; suprasti ir atgaminti iš atminties savo paties būklės ir turimo turto pobūdį; atsiminti savo gyvus artimuosius ir visiškai suprasti santykius su jais; suvokti savo santykį su sutuoktiniu, vaikais ir su tais, kieno interesus palies testamentas.
42. Asmens, sudariusio juridinį sandorį arba testamentą, retrospektyvinis ekspertinis psichikos būsenos įvertinimas remiasi tų pačių esminių – medicininio ir juridinio – kriterijų nustatymu, todėl vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, svarbu tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė, taip pat gali turėti reikšmės ir valios įforminimo trūkumai, nors atskirai paėmus sandorio galiojimui įstatymo reikalaujamos formos laikymosi prasme jie ir nėra esminiai. Atsižvelgiant į tai, kad testamento teisiniai padariniai atsiranda tik po testatoriaus mirties ir, kilus ginčui dėl testamento turinio, sudarymo aplinkybių ir pan., nebegalima tiesiogiai išsiaiškinti asmens, sudariusio tokį sandorį, valios, testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarka yra detaliai reglamentuojama, o nustatytų reikalavimų nesilaikymas gali lemti testamento pripažinimą negaliojančiu. Testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę.
43. Kai nagrinėjant bylą reikia išsiaiškinti klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 str. 1 d.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, paprastai patvirtina teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu. Eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 str.). Turi būti įvertinami įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingai – motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus.
44. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas byloje savo išvadas grindė išskirtinai prielaidine ekspertizės akto išvada, ir nevertino kitų byloje esančių įrodymų. Apeliantė nurodo, kad nesutinka su teismo išvadomis dėl ekspertizės vertinimo, kadangi akte daromos išvados neatitinka faktinės D. S. sveikatos būklės testamento sudarymo metu, ką tvirtino ir byloje apklaustos liudytojos G. Z., E. B. ir I. B.. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai didesnę įrodomąją reikšmę teikė ekspertizės aktui. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliantės argumentu nesutinka.
45. Pagal ekspertų atsakymų į teismo pateiktus paskiriant ekspertizę klausimus pobūdį eksperto išvada gali būti kategoriška, tikėtina arba ekspertas gali neatsakyti į teismo iškeltus klausimus, jei jam trūksta tyrimui pateiktos medžiagos arba jo žinių lygis neleidžia duoti atsakymą. Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu. Eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-969/2020). Teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012).
46. Iš ekspertizės akto matyti, kad ekspertizės akte buvo tiriami VšĮ Pirminės sveikatos priežiūros centro, psichikos sveikatos centro D. S. ambulatorinėse asmens sveikatos istorijose esantys gydytojų konsultacijų įrašai nuo 2004 m., tiriami testatorės sveikatos istorijos duomenys, atspindintys testatorės sveikatos būklę laikotarpiu, artimiausiu testamento sudarymo datai. Ekspertizės akte pažymėta, kad testatorei 2019 m. liepos 25 d. diagnozuota „(duomenys neskelbtini)“. Testatorei 2020 m. gegužės 10 d. diagnozuotas (duomenys neskelbtini). 2020 m. gegužės 13 d. (duomenys neskelbtini) įraše pažymėta, jog MMSE protokole nurodytas „(duomenys neskelbtini)“, pažymėta, jog D. S. (duomenys neskelbtini)<...> (duomenys neskelbtini). 2020 m. gegužės 21 d. šeimos gydytojo įraše nurodyta, jog (duomenys neskelbtini). Analogiški simptomai nurodomi kituose medicininių dokumentų išrašuose. Greitosios medicinos pagalbos 2020 m. birželio 5 d. kvietimo kortelėje pažymėta: „(duomenys neskelbtini) metų amžiaus, (duomenys neskelbtini). Pas psichiatrus nesilankė“. D. S. 2020 m. birželio 6 d. apžiūrėta psichiatro (duomenys neskelbtini), jai diagnozuotas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), o 2020 m. birželio 15 d. buvo atliktas trumpasis protinės būklės tyrimas (MMSE) ir pažymėta, jog konstatuota (duomenys neskelbtini); nustatytas (duomenys neskelbtini). Šeimos gydytoja 2020 m. birželio 16 d. įrašė: „(duomenys neskelbtini)“. Testatorė 2020 m. liepos 17 d. konsultuota psichiatro, kuris pažymėjo, jog pacientė kartais (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugpjūčio 1 d. po „bandymo žudytis“ D. S. konsultuota psichiatro LSMU Kauno ligoninėje.
47. Teismas ginčijamame sprendime vertino visus byloje esančius duomenis ir liudytojų parodymus. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog į teismo klausimus apie testatorės psichinę būklę liudytoja G. Z. atsisakė atsakyti. Liudytoja E. B. taip pat nurodė, jog D. S. neatsiminė, kad gulėjo ligoninėje, naktimis sėdėdavo mašinoje, nes jai buvo baisu, bijojo miegoti viena, skundėsi bloga atmintimi. Liudytoja I. B. nurodė, jog nežino, kad po sūnaus mirties rūpinosi testatore, nes ji gal sirgo (duomenys neskelbtini) po sūnaus mirties.
48. Taigi, vien tik selektyviai apeliantės parinkti liudytojų I. B., E. B., G. Z. pasakymai teismo posėdyje, nei 2020 m. lapkričio 27 d. D. S. pasirašytas įgaliojimas, nepaneigia medicininiuose dokumentuose užfiksuotų duomenų apie D. S. sveikatos būklę, ekspertės padarytos išvados, nes liudytojos su testatore bendravo tik epizodiškai ir nedalyvavo sudarant testamentą.
49. Be to, 2020 m. liepos 13 d. Specialiųjų poreikių vertinimo akte Nr. SP-1406 yra konstatuota: pagrindinė diagnozė – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini). <....> Objektyvi būklė:. (duomenys neskelbtini)“ .
50. Atkreiptinas dėmesys, kad testatorė dar 2019 m. spalio 1 d. buvo panaikinusi testamentą, kuriuo butą (duomenys neskelbtini) 2018 m. gegužės 2 d. testamentu buvo palikusi ieškovui ir jokių kitų testamentų iki 2020 m. birželio 4 d. nebuvo sudariusi. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas testatorės valią, taip pat išsamiai pasisakė dėl aplinkybių, galėjusių turėti įtakos testatorės valiai – atsakovė yra testatorės anūkė, todėl santykiai, buvę tarp testatorės ir paveldėtojos, sudarė galimybę kontroliuoti testatorės valios išreiškimą; psichinė ir fizinė testatorės būsena, neabejotinai galėjo palengvinti jos laisvos valios paveikimą; paveldėtoja aktyviai dalyvavo testamento sudarymo procese (ypatinga skuba derinant apsilankymo pas notarą datą; siekimas turtinės naudos).
51. Kaip jau buvo minėta, įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Apeliantė, kritikuodama ekspertizės aktą nepateikė įrodymų, kad jis yra neobjektyvus, neišsamus ar turi kitų trūkumų, neprašė skirti pakartotinės ekspertizės, kuria būtų paneigtos padarytos išvados, nereiškė nušalinimo ekspertei, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių nepažeidė, vadovavosi kasacinio teismo praktika bei tinkamai taikė proceso teisės normas, tinkamai ir visapusiškai įvertino į bylą surinktų įrodymų visumą bei pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas pripažinti negaliojančiu testatorės D. S. 2020 m. birželio 4 d. sudarytą testamentą CK 1.89 straipsnio pagrindu.
Dėl CK 1.81 straipsnio taikymo
52. Pažymėtina, kad pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus ieškinyje ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką, t. y. materialųjį teisinį reikalavimą, ir faktinį ieškinio pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą atsakovui. Teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas. Teisinės kvalifikacijos tikslas – nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo šalis, ir, atitinkamai pritaikius šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas, išspręsti ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020).
53. Ieškovas prašė teismą pripažinti testamentą negaliojančiu CK 1.89 ir 1.81 straipsnių pagrindu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nustatytas bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus, sprendė, jog testatorės poelgis sudaryti ginčijamą testamentą, buvo nulemtas atsakovės iniciatyvos ir skubos, akivaizdžiai matant D. S. psichinę sveikatos būklę, todėl laikytinas prieštaraujančiu gerai moralei, kas sudaro pagrindą taikyti ir CK 1.81 straipsnio 1 dalį.
54. CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį pažymėta, kad įstatyme neatskleistas formuluotės „viešoji tvarka“ ar „gera moralė“ turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-/2006). Viešoji tvarka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo) sampratą. Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumą nusako asmens psichikos būklė konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Sąžiningumo turinio reikalavimai gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187-421/2017).
55. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl atsakovės J. J. nesąžiningumo, testatorei D. S. 2020 m. birželio 4 d. sudarant testamentą, ir, teismo vertinimu, toks elgesys neatitiko geros moralės vertybių.
56. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia atsakovė, teismas sprendimo 36 punkte aiškiai nurodė, jog atsakovės elgesys, vertinant testamento sudarymo aplinkybes, neatitinka objektyvaus pakankamai atidaus ir rūpestingo, sąžiningo asmens standarto, dėl to atmestini atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad teismas neturėjo pagrindo taikyti CK 1.81 straipsnio 1 dalies nuostatų, ar teismo sprendimas dėl testamento pripažinimo negaliojančiu šiuo pagrindu yra nemotyvuotas.
57. Dėl kitų apeliacinio skundo, pareiškimo dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės šios bylos rezultatui, teisėjų kolegija nepasisako.
58. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs proceso ar materialines teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Teismo sprendimo motyvai neprieštarauja byloje esantiems įrodymams, o tai, kad apeliantė turi kitą nuomonę dėl įrodymų, nesudaro pagrindo abejoti teismo padarytų išvadų bei motyvų tinkamumu. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
59. Apeliacinės instancijos teismui netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, ieškovas įgijo teisę į išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 str. 1 d.).
60. Grįsdamas savo patirtas išlaidas, ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė 2024 m. kovo 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SZ0432, pagal kurią ji turėjo sumokėti 2 662 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, ir 2024 m. kovo 28 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymą Nr. 10938440, patvirtinantį, kad ieškovas sumokėjo šią sumą savo atstovei. Ieškovo nurodytos atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, pagrindu apskaičiuotų didžiausių už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistinų išlaidų sumų, yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteisiamos iš atsakovės.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 662 Eur (du tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.