- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-11
- Bylos Nr.
- e2-8843-465/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04465-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Ambrazaitienė
- Ieškovas
- V. V.
- Atsakovas
- T. G.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovui T. G. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo periodinėmis išmokomis bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: 1) nustatyti šalių nepilnamečio vaiko – dukters E. G., gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove; 2) priteisti iš atsakovo šalių nepilnamečiam vaikui išlaikymą, mokamą po 300,00 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės; 3) priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters naudai 9 000,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu už trejus metus iki kreipimosi į teismą; 4) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.
2. Ieškovė nurodo, kad atsakovas yra jų dukters E., gimusios (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas. Teigia, jog atsakovas jau daugiu nei 5 metus neteikia vaikui jokio išlaikymo, o 8-erių metų dukros poreikiai yra didėjantys. Ieškovės paskaičiavimais šiuo metu vaiko išlaikymui reikalinga 700 Eur suma. Ją sudaro išlaidos maistui (350 Eur), vaistams, vitaminams (50 Eur), skalbimo priemonėms bei higienos reikmėms (50 Eur), drabužiams, avalynei (50 Eur), išlaidos mokyklai ir mokymo priemonėms (550 Eur), ekskursijoms, pramogoms ir atostogoms (50 Eur), būsto išlaikymui tenkanti dalis (50 Eur). Be to, ieškovė nurodo, kad kas mėnesį moka 50 Eur dydžio gyvybės draudimo įmokas. Ieškovė duomenų apie atsakovo pajamas neturi, o pati šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, augina mažametę dukrą M., gim (duomenys neskelbtini) m., gauna išmoką už vaiko priežiūrą bei valstybės mokamą išmoką už vaikus. Teigia, jog turi kreditorinių įsipareigojimų Bigbankui, kuriam kasmėnesinės įmokos sudaro 218,29 Eur. Atsižvelgdama, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, sveikas, mano, kad privalo prisidėti prie išlaidų vaiko išlaikymui 300 Eur dydžio periodinėmis išmokomis. Be to, ieškiniu prašo priteisti 9000 Eur išlaikymo įsiskolinimą, kuris paskaičiuotas už paskutinius trejus metus.
3. Atsakovas, kuriam procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, įteikiant procesinius dokumentus kartu gyvenančiam asmeniui (el. b. priedas, b. l. 1), teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
4. Tarnyba pateikė į bylą išvadą, kurioje nurodo, kad Tarnybos atstovė lankėsi ieškovės gyvenamoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) ir nustatė, jog nepilnametė E. G. (gim. (duomenys neskelbtini)m.) gyvena kartu su mama V. V., jos sutuoktiniu Y. V. ir sesute M. V. (gim. (duomenys neskelbtini)m.) 2-jų kambarių bute. Apsilankymo metu namuose buvo švaru, tvarkinga, vaikui yra skirtas atskiras kambarys, nepilnametei sudarytos sąlygos ugdymui, poilsiui ir laisvalaikiui. E. mokosi (duomenys nekelsbtini) progimnazijoje, lanko prailgintą grupę, logopedę, dailę ir šokius. Mergaitė sakė, kad tėtį mato retai, sutinka prie parduotuvės, bet prie jo neprieina, nes jis geria degtinę. Su mama ji sutaria gerai, mama jai perka viską, ko reikia, nori gyventi su mama. Tarnyba nurodo, jog su atsakovu buvo susisiekta telefonu. T. G. paaiškino, kad neturi pastovios gyvenamosios vietos, yra registruotas Užimtumo tarnyboje ir gauna apie 220 Eur socialinę pašalpą. Teigė, turėjęs peties traumą, todėl galimas invalidumas. Tarnyba neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Taip pat nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, iš kito turi būti priteistas išlaikymas, o visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turėtų būti vertinamos vaikų interesų naudai. Tarnyba mano, jog ieškovės prašoma priteisti 300,00 Eur per mėnesį suma galėtų užtikrinti būtiniausius vaiko poreikius.
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
5. Ieškovė teismo posėdyje ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, jog vaiko tėvas jau seniai nesirūpina vaiku, nebendrauja, todėl prašo nors išlaikymą priteisti. Su atsakovu kartu gyveno apie du metus po dukros gimimo, o kai išsiskyrė, dukrai išlaikymo neteikia. Ieškovės duomenimis atsakovas girtauja, yra priklausomas nuo alkoholio, niekur nedirba, paprastai gyvena pas draugus, pastovios gyvenamosios vietos neturi. Už vaiką valstybė moka išmoką, šiuo metu auginą mažametę dukrą M., todėl šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose. E. reikalingi drabužiai, maistui, vaistams, būsto išlaikymui, išlaidoms mokyklai, ekskursijoms, pramogoms, gyvybės draudimo išmokai. Ieškinį palaiko pilnai, prašo priteisti išlaikymą po 300 Eur per mėnesį bei išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus.
6. Ieškovės atstovė teismo posėdyje ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, jog situacija išlikusi ta pati, kaip nurodyta ieškinyje, pažymėjo, jog atsakovas yra nusišalinęs ilgą laiką nuo vaiko išlaikymo, dėl ko susidaręs ir išlaikymo įsiskolinimas. Atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, su vaiku nebendrauja. Vaikui yra reikalinga 700 Eur suma per mėnesį, todėl mano, jog tikslinga ją dalinti per pusę, minusavus valstybės mokamus gaunamus vaiko pinigus. Prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktą pažymą. Teigė, jog ieškovės prašoma priteisti suma yra įrodyta ir pagrįsta.
7. Atsakovas T. G. į teismo posėdį, apie kurio datą, laiką ir vietą jam pranešta tinkamai (el. b. priedas, b. l. 1-4), neatvyko, prašymo nagrinėti civilinę bylą jam nedalyvaujant nepateikė, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
8. Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakovu nebuvo sudarę santuokos, tačiau gyvendami kartu (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters E. G., kuri šiuo metu yra nepilnametė (el. b. 1t., b. l. 11). Ieškovė šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, augina dar vieną nepilnametę dukrą M. V., gim. (duomenys neskelbtini) d. (e. bylos 1t., b. l. 13).
9. Ieškovė nurodo, kad kartu su atsakovu nebegyvena nuo 2018 m., nuo tada atsakovas prie vaiko išlaikymo visiškai neprisideda, vaiku nesirūpina ir nesidomi. Jos teigimu, atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, neturi pastovios gyvenamosios vietos.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
10. Ieškovė prašo šalių nepilnametės dukters E. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Nurodo, kad dukra rūpinasi ir augina viena, atsakovui ilgą laiką ja nesidomint ir nesirūpinant.
11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) preambulė). CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.
12. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog ieškovė ir atsakovas gyvena skyrium, nepilnametė šalių dukra E. gyvena su motina, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, savo pozicijos dėl vaiko gyvenamosios vietos teismui nenurodė. Taigi, ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra.
13. Esant nurodytoms aplinkybėms, nesant duomenų, kad tarp šalių būtų kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas sprendžia, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko interesus, todėl ieškovės reikalavimas nustatyti šalių nepilnametės E. G. gyvenamąją vietą su ieškove tenkinamas.
Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis nepilnamečiam vaikui priteisimo
14. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d., Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d.) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 str. 1 d.), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Nepilnamečiam vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 str. 1 d.), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 str. 2 d., 3.196 str.).
15. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; kt.). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; kt.). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; kt.). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.
16. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 p.). Atkreiptinas dėmesys, kad plėtodamas pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką kasacinis teismas konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-969/2020, 21–22 p., 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 p.).
17. Pažymėtina, kad atsakovas, kuriam ieškinio su priedais kopijos įteiktos įstatymo nustatyta tvarka, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, taip pat neatvyko į teismo posėdį, todėl civilinė byla, esant ieškovės prašymui, išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant. Teismas nagrinėja pareikštą reikalavimą, remdamasis byloje surinktais rašytiniais įrodymais ir ieškovės žodiniais paaiškinimais.
18. Ieškovė, apskaičiuodama vaiko poreikius nurodo, kad nepilnametės E. G. poreikių patenkinimui vidutiniškai reikalinga apie 700,00 Eur suma per mėnesį, kurią sudaro išlaidos: maistui – 350,00 Eur; drabužiams, avalynei, higienos reikmenims – 50,00 Eur; vaistams, vitaminams (maisto papildams) – 50,00 Eur; skalbimo ir higienos priemonėms – 50,00 Eur; lavinimo, ugdymo ir laisvalaikio priemonėms – 50,00 Eur; ekskursijoms, atostogoms, pramogoms – 50,00 Eur; būsto išlaikymui (komunaliniams mokesčiams) – 50,00 Eur (vaikui tenkanti išlaidų dalis). Be to, ieškovė teigia mokanti po 50 Eur per mėnesį gyvybės draudimo įmoką.
19. Nagrinėjamu atveju, nors ieškovė iš esmės nepateikė įrodymų, pagrindžiančių faktiškai patiriamas išlaidas vaikui, išskyrus duomenis apie mokamas gyvybės draudimo įmokas (el. b. 1 t., b. l. 31–47), įvertinęs tai, kad ieškovės nurodomos mėnesinės išlaidos vaiko poreikiams patenkinti (apie 700,00 Eur) yra iš esmės panašios, kaip ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nustatytas minimalios mėnesinės algos (MMA) dydis (730,00 Eur neatskaičius mokesčių arba 549,65 Eur atskaičius mokesčius), kuris laikytinas orientaciniu kriterijumi išlaikymo priteisimo bylose ir kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) ar kitas vaiko įstatyminis atstovas neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 p.; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 p.), teismas sprendžia, kad ieškovės nurodoma E. G. išlaikymui reikalinga suma yra protingo ir realaus dydžio, todėl ši suma pripažintina įrodyta (CPK 185 str.).
20. Pažymėtina, kad atsakovas ieškovės apskaičiuoto vaiko poreikiams patenkinti reikalingo išlaikymo dydžio neginčija. Teismo vertinimu, ieškovės apskaičiuota išlaikymo suma per mėnesį yra protingo dydžio ir galimai atitinka vaiko realius poreikius. Remiantis byloje esančiais duomenimis darytina išvada, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiams – tiek kasdieniams, tiek papildomiems (sveikatos priežiūrai, šventėms ir pan.) patenkinti reikalinga 700,00 Eur dydžio išlaikymo suma per mėnesį. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, remdamasis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu bei aukščiau paminėtos teismų praktikos suformuluotomis taisyklėmis, teismas daro išvadą, kad ieškovė pagrindė, o atsakovas nepaneigė ieškinyje nurodytų pirmiau išvardintų nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų ir jų dydžio (CPK 185 str.).
21. Byloje nustatyta, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ieškovei iš valstybės biudžeto už E. G. yra mokama 80,50 Eur suma, todėl vaiko išlaikymo suma mažintina minėtos išmokos suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-164-687/2020, 57 p.). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, remdamasis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, teismas daro išvadą, kad ieškovė pagrindė, o atsakovas neginčijo aplinkybių, jog šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų dydis, sumą suapvalinus, sudaro 620,00 Eur, kuris pripažintinas pagrįstu ir įrodytu (CPK 178, 185 str.). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai.
22. Vis dėl to, kiekvieną kartą sprendžiant dėl priteistino išlaikymo turi būti atsižvelgta į tai, ar tėvai turi galimybę tenkinti didesnius nei minimalius vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Pažymėtina, kad CK 3.192 straipsnio 1 dalyje pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti perkelta nei tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, nei kitiems asmenims. Todėl tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
23. Pažymėtina, kad atsakovas jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, sveikatos būklę ir pan. į bylą nepateikė. Duomenų apie kitokias atsakovo gaunamas pajamas, turimą nekilnojamąjį ir (ar) registruotiną kilnojamąjį turtą byloje nepateikta.
24. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė šiuo metu nedirba, kadangi augina (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą M. V. (el. b. 1t., b. l. 13), jos pajamas sudaro gaunamos socialinės išmokos ir išmokos vaikams (el. b. 1 t., b. l. 20,21). Be to, ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-21-T-02525 yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) mokėjimo (el. b. 1t., b. l. 6,7), kas taip pat leidžia teismui spręsti apie sunkią ieškovės materialinę padėtį. Ieškovė nuosavybės teise turi 2 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) (e. 1t., b. l. 17-19). Šiuo metu ieškovė moka po 218 Eur įmokas pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. CL-LTC-20029094 (e. bylos 1t., b. l. 48-61).
25. Nors byloje nėra pateikta išsamių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, tačiau įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas negali padaryti pagrįstos išvados, jog atsakovo turtinė padėtis yra sunki, dėl ko atsakovas negalėtų mokėti ieškovės prašomo priteisti išlaikymo. Kita vertus, tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra įsakmi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu elgesiu.
26. Pažymėtina, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str. 1 d.), o tinkamą išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti perkelta nei tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, nei kitiems asmenims.
27. Taigi, byloje nustatyta, kad vaiko poreikius atskaičius valstybės mokamą išmoką atitinkanti suma sudaro 620 Eur per mėnesį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad abu tėvai yra pakankamai jauno ir darbingo amžiaus, duomenų apie šalims nustatytą ribotą darbingumą byloje nėra. Taip pat byloje nėra duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, o ieškovė turi dar vieną išlaikytinį. Kita vertus, iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas neprisideda prie savo dukters E. išlaikymo kitais būdais, nebendrauja su vaiku, jo neprižiūri, neugdo, nelavina, tokiu būdu perkeldamas iš esmės visą vaiko auklėjimo ir priežiūros naštą išimtinai ieškovei. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, atsakovas prie vaiko išlaikymo turėtų daugiau prisidėti pinigais.
28. CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 str. 1 d.), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 str. 3 d.), taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 str. 4 d.). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva.
29. Remdamasis išdėstytu, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinys šioje dalyje laikytinas įrodytu, todėl tenkintinas pilnai, priteisiant iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai E. G., mokamą po 300 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2023 m. kovo 28 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).
30. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai, nepažeis socialinio teisingumo ir užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas (CPK 178, 185 str., CK 1.5 str., 4 d., 3.3 str., 1 d., 3.192 str., 2 d., Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 d.).
31. Ieškovė skirtina jos vaikui priteisto išlaikymo iš atsakovo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 str.). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį, ieškovė yra įstatyminis vaiko turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais ir tik vaiko asmeninių poreikių tenkinimui (CK 3.203 str. 1 d.).
32. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 str.).
33. Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo priteisimo
34. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento (CK 3.200 str.). CK 3.200 straipsnyje išlaikymo atsiradimo prievolės momentas siejamas su įrodinėtina faktine aplinkybe – momentu (konkrečia data), nuo kurios vaiko tėvai nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).
35. Ieškovė nurodo, kad atsakovas nuo to momento, kai šalys pradėjo gyventi skyriumi, visiškai neprisideda prie vaiko išlaikymo, todėl prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo paskutinius trejus metus iki kreipimosi į teismą dienos, kuris sudaro 9 000 Eur, skaičiuojant po 250 Eur per mėnesį už 36 mėnesius. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Kita vertus, civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančioms procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis nuo pareikštų reikalavimų ar neįrodinėti ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių.
36. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovės nurodytu laikotarpiu (nuo 2020 m. kovo 28 d. iki kreipimosi į teismą, t. y. iki 2023 m. kovo 28 d.) jis dukrai teikė materialinį išlaikymą ar prisidėjo prie dukters išlaikymo kitu būdu arba, kad savo pareigą išlaikyti vaiką jis vykdė bent iš dalies.
37. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, nenustačius aplinkybių, jog atsakovo turtinė padėtis nuo 2020 m. kovo mėnesio būtų iš esmės pakitusi, nėra pagrindo daryti išvadą, kad prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu, išlaikymo priteisimo sąlygos iš esmės buvo kitokios, nei sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo nuo kreipimosi į teismą dienos. Kita vertus, ieškovė išlaikymo įsiskolinimo sumą iš esmės neįrodinėjo ginčo laikotarpiu konkrečias išlaidas patvirtinančiais įrodymais. Todėl vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis, taip šiame sprendime nurodyta kasacinio teismo praktika, jog nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui, teismas daro išvadą, kad atsakovas prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu turėjo teikti dukrai kas mėnesį ieškovės nurodomą sumą (250 Eur), kuri yra artima pusei tuo metu nustatytos minimalios mėnesinės algos dydžio. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 28 d. iki kreipimosi į teismą dienos (2023 m. kovo 28 d.) ir prašomo išlaikymo įsiskolinimo dydis laikytini pagrįstais (CPK 178, 185 str.).
38. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, susijusias su nepilnamečio vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, nėra pagrindo daryti išvadą, kad prašomu priteisti išlaikymo skolą laikotarpiu, išlaikymo priteisimo sąlygos iš esmės buvo kitokios, nei sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo sprendimo priėmimo metu, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas nuo 2020 m. kovo 28 d. iki 2023 m. kovo 28 d. turėjo ir galėjo teikti dukrai 250 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį, t. y. iš viso 9000 Eur – už 36 mėnesius (36 mėnesiai x 250 Eur).
39. Remiantis išdėstytu, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiam vaikui skolą tenkintinas, priteisiant iš atsakovo nepilnamečiam vaikui E. G. 9000 Eur išlaikymo įsiskolinimo (CK 3.200 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.).
41. Nagrinėjamu atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-21-T-02525 ieškovė yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) mokėjimo (el. b. l. 6,7).
42. Byloje pateikta VGTPT Finansų skyriaus 2023 m. rugsėjo 19 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, jog valstybės išlaidos teikiant ieškovei V. V. antrinę teisinę pagalbą (advokato paslaugas) sudaro 306,67 Eur. Atsakovas byloje duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
43. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo valstybės naudai taip pat priteistina 306,67 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
44. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktais, 7 dalimi, 82 straipsniu, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais ir 96 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 109 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei 283 Eur (300 x 12) + 9000) x 0,03) x 0,75) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, viso 392 Eur.
45. Nagrinėjant civilinę bylą, teismas patyrė 26,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 26,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
46. Viso valstybės naudai iš atsakovo priteistina 415,56 Eur (109 + 283 + 23,56) žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–268, 270, 279 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti nepilnamečio vaiko E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovo T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai E. G., (duomenys neskelbtini) mokamą po 300 Eur (tris šimtus eurų) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2023 m. kovo 28 d.) iki dukros pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui – dukrai E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 9000 Eur (devynis tūkstančius eurų) dydžio išlaikymo įsiskolinimą.
Paskirti ieškovę V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 415,56 Eur (keturis šimtus penkiolika eurų 56 ct), sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.
Priteisti iš atsakovo T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 306,67 Eur (tris šimtus šešis eurus 67 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.