Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-11-21 · Civilinė byla Nr. 2-1197-302/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2017-02-02Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2019-01-14Lietuvos apeliacinis teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2019-11-21Lietuvos apeliacinis teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2019-12-12Lietuvos apeliacinis teismas
  5. Pirmoji instancijaNutartis · 2020-05-29Vilniaus apygardos teismas
  6. Pirmoji instancijaNutartis · 2021-11-25Lietuvos apeliacinis teismas
  7. Pirmoji instancijaNutartis · 2022-08-11Lietuvos apeliacinis teismas
  8. Pirmoji instancijaSprendimas · 2023-06-23Klaipėdos apygardos teismas
  9. ApeliacijaNutartis · 2023-10-19Lietuvos apeliacinis teismas
  10. KasacijaNutartis · 2023-12-14Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  11. KasacijaNutartis · 2024-04-23Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-21
Bylos Nr.
2-1197-302/2019
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00595-2016-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Romualda Janovičienė
Atsakovas
R. J., uždarajai akcinei bendrovei „Ageras“, I. J., A. M., I. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-1197-302/2019Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00595-2016-5Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.6 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 21 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gora“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 10 d. nutarties, kuria panaikintos byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gora“ ieškinį atsakovams R. J., uždarajai akcinei bendrovei „Ageras“, I. J., A. M., I. V. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutavusi UAB „Gora“ 2016 m. rugpjūčio 25 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslinusi, prašė: pripažinti ieškovės nuo 2014 m. lapkričio 12 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. atsakovei UAB „Ageras“ atliktus mokėjimus 437 614 Eur sumai niekiniais, negaliojančiais nuo jų atlikimo momento bei pažeidžiančiais bankrutavusios UAB „Gora“ kreditorių interesus; ieškovei iš atsakovės UAB „Ageras“ priteisti 437 614 Eur sumą; priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Ageras“ 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų R. J., A. M., I. J. ir I. V. 437 614 Eur žalos atlyginimo; priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų R. J., A. M., I. J. ir I. V. 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) areštuoti solidariems atsakovams nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir / ar nekilnojamąjį turtą – 437 614 Eur sumai, o nesant šio turto ar esant jo nepakankamai, areštuoti solidariems atsakovams priklausančias pinigines lėšas, esančias bankų ir / ar kitų kredito įstaigų sąskaitose ir esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, išskyrus piniginių lėšų naudojimą atsiskaitymui su ieškove pagal šioje byloje pareikštą ieškinį; 2) areštuoti atsakovei UAB „Ageras“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir / ar nekilnojamąjį turtą 437 614 Eur sumai, o nesant šio turto ar esant jo nepakankamai, areštuoti atsakovei UAB „Ageras“ priklausančias pinigines lėšas, esančias bankų ir / ar kitų kredito įstaigų sąskaitose ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, išskyrus piniginių lėšų naudojimą atsiskaitymui su ieškove pagal šioje byloje pareikštą ieškinį.

Žemesnės instancijos teismas

3. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino: 1) areštavo solidariems atsakovams R. J., I. J., A. M., I. V. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ir / ar turtines teises, esančias pas atsakovus ir trečiuosius asmenis, neviršijant pareikštos 437 614 Eur ieškinio reikalavimo sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą; 2) areštavo atsakovei UAB „Ageras“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai pinigines lėšas ir / ar turtines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, neviršijant pareikštos 437 614 Eur ieškinio reikalavimo sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą. Teismas, iš areštuotų piniginių lėšų, atsakovams leido mokėti privalomuosius mokėjimus į valstybės, savivaldybės, socialinio draudimo biudžetus (mokesčiai ir įmokos), taip pat atsiskaityti su ieškove.

4. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovams palikta nepakeista.

5. Klaipėdos apygardos teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatęs, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2254-562/2017 (dabartinis Nr. eB2-1238-262/2019) atsakovei UAB „Ageras“ iškelta bankroto byla, 2017 m. kovo 14 d. nutartimi nagrinėjamą bylą sustabdė ir perdavė bankroto bylą iškėlusiam teismui – Vilniaus apygardos teismui.

Žemesnės instancijos teismas

6. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – pripažino bankrutavusios UAB „Gora“ nuo 2014 m. lapkričio 12 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. atsakovui bankrutuojančiai UAB „Ageras“ atliktus mokėjimus 437 614 Eur sumai negaliojančiais; priteisė iš bankrutuojančios UAB „Ageras“ bankrutavusiai UAB „Gora“ 437 614 Eur, 6 proc. dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. iki 2017 m. vasario 18 d. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

7. Vilniaus apygardos teisme 2019 m. gegužės 23 d. gautas atsakovės I. V. prašymas panaikinti jos atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą.

8. Atsakovė prašymą grindė pasikeitusia teismų praktika dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat tuo, kad Vilniaus apygardos teismas, vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, jog nagrinėjamoje dalyje nėra faktinio priežastinio ryšio tarp ieškovės nurodytų veiksmų ir atsiradusios 437 614 Eur žalos. Atsakovų nurodyti specifiniai veiksmai nelėmė nurodytos žalos, atsakovų fizinių asmenų civilinės atsakomybės sąlygų visuma nagrinėjamoje dalyje nėra įrodyta, todėl jiems solidariai pareikštas ieškinys negali būti tenkinamas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 10 d. nutartimi prašymą tenkino ir panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartimi atsakovės I. V. atžvilgiu taikytą turto areštą.

10. Teismas pažymėjo, kad nors 2019 m. balandžio 11 d. sprendimas nėra įsiteisėjęs, nes dėl jo yra paduotas ieškovės apeliacinis skundas, tačiau atsakovei palankaus sprendimo priėmimas įrodo, kad ieškovės ieškinys atsakovės I. V. atžvilgiu yra tikėtinai nepagrįstas. Nurodė, kad nustačius šią sąlygą, jau pakanka padaryti išvadą, jog nesant vienos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos, nėra pagrindo šių priemonių taikymui byloje.

11. Be to, išnagrinėjus bylą iš esmės nebuvo nustatytas atsakovės I. V. nesąžiningumas, todėl teismas konstatavo, kad šiuo atveju nėra pagrindo laikinųjų priemonių atsakovės atžvilgiu taikymui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12. Apeliantė bankrutavusi UAB „Gora“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 10 d. nutarties ir prašo panaikinti skundžiamą nutartį bei prašymą atmesti. Nurodo šiuos esminius argumentus:

12.1. Pažymi, kad atsakovės argumentai dėl ieškinio pagrįstumo, kaip sąlygos (ne) taikyti laikinąsias apsaugos priemones jau buvo teikti ir dėl jų šioje byloje priimta 2016 m. rugsėjo 12 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis. Dėl šios nutarties atsakovė teikė atskirąjį skundą, kuris buvo atmestas Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartimi.

12.2. Atsakovė prašyme neįrodinėja, kad pagal savo turtinę padėtį yra pajėgi atsakyti pagal ieškovės pareikštą ieškinį. Priešingai pateikia duomenis, kad areštuotas nekilnojamasis turtas sudaro tik nedidelę dalį pareikšto ieškinio.

12.3. Nurodo, kad aplinkybė, jog atsakovė neatliko jokių veiksmų su areštuotu turtu negali įrodyti sąžiningumo, nes veiksmai areštuoto turto atžvilgiu teisiniu požiūriu iš viso nėra galimi.

12.4. Apeliantės teigimu, pareikšto reikalavimo suma yra didelė, atsakovai vengia vykdyti savo įsipareigojimus, vadinasi tikėtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė ateityje gali vengti vykdyti teismo sprendimu nustatytus įpareigojimus, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, todėl atsakovų kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, taip pat turtinės teisės bei piniginės lėšos esančios pas juos ir/ar trečiuosius asmenis pagrįstai yra areštuoti ieškinio sumos ribose.

12.5. Be to, patenkinus ieškovės ieškinį keliems solidariąją pareigą turintiems skolininkams, jis įgytų teisę kreiptis į antstolį ir pasirinkti iš kurio atsakovo ir kokio konkretaus turto išieškoti priteistą sumą.

Atsiliepimas

13. Atsakovė I. V. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apeliantės skundą atmesti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodo šiuos esminius atsikirtimus:

13.1. Pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 11 d. sprendimu išnagrinėjo šią civilinę bylą ir ieškovės reikalavimą atsakovės I. V. atžvilgiu atmetė. Atsižvelgiant į šią reikšmingą aplinkybę yra pagrindas teigti, jog ieškovės ieškinys dalyje, kurioje reikalavimas yra pareikštas atsakovei, yra nepagrįstas, kadangi tai buvo konstatuota ne preliminariai įvertinus ieškinį, o išnagrinėjus bylą iš esmės. Atsižvelgiant į tai, darytina pagrįsta išvada, kad šiuo atveju nėra pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės atžvilgiu, taikymo sąlygos. Dėl to, nėra pagrindo palikti galioti atsakovės atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Žemesnės instancijos teismas

13.2. Pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, jog nagrinėjamoje dalyje nėra faktinio priežastinio ryšio tarp ieškovo nurodytų veiksmų ir atsiradusios 437 614 Eur žalos.

13.3. Be to, ieškovė nenurodo kuo pasireiškia ar gali pasireikšti atsakovės nesąžiningumas bei nurodo, kad vadovaujasi dispozityvumo principu ir reikšdamas ieškinį keliems atsakovams dėl solidarios atsakomybės, gali pasirinkti kokias laikinąsias apsaugos priemones prašyti taikyti atsakovų atžvilgiu. Vadovaujantis aktualia Lietuvos teismų praktika yra pripažįstama, kad akcininkų atsakomybė yra subsidiari, o ne solidari, kaip nurodo ieškovė, tai dar kartą patvirtina, kad ieškinys atsakovei I. V. yra pareikštas netinkamai, nepagrįstas bei nepagrįstai buvo prašoma jos atžvilgiu pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

15. Byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino atsakovės I. V. prašymą ir jos atžvilgiu, išnagrinėjus bylą iš esmės, panaikino laikinąsias apsaugos priemones.

16. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė bankrutavusi UAB „Gora“ kreipėsi į teismą prašydama pripažinti ieškovės nuo 2014 m. lapkričio 12 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. atsakovei UAB „Ageras“ atliktus mokėjimus 437 614 Eur sumai niekiniais, negaliojančiais nuo jų atlikimo momento bei pažeidžiančiais bankrutavusios UAB „Gora“ kreditorių interesus; ieškovei iš atsakovės UAB „Ageras“ priteisti 437 614 Eur sumą; priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Ageras“ 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų R. J., A. M., I. J. ir I. V. 437 614 Eur žalos atlyginimo; priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų R. J., A. M., I. J. ir I. V. 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartimi ieškovės reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo solidariems atsakovams R. J., I. J., A. M., I. V. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ir / ar turtines teises, esančias pas atsakovus ir trečiuosius asmenis, neviršijant pareikštos 437 614 Eur ieškinio reikalavimo sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą. Bylą perdavus nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, 2019 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies –bankrutavusios UAB „Gora“ nuo 2014 m. lapkričio 12 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. atsakovui bankrutuojančiai UAB „Ageras“ atlikti mokėjimai 437 614 Eur sumai pripažinti negaliojančiais; iš bankrutuojančios UAB „Ageras“ bankrutavusiai UAB „Gora“ priteista 437 614 Eur, 6 proc. dydžio metinės palūkanos už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. iki 2017 m. vasario 18 d. Likusioje dalyje ieškinys atmestas.

17. Atsakovė I. V. kreipėsi į bylą išnagrinėjusį pirmosios instancijos teismą, prašydama panaikinti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą, atsakovės atžvilgiu ieškovės reikalavimus atmetė, nenustatęs jos nesąžiningumo bei priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos.

18. Apskųstąja nutartimi pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovės prašymą ir panaikino jos atžvilgiu Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, konstatuodamas, kad nors Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 11 d. sprendimas nėra įsiteisėjęs, nes dėl jo yra paduotas ieškovės apeliacinis skundas, tačiau atsakovei palankaus sprendimo priėmimas įrodo, kad ieškovės ieškinys atsakovės I. V. atžvilgiu yra tikėtinai nepagrįstas. Teismas taip pat pažymėjo, kad nustačius šią sąlygą, jau pakanka padaryti išvadą, jog nesant vienos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos, nėra pagrindo šių priemonių taikymui byloje.

19. Pagal Civilinio proceso kodekso 149 straipsnį laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi.

20. Nors šiame straipsnyje nenurodytas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindas, sisteminė Civilinio proceso kodekso nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, analizė leidžia teigti, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas, arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1578-823/2016; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-668-236/2017; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017; kt.). Taigi, prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones Civilinio proceso kodekso 149 straipsnio prasme turi būti grindžiamas pasikeitusiomis, palyginus su momentu, kai laikinosios apsaugos priemonės buvo teismo nutartimi pritaikytos, faktinėmis aplinkybėmis.

21. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys buvo patenkintas iš dalies, t. y. ieškovės reikalavimai atsakovės I. V. atžvilgiu buvo atmesti. Teismo nutartis, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, buvo grindžiama tuo argumentu, kad ieškinys prima facie (preliminariai) yra pagrįstas, tačiau, pakartotinai vertinant preliminarų ieškinio pagrįstumą, kaip jau minėta, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinys atsakovės atžvilgiu buvo atmestas kaip nepagrįstas.

22. Teismų praktikoje laikoma, kad pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tuomet, kai ieškovui nepalankus teismo sprendimas yra priimtas po teismo nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu priėmimo, nors šis sprendimas ir neįsiteisėjo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-74-943/2017; 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-839-302/2018; 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1106-790/2019 ir kt.).

23. Nors Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 11 d. sprendimas šiuo metu dar nėra įsiteisėjęs, tačiau, kaip jau minėta, ta aplinkybė, kad bylą išnagrinėjus iš esmės, ieškinys atsakovės atžvilgiu buvo atmestas, nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suteikia pakankamą pagrindą išvadai dėl ieškinio reikalavimų preliminaraus nepagrįstumo, o tai reiškia, kad šiuo atveju neegzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.

24. Antroji būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Nagrinėjamu atveju apeliantė skunde tvirtina, kad pareikšta priteisti suma laikytina labai didele, o atsakovai vengia vykdyti savo įsipareigojimus ieškovei, kas reiškia, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė ateityje gali vengti vykdyti teismo sprendimu nustatytus įsipareigojimus, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

25. Su tokiais apeliantės argumentais, apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir pažymi, kad kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, aktualioje teismų praktikoje išaiškinta, kad vien didelė ieškinio suma nėra pakankamas pagrindas taikyti turto areštą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą; ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas spręsti dėl tokios grėsmės buvimo. Tokio išimtinio ir itin atsakovo (-ų) interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo (-ų) nesąžiningą elgesį, apie jo (-ų) atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018 ir kt.).

26. Įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas, pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad savaime ieškinio suma atsakovei grėsmės būsimo galbūt apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymui neįrodo. Pažymėtina, kad ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės negali būti pagrindu konstatuoti atsakovės nesąžiningumą sprendžiant laikinųjų pasaugos priemonių taikymo klausimą. Ieškovės ieškinyje ir apeliaciniame skunde išdėstytų aplinkybių, susijusių su atsakovės nesąžiningais veiksmais, pagrįstumas bus įvertintas apeliacine tvarka nagrinėjant apeliantės pateiktą apeliacinį skundą dėl priimto sprendimo.

27. Šiuo atveju apeliantė nepateikė konkrečių duomenų apie atsakovės atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, perleidžiant, įkeičiant ar kitu būdu sumažinant turimo turto masę, turint tikslą išvengti galbūt apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Kaip žinoma, būtent šaliai, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (šiuo atveju palikti galioti), tenka pareiga pagrįsti tokį prašymą. Taigi, būtent apeliantė turi pateikti duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą dėl grėsmės apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymui (Civilinio proceso kodekso 12, 17, 178 straipsniai). Apeliantei jų nepateikus, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai konstatavo, kad išnagrinėjus bylą iš esmės nebuvo nustatytas atsakovės I. V. nesąžiningumas, todėl nėra pagrindo laikinųjų priemonių atsakovės atžvilgiu taikymui.

28. Išdėstyti argumentai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisiniais argumentais pagrįstą nutartį panaikinti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės I. V. atžvilgiu. Naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

29. Kiti atskirojo skundo argumentai vertintini kaip teisiškai nereikšmingi sprendžiamo klausimo baigčiai, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.

30. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją ir pritaikė teisės aktų nuostatas, o ieškovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Romualda Janovičienė