Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dator“, reikalavimo teisę perėmusios iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gora“, patikslintą ieškinį atsakovams I. V., R. J., A. M. ir I. J. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

39. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. kovo 5 d. nutartimi panaikinusi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo dalį dėl atmestų ieškinio reikalavimų priteisti solidariai iš atsakovų R. J., I. J., A. M., I. V. 437 614,00 Eur nuostolius bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir perdavusi ieškinio reikalavimus – pripažinti negaliojančiais ieškovės BUAB „Gora“ nuo 2014 m. lapkričio 12 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. įvykdytus 437 614,00 Eur mokėjimus atsakovei UAB „Ageras“ kaip prieštaraujančius Turto arešto aktų registro įstatymo nuostatoms (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnis) ir juridinio asmens teisnumui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.82 straipsnis) bei priteisti solidariai iš atsakovų R. J., I. J., A. M., I. V. 437 614,00 Eur nuostolius ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pasakė, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė, ar BUAB „Gora“ akcininkei I. V., direktoriui R. J., direktoriaus pavaduotojui A. M. ir statybos darbų direktoriui I. J. taikytina solidarioji civilinė deliktinė atsakomybė už įstatyme nustatytų pareigų nevykdymą – nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Gora“ esant faktiškai nemokiai (kai 2014 m. lapkričio 3 d. jau buvo pareikštas vienos iš kreditorių ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo). Nurodė, kad teismas, taikydamas atsakomybę vadovui ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu, visų pirma turi nustatyti bendrovės nemokumo atsiradimo momentą, bei pasisakyti dėl aplinkybių, nuo kada atsakovai sužinojo apie bendrovės nemokumą. Taip pat teismas nepasisakė dėl aplinkybės, kuriam atsakovui (vadovui) kilo pareiga 2015 m. kovo 30 d. įsiteisėjusios teismo nutarties pagrindu sudaryti bendrovės balansą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis (2015 m. birželio 18 d.) ir perduoti bankroto administratorei BUAB „Gora“ turtą ir dokumentus (ar ši pareiga įvykdyta / iš dalies įvykdyta / neįvykdyta). Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kurie atsakovai buvo UAB „Gora“ de jure (teisiškai) arba de facto (faktiškai) vadovai bei kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus atliko. Taip pat nepasisakė dėl akcininkei taikomos / netaikomos vadovui numatytos pareigos (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Nesiaiškino, kuriam iš jų (ar bendrai) kilo pareiga perduoti bankroto administratorei UAB „Gora“ turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus kitus dokumentus, bei kurie kreditorių reikalavimai atsirado ar padidėjo kurio iš vadovų valdymo laikotarpiu, nėra nustatyta, ar yra / nėra priežastinis ryšys yra tarp UAB „Gora“ nemokumo arba nemokios padėties esminio pabloginimo (negautų 437 614,16 Eur pajamų) ir atsakovų bendrų veiksmų.

40. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. kovo 5 d. nutartyje nurodė, kad byloje turi būti atsakyta į šiuos klausimus: 1) ar ginčijamų mokėjimų atsakovei BUAB „Ageras“ vykdymo metu BUAB „Gora“ turėjo teisę / neturėjo teisės disponuoti BUAB „Gora“ KB Klaipėdos kredito unija ir AB Šiaulių bankas sąskaitose buvusiomis lėšomis (ginčo mokėjimų dalyku); 2) ar ginčijami mokėjimai atitiko ekonominę verslo logiką ir nebuvo akivaizdžiai žalingi BUAB „Gora“, taip pat, ar buvo įvykdyti pažeidžiant / nepažeidžiant juridinio asmens valdymo organų kompetenciją; 3) kurie atsakovai buvo UAB „Gora“ de jure (teisiškai) ir de facto (faktiškai) vadovai bei kokius neteisėtus veiksmus atliko ir, ar akcininkei taikomos / netaikomos vadovui numatytos pareigos; 4) nuo kokios datos UAB „Gora“ nemoki (nemokumo momentas) ir kurie atsakovai bei nuo kokios datos sužinojo apie bendrovės nemokumą (sužinojimo apie nemokumą momentas); 5) ar atsakovams taikytina solidarioji civilinė deliktinė atsakomybė už įstatyme nustatytų pareigų nevykdymą – už nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Gora“ esant nemokiai; 6) kuris (-ie) atsakovas (-ai) turėjo ir valdė BUAB „Gora“ turtą bei dokumentus ir kam kilo pareiga perduoti bankroto administratorei bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus; 8) ar yra / nėra priežastinis ryšys tarp UAB „Gora“ nemokumo arba nemokios padėties esminio pabloginimo (dėl negautų 437 614,16 Eur pajamų bei 2014 m. gruodžio 31 d. nurašytų 258 927,86 Eur statybinių medžiagų) ir atsakovų veiksmų.

Patikslintas ieškinys tenkintinas.

41. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Gora“ įregistruota 2005-05-24, išregistruota kaip bankrutavusi 2021-10-22 (bankroto byla buvo iškelta 2015-04-01); įmonės akcininkais buvo: R. J. – nuo 2012-02-24 iki 2013-06-05, I. V. – nuo 2013-09-12 iki 2021-10-22; įmonės vadovu nuo 2012-02-24 iki 2015-07-02 (bankroto bylos iškėlimo) buvo R. J. (1 t., 45 b. l.).

43. Juridinio asmens valdymo organams nevykdant ar netinkamai vykdant jų kompetencijai priskirtas pareigas, jiems gali kilti civilinė atsakomybė. Juridinio asmens valdymo organų (įskaitant vienasmenį valdymo organą, t. y. vadovą, civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis). Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas (CK 6.245–6.249 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas (bendrovės vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, ir įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (bendrovės vadovas) (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas).

44. Remiantis 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 155 straipsnio 1 dalimi, iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus. Ieškovė ieškiniu įrodinėja, kad atsakovų, kaip ieškovės vadovų, pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo kilo iki Juridinių asmenų nemokumo įstatymo įsigaliojimo. Šiuo atveju ieškinys nagrinėtinas vadovaujantis iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusiomis ĮBĮ nuostatomis.

46. ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintas pagrindinis bankroto bylos iškėlimo pagrindas – įmonės nemokumas. Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Bendrovės nemokumui konstatuoti būtina nustatyti įstatyme reikalaujamą kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma viršytų pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi įstatymas įmonės vadovo pareigą nedelsiant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo sieja su įmonės nemokumu (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis).

47. Nagrinėjamoje byloje siekiant įvertinti, ar atsakovas, kaip ieškovės buvęs vadovas (ar kuris iš vadovų), pažeidė pareigą laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, visų pirma, turi būti nustatyta, kada atsakovas (ai) įgijo minėtą ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą. Tam turi būti nustatytas vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas.

48. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 14 d. Klaipėdos apygardos teismas nutartimi priėmė ieškovo UAB „Gora“ direktoriaus R. J. 2014 m. lapkričio 11 d. pateiktą pareiškimą iškelti UAB „Gora“ restruktūrizavimo bylą (1 t., 64-66, b. l.). Prie pareiškimo iškelti UAB „Gora“ restruktūrizavimo bylą R. J. pateikė vienintelės akcininkės I. V. 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimą, UAB „Gora“ 2013 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. rugsėjo 30 d. finansines atskaitomybes, sąrašą apie 14 areštuotų sąskaitų AB Citadelė bankas, AB DNB bankas, AB Swedbank ir AB Šiaulių bankas (1 t., 69 b. l.) ir kt. Restruktūrizavimo procesui inicijuoti R. J. pateikė UAB „Gora“ restruktūrizavimo metmenis, sudarytus pagal įmonės finansinius duomenis 2014 m. rugsėjo 30 d. datai. Taigi teisinis pagrindas inicijuoti UAB „Gora“ restruktūrizavimo procesą buvo vienintelės akcininkės I. V. (iki santuokos pavardė I. J.) 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimas patvirtinti UAB „Gora“ restruktūrizavimo metmenis ir įpareigoti direktorių R. J. kreiptis į Klaipėdos apygardos teismą su prašymu iškelti restruktūrizavimo bylą. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimi atsisakė iškelti UAB „Gora“ restruktūrizavimo bylą (nutartis įsitesėjo 2015-03-05 Lietuvos apeliaciniam teismui nutartį palikus nepakeistą). Teismas padarė išvadą, kad restruktūrizavimo siekianti UAB „Gora“ nuo 2014 m. rugsėjo 30 d. yra faktiškai nemoki įmonė, jos pradelsti įsipareigojimai (3 066 684 Lt) sudarė daugiau nei ½ dalį jos turto vertės (4 026 460 Lt). Nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 30 d. sudaryto balanso duomenys patvirtina, jog per 2014 metų pirmus tris ketvirčius įmonės turtas padidėjo iki 4 026 460,00 Lt sumos (ilgalaikis turtas iki 608 986,00 Lt, trumpalaikis turtas iki 3 417 474,00 Lt), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai nuo 2 717 830,00 Lt išaugo iki 5 872 666,00 Lt. Vadinasi 2014 metais UAB „Gora“ dirbo nuostolingai, nes 2014 m. rugsėjo 30 d. pelno (nuostolio) ataskaitos duomenimis patyrė 3 024 237,00 Lt nuostolio. 2014 m. spalio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita taip pat patvirtina, kad 2014 metais žymiai sumažėjo UAB „Gora“ pardavimo pajamos. Pradelsti kreditoriniai įsiskolinimai darbuotojams sudarė 434 969,00 Lt, kitiems kreditoriams - 6 091 218,00 Lt., o 2014 m. rugsėjo 30 d. balanse įsiskolinimas darbuotojams nurodomas jau 569 953, 00 Lt, įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 33 613,61 Lt, o valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui - 64 492,65 Lt. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartyje konstatuota, kad įvertinus UAB „Gora“ 2013 m. balanso duomenis, bendrovės turto vertė sudarė 3 373 051 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai buvo 2 720 816 Lt. Konstatavo, kad atsakovas normalios ūkinės veiklos nevykdo, jo veikla nuolat mažėja ir ji iš esmės yra nutraukta, atsakovo finansiniai sunkumai yra ilgalaikiai bei teismui neįrodytos atsakovo finansinės padėties stabilizavimo galimybės.

49. Tuo tarpu kiti bylos duomenys patvirtina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutartimi jau buvo priimtas UAB „Perdanga“ ieškinys atsakovei UAB „Gora“ dėl bankroto bylos iškėlimo ir ta pačia nutartimi pritaikytas areštas visam UAB „Gora“ turtui ir piniginėms lėšoms (1 t., 29-30, b. l.). Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo buvo tenkintas (1 t., 31-42, b. l.). Į bylą bendraieškiais įstojo didelis kreditorių skaičius, net 17. Visų anksčiau aptartų duomenų pagrindu spręstina, jog direktoriui R. J. šie 2013 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės ir 2014 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenys buvo neabejotinai žinomi dar nuo 2013 m. gruodžio 31 d., nes jis pasirašė 2013 m. sudarytą finansinių ataskaitų rinkinį (1 t., 56-63 b. l.), žinojo apie tolesnę įmonės finansinės padėties dinamiką, kadangi 2014 metų rudenį pats kreipėsi į akcininkę I. V., kad pastaroji pasirašytų restruktūrizavimo metmenis ir inicijuotų restruktūrizavimo procesą. Vėlesni 2014 m. gruodžio 31 d. balansas ir pelno nuostolių ataskaita taip pat pasirašyti direktoriaus R. J. (1 t., 56-57, b. l.).

50. Nustatant UAB „Gora“ nemokumo atsiradimo momentą turėtini omenyje visų į bylą pateiktų dokumentų duomenys. Anksčiau minėtoje Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartyje atsisakyti iškelti UAB „Gora“ restruktūrizavimo bylą, nustatyta, kad UAB „Gora“ yra nemoki nuo 2014 m. rugsėjo 30 d. Tuo tarpu išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-120-380-2022 esančioje 2018-11-28 FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad UAB „Gora“ nuo 2014-01-01 dirbo nuostolingai, dauguma finansinių rodiklių nepatenkinamos reikšmės; einamojo mokumo koeficientas nuo 2014-01-31 mažesnis kaip 1,2; kritinio mokumo koeficientas nuo 2014-02-27 mažesnis kaip 0,5; trumpalaikio įsiskolinimo koeficientas nuo 2014-01-01 didesnis kaip 60 proc., bendrasis pelningumo koeficientas nuo 2014-01-31 neigiamas, bendrasis skolos koeficientas nuo 2014-01-01 didesnis kaip 0,7, todėl, apibendrinus visų finansinių rodiklių reikšmes, nustatyta, kad UAB „Gora“ nuo 2014-01-31 tapo nemoki; ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad UAB „Gora“ laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 dirbo pelningai ir buvo moki, o laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-09-30 dirbo nuostolingai, dauguma finansinių rodiklių nepatenkinamos reikšmės, todėl nuo 2014 m. sausio 31 d. tapo nemoki. (t. 10, b. l. 60-61). Šių duomenų pagrindu darytina išvada, jog UAB „Gora“ nemokumo momentas yra 2014 m. sausio 31 d. Vadinasi įmonės direktorius R. J., būdamas atsakingas už sėkmingą įmonės finansinės ir vadybinės veiklos organizavimą, ekonominę naudą atitinkančių sprendimų priėmimą, apie blogėjančią įmonės finansinę padėtį ir įmonės nemokumą žinojo (privalėjo žinoti) nuo jo atsiradimo momento, t. y. nuo 2014 m. sausio 31 d., ir priimti atitinkamus sprendimus įmonės kreditorių interesų užtikrinimui. Taip pat turėjo informuoti įmonės akcininkę I. V. (ĮBĮ 8 str. 1 d.) ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o ne tęsti įmonės nuostolingą veiklą ir didinti skolas. Tačiau jis tik 2014 m. lapkričio 11 d. pateikė pareiškimą teismui iškelti UAB „Gora“ restruktūrizavimo, bet ne bankroto bylą. Konstatavus, kad nuo 2014 m. sausio 31 d. UAB „Gora“ buvo nemoki restruktūrizavimo galimybės jau nebebuvo, tą konstatavo teismas atsisakydamas iškelti restruktūrizavimo bylą. Aptartų duomenų pagrindu teismas daro išvadą, kad nuo 2014 m. sausio 31 d. atsiradus pareigai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Gora“ iškėlimo nei direktorius R. J., nei akcininkė I. V. šios pareigos nevykdė. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriams atsako solidariai (ĮBĮ 8 str. 4 d.).

51. Sprendžiant nuo kada apie įmonės blogėjančią finansinę padėtį tapo žinoma akcininkei I. V., turėtina omenyje, kad akcininkė I. V. apie įmonės realią finansinę padėtį vėliausiai turėjo sužinoti nuo 2014 m. kovo 14 d., nes patvirtinti 2013 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės duomenys 2014 m. kovo 14 d. buvo pateikti Juridinių asmenų registrui, todėl ji, kaip vienintelė UAB „Gora“ akcininkė, o to pasėkoje kaip atsakingas įmonės dalyvis ir jos padėtimi turintis domėtis asmuo, privalėjo susipažinti su savo įmonės finansiniais rodikliais. Nors atsakovės I. V. atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad nebuvo informuota apie realią bendrovės būklę, be to, tuo laikotarpiu buvo vaiko priežiūros atostogose (duomenys pateikti į bylą 2021-08-17) ir į įmonės veiklą nesikišo, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad I. V. per labai trumpą laikotarpį pasirašė net kelis svarbius, su įmonės finansine – ekonomine veikla susijusius dokumentus, tai vienintelio akcininko sprendimą, restruktūrizavimo metmenis ir prašymą Klaipėdos kredito unijai (KKU) dėl naujos sąskaitos atidarymo. Išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje (Nr. 1-120-380/2022) liudytoja apklausta I. V. yra paaiškinusi, kad aplinkybė, jog ji pasirašė dokumentus dėl UAB „Gora“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo, jai nebuvo žinoma, tai yra ji nežino, kas yra įmonės restruktūrizavimas, taip pat ji neruošė jokių dokumentų dėl šio proceso. Jeigu yra jos pasirašytas dokumentas, tai jis jai buvo pateiktas pasirašyti kartu su kitais dokumentais, tačiau ji jokių sprendimų dėl UAB „Gora“ veiklos nepriiminėjo. (t. 10, b. l. 26-27, 58-59). Taip pat ji teismui yra nurodžiusi, kad dėl sąskaitos atidarymo prašymo pasirašymo aplinkybių neprisimena ir tokio nėra pasirašiusi. Be to, I. V. dar paaiškino, kad tokio prašymo net nematė, todėl pasirašė, nes dokumentas galimai buvo įterptas tarp kitų jos pasirašomų dokumentų. Tačiau atlikta rašysenos ekspertizė ir jos išvada patvirtino, kad 2014-10-20 UAB „Gora“ vienintelio akcininko sprendime atsisakyti banko sąskaitą ir įgalioti juridinio asmens atstovą pasirašė būtent I. V. (6 t., 118-120 b. l.). Prieš tai nurodytus I. V. paaiškinimus teismas kaip tik vertina jos nenaudai, nes reikštų, kad I. V. vis tik pripažino pasirašydavusi su įmonės veikla susijusius dokumentus, nors teismui teigia nesidomėjusi UAB „Gora“ veikla. Kita vertus tai reiškia, kad būdama vienintelė įmonės akcininke ji nesidomėjo pasirašomų dokumentų turiniu, o tai visiškai nesuderinama su atidaus ir atsakingo įmonės dalyvio statusu. Nors ji nurodė, kad iš direktoriaus R. J. buvo gavusi žodinę informaciją apie tai, kad bendrovė susidūrė su laikinais sunkumais, tačiau patikėjo juo, kad bendrovės mokumą dar galima atkurti, todėl priėmė sprendimą ir patvirtino UAB „Gora“ restruktūrizavimo metmenis (1 t., 131, 132-155 b. l.) ir įpareigojo R. J. kreiptis į teismą iškelti UAB „Gora“ restruktūrizavimo bylą. Tokiu jos paaiškinimu apie galimybes atkurti įmonės mokumą teismas netiki, kadangi dar prieš pat direktoriui R. J. 2014 m. kovo 11 d. kreipiantis į teismą su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo (1 t., 64-66 b. l.), 2014 m. spalio 20 d. ji priėmė sprendimą kreiptis į KKU dėl kredito unijos pajaus įsigijimo ir sąskaitos unijoje atidarymo. Ši aplinkybė paneigia jos teiginius, kad įmonė nebuvo bankroto situacijoje ir galėjo būti restruktūrizuojama, nes prie pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo buvo pridėtas net 14 areštuotų sąskaitų sąrašas. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad įmonės sąskaitoms jau buvo pritaikyti areštai ir akcininkė apie tai žinojo (turėjo žinoti). Tačiau jeigu tikėti I. V. paaiškinimu, tuomet įmonei turint atidarytas ir veikiančias (neareštuota) sąskaitas nėra jokio pagrįsto poreikio tapti kredito unijos nare ir joje atidaryti dar vieną sąskaitą. Vadinasi jai, kaip akcininkei, turėjo kilti logiškas klausimas, kodėl būtent restruktūrizavimo išvakarėse įmonei reikalinga dar viena nauja sąskaita. Tačiau turint omenyje, kad būtent pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nurodyta, jog sąskaitos jau yra areštuotos, akcininkė turėjo logiškai suprasti, kad nauja ir bendrovės kreditoriams nežinoma sąskaita yra atidaroma tam, kad ateityje būtų išvengta ketinamų gauti lėšų patekimo į jau areštuotas UAB „Gora“ sąskaitas. Darydamas tokias išvadas teismas vadovaujasi ir išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje nustatytomis analogiškomis aplinkybėmis, kad 2014-10-20 buvo priimtas UAB „Gora“ vienintelės akcininkės I. V. sprendimas, kuriuo nuspręsta įstoti į Klaipėdos kredito uniją, įsigyti privalomąjį pajų, atidaryti banko sąskaitą kredito unijoje ir įgalioti R. J. tvarkyti sąskaitą, vykdyti mokėjimo nurodymus ir atlikti kitas finansines operacijas kredito unijoje. Taip pat turėtina omenyje, kad UAB „Intersera“, kurios direktorius yra T. V. (I. V. sutuoktinis) ir UAB „Gora“, kurios akcininkė yra I. V., atsakingi asmenys yra susiję. UAB „Gora“ atliko UAB „Intersera“ darbų už 1 000 000 Lt ir suteikė paskolą už 855 000 Lt, iš viso UAB „Intersera“ skolinga UAB „Gora“ 1 855 000 Lt. Tačiau kai UAB „Gora“ kreipėsi į teismą dėl restruktūrizacijos bylos iškėlimo, ji metmenyse nebuvo paminėjusi UAB „Intersera“ kaip debitorės, tuo nutylėdama svarbias finansines aplinkybes (10, b. l. 64-65).

52. Atsižvelgiant į tai kas anksčiau aptarta darytina išvada, kad bendrovės vadovas R. J., žinodamas, kad nuo 2014 m. sausio 31 d. įmonė yra nemoki ir nesikreipdamas dėl bankroto bylos jai iškėlimo, o teikdamas teismui pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakovas šios prezumpcijos nepaneigė, neįrodė, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas). Teismo vertinimu atsakomybė dėl nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo tenka tiek direktoriui R. J., tiek akcininkei I. V., kadangi, kaip minėta anksčiau, direktorius atsako už tinkamą veiklos organizavimą (Įstatų 64 p.), ir skolų kreditoriams nedidinimą įmonei susidūrus su tokios apimties finansiniais sunkumais, kurie yra nustatyti Specialisto išvadoje, jis privalėjo sušaukti akcininkų susirinkimą (Įstatų 13 p.), kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Įstatų 14 p.), tačiau nevykdė pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tuo pažeidė įmonės kreditorių teises ir nesirūpino įmonės turtu, kuris galėjo būti panaudotas įmonės skoloms padengti.

53. Tuo tarpu atsakovė I. V. būdama UAB „Gora“ akcininke netvirtino įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų (paskutinė atskaitomybė registrui pateikta tik už 2013 m.), nors tokią atsakovės pareigą numato Akcinių bendrovių įstatymas, įmonės atžvilgiu akcininkė elgėsi nesąžiningai, neatidžiai bei neatsakingai. Darytina išvada, kad anksčiau aptartų įrodymų pagrindu egzistuoja ir tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėto 2014 m. lapkričio 3 d. atsakovės I. V. sprendimo pradėti UAB „Gora“ restruktūrizavimo procesą, kuriuo buvo toliau nepagrįstai tęsiama nemokios įmonės veikla, bei ieškovės ginčytų pavedimų atlikimo, nepagrįstai inicijuoto restruktūrizavimo proceso metu. Sutiktina, kad jeigu nebūtų buvę minėto atsakovės sprendimo pradėti restruktūrizavimo procesą, kuris turint omenyje aptartus įrodymus buvo nepagrįstas, kadangi įmonė nuo 2014 m. sausio 31 d. jau buvo nemoki, bet įpareigojusi direktorių R. J. kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, tai UAB „Gora“ būtų greičiau buvusi iškelta bankroto byla ir taip užkirstas kelias ginčo pavedimų UAB „Ageras“ atlikimui. Atsižvelgiant į visa kas pasakyta, spręstina, kad akcininkei netaikomos vadovui numatytos pareigos, tačiau toks atsakovės įmonės akcininkės I. V. elgesys vertintinas kaip nesąžiningas ir neatsakingas ir nors akcininkė nevykdė valdymo funkcijos, tačiau pažeidė bendrąją sąžiningumo pareigą, piktnaudžiavo ribota atsakomybe, todėl darytina išvada, kad ji taip pat atsakinga prieš įmonės kreditorius dėl jiems padarytos žalos atlyginimo, nes neatliko bendrovės įstatuose nustatytų pareigų sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą ir patvirtinti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, taigi ir dėl jos neveikimo įmonės turtas neišsaugotas, nėra galimybės turtą perduoti bankroto administratoriui. Akcininkė nei 2014 metais, nei vėliau neinicijavo akcininko sprendimo dėl kreipimosi į teismą iškelti bankroto bylą įmonei esant faktiškai nemokiai, t. y. nevykdė Akcinių bendrovių įstatyme nurodytos pareigos ir toks atsakovės neveikimas vertintinas kaip nesąžiningas įstatyme nurodytų teisinių pareigų nevykdymas. Akcininkė, turėdama teises ir pareigas, pažeidė įmonės kreditorių teises, nesirūpino įmonės turtu, kuris galėjo būti panaudotas skoloms padengti, nederino savo teisių ir pareigų, nevykdė bendrosios pareigos elgtis sąžiningai ir rūpestingai, tarp jos nesąžiningų, neteisėtų veiksmų ir kreditoriams kilusios žalos yra priežastinis ryšys, todėl nesąžiningų veiksmų konstatavimas kartu reiškia ir jos, kai juridinio asmens dalyvio, kaltę. Atsakomybė akcininkei taikytina pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, kaip UAB „Gora“ dalyvei.

54. Sprendžiant, kurie atsakovai bei nuo kokios datos sužinojo apie bendrovės nemokumą (sužinojimo apie nemokumą momentas), akivaizdu, kad anksčiausiai apie nemokumą sužinojo direktorius R. J., kuris, kaip minėta, pasirašė 2013 m. finansinę atskaitomybę ir pateikė ją Juridinių asmenų registrui, vadinasi su jos duomenimis susipažino. Laikytina, kad nuo atskaitomybės paskelbimo Juridinių asmenų registre apie bendrovės blogėjančią finansinę padėtį sužiojo (turėjo sužinot) ir akcininkė I. V., nes kaip įmonės dalyvis turėjo pareigą domėtis bendrovės finansine padėtimi. Turint omenyje byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes manytina, kad kiti atsakovai, t. y. A. M. ir I. J. apie įmonės nemokumą sužinojo ne vėliau kaip 2014 m. spalio mėnesį. Tokia išvada daryti turint omenyje aplinkybę, kad tuo laikotarpiu A. M. eidamas direktoriaus pavaduotojo pareigas kreipėsi į kredito uniją dėl naujos sąskaitos atidarymo. Jam, kaip darbų vadovui, žinančiam gamybos procesus ir atsiskaitymo už darbus cikliškumą turėjo kilti logiškas klausimas kokiam tikslui atidaroma papildoma sąskaita, tačiau jis vis tiek kreipėsi dėl sąskaitos atidarymo. Juo labiau, kad byloje nustatyta, kad vėliau, jog raštu kreipėsi ir į užsakovą LR Sveikatos apsaugos ministeriją prašydamas pervesti pinigus už rangos objektą į naujai atidarytą sąskaitą. Taigi nėra pagrindo manyti, kad jis buvo tik direktoriaus nurodymų vykdytojas, kaip aiškino posėdžio metu, nes taip pat atstovavo bendrovę eidamas l. e. p. direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo pareigas, vadinasi buvo susipažinęs su UAB „Gora“ vykdomų darbo apimčių, įsipareigojimų ir finansinių srautų judėjimo procesais bei žinojo apie priimamus sprendimus ir jų priežastis. Bet kokiam klausimui kilus jis pagal subordinaciją turėjo galimybę paklausti ir išsiaiškinti su direktoriumi R. J.. Taigi visų bylos aplinkybių kontekste teismui akivaizdu, kad apie bendrovės nemokumą jis sužinojo bent jau 2014 m. spalio mėnesį.

55. Dėl atsakovo I. J. sužinojimo apie įmonės nemokumą momento turėtina omenyje, kad bylos duomenys patvirtina, jog jis pats bendrovės klientams ir užsakovams prisistatydavo svarbiu asmeniu bendrovėje, buvo statybų direktorius, buvo atsakingas už viešuosius pirkimus, sutarčių sudarymą ir visais šiais ir kitais aktualiais klausimais kasdien bendraudavo su direktoriumi R. J., taigi į jo pareigas įėjo būtinybė domėtis įmonės finansinėmis galimybėmis, nes jų nežinant nebūtų pagrindo dalyvauti viešuose pirkimuose ir teikti pasiūlymus UAB „Gora“ vardu dėl rangos darbų atlikimo. Darytina išvada, kad pagal savo pareigas apie bendrovės nemokumo momentą jis taip pat privalėjo žinoti bent nuo 2014 metų pavasario, po 2013 m. finansinės atskaitomybės pateikimo. Taigi be de jure vadovo R. J., vadovais de fakto laikytini ir I. J. bei A. M., dėl kurių veiksmų, tam tikrų sprendimų priėmimo, dar bus pasisakyta vėliau.

56. Sprendžiant dėl to, kuris (-ie) atsakovas (-ai) turėjo ir valdė BUAB „Gora“ turtą bei dokumentus ir kam kilo pareiga perduoti bankroto administratorei bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus darytina išvada, kad pareiga perduoti bankroto administratorei bendrovės turtą kilo paskutiniam įmonės direktoriui R. J., kaip tai numatyta tuo laikotarpiu galiojusio ĮBĮ 10 str. 4 d. 6 p., kad įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

57. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartyje UAB „Gora“ bankrotą pripažinti tyčiniu nustatyta, kad bankroto administratorė pareiškime nurodė, jog administratorei sąmoningai nebuvo perduoti buhalterinės apskaitos dokumentai. Kaip matyti iš juridinių asmenų registro išrašo, UAB „Gora“ veiklą pradėjo 2012 m. kovo 12 d. (b. l. 14, 9 tomas). Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog UAB „Gora“ buhalterinės apskaitos dokumentai atliekant atitinkamus tyrimus, buvo perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, Klaipėdos apskrities VPK Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybai. Iš bankroto administratorei perduotų dokumentų sąrašo matyti, kad buvo perduoti bankroto administratorei dokumentai ir 2012 metų, ir 2013 metų, ir 2014 metų. UAB „Gora“ buhalterinę apskaitą tvarkė UAB OGSB sprendimai.

58. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 30 d. nutartyje iškelti bankroto bylą nurodytas įpareigojimas UAB „Gora“ valdymo organams perduoti bankroto administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per 10 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Vadinasi paskutiniam įmonės vadovui atsirado pareiga perduoti administratoriui BUAB „Gora“ dokumentus ir turtą, sudaryti balansą. Nors paaiškinime bankroto administratoriui (1 t., b. l. 111-112) R. J. nurodė, kad turto perduoti negali, nes jį valdo statybų vadovas ir akcininkės I. V. brolis I. J., kad nežino kur šiuo metu įmonės turtas yra, tačiau teismas daro išvadą, kad būdamas bedrovės direktoriumi R. J. privalėjo panaudoti savo valdžią ir užkirsti kelią galimybei, kad bendrovės turtas patektų į už jį atsakomybės nenešančių asmenų disponavimą, nepaisant aplinkybės, jeigu tas asmuo ir yra akcininkės brolis. Kadangi nėra duomenų, kad R. J. būtų kreipęsis į ikiteisminio tyrimo institucijas su pareiškimu dėl dingusio bendrovės turto suradimo nurodydamas galimą jo buvimo vietą ar jį paėmusius asmenis (I. J. ar kitus), todėl darytina išvada, kad jeigu taip ir buvo, tai bendrovės turtas pas I. J. pateko su R. J. žinia, o tai vertintina, kad dėl turto praradimo yra atsakingas jis. Dėl dokumentų neperdavimo administratoriui R. J. tame pačiame paaiškinime nurodė, kad jie yra buhalterinę apskaitą tvarkiusioje įmonėje UAB „OGSB sprendimai“, kad perdavė tris UAB „Gora“ tomus, kurių numeriai yra 3, 5, 6, o kur šiuo metu yra transporto priemonės, priklausančios UAB „Gora“, pasakyti negali. Kadangi pats direktorius R. J. pripažino, kad neperdavė įmonės turto ir dokumentų administratoriui, kad turtas yra pas trečiuosius asmenis, darytina išvada, kad jis nevykdė pareigos turtą ir dokumentus išsaugoti, surasti ir perduoti.

59. Ieškovės UAB „Gora“ atstovas 2020-10-12 į bylą pateikė papildomus duomenis, t. y. UAB „Gora“ turto išrašą iš restruktūrizavimo metmenų ir 2015 11 23 UAB„ OGSB sprendimai“ perduotų UAB „Gora“ dokumentų aprašą (8 t., 65-66, 76 b. l.). Paaiškino, kad joks UAB „Gora“ turtas administratoriui perduotas nebuvo, o atitinkamai turto sąrašas yra nurodytas tik restruktūrizavimo plano metmenyse. Pridėjo 2015-11-23 lydraštį, patvirtinantį, kad 23 pavadinimų UAB „Gora“ apskaitos dokumentus bei registrus administratoriui UAB „Eurobankrotas“ perdavė UAB OGSB sprendimai (8 t., 65 b. l.) Iš pridėtos restruktūrizavimo plano metmenų ištraukos (8 t., 66 b. l.) matyti, kad UAB „Gora“ ilgalaikio turto sąraše nurodyti 29 jo vienetai (automobiliai, kompiuteriai, ekskavatorius, baldai, televizorius).

60. Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 30 d. nutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymo BUAB „Gora“ vadovui 2015-09-04 nutartimi buvo paskirta 1 000,00 Eur bauda. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-19 nutartimi atsakovės vadovui skirta 10,00 Eur bauda už kiekvieną Klaipėdos apygardos teismo 2015-03-30 nutarties nevykdymo dieną, o Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartimi nutarta apriboti BUAB „Gora“ buvusio vadovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę 3 (trejus) metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Taigi anksčiau aptarti duomenys patvirtina, kad R. J. už dokumentų neperdavimą teismo ne kartą taikytos sankcijos. Nei administratoriui, nei teismui R. J. įrodymų, kodėl nevykdo pareigos, nepateikė ir priežasčių, trukdančių jam šią pareigą įvykdyti, nenurodė. Teismo nutarčių dėl baudų jam skyrimo ir teisės eiti pareigas apribojimo neskundė. Vadinasi būtent jis ir turėjo perduoti bankroto administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus (ĮBĮ 10 str. 4 d. 6 p.). Kadangi kaip minėta, jis buvo vadovus de jure, todėl negalėjo leisti įmonei vadovauti įgaliojimų tam neturintiems asmenims. Jeigu tokie atsirado, kurie realiai perėmė vadovavimą, jis turėjo imtis priemonių tokiai situacijai suvaldyti ir tam užkirsti kelią. Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai dalį dokumentų perėmė iš UAB „Gora“ apskaitą tvarkiusios įmonės UAB „OGSB sprendimai“. Išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje liudytoja apklausta BUAB „Gora“ bankroto administratorės UAB „Eurobankrotas“ įgaliotas asmuo R. S. parodė, kad ji 2016-10-17 priėmimo–perdavimo aktu iš Klaipėdos AVPK KP Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos vyresniosios tyrėjos K. M. gavo UAB „Gora“ buhalterinės apskaitos dokumentus už 2012 m. ir 2013 m.

61. Dėl sąskaitos Klaipėdos kredito unijoje atidarymo ir mokėjimų iš/į ją. Išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-120-380/2022 esančiame 2019-06-25 apžiūros protokole užfiksuota, kad atlikus Klaipėdos kredito unijoje UAB „Gora“ vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrą, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2014-10-20 iki 2014-12-31 į minėtą sąskaitą UAB „Gora“ gavo piniginių įplaukų iš viso 2 109 817,47 Lt (611 045,37 Eur), laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-02-27 į minėtą sąskaitą UAB „Gora“ gavo piniginių įplaukų iš viso 51 648,70 Eur (bendra suma 662 694,07 Eur). Taip pat apžiūros metu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2014-11-12 iki 2015-01-30 iš minėtos sąskaitos buvo vykdomi mokėjimai nesilaikant mokėjimų eilės - UAB „Ageras“ 1 510 994,21 Lt (437 614,16 Eur) (t. 10, b. l. 60-61). Pastarojoje civilinėje byloje esantys įrodymai patvirtina apie iš Klaipėdos kredito unijos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2014-11-28, 2014-12-01, 2014-12-30 atliktus mokėjimus UAB „Ageras“ (2 t., b. l. 99, 100, 104). Iš viso iš Klaipėdos kredito unijoje UAB „Gora“ vardu atidarytos sąskaitos nuo 2014 m. lapkričio 12 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. buvo atlikti 437 614,16 Eur sumos mokėjimai UAB „Ageras“. Anksčiau aptartais bylos duomenimis nustatyta, kad BUAB „Gora“ nuo 2014 m. lapkričio 12 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. įvykdyti 437 614,00 Eur mokėjimai atsakovei UAB „Ageras“ buvo atlikti tuo laikotarpiu kai UAB „Gora“ turtas ir piniginės lėšos buvo areštuotos (2 t., 115 b. l.), todėl šie mokėjimai vertintini kaip prieštaraujantys Turto arešto aktų registro įstatymo nuostatoms (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnis) ir juridinio asmens teisnumui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.82 straipsnis), nes teismo 2014-11-04 nutartimi UAB „Gora“ turtas ir piniginės lėšos tuo laikotarpiu jau buvo areštuotos. Taigi iš Klaipėdos kredito unijoje UAB „Gora“ vardu atidarytos sąskaitos nuo 2014 m. lapkričio 12 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. atlikti ginčijami 437 614,16 Eur sumos mokėjimai UAB „Ageras“ neatitiko ekonominės verslo logikos ir buvo akivaizdžiai žalingi bankrutuojančiai UAB „Gora“, kadangi šia suma sumažėjo jos galimybės atsiskaityti su kreditoriais, kurių reikalavimai buvo patvirtinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 14 d. nutartimi bankrutuojančios UAB „Gora“ bankroto byloje (2 t., 107-114 b. l.). Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 11 d. sprendimu šie UAB „Gora“ nuo 2014 m. lapkričio 12 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. UAB „Ageras“ atlikti mokėjimai 437 614 Eur sumai pripažinti negaliojančiais. Turint omenyje tai kas aptarta, darytina išvada, kad šie UAB „Gora“ mokėjimai pažeidžia bankrutavusios UAB „Gora“ kreditorių interesus nuo pat jų atlikimo momento.

62. Sprendžiant ar ginčijamų mokėjimų atsakovei BUAB „Ageras“ vykdymo metu, t. y. laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 12 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., UAB „Gora“ turėjo teisę disponuoti UAB „Gora“ KB Klaipėdos kredito unija ir AB Šiaulių bankas sąskaitose buvusiomis lėšomis (ginčo mokėjimų dalyku), pasakytina, kad nors bedrovės direktorius pateikė teismui pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tačiau teisme gavus kreditorės UAB „Perdanga“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutartimi buvo pritaikyti ribojimai disponuoti UAB „Gora“ turtu ir lėšomis sąskaitose, t. y. pritaikytas areštas. Taigi dėl to, jog UAB „Gora“ sąskaitos 2014 m. lapkričio 4 d. nutartimi jau buvo areštuotos teismui priėmus kreditorės UAB „Perdanga“ ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, UAB „Gora“ ginčijamų mokėjimų atsakovei BUAB „Ageras“ vykdymo metu neturėjo teisės disponuoti UAB „Gora“ KB Klaipėdos kredito unija ir AB Šiaulių bankas sąskaitose buvusiomis lėšomis. Tačiau nepaisant teismo nutartimi nustatytų ribojimų bendrovės direktorius, turėdamas tikslą gauti lėšas už UAB „Gora“ atliktus rangos darbus iš Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pagal 2014-07-23 tarp Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir jungtinės veiklos pagrindu veikiančios įmonių grupės, susidedančios iš UAB „Gora“, UAB „Vilungė“ ir VšĮ Respublikine Vilniaus psichiatrijos ligonine pasirašytą statybos rangos sutartį Nr. 6.28-4/2014/S-285, dėl VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės pastatų Vilniuje, Parko g. 15 stogų rekonstravimo: pastatų 4D1p, 5D1p, 15F2p (1f1p) stogų dangos keitimo ir pastatų 4D1p, 5D1p, 6D1p, 7D1p, 9D2p, 10D2p stogų perdangos šiltinimo darbų atlikimo, 2014-10-31 UAB „Gora“ juridinis vadovas R. J. kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją (Užsakovą) prašydamas UAB „Gora“ už atliktus rangos darbus priklausančias lėšas pervesti į UAB „Vilungė“ sąskaitą banke, nors šio prašymo pateikimo metu UAB „Gora“ atžvilgiu jau galiojo turto arešto aktų registre įregistruoti areštai. Tačiau Respublikos sveikatos apsaugos ministerija 2014-11-11 raštu atsisakė pervesti lėšas į UAB „Vilungė“ sąskaitą. Tuomet UAB „Gora“ kreipėsi su prašymu pervesti lėšas į 2014 m. spalio 20 d. akcininkės I. V. pareiškimu atsidarytą naują sąskaitą Klaipėdos kredito unijoje ir unijoje esančią atsiskaitomąją sąskaitą. Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad UAB „Gora“ naują sąskaitą atidarė būtent dėl to, kad siekė gauti pinigus iš Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pagal 2014-07-23 statybos rangos sutartį už VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės pastatų rekonstravimą, nes kitos įmonės sąskaitos jau buvo areštuotos. Kad į minėtą kredito unijos sąskaitą būtų gauti pinigai, prie to savo veiksmais taip pat prisidėjo ir atsakovas A. M.. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas A. M., aiškiai žinodamas ir suprasdamas įmonės finansines problemas, bei siekdamas apeiti įmonei taikomus suvaržymus, siekdamas neteisėto tikslo išvengti lėšų arešto, 2014 m. lapkričio 7 d. raštu (1 t., 198 b. l.) nurodė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai ir VšĮ Respublikinei Vilniaus psichiatrijos ligoninei, kad pasikeitė UAB „Gora“ sąskaitos rekvizitai ir prašė visas už darbus priklausančias pinigines lėšas pervesti į UAB „Gora“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Lietuvos kredito unijos Klaipėdos kredito unijoje. Atsakovas A. M. paminėtą raštą pasirašė, kaip UAB „Gora“ direktoriaus pavaduotojas. Kadangi bylos duomenys bei jo paties paaiškinimas patvirtina, jog kai kuriais laikotarpiais jis laikinai eidavo ir įmonės vadovo pareigas, todėl pagrįstai manytina, kad negalėjo nežinoti ir nesuprasti realios faktinės UAB „Gora“ finansinės ir teisinės padėties, t. y. aplinkybių, kad įmonė faktiškai yra nemoki, kad jai taikomi ribojimai bei turto ir piniginių lėšų areštai. Kaip minėta anksčiau akcininkės sprendimu buvo atidaryta sąskaita KKU, taigi direktoriui R. J. įpareigojus, atsakovui A. M. paprašius iš Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos į A. M. nurodytą sąskaitą Klaipėdos kredito unijoje buvo pervestos lėšos už VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės stogų rekonstravimo darbus, kas sąlygojo po to sekusį šių įmonei priklausančių 437 614,16 Eur pinigų sumos neteisėtą pervedimą UAB „Ageras“, taip nesilaikant mokėjimų eiliškumo ir apeinant areštuotas sąskaitas, į kurias patekusios lėšos būtų buvusios skirtos visų bendrovės kreditorių reikalavimų patenkinimui. Minėta, kad šie ginčijami mokėjimai neatitiko ekonominės verslo logikos, jie buvo akivaizdžiai žalingi BUAB „Gora“, kadangi tuo buvo sumažintos nemokios ir bankrutuojančios UAB „Gora“ kreditorių galimybės patenkinti savo finansinius reikalavimus iš UAB „Ageras“ sumokėtų 437 614,16 Eur. Kadangi už bendrovės valdymą buvo atsakingas bendrovės vadovas R. J., jis asmeniškai priiminėjo sprendimus dėl mokėjimų bei lėšų skirstymo, jis turėjo teisę disponuoti KB Klaipėdos kredito unija ir AB Šiaulių bankas sąskaitose buvusiomis BUAB „Gora“ lėšomis. Išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-120-380/2022 duodamas parodymus R. J. patvirtino, kad jis ne tik nesilaikė mokėjimų kreditoriams eiliškumo, bet ir pasisavino dalį piniginių lėšų, kas sąlygojo įmonės bankrotą.

63. Išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-120-380/2022 (LITEKO duomenys, CPK 179 str. 3 d.) konstatuota, kad R. J. dėl UAB „Gora“ sunkios ekonominės padėties ir nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik keleto iš jų reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams, t. y. būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, laikotarpiu nuo 2014-01-31 iki 2015-03-30, veikdamas tyčia, žinodamas, kad UAB „Gora“ nuo 2014-01-01 dirba nuostolingai ir nuo 2014-01-31 yra sunkios ekonominės būklės ir nemoki, akivaizdžiai gresiant bankrotui, nes teismo nutartimis buvo taikomi nuosavybės teisės apribojimai UAB „Gora“ turtui, turtinėms teisėms ir piniginėms lėšoms, leidžiant vykdyti atsiskaitymus su nurodytu ieškovu bei UAB „Gora“ darbuotojais, atlikti privalomus mokėjimus valstybės, savivaldybės ir VSDFV biudžetams, nuo 2014-06-17 galiojant UAB „Gora“ kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ir piniginių lėšų atitinkamai apimčiai areštui, pažeisdamas LR CK 6.930¹ straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas, vykdė mokėjimus nesilaikydamas numatytos tvarkos. Būtent, turėdamas tikslą atidaryti naują, kreditoriams nežinomą sąskaitą, įtikino UAB „Gora“ akcininkę I. V., nesuvokusią jo (R. J.) nusikalstamų veiksmų pobūdžio, 2014-10-20 priimti vienintelės akcininkės sprendimą įstoti į Klaipėdos kredito uniją, įsigyti privalomąjį Klaipėdos kredito unijos pajų, atidaryti naują sąskaitą UAB „Gora“ vardu ir įgalioti sąskaitą tvarkyti jį, R. J., kurį jis (R. J.) 2014-10-20 pateikė Klaipėdos kredito unijai, esančiai adresu Rūtų g. 4/Alyvų g. 2, Klaipėdoje, bei šios sprendimo pagrindu Klaipėdos kredito unijoje UAB „Gora“ vardu buvo atidaryta jo (R. J.) žinioje esanti sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Po to, tęsiant nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2014-10-20 iki 2014-12-31 į minėtą sąskaitą UAB „Gora“ gavo piniginių įplaukų iš viso 2 109 817,47 Lt (611 045,37 Eur), laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-02-27 į minėtą sąskaitą UAB „Gora“, gavus piniginių įplaukų iš viso 51 648,70 Eur (bendra suma 662 694,07 Eur), tai yra nurodytų (atitinkamų debitorių sąskaitų) iš jų pervestų lėšų, laikotarpiu nuo 2014-11-12 iki 2015-01-30 vykdė mokėjimus nesilaikydamas numatytos tvarkos, išmokėjo UAB „Ageras“ 1 510 994,21 Lt (437 614,16 Eur) sumą pagal sąskaitas faktūras, išrašytas nuo 2014-11-12 iki 2014-12-31. (10 t., 36-37 b. l.) ir kitiems (dėl neaktualių pastarajai bylai nepasisakytina). Tokiu būdu UAB „Gora“ direktorius R. J., UAB „Gora“ esant sunkios ekonominės padėties ir nemokiai, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, nesilaikydamas mokėjimų eilės tvarkos, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik keleto kreditorių, tarp jų – UAB „Ageras“ 1 510 994,21 Lt (437 614,16 Eur) ir tuo padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams (išvardinti). Be to, R. J. sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams. Laikotarpiu nuo 2012-02-24 iki 2015-06-18, būdamas UAB „Gora“ direktoriumi,/.../, atlikdamas bendrovės valdymo funkcijas, pažeisdamas LR CK 2.87 straipsnio 1 dalies nuostatas, /.../, pažeisdamas Įstatų 8 punkto nuostatas,/.../, pažeidžiant 2001 m. kovo 20 d. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (Nr. IX-216) 2 straipsnio 8 dalies nuostatas,/.../, sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams. R. J. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad nuo 2012 metų iki 2015 metų buvo UAB „Gora“ direktoriumi, įmonėje jis priimdavo visus sprendimus, vadovavo įmonės „Gora“ veiklai, ieškodavo klientų, organizuodavo objektų statybos darbus. Jis buvo atsakingas už UAB „Gora“ kasą, turėjo prisijungimus prie UAB „Gora“ banko sąskaitų, t. y. turėjo kodų generatorius ir kodų korteles, buvo atsakingas už atsiskaitymą su pirkėjais, įmonėje pirminius apskaitos dokumentus, jo nurodymu, išrašydavo biuro darbuotojai. Nusikalstamą veiką jis vykdė ir per UAB „Gora“ darbuotojus E. J. (statybų vadovą), E. O. (medžiagų tiekėją), A. M. (projektų vadovą). Prisipažįsta, kad jis, veikdamas vienas, iš UAB „Gora“ pasisavino 1 485 382,04 Lt (430 196,37 Eur) sumą. Nurodė, kad siekdamas pratęsti įmonės „Gora“ veiklą, kai jai akivaizdžiai grėsė bankrotas, pažeidė mokėjimų eilės tvarką, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkino tik keleto kreditorių reikalavimus, bet tik tų, kurie galėjo padėti tęsti įmonės veiklą. Prisipažino, kad sąmoningai blogai valdė UAB „Gora“ ir jo veiksmai nulėmė įmonės bankrotą. Taigi be civilinėje byloje nustatytų aplinkybių, kad UAB „Gora“ kreditoriams buvo padaryta žala ir ją padarė direktorius R. J., žalos kreditoriams padarymo faktą patvirtina ir minėti baudžiamosios bylos duomenys.

64. Byloje sprendžiant dėl atsakovo A. M. civilinės atsakomybės anksčiau aptartų duomenų pagrindu darytina išvada, kad jis, kaip tokio lygio specialistas (projektų vadovas), atitinkamais laikotarpiais laikinai eidamas ir direktoriaus pareigas, būtent atliktų darbų su užsakovu LR sveikatos apsaugos ministerija akto pasirašymo metu 2014-10-27 eidamas direktoriaus pavaduotojo pareigas (2 t., 8-23 b. l.), 2014-10-31 eidamas direktoriaus pavaduotojo pareigas pasirašęs LR sveikatos apsaugos ministerijai PVM sąskaitą faktūrą (2014-11-10 anuliuotą), eidamas direktoriaus pavaduotojo pareigas 2014-10-27 atliktų darbų aktą Nr. 1 (2 t., 44-59 b. l.), 2014-11-28 pasirašęs atliktų darbų aktą Nr. 2 (2 t., b. l. 60-78), 2014-11-28 pasirašęs baigiamąjį darbų perdavimo-priėmimo aktą, buvo pakankamą patirtį turinčiu UAB „Gora“ darbuoju, todėl kaip tokio lygio specialistas (vienas iš vadovų), žinojo, (negalėjo nežinoti) apie įmonės darbų apimtis, gaunamus ir vykdomus užsakymus, atsiskaitymus su rangovais ir tiekėjais, finansinių srautų judėjimą ir pokyčius. Tai akivaizdu ir iš jo pasirašyto rašto dėl darbų vykdymo VšĮ respublikinei Vilniaus psichiatrijos ligoninei (2 t., 28 b. l.). Yra pagrindas manyti, kad pavedimus iš Klaipėdos kredito unijoje atidarytos sąskaitos atliko ir A. M., nes iš bylos aplinkybių visumos yra pagrindas spręstina, jog gebėjo naudotis nustatytu prisijungimo prie IP adreso metodu. Ieškovės BUAB „Gora“ atstovas 2020-10-12 į bylą pateikė papildomus teismo įpareigotus pateikti duomenis (8 t., 60-62 b. l.), t. y. 18 IP adresų (IP adresų geografinė informacija) (8 t., 67-75 b. l.). Klaipėdos kredito unija pateikė duomenis iš kokių IP adresų buvo jungtasi prie sąskaitos atliekant mokėjimo nurodymus (8 t. 77 b. l.). UAB „Gora“ administratoriui paprašius Klaipėdos apygardos prokuratūrą pateikti duomenis apie tai, kam priklauso Klaipėdos kredito unijos nurodyti IP adresai, iš kurių buvo jungtasi prie Klaipėdos kredito unijoje UAB „Gora“ vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), atliekant mokėjimo pavedimus laikotarpiu nuo 2014-11-12 iki 2014-12-31, 2019-05-28 prokuroro nutarimu prašymas buvo atmestas. Paaiškinta, jog dėl IP adreso priklausomybės nustatymo reikia kreiptis į IP adresą administruojantį Interneto paslaugos teikėją, o jei IP adresas specialios paskirties (vidinio tinklo), tuomet - į asmenį, kuris pateikė IP adresą. Teismo posėdžio 2021-03-10 metu ieškovo atstovas paaiškino, kad pagal teismo liudijimą informacijos dėl IP adresų priklausomybės negavo. Į kreipimąsi jam atsakė, kad informacija nėra išlikusi, duomenų nepateikė. Kai kurie IP adresai, turint omenyje 2014 metų gruodžio mėnesio laikotarpį, kuomet UAB „Ageras“ buvo pervesta apie milijonas litų, yra duomenys, kad tie pavedimai daryti naudojantis trimis IP adresais, iš kurių du yra Nyderlandų, o vienas Lietuvoje. Tačiau duomenų iš Nyderlandų niekas neteikia. Iš ieškovo atstovo pateiktų teismo liudijimo pagrindu gautų duomenų dėl IP adresų dokumento (VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė atsakymas Nr.K2-702, ir Cgates atsakymas Nr. 208, 8 t., 168-169, 170-172 b. l.) matyti, jog pavedimai iš skirtingų IP adresų buvo atliekami kelių asmenų. Nuo 2014 m. gruodžio 30 d., kai iš Sveikatos apsaugos ministerijos buvo gauta 1 065 323,24 eurų suma tą pačią dieną buvo atlikti trys pavedimai: 100 000, Lt, 50 000 Lt, ir 850 000 Lt. Atliekant pavedimus buvo jungiamasi per IP adresus: (duomenys neskelbtini) (Lietuva, Vilniaus apskritis), (duomenys neskelbtini) (Nyderlandai, Zuid-Holland, Krimpen) ir (duomenys neskelbtini) (Nyderlandai, Gelderland, Rossum). Ieškovo atstovas nurodė, kad jam iš nurodytų duomenų akivaizdu, jog vienas asmuo tą pačią dieną negalėjo jungtis prie banko sąskaitos iš skirtingose šalyse esančių IP adresų. Keletas IP adresų, kaip matyti iš pateikiamų duomenų, priskirtas Cgates klientui R. R. (IP adresas (duomenys neskelbtini)) ir viešajai įstaigai Respublikinei Vilniaus psichiatrijos ligoninei, kas ieškovui pagrįstai leidžia teigti, kad mokėjimai buvo atliekami UAB „Gora“ atstovams siekiant slėpti mokėjimo atlikimo aplinkybes, pasinaudojant (neteisėtai) nurodytų asmenų IP adresais, nes akivaizdu, kad nurodyti asmenys neturi jokių sąsajų su tuometiniais UAB „Gora“ atstovais. Atsižvelgiant į aptartus duomenis ir adresus, iš kurių buvo prisijungta ir per elektroninę bankininkystę buvo daromi mokėjimai, akivaizdu, kad prisijungta buvo tiek iš įvairių Lietuvos teritorijos vietų, tiek iš užsienio. Teismas tiki ieškovo atstovo nurodytais argumentais, kadangi iš į bylą ieškovo atstovo pateikto 2023 m. sausio 12 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžio (10 t., 138-165 b. l.), matyti, kad jame nustatyta, jog atsakovas A. M. (kaip fizinis asmuo) buvo nuteistas už tai, kad apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą ir pasikėsino įgyti svetimą turtą. 2018 metų rugsėjo – lapkričio mėnesiais padarė net keletą nusikalstamų veikų pasinaudodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta IP adresų nustatymo – keitimo programa, iš IP adreso (duomenys neskelbtini) prisijungė prie atitinkamo banko filialo ir A. M. vardu internetinėje svetainėje užpildė paraišką kreditui gauti. Nuosprendis nuasmenintas, tačiau atsakovas A. M. patvirtino, kad šis nuosprendis priimtas jo atžvilgiu. Ikiteisminio tyrimo institucijai atsakius, kad nėra galimybės nustatyti IP adresų, iš kurių buvo prisijungtą prie Klaipėdos kredito unijoje UAB „Gora“ vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), nustačius, jog pavedimai iš skirtingų IP adresų buvo atliekami kelių asmenų, turint duomenis, kad tokius gebėjimus turi atsakovai A. M. (baudžiamosios bylos duomenys) ir I. J., nes nepaneigta, kad jo sutuoktinė taip pat turėjo UAB „Gora“ PIN generatorių ir prisijungimo PIN kodus, o bylos duomenys patvirtina, kad jis tokius mokėjimus taip pat atlikdavo. Teismas bylos įrodymų visumos pagrindu daro išvadą, kad tiek A. M., tiek I. J. savo veiksmais prisidėjo prie piniginių pervedimų iš KKU UAB „Gora“ atidarytos sąskaitos.

65. Vertinat I. J. vaidmenį padarant žalą BUAB „Gora“ kreditoriams turėtina omenyje, kad 2022-10-14 teismo nuosprendyje yra nurodyta, jog liudytoja apklausta S. G. parodė, kad ji yra UAB „Nordus“ akcininkė. 2013 metų balandžio 12 dieną UAB „Nordus“ ir UAB „Gora“ pradėjo bendradarbiauti. UAB „Nordus“ teikė subrangos paslaugas UAB „Gora“. Visi derinimai, aptarimai dėl sutarčių, apmokėjimų, darbų perėmimo vykdavo su I. J., o dokumentus pasirašydavo R. J.. Atsiskaitymai su jų įmone visada vėluodavo, tačiau nuo 2014 m. birželio mėnesio visiškai pradėjo nebemokėti jokių įmokų. UAB „Gora“ darbuotojai I. J. ir R. J. sakydavo, kad įmonė neturi pinigų, nes savivaldybės vėluoja atsiskaityti su jų įmone. (nuosprendžio 94 l.). Liudytoju apklaustas I. J. parodė, kad UAB „Gora“ dirbo paskutinius 2–3 metus iki bankrutuojant įmonei. Jo pareigos buvo statybų direktorius. Jis buvo atsakingas už viešuosius pirkimus, jų skaičiavimą, apskundimą, viešųjų konkursų stebėjimą, pasirengimą. Taip pat kartais dalyvaudavo UAB „Gora“ gamybiniuose susirinkimuose, reikšdavo savo nuomonę, dalydavo patarimus. Tuo tarpu bylos duomenys patvirtina, kad I. J. su UAB „Gora“ verslo ryšius turintys kitų įmonių atsakingi asmenys atpažindavo kaip įmonės vadovą, jis pristatydavo save itin svarbiu UAB Gora“ asmeniu, apie tai patvirtino ir liudytoja S. G., kad visi derinimai, aptarimai dėl sutarčių, apmokėjimų, darbų perėmimo vykdavo su I. J.. Įvertinus viešoje erdvėje skelbiamus UAB „Gora“ duomenis sietinus su atsakovu I. J. akivaizdu, kad atsakovas I. J. įvardijamas kaip UAB „Gora“ faktinis vadovas, kreditoriai bei kiti UAB „Gora“ veikla suinteresuoti asmenys atsakovą I. J. atpažįsta kaip UAB „Gora“ vadovą, priimdavusį svarbiausius sprendimus įmonės veiklos klausimais. Iš į bylą pateiktų UAB „Gora“ direktoriaus R. J., bei statybų direktoriaus vizitinių kortelių kopijų akivaizdu, kad jos yra visiškai identiško dizaino, todėl ši aplinkybė taip pat vertintina kaip galimybė aplinkiniams šiuos asmenis laikyti vienodo reikšmingumo ir vertinti kaip įmonės vadovus (10 t., 133 b. l.). Turėtina omenyje aplinkybė, kad I. J. 2014-07-29 socialiniuose tinkluose publikavo UAB „Gora“ automobilio Mercedes Benz fotonuotrauką, pristatydamas ją „mano gražuolis“ (2 t., b. l. 106). Kiti bylos duomenys bei šalių paaiškinimai patvirtina, kad šio automobilio valstybiniai numeriai buvo „(duomenys neskelbtini)“ ir jį dažnai vairuodavo I. J.. Iš ieškovo nurodyto 2014 m. lapkričio 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimo administracinėje byloje Nr. A2.6.-3821-972/2014 turinio (LITEKO duomenys) matyti, kad I. J. 2014-09-03, apie (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę Mercedes-Benz S450, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai teisė vairuoti transporto priemonę atimta. Dėl pažeidimo paaiškino, kad taip elgėsi, nes buvo svarbus susitikimas su užsakovu, o įmonės pasamdytas vairuotojas tuo metu buvo susirgęs. Prašo skirti baudą, nes jam atliekant administracinį areštą labai stoja įmonės veikla. Iš šių aplinkybių yra pagrindas spręsti, kad jo vaidmuo, jo paties vertinimu, įmonėje yra lemiamas. Turėtina omenyje, kad ir UAB „Gora“ išrašomose sąskaitose-faktūrose būdavo nurodomas atsakovo I. J. telefono numeris. Atsižvelgiant į aptartus ir kitus minėtus bylos duomenis spręstina, kad yra pagrindas išvadai, jog atsakovas I. J. buvo vienu faktinių UAB „Gora“ vadovų.

66. Be viso kas aptarta anksčiau turėtina omenyje, kad visi atsakovai tarpusavyje susiję giminystės ryšiais (I. V.. I. J.), arba siekiu iš UAB „Gora“ veikos gauti asmeninės finansinės naudos (R. J., A. M.), todėl darytina išvada, kad ginčijamus pavedimus atliko būtent atsakovai A. M. bei I. J., o visi bendrai tuo taip pat padarė bankrutuojančiai UAB „Gora“ žalą. Minėta, kad UAB „Gora“ prisijungimo prie bankininkystės PIN generatorių tam tikru laikotarpiu turėjo ir UAB „Gora“ komercijos direktorė M. A. (M. J.), I. J. sutuoktinė, su kuria pastarasis jau nuo 2012 metų buvo artimuose santykiuose. Tai patvirtina aplinkybės, kad iš 2099 m. gruodžio 30 d. D. B. (nuomotojo) su I. J. (nuomotoju) sudarytos nuomos sutarties turinio matyti, jog nuomotojas perduoda nuomotojui laikinai valdyti ir naudotis butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini) (10 t., 113-114 b. l.). Iš D. B. sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2010-01-01-01 iki 2013-11-29 (10 t., 115-124 b. l.) matyti, jog už buto nuomą į D. B. sąskaitą mokėdavo ir M. A., nes mokėjimai atlikti 2012-03-09, 2012-05-11, 2012-06-04, 2012-07-04, 2012-09-11, 2012-10-29, 2012-12-21, 2013-05-29, 2013-08-01, 2013-08-21, 2013-09-18, 2013-10-18. Šias aplinkybes teismas vertina įrodančias, kad iš D. B. išsinuomotame bute I. J. bent jau nuo 2012 metų pradžios gyveno kartu su M. A., su kuria vėliau ir susituokė. Butas adresu (duomenys neskelbtini), I. J. subnuomotas buvo tik trumpą laikotarpį nuo 2012-07-01 iki 2012-09-30 (10 t., b. l. 148). Taigi M. A. ir I. J. artimi santykiai akivaizdūs nuo 2012 metų.

67. Byloje taip pat nustatyta, kad UAB „Gora“ direktorius R. J. 2014-12-31 priėmė nurodymą buhalterijai dėl statybinių medžiagų ir pagalbinių priemonių nurašymo, kurių bendra suma 894 026,11 Lt (1 t., 188 b. l.). Tuo tarpu Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartimi UAB „Gora“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Nustatyta, jog byloje nėra įrodymų, kad UAB „Gora“ finansinės ataskaitos už veiklos laikotarpį, išskyrus 2013 metus, buvo sudarytos ir tvarkomos 44 punkte nustatyta tvarka, finansinė atskaitomybė nebuvo pateikta Juridinių asmenų registrui. 2017-05-22 teismo posėdyje priimta žodine nutartimi bankroto administratorei buvo nustatytas terminas pateikti turimus įrodymus apie UAB „Gora“ finansinę būklę 2012 metais, 2014 metais. Bankroto administratorė pateikdama turimus įrodymus, pateikė tik 2012 metų balansą pasirašytą įmonės vadovo R. J., nepasirašytą buhalterinę apskaitą tvarkančio asmens, finansinės atskaitomybės dokumentų už 2014 metus nepateikė (b. l. 26, 11 tomas). Nustatyta, jog teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai (netvarkyta arba neišsaugota arba tvarkyta aplaidžiai), akivaizdu, jog dėl to nėra galimybės pilnai nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Taigi įmonė buvo nemoki, įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, o UAB „Gora“ esant nemokiai direktorius R. J. 2014-12-31 vis tiek priėmė nurodymą dėl statybinių medžiagų ir pagalbinių priemonių nurašymo, kurių bendra suma 894 026,11 Lt (258 927,86 Eur). Šią aplinkybę teismas taip pat vertina kaip turinčią priežastinį ryšį tarp UAB „Gora“ nemokios padėties esminio pabloginimo (tiek dėl negautų 437 614,16 Eur pajamų, tiek dėl 2014 m. gruodžio 31 d. nurašytų 258 927,86 Eur statybinių medžiagų) ir atsakovo veiksmų.

68. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 p.).

69. Turint omenyje anksčiau aptartų įrodymų ir bylos aplinkybių visumą nustatyta, jog UAB Gora“ kreditoriams dėl nuo 2014 m. sausio 31 d. nemokios UAB Gora“ padėties pabloginimo, dėl negautų 437 614,16 Eur pajamų, dėl nurašytų statybinių medžiagų, visi atsakovai vienokiais ar kitokiais neteisėtais veiksmais lėmė nemokios įmonės finansinės padėties blogėjimą, taip pat bankroto situacijoje esančios įmonės atsikaitymą išskirtinai su kreditoriumi UAB „Ageras“ šiam nepagrįstai suteikiant pirmenybę patenkinti savo kreditorinį reikalavimą iš Klaipėdos kredito unijoje atidarytos sąskaitos tuo laikotarpiu, kai UAB Gora“ jau galiojo teismo nutartimi nustatytas draudimas disponuoti turtu ir piniginėmis lėšomis, todėl UAB „Ageras“ pervestos 437 614,00 Eur sumos dydžiu padarė žalos įmonei šia suma sumažindami jos galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Tarp atsakovų neteisėtų veiksmų, žalos (nuostolių) yra priežastinis ryšys (CPK 178 straipsnis) ir anksčiau aptarti kalti veiksmai (kaltė) (CK 6.246-6.249 straipsniai). Teismui nustačius, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jų kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jų kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovai (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis. Darytina išvada, kad jie jos nepaneigė.

70. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ginčijamų juridinio asmens dalyvio veiksmų (sandorių) formalus teisėtumas, nustačius, kad šie veiksmai yra nesąžiningi, iš esmės neturi įtakos sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio ir valdymo organo nario atsakomybės, todėl tokių veiksmų teisėtumo vertinimas nėra būtinas. Juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, t. y. pareigas veikti išimtinai juridinio asmens interesais (CK 2.87 straipsnis) ir šių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia valdymo organo nario atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį. Kreditoriams įmonės valdymo organo narys ir nurodyti kiti, vienas su kitu susiję atsakovai, elgėsi nesąžiningai ir bendrai padarė žalą, todėl ir atsakyti turi solidariai. Nors pagal bendrąją CK įtvirtintą taisyklę (CK 6.5 straipsnis) skolininkų daugėto atveju prievolė yra dalinė, CK 6.6 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. CK 6.279 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas praktikoje yra pažymėjęs, kad CK 6.6 straipsnio 3 dalies ir 6.279 straipsnio 1 dalies normos gali būti taikomos, t. y. atsakomybė yra solidari, kai ne vienam asmeniui yra priskirtina visa žala arba aiški jos dalis, o priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis yra vienodas. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šioje teisės normoje įtvirtinta kiekvieno asmens bendroji pareiga elgtis atsargiai, t. y. rūpestingumo pareiga. Pagal to paties straipsnio 2 dalį nustatytas visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris taikomas turtinei žalai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-345/2007). Kadangi teismas nenustatė protingo pagrindo priskirti atskiras deliktinės atsakomybės dalis konkrečiam atsakovui, nes atriboti kiekvieno atsakovo atsakomybę subsidiariai nėra galimybės, kadangi jie visi savo bendrais suderintais veiksmais prisidėjo prie žalos padarymo, būdami tarpusavyje susiję ir siekė, kad BUAB „Gora“ negautų pajamų už atliktus rangos darbus objekte Parko g. 15, Vilniuje ir šie veiksmai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su padaryta žala įmonės kreditoriams, todėl darytina išvada, kad visi atsakovai tiesiogiai prisidėjo prie 437 614,00 Eur žalos padarymo ir sprendžia, kad atsakovams taikytina solidarioji deliktinė atsakomybė ir 437 614,00 Eur žalos suma iš atsakovų priteistina solidariai. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovo R. J. ieškovei UAB „Dator“ jau yra priteista 575 015,38 Eur žalos suma 2022 m. spalio 14 d. teismo nuosprendžiu pagal CK 6.263 straipsnį, ši suma apima prašomą priteisti žalos sumą šioje nagrinėjamoje byloje, todėl antrą kartą nebegali būti priteisiama. Darytina išvada, kad ieškinys jo atžvilgiu buvo pareikštas pagrįstai, tačiau po to, kai jo atžvilgiu 2022 m. spalio 14 d. buvo priimtas ir įsiteisėjo apkaltinamasis teismo nuosprendis, ieškinio jo atžvilgiu ieškovas neatsisakė, todėl tai nustačius byla dalyje dėl žalos priteisimo iš R. J. nutrauktina. Tuo pagrindu 437 614,00 Eur žalos suma solidariai priteistina tik iš I. V.. A. M. ir I. J..

71. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl procesinių palūkanų

72. Vadovaujantis CPK 6.37 straipsnio 2 dalimi atsakovai taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. rugpjūčio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, dėl to ieškovės reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas yra tenkintinas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

73. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pirminė ieškovė BUAB „Gora“, kaip bankrutuojanti įmonė, buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Mokėtina žyminio mokesčio suma yra 5 675,00 Eur. Išnagrinėjus bylą ir ieškinį tenkinat žyminis mokestis valstybei priteistinas iš atsakovų I. V., I. J. ir A. M. lygiomis dalimis iš kiekvieno po 1 891,66 Eur (CPK 83 str. 1 d. 8 p., 96 str. 1 d.). Paskirstant bylinėjimosi išlaidas, jos nepriteistinos iš R. J., bylą jo atžvilgiu nutraukus (CPK 94 str.).

74. Ieškovė nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl dėl jų priteisimo nespręstina.

75. Atsakovė I. V. 2022-11-21 pateikė prašymą priteisti 5 354 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 4 840 Eur už atstovavimą ir 514 Eur už atliktą rašysenos ekspertizę (9 t., 120-121, 122, 123, 124 b. l.). Ieškinį jos atžvilgiu tenkinant, patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Kiti atsakovai duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė.

76. Byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 91,88 Eur pašto išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad išlaidos sudaro didesnę nei 5 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalies ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.) nuostatas šios bylinėjimosi išlaidos valstybei priteisiamos iš atsakovų I. V., I. J. ir A. M. lygiomis dalimis iš kiekvieno.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Dator“, įmonės juridinio asmens kodas 304138934, iš atsakovų I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai 437 614,00 Eur (keturis šimtus trisdešimt septynis tūkstančius šešis šimtus keturiolika eurų) nuostolius ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-08-25, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Civilinę bylą atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu dėl 437 614,00 Eur nuostolių ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo, nutraukti.

Priteisti iš atsakovų I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš kiekvieno po 1 891,66 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus devyniasdešimt vieną eurą, 66 centus) žyminio mokesčio valstybei (iš viso 5 675,00 Eur), nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Priteisti iš atsakovų I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš kiekvieno po 30,63 Eur (trisdešimt eurų 63 ct), o iš viso 91,88 Eur, valstybei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.