- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-02
- Bylos Nr.
- 2-125-464/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00595-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- I. V., R. J., I. J., A. M., uždarajai akcinei bendrovei „Ageras“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės I. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-693-467/2017 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės „Gora“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Eurobankrotas“, ieškinį atsakovams R. J., I. J., A. M., I. V., uždarajai akcinei bendrovei „Ageras“ dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė BUAB „Gora“ 2016-08-25 kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu, kurį 2016-09-07 patikslinusi, prašė: 1) pripažinti ieškovės nuo 2014-11-12 iki 2014-12-31 atsakovei UAB „Ageras“ atliktus mokėjimus 437 614 Eur (1 510 994,21 Lt) sumai niekiniais, negaliojančiais nuo pat jų atlikimo momento bei pažeidžiančiais BUAB „Gora“ kreditorių interesus; 2) ieškovei iš atsakovės UAB „Ageras“ priteisti 437 614 Eur; 3) priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Ageras“ 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų R. J., A. M., I. J. ir I. V. 437 614 Eur; 5) priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų R. J., A. M., I. J. ir I. V. 5 procentus metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) areštuoti solidariems atsakovams nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir / ar nekilnojamąjį turtą 437 614 Eur sumai, o nesant šio turto ar esant jo nepakankamai, areštuoti solidariems atsakovams priklausančias pinigines lėšas, esančias bankų ir / ar kitų kredito įstaigų sąskaitose ir esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, išskyrus piniginių lėšų naudojimą atsiskaitymui su ieškove pagal šioje byloje pareikštą ieškinį; 2) areštuoti atsakovei UAB „Ageras“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir / ar nekilnojamąjį turtą 437 614 Eur sumai, o nesant šio turto ar esant jo nepakankamai, areštuoti atsakovei UAB „Ageras“ priklausančias pinigines lėšas, esančias bankų ir / ar kitų kredito įstaigų sąskaitose ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, išskyrus piniginių lėšų naudojimą atsiskaitymui su ieškove pagal šioje byloje pareikštą ieškinį. Nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nagrinėjamu atveju lemia individualios šalių ginčo bylos aplinkybės. Dokumentai, kurie patvirtina ieškovės reikalavimo teisę atsakovams, yra pateikti. Pareikšta priteisti suma iš atsakovų laikytina labai didele atsakovams. Atsakovai vengia vykdyti savo įsipareigojimus ieškovei. Todėl tikėtina, kad, netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovai gali vengti vykdyti ir teismo sprendimu nustatytus įpareigojimus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2016-09-12 nutartimi ieškovės BUAB „Gora“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino: 1) areštavo solidariems atsakovams R. J., I. J., A. M., I. V. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ir / ar turtines teises, esančias pas atsakovus ir trečiuosius asmenis, neviršijant pareikštos 437 614 Eur ieškinio reikalavimo sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą; 2) areštavo atsakovei UAB „Ageras“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai pinigines lėšas ir / ar turtines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, neviršijant pareikštos 437 614 Eur ieškinio reikalavimo sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą; 3) nutarties vykdymą pavedė ieškovės pasirinktiems antstoliams; 4) išaiškino ieškovei, kad jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja 14 dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos; 5) areštuoto turto savininkus paskirti areštuoto turto saugotojais ir apriboti teisę disponuoti nurodytu turtu, neuždraudžiant turto valdyti ir šiuo turtu naudotis; 6) išaiškino atsakovams, kad jie atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą nuo nutarties areštuoti turtą įregistravimo Centrinės hipotekos įstaigos Turto areštų aktų registre momento; 7) iš areštuotų piniginių lėšų atsakovams leido mokėti privalomuosius mokėjimus į valstybės, savivaldybės, socialinio draudimo biudžetus (mokesčiai ir įmokos), taip pat atsiskaityti su ieškove; 8) įpareigojo ieškovės pasirinktą antstolį nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota būtiniesiems atsakovų poreikiams tenkinti. Teismas iš byloje pateiktų duomenų padarė išvadą, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą. Teismo vertinimu, atsakovams fiziniams asmenims 437 614 Eur ieškinio suma yra didelė, todėl nėra pagrindo manyti, jog būsimą galbūt ieškovei palankų teismo sprendimą atsakovai galės nesunkiai įvykdyti.Teismas iš byloje esančio atsakovės UAB „Ageras“ 2014-12-31 balanso, pateikto VĮ Registrų centro, nustatė, kad ši įmonė turėjo turto už 306 051,03 Eur (1 056 733 Lt), o jos per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai kreditoriams sudarė 315 897,53 Eur (1 090 731 Lt), t. y. viršijo visą į įmonės balansą įrašytą turtą. Tokia situacija pagal Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalį laikoma įmonės nemokumu. Nurodytos aplinkybės leido teismui daryti išvadą, jog ieškovės reikalaujama priteisti suma ir juridiniam asmeniui atsakovei UAB „Ageras“ taip pat yra didelė. Įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, teismas padarė ir tokią išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovė I. V. atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2016-09-12 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pakeisti: ieškovės BUAB „Gora“ prašymą patenkinti iš dalies; areštuoti solidariems atsakovams R. J., A. M., I. J. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, neviršijant pareikštos 437 614 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Ieškovės patikslintas ieškinys atsakovei I. V. negali būti vertinamas kaip preliminariai pagrįstas, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad teismo sprendimas ieškinio užtikrinimo priemonių netaikymo atveju pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomu. Ieškovė padarytą 437 614 Eur žalą kildina iš ieškovės ir atsakovės UAB „Ageras“ tarpusavio sandorių, taikant actio Pauliana (kreditoriaus teisės ginčyti skolininko sudarytus sandorius) institutą (CK 6.66 str.). Šiuos sandorius, ieškovės teigimu, atliko BUAB „Gora“ valdymo organai direktorius R. J., direktoriaus pavaduotojas A. M. bei faktinis BUAB „Gora“ vadovas I. J.. Ieškinyje nurodyti pagrindai atsakovės civilinei atsakomybei kilti – jos, kaip įmonės akcininkės, pareigų nevykdymas. Tačiau kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įmonės vadovo ir dalyvio (akcininko) atsakomybės pagrindai nors ir susiję, tačiau nėra tapatūs, taigi atsakomybė negali būti solidari. Palankus ieškovei teismo sprendimas pagal reikalavimus, suformuluotus patikslintame ieškinyje atsakovės I. V. atžvilgiu, yra akivaizdžiai neįmanomas, todėl ieškovei palankus teismo sprendimas atsakovės I. V. atžvilgiu šioje byloje negali būti priimtas, o šios aplinkybės patvirtina skundžiamos nutarties nepagrįstumą. Ieškovė BUAB „Gora“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Eurobankrotas“, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2016-09-12 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1.Teismų praktikoje nurodoma, kad didelė ieškinio suma preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Atsakovė atskirajame skunde neįrodinėja, kad pagal savo turtinę padėtį yra pajėgi atsakyti pagal ieškovės pareikštą ieškinį.
10.2.Atskirajame skunde nepagrįstai nurodyta, kad ieškovės reikalavimas yra preliminariai nepagrįstas ir ieškovei palankus teismo sprendimas apeliantės atžvilgiu yra akivaizdžiai neįmanomas. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje dar tik pareikštas ieškovės ieškinys, pateikta eilė prašymų dėl duomenų išreikalavimo, negauta atsakovų atsiliepimų, todėl dar tik nustatinėjamos ginčo faktinės aplinkybės.
10.3. Ieškovė, pareiškusi ieškinį solidarią pareigą pagal sutartis turintiems atsakovams, kaip laikinąją apsaugos priemonę prašė areštuoti visų bendraskolių turtą. Atsižvelgiant į dispozityvumo principo ieškovei suteiktas veiksmų laisvės ribas, įrodinėjimo civiliniame procese ypatumus bei į tai, jog reikalavimas atsakovams pareikštas kaip solidariems skolininkams, darytina išvada, kad yra teisinis pagrindas areštuoti visų atsakovų turtą, tame tarpe ir apeliantės, neviršijant ieškinio sumos. Areštavus tik vieno ar kelių atsakovų turtą, galėtų būti neužtikrintos ieškovės teisės, todėl gali pasunkėti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas, t.y. būtų nepagrįstai pažeista šalių interesų pusiausvyra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sudaro dviejų būtinųjų sąlygų identifikavimas, t. y. tikėtino ieškinio reikalavimų pagrįstumo preliminaraus vertinimo metodu nustatymas bei grėsmės galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Iš pirmosios instancijos teismo 2016-09-12 nutartyje išdėstytų argumentų spręstina, kad teismas nustatė abiejų įstatyminių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą, t. y. pripažino, kad ieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti, o didelė ieškinio suma kiekvienam iš atsakovų patvirtina grėsmės galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimą. Apeliantė nei jos turtinės padėties ir pareikšto reikalavimo santykio (sumos apeliantei dydis), nei galimų (ne)sąžiningų veiksmų aspektais teismo konstatuotos antrosios sąlygos (grėsmė teismo sprendimo įvykdymui) nekvestionuoja. Nesutikimas su skundžiama teismo nutartimi yra grindžiamas tik argumentais, sietinais su pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (preliminarus reikalavimų pagrįstumas) nebuvimu. Todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, šiuo konkrečiu atveju pasisako tik dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo sąlygos (CPK 320 str., 338 str.).Prieš nuspręsdamas dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimo teismas pirmiausiai preliminariai turi įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, kad iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Teismui padarius išvadą, jog pareikšti reikalavimai yra galbūt nepagrįsti ir ieškovei palankus teismo sprendimas net negalėtų būti priimtas, atitinkamai būtų paneigta ir tokio teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo būtinybė, o tuo pačiu – ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas. Preliminarus ieškinio reikalavimų įvertinimas šioje bylos proceso stadijoje negali būti suprantamas kaip teismo pareiga nuodugniai įvertinti kiekvieną ieškinio argumentą bei įrodymą ir pasisakyti dėl jų savo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas turi įvertinti tik tai, ar nėra aiškių prieštaringumų ieškinyje arba kitų aplinkybių, liudijančių, kad ieškinys tikrai negalėtų būti patenkintas. (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-108-516/2015). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad preliminarus ieškinio pagrįstumas nepaneigtas. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas preliminariai įvertino ieškovės pareikštą ieškinio dalyką bei pagrindą, atsižvelgė į aplinkybę, kad su ieškiniu yra pateikti reikalavimą pagrindžiantys įrodymai. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima padaryti vienareikšmę išvadą, kad ieškovės pareikštas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir tikrai negalėtų būti patenkintas.Atskirajame skunde apeliantė akcentuoja, kad įmonės valdymo organų ir dalyvių civilinės atsakomybės pagrindai yra skirtingi ir vien tai daro negalimu jos, kaip įmonės akcininkės, solidarią civilinę atsakomybę su ieškovės ginčijamą sandorį sudariusiais kitais atsakovais, todėl apeliantei pareikštas reikalavimas nėra preliminariai pagrįstas. Tačiau tokie atskirojo skundo argumentai nei patvirtina, nei paneigia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjamoje byloje pagrįstumo. Dispozityvumo principas lemia, kad asmuo gali pasirinkti teisinius gynimo būdus (CK 1.138 str., CPK 12 str.), tuo pačiu jam tenka pareiga aiškiai suformuoti savo ieškinio dalyką bei pagrindą (CPK 135 str. 1 d. 2 p., 4 p.). Ieškovė viename ieškinyje pareiškė sudėtinį reikalavimą: actio Pauliana ieškinį, prašydama vieno iš atsakovų (juridinio asmens) atžvilgiu 437 614 Eur sumos priteisimo per restitucijos institutą, pripažinus sandorį niekiniu ir negaliojančiu; ieškinį dėl žalos, kurios piniginė išraiška yra ta pati 437 614 Eur suma, padarytos bendrais įmonės valdymo organų bei dalyvių (fizinių asmenų) veiksmais, atlyginimo. Apeliantės neteisėti veiksmai ieškinyje yra apibūdinti (nustatytu laiku netvirtino įmonės finansinės atskaitomybės; 20104-11-03 neteisėtai pradėjo restruktūrizavimo procesą, nepagrįstai tęsiant įmonės veiklą ir sudarant galimybę atlikti ginčijamos ieškiniu sumos mokėjimo veiksmą; bankroto bylos neinicijavimas, padarant įmonės kreditoriams žalą). Aiškiai ir neabejotinai įžvelgiamų įstatyminių kliūčių pareikšti teisme tokį materialųjį reikalavimą nėra, o kelių asmenų atsakomybės solidarumo prezumpcija, nustatyta CK 6.279 straipsnio 4 dalyje, kaip ir solidarioji skolininkų pareiga (CK 6.6. str.) gali būti paneigta bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Pirmiau nurodyta, kad preliminarus ieškinio pagrįstumas laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo kontekste nėra tapatus ieškinio pagrįstumo įvertinimui, kai šis klausimas yra išsprendžiamas CPK nustatyta tvarka, įgyvendinus visas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procedūras. Tik nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus (t. y. išnagrinėjus ginčą iš esmės) bus atsakyta į klausimą, ar ieškovės materialinis teisinis reikalavimas, nukreiptas apeliantei, yra pagrįstas, ar yra pažeistos ieškovės teises kuriais nors apeliantės (tik jos ar kartu su kitais asmenimis) veiksmais, ar šios teisės turi būti ginamos teismo tvarka, jei taip, kokiu būdu bei forma. Tokiu atveju atskirojo skundo argumentai, susiję su apeliantei pareikštų reikalavimų faktiniu bei teisiniu nepagrįstumu, priskirtini argumentams dėl bylos esmės ir sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nėra aktualūs. Šiame kontekste būtina pažymėti, kad ieškovė yra bankrutavusi įmonė, kurios vienas iš tikslų – patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių interesus. Taigi teismai, svarstydami bankrutavusios įmonės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kai toks prašymas iš esmės reiškiamas visų kreditorių interesais, privalo taip pat atsižvelgti ir viešo intereso buvimą bankroto procedūrose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2013) bei ypatingai preciziškai ir atidžiai įvertinti tiek preliminarų ieškinio reikalavimų pagrįstumą, tiek ir grėsmės (ne)buvimą galimai ieškovei (ir jos kreditoriams) palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Kadangi akivaizdžiai matomo ieškovės reikalavimų nepagrįstumo, kaip savarankiško pagrindo atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nagrinėjamu atveju nenustatyta, o dėl galimo sprendimo neįvykdymo rizikos atskirajame skunde argumentų nesama, skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.