- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-25
- Bylos Nr.
- 2-1250-302/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00595-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- I. V., R. J., A. M., I. J.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės I. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-406-459/2021 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gora“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Eurobankrotas“, ieškinį atsakovams I. V., R. J., A. M. ir I. J. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 17 d. vykusio teismo posėdžio metu priėmė protokolinę nutartį, kuria tenkino ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Gora“ prašymą pakeisti netinkamą ieškovę tinkama, t. y. ieškovę BUAB „Gora“ pakeisti uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Dator“. Priimdamas minėtą protokolinę nutartį, teismas atsižvelgė į tai, kad į bylą buvo pateikta 2021 m. liepos 8 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis Nr. 07/08/3, iš kurios matyti, jog pradinis kreditorius BUAB „Gora“ perleido naujam kreditoriui UAB „Dator“ visas materialines ir procesines teises į atsakovus R. J., A. M., I. J. ir I. V.
Šalies argumentai
2. Klaipėdos apygardos teisme 2021 m. rugsėjo 3 d. buvo gautas atsakovės I. V. atskirasis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. protokolinės nutarties. Atskiruoju skundu prašoma panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. protokolinę nutartį, klausimą išspręsti iš esmės ir priimti naują nutartį – ieškovės prašymą pakeisti netinkamą ieškovę tinkama atmesti kaip nepagrįstą. Skunde, be kita ko, nurodoma, kad teismas klausimą dėl ieškovo pakeitimo turėjo išspręsti priimdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 291 straipsnio reikalavimus atitinkančią rašytinę nutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartimi atsakovės I. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. protokolinės nutarties atsisakė priimti.
4. Teismas nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 17 d. protokolinė nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, o CPK 48 straipsnyje tokios nutarties apskundimo tvarka nenumatyta, be to, ir teismų praktikoje pripažįstama, kad nutartys dėl procesinių teisių perėmimo negali būti apeliacijos objektas. Tai, teismo nuomone, reiškia, kad procesinis sprendimas dėl netinkamos šalies pakeitimo gali būti įforminamas tiek rašytine, tiek ir žodine nutartimi.
5. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė atskiruoju skundu skundžia Klaipėdos apygardos teismo nutartį, kuri negali būti apeliacinio apskundimo objektas, teismas atsakovės atskirąjį skundą atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
6. Teismas išaiškino, kad atsakovė motyvus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. protokolinės nutarties turės teisę įtraukti į apeliacinį skundą, jeigu išnagrinėjus bylą, nuspręstų jį teikti.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atsakovė I. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir priimti naują nutartį, kuria atsakovės atskirasis skundas dėl 2021 m. rugpjūčio 17 d. protokolinės nutarties būtų priimtas. Nurodo šiuos esminius argumentus:
7.1. BUAB „Gora“ ir UAB „Dator“ sudarytas reikalavimo perleidimo sandoris yra neteisėtas, dėl to teismas neturėjo teisės pakeisti ieškovės BUAB „Gora“ nauja ieškove UAB „Dator“, kadangi tai prieštarauja visuotinai pripažįstamam principui, jog iš neteisės negali atsirasti teisė. Apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus apeliacinį skundą ir nustačius, kad ieškovė buvo pakeista nepagrįstai, būtų pagrindas konstatuoti absoliutų pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindą. Jau kartą išnagrinėta civilinė byla turėtų būti nagrinėjama iš naujo pirmosios instancijos teisme, šalys dėl to patirtų papildomų išlaidų, be to, bylos nagrinėjimas užtruktų, tai akivaizdžiai prieštarauja ekonomiškumo ir koncentracijos principams. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju yra tikslinga išnagrinėti atsakovės pateiktą atskirąjį skundą ir išspręsti klausimą dėl ieškovės pakeitimo (ne)tinkamumo.
7.2. Ieškovė BUAB „Gora“ buvo pakeista nepagrįstai. Į bylą yra pateikta 2021 m. liepos 8 d. reikalavimo perleidimo sutarties kopija, kurios 2.1 papunktyje nurodyta, kad už šia sutartimi perleidžiamą reikalavimo teisę naujasis kreditorius UAB „Dator“ įsipareigoja atsiskaityti šios sutarties priede Nr. 1 nustatyta tvarka. Į bylą nurodytas sutarties priedas nėra pateiktas, todėl neaišku, ar sutartis yra įvykdyta, t. y. ar su pradiniu kreditoriumi pagal nurodytą sutartį yra atsiskaityta ir ar reikalavimo teisė pagal nurodytą sutartį naujajam kreditoriui iš tiesų perėjo.
7.3. Perleidžiamas gali būti tik galiojantis (neginčijamas) reikalavimas. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos, atsakovai nesutinka su reikalavimu atlyginti žalą, todėl ginčijama skola negali būti laikoma realiu ieškovės turtu (reikalavimu), nes ieškovė šiuo reikalavimu šiuo metu nedisponuoja. Analogiškos praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas, išaiškinęs, kad ginčijami reikalavimai paprastai neįskaitomi į kreditorių ar debitorių finansinių įsipareigojimų bendrą sumą, vertinant įmonės finansinę būklę. Atsižvelgiant į tai, ieškovė BUAB „Gora“ negaliojančio ir nepatvirtinto reikalavimo negalėjo perleisti naujajai ieškovei UAB „Datos“, o tarp jų sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria atsisakyti priimti atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
10. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė I. V. pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. protokolinės nutarties, kuria, remiantis 2021 m. liepos 8 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 07/08/3, pradinė ieškovė BUAB „Gora“ buvo pakeista jos teisių perėmėja UAB „Dator“. Skundžiama nutartimi šį atsakovės atskirąjį skundą buvo atsisakyta priimti.
11. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo dviem atvejais: pirma, CPK ir kituose įstatymuose tiesiogiai nurodytais atvejais; antra, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).
12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. birželio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014, taikydamas ir aiškindamas CPK 48 straipsnio nuostatas, yra išaiškinęs, kad procesinio teisių perėmėjo įtraukimo į procesą klausimą teismas išsprendžia priimdamas nutartį, kuri gali būti tiek žodinė, įrašoma į teismo posėdžio protokolą, tiek rašytinė (CPK 290 straipsnio 2 dalis), tokia nutartis atskiruoju skundu neskundžiama (CPK 334 straipsnio 1 dalis). Atskiruoju skundu skundžiama tik teismo nutartis, kuria atsisakoma įteisinti byloje teisių perėmimą, nes teisių perėmėjui ji užkerta kelią dalyvauti procese ir tokia nutartis turi būti rašytinė (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
13. Tokios pozicijos dėl nutarties, kuria įteisinamas procesinis teisių perėmimas, apskundimo galimybės yra laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje praktikoje, pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1508/2014; 2014 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1751/2014; 2014 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2037/2014, 2019 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-221-450/2019.
14. Nurodytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad, teismo posėdžio metu spręsdamas procesinių teisių perėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog yra pagrindas tenkinti šį prašymą, turėjo teisę šį klausimą išspręsti protokoline nutartimi, kuri, nepaisant to, kokia forma šis klausimas būtų išspręstas, t. y. protokoline nutartimi ar rašytine nutartimi, yra neskundžiama.
15. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas.
Dėl bylos procesinės baigties
16. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias teisę paduoti atskirąjį skundą, atskirojo skundo argumentai nepaneigia skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl atsakovės I. V. atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.