Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Radzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų I. J. ir I. V. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Dator“ ieškinį atsakovams I. V., R. J., A. M. ir I. J. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pradinė ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinės bendrovė (toliau – ir BUAB) „Gora“ ieškiniu prašė: pripažinti BUAB „Gora“ 2014 m. lapkričio 12 d.–gruodžio 31 d. atliktus 437 614 Eur mokėjimus UAB „Ageras“ negaliojančiais ir pažeidžiančiais BUAB „Gora“ kreditorių interesus nuo jų atlikimo momento; priteisti iš UAB „Ageras“ 437 614 Eur ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti solidariai iš atsakovų R. J., I. J., A. M. ir I. V. 437 614 Eur nuostolių atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-328-258/2019 ieškinį patenkino iš dalies: 1) pripažino BUAB „Gora“ 2014 m. lapkričio 12 d.–gruodžio 31 d. UAB „Ageras“ atliktus 437 614 Eur mokėjimus negaliojančiais; 2) priteisė ieškovei iš UAB „Ageras“ 437 614 Eur ir 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. iki 2017 m. vasario 18 d.; 3) likusius ieškinio reikalavimus atmetė.

5. Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje buvo nagrinėjami šie ieškovės reikalavimai: 1) pripažinti negaliojančiais BUAB „Gora“ 2014 m. lapkričio 12 d.–gruodžio 31 d. įvykdytus 437 614 Eur mokėjimus UAB „Ageras“ kaip prieštaraujančius TAARĮ nuostatoms (CK 1.80 straipsnis) ir juridinio asmens teisnumui (CK 1.82 straipsnis); 2) priteisti solidariai iš R. J., I. J., A. M. ir I. V. 437 614 Eur nuostolių atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6. Pradinė ieškovė BUAB „Gora“ 2021 m. liepos 8 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu pakeista į naują ieškovę BUAB „Dator“ (toliau – ir ieškovė).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

32. Teismas nustatė, jog UAB Gora“ kreditoriams dėl nuo 2014 m. sausio 31 d. nemokios UAB „Gora“ padėties pabloginimo, dėl negautų 437 614,16 Eur pajamų, dėl nurašytų statybinių medžiagų, visi atsakovai neteisėtais veiksmais lėmė nemokios įmonės finansinės padėties blogėjimą, taip pat bankroto situacijoje esančios įmonės atsiskaitymą su kreditore UAB „Ageras“. Tarp atsakovų neteisėtų veiksmų, žalos (nuostolių) yra priežastinis ryšys. Teismui nustačius, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jų kaltė preziumuota ir atsakovai jos nepaneigė.

33. Kadangi teismas nenustatė protingo pagrindo priskirti atskiras deliktinės atsakomybės dalis konkrečiam atsakovui, nes atriboti kiekvieno atsakovo atsakomybę subsidiariai nėra galimybės, kadangi jie visi bendrais suderintais veiksmais prisidėjo prie žalos padarymo, būdami tarpusavyje susiję ir siekė, kad BUAB „Gora“ negautų pajamų už atliktus rangos darbus objekte Parko g. 15, Vilniuje, ir šie veiksmai yra tiesioginiu priežastiniu ryšių susiję su žala įmonės kreditoriams, todėl teismas priėjo prie išvados, kad visi atsakovai tiesiogiai prisidėjo prie 437 614 Eur žalos padarymo ir nusprendė, kad atsakovams taikytina solidarioji deliktinė atsakomybė. Atsižvelgęs į tai, kad iš R. J. ieškovei jau yra priteisti 575 015,38 Eur 2022 m. spalio 14 d. teismo nuosprendžiu pagal CK 6.263 straipsnį, o ši suma apima prašomą priteisti žalos sumą nagrinėjamoje byloje, teismas nusprendė, kad žalos atlyginimas antrą kartą nebegali būti priteisiamas. Ieškinys jo atžvilgiu pareikštas pagrįstai, tačiau po to, kai jo atžvilgiu 2022 m. spalio 14 d. priimtas ir įsiteisėjo apkaltinamasis teismo nuosprendis, ieškinio jo atžvilgiu ieškovė neatsisakė, todėl, tai nustačius, bylos dalis dėl žalos atlyginimo priteisimo iš R. J. nutrauktina. 437 614 Eur žalos atlyginimas solidariai priteistinas iš I. V., A. M. ir I. J.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

34. Atsakovė I. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – I. V. atžvilgiu ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

34.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė, kaip bendrovės akcininkė, turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bei, jai laiku to nepadarius, ji turi atlyginti žalą. Atsakovė, kaip akcininkė, tokios pareigos neturėjo. I. V. įmonės veikloje iš esmės nedalyvavo, t. y. buvo pasyvi dalyvė ir vykdė tik jai pagal kompetenciją priskirtą minimalią funkciją – dalyvavo visuotiniame akcininkų susirinkime ir per juos tvirtino finansinės atskaitomybės dokumentus. Ieškovė neįrodinėjo, kad I. V. dalyvavo įmonės vadovavime, priimdavo tam tikrus, su įmonės valdymu susijusius, sprendimus ar buvo bendrovės de facto vadovė. Tokios aplinkybės nebuvo nustatytos ir nebuvo įrodinėjamos, o visi atsakovės veiksmai, kuriuos teismas įvardijo kaip neteisėtus, teisėti.

34.2. Teismas klaidingai nurodė, kad I. V. pasirašė bendrovės restruktūrizavimo metmenis, juos pasirašė R. J. I. V. pati mokėjimų neatliko ir negalėjo atlikti. R. J. informavo atsakovę, kad bendrovės mokumas gali būti atkurtas restruktūrizavimo pagalba. Kadangi atsakovė apie restruktūrizavimo procesą nieko nežinojo, R. J. patikėjo bei pasirašė jai R. J. pateiktą sprendimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nežinodama apie realią bendrovės finansinę padėtį. Restruktūrizavimo metmenys jai pateikti nebuvo ir byloje nėra įrodymų, kad atsakovė su jais būtų susipažinusi.

34.3. Bendrovė 2012 m. bei 2013 m. buvo moki, o nemoki tapo tik 2014 m. sausio 31 d. I. V. 2014 m. kovo 14 d. patvirtino finansinės atskaitomybės dokumentus už 2013 m., t. y. už tuos metus, kuriais, teismų teigimu, bendrovė dar buvo moki. Todėl nepagrįstas teismo teiginys, kad I. V., patvirtindama finansinės atskaitomybės dokumentus už 2013 m., kuriais bendrovė dar buvo moki, sužinojo arba turėjo sužinoti, kad įmonė 2014 m. tapo nemoki ir jai kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, kai bendrovės nemokumą lėmė ne objektyvūs veiksniai, bet, kaip 2022 m. paaiškėjo, vadovo veiksmai.

34.4. Atsakovė bendrovės veikloje iš esmės nedalyvavo, kadangi tam buvo pasamdytas vadovas R. J., kuris turėjo pareigą kontroliuoti bendrovės veiklą, žinoti bendrovės finansinę padėtį ir, esant reikalui, informuoti atsakovę apie bendrovės finansinės būklės suprastėjimą. Tačiau R. J. šią pareigą vykdė netinkamai, kadangi informavo atsakovę apie tai, kad bendrovės finansinė padėtis prasta, bet bendrovę dar galima išgelbėti, o tam reikia kreiptis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Atsakovė tuo laikotarpiu buvo vaiko priežiūros atostogose ir negalėjo domėtis bendrovės veikla, tačiau, atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimą apie vienasmenio dalyvio pareigą minimaliai domėtis bendrovės veikla, t. y. kartą per metus tvirtinant finansinės atskaitomybės dokumentus, konstatuotina, kad atsakovė minimaliai bendrovės veikla domėjosi, kadangi 2014 m. kovo 14 d. patvirtino bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus už 2013 m. Paskutiniai bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui pateikti už 2013 m., jie pasirašyti 2014 m. kovo 14 d. Kitas visuotinis akcininkų susirinkimas, kurio metu turėjo būti tvirtinama bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2014 m., turėjo įvykti ne vėliau kaip iki 2015 m. balandžio 30 d. Tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 30 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2015 m. birželio 18 d., bendrovei iškelta bankroto byla. Bankroto byla bendrovei iškelta anksčiau negu turėjo įvykti visuotinis bendrovės akcininkų susirinkimas, kurio metu turėjo būti patvirtinti bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2014 m. Dėl to teismo išvada, kad I. V. neatliko bendrovės įstatuose numatytų pareigų sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą ir patvirtinti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, nepagrįsta. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-245-798/2020 jau išnagrinėjo ir įvertino šiuos ieškovės argumentus, todėl, esant apeliacinės instancijos teismo sprendimui, teismas antrą kartą dėl to paties spręsti negalėjo.

34.5. Atsakovė su prašymo dėl sąskaitos atidarymo KKU susijusių aplinkybių neprisimena bei tikėtina jo nepasirašė. Kai kuriuos su bendrovės veikla susijusius dokumentus pasirašė su jais nesusipažindama, pasitikėdama bendrovės vadovu, dėl to tikėtina, kad ir šis prašymas pasirašytas su juo detaliai nesusipažinus. Nors teismas nurodė, kad prie pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimo pridėtas 14 bendrovės areštuotų banko sąskaitų sąrašas ir dėl to atsakovei prieš pasirašant prašymą dėl sąskaitos KKU atidarymą, apie tai turėjo būti žinoma, tačiau sprendimas atidaryti sąskaitą KKU pasirašytas 2014 m. spalio 20 d., o sprendimas kelti restruktūrizavimo bylą tik 2014 m. lapkričio 3 d. Atsakovė su bendrovės restruktūrizavimu susijusių dokumentų nerengė, jų nepasirašė bei su jais nesusipažino, kadangi viskuo rūpinosi bendrovės vadovas. Visas bendrovės turėtas banko sąskaitas valdė bei tvarkė bendrovės vadovas R. J., kuris vienintelis turėjo prisijungimus prie sąskaitų. Atsakovei nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kad kitos bendrovės sąskaitos areštuotos, kadangi sąskaitas valdęs bendrovės vadovas jos apie tai neinformavo.

34.6. Pats teismas sprendime nurodė, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-120-380/2022 konstatuota, jog R. J., turėdamas tikslą atidaryti naują, kreditoriams nežinomą sąskaitą, įtikino I. V., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, 2014 m. spalio 20 d. priimti vienintelės akcininkės sprendimą įstoti į KKU, įsigyti privalomąjį pajų, atidaryti naują sąskaitą UAB „Gora“ vardu ir įgalioti sąskaitą tvarkyti R. J., kuris jį 2014 m. spalio 20 d. pateikė KKU, bei šio sprendimo pagrindu KKU UAB „Gora“ vardu buvo atidaryta R. J. žinioje esanti sąskaita. Ši teismo nurodyta aplinkybė patvirtina, kad atsakovė apie atidaromos sąskaitos tikslą nesuvokė, nežinojo ir negalėjo žinoti, kad kitos bendrovės banko sąskaitos areštuotos ir negali būti naudojamos. Savaime banko sąskaitos atidarymas yra teisėtas veiksmas, dėl kurio sprendimas priimtas teisėtai, atsakomybė už šį veiksmą negali būti taikoma, o aplinkybė, kad vadovas atliko neteisėtus veiksmus, ir valdė sąskaitą netinkamai, pasisavino lėšas, padarė nusikaltimą, atsakomybė už tai akcininkei negali kilti.

34.7. Finansinės atskaitomybės dokumentai faktiškai sudaryti ne 2014 m. rugsėjo 30 d., kaip nurodė ieškovė, o 2014 m. lapkričio 3 d. Finansinės atskaitomybės dokumentai R. J. sudaryti už 2014 m. sausio 1 d.–rugsėjo 30 d. laikotarpį.

34.8. Apie tai, kad yra priimtas ieškinys dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo viešai paskelbta 2014 m. lapkričio 5 d. Atsakovė negalėjo žinoti, kad kreditorius kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes R. J. neteikė atsakovei tikros informacijos, o sprendimą davė pasirašyti tarp kitų dokumentų, nesupažindindamas su restruktūrizavimo metmenimis. Atsakovė nežinojo apie R. J. daromas nusikalstamas veikas. Atsakovė manė, jog bendrovę galima išgelbėti ir bendrovė teisėtai disponuoja banko sąskaitose esančiomis lėšomis. Negalima teigti, kad bendrovės kreditorių žala padaryta I. V. veiksmais, t. y. nėra priežastinio ryšio tarp I. V. veiksmų ir žalos atsiradimo.

34.9. Ieškovė neįrodinėjo atsakovų konkrečiais laikotarpiais padarytos žalos dydžio, o teismas nevertino vadovavimo laikotarpių ir nesigilino į atsakovų atliktų veiksmų sąsajas su padarytos žalos dydžiu, todėl be pagrindo taikė solidariąją civilinę atsakomybę I. V.

35. Atsakovas I. J. apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 23 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

35.1. Byla jau buvo išnagrinėta Lietuvos apeliaciniame teisme, kuris nurodė teismui atsakyti į septynis pagrindinius klausimus, į kuriuos teismas neatsakė. Kadangi sprendime į klausimus nėra atsakyta, laikytina, kad sprendimas nemotyvuotas.

35.2. Teismas nesivadovavo Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-120-380/2022, kurioje nuosprendis R. J. atžvilgiu yra įsiteisėjęs, nustatytais faktais, kad dėl bankroto kaltas R. J. Jis pasisavino pinigus ir tyčia privedė bendrovę prie bankroto. Dėl to buvo nuteistas ne tik už tyčinį, bet ir nusikalstamą bankrotą. Negalima taikyti atsakomybės I. J., kai dėl bankroto kaltas kitas asmuo.

35.3. Nebuvo nustatyta I. J. vadovavimo bendrovei, nebuvo tiriama, kokius sprendimus I. J. priėmė, nebuvo nustatyta, kuo pasireiškė (kokiais veiksmais ir sprendimais) I. J. vadovavimas. Teismo sprendime pasakyta, kad I. J. atliko mokėjimus ir pavedimus, tačiau nėra tai patvirtinančių įrodymų. I. J. mokėjimo priemonių neturėjo ir pavedimų nedarė. Viską darė R. J., tą jis pats patvirtino.

35.4. Neaišku, kokiais įrodymais remiantis teismas konstatavo, kad I. J. valdė UAB „Gora“ turtą, kai į bylą pateikti įrodymai, jog ieškovės nurodytos vandens transporto priemonės bendrovėje iš viso registruota nebuvo, automobilis su valst. Nr. „(duomenys neskelbtini)“ buvo ne pas I. J., juo naudojosi visi bendrovės darbuotojai. Byloje neįrodyta, kad nuotraukose iš „Facebook“, kur I. J. nufotografuotas prie automobilio be valstybinio numerio ir buvęs „(duomenys neskelbtini)“ automobilis, tai tas pats automobilis. Turto pas I. J. rasta nebuvo, ikiteisminis tyrimas I. J. nepradėtas. Lietuvos apeliacinis teismas buvo nurodęs, kad ieškovė turi pateikti kokie konkrečiai, dokumentai ir turtas jai nebuvo perduoti, bet tai nebuvo padaryta. Visi dokumentai buvo paimti ikiteisminiam tyrimui, po kurio buvo nuteistas R. J. Koks turtas liko pas I. J., nenustatyta.

35.5. I. J. nedavė nurodymų R. J. dėl bendrovės valdymo, nerengė restruktūrizavimo planų ir neteikė duomenų, kad reikia kreiptis dėl bendrovės bankroto. I. J. nebuvo pareigos tai daryti, nes jis ėjo samdomo darbuotojo pareigas. Tai, kad I. J. pažįstamas su kai kuriais darbuotojais, ar su M. A., nepatvirtina sprendime padarytų prielaidų.

35.6. Žalos atlyginimas negali būti priteistas solidariai. Neįrodyti susitarimai ar bendri veiksmai. Neįrodyti laikotarpiai, už kuriuos žala gali būti apskaičiuota, ir kokiu laikotarpiu, kas žalą padarė. Byloje įrodyta, kad žalą tyčia padarė R. J. Ieškovė neįrodė solidariosios atsakomybės pagrindų ir sąlygų, todėl sprendimas neteisėtas.

35.7. Byloje nėra įrodymų, kad reikalavimas ieškovei perleistas teisėtai ir už jį buvo atsiskaityta. Reikalavimo perdavimas buvo tik formalumas. Reikalavimą perėmė susijusi su bankrutuojančios bendrovės administratore bendrovė, turinti tuos pačius vadovus ir akcininkus. Reikalavimo perleidimo sandoris sudarytas tik dėl akių. Ieškovė, kuriai žala nebuvo padaryta, ir ji už perimtą reikalavimą su UAB „Gora“ neatsiskaitė, nori „pasipinigauti“, nes žalos atlyginimą gaus su bankrotu nesusijęs asmuo, kuris su kreditoriais neatsiskaitys. UAB „Gora“ jau išregistruota, o tai reiškia, kad, pasibaigus juridiniam asmeniui, pasibaigė ir teisė reikalauti atlyginti žalą.

36. Atsakovė I. V. atsiliepime prašo I. J.apeliacinį skundą patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

36.1. Teismas neatsižvelgė į Klaipėdos apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-120-380/2022 nuosprendyje nustatytas faktines aplinkybes, kad BUAB „Gora“ bankrotas sukeltas R. J. veiksmais, dėl to atsakovams civilinė atsakomybė taikoma nepagrįstai.

36.2. Teismas nenustatė kriterijų dėl asmens pripažinimo faktiniu bendrovės vadovu. Teismas nenurodė, kokias valdymo funkcijas atliko I. J., kokius konkrečiai nurodymus davė R. J. ir ar iš viso juos davė, nenustatė, kad I. J. būtų nuolat ir sistemingai vadovavęs bendrovei ir priimdavęs vadovui būdingus sprendimus. Dėl to teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad I. J. buvo faktinis BUAB „Gora“ vadovas.

36.3. Teismas tik formaliai įvertino, kad visi atsakovai bendrais veiksmais padarė bendrovei žalą, nors faktinių I. J. vadovavimo kriterijų nenustatė. Nebuvo nustatytas atsakovų neteisėtų veiksmų bendrumas, jų derinimas ar bendras siekis atlikti neteisėtus veiksmus, atsakovams solidarioji atsakomybė negalėjo būti pritaikyta.

37. Ieškovė BUAB „Dator“ atsiliepime prašo atmesti apeliacinius skundus. Nurodo šiuos argumentus:

37.1. I. V. civilinės atsakomybės pagrindai yra susiję su jos 2014 m. spalio 20 d. sprendimu atidaryti sąskaitą KKU. Sąskaita KKU atidaryta turint tikslą apeiti taikomus areštus, esamus kreditorius. Jeigu I. V. nebūtų priėmusi sprendimo atidaryti sąskaitą KKU, UAB „Gora“ priklausančios lėšos būtų patekusios į jau areštuotas UAB „Gora“ banko sąskaitas ir būtų nukreiptos kreditorių reikalavimų tenkinimui. Joks kitas logiškas ir protingas paaiškinimas I. V. nebuvo pateiktas. I. V. ginčijo savo parašą sprendime dėl sąskaitos atidarymo KKU, tačiau 2018 m. gruodžio 12 d. ekspertizės aktu pateikta išvada, kad vienintelio akcininko sprendimą atsidaryti sąskaitą ir įgalioti juridinio asmens atstovą pasirašė I. V. I. V. buvo žinomas UAB „Gora“ areštuotų sąskaitų faktas, įsipareigojimai kreditoriams, nes tokie duomenys nurodyti 2014 m. rugsėjo mėn. paruoštuose UAB „Gora“ restruktūrizavimo plano metmenyse, su kuriais I. V. nuo jų paruošimo buvo susipažinusi, nes metmenis yra patvirtinusi sprendimu.

37.2. I. J. turi atsakyti kaip faktinis įmonės vadovas, tokį jo teisinį statusą ieškovė įrodinėjo. Svarbūs įrodymai iš byloje pateikto nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-120-380/2023. Bylą išnagrinėjęs teismas atsisakė priimti ieškovės pateiktus liudytojų apklausų protokolus, kitus duomenis, todėl ieškovė šiuos duomenis teikia kartu su atsiliepimu į apeliacinius skundus. Su UAB „Gora“ susiję ir baudžiamojoje byloje apklausti asmenys (N. P. ir A. M.) I. J. įvardijo kaip faktinį bendrovės vadovą, davusį konkrečius nurodymus darbuotojams, sprendusį ūkinius-komercinius bendrovės veiklos klausimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

38. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Apeliacijos dalyką šioje byloje sudaro Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 23 d. sprendimo dalies, kuria patenkintas ieškovės ieškinys dėl nuostolių atlyginimo priteisimo atsakovų I. V. ir I. J. atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujo įrodymo priėmimo

41. Kaip matyti iš ieškovės pateikiamų baudžiamosios bylos duomenų (apklausų protokolų) turinio bei iš Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 14 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-120-380/2022 turinio, didžioji dalis ieškovės pateiktų duomenų perkelti į minėtą nuosprendį, yra jame aptarti, palyginti ir patvirtinti. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra poreikio į bylą priimti naujų įrodymų, kadangi juose nėra nurodoma naujų aplinkybių, kurios iš esmės nebūtų paminėtos pirmosios instancijos teismo aptartame nuosprendyje. Be to, naujo įrodymo priėmimas lemtų būtinybę atidėti bylos nagrinėjimą ir sudaryti galimybę dėl jo pasisakyti atsakovams, taigi ilgiau užtruktų bylos išnagrinėjimas. Teisėjų kolegija nenustatė būtinybės priimti naujus įrodymus, todėl juos atsisakoma priimti.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

42. Byloje esantis Juridinių asmenų registro išrašas patvirtina, kad UAB „Gora“ įregistruota 2005 m. gegužės 24 d., išregistruota, kaip bankrutavusi, 2021 m. spalio 22 d. (bankroto byla iškelta 2015 m. balandžio 1 d.); įmonės akcininkai buvo: R. J. 2012 m. vasario 24 d.–2013 m. birželio 5 d., I. V. 2013 m. rugsėjo 12 d.–2021 m. spalio 22 d.; įmonės vadovas 2012 m. vasario 24 d.–2015 m. liepos 2 d. (bankroto bylos iškėlimo) buvo R. J.

43. 2014 m. liepos 23 d. SAM (užsakovė) ir jungtinės veiklos pagrindu veikianti įmonių grupė, kurią sudarė UAB „Gora“, UAB „Vilungė“ ir VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė, sudarė statybos rangos sutartį dėl pastatų, esančių Parko g. 15, Vilniuje, stogų rekonstravimo. Statybos rangos sutartyje nustatyta, kad UAB „Gora“ buvo atsakinga (pagrindinė) partnerė, į kurios sąskaitą turėjo būti pervedami pinigai už tinkamai atliktus rangos darbus. Pagal šią sutartį UAB „Gora“ 2014 m. atliko darbų ir išrašė sąskaitų faktūrų, iš viso už 1 474 404,95 Lt (427 017,19 Eur).

44. Byloje pateikta 2014 m. spalio 1 d. UAB „Gora“ ir UAB „Ageras“ fiksuotos kainos rangos sutartis, pagal kurią užsakovė UAB „Gora“ užsakė rangovei UAB „Ageras“ už sutartyje nurodytą kainą atlikti objekto (VšĮ Vilniaus psichiatrijos ligoninės pastatų Parko g. 15, Vilniuje, stogų rekonstravimo ir apšiltinimo) darbus. Minėta sutartis šalių atstovų nepasirašyta.

45. 2014 m. spalio 20 d. priimtas UAB „Gora“ vienintelės akcininkės I. V. sprendimas, kuriuo nuspręsta įstoti į KKU, įsigyti privalomąjį pajų, atidaryti banko sąskaitą KKU ir įgalioti R. J. tvarkyti sąskaitą, vykdyti mokėjimo nurodymus ir atlikti kitas finansines operacijas KKU.

46. 2014 m. spalio 20 d. R. J. kreipėsi į KKU su prašymu dėl naujos sąskaitos atidarymo. Tą pačią dieną buvo atidaryta bendrovės sąskaita KKU.

47. 2014 m. spalio 31 d. UAB „Gora“ vadovas R. J. kreipėsi į SAM, prašydamas UAB „Gora“ už atliktus rangos darbus priklausančias lėšas pervesti į UAB „Vilungė“ sąskaitą banke.

48. 2014 m. lapkričio 3 d. Klaipėdos apygardos teisme (civilinė byla Nr. B2-22-730/2021 (buvęs Nr. B2-1685-730/2014) gautas pareiškėjos (kreditorės) UAB „Perdanga“ ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Gora“.

49. 2014 m. lapkričio 3 d. UAB „Gora“ vienintelės akcininkės I. V. sprendimu nuspręsta patvirtinti UAB „Gora“ restruktūrizavimo plano metmenis (kurie pasirašyti R. J.) ir inicijuoti bendrovei restruktūrizavimo bylą, o UAB „Gora“ direktorius R. J. įpareigotas pateikti teismui pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

53. 2014 m. lapkričio 11 d. Klaipėdos apygardos teisme (civilinė byla Nr. B2-1704-479/2014) gautas UAB „Gora“ vadovo R. J. 2014 m. lapkričio 5 d. pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Gora“ iškėlimo.

54. 2014 m. lapkričio 12 d. iš UAB „Gora“ KKU sąskaitos į UAB „Ageras“ sąskaitą sumokėti 25 000 Lt (7 240,50 Eur) (paskirtis – pagal sąskaitą faktūrą AG Nr. 20140905).

55. 2014 m. lapkričio 13 d. iš UAB „Gora“ KKU sąskaitos į UAB „Ageras“ sąskaitą sumokėti 15 000 Lt (4 344,30 Eur) (paskirtis – pagal sąskaitą faktūrą AG Nr. 20140905).

56. 2014 m. lapkričio 14 d. Klaipėdos apygardos teismo (civilinė byla Nr. B2-1704-479/2014) nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdyti UAB „Gora“ turto bei pinigų išieškojimai iš bendrovės bei jos sąskaitų banke pagal vykdomuosius dokumentus, areštuotas UAB „Gora“ turtas ir lėšos, taip pat esantys pas trečiuosius asmenis, iki teismo nutarties iškelti ar atsisakyti iškelti UAB „Gora“ restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, leidžiant UAB „Gora“ lėšas ir turtą naudoti įmonės ūkinei-komercinei veiklai vykdyti, mokėti darbo užmokestį ir atlikti kitus privalomuosius mokėjimus valstybei. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis palikta nepakeista.

57. 2014 m. lapkričio 26 d. SAM į UAB „Gora“ KKU sąskaitą pervedė 409 081,71 Lt (118 478,25 Eur).

58. 2014 m. lapkričio 26 d. iš UAB „Gora“ KKU sąskaitos į UAB „Ageras“ sąskaitą sumokėti 200 000 Lt (57 924 Eur) (paskirtis – pagal sąskaitą faktūrą AG Nr. 20140905).

59. 2014 m. lapkričio 27 d. iš UAB „Gora“ sąskaitos AB Šiaulių banke į UAB „Ageras“ sąskaitą sumokėti 100 000 Lt (28 962 Eur) (paskirtis – pagal sąskaitą faktūrą AG Nr. 20140905).

60. 2014 m. lapkričio 28 d. iš UAB „Gora“ KKU sąskaitos į UAB „Ageras“ sąskaitą sumokėti 77 994,21 Lt (22 588,68 Eur) (paskirtis – pagal sąskaitą faktūrą AG Nr. 20140905).

61. 2014 m. lapkričio 28 d. tarp UAB „Gora“ (užsakovės) ir UAB „Ageras“ (rangovės) pasirašytas baigiamasis darbų perdavimo–priėmimo aktas, kuriuo rangovė perdavė užsakovei objekte, esančiame Parko g. 15, Vilniuje, atliktus stogų rekonstravimo ir pastogių šiltinimo darbus.

63. 2014 m. gruodžio 1 d. iš UAB „Gora“ KKU sąskaitos į UAB „Ageras“ sąskaitą sumokėti 10 000 Lt (2 896,20 Eur) (paskirtis – pagal sąskaitą faktūrą AG Nr. 20140905).

65. 2014 m. gruodžio 18 d. iš UAB „Gora“ KKU sąskaitos į UAB „Ageras“ sąskaitą sumokėti 15 000 Lt (4 344,30 Eur) (paskirtis – pagal sąskaitą faktūrą AG Nr. 20140905).

66. 2014 m. gruodžio 30 d. SAM į UAB „Gora“ KKU sąskaitą pervedė 1 065 323,24 Lt (308 538,94 Eur), iš viso pervesta 1 474 404,95 Lt (427 017,19 Eur).

67. 2014 m. gruodžio 30 d. iš UAB „Gora“ KKU sąskaitos į UAB „Ageras“ sąskaitą sumokėti 1 000 000 Lt (289 620,02 Eur) (paskirtis – pagal sąskaitą faktūrą AG Nr. 20140906).

68. 2014 m. gruodžio 31 d. iš UAB „Gora“ KKU sąskaitos į UAB „Ageras“ sąskaitą sumokėti 58 000 Lt (16 797,96 Eur) (paskirtis – pagal sąskaitą faktūrą AG Nr. 20140906).

69. 2015 m. kovo 5 d. Lietuvos apeliacinis teismas paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartį dėl atsisakymo iškelti UAB „Gora“ restruktūrizavimo bylą.

70. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 30 d. nutartimi iškelta bankroto byla UAB „Gora“, taip pat areštuotas UAB „Gora“ nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas ir kitas ilgalaikis materialusis turtas, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, taip pat sustabdytos visos pas antstolius esančios vykdomosios bylos, kuriose iš UAB „Gora“ vykdomas išieškojimas, iki įsiteisės nutartis iškelti UAB „Gora“ bankroto bylą.

71. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. birželio 18 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 30 d. nutartį iškelti bankroto bylą UAB „Gora“ paliko nepakeistą.

Dėl I. V. apeliacinio skundo

72. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog atsakovė, kaip bendrovės akcininkė, turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bei laiku to nepadariusi, turi atlyginti žalą. Atsakovės vertinimu, ji, kaip akcininkė, tokios pareigos neturėjo.

73. Pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, jog UAB „Gora“ nemokumo momentas yra 2014 m. sausio 31 d. Teismas nurodė, kad nuo 2014 m. sausio 31 d. atsiradus pareigai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Gora“ iškėlimo nei direktorius R. J., nei akcininkė I. V. šios pareigos nevykdė.

74. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta ĮBĮ 4 straipsnio 4 punkte (įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

75. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad juridinio asmens savininkas, kaip ir vadovas, turi pareigą ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nustatytomis sąlygomis pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-381/2021). Sprendžiant dėl atsakomybės įmonės savininkui (akcininkui) taikymo už įstatyme nustatytos pareigos bendrovei esant nemokiai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymą, teisiškai reikšmingas yra subjektyvusis konkretaus akcininko sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie bendrovės nemokumą momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis Nr. e3K-3-286-421/2018).

76. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios ĮBĮ 8 straipsnio nuostatos ir jas aiškinanti kasacinio teismo praktika patvirtina, kad ne tik bendrovės de jure vadovas, bet ir bendrovės savininkas, bendrovei pasiekus nemokumo būseną, sužinojęs apie bendrovės nemokumą, turi pareigą inicijuoti nemokumo bylos bendrovei iškėlimą. Aplinkybę, kad atsakovė suprato savo pareigą imtis veiksmų bendrovei susidūrus su finansiniais sunkumais, patvirtina atsakovės 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimas patvirtinti UAB „Gora“ restruktūrizavimo plano metmenis ir inicijuoti bendrovei restruktūrizavimo bylą bei direktorių R. J. įpareigoti pateikti teismui pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovė žinojo ne tik apie bendrovės finansinius sunkumus, bet ir apie pareigą imtis veiksmų bendrovei su jais susidūrus. Todėl nepagrįsti atsakovės argumentai, kad ji neturėjo pareigos inicijuoti bankroto bylos bendrovei iškėlimo.

77. Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, jog I. V. pasirašė bendrovės restruktūrizavimo metmenis. Atsakovė nurodo, kad juos pasirašė R. J. Atsakovė teigia, jog apie restruktūrizavimo procesą nieko nežinojo, R. J. patikėjo bei pasirašė jai R. J. pateiktą sprendimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, iš esmės net nežinodama apie realią bendrovės finansinę padėtį.

80. Sutiktina su atsakove, kad restruktūrizavimo metmenis pasirašė ne ji, o bendrovės vadovas R. J., tačiau 2014 m. lapkričio 3 d. UAB „Gora“ vienintelės akcininkės I. V. sprendimu nuspręsta patvirtinti UAB „Gora“ restruktūrizavimo plano metmenis (kurie pasirašyti R. J.) ir inicijuoti bendrovei restruktūrizavimo bylą, o UAB „Gora“ direktorius R. J. įpareigotas pateikti teismui pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Taigi atsakovė, nors pati asmeniškai metmenų nepasirašė, tačiau savo sprendimu juos patvirtino bei įpareigojo R. J. kreiptis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Teisinis pagrindas pradėti restruktūrizavimo procesą buvo atsakovės, kaip vienintelės akcininkės, sprendimas, o ne R. J. pasirašyti restruktūrizavimo metmenys, todėl minėta atsakovės skundžiamo sprendimo kritika neturi reikšmės pirmosios instancijos teismo motyvų pagrįstumui ir teisingumui. Teisėjų kolegijos neįtikina atsakovės teiginiai, kad ji nesidomėjo bendrovės veikla, nesuprato, kas yra restruktūrizavimas ir neatsimena pasirašiusi sprendimo patvirtinti bendrovės restruktūrizavimo metmenis ir įpareigoti bendrovės vadovą kreiptis į teismą dėl bendrovės restruktūrizavimo.

82. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė iš tiesų neįrodinėjo, kad atsakovė veikė kaip de facto vadovė, tačiau pirmosios instancijos teismas netaikė atsakovei atsakomybės kaip de facto vadovei (pagal CK 2.87 straipsnį). Atsakovei pirmosios instancijos teismas taikė atsakomybę kaip juridinio asmens dalyvei pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, kurios taikymui reikalinga nustatyti ne akcininko veikimą kaip juridinio asmens vadovo, o nesąžiningus, civilinės atsakomybės aspektu – neteisėtus ir kaltus veiksmus, juridinio asmens negalėjimą įvykdyti prievolės, priežastinį ryšį tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aiškiai nurodė, kad I. V. elgesys vertintinas kaip nesąžiningas, neatsakingas ir nors akcininkė nevykdė valdymo funkcijos, tačiau pažeidė bendrąją sąžiningumo pareigą, piktnaudžiavo ribota atsakomybe, todėl ji taip pat atsakinga prieš įmonės kreditorius dėl jiems padarytos žalos atlyginimo. Todėl atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo įrodinėjama, jog atsakovė perėmė valdymo funkciją ir veikė kaip de facto juridinio asmens vadovė, neturi reikšmės skundžiamo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.

84. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. kovo 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. Nr. 2-553-196/2015 konstatavo, kad pagal 2013 m. UAB „Gora“ balanso duomenis, UAB „Gora“ turtas sudarė 3 373 051 Lt (976 903,09 Eur), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 2 720 816 Lt (788 002,78 Eur). Taip pat teismas nustatė, kad 2014 m. rugsėjo 30 d. sudaryto balanso duomenys patvirtina, jog per 2014 m. pirmus tris ketvirčius įmonės turtas padidėjo iki 4 026 460 Lt (1 166 143,42 Eur), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai išaugo iki 5 872 666 Lt (1 700 841,64 Eur). UAB „Gora“ 2014 m. dirbo nuostolingai, patyrė 3 024 237 Lt (875 879,58 Eur) nuostolių.

85. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-245-798/2020 sutiko su I. V., jog buvusiam vadovui ir akcininkei nekyla civilinė deliktinė atsakomybė už 2014 m. finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimą Juridinių asmenų registrui, nes bendrovės 2014 m. finansinei ataskaitai sudaryti nebuvo suėję terminai (iki 2015 m. balandžio 30 d. pabaigos turėjo būti pateikti Juridinių asmenų registrui 2014 m. finansiniai dokumentai), o 2015 m. kovo 30 d. UAB „Gora“ bankrutavo. Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje nutartyje taip pat konstatavo, kad nuo 2014 m. rugsėjo 30 d. balanso sudarymo ir patvirtinimo vadovas ir akcininkė žinojo (turėjo žinoti) apie UAB „Gora“ faktinio nemokumo būseną jau nuo 2014 m. rugsėjo 30 d.

86. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovei, kad jai, kaip akcininkei, nekyla civilinė deliktinė atsakomybė už 2014 m. finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimą Juridinių asmenų registrui, tačiau, kaip jau minėta, civilinė atsakomybė atsakovei kyla dėl nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo 2014 m. rugsėjo 30 d. sužinojus (turėjus sužinoti) apie bendrovės nemokumą, priėmus 2014 m. spalio 20 d. sprendimą įstoti į KKU, įsigyti privalomąjį pajų, atidaryti banko sąskaitą KKU ir įgalioti R. J. tvarkyti sąskaitą bei 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimą patvirtinti UAB „Gora“ restruktūrizavimo plano metmenis ir inicijuoti bendrovei restruktūrizavimo bylą ir taip sudarius sąlygas ginčo pavedimams atlikti, nors 2014 m. spalio mėn. atsakovė jau turėjo žinoti (esant patvirtintiems 2014 m. rugsėjo 30 d. finansinės atskaitomybės dokumentams, kurie rodė bendrovės nemokumą) apie UAB „Gora“ nemokumo būseną ir pareigą kreiptis ne dėl bendrovės restruktūrizavimo, o dėl bankroto.

87. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog bendrovės kreditoriams žala padaryta I. V. veiksmais, t. y. nėra priežastinio ryšio tarp I. V. veiksmų ir žalos atsiradimo.

88. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su minėtais atsakovės argumentais. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pagrįstai motyvavo, kad egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėto 2014 m. lapkričio 3 d. I. V. sprendimo pradėti UAB „Gora“ restruktūrizavimo procesą, kuriuo buvo toliau nepagrįstai tęsiama nemokios įmonės veikla, bei ieškovės ginčytų pavedimų atlikimo, nepagrįstai inicijuoto restruktūrizavimo proceso metu. Jeigu nebūtų buvęs priimtas atsakovės sprendimas pradėti restruktūrizavimo procesą, kuris buvo nepagrįstas, kadangi įmonė nuo 2014 m. sausio 31 d. jau buvo nemoki, bet atsakovė būtų įpareigojusi direktorių R. J. kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, tai UAB „Gora“ būtų greičiau buvusi iškelta bankroto byla ir taip užkirstas kelias ginčo pavedimų UAB „Ageras“ atlikimui. Taip pat, jei atsakovė nebūtų priėmusi 2014 m. spalio 20 d. sprendimo dėl sąskaitos atidarymo KKU, nebūtų sudarytos prielaidos bendrovei priklausančioms lėšoms patekti į neareštuotą (kitiems įmonės kreditoriams ir debitoriams neišviešintą) bendrovės sąskaitą ir atlikti ginčo pavedimus UAB „Ageras“. Todėl nepagrįstais laikytini atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl priežastinio ryšio tarp jos neteisėtų veiksmų ir žalos kreditoriams atsiradimo.

89. Kaip jau minėta, 2014 m. spalio 20 d. atsakovė priėmė sprendimą kreiptis į KKU dėl kredito unijos pajaus įsigijimo ir sąskaitos KKU atidarymo. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ši aplinkybė paneigia atsakovės teiginius, jog įmonė nebuvo bankroto situacijoje ir galėjo būti restruktūrizuojama, t. y. atsakovė turėjo suprasti, kad naujos sąskaitos KKU atidarymas nėra reikalingas įmonei veikiant įprastai bei esant galimybei naudotis kitomis bendrovės sąskaitomis, todėl atsakovė galėjo (turėjo) suprasti, kad sąskaitos KKU atidarymas reikalingas siekiant apeiti bendrovės sąskaitoms taikomus areštus. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad įmonei turint atidarytas ir veikiančias (neareštuotas) sąskaitas nėra poreikio tapti KKU nare ir joje atidaryti dar vieną sąskaitą, o akcininkei turėjo kilti klausimas, kodėl prieš kreipiantis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo, įmonei reikalinga dar viena nauja sąskaita KKU. Kadangi pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nurodyta, jog bendrovės sąskaitos areštuotos, akcininkė turėjo suprasti, kad nauja sąskaita atidaroma tam, kad būtų išvengta ketinamų gauti lėšų patekimo į jau areštuotas UAB „Gora“ sąskaitas bei šių lėšų paskirstymo kreditoriams pagal kreditorių reikalavimų patenkinimo tvarką ir eilę.

90. Nors atsakovė tvirtina, kad nežinojo, kas yra restruktūrizavimas, ir nesuprato pasirašomų dokumentų esmės, tačiau iš esmės tokie atsakovės teiginiai patvirtina, jog ji pasirašydavo su bendrovės veikla susijusius dokumentus, o nesusipažinimas su dokumentų turiniu (t. y. žalos sukėlimas bendrovės kreditoriams, aplaidžiai naudojantis akcininkės teisėmis ir pareigomis) neatleidžia bendrovės akcininkės nuo atsakomybės dėl kreditoriams padarytos žalos, kurią lėmė akcininkės pasirašytų dokumentų sukelti padariniai. Taip pat nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad R. J. baudžiamojoje byloje pripažinus kaltu dėl nusikalstamo bankroto, nėra galima priteisti žalos atlyginimo ir iš kitų asmenų. Baudžiamosios ir civilinės atsakomybės kilimo pagrindai yra skirtingi, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakove, kad R. J. nuteisus dėl nusikalstamo bankroto ir kitų nusikalstamų veikų bei patenkinus kreditorės civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje R. J. atžvilgiu, civilinio proceso tvarka negali atsakyti taip pat ir bendrovės akcininkė, kurios veiksmai, nustatyti šioje civilinėje byloje, buvo viena iš prielaidų žalai bendrovės kreditoriams atsirasti.

Dėl I. J. apeliacinio skundo

91. Pasisakydamas dėl ieškinio reikalavimų atsakovui I. J., pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pagal savo pareigas apie bendrovės nemokumo momentą jis privalėjo žinoti bent nuo 2014 m. pavasario, o šis atsakovas laikytinas de facto vadovu. Teismas nurodė, kad nustačius, jog pavedimai UAB „Ageras“ atlikti iš skirtingų IP adresų buvo atliekami kelių asmenų, o tokius gebėjimus turi A. M. ir I. J. (nepaneigta, kad jo sutuoktinė taip pat turėjo UAB „Gora“ PIN generatorių ir prisijungimo PIN kodus, o jis tokius mokėjimus taip pat atlikdavo), todėl teismas priėjo prie išvados, kad I. J. savo veiksmais prisidėjo prie lėšų pervedimų iš KKU UAB „Gora“ atidarytos sąskaitos. Teismas taip pat pažymėjo, kad I. J. su UAB „Gora“ verslo ryšius turintys kitų įmonių atsakingi asmenys atpažindavo kaip įmonės vadovą, jis pristatydavo save itin svarbiu UAB Gora“ asmeniu, be to, visi atsakovai tarpusavyje susiję giminystės ryšiais (I. V., I. J.), arba siekiu iš UAB „Gora“ veikos gauti asmeninės finansinės naudos (R. J., A. M.), todėl teismas priėjo prie išvados, kad pavedimus atliko būtent A. M. bei I. J., o visi bendrai tuo taip pat padarė BUAB „Gora“ žalą.

92. I. J. apeliaciniame skunde teigia, kad nebuvo nustatyta I. J. vadovavimo bendrovei, nebuvo tiriama, kokius sprendimus I. J. priėmė, nebuvo nustatyta, kuo pasireiškė (kokiais veiksmais ir sprendimais) I. J. vadovavimas. Nėra įrodymų, kad I. J. atliko mokėjimus ir pavedimus. Atsakovo teigimu, viską darė R. J.

93. Civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas gali būti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas). Pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytą žalą taikoma kaip de jure vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013). Faktiniu įmonės vadovu pripažįstamas tas asmuo, kuris atlieka juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas ir priima vadovui pagal kompetenciją priskirtus valdingus sprendimus, nepriklausomai nuo jo einamų formalių pareigų įmonėje ir nepriklausomai nuo jo buvimo ar ne įmonės dalyviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2017; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-313/2018). Asmens, oficialiai nepaskirto bendrovės vadovu, pripažinimo faktiniu bendrovės vadovu kriterijai yra: 1) vadovavimo funkcijos vykdymas (taip pat ir privalomų instrukcijų formaliai paskirtiems valdymo organams davimas); 2) vadovavimas yra nuolatinio pobūdžio – asmuo sistemingai atlieka veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus būdingi juridinio asmens vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-313/2018).

95. R. J. paaiškinime bankroto administratorei dėl bendrovės turto nurodė, kad turto perduoti negali, nes jį valdo (duomenys neskelbtini) ir akcininkės I. V. brolis I. J. Toliau pareiškime nurodyta, kad R. J. bankinių prisijungimo generatorių neturi, nes jie būdavo pas UAB „Gora“ (duomenys neskelbtini) M. A. (dabartinė pavardė J., I. J. sutuoktinė).

96. Teisėjų kolegija pažymi, kad I. J. įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais yra pripažintas buvęs faktiniu ir kitos įmonės vadovu. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-18-360/2023 atmestas nuteistojo I. J. apeliacinis skundas dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo I. J. pripažintas kaltu ir nuteistas dėl neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo ir apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo ir (arba) organizavimo. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje pažymėjo, kad sąmoningai buvo pasirinktas toks veiklos modelis, kai siekiama sudaryti regimybę, jog I. J. nėra įmonės (UAB „Kongera“) vadovas, nepriima savarankiškų sprendimų, tokio modelio įgyvendinimui buvo realūs direktoriai, kurie faktiškai dalyvavo įmonės veikloje, tačiau sprendimus derino su I. J. Minėtoje nutartyje taip pat nurodyta, kad liudytojas M. J. nurodė, jog su I. J. derino įdarbinimo sąlygas, I. J. tvirtindavo pavedimus.

97. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad automobilis su valst. Nr. „(duomenys neskelbtini)“, buvo ne pas I. J., o juo naudojosi visi bendrovės darbuotojai, teigiama, jog neįrodyta, kad nuotraukose iš „Facebook“, kur I. J. nufotografuotas prie automobilio be valstybinio numerio ir buvęs „(duomenys neskelbtini)“ automobilis, tai tas pats automobilis.

98. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad I. J. 2014 m. liepos 29 d. socialiniuose tinkluose publikavo UAB „Gora“ automobilio Mercedes-Benz nuotrauką, pristatydamas ją „mano gražuolis“. Teismas nustatė, kad šio automobilio valstybiniai numeriai buvo „(duomenys neskelbtini)“ ir jį dažnai vairuodavo I. J. Taip pat teismas nustatė, kad 2014 m. lapkričio 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.6.-3821-972/2014 pripažinta, kad I. J. 2014 m. rugsėjo 3 d. vairavo transporto priemonę Mercedes-Benz S450, valst. Nr. „(duomenys neskelbtini)“, kai teisė vairuoti transporto priemonę atimta; dėl pažeidimo I. J. paaiškino, kad taip elgėsi, nes buvo svarbus susitikimas su užsakovu, o įmonės pasamdytas vairuotojas tuo metu buvo susirgęs, prašė skirti baudą, nes „jam atliekant administracinį areštą labai stoja įmonės veikla“.

99. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl I. J. veiksmų valdant minėtą transporto priemonę, kurie, be kita ko, patvirtina, kad I. J. save laikė svarbiu įmonėje asmeniu, jam buvo suteikta teisė naudotis (duomenys neskelbtini) valstybinius numerius turinčia prabangia transporto priemone, o šios aplinkybės patvirtina atsakovo esminį vaidmenį bendrovės veikloje ir reprezentuojant bendrovę.

100. Atsakovas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, jog UAB „Gora“ išrašomose sąskaitose faktūrose būdavo nurodomas atsakovo I. J. telefono numeris, I. J. vizitinė kortelė buvo iš esmės tokia pati, kaip ir įmonės vadovo R. J., o šios aplinkybės taip pat sudaro papildomą pagrindą teigti, jog I. J. vaidmuo bendrovės valdyme buvo esminis.

101. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptarti duomenys sudaro pagrindą išvadai, kad I. J. yra pagrindas laikyti vienu iš faktinių bendrovės vadovų, kadangi šis atsakovas kitų įmonių atsakingų asmenų buvo laikomas priimančiu esminius sprendimus, susijusius su bendrovės valdymu ir sandorių sudarymu, spręsdavo dėl asmenų įdarbinimo įmonėje, pats I. J. laikė save svarbiu asmeniu įmonėje, be kurio „stoja įmonės veikla“, žinojo įmonės finansinę situaciją, taigi I. J. sistemingai atliko veiksmus, kurie būdingi juridinio asmens vadovui. Taip pat yra pagrindas teigti, kad I. J. duodavo privalomas instrukcijas formaliai paskirtam įmonės vadovui R. J. dėl asmenų įdarbinimo, sutarčių pasirašymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pakanka duomenų konstatuoti, kad atsakovas I. J. veikė kaip faktinis bendrovės vadovas.

102. Nors byloje iš tiesų nėra tiesioginių įrodymų, kad I. J. atliko ginčo mokėjimo pavedimus, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pateiktų netiesioginių įrodymų pakanka patvirtinti labiau tikėtinai aplinkybei, jog ginčo pavedimus taip pat atliko ir I. J. – atsakovo sutuoktinė turėjo priemones mokėjimo pavedimams atlikti (R. J. paaiškinimai); atsakovas žinojo apie bendrovės sąskaitoms taikomus areštus ir ėmėsi veiksmų, kad bendrovės gautinos lėšos nepatektų į areštuotas bendrovės sąskaitas (T. V. paaiškinimai); atsakovas I. J. baudžiamojoje byloje nurodė aplinkybes apie sąskaitos KKU atidarymą, apie pinigines operacijas šioje sąskaitoje (nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-120-380/2022); kitoje bendrovėje (UAB „Kongera“) formaliai nėjo vadovo pareigų, tačiau faktiškai veikė kaip vadovas, tvirtindavo atliekamus mokėjimo pavedimus (t. y. ieškovės įrodinėjamą atsakovo veikimo principą patvirtina ir atsakovo tapatus veikimas kitų bendrovių atžvilgiu).

103. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nesivadovavo Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-120-380/2022, kurioje nuosprendis R. J. atžvilgiu yra įsiteisėjęs, nustatytais faktais, jog dėl bankroto kaltas R. J. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojoje byloje iš tiesų nenustatyti I. J. neteisėti veiksmai, tačiau tiek baudžiamojoje byloje, tiek ir nagrinėjamoje civilinėje byloje esantys duomenys patvirtino atsakovo I. J. veikimą kaip faktinio įmonės vadovo, todėl aplinkybė, kad I. J. atžvilgiu nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir priimtas teismo apkaltinamasis nuosprendis, netrukdo taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, kaip asmeniui, padariusiam žalą bendrovei ir jos kreditoriams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino minėtoje baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, pagrįsdamas skundžiamą sprendimą ir civilinės atsakomybės I. J. taikymą.

104. Atsakovas I. J. teigia, kad byloje nėra įrodymų, jog reikalavimas ieškovei perleistas teisėtai ir už jį buvo atsiskaityta. Atsakovo vertinimu, reikalavimo perdavimas buvo tik formalumas, reikalavimą perėmė susijusi su bankrutuojančios bendrovės administratore bendrovė, turinti tuos pačius vadovus ir akcininkus, o reikalavimo perleidimo sandoris sudarytas tik dėl akių. Atsakovas nurodo, kad ieškovė, kuriai žala nebuvo padaryta ir ji už perimtą reikalavimą su UAB „Gora“ neatsiskaitė, nori „pasipinigauti“, nes žalos atlyginimą gaus su bankrotu nesusijęs asmuo, kuris su kreditoriais neatsiskaitys. Taip pat nurodo, kad UAB „Gora“ jau išregistruota, o tai reiškia, kad pasibaigus juridiniam asmeniui, pasibaigė ir teisė reikalauti atlyginti žalą.

106. Bendrovės bankroto bylos (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-22-730/2021) duomenys patvirtina, kad 2021 m. rugpjūčio 30 d. teismas priėmė nutartį dėl įmonės pabaigos, kuri įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 30 d. Minėtos bylos duomenys taip pat patvirtina, kad 2021 m. gegužės 14 d. kreditorių susirinkime nutarta bendrovės reikalavimo teisę dėl 437 614 Eur žalos atlyginimo pagal UAB „Gora“ civilinėje byloje Nr. 2-989-730/2020 atsakovams R. J., I. J., A. M. ir I. V., parduoti laisvo pardavimo būdu, paskelbiant skelbimą internetiniame tinklalapyje; nustatyti, kad skola bus parduota pirkėjui, pasiūliusiam didžiausią pirkimo kainą; pardavimus vykdyti keturiais etapais po 7 kalendorines dienas: I etapas – nustatyti pradinę pardavimo kainą – 218 807 Eur, II etapas – nustatyti pradinę pardavimo kainą – 109 403 Eur; III etapas – nustatyti pradinę pardavimo kainą – 54 701 Eur, IV etapas – nepardavus, parduoti už didžiausią kainą.

107. Byloje nėra duomenų, kad pagal reikalavimo perleidimo sutartį su pradine ieškove nebuvo atsiskaityta, taip pat nėra duomenų, jog buvo ginčytas kreditorių susirinkimo metu priimtas sprendimas dėl reikalavimo teisės pardavimo. Nesant duomenų, leidžiančių manyti, kad reikalavimo teisė ieškovei perleista neteisėtai, teisėjų kolegija laiko nepagrįstais atsakovo argumentus dėl ieškovės reikalavimo teisės nepagrįstumo. Aplinkybė, kad UAB „Gora“ yra išregistruota, nereiškia, jog jos kreditoriams žalą padarę asmenys neturi pareigos atlyginti žalą asmeniui (UAB „Dator“), kuris perėmė iš UAB „Gora“ reikalavimo teisę atsakovams šiai bendrovei dar esant neišregistruotai. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo manyti, kad ieškovė šioje byloje neturi reikalavimo teisės.

108. Atsakovas I. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad byla jau buvo išnagrinėta Lietuvos apeliaciniame teisme, kuris nurodė teismui atsakyti į 7 klausimus, į kuriuos teismas neatsakė, todėl laikytina, kad sprendimas nemotyvuotas. Teisėjų kolegija nepritaria ir šiems atsakovo argumentams.

109. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-245-798/2020 grąžindamas pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėti iš naujo, nurodė pirmosios instancijos teismui, pakartotinai nagrinėjant bylą, atsakyti į 7 klausimus (aptarti 7 aspektus), susijusius su bendrovės nemokumo momentu, atsakovų sužinojimu apie bendrovės nemokumą ir ginčo pavedimais UAB „Ageras“. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai atsakė į Lietuvos apeliacinio teismo nurodytus klausimus ir pagrindė kiekvieno iš atsakovų civilinės atsakomybės kilimo pagrindus, kurių atsakovai I. V. ir I. J. savo apeliaciniuose skunduose nepaneigė.

Dėl solidariosios atsakomybės taikymo

110. Pirmosios instancijos teismas nenustatė protingo pagrindo priskirti atskiras deliktinės atsakomybės dalis konkrečiam atsakovui, nes atriboti kiekvieno atsakovo atsakomybę subsidiariai nėra galimybės, kadangi jie visi savo bendrais suderintais veiksmais prisidėjo prie žalos padarymo, būdami tarpusavyje susiję ir siekė, kad BUAB „Gora“ negautų pajamų už atliktus rangos darbus objekte Parko g. 15, Vilniuje, ir šie veiksmai yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su padaryta žala įmonės kreditoriams, todėl atsakovai tiesiogiai prisidėjo prie 437 614 Eur žalos padarymo ir atsakovams taikytina solidarioji deliktinė atsakomybė (išskyrus R. J., iš kurio žalos atlyginimas priteistas baudžiamojoje byloje).

111. Atsakovė I. V. apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovė neįrodinėjo atsakovų konkrečiais laikotarpiais padarytos žalos dydžio, o teismas nevertino vadovavimo laikotarpių ir nesigilino į atsakovų atliktų veiksmų sąsajas su padarytos žalos dydžiu, todėl be pagrindo taikė solidariąją civilinę atsakomybę I. V. Atsakovas I. J. apeliaciniame skunde teigia, kad žalos atlyginimas negali būti priteistas solidariai, neįrodyti susitarimai ar bendri veiksmai, laikotarpiai, už kuriuos žala gali būti apskaičiuota ir kokiu laikotarpiu kas žalą padarė. Atsakovas nurodo, kad žalą tyčia padarė R. J.

112. CK 6.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. CK 6.279 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai.

113. Pažeidėjų veiksmų bendrumas, dėl kurio taikoma solidarioji atsakomybė, gali pasireikšti subjektyvaus bendrininkavimo forma, kai keli asmenys turi bendrą ketinimą padaryti žalą. Jei grupė asmenų planuoja ir įvykdo neteisėtą veiklą, kurios pasekmės žalingos, nepriklausomai nuo to, koks konkretaus grupės nario indėlis į žalą sukėlusį veikimą, teisinis priežastinis ryšys tarp visų subjektyviųjų bendrininkų preziumuojamas (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Solidariosios atsakomybės taikymas subjektyvaus bendrininkavimo atveju grindžiamas būtinybe maksimaliai apsaugoti nukentėjusiojo interesus, kadangi tokiose situacijose jis paprastai negalėtų įrodyti faktinio priežastinio ryšio tarp kiekvieno iš pažeidėjų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindas taikyti solidariąją atsakomybę šiuo atveju yra CK 6.279 straipsnio 1 dalies norma, kuri taikoma kartu su CK 6.6 straipsnio 3 dalies norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. praktikos apžvalga „Atskiri griežtosios deliktinės atsakomybės atvejai Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“).

114. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė I. V., žinodama apie blogą bendrovės finansinę padėtį, lėmusią jos pareigą kreiptis dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, tokių veiksmų nesiėmė, tačiau priėmė sprendimą dėl bendrovės restruktūrizavimo ir sprendimą dėl bendrovės sąskaitos KKU atidarymo, taip sudarydama prielaidas atlikti ginčo pavedimus, kuriais sukelta žala bendrovei ir jos kreditoriams. Bendrovės vadovas R. J., žinodamas bendrovės blogą finansinę padėtį, nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau kreipėsi dėl bendrovės restruktūrizavimo, dėl bendrovės sąskaitos KKU atidarymo, taip sudarydamas prielaidas ginčo pavedimų atlikimui. Atsakovas A. M. buvo faktinis bendrovės vadovas, žinojęs bendrovės veikimo principus ir turimus įsipareigojimus, nurodė SAM, kad pasikeitė UAB „Gora“ sąskaitos rekvizitai, todėl prašė visas lėšas pervesti į UAB „Gora“ sąskaitą, esančią KKU, į kurią šios lėšos ir buvo pervestos, taip sudarydamas sąlygas bendrovei priklausančioms lėšoms nepatekti į areštuotas bendrovės sąskaitas ir nepanaudoti lėšų bendrovės kreditorių reikalavimams patenkinti. Bylos duomenys sudaro pagrindą labiau tikėtinai išvadai, kad ginčo pavedimus atliko A. M. ir I. J., kurie pripažintini ir faktiniais bendrovės vadovais. Be to, apeliacinius skundus pateikę atsakovai (I. V. ir I. J.) susiję giminystės ryšiais (brolis ir sesuo), dėl to yra papildomas pagrindas teigti, kad šie atsakovai žinojo apie vienas kito veiksmus ir veikė bendrai, siekdami bendro tikslo (kad bendrovei iš SAM pervestos lėšos nepatektų į areštuotas bendrovės sąskaitas).

115. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad visi atsakovai savo bendrais suderintais veiksmais prisidėjo prie žalos padarymo, būdami tarpusavyje susiję ir siekė, kad BUAB „Gora“ negautų pajamų už atliktus rangos darbus objekte Parko g. 15, Vilniuje, ir šie veiksmai yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu (be minėtų veiksmų nebūtų prielaidų atlikti ginčo pavedimus ir nebūtų kilusi žala) su padaryta žala įmonės kreditoriams, visi atsakovai tiesiogiai prisidėjo prie 437 614 Eur žalos padarymo, kurios priteisti subsidiariai nėra galimybės dėl visų atsakovų indėlio į žalos padarymą kreditoriams iš esmės tuo pačiu laikotarpiu (2014 m.) bei kiekvienam atlikus veiksmus, be kurių žala nebūtų atsiradusi, todėl atsakovams taikytina solidarioji deliktinė atsakomybė ir 437 614 Eur žalos suma iš atsakovų priteistina solidariai.

Dėl procesinės bylos baigties

116. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės nuostatas dėl akcininko ir faktinio vadovo civilinės atsakomybės, taip pat jų solidariosios atsakomybės padarius žalą bendrovei ir jos kreditoriams, todėl pagrįstai patenkino ieškinį atsakovų I. V. ir I. J. atžvilgiu. Dėl nurodytų priežasčių atsakovų skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

117. Atsakovų apeliacinius skundus atmetant, bylinėjimosi išlaidos jiems neatlygintinos. Ieškovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu teisėjų kolegija nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.