Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 1A-18-360/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-01-12
Bylos Nr.: 1A-18-360/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-04-6-00007-2018-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Nutartis: Apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjai: Savinijus Katauskas (pirm.), Dalius Jocys, Aurelija Sadauskaitė
Nuteistasis: I. J., E. R.
Civilinis ieškovas: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kaltinamasis: "Kongera"

Kategorijos

1.2.18.10Apgaulingas apskaitos tvarkymas (BK 222 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-18-360/2023Teisminio proceso Nr. 1-04-6-00007-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.10; (S) 2.4.6.4.1.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 12 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės,

sekretoriaujant Aušrai Čybienei, Linai Gricienei,dalyvaujant prokurorui Arvydui Navickui,nuteistajam I. J. ir jo gynėjui advokatui A. V.,nuteistajam E. R. ir jo gynėjai advokatei Dianai Vaitkevičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. J. gynėjo Advokato A. V. ir nuteistojo E. R. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-06-30 nuosprendžio, kuriuo I. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 1 dalį 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal 2532 (taip nurodyta nuosprendyje) straipsnio 1 dalį 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, subendrintos apėmimo būdu, ir I. J. paskirta subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, I. J. paskirta subendrinta bausmė subendrinta su bausme paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, iš dalies jas sudedant ir I. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant I. J. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. E. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 220 straipsnio 1 dalį 150 MGL (5649 Eur) dydžio baudą, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir E. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda.

Nuosprendžiu likviduojamą dėl bankroto UAB „(duomenys neskelbtini)“ atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 20 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 36 straipsniu, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ tapus nepavojingai, ir baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutraukta. Apeliacinių skundų dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepaduota.

Nuosprendžiu iš E. R. ir I. J. solidariai priteista 3079,25 Eur ir iš I. J. priteista 5374,98 Eur turtinei žalai atlyginti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai. Be to, iš E. R. ir I. J. solidariai priteista 7910,89 Eur ir iš I. J. priteista 13078,86 Eur turtinei žalai atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. R. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su I. J., apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros bei apskaičiuoti mokesčius už laikotarpį nuo 2016-06-02 iki 2016-11-17. Jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, turėdamas teisę atstovauti šiai įmonei, veikdamas vieninga tyčia su nusikalstamos veikos organizatoriumi I. J., pagal Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį, būdamas atsakingas už įmonės veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą ir ataskaitų pateikimą, siekdamas iškreipti išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, tyčia pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574): 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, numatančią, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 13 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekine išraiška“;

laikotarpiu nuo 2016-06-02 iki 2016-11-17, Klaipėdos mieste, vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir I. J., kaip faktinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo nurodymus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini) “, atsakingam už bendrovės apskaitą, deklaracijų bei ataskaitų pateikimą Valstybės institucijoms, nesuvokusio E. R. ir I. J. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė buhalterinėje apskaitoje užregistruoti dalies darbuotojams priskaičiuoto ir grynais pinigais išmokėto darbo užmokesčio, nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų apie su darbo santykiais susijusias išmokas grynaisiais pinigais darbuotojams iš viso 19787,10 Eur, siekdami išvengti mokesčių sumokėjimo, 26 kartus apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė įvykusių ūkinių operacijų – atlyginimų išmokėjimo: žiniaraščiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 19787,10 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio bei kasos išlaidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 14927,04 Eur išmokėto darbo užmokesčio:

- laikotarpiu nuo 2016-06-02 iki 2016-08-31 tris kartus atlyginimo žiniaraščiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 1263,15 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio, nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų apie grynais pinigais išmokėtą darbo užmokestį M. J.. Dėl šios priežasties UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesuvokdama E. R. ir I. J. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kasos išlaidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 960,00 Eur grynais pinigais išmokėto darbo užmokesčio M. J.;

- laikotarpiu nuo 2016-06-02 iki 2016-11-17 penkis kartus atlyginimo žiniaraščiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 3064,15 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio, nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų apie grynais pinigais išmokėtą darbo užmokestį G. A.. Dėl šios priežasties UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesuvokdama E. R. ir I. J. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kasos išlaidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 2184,92 Eur grynais pinigais išmokėto darbo užmokesčio G. A.;

- laikotarpiu nuo 2016-06-02 iki 2016-11-17 penkis kartus atlyginimo žiniaraščiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 7265,84 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio, nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų apie grynais pinigais išmokėtą darbo užmokestį A. M.. Dėl šios priežasties UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesuvokdama E. R. ir I. J. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kasos išlaidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 5467,17 Eur grynais pinigais išmokėto darbo užmokesčio A. M.;

- laikotarpiu nuo 2016-08-01 iki 2016-11-17 tris kartus atlyginimo žiniaraščiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 1386,31 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio, nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų apie grynais pinigais išmokėtą darbo užmokestį J. B.. Dėl šios priežasties UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesuvokdama E. R. ir I. J. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kasos išlaidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 992,56 Eur grynais pinigais išmokėto darbo užmokesčio J. B.;

- laikotarpiu nuo 2016-06-02 iki 2016-11-17 penkis kartus atlyginimo žiniaraščiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 5029,45 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio, nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų apie grynais pinigais išmokėtą darbo užmokestį I. J.. Dėl šios priežasties UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesuvokdama E. R. ir I. J. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kasos išlaidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo I. J. grynais pinigais išmokėto 3822,39 Eur darbo užmokesčio;

- laikotarpiu nuo 2016-06-02 iki 2016-11-17 penkis kartus atlyginimo žiniaraščiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 1778,2 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio, nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų apie grynais pinigais išmokėtą darbo užmokestį sau, E. R.. Dėl šios priežasties UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesuvokdama E. R. ir I. J. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kasos išlaidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 1500,00 Eur grynais pinigais išmokėto darbo užmokesčio E. R..

Dėl padarytų pažeidimų, laikotarpiu nuo 2016-06-02 iki 2016-11-17 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šiais savo veiksmais E. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

2. Be to, E. R. nuteistas ir už tai, kad , veikdamas bendrininkų grupe su I. J., siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaraciją ir nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną, turtą ir pateikė juos valstybės įgaliotoms institucijoms. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, E. R., veikdamas bendrai su I. J., laikotarpiu nuo 2016-06-02 iki 2016-11-17, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, 26 atvejais 6 darbuotojams M. J., J. J. (B.), A. M., G. A., I. J. ir sau, E. R., iš viso išmokėjo 14927,04 Eur darbo užmokesčio, veikdami per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesuvokusį jų nusikalstamų veiksmų pobūdžio, mokesčių administratoriui laikotarpiu nuo 2016-07-04 iki 2016-11-09 elektroniniu būdu pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėn. Mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų 6 deklaracijas (forma FR0572), kuriose deklaravo žinomai neteisingus duomenis apie turtą, tai yra nedeklaravo šiose deklaracijose iš viso 19787,10 Eur išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio (18 eilutėje) bei 3079,25 Eur išskaičiuoto pajamų mokesčio (20 eilutėje), t. y.:

2016 m. birželio mėnesio Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje (forma FR0572) deklaravo 561,02 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio ir 2016-07-04 elektroniniu būdu pateikė mokesčių administratoriui,

2016 m. birželio mėnesio patikslintoje Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje (forma FR0572) deklaravo 561,02 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio ir 2016-08-02 elektroniniu būdu pateikė mokesčių administratoriui,

2016 m. liepos mėnesio Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje (forma FR0572) deklaravo 593,89 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio ir 2016-08-02 elektroniniu būdu pateikė mokesčių administratoriui,

2016 m. rugpjūčio mėnesio Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje (forma FR0572) deklaravo 674,22 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio ir 2016-09-08 elektroniniu būdu pateikė mokesčių administratoriui,

2016 m. rugsėjo mėnesio Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje (forma FR0572) deklaravo 610,89 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio ir 2016-10-03 elektroniniu būdu pateikė mokesčių administratoriui,

2016 m. spalio mėnesio Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje (forma FR0572) deklaravo 639,23 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio ir 2016-11-09 elektroniniu būdu pateikė mokesčių administratoriui.

Taip E. R., veikdamas bendrininkų grupe su I. J., pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007: 23 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kur nurodyta, kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį“; 24 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kur nurodyta, kad „Mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“, laikotarpiu nuo 2016-06-02 iki 2016-11-17 per 26 kartus 6 darbuotojams M. J., J. J. (B.), A. M., G. A., I. J. ir sau, iš viso išmokėjo 14927,04 Eur darbo užmokesčio, nedeklaravo deklaracijose iš viso 19787,10 Eur išmokėtų išmokų ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą iš viso 3079,25 Eur gyventojų pajamų mokesčio. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, E. R., veikdamas bendrininkų grupe su I. J., per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesuvokusį jų nusikalstamų veiksmų pobūdžio, laikotarpiu nuo 2016-07-04 iki 2016-11-06 Valstybinio socialinio draudimo fono valdybai už 2016 m. birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėn. ataskaitinį laikotarpį pateikė 5 Pranešimus apie apdraustuosius (forma SAM) ir Apdraustųjų (be atleistų) valstybinio socialinio draudimo įmokas (forma SAM3SD), kuriose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą – apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir įmokas, tai yra šiuose pranešimuose nedeklaravo iš viso 19787,10 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos (eilutėse S4 ir A11) ir iš viso 7910,89 Eur įmokų (eilutėje S5 ir A12), t. y.:

- 2016 m. birželio mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) 2016-07-04 deklaravo mažiau 3738,20 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir mažiau 1494,53 Eur įmokų;

- 2016 m. liepos mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) 2016-08-02 deklaravo mažiau 3886,86 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir mažiau 1553,97 Eur įmokų;

- 2016 m. rugpjūčio mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) 2016-09-06 deklaravo mažiau 4320,33 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir mažiau 1727,27 Eur įmokų;

- 2016 m. rugsėjo mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) 2016-10-03 deklaravo mažiau 3850,34 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir mažiau 1539,37 Eur įmokų;

- 2016 m. spalio mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) 2016-11-06 deklaravo mažiau 3991,37 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir mažiau 1595,75 Eur įmokų.

Taip E. R., veikdamas bendrininkų grupe su I. J., pažeisdamas: Lietuvos Respublikos 2002 m. Sveikatos draudimo įstatymo Nr. IX-1219 17 straipsnio 1 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad „Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje <...> moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“; Lietuvos Respublikos 2004-11-04 Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 9 straipsnio 1 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad „Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti“, 2 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad „Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“; Lietuvos Respublikos 2000-09-12 Garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 4 straipsnio 1 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad „Garantinio fondo lėšas sudaro: 1) įmonių, nurodytų šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje, įmokos – 0,2 proc. priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio (nuo kurio skaičiuojamos privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos)“, t. y. laikotarpiu 2016-06-02 iki 2016-11-17, nuo darbuotojams M. J., J. J. (B.), A. M., G. A., I. J. ir sau, E. R., priskaičiuoto 19787,10 Eur darbo užmokesčio nepriskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą iš viso 7910,89 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų. Tokiais savo veiksmais E. R., veikdamas bendrininkų grupe su I. J., siekdami išvengti iš viso 10990,14 Eur mokesčių ir įmokų įrašė į deklaracijas ir kitas nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną, turtą ir laikotarpiu nuo 2016-07-04 iki 2016-11-09 jas pateikė Valstybės įgaliotoms institucijoms. Šiais savo veiksmais E. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje (2017-11-21 Nr. XIII-791 redakcija).

3. I. J., veikdamas bendrininkų grupe su E. R., bei veikdamas per M. Z., U. R., minėtos bendrovės direktorius, kurie vykdė I. J., kaip faktinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo nurodymus ir nesuvokė jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, vykdydamas veiklą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, sąmoningai apgaulingai organizavo ir vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros bei apskaičiuoti mokesčius už laikotarpį nuo 2016-06-01 iki 2017-12-31, būtent: UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) , faktinis direktorius I. J., pagal Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį, būdamas atsakingas už įmonės veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą ir ataskaitų pateikimą, siekdamas iškreipti išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, tyčia pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574): 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, numatančią, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 13 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekine išraiška“, laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2017-12-31, Klaipėdos mieste, veikdamas bendrininku grupe su E. R. bei veikdamas per M. Z., U. R., minėtos bendrovės direktorius, kurie vykdė I. J., kaip faktinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo nurodymus ir nesuvokė jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir vyr. buhalterei M. R., atsakingiems už bendrovės apskaitą, deklaracijų bei ataskaitų pateikimą Valstybės institucijoms, nesuvokusių I. J. ir E. R. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė buhalterinėje apskaitoje užregistruoti dalies darbuotojams priskaičiuoto ir grynais pinigais išmokėto darbo užmokesčio, nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir M. R. duomenų apie su darbo santykiais susijusias išmokas grynaisiais pinigais darbuotojams iš viso 39361,55 Eur, siekdamas išvengti mokesčių sumokėjimo, 58 kartus apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė įvykusių ūkinių operacijų – atlyginimų išmokėjimo: žiniaraščiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 52451,78 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio bei kasos išlaidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 39361,55 Eur išmokėto darbo užmokesčio:

- laikotarpiu nuo 2016-06-02 iki 2016-08-31 tris kartus atlyginimo žiniaraščiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 1263,15 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio, nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų apie grynais pinigais išmokėtą darbo užmokestį M. J.. Dėl šios priežasties UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesuvokdama I. J. ir E. R. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kasos išlaidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 960,00 Eur grynais pinigais išmokėto darbo užmokesčio M. J.;

- laikotarpiu nuo 2016-06-02 iki 2016-11-17 penkis kartus atlyginimo žiniaraščiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 3064,15 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio, nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų apie grynais pinigais išmokėtą darbo užmokestį G. A.. Dėl šios priežasties UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesuvokdama I. J. ir E. R. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kasos išlaidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 2184,92 Eur grynais pinigais išmokėto darbo užmokesčio G. A.;

- laikotarpiu nuo 2016-11-18 iki 2017-02-28 keturis kartus atlyginimo žiniaraščiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 2740,70 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio, nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų apie grynais pinigais išmokėtą darbo užmokestį G. A.. Dėl šios priežasties UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesuvokdama I. J. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kasos išlaidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 1964,44 Eur grynais pinigais išmokėto darbo užmokesčio G. A.;

- laikotarpiu nuo 2016-06-02 iki 2016-11-17 penkis kartus atlyginimo žiniaraščiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 7265,84 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio, nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų apie grynais pinigais išmokėtą darbo užmokestį A. M.. Dėl šios priežasties UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesuvokdama I. J. ir E. R. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kasos išlaidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 5467,17 Eur grynais pinigais išmokėto darbo užmokesčio A. M.;

- laikotarpiu nuo 2016-11-18 iki 2017-05-31 šešis kartus atlyginimo žiniaraščiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 5628,01 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio, nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų apie grynais pinigais išmokėtą darbo užmokestį A. M.. Dėl šios priežasties UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesuvokdama I. J. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kasos išlaidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 4255,02 Eur grynais pinigais išmokėto darbo užmokesčio A. M.;

- laikotarpiu nuo 2016-08-01 iki 2016-11-17 tris kartus atlyginimo žiniaraščiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 1386,31 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio, nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų apie grynais pinigais išmokėtą darbo užmokestį J. B.. Dėl šios priežasties UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesuvokdama I. J. ir E. R. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kasos išlaidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 992,56 Eur grynais pinigais išmokėto darbo užmokesčio J. B.;

- laikotarpiu nuo 2016-11-18 iki 2017-07-31 devynis kartus atlyginimo žiniaraščiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 7104,11 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio, nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų apie grynais pinigais išmokėtą darbo užmokestį J. B.. Dėl šios priežasties UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesuvokdama I. J. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kasos išlaidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 5089,78 Eur grynais pinigais išmokėto darbo užmokesčio J. B.;

- laikotarpiu nuo 2016-11-18 iki 2016-12-31 du kartus atlyginimo žiniaraščiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 711,28 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio, nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų apie grynais pinigais išmokėtą darbo užmokestį E. R.. Dėl šios priežasties UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesuvokdama I. J. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kasos išlaidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 600,00 Eur grynais pinigais išmokėto darbo užmokesčio E. R.;

-laikotarpiu nuo 2016-06-02 iki 2016-11-17 penkis kartus atlyginimo žiniaraščiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 5029,45 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio, nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų apie grynais pinigais išmokėtą darbo užmokestį I. J.. Dėl šios priežasties UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesuvokdama E. R. ir I. J. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kasos išlaidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo I. J. grynais pinigais išmokėto 3822,39 Eur darbo užmokesčio;

-laikotarpiu nuo 2016-11-18 iki 2016-12-31 du kartus atlyginimo žiniaraščiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 2010,28 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio, nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų apie grynais pinigais išmokėtą darbo užmokestį sau, I. J.. Dėl šios priežasties UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesuvokdama I. J. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kasos išlaidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo jam, I. J. grynais pinigais išmokėto 1527,82 Eur darbo užmokesčio;

- laikotarpiu nuo 2016-12-01 iki 2016-12-31 vieną kartą atlyginimo žiniaraščiu nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 1052,64 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio, nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų apie grynais pinigais išmokėtą darbo užmokestį E. A.. Dėl šios priežasties UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesuvokdama I. J. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kasos išlaidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 800,00 Eur grynais pinigais išmokėto darbo užmokesčio E. A.;

- laikotarpiu nuo 2016-11-01 iki 2017-05-31 aštuonis kartus atlyginimo žiniaraščiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 13417,66 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio, nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų apie grynais pinigais išmokėtą darbo užmokestį M. J.. Dėl šios priežasties UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesuvokdama I. J. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kasos išlaidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 10197,45 Eur grynais pinigais išmokėto darbo užmokesčio M. J..

Dėl padarytų pažeidimų, laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2017-12-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šiais savo veiksmais I. J. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

4. Be to, I. J. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupėje su E. R., bei veikdamas per M. Z., U. R., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, kurie vykdė pastarojo – I. J., kaip faktinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo nurodymus ir nesuvokė jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaraciją ir nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną, turtą ir pateikė juos valstybės įgaliotoms institucijoms, o būtent:

jis, laikotarpiu nuo 2016-04-11 iki 2018-04-30, Klaipėdos mieste, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos S. (duomenys neskelbtini), faktiniu vadovu, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę – finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais, tyčia laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2017-07-30, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, 58 atvejais 8 darbuotojams M. J., G. A., J. J. (B.), A. M., E. R., M. J., E. A. ir sau, I. J., veikdamas bendrininkų grupėje su E. R., bei veikdamas per M. Z., U. R., kurie vykdė I. J., kaip faktinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo nurodymus nesuprasdami jo nusikalstamos veikos pobūdžio iš viso išmokėjo 39361,55 Eur darbo užmokesčio, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesuvokusį jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, mokesčių administratoriui laikotarpiu nuo 2016-07-04 iki 2017-08-03 elektroniniu būdu pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. birželio, liepos, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėn., 2017 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos mėn. Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų 14 deklaracijų (forma FR0572), kuriose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra nedeklaravo šiose deklaracijose iš viso 52546,78 Eur išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio (18 eilutėje) bei 8383,87 Eur išskaičiuoto pajamų mokesčio (20 eilutėje), t. y.:

2016 m. lapkričio mėnesio Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje (forma FR0572) deklaravo 935,28 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio ir 2016-12-06 elektroniniu būdu pateikė mokesčių administratoriui,

2016 m. gruodžio mėnesio Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje (forma FR0572) deklaravo 1158,61 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio ir 2017-01-05 elektroniniu būdu pateikė mokesčių administratoriui,

2017 m. sausio mėnesio Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje (forma FR0572) deklaravo 867,41 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio ir 2017-02-08 elektroniniu būdu pateikė mokesčių administratoriui,

2017 m. vasario mėnesio Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje (forma FR0572) deklaravo 626,44 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio ir 2017-03-15 elektroniniu būdu pateikė mokesčių administratoriui,

2017 m. kovo mėnesio Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje (forma FR0572) deklaravo 520,65 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio ir 2017-04-14 elektroniniu būdu pateikė mokesčių administratoriui,

2017 m. balandžio mėnesio Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje (forma FR0572) deklaravo 503,68 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio ir 2017-05-08 elektroniniu būdu pateikė mokesčių administratoriui,

2017 m. gegužės mėnesio Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje (forma FR0572) deklaravo 466,17 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio ir 2017-06-14 elektroniniu būdu pateikė mokesčių administratoriui,

2017 m. birželio mėnesio Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje (forma FR0572) deklaravo 99,93 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio ir 2017-07-12 elektroniniu būdu pateikė mokesčių administratoriui,

2017 m. liepos mėnesio Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje (forma FR0572) deklaravo 126,45 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio ir 2017-08-03 elektroniniu būdu pateikė mokesčių administratoriui.

Taip I. J., veikdamas bendrininkų grupe su E. R. bei veikdamas per M. Z., U. R., minėtos bendrovės direktorius, kurie vykdė I. J., kaip faktinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo nurodymus, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2002-07-02 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007: 23 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kur nurodyta, kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį“; 24 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kur nurodyta, kad „Mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“, laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2017-07-31 58 atvejais 8 darbuotojams M. J., G. A., J. J. (B.), A. M., E. R., M. J., E. A. ir sau, I. J., iš viso išmokėjo 39361,55 Eur darbo užmokesčio ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą iš viso 8383,87 Eur gyventojų pajamų mokesčio. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, I. J., veikdamas bendrininkų grupėje su E. R., bei veikdamas per M. Z., U. R., minėtos bendrovės direktorius, kurie vykdė I. J., kaip faktinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo nurodymus nesuprasdami jo nusikalstamos veikos pobūdžio ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesuvokusį jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, laikotarpiu nuo 2016-07-04 iki 2017-07-14 Valstybinio socialinio draudimo fono valdybai už 2016 m. 06-12 mėn., 2017 m. 01-07 mėn. ataskaitinį laikotarpį pateikė 13 Pranešimų apie apdraustuosius (forma SAM) ir Apdraustųjų (be atleistų) valstybinio socialinio draudimo įmokas (forma SAM3SD), kuriose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą – apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir įmokas, tai yra šiuose pranešimuose nedeklaravo iš viso 51411,71 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos (eilutėse S4 ir A11) ir iš viso 20571,85 Eur įmokų (eilutėje S5 ir A12), ) bei 2 Pranešimus apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą (forma 2-SD), kuriuose nedeklaravo iš viso 1040,07 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos (eilutėse P5 ir A11) ir iš viso 417,90 Eur įmokų (eilutėje P6 ir A12), t. y.:

2016 m. birželio mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) 2016-07-04 deklaravo mažiau 3738,20 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir mažiau 1494,53 Eur įmokų;

- 2016 m. lapkričio mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) 2016-12-01 deklaravo mažiau 3991,37 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir mažiau 1595,75 Eur įmokų.

- 2016 m. gruodžio mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) 2017-01-05 deklaravo mažiau 5494,28 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir mažiau 2196,61 Eur įmokų.

- 2017 m. sausio mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) 2017-02-07 deklaravo mažiau 3284,02 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir mažiau 1319,52 Eur įmokų.

- 2017 m. vasario mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) 2017-03-14 deklaravo mažiau 1582,62 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir mažiau 635,90 Eur įmokų.

- 2017 m. kovo mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) 2017-04-10 deklaravo mažiau 1337,47 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir mažiau 537,40 Eur įmokų.

- 2017 m. balandžio mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) 2017-05-08 deklaravo mažiau 1337,47 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir mažiau 537,40 Eur įmokų.

- 2017 m. gegužės mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) 2017-06-07 deklaravo mažiau 630,34 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir mažiau 253,27 Eur įmokų.

- 2017 m. birželio mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) 2017-06-29 deklaravo mažiau 549,38 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir mažiau 220,74 Eur įmokų.

- 2017 m. gegužės mėnesio Pranešime apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą (forma 2-SD) 2017-05-02 deklaravo mažiau 372,80 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir mažiau 149,79 Eur įmokų.

- 2017 m. liepos mėnesio Pranešime apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą (forma 2-SD) 2017-07-14 deklaravo mažiau 667,27 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir mažiau 268,11 Eur įmokų.

Taip I. J., veikdamas bendrininkų grupėje su E. R., bei veikdamas per M. Z., U. R., minėtos bendrovės direktorius, kurie vykdė I. J., kaip faktinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo nurodymus nesuprasdami jo nusikalstamos veikos pobūdžio, pažeisdamas: Lietuvos Respublikos 2002 m. Sveikatos draudimo įstatymo Nr. IX-1219 17 straipsnio 1 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad „Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje <...> moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“, Lietuvos Respublikos 2004-11-04 Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 9 straipsnio 1 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad „Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti“, 2 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad „Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“, Lietuvos Respublikos 2000-09-12 Garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 4 straipsnio 1 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad „Garantinio fondo lėšas sudaro: 1) įmonių, nurodytų šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje, įmokos – 0,2 proc. priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio (nuo kurio skaičiuojamos privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos)“;

t. y. laikotarpiu 2016-06-01 iki 2017-07-31 nuo darbuotojams M. J., G. A., J. J. (B.), A. M., E. R., M. J., E. A. ir sau, I. J., priskaičiuoto 52451,78 Eur darbo užmokesčio nepriskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą iš viso 20989,75 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų bei neįmokėjo į Garantinį fondą 70,36 Eur.

Tokiais savo veiksmais I. J., siekdamas išvengti iš viso 29443,98 Eur mokesčių ir įmokų, įrašė į deklaracijas ir kitas nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną, turtą ir laikotarpiu nuo 2016-07-04 iki 2017-08-03 jas pateikė Valstybės įgaliotoms institucijoms. Šiais savo veiksmais I. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje (2017-11-21 Nr. XIII-791 redakcija).

5. I. J. nuteistas ir už tai, kad neteisėtai laikė ginklą ir šaudmenis, o būtent: I. J. nesilaikė Ginklų ir šaudmenų kontrolės 2002-01-15 įstatymo Nr. IX-705 (nauja įstatymo redakcija nuo 2011-03-01; Nr. XI-1146, 2010-11-18, Žin., 2010, Nr. 142-7261 (2010-12-04)) 32 straipsnio nuostatos - Ginklus ir šaudmenis leidžiama laikyti asmenims, turintiems licencijas gaminti, taisyti ir perdirbti, prekiauti, importuoti, eksportuoti ginklus ir šaudmenis, eksploatuoti tirus, šaudyklas, nuomoti ginklus ir šaudmenis arba leidimus juos nešiotis ar leidimus laikyti. D kategorijos ginklai laikomi ir nešiojami be leidimų, laikotarpiu nuo 2014-09-22 iki 2018-04-23 gyvenamojoje vietoje adresu – (duomenys neskelbtini) , namo antrajame aukšte laikė vieną 9 mm kalibro dujinį pistoletą, kuris yra „C“ kategorijos šaunamasis ginklas, vienuolika 9 mm kalibro dujiniams pistoletams skirtus šovinius, penkis 9 mm kalibro centrinio įskėlimo su guminiais šratais šovinius skirtus revolveriams skirtiems šaudyti šoviniais su guminiais šratais, kurie yra skirti „C“ kategorijos šaunamiesiems ginklams, neturėdamas tam leidimo, kol šiuos šaudmenis ir pistoletą kratos metu surado policijos pareigūnai. Šiais savo veiksmais I. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Šalies argumentai

6. Nuteistojo I. J. gynėjas advokatas apeliaciniu skundu prašo panaikinti nuosprendžio dalį ir I. J. išteisinti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, netenkinus šio prašymo, sušvelninti paskirtą bausmę, kuri paskirta vadovaujantis prielaidomis, civilinius ieškinius palikti nenagrinėtais.

6.1. Nurodo, kad I. J. šiuo atveju nėra tinkamas BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas: jis buvo tik UAB „(duomenys neskelbtini)” plėtros vadovas, bet ne įmonės vadovas ir ne už buhalteriją atsakingas asmuo, todėl pagal minėtą baudžiamąjį įstatymą atsakyti negali. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jis buvo faktiniu bendrovės vadovu. Pažymėtina, kad I. J. nebuvo įgaliotas atlikti jokių veiksmų, susijusių su įmonės vadovavimu ar įmonės buhalterija. Byloje nėra duomenų, kad I. J. būtų veikęs kaip organizatorius ar padėjėjas.

6.2. Neaišku, kuo reiškėsi ir kaip buvo nustatyta I. J. tiesioginė tyčia dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Iš esmės jokių tiesioginių įrodymų, kad I. J. buvo faktiniu bendrovės vadovu byloje nėra. Teismas savo išvadas padarė remdamasis tik netiesioginiais įrodymais ir abejotinais liudytojų parodymais. Teismas pats pripažįsta, jog tikrieji vadovai ėjo pareigas ir vadovavo bendrovei, atliko jiems, kaip bendrovės vadovams būdingas funkcijas, tačiau priimamus sprendimus taip pat turėjo derinti su I. J.. Anot teismo, kad I. J. buvo faktinis bendrovės vadovas (savininkas, akcininkas) patvirtina ir nagrinėjamu laikotarpiu bendrovės akcininku oficialiai įregistruotas T. V., nes jis patvirtino, kad verslą įkūrė I. J., tačiau dėl kažkokių priežasčių negalėjo įsigyti akcijų ant savęs. Teismas tik lakoniškai konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. V. taip pat buvo nurodęs, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai valdė I. J., tačiau teisiamojo posėdžio metu T. V. savo parodymų nepatvirtino ir parodė, kad buvo supykęs ant I. J., todėl paaštrino savo pasisakymus. Teismas rėmėsi nepatikimo liudytojo parodymais, prieštaraujančiais tarpusavyje ir padarytomis prielaidomis dėl verslo organizavimo, nesigilino ir nenustatinėjo tiesos, netikrino T. V. parodymų tikrumo dėl kilusio konflikto, o tik lakoniškai paėmė nuosprendžiui patogius išsireiškimus. T. V. nuo 2016-10-14 buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, ką patvirtina išrašas iš VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro. UAB „(duomenys neskelbtini)“ liko skolingas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovu buvo I. J. sutuoktinė M. J.. Dėl šios skolos ir pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kai buvo apribota UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla ir piniginės lėšos, tarp T. V. ir I. J. kilo konfliktas. Atkreiptinas dėmesys, kad T. V. patvirtino, kad realiai jokių pinigų iš I. J. akcijoms įsigyti negavo, akcijas įsigijo už nuosavas lėšas, buvo UAB „(duomenys neskelbtini)” akcininku, priiminėjo sprendimus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)” veiklos, priiminėjo į darbą personalą, pasirašinėjo sutartis. Šias aplinkybes patvirtina ir į bylą pateikta Klaipėdos apygardos teismo nutartis dėl UAB „(duomenys neskelbtini)” bankroto pripažinimo tyčiniu.

6.3. Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas nuosprendį grindžia liudytojo M. J. parodymais, kuris ikiteisminio tyrimo metu nurodė, neva UAB „(duomenys neskelbtini)” faktiniu vadovu buvo I. J., kuris buvo įmonės įkūrėju, tačiau save pristatinėjo kaip objektų ieškotoją. Kažkuriuo laikotarpiu 1500 Eur darbo užmokestį grynais pinigais išmokėdavo I. J., kai jo nebūdavo, atlyginimą išmokėdavo U., gal ir Z.. Nurodymus jam duodavo I. J. ir pasakydavo, ką daryti. Visus pavedimus įmonėje tvirtindavo I. J.. Kai UAB „(duomenys neskelbtini)” neatsiskaitydavo pilnai su subrangovais, I. J. jam sakydavo, kad nėra įmonėje pinigų. Apklausiamas 2021-06-16 teismo posėdžio metu, liudytojas negalėjo patvirtinti savo parodymų ir nurodyti kokio dydžio darbo užmokestį gaudavo. Teisme liudytojas patvirtino, kad jis „įsivaizduoja“, jog I. J. buvo bendrovės įkūrėju. Kokios buvo I. J. pareigos, nežino. Nurodė, kad jis dirbo objektuose, dalyvavo gamybiniuose pasitarimuose, kuriuose kartai dalyvavo ir I. J., bet ne visada. I. J. duodavo nurodymus tik kalbant apie atvejį dėl savivarčio ir atsiskaitymo už jį. I. J. kuo toliau, tuo mažiau dalyvaudavo įmonės veikloje. Pasisakydamas dėl subrangovų paieškos nurodė, kad I. J. jam nurodymų nedavė, pats ieškojo subrangovų. Duodamas parodymus apie atsiskaitymo priemones nurodė, kad nežinojo kiek tų atsiskaitymo priemonių buvo. Atsakydamas į gynėjo klausimus M. J. nurodė, kad informacija kuri jam buvo patikėta, tai Statybos projektai, darbuotojų, darbų vadovų pareigybės, vidaus politika. Su apskaitos informacija jis nebuvo susijęs, informacijos apie banko sąskaitas ir jų likučius, informacija apie atsiskaitymus jam nebuvo patikėta. Jis buvo atsakingas už statybos darbus, nežino, kokia bendrovė tvarkė buhalterinę apskaitą. Nors teigė, kad viršūnė buvo I. J., tačiau atsiskaityti už darbus turėjo E. R., vėliau M. Z.. Nors nurodė, kad I. J. turėjo PIN kodų generatorių, tuo tarpu, kaip I. J. tvirtino pavedimus, niekada nematė, koks bankas buvo išdavęs PIN kodų generatorius, nurodyti negalėjo. Atsakydamas į apelianto klausimus, nurodė, kad jokių grynųjų pinigų I. J. neperdavė. Taip pat M. J. patvirtino, kad liudytojui D. K. nėra sakęs, kad bendrovei realiai vadovauja I. J., taip paneigdamas D. K. duotus parodymus, neva jam M. J. yra sakęs, kad faktinis bendrovės vadovas yra I. J..

6.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad M. Z. parodymai, kuriais vadovavosi teismas, yra nepatikimi ir neatitinka tikrovės, nes nurodęs, kad jis pats kreipėsi į banką, gavo mokėjimo korteles ir PIN generatorius, iš pradžių liudytojas teigė, kad I. J. turėjo PIN kodų generatorių ir žinojo prisijungimo kodus, tačiau iš kur I. J. tuos kodus sužinojo, pasakyti negalėjo, į šiuos klausimus neatsakė. Vėliau pradėjo tvirtinti, kad ne I. J. pavedimus darė, o liepdavo prisijungti prie sąskaitos M. Z. ir patvirtinti suformuotus pavedimus. Ikiteisminio tyrimo metu atlikus kratas, pas I. J. jokių bendrovės dokumentų, mokėjimo ir prisijungimo prie banko sąskaitų priemonių nebuvo rasta. Tuo tarpu ar galėjo I. J. pasinaudoti M. Z. išduotomis prisijungimo prie banko sąskaitos ir mokėjimo priemonėmis, nei ikiteisminio tyrimo metu nei nagrinėjant bylą teisme, nebuvo nustatinėjama ir tiriama. Taigi, atsižvelgiant į byloje esančią oficialią informaciją, jokių duomenų apie tai, kad I. J. buvo prisijungęs prie bendrovės banko sąskaitų ir atliko mokėjimus, nenustatyta. Faktą, kad M. Z. buvo realus vadovas, I. J. nedarė ir negalėjo daryti jam jokios įtakos, patvirtina aplinkybė, kad anot E. R., M. Z. pasirašė, kad priėmė jam perduodamus dokumentus. Taip pat E. R. apklausiamas teisme patvirtino, kad perdavė jam kompiuterį, kuriame buvo visa bendrovės informacija. M. Z. paklaustas, ar su I. J. derino kokius nors finansinius dokumentus, atsakė, kad jokių finansinių klausimų su I. J. nederino. Paklaustas, ar I. J. mokėjo jam darbo užmokestį, atsakė, kad nežino. Taigi akivaizdu, kad to paties liudytojo duoti parodymai nėra nuoseklūs ir akivaizdžiai skiriasi. Teismas nevertino liudytojo M. Z. patikimumo, patirtos galvos traumos sunkumo ir liudytojo parodymų realumo. M. Z. taip pat buvo bendrovės vadovu ir yra suinteresuotas byloje duoti tokius parodymus, kurie eliminuotų jo, kaip vadovo, atsakomybę.

6.5. Apeliaciniame skunde pažymima, kad teismas visiškai neatsižvelgė į liudytojos U. R. – D. parodymus, kad jokių nurodymų dėl bedrovės valdymo, sandorių sudarymo, piniginių operacijų atlikimo, liudytoja iš I. J. negavo. Liudytoja pati vadovavo bendrovei, o su I. J. bendravo kaip su bendrovės darbuotoju, kuris tiesiog turėjo daugiau patirties ir galėdavo patarti vienu ar kitu klausimu. Pateikdamas liudytojos U. R. – D. parodymus, teismas nepasisakė apie tai, kad kiti liudytojai (antai kaip liudytojas A. M.) taip pat patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priimant į darbą asmenis, pokalbio metu dalyvaudavo bendrovės vadovas, už tą sritį atsakingas asmuo (pavyzdžiui už viešuosius pirkimus M. J.) ir reikalingi sutarčiai įforminti darbuotojai. Taigi, vien I. J. dalyvavimas pokalbiuose su būsimais darbuotojais, dar nepatvirtina fakto, kad jis galėtų būti faktiniu bendrovės vadovu.

6.6. Taip pat apeliaciniame skunde pastebima, kad apklaustas liudytojas A. M. 2021-10-26 patvirtino, kad su I. J. bendravo darbiniais klausimais, dėl projektų vykdymo, kas liečia objektus, konkursus. Kai buvo kalbama apie darbo užmokestį, I. J. nedalyvavo. Į klausimą, ar I. J. duodavo nurodymus, atsakė, kad neduodavo, su I. J., kaip ir su kitais darbuotojais, buvo tariamasi. Patvirtino, kad su bendrovės finansais nebuvo susijęs, todėl D. K. nesakęs apie tai, kad viską reikia suderinti su I. J.. Patvirtino, kad gaudavo darbo užmokestį į rankas iš E. R., o U. R. – D. buvo savarankiška direktorė. Su I. J., jam teko derinti tik klausimus, susijusius su objektais. Dėl D. K. ir M. J. santykių, patvirtino, kad jie buvo draugiški. Taigi, liudytojas nepatvirtino fakto, kad I. J. buvo faktiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, o sprendimai, dėl kurių kalbėjosi ir kuriuos derino, buvo sprendimai dabiniais klausimais, pagal I. J. priklausančias pareigas.

6.7. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nurodo, kad J. A. parodė, kad direktorė I. J. pristatė kaip akcininką, ji juos supažindino. Teismas nepagrįstai iš vieno pasakymo padarė išvadas dėl faktinio vadovavimo, nes visuma atrodo visiškai kitaip. Liudytojas J. A. patvirtino, kad su I. J. buvo susitikęs tik ofise keletą kartų, teko pasisveikinti. Liudytojo darbas buvo važiuoti per objektus, tikrinti problemas, jas spręsti. Pagrinde jis bendravo su projektų vadovais. Jokių tiesioginių nurodymų iš I. J. negavo. Taigi, teismas padarė išvadas iš asmens parodymų, kuris neturėjo nieko bendro su bendrovės valdymu ir sprendimų priėmimu. Parodymai yra išvestiniai, pagal kitų asmenų suformuotą nuomonę, bet ne pagal tiesioginius įrodymus ar informaciją gautą iš paties I. J.. Atsižvelgiant į tai, teismo išvados yra nepagrįstos ir neteisingos.

6.8. Apeliaciniam skunde pastebima ir tai, kad teismas nurodo, kad E. M. parodė, kad su I. J. susipažino UAB „(duomenys neskelbtini) “ ofise, kai ji pakvietė T. K., kuris I. J. pristatė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininką. Taigi, liudytojas davė parodymus pagal tai, kokią nuomonę jam suformavo tretieji ir net šioje byloje neapklausti asmenys (T. K.), bet ne pagal realiai egzistuojančią ar iš paties I. J. gautą informaciją. Teismo posėdžio metu E. M. nepatvirtino, kad jį įdarbino ar dalyvavo įdarbinant I. J..

6.9. Kaip pažymima apeliaciniame skunde, teismas nurodo, kad liudytojas D. K. parodė, kad M. J. patvirtino, kad I. J. yra tiesioginis vadovas, sakė, kad visos sąskaitos-faktūros atiduotos į buhalteriją, bet be I. J. vizos negali nieko sumokėti. Šiuos liudytojo parodymus paneigė liudytojas M. J., kuris patvirtino, kad D. K. nesakė, jog I. J. yra tiesioginis bendrovės vadovas. Anot teismo, liudytojas nurodė, kad U. R. pasakė, kad be tiesioginio vadovo I. J. negali apmokėti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai ir pati U. R. įvardijo I. J., kaip tiesioginį vadovą. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad šie liudytojo parodymai buvo tiriami teismo posėdžio metu ir nepasitvirtino, kadangi liudytojas patvirtino, jog savo nuomonę, neva I. J. yra faktinis bendrovės vadovas, susiformavo iš viešosios nuomonės. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ liko skolinga jo bendrovei, kaip darbus atlikusiai įmonei, todėl liudytojas buvo piktas ir davė tokius parodymus. Siekdamas atgauti skolą liudytojas ieškojo kontaktų su I. J. ir buvo atvykęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet su I. J. nebendravo ir nebuvo susitikęs. Bendravo tik su direktore U. R.. Analogiškai teismas nurodė ir dėl liudytojo G. M., kuris parodė, kad pagrindinis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovas yra I. J., nes taip galvojo dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų pasisakymų, kadangi jeigu ko nors klausdavo, atsakymo iš karto negaudavo, darbuotojai sakydavo, kad reikia pasitarti su I. J.. Šie liudytojo parodymai buvo paneigti liudytojų apklausų teisme metu, kurie nurodė, kad tokios informacijos G. M. nesakė.

6.10. Apeliaciniame skunde aptariami ir G. A. parodymai ir sprendžiama, kad liudytojas patvirtino, kad nežino, jog I. J. būtų priėmęs kokius nors sprendimus dėl bendrovės valdymo ar darbo užmokesčio mokėjimo, jam tik susidarė įspūdis, kad I. J. yra bendrovės akcininkas, tačiau tai patvirtinančių duomenų jis nematė ir nežino, kad kalbėjo bendrovėje niekas nevyksta be I. J., turėjo omenyje tik savo objektą, o ne visą bendrovę, kalbėdamas apie finansinius klausimus, kalbėjo ne bendrai apie bendrovės, o tik apie savo objektą. Laikoma, kad teismas neteisingai vertino liudytojo G. A. parodymus ir priėmė neteisingą sprendimą.

6.11. Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas vertino E. A. parodymus, kuris parodė, kad J. L. pasiūlė jam darbą. Dėl darbo užmokesčio tarėsi su J. L. ir I. J.. Kaip suprato, I. J. buvo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ atstovas, turintis lemiamą balsą priimant sprendimus. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas šių savo parodymų teisme nepatvirtino. Duodamas parodymus, nurodė, kad iš I. J. jokių nurodymų negavo, susirinkimuose dalyvaujant vieno lemiamo balso nebuvo, dalyvavo G., L., U., gamybos skyrius, inžinierius. Kokia veikla bendrovėje užsiimdavo I. J. - nežino. Taigi, teismas be pagrindo vadovavosi liudytojo parodymais ir teigė, kad jie yra nuoseklūs, nes liudytojas teismo posėdžio metu ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nepatvirtino.

6.12. Taip pat apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nurodė, jog liudytojas V. G. parodė, kad apmokėjimui už atliktus darbus darbuotojai kreipdavosi į I. J.. Kas vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)i“, nežino, kaip akcininkas buvo I. J.. UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai vadovavo I. J., kadangi pasitarimų metu svertai buvo jo. Dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastebėjo, kad galutinius sprendimus priimdavo I. J., pastebėjo, kad atsirado jo interesai. Teismas neteisingai nurodo, nes liudytojas šių savo parodymų nepatvirtino, o paliudijo, kad, kai jam paskambindavo subrangovai, tai perduodavo vadovui apmokėti. Perduodavo direktorei U.. Atsakydamas į klausimą, ar tokią informaciją yra perdavęs I. J., nurodė, kad „nelabai turbūt“, nebent iš kalbos. Kas realiai vadovavo bendrovei, nurodyti negali, nes per trumpai dirbo. Pagal subordinaciją jo pavaldumas buvo direktorei. Buvo girdėjęs, kad I. J. akcininkas buvęs ar esamas, bet to tikrai nežino, visas žinojimas tik gandų lygyje. I. J. kiekviename susirinkime nedalyvavo. Finansinių dokumentų jis nematė, nematė pasirašytų I. J.. Žino, kad sutartis pasirašinėjo U.. Dėl parodymų, kad galutinius sprendimus bendrovėje priimdavo I. J., nieko nurodyti negali, nurodyti kokius sprendimus priimdavo I. J. ir kokius sprendimus turėjo omenyje duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nurodyti negali. Taigi, kaip matyti iš liudytojo duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir juos patikslinančių parodymų teismo posėdžio metu, liudytojas neturėjo jokios objektyvios informacijos apie I. J. ir jo pareigas, dalyvavimą bendrovės veikloje, neturėjo jokios objektyvios informacijos apie bendrovės finansinę situaciją, bendravo su direktoriumi, o ne su I. J., negalėjo nurodyti, ar išvardinti, kokius sprendimus turėjo omenyje, apie kuriuos davė parodymus. Liudytojo parodymai yra abstraktūs, susiformavę pagal viešą nuomonę, todėl nėra objektyvūs ir neturi įrodomosios reikšmės bylai. Teismas netinkamai vertino liudytojo parodymus ir padarė neteisingas išvadas.

6.13. Apeliaciniame skunde teigiama, kad vertinant liudytojo A. S. duotus parodymus, jie nepatvirtina teismo padarytų išvadų, nes liudytojas neturėjo jokių objektyvių žinių ar informacijos apie I. J. veiklą bendrovėje, su I. J. darbų ir finansinių klausimų nederino, jokių nurodymų iš I. J. negavo. Visus klausimus sprendė su E. R. ir išvadas darė iš E. R. pasakymų. E. R. yra nusiteikęs apkalbėti I. J., nurodė liudytojui tikrovės neatitinkančią informaciją, pagal kurią liudytojas susiformavo nuomonę, tačiau patikimų įrodymų neturėjo. Laikytina, kad teismas netinkamai vertino liudytojo A. S. parodymus ir padarė neteisingas išvadas.

6.14. Apeliaciniame skunde nesutinkama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai buvo I. J. šeimos verslas. Byloje nėra nei vieno dokumento ar I. J. patvirtinto sandorio, priimto sprendimo dėl bendrovės veiklos. Apklausti liudytojai nenurodė, kokius sprendimus priimdavo I. J. dėl bendrovės veiklos, nenurodė, su kuriais teikėjais ir pagal kokias sutartis I. J. nurodė neatsiskaityti ar kokius darbuotojus pats nusprendė priimti į darbą ar atleisti iš jo. Priešingai, apskaitą tvarkančios bendrovės vadovė, liudytoja S. O. patvirtino, kad jokių nurodymų, apskaitos dokumentų, finansinių ataskaitų ar nurodymų dėl veiklos iš I. J. negavo. Rengė finansinės atskaitomybės dokumentus, kuriuos derino su tuometiniais vadovais, o ne su I. J.. Šiuos parodymus patvirtino ir apklaustos apskaitą tvarkiusios bendrovės darbuotojos. Tuo atveju, jei I. J. būtų faktiniu bendrovės vadovu, jis turėjo domėtis apskaitos informacija, gauti finansines ataskaitas ir dokumentus, tačiau tokių pas I. J. nerasta. Tai, kad (duomenys neskelbtini), komanditinė ūkinė bendrija, pasirinko I. J. kaip jos atstovą sudaryti sutartį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatinio kapitalo padidinimo, patvirtina tik vieną faktą, kad I. J. buvo patikimas darbuotojas, kuriuo (duomenys neskelbtini) savininkai pasitikėjo ir įgaliojo atstovauti jų interesams. Įgaliojimas išduotas teisėtai, įstatinis kapitalas padidintas teisėtai, o teismas, neištyręs tikrųjų (duomenys neskelbtini) savininkų norų ir ketinimų, nenagrinėjęs šio klausimo teismo posėdžių metu, nesiaiškinęs pateikto įgaliojimo įrodomosios reikšmės, konstatavo, kad ne (duomenys neskelbtini) savininkai, o I. J. turėjo labai aiškų interesą ne tik atstovauti atstovaujamą įmonę, bet ir padidinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatinį kapitalą. Teismas padarė neteisingas išvadas remdamasis vien prielaidomis, o ne įrodymais.

6.15. Apeliaciniame skunde pažymima, kad I. J. nebuvo išduoti įgaliojimai atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, Valstybinio socialinio draudimo valdyboje, VĮ Registrų centre, VĮ „Regitra“ ar bankuose, teikti dokumentus, tvirtinti dokumentų kopijas, atsiimti dokumentus, pasirašyti pateikiamus dokumentus, tai tik dar kartą patvirtina, kad I. J. nebuvo faktinis bendrovės vadovas. Vertinant įrodymų visumą, tai, kad I. J. nėra faktiniu bendrovės vadovu patvirtina ir į bylą pateiktos Klaipėdos apygardos teismo 2021-09-06 nutarties civilinėje byloje Nr.eB2-715- 618/2021 ir Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, civilinėje byloje Nr. e2-1203-881/2021, kuriose buvo konstatuota, kad duomenų patvirtinančių, kad I. J. buvo faktinis įmonės vadovas, byloje nėra, kopijos. Tai, kad I. J. mesti kaltinimai yra nepagrįsti, patvirtina byloje esantis 2018-09-19 I. J. elektroniniais ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas, pagal kurį kaltinimas teigė, neva kad I. J. nurodo visus su įmonės veikla susijusius dokumentus teikti tik per jį, o ne kitus asmenis. Gavus kalbos specialisto išvadą dėl teksto supratimo, kurioje specialistas įvertinęs asmenų pokalbį padarė išvadas, kad: 1) perduodamos informacijos kontrolės protokole užfiksuota frazė: „agirdi žiek seni aš buvau vieną prašymą tau pasakęs, bet tu užmiršti, kai veši aktus bažnyčiai sakiau visada man per mane“ yra aiškinamasis sakinys, kuris reiškia pagrindinę viso sudėtinio sakinio mintį, o prie jo prijungtas dar šalutinis sąlygos/laiko sakinys, kuriame iškeliamos dvi sąlygas, kuriomis vykdomas pagrindinio sakinio veiksmas - reikalavimas „vežti aktus bažnyčiai per kalbantįjį, kalbančiajam“. 2) Kalbamas sudėtinis sujungiamasis prijungiamasis sakinys nenurodo visus su įmonės veikla susijusius dokumentus teikti tik per kalbantįjį. Iš čia išnagrinėtos sudėtinio sakinio struktūros ir prapozicijų aišku, kad per kalbantįjį reikia teikti tik vežamus, t. y. neelektroninius aktus bažnyčiai, o ne visus įmonės dokumentus. Taigi specialisto išvada paneigė kaltinimo padarytą prielaidą, neva I. J. nurodė visus su įmonės veikla susijusius dokumentus teikti tik per jį, o ne kitus asmenis ir patvirtina liudytojų duotus parodymus, kad I. J. priimami sprendimai ir duodami nurodymai, apie kuriuos kalbėjo liudytojai, buvo susiję ne su bendrovės valdymu, o su darbų atlikimu ir projektų įgyvendinimu.

6.16. Apeliaciniame skunde apibendrinama, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą bei priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį I. J. atžvilgiu, pažeidė Konstitucijoje įtvirtiną nekaltumo prezumpciją bei kartu su ja taikytiną in dubia pro reo principą, nes savo išvadas padarė remdamasis ne įrodymais, o prielaidomis ir išvedžiojimais, vertindamas nepatikimus ir prieštaringus liudytojų parodymus. Kadangi I. J. nėra tinkamas subjektas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nes nebuvo atsakingas už bendrovės apskaitos organizavimą ir vedimą, laikytina, kad I. J. neturėjo pareigos ir nebuvo atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų, deklaracijų teikimą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą.

6.17. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad šaunamasis ginklas priklausė liudytojui R. B., kuris prisipažino, davė apie tai parodymus. Nors R. B. savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu keitė, tačiau paaiškėjo, kad R. B. tai darė po to, kai susipyko su I. J.. R. B. pakeitė parodymus, nurodė, kad ginklas priklausė I. J.. Dar vėliau, supratęs, kad pasielgė netinkamai, vėl norėjo pakeisti savo parodymus, pateikė prokurorui 2020-05-27 prašymą jį apklausti, tačiau prokuroras prašymo netenkino, nepanoro nustatinėti tikrų aplinkybių, ir papildomos apklausos neatliko. Šios aplinkybės paaiškėjo nagrinėjant bylą teisme. Prieštaravimai liudytojo parodymuose ir atsirado būtent dėl to, kad liudytojas norėjo apkalbėti I. J.. Baigus ikiteisminį tyrimą, 2020-06-19 apeliantas teikė prašymą, kuriame prašė organizuoti R. B. apklausą ir, esant reikalui, akistatą su juo, tačiau prokuroras šio prašymo netenkino, esančių prieštaravimų byloje nepašalino, o teismas vadovavosi prieštaringais liudytojo parodymais. Tai, kad liudytojo parodymai yra teisingi, patvirtina R. B. mamos M. B. apklausa teisme, kurioje ji iš esmės patvirtino R. B. nurodytas aplinkybes dėl jo gyvenimo būdo ir persikraustymų, tačiau dėl aplinkybių, susijusių su disponavimu šaunamuoju ginklu, iš esmės nieko parodyti negalėjo. Taigi byloje nepašalinti prieštaravimai ir neaiškumai dėl to, kam realiai priklausė ginklas, kitų įrodymų patvirtinančių, kad ginklas priklausė I. J., o ne R. B., kuris paliko ginklą nuomojamose patalpose, byloje nėra. Pareigūnai netikrino pirštų antspaudų ant ginklo, nedarė parako ant rankų pėdsakų tyrimo, t. y. nesurinko pakankamai įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų, kad ginklas priklauso I. J..

6.18. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad tarp E. R. ir I. J. buvo susitarimas. Byloje apklausti liudytojai nepatvirtino teismo padarytos išvados, kad I. J. tarėsi su E. R.. E. R. padaryta veika yra savarankiška veika, padaryta kaip vadovo, nesilaikiusio teisės aktų reikalavimų dėl apskaitos tvarkymo ir duomenų pateikimo, tuo tarpu I. J. dėl apskaitos vedimo ir ataskaitų teikimo valstybinėms institucijoms su E. R. nesitarė. Nesant susitarimo tarp E. R. ir I. J., teismas nepagrįstai pripažino esant veikoje sunkinančią aplinkybę, todėl skyrė neteisingą bausmę.

6.19. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su teismo argumentais dėl skirtos bausmės įvykdymo, polinkio nepaklusti įstatymams ir nusikalstamo elgesio, nes teismas netyrė ir nerinko informacijos apie bausmės įvykdymą, padarė prielaidą, kuria vadovavosi. Bausmė pagal 2012-12-20 nuosprendį yra įvykdyta, bauda sumokėta, o teistumas jau eina į pabaigą. Apeliantas prideda prie apeliacinio skundo antstolių pažymas apie bausmės įvykdymą. Taip pat apeliantas I. J. pateikė į bylą jį charakterizuojančią medžiagą, iš kurios matyti, kad apeliantas paklūsta įstatymams, išlaiko mažamečius vaikus, užsiima visuomenine veikla ir gauna finansavimą viešosioms įstaigoms. Prasidėjus Rusijos karinei invazijai į Ukrainą, jo dėka buvo apgyvendinti ukrainiečiai bendrovės, prekiaujančios nekilnojamuoju turtu, patalpose.

6.20. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad, atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl kaltės ir faktinio vadovavimo nebuvimo, civiliniai ieškiniai apelianto atžvilgiu yra tenkinti nepagrįstai. Be to, teismo priteistos sumos neatitinka tikrovės, nes išteisinus I. J. dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, susijusio su PVM sąskaitų faktūrų įtraukimu ir su tuo susijusių neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo, teismas netyrė realios žalos dydžio, o savarankiškai, matematiniu būdu apskaičiavo neva padarytą žalą, atimdamas sumas nuo specialisto išvadose esančių sumų. Toks skaičiavimas apelianto nuomone nėra teisingas ir pagrįstas, juolab, kad teismas neturi atitinkamo išsilavinimo ir nėra šios srities specialistas. Teismas nepagrįstai išnagrinėjo ieškinius, nes pasikeitus priteistinoms sumoms, turėjo palikti ieškinius nenagrinėtais, kad civiliniai ieškovai turėtų galimybę įrodyti realias žalos sumas, o apeliantas tinkamai apsiginti. Šiuo atveju apeliantui nebuvo suteikta galimybė apsiginti, pasisakyti dėl teismo numatyto žalos reikalavimo dydžio ir pateikti savo įrodymus ar skaičiavimus.

7. Nuteistasis E. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

7.1. Dėl darbo užmokesčio M. J. nurodo, kad darbo sutarties ar jos pakeitimų su M. J., niekada nepasirašinėjo, ką teigė ir teisme. Teismo buvo prašoma skirti rašysenos ir parašų ekspertizę, tačiau teismas šio prašymo netenkino. Jei M. J. pasiūlymą dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo iš T. V. (kaip parodė teismo metu) ir pradėjo dirbti tada, kai jis, E. R., dar nedirbo įmonėje, tai natūraliai kyla klausimas, su kuo ji susitarė dėl darbo užmokesčio. M. J. niekada nenurodė, kad būtų susitarusi su juo dėl tokio darbo užmokesčio, nėra jokių įrodymų, kad jis būtų nusprendęs jai mokėti tokį darbo užmokestį. Dar daugiau, net oficialiai M. J. mokamas darbo užmokestis iš esmės skyrėsi nuo numatyto jos darbo sutartyje: už 2016 m. birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesius buvo priskaityta net po 500 eurų, kai minimalus darbo užmokestis (koks buvo numatytas darbo sutartyje) Lietuvoje 2016 m. birželio mėn. buvo tik 350 eurų, o liepos ir rugpjūčio mėn. - 380 eurų. Niekas nenustatinėjo ir nepagrindė, kieno nurodymu UAB „(duomenys neskelbtini)“ priskaičiavo M. J. didesnį darbo užmokestį, negu numatyta jos darbo sutartyje. Nurodymus UAB „(duomenys neskelbtini) “ dėl priskaičiuotino ir mokėtino darbo užmokesčio M. J. davė ne jis, apeliantas, o kažkoks kitas asmuo, galimai, tas pats, kuris suklastojo jo parašus M. J. sutartyje. M. J. niekada nenurodė tikslios sumos, kiek jai, neva, jis, E. R., mokėjo papildomai grynais prie jai mokamo atlyginimo į sąskaitą, kaip nenurodė, kad jai kada nors būtų išmokėjęs grynais visą 700 Eur sumą, nors, kaip matyti iš specialisto išvados 7 priedo, visas priskaičiuotas darbo užmokestis už 2016 m. rugpjūčio mėn. jai buvo išmokėtas grynais pinigais, nemokant jokios dalies į jos kortelę/sąskaitą. Keliamas klausimas, kiek gi galima pasitikėti M. J. parodymais apie jai neva mokėtą darbo užmokestį.

7.2. Apeliantas mano, kad M. J. parodymai teismo turėjo būti vertinami kritiškai. Pirma, M. J. – I. J. sutuoktinė, ar bent buvusi sutuoktinė, prieš tai kartu dirbusi su savo sutuoktiniu I. J. bankrutavusioje UAB „(duomenys neskelbtini) “ (ką patvirtino pats I. J. dar ikiteisminiame tyrime akistatos metu, o M. J. neatsiminė ir tai, vertinant jos parodymų patikimumą, yra daugiau negu keista). Lygiai taip pat M. J., duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, teigė, kad jokių statybinių medžiagų nepirko, ir ši aplinkybė buvo svarbi dėl kitos jam, E. R., inkriminuotos veikos - statybinių medžiagų, kurios nebuvo panaudotos Rietavo savivaldybės objekte, pirkimų, dėl kurios nuosprendžiu buvo išteisintas. Teisme dar kartą apklausta M. J., parodžius jai UAB „(duomenys neskelbtini) “ pateiktą 2016-10-19 išrašytą sąskaitą faktūrą, jau patvirtino, kad pirko laminatą ir parašas yra jos, bet nurodė, kad tai padaryti paprašė direktorius (bet nenurodė kuris), nors prieš tai tokio fakto neatsiminė. Ikiteisminio tyrimo metu M. J. nurodė, kad neatsimena, iš ko gavo pasiūlymą ateiti dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet darbo sutartį su ja pasirašė T. V., kuris yra jos sutuoktinio I. J. sesers I. sutuoktinis, o teisme jau atsiminė, kad pasiūlymą dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo iš T. V.. Bet tokie parodymai prieštarauja darbo sutarčiai su M. J., nes darbo sutartis su ja sudaryta dar prieš įmonės „(duomenys neskelbtini) “ reorganizavimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teisme M. J. neatsiminė nei apie jai suteiktus įgaliojimus, nei apie komandiruotę į Portugaliją (nors tokios komandiruotės negalėjo būti dažnos, o byloje yra buhalterinės apskaitos dokumentai, kurie patvirtina dienpinigių mokėjimą komandiruotės metu). M. J. ne tik turėjo įgaliojimus, bet ir pasirašinėjo sutartis: į bylą pateiktas advokato P. M. kreditorinis reikalavimas su 2016-10-12 teisinių paslaugų sutartimi, kurią pasirašė „Einanti direktoriaus pareigas komercijos direktorė M. J.“, kuri teisme patvirtino, kad parašas yra jos, bet paties fakto neatsiminė. Teismui tikrai turėjo kilti abejonių dėl M. J. parodymų, ir nesuprantama, kodėl teismas besąlygiškai patikėjo tik M. J..

7.3. Dėl darbo užmokesčio G. A. nurodo, kad Sodros duomenimis ir pagal byloje esančias darbo sutartis, G. A. dirbo nuo 2016-05-16, tai yra nuo tada, kai jis, E. R., dar nebuvo direktoriumi, atlyginimas - minimalus, o darbo sutartys yra dvi ir jos prieštarauja viena kitai: vienoje numatyta, kad G. A. dirba 2 d. val. per dieną, nuo 2013-06-01 pakeista į 5 d. d. 8 val. per dieną, o antroje - iškart numatyta kad dirba pilnu etatu. Klausimas, kuri sutartis tikra, jei G. A. teisme teigė, kad pasirašė tik vieną darbo sutartį. Klausimas svarbus, nes tai įrodo, kad darbo sutartys buvo klastojamos.

7.4. Apeliantas pažymi, kad dar ikiteisminio tyrimo metu G. A. paneigė savo parodymus apie tai, kad visada darbo užmokestį jam mokėjo apeliantas atveždamas į Vilnių ir teisme nurodė, kad apeliantas mokėjo „gal“ vieną kartą, o kitus kartus - tai buvo ir gamybos vadovai (kurių negalėjo įvardinti), ir I. J.. Nėra nustatyta ir nėra įrodymų, kas kitais kartais veždavo darbo užmokestį G. A.. G. A. neatsiminė, kas priėmė į darbą, iš darbo sutarties matyti, kad tai buvo T. V.. G. A. nuolat teigė, kad darbo užmokestis jam būdavo atvežamas grynais į Vilnių, bet iš specialisto išvados akivaizdu, kad jam darbo užmokestis buvo mokamas į sąskaitą (išskyrus už rugsėjo mėn.), tai yra liudytojo parodymai iš esmės paneigiami. Dėl prieštaravimų nėra neabejotinai nustatyti neapskaityto darbo užmokesčio G. A. faktai.

7.5. Dėl A. M. apeliantas pažymi, kad specialistė, duodama išvadą, rėmėsi A. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, besąlygiškai jais pasitikėdama ir nesutikrinusi su faktiniais duomenimis (darbo laikotarpiu įmonėje). Sodros duomenimis (kuriuos specialistė turėjo) A. M. įmonėje dirbo nuo 2016-07-07. Nesuprantama, kodėl specialistė vertino tik paties A. M. parodymus apie darbo pradžią ir nevertino Sodros duomenų, nes specialistei nėra suteikta teisė nustatyti A. M. darbo įmonėje pradžią, kai A. M. parodymai apie tai prieštarauja oficialiems duomenims. Apelianto teigimu, A. M. negalėjo tartis su juo dėl darbo užmokesčio ir sudaryti darbo sutarties, jei tikrai dirbo iki jam, E. R., ateinant dirbti į įmonę.

7.6. Apeliantas teigia, jog A. M. keitė savo parodymus, todėl juo tikėti negalima. Dėl A. M. nurodyto darbo užmokesčio dydžio (1000 ar 1200 Eur) kyla klausimas, kuo toks vertingas buvo, kad jam buvo mokamas pats didžiausias atlyginimas, didesnis už komercijos, gamybos direktorių ir patį direktorių. A. M. parodymai dėl darbo pradžios, dėl sutarto darbo užmokesčio ir mokamo darbo užmokesčio neatitinka faktinių aplinkybių. Kitų įrodymų (be paties A. M. prieštaringų parodymų), kad jam apeliantas mokėjo neapskaitytą darbo užmokestį, nėra.

7.7. Dėl J. B. (J.) apeliantas pastebi, kad jos parodymai apie darbo pradžią prieštarauja darbo sutarčiai. Specialistė išvadoje taip pat vadovavosi tik J. B. (J.) parodymais, bet nesirėmė oficialiais duomenimis, nuo kada faktiškai ji pradėjo dirbti (pradėjo dirbti ne nuo 2016-08-01, o nuo 2016-08-17), laisvai interpretavo parodymus apie tai, kada, kokio dydžio darbo užmokestis jai buvo mokamas. Taigi, galima teigti, kad, jei J. B. (J.) pradėjus dirbti nuo 2016-08-17, esant minimaliam darbo užmokesčiui, 3 mėnesius nuo darbo pradžios darbo užmokestis buvo priskaitomas ir išmokamas tinkamai. Specialistė, duodama išvadą, neturėjo duomenų, nuo kada J. B. (J.) pradėjo dirbti viešųjų pirkimų specialiste.

7.8. Apelianto teigimu, J. B. (J.) negalėjo pasakyti nei vieno konkretaus fakto ir konkrečios sumos, kiek jis jai mokėjo grynais, atsižvelgiant į tai, kad vėlgi ji dirbo kartu UAB „(duomenys neskelbtini) “ kartu su I. J. ir M. J., esant kitiems prieštaravimams - J. B. (J.) teigia, kad ją į darbą priėmė T. V., kita vertus neteigia, kad dėl darbo užmokesčio tarėsi su juo, E. R., bet darbo sutartyje nurodytas jis, tačiau tai ne jo parašas, nėra neginčijamai įrodyta, kad jis mokėjo neapskaitytą darbo užmokestį J. B. (J.).

7.9. Apeliantas pažymi, kad joks konkretus neapskaityto darbo užmokesčio faktas nebuvo neginčijamai užfiksuotas, kitų įrodymų nėra. Be to svarbu ir tai, kad, pasak minėtų liudytojų, būtent tik šitiems darbuotojams jis, E. R., neva, mokėjo neapskaitytą darbo užmokesti, kai įmonėje dirbo ir kiti darbuotojai (pavyzdžiui, R. V.), kurie parodė, kad jis jiems neapskaityto darbo užmokesčio nemokėjo, o liudytojas M. J. parodė, kad, jam atėjus dirbti, darbo užmokesti jam mokėjo I. J..

7.10. Apeliantas atkreipia dėmesį į E. A. parodymus ir pažymi, kad ji yra M. J. sesuo. Jos parodymai abejotini, nes priešingai, nei teigia liudytoja, jis tartis su ja dėl darbo užmokesčio negalėjo, nes nebedirbo, darbo sutarties nėra, įdarbinta E. A. iš viso nebuvo. Šiame kontekste nesuprantama specialistės išvada, kur nurodyta, kad E. A. tik vieną - 2016 m. gruodžio mėn., buvo išmokamas neapskaitytas darbo užmokestis: už 12 mėn. priskaityta 0,00, išmokėta papildomai grynais 800 Eur.

7.11. Dėl I. J. apeliantas nesutinka su specialistės išvada apie papildomai mokėtą darbo užmokestį 2016 lapkričio ir gruodžio mėnesius. Be to, visus duomenis specialistė „paėmė“ ne iš liudytojo apklausos, o įtariamojo I. J. parodymų. Dėl paties I. J. pateiktų jo, E. R., rankraštinių įrašų apie neva padarytus darbo užmokesčio mokėjimus, tai yra tik I. J. interpretacija, bet yra sakinys, kad R. jam kiekvieną mėnesį išmokėdavo kaip darbo užmokestį ne mažiau kaip po 800 Eur, kas prieštarauja jo pirminiams parodymams. Tačiau ir šiuos savo parodymus I. J. paneigė akistatos metu. Teisme I. J. patvirtino, kad nėra gavęs iš apelianto neapskaityto darbo užmokesčio. Apeliantas pažymi, kad jis neigia, kad mokėjo neapskaitytą darbo užmokestį I. J., ir I. J. pats būdamas kaltinamasis, o taip pat būdamas įtariamuoju, dar ikiteisminio tyrimo metu paneigė, kad būtų gavęs neapskaitytą darbo užmokestį, tai jokių įrodymų dėl to, kad apeliantas mokėjo I. J. neapskaitytą darbo užmokesti, nėra.

7.12. Dėl sau pačiam mokėto darbo užmokesčio, apeliantas akcentuoja, jog niekada neteigė, kad mokėjo sau neapskaitytą darbo užmokestį, jokių įrodymų byloje apie tai nėra. Specialistė rėmėsi 2018-11-27 jo liudytojo apklausos protokolu, o kaltinimas ir nuosprendis negali būti grindžiamas kaltinamojo parodymais, kuriuos kaltinamasis davė kaip liudytojas (net ne kaip specialus liudytojas), todėl specialistė negalėjo remtis 2018-11-27 mano liudytojo apklausos protokolu. Pažymėtina, kad net tame protokole neteigė, kad pats sau mokėjau neapskaitytą darbo užmokestį, o sakė, kad jam mokėjo I. J., bet nei kaip įtariamasis, nei kaip kaltinamasis to nepatvirtino.

7.13. Apeliantas teigia, kad, jei faktinis įmonės vadovas buvo I. J., jis, E. R., negali būti kaltinamas ir nuteistas už inkriminuojamas veikas. Sutinkant, kad I. J. buvo faktinis UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadovas ir apeliantas vykdė jo nurodymus, nesutinkama, kad buvo susitarta ir apeliantas mokėjo neapskaitytą darbo užmokestį darbuotojams. Apeliantas kelia klausimą, kodėl šiuo atveju jis šios veikos vykdytojas, jei faktinis įmonės vadovas buvo I. J.. E. R. manymu, jo kaltė galėtų pasireikšti tik aplaidumu, bet tikrai ne tyčia apgaulingai vedant buhalterinę apskaitą. Nesutinkama su teismo išvada, kad jis žinojo, kad darbuotojams yra mokamas neapskaitytas darbo užmokestis. Jis niekada neteigė, kad pats mokėjo darbuotojams neapskaitytą darbo užmokestį, ar kad matė ir žinojo, kad I. J. moka darbuotojams neapskaitytą darbo užmokestį, o pinigų vien darbuotojų atlyginimams atskirai niekada nenuiminėjo (nuimdavo I. J. nurodymu reikalingą sumą kartu ir atlyginimams ir pagal pateiktas sąskaitas, o už rugpjūčio mėnesį išmokėjo pats tiek, kiek buvo nurodyta kasos orderiuose). Nesutiktina ir su tuo, kad jis, nors nepatiko, kaip I. J. elgiasi su įmonės finansais, nesiėmė jokių realių veiksmų, kad būtų panaikinti jo, kaip įmonės direktoriaus įgaliojimai. Atvirkščiai, išėjo iš direktoriaus pareigų, bet dar kažkiek laiko pasiliko įmonėje, kad stebėtų Rietavo objektą, nes buvo už jį laidavęs. Nelogiška teismo išvada, kad jo pakankamą vadovavimo patirtį patvirtina tas faktas, kad 2016-11-12 kartu su kitu asmeniu įsteigė įmonę UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir tapo jos direktoriumi. Įmonę jis įsteigė su kitu asmeniu jau tada, kai pasitraukė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių, o UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriumi tapo tik todėl, kad kitas asmuo visai neturėjo jokios patirties.

7.14. Apeliantas nesutinka su teismo išvada. Kad nėra pagrindo nesivadovauti specialistės išvadomis, tačiau išvados yra sąlyginės, nesant konkrečių duomenų arba nesivadovaujant konkrečiais duomenimis, šiuos duomenis specialistei nustatant tik iš liudytojų nekonkrečių parodymų buvo vykdomi paskaičiavimai. Specialisto išvadoje netikslumai vertinant A. M., J. B. (J.) ir net E. A. (kurios parodymais nesiremia nei kaltinimas, nei teismas) parodymus.

8. Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai atitinkamai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

9. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas sprendime išdėsto motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes.

10. Apygardos teismas, patikrinęs šioje byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį, apeliacinių skundų argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistųjų I. J. ir E. R. kaltės.

Dėl nuteistojo E. R. apeliacinio skundo

11. Nuteistasis E. R. apeliaciniame skunde nesutinka su įrodymų vertinimu, laikosi pozicijos, jog nuteistas nepagrįstai. Tačiau apeliacinis skundas atmetamas.

12. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). Proceso dalyvių pasiūlymų dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus atmetimas savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų (kasacinė nutartis Nr. 2K-67-746/2015). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi išdėstyti įrodymus, kuriais grindžia teismo išvadas, ir nurodyti motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

13. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog aptartų reikalavimų laikytasi, pirmosios instancijos teismas išdėstė ištirtus įrodymus bei juos itin išsamiai išanalizavo, vertino tiek kiekvieną atskirai, tiek visumą, nustatydamas jų tarpusavio ryšius, motyvuotai paneigė apelianto keltas abejones, gynybines versijas. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su nuosprendyje išdėstytais argumentais bei motyvuotomis išvadomis ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. R. pripažintas kaltu pagrįstai, jo kaltę įrodo būtent įrodymų visuma.

14. Skundžiamame nuosprendyje išsamiai aptartas nagrinėjamoms nusikalstamoms veikoms aktualus teisinis reguliavimas bei teismų praktika, todėl apygardos teismas jų nebekartoja.

15. E. R. nuteistas dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo apskaitant darbuotojams priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, kas lėmė ir neteisingų duomenų nurodymą privalomose teikti ataskaitose ir deklaracijose, kurie buvo pateikti valstybės įgaliotoms institucijoms, bei atitinkamo dydžio mokesčių nesumokėjimą.

16. Pagrindiniai nuteistojo E. R. apeliacinio skundo argumentai susiję su liudytojų (M. J., G. A., A. M., J. B.), kito nuteistojo I. J. bei paties E. R. parodymų, kuriais remiantis tyrimą atlikusi specialistė nustatė neapskaityto darbo užmokesčio dydžius, parodymais, argumentuojant, kad jie netikslūs, nekonkretūs, prieštaringi, o tokiais parodymais pasirėmus specialisto išvadoje, specialistei suteikta teisė vertinti šiuos parodymus. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

17. Kaip matyti iš 2019-09-17 specialisto išvados Nr. 04/12-2-3-9569, neapskaityto darbo užmokesčio dydžiai 6 piliečiams (M. J., G. A., A. M., J. B., I. J., E. R.) apskaičiuoti atsižvelgiant į jų duotus parodymus bei nurodyta, kad jei šiems asmenims buvo išmokėtas nurodytas darbo užmokestis, tai tiriamuoju laikotarpiu darbo užmokesčio žiniaraščiais nebuvo pagrįstas atitinkamas išmokėtas darbo užmokestis bei atitinkamas darbo užmokesčio priskaitymas.

18. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sąlyginės specialisto ar ekspertizės akto išvados savaime nerodo jų neišsamumo ar nepatikimumo. Tokių išvadų atveju eksperto (specialisto) atsakymas į pateiktą klausimą yra siejamas su viena ar keliomis sąlygomis, todėl aplinkybės, kuriomis grindžiama sąlyginė išvada, turi būti patikimai nustatytos. Nagrinėjamoje byloje specialisto išvada, kad konkrečios darbo užmokesčio sumos buvo neįtrauktos į buhalterinę apskaitą, valstybės įgaliotoms institucijoms pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys, nesumokėti mokesčiai, grįsta sąlyga: jeigu konkretiems darbuotojams atitinkamu laikotarpiu papildomai grynais pinigais buvo išmokėtos darbo užmokesčio dalys. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nuteistųjų kaltės, specialisto išvadą pripažino įrodymu, ja motyvuotai vadovavosi ir kolegija neturi pagrindo su tokiu sprendimu nesutikti. Specialistė, atlikdama tyrimą, taikė dokumentų tikrinimo, kryžminio dokumentų tikrinimo bei dokumentų lyginimo metodus, įvertinusi pateiktus ikiteisminio tyrimo bylos duomenis, apklaustų asmenų parodymus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius duomenis, nustatė, kad atitinkamiems darbuotojams buvo išmokėta neapskaityta darbo užmokesčio dalis. Teisiamajame posėdyje buvo apklausta išvadą surašiusi specialistė R. K., kuri savo išvadas patvirtino, išsamiai paaiškino, detalizavo, kaip atliktas tyrimas, kokius duomenis ir kaip vertino, pažymėdama, kad buvo atsižvelgta į nedarbingumo laikotarpius skaičiuojant darbo užmokestį, jei buvo dirbamas nepilnas mėnuo, buvo skaičiuojamas mažesnis arba jei buvo atostogose, nebuvo skaičiuojamas papildomai išmokėtas darbo užmokestis.

19. Nuteistasis E. R. apeliaciniame skunde dėsto, kad specialisto išvada grįsta nepatikimais liudytojų parodymais, mini parodymų nesutapimus, neatitikimus, menkinant M. J. parodymų patikimumą, pažymėta, kad ji kito nuteistojo I. J. sutuoktinė, ne visas aplinkybes prisiminė. Apygardos teismas tokius argumentus atmeta. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog panašūs klausimai kelti ir pirmosios instancijos teisme ir skundžiamame nuosprendyje išsamiai pasisakyta, kodėl ir kokie liudytojų parodymai laikomi patikimais, pastebint, kad liudytojų parodymai iš esmės atitinka vieni kitus, yra aiškūs, logiški, o tai, kad liudytojai teisme iš susijaudinimo, taip pat salėje esant kitiems proceso dalyviams, būdami ne visi – didelio psichologinio atsparumo tam tikram spaudimui, kai ko nurodė nebeprisimeną, įvertinta kaip natūralūs procesai, praėjus nemažai laiko nuo aptariamų įvykių. Apygardos teismas su nuosprendžio argumentais sutinka. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas neteikė pranašumo kurio nors apklausiamo asmens parodymams, vertino juos kartu su kitais ir duotais ankstesnėje proceso stadijoje. Pirmosios instancijos teisme buvo apklausti visi E. R. inkriminuotame kaltinime nurodyti įmonės darbuotojai (M. J., G. A., A. M., J. B., kitas nuteistasis I. J.), kurie nurodė apie gautą darbo užmokestį, kokia jo dalis mokėta grynais pinigais. Specialisto išvadoje šie duomenys sulyginti su buhalterinės apskaitos dokumentais ir, kaip matyti, dalis darbo užmokesčio nebuvo apskaitoma. Taip pat liudytojai minėjo, kad direktorius E. R. buvo jiems išmokėjęs darbo užmokestį grynais pinigais. Tai, kad parodymai teisme detalėse identiškai neatitiko duotų ikiteisminiame tyrime neduoda pagrindo daryti kitokias išvadas nei skundžiamame nuosprendyje, kuris paremtas ne pavienių duomenų, o jų visumos vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas.

20. Skundžiamame nuosprendyje teisingai atkreiptas dėmesys ir į paties E. R. parodymus, kuriuose jis nurodo, jog nugrynindavo pinigus ir juos paduodavo I. J. ir kartą, kai I. J. buvo išvykęs į Ukrainą, sumokėjo darbuotojams algas, tai galėjo būti 2016 m. liepos ar rugpjūčio mėnuo, o alga buvo išmokėta I., J., M. ir G. A.. Darbo užmokesčio mokėjimas (grynais ar negrynais pinigais) buhalterinėje apskaitoje yra įforminamas, užpildomas darbo užmokesčio žiniaraštis, tačiau E. R. pinigų išgryninimo, perdavimo I. J., darbo užmokesčio išmokėjimo, kaip paaiškėjo, nefiksavo buhalterinėje apskaitoje, taigi skundžiamame nuosprendyje teisingai pažymėta, kad jau pagal paties E. R. parodymus matomi apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo požymiai.

21. Apeliaciniame skunde pažymima, kad specialistė, atlikusi tyrimą, negalėjo remtis nuteistojo 2018-11-27 kaip liudytojo apklausos protokolu, kadangi kaltinimas ir nuosprendis negali būti grindžiamas kaltinamojo parodymais, kuriuos jis davė kaip liudytojas. Tokie argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Specialistai, atlikdami tyrimą, vadovaujasi užduotimi bei pateikta tyrimo medžiaga, kas daryta ir šiuo atveju. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, ištiria byloje esančius įrodymus bei juos nuosprendyje motyvuotai įvertina. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, laikydamasis įstatymo reikalavimų, savo išvadas grindė ištirtų įrodymų visuma.

22. Taigi, palyginusi bei įvertinusi liudytojų viso proceso metu duotus parodymus, jų ryšius ir esminį atitikimą tarpusavyje bei kitiems bylos duomenims, nuoseklų vieni kitų papildymą, kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai liudytojų parodymus vertino kaip patikimus ir nėra pagrindo nesivadovauti daugumos apklaustų buvusių įmonės darbuotojų nurodytomis aplinkybėmis dėl jiems išmokėtų grynų pinigų, dėl ko pripažįstama, jog bylos duomenų visuma yra nustatyta specialistės išvadoje nurodyta būtina sąlyga. Bylos duomenys leidžia atkurti logišką su nusikalstamomis veikomis susijusių reikšmingų aplinkybių grandinę, pripažinti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ aktualiu laikotarpiu egzistavo praktika, jog daliai darbuotojų papildomai buvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis, nustatyti neapskaityto užmokesčio gavėjai.

23. Apeliaciniame skunde dėstoma, jog sutinkant, kad I. J. buvo faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir apeliantas vykdė jo nurodymus, kyla klausimas, kodėl šiuo atveju apeliantas šios veikos vykdytojas, jo kaltė galėtų pasireikšti tik aplaidumu, bet ne tyčia apgaulingai vesti buhalterinę apskaitą. Tokie argumentai atmetami. Pats E. R. apklausiamas teisme teigė, jog apskaitos tvarka buvo tokia, kokią I. J. buvo padaręs prieš jam, E. R., ateinant, tokia liko ir jam atėjus, dėl darbo užmokesčių, tai jam S. O. siųsdavo į jo kompiuterį kasos orderius, kiek kam reikia sumokėti darbo užmokesčio, jis, I. J. paliepimu, nugrynindavo pinigus, atiduodavo I. J., vieną kartą ir pats sumokėjo darbuotojams algas. Jau iš paties E. R. parodymų matyti, kad jis sąmoningai dalyvavo nusikalstamo sumanymo įgyvendinime. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, E. R., būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą (žinodamas, kad pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnio 1 ir 2 dalis už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas), tyčia - sąmoningai netinkamai vykdė jam žinomus buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, numatydamas, kad dėl to iš dalies nebus galima nustatyti įmonės turto – apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos bei įsipareigojimų dydžio valstybės biudžetui, ir šių padarinių norėjo. Tokiu būdu jis realizavo BK 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėtį ir yra pagrįstai nuteistas kaip nusikalstamos veikos vykdytojas.

24. Apeliaciniame skunde užsimenama, jog nuteistasis nepasirašinėjo darbo sutarties pakeitimų su M. J., tai esą darė kažkas kitas, nebuvo skirta rašysenos ir parašų ekspertizė. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmetami. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžių protokolų, toks klausimas keltas pirmosios instancijos teisme, dėl to pasisakė proceso dalyviai ir teisėja sprendė, jog ekspertizė netikslinga, kadangi nėra ginčo, jog darbuotojai įmonėje dirbo, darbo sutartys buvo vykdomos. Apygardos teismas neturi pagrindo šiuo klausimu daryti kitokias išvadas. E. R. šiuo atveju kaltintas ir nuteistas dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, pasireiškusio mokėto darbo užmokesčio neapskaitymu, o darbo sutarties pasirašymo klausimai nekeičia situacijos vertinimo.

25. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad įmonėje dirbo ir daugiau darbuotojų, tačiau šie nenurodė apie neapskaitytą darbo užmokestį. Šie argumentai neduoda pagrindo daryti kitokias išvadas nei skundžiamame nuosprendyje. Ikiteisminio tyrimo metu ir nebuvo nustatyta tokių aplinkybių, jog neapskaitytas darbo užmokestis būtų buvęs mokamas visiems darbuotojams, priešingai, bylos duomenų visuma leidžia spręsti, jog neapskaitytos grynųjų pinigų sumos buvo mokamos daliai darbuotojų.

26. Tad atsižvelgdama į anksčiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė teisingą išvadą dėl visų BK 222 straipsnio 1 dalyje, BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sudėties požymių buvimo E. R. padarytoje veikoje, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, dėl kurių apeliacinis skundas šia apimtimi turėtų būti tenkinamas. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad E. R. pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 222 straipsnio 1 dalį bei BK 220 straipsnio 1 dalį, o apeliacinis skundas dėl šio nuteisimo jame išdėstytais motyvais negali būti tenkinamas.

Dėl nuteistojo I. J. gynėjo advokato apeliacinio skundo

27. Nuteistojo I. J. gynėjo advokato apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama argumentavimui, kad I. J. nėra tinkamas BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas, skundžiamu nuosprendžiu jis nepagrįstai pripažintas faktiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, o liudytojų parodymai, kuriais rėmėsi teismas, nepatikimi, nepasitvirtino teismo posėdyje (pvz. T. V., M. J., A. M., D. K., E. A., V. G. ir kt.), liudytojai nenurodė, kokius sprendimus priimdavo I. J. dėl bendrovės veiklos, pažymima, kad pas I. J. per kratą nebuvo rasta jokių bendrovės dokumentų, mokėjimo ir prisijungimo prie banko sąskaitų priemonių, byloje nėra dokumentų ar I. J. patvirtintų sandorių, priimtų sprendimų dėl bendrovės veiklos. Apygardos teismas tokius apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

28. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas laikėsi įrodymų vertinimo reikalavimų, juos išdėstė bei išsamiai išanalizavo (kaip ir jau aptartu E. R. atveju), nustatė jų tarpusavio ryšius, motyvuotai paneigė gynybines versijas. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su nuosprendyje išdėstytais argumentais bei motyvuotomis išvadomis ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu I. J. pripažintas kaltu pagrįstai, jo kaltę įrodo būtent įrodymų visuma.

29. Skundžiamu nuosprendžiu I. J. buvo nuteistas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį kaip faktinis įmonės vadovas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad iš byloje esančių duomenų ir liudytojų parodymų matyti, jog, būdamas šios bendrovės plėtros direktoriumi, realiai I. J. valdė įmonę ir faktiškai vadovavo direktoriaus pareigas tuo metu ėjusiems E. R., M. Z. ir U. R. – D., kurie priimamus sprendimus turėjo derinti su I. J.. Tokios išvados padarytos iš esmės remiantis liudytojų T. V., M. J., M. Z., U. R. – D., A. M., J. A., D. K., G. M., G. A., E. A., T. D., V. G., A. S. parodymais, iš kurių daugiau ar mažiau matoma, jog I. J. vaidmuo neapsiribojo jo oficialiomis plėtros vadovo pareigomis, ir su juo buvo derinami sprendimai dėl įmonės veiklos klausimų. Apeliaciniame skunde nesutinkama su liudytojų parodymų vertinimu, daug dėmesio skiriama jų aptarimui, išskiriant ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teismo posėdyje duotų parodymų neatitikimus arba nuvertinant liudytojų parodymų įrodomąją reikšmę bei teigiant, kad jie susiformavę pagal viešą nuomonę, nėra objektyvūs. Tačiau kolegija tokią gynybinę poziciją atmeta. Skundžiamame nuosprendyje išsamiai pasisakyta, kodėl ir kokie liudytojų parodymai laikomi patikimais. Apeliaciniame skunde savaip, pritaikant gynybinei pozicijai, interpretuojamos liudytojų parodymų detalės. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, išvados dėl I. J. vaidmens įmonėje paremtos parodymų visumos analize, dauguma įmonės darbuotojų taip pat ir rangovų atstovai (D. K., T. D.) teismo posėdyje patvirtino ikiteisminio tyrimo parodymus apie I. J. faktinį vadovavimą. M. J. minėjo, jog su I. J. derino įdarbinimo sąlygas, I. J. yra išmokėjęs darbo užmokestį, tvirtindavo pavedimus, spręsdavo dėl darbuotojų priėmimo. M. Z. teigė, jog pagrindinis vadovas buvo I. J., iš įmonės sąskaitos nuimdavo pinigų I. J. nurodymu, visi žinojo, kad pinigus valdė I. J.. G. M. teigė iš darbuotojų supratęs, jog I. J. pagrindinis vadovas, atsakingas už finansinius klausimus. G. A. nurodė matęs, kad be I. J. pritarimo niekas nevyksta, I. J. visur dalyvaudavo, atvažiuodavo į pasitarimus. E. A. teisme patvirtino ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, kuriuose minėjo, jog dėl darbo užmokesčio tarėsi su J. L. ir I. J., suprato, kad I. J. turi lemiamą balsą priimant sprendimus. V. G. teigė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai vadovavo I. J., pasitarimų metu svertai buvo jo, dirbdamas pastebėjo, kad galutinius sprendimus priimdavo I. J., direktorė U. R. vykdydavo pastarojo nurodymus, nors buvo tik plėtros skyriaus vadovas. A. S. apylinkės teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo parodymus, kuriuose minėjo, kad direktorius E. R. susipyko su, kaip suprato, akcininku I. J., kuris faktiškai ir vadovavo priimant sprendimus. R. V. teisme teigė, jog manė, kad I. J. yra vadovas, kadangi priiminėdavo sprendimus dėl objektų, finansavimo. Teisme apklausti UAB „(duomenys neskelbtini)“ rangovų atstovai D. K. ir T. D. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai buvo įvardiję I. J. kaip tiesioginį vadovą, kuris spręsdavo visus klausimus. Apie I. J. faktinį vadovavimą teigė ir kitas nuteistasis E. R.. Taigi pakankama dalis apylinkės teisme apklaustų liudytojų nuosekliai nurodė apie faktinį I. J. vadovavimą ir, kaip matyti, tai nebuvo atsitiktinis pavienio darbuotojo situacijos įmonėje vertinimas. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į atitinkamų liudytojų parodymų neatitikimus (T. V., I. J. sutuoktinės M. J. šeimos nariai), spręsdamas dėl I. J. vaidmens įmonėje. Kolegija neturi pagrindo nepritarti išsamiems ir įrodymų visuma pagrįstiems nuosprendžio argumentams. Apklausiami skirtingi darbuotojai, kurie kiekvienas dirbo savo srityje, skirtingose pareigose skirtingais laikotarpiais, nurodė apie I. J. dalyvavimą įvairiuose įmonės veiklos procesuose (darbuotojų priėmime, finansiniuose klausimuose) ir pritarimą. Tai, jog, kaip pažymima apeliaciniame skunde, byloje nėra nei vieno dokumento ar I. J. patvirtinto sandorio, priimto sprendimo dėl bendrovės veiklos, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kadangi, kaip teisingai pastebėta nuosprendyje, sąmoningai buvo pasirinktas toks veiklos modelis, kai siekiama sudaryti regimybę, jog I. J. nėra įmonės vadovas, nepriima savarankiškų sprendimų, tokio modelio įgyvendinimui buvo realūs direktoriai, kurie faktiškai dalyvavo įmonės veikloje, tačiau sprendimus derino su I. J..

30. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į civilinę bylą, kurioje neįžvelgtas faktinis I. J. vadovavimas. Iš bylos medžiagos matyti, jog šis klausimas keltas ir pirmosios instancijos teisme ir skundžiamame nuosprendyje tokia gynybinė pozicija motyvuotai atmesta, kolegija neturi pagrindo nesutikti su nuosprendžio argumentais, kuriuose teisingai pažymėta, kad civilinėje byloje priimtame sprendime buvo pastebėta, jog baudžiamoji byla dar nagrinėjama ir aplinkybės nėra pripažintos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Kita vertus, sprendimai civilinėje šiuo atveju neužkerta kelio vertinti I. J. pateiktų kaltinimų pagrįstumo, tirti ir vertinti surinktų įrodymų.

31. Atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai I. J. pripažino UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiniu vadovu, todėl nuteistasis yra tinkamas baudžiamosios atsakomybės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, taip pat ir 220 straipsnio 1 dalį subjektas, jo veiksmai, nustačius inkriminuotų nusikalstamų veikų požymius, kvalifikuoti teisingai. Skundžiamame nuosprendyje detaliai aptarta, kodėl I. J. laikomas BK 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų vykdytojas, apygardos teismas išsamiems nuosprendžio argumentams pritaria ir jų dar kartą nekartoja.

32. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su I. J. nuteisimu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto ginklo ir šaudmenų laikymo, laikomasi pozicijos, kad liudytojo R. B. parodymai, jog ginklas jo, teisingi, nepašalinti prieštaravimai, kam priklausė ginklas. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmetami, kaip nepagrįsti. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, skundžiamame nuosprendyje išanalizuoti bylos duomenys dėl ginklo priklausomybės, paneigtos gynybinės versijos, ištyrus įrodymų visumą, pripažinta, kad ginklas ir šaudmenys priklauso ne kam kitam, o I. J., neaiškumų ar prieštaravimų, apie kuriuos nurodoma apeliaciniame skunde, byloje nesama. Apygardos teismas pritaria skundžiamo nuosprendžio motyvams, o apeliaciniame skunde naujų argumentų iš esmės nepateikiama. Vien nesutikimas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nereiškia, jog šis vertinimas prieštarauja įrodymų reikalavimams. Nei pats I. J., nei juolab R. B. nebuvo nuoseklūs dėl to, jog I. J. gyvenamojoje vietoje rastas ginklas ir šaudmenys priklauso ne I. J.. Apeliaciniame skunde minima liudytoja R. B. mama M. B. apylinkės teisme davė skirtingus parodymus nei ikiteisminiame tyrime, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas šia liudytoja nepatikėjo. Iš kratos protokolo matyti, jog iškart po kratos atlikimo nuteistasis nenurodė, jog ginklas priklauso kažkam kitam. Pats I. J. tyrimo metu iš pradžių neneigė, jog rasti ginklas ir šaudmenys jo, ką patvirtino ir apylinkės teisme apklaustas tyrėjas Š. B., tik vėliau, supratęs atsakomybės neišvengiamumą, I. J. savo poziciją pakeitė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį I. J. nuteistas pagrįstai.

33. Iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, jog pirmosios instancijos teismas nurodė, kad I. J. pripažįsta kaltu pagal BK 2532 straipsnio 1 dalį, tačiau šis netikslumas vertinamas kaip paprastas rašymo apsirikimas ir ištaisomas. Iš viso nuosprendžio ir bylos esmės matyti, kad I. J. buvo teisiamas ir nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

34. Apeliaciniame skunde nesutinkama su I. J. paskirta bausme, pažymima, jog bauda pagal ankstesnį nuosprendį sumokėta, nesutinkama su teismo išvada dėl polinkio nepaklusti įstatymams ir nusikalstamo elgesio, be to, byloje, kaip teigiama, nėra įrodymų, kad tarp E. R. ir I. J. buvo susitarimas, todėl nepagrįstai nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Kolegija tokius apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

35. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – raštu, žodžiu, konkliudentiniais veiksmais, nebūtinai turi būti išankstinis, išsamiai aptartas. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas norimas rezultatas. Apie bendrininkų susitarimo daryti nusikalstamą veiką buvimą sprendžiama ne tik iš šių asmenų parodymų, bet atsižvelgiama ir į objektyviai nustatytas aplinkybes, pavyzdžiui veiksmų bendrumą, jų suderintą atlikimą.

36. Kaip jau aptarta, I. J. pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu patrauktas baudžiamojon atsakomybėn kaip faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, įmonėje buvo nusistovėjusi nerašyta tvarka, pagal kurią realios išmokos darbuotojams nebuvo apskaitomos. Direktoriumi tam tikrą neilgą laikotarpį buvęs E. R. tokios nerašytos tvarkos nepakeitė, priešingai, ir pats pripažino, jog yra buvęs atvejis, kai jis išmokėjo tam tikriems darbuotojams darbo užmokestį grynais pinigais. Kaip apklausiamas procese nurodė ir E. R., apskaitos tvarka buvo tokia, kokią nustatė I. J., kokia buvo jam, E. R., atėjus, tokia ir liko, taigi ir pats E. R. laikėsi tokios neteisėtos tvarkos. Taigi abu nuteistieji dalyvavo nusikalstamo sumanymo įgyvendinime. Atsižvelgiant į bylos duomenų visumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad inkriminuotas nusikalstamas veikas nuteistieji vykdė veikdami bendrai ir tai pripažino jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

37. Apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad I. J. sumokėjo baudą pagal ankstesnį nuosprendį, nekeičia skundžiamame nuosprendyje išdėstyto vertinimo dėl bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių. Naujai paskirta bausmė su ankstesniu nuosprendžiu nebendrinta. Iš paties apelianto pateiktų duomenų matyti, kad bauda pagal Klaipėdos apygardos teismo 2012-12-20 nuosprendį 2018 metais išieškota. Taigi nuteistasis nusikalto neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės. Be to, kaip matyti, ne kartą baustas administracine tvarka, kas asmenį charakterizuoja kaip nesilaikantį įstatymų reikalavimų, todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada apie I. J. polinkį nepaklusti įstatymams. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas pakankamai atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimą taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas reikšmingas, tarp jų ir nuteistojo padėties lengvinimui galinčias turėti įtakos bylos aplinkybes. Skirdamas I. J. bausmę, apylinkės teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, sprendimą išsamiai motyvavo, o apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių teismo išvadų dėl bausmės rūšies bei trukmės parinkimo pagrįstumu. Laikyti bausmę aiškiai per griežta, neteisinga ar neteisėta kaip teigiama apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

38. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus dėl kaltės ir faktinio vadovavimo nebuvimo, civiliniai ieškiniai apelianto atžvilgiu yra tenkinti nepagrįstai, be to, teismo priteistos sumos neatitinka tikrovės, teismas netyrė realios žalos dydžio, turėjo palikti ieškinius nenagrinėtais, kad civiliniai ieškovai turėtų galimybę įrodyti realias žalos sumas, o apeliantas tinkamai apsiginti. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje paliekamas nenagrinėtu esant įstatyme numatytiems pagrindams, kurių šiuo atveju nenustatyta (BPK 115 straipsnio 3 dalis). Pripažinus, kad I. J. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagrįstai nuteistas kaip įmonės faktinis vadovas, jo atžvilgiu civiliniai ieškiniai tenkinti pagrįstai. Kaip matyti iš nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas padarytos žalos dydį, įvertino specialisto išvadoje pateiktus nesumokėtų įmokų dydžius, pareikšto kaltinimo ribas, kurie susiję ne su kuo kitu, o būtent su neapskaitytu darbuotojų darbo užmokesčiu, dėl ko abu apeliantai ir buvo nuteisti. Nesutikti su skundžiamame nuosprendyje detaliai aptartu civilinių ieškinių išsprendimo klausimu kolegija neturi pagrindo. Dėl neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo, tokių duomenų finansinėms institucijoms nepateikimo ir dėl to nemokamų mokesčių buvo padaryta žala valstybei, todėl civiliniai ieškiniai tenkinti pagrįstai.

39. Apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022-10-19 pažyma (patikslinta), kurioje prašoma priteisti valstybei iš E. R. 505 Eur už advokatės D. Vaitkevičienės antrinę teisinę pagalbą. Išlaidos priteistinos iš dalies. Baudžiamoji byla nagrinėta be kita ko pagal nuteistojo E. R. apeliacinį skundą, kuris atmetamas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą, bylos sudėtingumą ir apimtį, gynėjos advokatės laiko sąnaudas (apygardos teisme vyko du posėdžiai, gynėja advokatė teisme pasisakė nedaug, apeliacinio skundo nerašė), į tai, kad nenustatyta, jog apelianto turtinė padėtis būtų labai sunki, jis dirba, daroma išvada, kad iš nuteistojo valstybei priteistina 200 Eur už antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

40. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo I. J. gynėjo advokato A. V. ir nuteistojo E. R. apeliacinius skundus atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-06-30 nuosprendžio rezoliucinėje dalyje ištaisyti rašymo apsirikimą nurodant I. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje.

Išieškoti iš nuteistojo E. R.valstybės naudai 200 Eur dydžio Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

Teisėjai Dalius JocysSavinijus KatauskasAurelija Sadauskaitė