- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-04
- Bylos Nr.
- eII-314-1132/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00173-2025-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vilma Tamošaitienė
- Pažeidėjas
- E. S.
- Kategorijos
- 17.11.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo E. S. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. G. 2025 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos R. G. 2025 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (toliau – ir skundžiamas nutarimas) E. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį 170 Eur bauda bei paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 (trims) mėnesiams už tai, kad jis 2025 m. sausio 7 d. 13.37 val. (duomenys neskelbtini), krašto keliai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) km, vairuodamas transporto priemonę lenkė sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. „Šalutinis kelias iš dešinės“, vietoje, kur kelių eismo taisyklės lenkti draudžia.
Motyvuojamoji dalis
Skundžiamame nutarime nurodyta, kad tokiais veiksmais E. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 140.1 punkto reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas E. S. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė skundą, kuriuo prašo pakeisti skundžiamą nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo neskirti.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad sutinka, jog padarė administracinį nusižengimą, gailisi, tačiau paskirta nuobaudos dalis – teisės vairuoti atėmimas nėra proporcinga pažeidimo esmei, kadangi jis yra atsakingas vairuotojas, Kelių eismo taisyklių piktybiškai nepažeidinėja, šiuo metu neturi galiojančių nuobaudų, praeityje nėra baustas už jokius grubius ar pavojingus kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl teisės vairuoti atėmimas yra per griežta priemonė prevenciniams tikslams pasiekti. Šis pažeidimas buvo nulemtas ne jo piktybiško elgesio, o žmogiškosios klaidos – nepastebėjęs kelio ženklinimo, draudžiančio lenkti, įsitikinęs, kad jo manevras nekelia jokio pavojaus kitiems eismo dalyviams, aplenkė lėčiau važiavusią sunkiasvorę transporto priemonę, manevravo saugiai, laikėsi saugaus atstumo, manevras nesukėlė realaus pavojaus, nepadarė jokios žalos. Paskirta nuobauda – teisės vairuoti atėmimas, sukels neproporcingai dideles pasekmes, kadangi jis gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, dirba keliose darbovietėse – (duomenys neskelbtini) fizinio ugdymo mokytoju, (duomenys neskelbtini) treneriu, FK „(duomenys neskelbtini)“ futbolo treneriu. Į skirtingas darbovietes jam būtina važiuoti automobiliu, teisės vairuoti netekimas neišvengiamai apribos jo darbines galimybes ir pablogins finansinę situaciją, apsunkins šeimos išlaikymą, kadangi augina du mažamečius vaikus, yra pagrindinis šeimos išlaikytojas (b. l. 4).
Institucija atsiliepimu prašė skundo netenkinti, skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir nurodė, jog ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė asmenims už kelias alternatyvias veikas –transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Bent vienos iš straipsnio dispozicijoje aprašytų alternatyvių veikų įvykdymas užtraukia atsakomybę pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjui inkriminuotas nusižengimas dėl lenkimo draudžiamoje vietoje.
Pareiškėjo įvykdytas administracinis nusižengimas įrodytas byloje esančiu vaizdo įrašu. Iš esmės pareiškėjas neginčija nusižengimo sudėties, kvestionuoja paskirtą administracinio poveikio priemonę. Kelių eismo taisyklių 4 punktas numato, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, 5 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikyti, 8 punktas numato, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelio ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais. Vietos, kuriose draudžiama lenkti, aiškiai ir nedviprasmiškai yra nurodytos Kelių eismo taisyklių 140 punkte.
Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, eismo saugumas suprantamas kaip kelių eismo ypatybių visuma, rodanti, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių. Iš šios nuostatos seka, kad grėsmės eismo saugumui sudarymo konstatavimui užtenka to, kad dėl tam tikrų, neleistinų asmens veiksmų, tokia grėsmė galėjo kilti. O šiuo konkrečiu atveju asmuo lenkė kitą transporto priemonę draudžiamoje vietoje, kas sukėlė realų pavojų tiek paties vairuotojo, tiek kitų eismo dalyvių gyvybei ir sveikatai, t. y. asmuo įvykdė šiurkštų KET pažeidimą vairuodamas padidinto pavojaus priemonę – transporto priemonę, elgėsi neatsakingai, pavojingai eismo dalyvių atžvilgiu. Institucija pareiškėjo skundo teiginius vertina kaip jo gynybinę poziciją, bandymą išvengti administracinės atsakomybės, sušvelninti savo padėtį. Sutikti su pareiškėjo skundo reikalavimais negalima ir dėl to, kad būdamas pakankamai brandi asmenybė, turėdamas bendro pobūdžio teisių ir pareigų visumą, ką pareiškėjas akcentuoja ir skunde, jis nepaisė galimų savo neteisėto elgesio pasekmių. Asmens interesas išvengti atsakomybės ir (ar) sušvelninti savo padėtį pagal įstatymo nustatytas sankcijas Institucijos vertinimu negali paminti visuomenės intereso, prevencinių atsakomybės taikymo tikslų ir pažeidėjo nubaudimo, tam, kad būtų užtikrinta viešoji tvarka ir visuomenės saugumas. Administracinė nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus administracinio nusižengimo rezultatas, apie kurį asmenys yra iš anksto informuojami įstatyme įvardijant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Darydamas administracinį nusižengimą pareiškėjas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl dėl administracinės nuobaudos ir/ar poveikio priemonės taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto nusižengimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats, neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata negali būti taikyta, kadangi, nagrinėjimu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padaręs jį privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius. Už šį nusižengimą pareiškėjui administracinė nuobauda paskirta už vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Esant tokioms aplinkybėms švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatyto nuobaudos skyrimas būtų nesuderinamas nei su teismų praktika analogiškose bylose, nei su valstybės politika griežtinti atsakomybę už šiurkščius pažeidimus, nei su visuomenės interesu, kad asmuo sukėlęs realią grėsmę jos nariams, neišvengtų jo teises ir kartu galimybės padaryti analogišką pažeidimą ribojančios nuobaudos.
Pareiškėjui inkriminuoto nusižengimo sudėtis formali ir jam nebūtinos jokios pasekmės, jis savo esme yra itin pavojingas. Pareiškėjas pateikdamas save kaip išskirtinai, teigiamai charakterizuojančią asmenybę turėjo suprasti, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu.
Numatant griežtas sankcijas už aptariamo pobūdžio pažeidimus, yra vertinamas visuomenės interesas, prevenciniai atsakomybės taikymo tikslai ir pažeidėjo nubaudimas tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas. Šiuo atveju privatus asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su jo darbu ar šeimyniniais įsipareigojimais, yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas ir negali būti vertinamas ignoruojant viešąjį interesą. Pareiškėjui buvo žinomas iš anksto teisės aktų reikalavimas, kad asmuo vairuodamas transporto priemonę turi elgtis atsakingai bei nepažeidinėti teisės normų, nevykdyti administracinių nusižengimų, kurie priskiriami šiurkštiems pažeidimams ir už kurių įvykdymą įstatymų leidėjas numatė griežtas sankcijas, imperatyvų specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimą. Pabrėžtina, kad pareiškėjas, puoselėdamas šeimyninius ryšius, norėdamas tinkamai pasirūpinti šeimos nariais, turi būti itin atidus, nes nurodytos gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Asmeniniai pažeidėjo ir šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo ir visuomenės interesų.
Pareiškėjas teismo prašo išskirtinių sąlygų, t. y. save iškelia aukščiau įstatymo reguliavimo, kitų asmenų interesų dėl saugios aplinkos, saugaus eismo užtikrinimo. Tokių pritaikymas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui neatitiktų ANK 22 straipsnyje reglamentuotų administracinės nuobaudos tikslų ir paskirties, pažeistų proporcingumo ir protingumo principus. Pareiškėjui taikyta numatyta straipsnio sankcijoje minimali nuobauda ir taikyta administracinio poveikio priemonė minimaliam numatytam terminui.
Pareiškėjas E. S. teismo posėdžio metu skundą palaikė ir paaiškino, kad jis tuo keliu važinėja kiekvieną dieną. Buvo įprastinė diena ir jis važiavo iš darbo. Priekyje jo važiavo „Pagalba kelyje“ sunkvežimis, kuris tempė kitą sunkvežimį. Ten leistinas greitis yra 90 km/val., o paskui sumažėjo iki 70 km/val. Minėti sunkvežimis važiavo maždaug 60 km/val. greičiu. Tame kelio ruože nebuvo galimybių aplenkti, o kai jam tokia galimybė atsirado, jis apsižiūrėjo, įvertino situaciją, priešais jį nebuvo jokių automobilių ir aplenkė. Supranta, kad lenkė sankryžoje, o sankryžose lenkti yra draudžiama. Sutinka, kad policija jį nubaudė pagal įstatymą, priekaištų dėl to neturi, paskirtą baudą sutinka sumokėti, tačiau šiuo atveju vairuotojo teisų atėmimas yra per griežtas. Jo vairavimo stažas yra beveik 25 metai ir per tą laiką jis nėra sukėlęs nei vieno eismo įvykio, nėra turėjęs jokių grubių pažeidimų, todėl, jo nuomone, vien dėl to, kad jis nepastebėjo ženklo, už tai atimti vairuotojo teises yra per griežta nuobauda. Be to, jeigu jam bus atimtos teisės, tai labai paveiks jo darbą, kadangi jis gyvena (duomenys neskelbtini) kaime ir jeigu tris mėnesius jis į visus darbus važiuos su pavežėju, tai jam kainuos 4 000 Eur. Viešasis transportas į (duomenys neskelbtini) važiuoja kas valandą ir ryte iš (duomenys neskelbtini) turėtų važiuoti į stotį, tada iš stoties važiuoti į (duomenys neskelbtini), dėl ko turėtų labai anksti keltis ir tai užtruktų daug laiko, būtų sudėtinga viską suderinti. Jis turi du vaikus, sūnui yra trylika metų, o dukrai greitai bus devyneri. Jo sutuoktinė dirba ir turi teisę vairuoti.
Institucijai apie teismo posėdį pranešta tinkamai ir laiku, atsiliepime į skundą Institucija pateikė prašymą bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Skundas atmetamas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad skundžiamu nutarimu E. S. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 170 Eur bauda bei paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 (trims) mėnesiams dėl to, kad jis 2025 m. sausio 7 d. 13.37 val. (duomenys neskelbtini), krašto keliai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) km, vairuodamas transporto priemonę lenkė sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. „Šalutinis kelias iš dešinės“, vietoje, kur kelių eismo taisyklės lenkti draudžia. Tokiais veiksmais pažeidė KET 140.1 punkto reikalavimus (b. l. 5–7).
ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.
Kadangi nagrinėjamoje byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir skundą padavusio asmens kaltės nėra, tačiau skundu prašoma, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, panaikinti paskirtos administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą, todėl teismas, neišeidamas iš skundo ribų, byloje surinktą ir teisme gautą medžiagą analizuoja bei ją vertina ir dėl jos pasisako tik tiek, kiek ji susijusi su E. S. paskirta ir skundžiama administracinio poveikio priemone.
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-895/2019, Nr. 2AT-28-303/2020).
Pareiškėjas E. S. skunde nurodė, kad jis yra atsakingas vairuotojas, praeityje nėra baustas už grubius ar pavojingus kelių eismo taisyklių pažeidimus. Pažeidimas padarytas ne dėl piktybiško elgesio, o dėl žmogiškos klaidos, savo veiksmais nesukėlė realaus pavojaus, nepadarė jokios žalos. Be to, teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina, kadangi jis dirba trijose darbovietėse, augina du mažamečius vaikus, yra pagrindinis šeimos išlaikytojas. Sutinka sumokėti paskirtą piniginę baudą.
Visų pirma pažymėtina, kad išskirtine aplinkybe nelaikytina pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog dėl jo padaryto nusižengimo nekilo neigiamų padarinių. Įstatymų leidėjas, už ANK 420 straipsnio 1 dalyje padarytą administracinį nusižengimą numatydamas privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, pabrėžė šio administracinio nusižengimo, akivaizdžiai keliančio pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, pavojingumą, todėl vien tai, kad šiuo atveju faktiškai nekilo eismo įvykis ar nepadaryta žala kitų asmenų turtui ar sveikatai, nė kiek nemažina padaryto nusižengimo pavojingumo.
Paskirtos baudos sumokėjimas ar ketinimas ją sumokėti dalimis taip pat negali būti laikomas išimtine aplinkybe, nes už padarytą nusižengimą paskirtą baudą asmuo privalo sumokėti ir tai nėra pažeidėjo pasirinkimo laisvė.
Nors bylos duomenys patvirtina, kad E. S. anksčiau nėra baustas už grubius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, visgi pareiškėjas padarė itin šiurkštų pažeidimą, už kurį, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, jam paskirta minimali ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobauda ir minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Pareiškėjas skunde nurodo, kad pažeidimą padarė nepastebėjęs kelio ženklo, tačiau teismo posėdžio metu paaiškino, jog jis šiuo keliu važiuoja nuolatos, todėl akivaizdu, jog pareiškėjo veiksmai buvo neatsakingi, kėlė pavojų ne tik jo paties, bet ir kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, o teismas tokius pareiškėjo teiginius vertina kaip pasirinktą gynybinę poziciją siekiant sušvelninti administracinę atsakomybę.
Teismas taip pat pažymi, kad būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių teismų praktikoje išskirtine aplinkybe taip pat nelaikomas (Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-225-530-2016; Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-773-290/2016; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-89-651/2017, Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-37-530/2018). Pareiškėjas, žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, turėjo būti suinteresuotas nedaryti nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Teismas sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali apsunkinti pareiškėjo patekimą į darbą bei darbinių funkcijų vykdymą, tačiau šios aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis, suteikiančiomis pagrindą neskirti administracinio poveikio priemonės. Pareiškėjas patvirtino, kad viešasis transportas nuo namų iki (duomenys neskelbtini), nors ir retai, tačiau važiuoja, todėl akivaizdu, kad pareiškėjas į darbovietes gali nuvažiuoti pasinaudodamas viešuoju transportu. Be to, pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog jo žmona turi teisę vairuoti transporto priemones, todėl pareiškėjas, esant būtinybei, į kitas darbovietes gali nuvykti pasinaudodamas šeimos narių, kitų asmenų pagalba, ar pasitelkdamas taksi ir pavežėjų paslaugomis, todėl akivaizdu, kad pareiškėjo galimybės dirbti ir gauti pajamų šiuo atveju nėra ypatingai apsunkintos, juolab, kad pareiškėjo darbinė veikla nėra tiesiogiai susijusi su transporto priemonių vairavimu. Be to, pažymėtina, jog šios aplinkybės pareiškėjui buvo žinomos ir prieš darant nusižengimą, kuris lėmė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, todėl jis turėjo būti ypatingai suinteresuotas nedaryti administracinio nusižengimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą, tačiau taip nesielgė.
Formuojamoje teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad skiriama administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą (administracinio poveikio priemonę), kadangi neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019).
Pareiškėjas, žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones yra svarbi jo poreikiams tenkinti, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, todėl administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui. Tai, kad E. S., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, elgdamasis itin lengvabūdiškai pablogino savo padėtį, yra tik jo paties netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas.
Pareiškėjas E. S. nenurodė jokių kitų lengvinančių ar išskirtinai teigiamai jį charakterizuojančių savybių, nepateikė ir jokių kitų išimtinių aplinkybių, dėl kurių galėtų būti netaikoma paskirta nuobauda. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir padarymo aplinkybes, pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju nustatytos aplinkybės nėra laikytinos išskirtinėmis, rodančiomis, kad sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos skyrimas E. S. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams ir nesuteikia jokio teisinio pagrindo E. S. netaikyti nuobaudos. E. S. paskirtas minimalus galimos nuobaudos dydis ir administracinio poveikio priemonės terminas, todėl teismo vertinimu, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. G. 2025 m. vasario 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą ir E. S. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.