- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-19
- Bylos Nr.
- e2A-2412-854/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01733-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Verikas, Giedrė Čėsnienė, Asta Jakutytė-Sungailienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Plasta“
- Atsakovas
- mažajai bendrijai „Energy Electric LT“
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Jakutytės-Sungailienės ir Andriaus Veriko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) akcinės bendrovės „Plasta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Plasta“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Energy Electric LT“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Ri Invest“, uždaroji akcinė bendrovė „Specparkas“, T. Š.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Plasta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Energy Electric LT“ 19 489,50 Eur nuostolius, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė 2022 m. spalio 6 d. pareiškimu sumažino iš atsakovės prašomą priteisti nuostolių sumą iki 18 800,30 Eur.
3. Ieškovė, pagal 2021 m. audituotas finansines ataskaitas perskaičiavusi nepagamintos produkcijos ir negautų pajamų sumas, 2023 m. gegužės 1 d. ieškinio sumą patikslino, ją sumažindama iki 18 006,40 Eur prašomų priteisti iš atsakovės nuostolių sumos, kurią sudaro: 9 044,50 Eur už nepagamintą galutinę produkciją, 1 422,70 Eur išlaidos pakartotiniam technologinių atliekų perdirbimui, 4 514,30 Eur darbuotojų darbo užmokestis prastovos metu, 3 025 Eur įrengimų paleidimo remonto išlaidos ekstruzijos ceche.
4. Ieškovė ieškinio reikalavimus grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
4.1. 2021 m. lapkričio 16 d., apie 14 val., dingo elektros įtampa ieškovei priklausančiame elektros paskirstymo punkte (duomenys neskelbtini), kuria ateina požeminė elektros linija kabeliu iš akcinės bendrovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir ESO) priklausančios transformatorinės elektros pastotės „Vilkpėdės TP“. Dėl šios priežasties laikinai nutrūko elektros tiekimas.
4.2. Tą pačią dieną (2021 m. lapkričio 16 d.) buvo nustatyta, kad elektros tiekimas nutrūko dėl atsakovės darbuotojo T. Š. kaltės, jam mechaniškai pažeidus ieškovės elektros kabelį, atliekant žemės kasimo darbus naujos elektros linijos tiesimui uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ri Invest“ užsakymu šiai bendrovei priklausančioje teritorijoje.
4.3. Atvykę ESO darbuotojai surašė protokolą tiesioginiam įvykio kaltininkui sutinkant su neteisėtu veiksmų faktu.
4.4. Dėl elektros kabelio pažeidimo sustojo gamybos procesas, dėl ko ieškovė patyrė finansinių nuostolių. Atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, todėl yra atsakinga už kilusius nuostolius.
4.5. Ieškovė vykdo gamybinę veiklą, ir nutrūkus elektros energijos tiekimui į ieškovės gamybines patalpas, buvo sugadintos perdirbamos žaliavos, nebaigtos gaminti produkcijos, dėl ko vėl reikėjo iš naujo ją perdirbti ir pagaminti, taip pat buvo patirtos sąnaudos, skirtos gamybinių (plastiko perdirbimo) įrenginių išvalymui ir patikrinimui. Visgi didžiausi ieškovės nuostoliai susidarė dėl nepagamintos produkcijos, sustojus gamybai dėl elektros energijos nutraukimo ir laiko, reikalingo paleisti įrenginį iš naujo.
4.6. Įrengimai sustojo 6 valandoms, dėl ko buvo skaičiuojama 52 darbuotojų prastova, siekianti 2 371,20 Eur, ir 2 670,20 Eur negautos pajamos už nepagamintą produkciją; 669,50 Eur dydžio nuostoliai susidarė dėl technologinių atliekų perdirbimo kaštų. Be to, ieškovė patyrė preliminariai 5 500 Eur dėl sugedusių įrenginių, kurių remontas ieškinio pateikimo dieną nebuvo baigtas. Dėl šių įrengimų prastovos ieškovė papildomai patyrė 1 918,04 Eur nuostolius, o bendra ekstruzijos cecho darbuotojų prastova šiuo metu siekia 2 143,10 Eur.
Šalies argumentai
5. Atsakovė MB „Energy Electric LT“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nesutikimą su ieškinio reikalavimais grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
5.1. Atsakovei vykdant darbus UAB „Ri Invest“ priklausančioje teritorijoje, buvo išsinuomota speciali technika – mini ekskavatorius kartu su sunkiosios technikos pervežimo paslauga ir darbuotoju UAB „Specparkas“, požeminio kabelio kasimo darbams atlikti.
5.2. 2021 m. lapkričio 16 d., apie 14 val., UAB „Specparkas“ darbuotojas, atlikdamas kabelio tiesimo darbus, pažeidė kabelį, dėl ko buvo pažeista 6 kW elektros kabelinė linija L-SP-16C iš Vilkpėdės pastotės. Atvykus ESO darbuotojui, per klaidą buvo įrašytas atsakovės darbuotojo T. Š. pranešimas apie galimai padarytą administracinį nusižengimą, o ne UAB „Specparkas“ darbuotojo, kuris ekskavatoriaus kaušu kliudė kabelį.
5.3. Ieškovė neįrodė, jog egzistuoja visos būtinos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Nėra aišku, ar atsakovės UAB „Energy Electric LT“ ir UAB „Specparkas“ darbuotojui buvo žinoma elektros kabelio dislokacijos vieta, ar jie galėjo žinoti, kad ieškovės kabelis būtent ten yra paklotas. ESO surašant pranešimą apie administracinį nusižengimą, nebuvo tirta, ar ieškovės elektros tinklai yra atvaizduoti planuose, toponuotraukoje, ar išviešinti.
5.4. UAB „Ri Invest“, organizuodama darbus, atsakovei nenurodė visų darbo zonoje esančių komunikacijų. Atsakovei nėra žinoma, ar buvo rengiamas projektas kabelio tiesimui, ar šie dokumentai buvo derinami su ESO, ar buvo gautas tinklų operatoriaus pritarimas projektui ir numatomai veiklai. Tokiu atveju ieškovei nuostolius turėtų atlyginti UAB „Ri Invest“. Be to, ieškovė nepateikė topografinės nuotraukos, iš kurių būtų tiksliai matyti ieškovei priklausančių elektros energijos tinklų vieta.
5.5. Nutrūkstamą elektros tiekimą, kuris yra reikalingas ieškovės gamybinei veiklai vykdyti, užtikrintų papildomas elektros įvadas, apie kurio įrengimą ieškovė duomenų nepateikė.
Atsiliepimas
5.6. Atsakovės darbuotojo paaiškinimas surašant pranešimą apie administracinį nusižengimą, neįrodo atsakovės kaltės, priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusių pasekmių, kadangi kabelį pažeidė UAB „Specparkas“ darbuotojas.
5.7. Be to, ieškovė žalos dydį įrodinėja ieškovės finansų įmonės CFO finansų direktorės 2021 m. lapkričio 29 d. sudaryta lentele, kuri iš esmės patvirtina tik aritmetinį buvusios priverstinės prastovos paskaičiavimą, tačiau neįrodo priverstinės pravaikštos buvimo, nei šioje lentelėje tinkamai atlikto darbo užmokesčio dydžio bei jo paskaičiavimo, kiekvieno pažymoje nurodyto darbuotojo konkrečios prastovos priežasties, nei šio darbo užmokesčio sumokėjimo. Tariamų nuostolių paskaičiavimo lentelėje suminė priskaitymų suvestinė neįrodo, kad ieškovė išmokėjo pinigines lėšas darbuotojams už priverstines pravaikštas. Į bylą nepateikti darbo apskaitos žiniaraščiai.
5.8. Į bylą nėra pateikta duomenų, kad įrenginiai sugedo dėl elektros energijos sutrikdymo, o tai reiškia, kad nepaneigtos aplinkybės, kad įrenginiai galimai sugedo dėl netinkamos jų priežiūros ir eksploatacijos. Taip pat nėra duomenų apie įrenginių susidėvėjimą, todėl priežastinio ryšio tarp elektros energijos tiekimo sutrikdymo ir ieškovės patirtos tariamos žalos nėra.
5.9. Ieškovė tariamą žalą dėl 2021 m. lapkričio 16 d. įvykusio laikino elektros energijos tiekimo sutrikimo įrodinėja remdamasi tik vienašaliu nuostolių paskaičiavimu / suvestine, dėl šios priežasties nepagrindžia vienos iš būtinų civilinės atsakomybes sąlygų – žalos fakto ir dydžio.
Šalies argumentai
6. Ieškovė dublike papildomai nurodė:
6.1. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad UAB „Specparkas“ prisiimtų kaltę ir patvirtintų, jog ji yra atsakinga už įvykį. 2021 m. lapkričio 16 d. PVM sąskaitoje faktūroje taip pat nėra nurodytos kasimo paslaugos. Net jei ir paaiškėtų, kad UAB „Specparkas“ suteikė šias paslaugas, vis tiek atsakovė būtų atsakinga už subrangovo padarytą žalą. Kita vertus, atsakovė nenurodo, kas gi kitas, jei ne T. Š., dirbo su ekskavatoriumi.
Atsiliepimas
6.2. Pati atsakovė atsiliepime pripažįsta faktą, kad jai nebuvo žinomi žemės sklype esantys inžinieriniai įrenginiai ir komunikacijos, taigi, ji pati nesilaikė bendro pobūdžio pareigos būti atidžiai ir rūpestingai, nepažeisti trečiųjų asmenų teisių, todėl atsakomybė dėl pažeidimo tenka atsakovei.
6.3. Elektros kabelis buvo atvaizduotas visuose viešuose šaltiniuose. www.regia.lt duomenimis kabelių pažymėta vieta visiškai sutampa su ieškovės pateikta schema ir joje pažymėta kabelio pažeidimo vieta. Be to, kabelio pažeidimas padarytas ne ieškovės atsakomybės ribose, bet priklauso ESO, todėl ieškovė nėra atsakinga už jo atvaizdavimą topografinėje nuotraukoje.
6.4. Nesutiktina, kad už žalą yra atsakinga UAB „Ri Invest“, nes nėra pateikta jokia sutartis su UAB „Ri Invest“, kurioje būtų numatyta pareiga, jai, kaip užsakovei, pateikti duomenis apie žemės sklype esančius kabelius. Kita vertus, jei tokios sutarties nėra, už elektros kabelio pažeidimą yra atsakinga tik pati atsakovė. Kaip savo srities profesionalė ji privalėjo ištirti teritoriją, ar joje nėra požeminių komunikacijų.
6.5. Ieškovei elektros energija yra teikiama iš dviejų elektros pastočių: Vilkpėdės TP ir Plastmasių TP, t. y. dviem elektros linijomis, nes per vieną elektros liniją to nepakanka. Ieškovės įrengimai automatiškai dingus elektros energijai išsijungia labai trumpam, todėl net papildomi generatoriai ar baterijos, kaip siūlo atsakovė, nepakeistų situacijos trumpam nutraukus elektros tiekimą, nes ieškovės įrenginiai vis tiek sustotų.
6.6. 2021 m. lapkričio 16 d. dėl atsakovės pažeisto elektros kabelio staigiai dingus elektros energijai, perdirbimo ir ekstruzijos cechuose sustojo gamyba ir jos atnaujinimas užtruko, buvo sugadinta žaliava, darbuotojai, aptarnaujantys įrenginius neturėjo darbo, nors jiems buvo mokamas ir skaičiuojamas atlyginimas kaip už atliktą darbą, dėl ko ieškovė patyrė nuostolius.
7. Atsakovė triplike papildomai nurodė:
7.1. Pati ieškovė nesiėmė jokių priemonių prevenciniams veiksmams elektros sutrikimams išvengti bei apsaugoti savo įrangą. Vadovaujantis elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų 2013 m. gruodžio 4 d. energetikos ministro įsakymu Nr. 1-231 nuostatomis, vartotojas, nepriklausomai nuo to, kokia patikimumo kategorija jam yra suteikiama, privalo įdiegti technines priemones, reikalingas technologiniams procesams saugiai sustabdyti ir galimiems nuostoliams išvengti ar maksimaliai juos sumažinti. Kreditoriui pažeidus sąžiningo ir apdairaus elgesio reikalavimus, skolininko prievolė atlyginti žalą turi būti sumažinama tokiu nuostoliu dydžiu, už kurį yra atsakingas kreditorius, nes skolininkas neprivalo prisiimti atsakomybės už kreditoriaus veiksmus.
7.2. Iš elektros energijos persiuntimo paslaugos sutarties, sudarytos tarp AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ir AB „Plasta“ matyti, kad ieškovė pasirinko trečią patikimumo kategoriją, iš ko spręstina, jog ieškovei nėra svarbus ir būtinas nenutrūkstamas elektros energijos tiekimas.
7.3. Atsakovė neįrodė nei vienos civilinės atsakomybės sąlygos. Užsakovė UAB „Ri Invest‘‘, atlikdama kasybos darbus, turėjo gauti ESO, kaip kabelio savininko, sutikimą tokiems darbams atlikti. Užsakovė tokių dokumentų atsakovei nepateikė. Žalą ieškovei turėtų atlyginti UAB „Ri Invest“, o taip pat UAB „Specparkas“, nes jo darbuotojas pažeidė kabelį.
7.4. Byloje nėra pakankamų įrodymų, pagrindžiančių patirtą žalą. Ieškovė nesikreipė į ekspertus, siekdama nustatyti įrenginių gedimų priežastis ir pobūdį, nėra paneigtos aplinkybės, kad įrenginiai sugedo dėl netinkamos jų priežiūros ar eksploatacijos, nepateikti duomenys dėl įrenginių nusidėvėjimo. Elektros energijos tiekimo sutrikimai nėra ekstraordinarus įvykis, įprastai galintis lemti žalos atsiradimą vartotojui.
Šalies argumentai
7.5. Ieškovė nepateikė įrodymų apie priverstinę prastovą, neva išmokėtą darbo užmokestį už tokį laiką, be kita ko, nėra pateiktas įsakymas dėl prastovos skelbimo. Ieškovės tariamų nuostolių paskaičiavimo pateiktoje lentelėje suminė priskaitymų suvestinė neįrodo, kad ieškovė išmokėjo pinigines lėšas darbuotojams už priverstines pravaikštas. Ieškovei nepateikus įrodymų apie patirtą žalą, laikytina, jog ji nuostolių nepatyrė.
Atsiliepimas
8. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Specparkas“ atsiliepime į ieškinį pateikė šiuos argumentus:
8.1. Atsakovė 2021 m. lapkričio 16 d. iš UAB „Specparkas“ išsinuomojo specialią techniką – mini ekskavatorių TAKEUCHI TB235-1, kartu šios technikos pervežimo paslauga. Ši technika jai buvo reikalinga vykdant UAB „Ri Invest“ užsakymą jai priklausančioje teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini).
8.2. Būtent atsakovės darbuotojas T. Š., dirbdamas su ekskavatoriumi, pažeidė ESO priklausantį kabelį. Tai patvirtinta surašant protokolą bei įvykio kaltininkui savo parašu patvirtinant neteisėtų veiksmų faktą. Ieškovei buvo sutrikęs elektros tiekimas vos dvi minutes.
8.3. Įvykio metu UAB „Specparkas“ darbuotojas ekskavatoriaus nevaldė, todėl negalėjo atlikti veiksmų, kurie sukėlė įvykį iš kurio ieškovė kildina žalą. Iš byloje pateiktos PVM sąskaitos matyti, jog trečiasis asmuo atsakovei suteikė tik 79 val. trukmės mini ekskavatoriaus nuomos paslaugas už 1 975 Eur bei 40 Eur vertės transporto paslaugas. Transporto paslaugų vertę sudarė transporto priemonės atvežimas į UAB „Ri Invest“ teritoriją, adresu (duomenys neskelbtini). Kasybos paslauga nebuvo teikiama ir tokia paslauga nebuvo įtraukta į mokėjimo dokumentą.
8.4. Ieškovė neįrodė būtinų civilinės atsakomybės sąlygų. Neaišku, ar UAB „Ri Invest“, organizuodama darbus jai priklausančioje teritorijoje, buvo rengusi teritorijos topografinę nuotrauką, ar buvo rengtas projektas kabelio tiesimui. Nėra duomenų, ar šie darbai buvo suderinti su AB „ESO“, ar nebuvo pažeisti Elektros tinklų apsaugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93 ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2019 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 1-300, 16, 17 punktai.
8.5. Nesutiktina su ieškovės nurodoma žala. Ieškovė nuostolius įrodinėja tik vienašaliu nuostoliu paskaičiavimu / suvestine, kuri niekaip nepatvirtina žalos fakto. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kad būtent dėl elektros energijos sutrikimų, o ne dėl kitų aplinkybių sugedo ieškovės įranga. Nėra pateikta duomenų apie tai, kokias tiksliai patyrė išlaidas dėl įrangos gedimo, koks darbo užmokestis ir už kokį laiką buvo išmokėtas, nėra pateiktas įsakymas dėl prastovos skelbimo.
8.6. Neįrodytas priežastinis ryšys, kad nuostoliai yra susiję priežastiniu ryšiu su elektros energijos tiekimo nebuvimu. Ieškovė pati kalta dėl to, kad nepasirūpino, jog esant elektros sutrikimams, jos gamybinė veikla nenutrūktų ir nepatirtų nuostolių.
8.7. Operatoriaus paslaugas UAB „Specparkas“ PVM sąskaitoje faktūroje paprastai nurodo kaip „kitos paslaugos“, kurios kainuoja žymiai brangiau nei transporto paslauga. Jei tokią paslaugą atsakovė būtų pirkusi iš trečiojo asmens, tai tokia paslauga būtų jai kainavusi papildomai bent 632 Eur (8 Eur/ 1 val. x 79 val.) plius PVM. Šiuo atveju operatoriaus paslaugų atsakovė nepirko, nes tokia paslauga nebuvo įtraukta į PVM sąskaitą faktūrą.
9. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, T. Š. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Nesutikimą su ieškiniu grindė šiais argumentais:
9.1. T. Š. dirbo elektriku bendrovėje MB „Energy Eletric LT“. Jis kartu su kolega V. G., 2021 m. lapkričio 16 d. dirbdamas objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), kasė griovį ir klojo plastikinius vamzdžius. Darbams buvo išnuomotas kitos įmonės ekskavatorius su vairuotoju, kurio pavardės nežino.
9.2. Ekskavatoriuje sėdėjęs vairuotojas ekskavatoriaus kaušu kliudė atkastą elektros kabelį. Apie susidariusią situaciją T. Š. informavo įmonės direktorių, kuris pasiūlė jam pačiam ir surašyti aplinkybes atvykusiam ESO darbuotojui.
9.3. T. Š. nesuprato, kad jo parašas protokole bus interpretuojamas kaip jo prisipažinimas dėl įvykio. Kabelį nutraukė visai kitas asmuo, kurio jis nepažįsta. Jis su kolega dirbo tik kastuvais, t. y. rankiniu būdu.
10. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Ri Invest“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
11. Liudytojas V. G., įvykio metu dirbęs pas atsakovę elektriku, paaiškino, kad jis su T. Š. dirbo dviese, kasė griovį, tam darbui buvo pasamdytas ir ekskavatorius su vairuotoju. Kasant išgirdo garsą ir suprato, kad buvo pažeistas kabelis. Teigė, kad žinojo, jog toje vietoje gali būti kabelis. Atėjo vyrai iš Plastos, atvažiavo ESO darbuotojas, dokumentus pasirašė T. Š., nes direktorius telefonu paprašė jo pasirašyti. Tik kitą dieną atkasė pažeistą kabelį rankiniu būdu, kad būtų pataisytas. Po įvykio ekskavatoriaus vairuotojas prisiparkavo toliau, iš įvykio vietos išvažiavo, jo nepažinojo. Kur kasti griovį jiems nurodė kitas atsakovės darbuotojas A.
12. Liudytoja V. S., ieškovės vyriausioji finansinė direktorė, paaiškino, kad rėmėsi senesne ataskaita, nes po įvykio ji buvo vienintelė audituota ataskaita. Pelnas, kuriuo vadovavosi yra bendrasis, o ne grynasis pelnas. Pripažino, kad 2021 m. dėl Covid pandemijos įmonės veikla sugeneravo mažiau pajamų, o šiais metais įmonė turi jau virš 8 mln. pelno. Teigė, kad dėl įvykio patyrė ir kitų nuostolių, kurių negalėjo paskaičiuoti, pvz. baudos klientams ar transporto įmonėms už nepagamintą produkciją ir kt. atvejai. Vienas įrengimas buvo paleistas daug vėliau dėl dažnio keitiklio gedimo, dėl kitų sugedusių variklio dalių nuostoliai nepaskaičiuoti, nes įmonė pati turėjo atsarginių dalių sandėliuose, jas pakeitė, bet įrodymų neturi, kad jas keitė dėl gedimo. Pažymėjo, kad raidėmis JK yra žymimi ukrainiečiai, kuriuos įmonė samdo darbui pagal sutartis. Todėl nepateikė tabelių, prašoma tik nuostolių, susijusių su gamybos darbuotojų, o ne administracijos ar aptarnaujančio personalo darbuotojų prastova. Nurodė, jog įmonė dirba nepertraukiamu grafiku 4 pamainomis, todėl darbuotojų skaičių padalino iš 4. Tabeliuose galėtų parodyti tik lietuvių darbuotojų, o ukrainiečių negalėtų, nes jie samdomi iš kitų įmonių. Technologinės atliekos yra dar kartą perdirbamos. Įrengimas 3.02 stovėjo ne 7 val., o 528 val. Perdirbimo ceche žaliava sukietėja, technologas apibūdina procesą ilgesnį, nes turėjo būti išvalyta vėl paleidžiama įranga, ji kaitinama. Kai ekstruderyje sustoja darbai, operatoriai turi paleisti daug įrengimų. Pripažino, kad pagal 2021 metų įmonės rodiklius, nuostolių suma būtų mažesnė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės MB „Energy Electric, LT“ ieškovei AB „Plasta“ 3 107,52 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (3 107,52 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. sausio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 128,85 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovės AB „Plasta“ trečiajam asmeniui UAB „Specparkas“ 2 968,99 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovės MB „Energy Electric, LT“ trečiajam asmeniui UAB „Specparkas“ 618,91 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė valstybei iš ieškovės AB „Plasta“ 93,94 Eur, o iš atsakovės MB „Energy Electric, LT“ – 19,58 Eur, išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Grąžino ieškovei AB „Plasta“ 34 Eur permokėto žyminio mokesčio dalį.
7. Teismas nustatė, kad 2021 m. lapkričio 16 d. atsakovė MB „Energy Electric, LT“ trečiojo asmens UAB „Ri Invest“ užsakymu bendrovei priklausančioje teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), pagal žodinę sutartį vykdė požeminio kabelio tiesimo darbus. Darbus vykdė atsakovės darbuotojai – elektrikai T. Š. ir V. G. PVM sąskaita faktūra patvirtina, kad žemės kasimo darbams iš trečiojo asmens UAB „Specparkas“ buvo išnuomotas mini ekskavatorius TAKEUCHI TB235-1. Atsakovei vykdant žemės kasimo darbus bei dedant gofras, buvo pažeista 10 kW elektros kabelio linija L-SP16 iš Vilkpėdės transformatorių pastotės. Remiantis ESO pateikta informacija, neplaninis elektros energijos atjungimas įvyko 2021 m. lapkričio 16 d. nuo 13:51:40 iki 13:53:40. Atvykus į vietą ESO darbuotojui, 14 val. buvo surašytas pranešimas apie galimai padarytą administracinį nusižengimą. Šį dokumentą pasirašė atsakovės darbuotojas T. Š., kaip galimai nusižengimą padaręs asmuo.
8. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovei priklausantis elektros kabelis buvo pažeistas tuo metu, kai atsakovė trečiojo asmens UAB „Ri Invest“ užsakymu išsinuomojusi techniką iš UAB „Specparkas“, vykdė žemės kasimo darbus. Tačiau atsakovės darbuotojas T. Š., vykdęs darbus objekte, teigė, kad pranešimą apie galimai padarytą administracinį nusižengimą, kuriame jis pasirašė kaip galimai nusižengimą padaręs asmuo, surašė per klaidą, nes kabelį nutraukė ne jis, bet išnuomoto mini ekskavatoriaus vairuotojas. Analogišką poziciją palaikė ir atsakovė, tvirtindama, jog išnuomota technika buvo su transporto paslauga. Aplinkybę, kad mini ekskavatorių valdė ne atsakovės darbuotojai, teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas V. G. Kita vertus, pranešime apie galimai padarytą administracinį nusižengimą pažymėta, kad įvykio liudytojų nėra. Taigi nebuvo įrašyti liudytojais nei atsakovės darbuotojas V. G., nei joks kitas asmuo. Be to, nusižengimo aprašyme apskritai nebuvo nurodyta, kad žemės kasimo darbai buvo vykdomi ne tik rankiniu būdu, bet ir su specialia technika. Kaip teismo posėdžio metu paliudijo V. G., mini ekskavatorius iš vietos pasišalino ir buvo pastatytas toliau nuo įvykio vietos.
9. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus bei rašytinius įrodymus, atsakovės teiginius dėl jos darbuotojo T. Š. klaidos, pasirašant pranešimą, vertino kritiškai. Teismas pažymėjo, kad visų pirma, užsakymą atlikti konkrečius darbus – iškasti griovį ir įkloti rezervines gofras požeminio kabelio įrengimui, UAB „Ri Invest“ priklausančioje teritorijoje vykdė atsakovė. Tokie darbai atitinka atsakovės veiklos rūšį. Teismas nurodė, kad nors į bylą nėra pateikta patikimų įrodymų, leidžiančių vienareikšmiškai teigti, kad technika šiems darbams atlikti buvo nuomojama kartu su profesionaliu operatoriumi, kuris galėjo pažeisti elektros kabelį, visais atvejais nepaneigia atsakovės prisiimtų sutartinių įsipareigojimų užsakovės atžvilgiu, o taip pat ir jos, kaip rangovės atsakomybės už žalą, padarytą jos pasitelktų trečiųjų asmenų.
10. Teismo vertinimu, atsakovė, būdama savo srities profesionalė, turėjo pareigą išsiaiškinti, ar teritorijoje yra nustatytos specialios žemės naudojimo sąlygos, ar yra reikalingas šių darbų suderinimas su tame sklype esančių elektros tinklų savininku, jeigu tokie yra, prieš pradedant darbus, pažymėti esamų požeminių inžinierinių statinių vietas ir pan. Atsakovė, kaip verslininkė, privalėjo elgtis apdairiai ir rūpestingai, ir neįsitikinusi dėl esamų požeminių komunikacijų lokacijos žemės sklype, reikalingų leidimų buvimo, tokių darbų nepradėti. Liudytojo V. G. paaiškinimais, kur kasti ir kloti kabelius jam paaiškino kitas atsakovės darbuotojas, tačiau šioje teritorijoje esančių kitų naudotojų kabelių vietos nebuvo pažymėtos, nors kabelių buvimo vieta buvo atvaizduota ir viešai prieinamuose šaltiniuose. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad atsakovė ėmėsi atlikti darbus pagal trečiojo asmens UAB „Ri Invest“ užsakymą, neišsiaiškinusi, ar buvo parengtas darbų projektas kabelio tiesimui, ar tame žemės sklype buvo nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos, ar tokių darbų atlikimas buvo suderintas su tinklų operatoriumi, kaip tai numato Elektros tinklų apsaugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2019 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 1-300, nuostatos. Teismas sprendė, kad žemės kasimo darbai buvo atliekami nesilaikant galiojančio teisinio reglamentavimo, kas iš esmės ir patvirtina atsakovės veiksmų neteisėtumą.
Atsiliepimas
11. Teismas taip pat pažymėjo, kad administracinė nuobauda už nurodytą pažeidimą buvo nedelsiant sumokėta, kaip atsiliepime nurodo atsakovės direktorius D. S., o tai reiškia, kad administracinis pažeidimas nebuvo ginčijamas. Ši aplinkybė teismui leido spręsti, kad pranešime trečiojo asmens T. Š. nurodyta informacija apie nusižengimą bei šio dokumento pasirašymas, buvo suderintas su įmonės administracija, taigi, negalėjo būti suvokiamas kaip klaida, o atsakovės deklaruojamą tokio elgesio interpretaciją teismas laikė gynybine pozicija. Teismo vertinimu, atsakovės neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, įrodyti, nes darbus ji atliko, nesilaikydama galiojančio teisinio reglamentavimo bei pažeisdama bendrąją pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Jei atsakovė, atlikdama kasimo darbus, būtų laikiusis teisės aktų reikalavimų ir prieš atlikdama šiuos darbus būtų nustačiusi elektros kabelio linijų buvimo vietą, žala ieškovei nebūtų padaryta.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas nustatė, kad atsakovė neįvykdė jai nustatytos pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taigi sprendė, kad atsakovės kaltė pasireiškė neatsargumu (CK 6.248 straipsnis).
13. Teismas sprendė, kad žalingi padariniai kilo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, taigi tarp jų egzistuoja priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis).
14. Teismas nurodė, kad ieškovė nuostoliais laiko gamybinės prastovos metu nepagamintą produkcijos kiekį ir iš šios produkcijos nesugeneruotą bendrąjį pelną; darbo užmokestį, kurį įmonė mokėjo gamybos darbuotojams įrengimų nedarbo metu; technologinių atliekų perdirbimo kaštus bei elektros energijos nutraukimo sukeltų įrengimų gedimo šalinimo kaštus. Nuostoliai dėl nepagamintos produkcijos ir negautų pajamų sumos paskaičiuotos remiantis 2021 metų audituotomis finansinėmis ataskaitomis. Tokiu būdu teismas sprendė, kad ieškovė prašė priteisti tiek tiesioginius, tiek ir netiesioginius nuostolius.
15. Teismas nurodė, kad negautos pajamos reiškia negautą pelną, t. y. tuo, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo asmens turtinė padėtis, jei nebūtų teisės pažeidimo. Todėl apskaičiuojant jų dydį, būtina įvertinti ne bendrąjį, o grynąjį pelną, išskaičiavus sąnaudas iš visų pajamų (įplaukų), o iš šių – ir pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą. Tokia nuostolių negautų pajamų forma dydžio nustatymo praktika yra formuojama kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-2008).
16. Teismas pastebėjo, kad jog bylos nagrinėjimo eigoje ieškovei buvo išaiškinta jos pareiga įrodyti reikalaujamos priteisti turtinės žalos dydį bei pagrįsti jį rašytiniais įrodymais, dėl šių priežasčių bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, suteikiant ieškovei galimybę teikti į bylą papildomus įrodymus, pagrindžiančius jos reikalaujamą priteisti žalą, teikti žalos dydžio paskaičiavimus. Tuo tikslu ieškovė du kartus tikslino pirminį ieškinį, mažino ieškinio reikalavimus bei teikė nuostolių dydžio paskaičiavimus, tačiau nepagrindė negautų pajamų, kaip grynojo pelno, apskaičiuojamo pagal aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką. Teismo posėdžio metu ieškovės finansų direktorė V. S. patvirtino, jog negautas pajamas apskaičiavo vadovaudamasi finansinėse ataskaitose esančia informacija apie įmonės bendrąjį pelną. Dėl to teismas sprendė, kad jis negali remtis ieškovės pateiktais paskaičiavimais dėl nepagamintos galutinės produkcijos sugeneruoto bendrojo pelno dydžio bei jo pagrindu apskaičiuoto abiejuose įmonės cechuose negautų pajamų dydžio (9 044,50 Eur). Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškovei neįrodžius negautų pajamų dydžio, jį nustatė teismas pagal į bylą pateiktus finansinius įmonės dokumentus bei kitus rašytinius įrodymus.
17. Teismas nurodė, kad remiantis AB „Plasta“ metiniu pranešimu už 2021 metus, ieškovė per trejus metus nuo 2019 m. iki 2021 m. pagamino viso 77 483 tonas produkcijos (25 734 + 26 001 + 25 748). Pagal įmonės 2020 ir 2021 metų pelno (nuostolių) ataskaitų duomenis per tą patį laikotarpį ieškovė gavo 4 115 785 Eur grynojo pelno (2 012 088 + 2 322 597 + (- 218 900)). Padalinus gautą grynojo pelno sumą už trejus metus iš per tą patį laikotarpį pagamintos produkcijos kiekio nustatyta, jog 1 tona gatavos produkcijos sugeneruoja 53,12 Eur grynojo pelno (4 115 785 : 77 483). Teismas, remdamasis ieškovės pateiktu patikslintu nuostolių paskaičiavimu, nustatė, kad ji per įrengimų prastovos laikotarpį nepagamino viso 58,50 tonų produkcijos, todėl šį skaičių padauginęs iš paskaičiuoto grynojo pelno vidurkio (53,12 Eur), sprendė, kad tikėtinas negautas grynasis pelnas sudaro 3 107,52 Eur. Taigi teismas konstatavo, jog esant įmonės normaliai veiklai, nebuvus neteisėtų atsakovės veiksmų per įrengimų prastovos laikotarpį, tikėtina, jog ieškovė negavo 3 107,52 Eur grynojo pelno, kurie laikytini jos nuostoliais. Teismas sprendė, jog dėl įrenginių prastovos ieškovė patyrė 3 107,52 Eur nuostolio negautų pajamų forma, todėl ieškinį šioje dalyje laikė pagrįstu ir tenkino. Likusią ieškinio dalį dėl nuostolių, susijusių su įrengimų prastova, atmetė kaip nepagrįstą.
18. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė nuostoliais laiko ekstruzijos ir perdirbimo ceche dirbusiems darbuotojams prastovos metu išmokėtą darbo užmokestį, kuris sudaro viso 4 514,30 Eur (2 143,10 + 2 371,20). Šį reikalavimą ieškovė grindė paskaičiavimais, koks darbo užmokestis tenka 1-ai tonai pagamintos produkcijos bei suvestinėmis lentelėmis. Teismas pažymėjo, jog ieškinio reikalavimai dėl šių nuostolių iš esmės grindžiami tik šalies, vyr. technologo ir vyr. finansų direktorės paaiškinimais bei paskaičiavimais, neteikiant į bylą jokių įmonės vidaus dokumentų, iš kurių būtų matyti, kad 2021 m. lapkričio 16 d. įmonėje buvo fiksuotas prastovos laikas naujam įrenginių paleidimui po priverstinio jų sustabdymo, kad buvo nuspręsta tą pamainą dirbusiems gamybos darbuotojams išmokėti darbo užmokestį už prastovos laiką, pagrįsti šių išlaidų dydį ne tik aritmetiniais paskaičiavimais, bet ir buhalteriniais dokumentais, patvirtinančiais jų išmokėjimo faktą. Tai galėtų būti pvz., atsiskaitymo lapeliai, laiko apskaitos žiniaraščiai, kuriuose būtų nurodyta priskaičiuota darbo užmokesčio dalis už prastovą ir pan. Nagrinėjamu atveju tokių duomenų nepateikta. Teismas sprendė, kad iš pateiktų ieškovės darbuotojų, dirbusių lapkričio mėnesį, sąrašų nėra galimybės įvertinti, kurie iš jų dirbo toje pamainoje, kai įranga sustojo, kaip ir nėra duomenų, kad daliai jų buvo išmokėtas darbo užmokestis už prastovos laiką. Teismas nurodė, kad jis negali remtis tik aritmetiniais paskaičiavimais, darbuotojų skaičių dalinant iš keturių (4 pamainos) bei dauginant iš darbo užmokesčio, tenkančio 1-ai tonai pagamintos produkcijos. Teismas pažymėjo, kad jei ieškovė iš tikrųjų išmokėjo darbuotojams darbo užmokestį už prastovą, šių nuostolių dydis įrodinėtinas dokumentais, patvirtinančiais jų išmokėjimo faktą. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas ieškinio reikalavimą dėl 4 514,30 Eur nuostolių, susijusių su išmokėtu darbo užmokesčiu dėl prastovos, atmetė kaip neįrodytą.
19. Teismas nurodė, kad ieškovė taip prašo iš atsakovės priteisti 1 422,70 Eur nuostolių, susijusių su technologinių atliekų pakartotiniu perdirbimu. Visgi teismas pažymėjo, kad net ir papildomai suteikus ieškovei galimybę teikti į bylą įrodymus, pagrindžiančius reikalavimų sumą, ieškovė apsiribojo deklaratyviais teiginiais, neteikdama į bylą jokių rašytinių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad ji patyrė išlaidų dėl pakartotinio atliekų perdirbimo. Teismas pastebėjo, kad vyr. technologo paaiškinimai, kuriais remiasi ieškovė, yra tik nurodyta, kad įrengimo paleidimo metu susidaro tam tikras kiekis technologinių atliekų, tačiau koks technologinis procesas vyksta toliau, nepaaiškinta. Jokių specialistų išvadų, komisijos aktų dėl susidariusio kiekio atliekų, technologinio būtinumo jas perdirbti pakartotinai, nepateikta. Teismo vertinimu, ieškovės pateiktų rašytinių ar ir žodinių jos darbuotojų paaiškinimų nepakanka, nuostolių atsiradimo faktui bei jo dydžiui įrodyti. Atsižvelgdamas į tai, reikalavimą dėl 1 422,70 Eur nuostolių, susijusių su technologinių atliekų pakartotiniu perdirbimu, atmetė kaip neįrodytą.
20. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nurodė, kad dėl staiga nutrūkusios elektros energijos tiekimo sugedo įrenginiai, kurių remontui ji patyrė 3 025 Eur nuostolių. Šiai aplinkybei pagrįsti ieškovė teikė į bylą UAB „Automatikos centras“ komercinį pasiūlymą bei PVM sąskaitą faktūrą, kuri patvirtina, jog 2021 m. gruodžio 13 d. ieškovė už 3 025 Eur (su PVM) įsigijo dažnio keitiklį su paleidimo darbais. 2022 m. vasario 8 d. mokėjimo nurodymu ieškovė PVM sąskaitą faktūrą apmokėjo. Tačiau teismas sprendė, kad šie įrodymai nėra pakankami mechanizmo sugadinimo faktui ir priežastiniam ryšiui tarp kilusių gedimų ir elektros kabelio pažeidimo konstatuoti. Teismas nurodė, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų (pvz., nepriklausomų specialistų išvadų, defektinio akto), iš kurių galima būtų spręsti dėl įrengimų gedimų priežasties, susijusios su 2021 m. lapkričio 16 d. įvykiu, kurio metu staiga nutrūko elektros tiekimas. Teismo vertinimu, vyr. finansų direktorės V. S. paaiškinimai, kad neva dėl elektros energijos nutrūkimo sugedus 3.02 įrengimui turėjo būti keičiamas dažnio keitiklis, nėra paremti specialistų išvadomis, iš kurių būtų galima spręsti, kad įrenginys sugedo būtent dėl šio įvykio sukeltų pasekmių, o ne dėl kitų priežasčių, pvz. susidėvėjimo. Teismas nurodė, kad AB „Plasta“ vyr. technologas A. P. raštu (data nenurodyta) išsamiai paaiškino įrenginių paleidimo procesus po jų avarinio sustojimo, tačiau jokios informacijos apie įvykusį įrenginių pažeidimą ar jų sugadinimą, nenurodė.
21. Ieškovei neįrodžius priežastinio ryšio, kaip vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų civilinei atsakomybei kilti, teismas ieškovės ieškinio reikalavimą dėl 3 025 Eur žalos atlyginimo atmetė kaip neįrodytą.
22. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, kad pačios ieškovės veiksmai (neveikimas) lėmė nuostolių atsiradimą ar juos padidino.
23. Teismas nustatė, kad ieškovė savo gamybinėje veikloje naudoja didelių elektros energijos pajėgumų reikalaujančius įrenginius, vykdo konvejerinę gamybą keliomis pamainomis. Iš AB „Plasta“ vyr. technologo A. P. rašytinių paaiškinimų nustatė, jog antrinių žaliavų perdirbimo ceche (3000) yra instaliuotos 8 pjovimo linijos ir 6 granuliavimo įrenginiai, o plėvelės ir plėvelinių gaminių gamybos ceche (4000) yra instaliuoti 35 off-line ekstruderiai, 12 maišų mašinų ir 23 in-line gamybos linijos. Staigiai sustojus elektros energijos tiekimui, visi įrenginiai sustoja, o jų parengimas darbui iš naujo trunka 6-7 valandas. Taigi teismas sutiko su tuo, jog nenutrūkstamas elektros energijos tiekimas ieškovei yra esminė gamybos sąlyga. Tačiau elektros energijos persiuntimo patikimumas ir aprūpinimo elektros energija atkūrimo laikas, kuris priklauso nuo vartotojo patikimumo kategorijos pasirinkimo, teismo vertinimu, nepertraukiamo gamybos proceso neužtikrintų. Vadovaujantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų 2013 m. gruodžio 4 d. energetikos ministro įsakymu Nr. 1-231, 85.3 punktu, pirma (I) elektros energijos patikimumo kategorija užtikrinama vartotojus aprūpinant elektros energija iš dviejų arba daugiau nepriklausomų elektros energijos šaltinių atskiromis elektros energijos linijomis ir aprūpinimas elektros energija gali būti nutrauktas laikui, kiek to reikia automatiniam perjungimui nuo vieno nepriklausomo elektros energijos šaltinio prie kito arba pakartotiniam elektros energijos įjungimui.
24. Teismas iš į bylą pateiktos ieškovės sutarties, sudarytos su elektros energijos tiekėju, nustatė, kad elektros energija ieškovei yra tiekiama iš dviejų nepriklausomų elektros energijos šaltinių – dviejų elektros pastočių: Vilkpėdės TP ir Plastmasių TP, nes ją teikiant iš vienos elektros linijos, kaip tvirtina ieškovė, nebūtų užtikrinama reikalinga elektros energijos galia. Be to, ieškovės atstovų paaiškinimais, su elektros skirstymo punkte elektros energijos tiekimas iš vienos linijos į kitą yra atliekamas mechaniškai perjungus jungiklius bei suderinus su tinklų savininku ESO. Iš to teismas darė išvadą, kad ieškovė yra numačiusi ir pasirūpinusi užtikrinti reikiamą elektros energijos tiekimą, tačiau net ir automatiniam perjungimui nuo vieno nepriklausomo elektros šaltinio prie kito, kuris yra numatytas pasirinkus I patikimumo kategoriją, yra reikalingas tam tikras laikas, kuomet elektros energija nebus tiekiama, o tai reiškia, kad nebus išvengta konvejerinės įrangos sustojimo. Ieškovės teigimu, generatoriai ar baterijos nepadėtų išvengti nuostolių, nes net trumpam dingus elektros energijos tiekimui, didelės galios reikalaujantys įrenginiai vis tiek sustotų.
25. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė jos civilinę atsakomybę šalinančių aplinkybių, leidžiančių ją iš dalies ar visiškai atleisti nuo pareigos atlyginti ieškovei padarytą žalą.
26. Teismas, įvertinęs ir ištyręs įrodymus bei jų tarpusavio ryšį, vadovaudamasis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir remdamasis logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu sprendė, kad atsakovei kyla civilinė atsakomybė atlyginti nuostolius ieškovei, tačiau ieškinį tenkino tik iš dalies, priteisdamas iš atsakovės ieškovei 3 107,52 Eur nuostolius. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė kaip neįrodytą.
27. Teismas taip pat priteisė iš atsakovės ieškovei 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 107,52 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. sausio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
28. Teismas, atsižvelgęs į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį (patenkinta – 17,25 proc., atmesta – 82,75 proc.), sprendė, kad bylinėjimosi išlaidos turėtų būti paskirstomos tokiomis proporcijomis: ieškovei priteistinas iš atsakovės 17,25 proc. jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, o atsakovei iš ieškovės atitinkamai 82,75 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Trečiojo asmens UAB „Specparkas“ bylinėjimosi išlaidas turėtų atlyginti ieškovė (82,75 proc.) ir atsakovė (17,25 proc.).
29. Teismas nustatė, kad ieškovė yra sumokėjusi 439 Eur žyminį mokestį, taip pat patyrė 5 566 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė savo reikalavimus sumažino, dalį žyminio mokesčio – 34 Eur, ieškovei grąžino (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Paskaičiavus 17,25 procentus visų ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovės ieškovei priteista 1 030 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu patyrė 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų. Paskaičiavus atmestų reikalavimų dalį, atsakovei iš ieškovės priteista 901,15 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus šių išlaidų įskaitymą, iš atsakovės ieškovei priteista 128,85 Eur (1 030 – 901,15) bylinėjimosi išlaidų.
30. Teismas nustatė, kad trečiojo asmens UAB „Specparkas“ bylinėjimosi išlaidos sudaro 3 587,90 Eur. Atsižvelgdamas į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį, iš ieškovės trečiajam asmeniui UAB „Specparkas“ teismas priteisė 2 968,99 Eur, o iš atsakovės – 618,91 Eur, bylinėjimosi išlaidų.
31. Teismas nurodė, kad išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (113,52 Eur dydžio), viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintą minimalią valstybei priteistiną 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl ieškinį patenkinęs iš dalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, šias išlaidas priteisė iš ieškovės ir atsakovės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
32. Ieškovė AB „Plasta“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas reikalavimas dėl 4 514,3 Eur nuostolių, susijusių su darbo užmokesčio atlyginimu, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinio reikalavimą dėl 4 514,3 Eur nuostolių, susijusių su darbo užmokesčio atlyginimu; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
32.1. Pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino aplinkybę, jog ieškovė 2021 m. lapkričio 16 d. dėl nutrūkusio elektros energijos tiekimo sustojus įrenginiams, buvo paskelbusi prastovą taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 47 straipsnyje. Tokios prastovos įmonėje paskelbta nebuvo. Priešingai, dėl įrenginių remonto ir paruošimo darbui visą tą laiką turėję dirbę darbuotojai faktiškai nedirbo, tačiau jiems buvo mokamas atlyginimas. Dėl to jokių rašytinių įrodymų dėl tariamos prastovos (vidaus dokumentų, iš kurių būtų matyti, kad fiksuotos prastovos), taip kaip ji apibrėžta DK 47 straipsnyje, ieškovė ir negalėjo pateikti.
32.2. Teismas nepaisė fakto, jog ieškovės perdirbimo ir ekstruzijos cechuose dauguma darbuotojų yra ne ieškovės darbuotojai, t. y. ieškovė naudojasi įmonės, teikiančios laikinojo įdarbinimo veikla, paslaugomis (jos darbuotojais), su kuria atsiskaitoma ne pagal nedirbtų valandų ir išmokėto atlyginimo santykį, jei tai būtų pačios ieškovės darbuotojai, bet pagal iš anksto sutartą su darbuotojų nuomos paslaugas teikiančios įmone kainą.
32.3. Kadangi ieškovės darbuotojų darbo užmokesčio dalis siejasi su pagamintos produkcijos kiekiu (darbo našumu), todėl išskirti vien tik jų valandinį tarifą būtų buvę neteisinga. Ieškovė yra gamybinė įmonė ir pridėtinė vertė yra sukuriama pagaminant produkciją, kurią pardavus ir mokamas atlyginimas bei už darbuotojų nuomą. Be to, pas ieškovę darbas organizuojamas 4 pamainomis, t. y. vyksta nenutrūkstamas gamybos procesas, todėl dėl šios priežasties nuostoliai, susiję su įrenginių prastova, ir buvo skaičiuojami būtent taip, kaip nurodė vyr. finansų direktorė.
32.4. Pats teismas, priteisdamas ieškovei negautą pelną, pripažino, kad ieškovė kurį laiką negalėjo tinkamai dirbti, t. y. vykdyti gamybinės veiklos ir pagaminti bei atitinkamai gauti iš pagamintos produkcijos pardavimo tam tikrų pajamų. Todėl esant teismo pripažintam faktui, jog ieškovės gamybos procesas buvo nutrūkęs, akivaizdu, jog kurį laiką nebuvo gaminama produkcija, nors darbo užmokestis ieškovės darbuotojams ir atlyginimas nuomojamiems darbuotojams buvo mokamas, o produkcija nebuvo gamina abiejuose cechuose.
32.5. Teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovė nepateikė buhalterinių dokumentų, patvirtinančių atlyginimo išmokėjimo faktą darbuotojams. Kadangi pas ieškovę darbo užmokestis perdirbimo ceche ir ekstruzijos ceche skaičiuojamas atsižvelgiant į pagamintos produkcijos kiekį (darbo našumą), į bylą buvo pateikti abiejų cechų darbo užmokesčio paskaičiavimai, patvirtinti tiek abiejų cechų vadovų, tiek ieškovės generalinio direktoriaus parašais, atitinkamų cechų vadovų darbo užmokesčio priskaitymo lapeliai už 2021 m. lapkričio mėnesį. Be to, kartu į bylą buvo pateikta finansinė atsakomybė už 2021 m. bei aiškinamasis raštas, kuriame nurodyta, kad ieškovė skolinių įsipareigojimų darbuotojams neturi, t. y. yra atsiskaičiusi tiek su savo darbuotojais, tiek su nuomojamais darbuotojais. Todėl ieškovė pirminiais apskaitos dokumentais įrodė, kad įvykio dieną žmonės buvo darbe ir jiems buvo priskaičiuotas ir vėliau sumokėtas atlyginimas, nors šį laikotarpį produkcija nebuvo gaminama. Šie įrodymai taip pat pagrindė vyr. finansų direktorės paaiškinimuose nurodytą nuostolių dydį ir jo paskaičiavimą, nes iš jų buvo galima nustatyti bendrą darbuotojų skaičių, vidutinį valandinį darbo užmokestį.
32.6. Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nepateikė jokių priešingų įrodymų byloje, jog ieškovė 2021 m. lapkričio 16 d. nedirbo (nevykdė veiklos), darbuotojų skaičius buvo kitoks, nei nurodė ieškovė, nebuvo gamina produkcija ir pan. Byloje nebuvo paneigti nei vyr. technologo, nei vyr. finansų direktorės paaiškinimai dėl įvykusių gedimų aplinkybių ir darbo užmokesčio paskaičiavimo. Todėl teismui nebuvo pagrindo vertinti pateiktus įrodymus kaip neįrodančius nuostolių, t. y. darbo užmokesčio išmokėjimo už įrenginių prastovą fakto.
32.7. Vien tai, kad ieškovės pasirinktas nuostolių paskaičiavimo būdas (nurodytas vyr. finansų direktorės paaiškinimuose) nesutapo su teismo pasirinktu nuostolių skaičiavimo būdu (teismas nuostolius dėl išmokėtą darbo užmokesčio vertino per prastovą, kaip ji numatyta DK 47 straipsnyje), negali būti priežastimi atmesti pateiktus įrodymus, teigiant, jog jie neįrodo nuostolių dydžio. Pateiktais įrodymais būtent ir buvo įrodinėjamas ieškovės pasirinktas nuostolių skaičiavimo būdas.
Atsiliepimas
33. Atsakovė MB „Energy Electric LT“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
33.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad 2021 m. lapkričio 16 d. įmonėje nebuvo fiksuotas prastovos laikas, o aplinkybė, kad pamainą dirbusiems gamybos darbuotojams buvo išmokėtas darbo užmokestis už prastovos laiką, byloje liko neįrodyta.
33.2. Abejonių dėl įrangos prastovos ir darbuotojams mokėtino darbo užmokesčio neatliekant jokių darbo funkcijų 6-7 val. kelia faktas, jog pagal ieškovės 2022 m. lapkričio 16 d. į bylą pateiktus 2021 m. lapkričio mėn. duomenis darbuotojams atlikti mokėjimai išskaidyti pagal jų paskirtį (nedarbingumas, mamadieniai, išeitinės kompensacijos), tuo tarpu pateiktoje detalizacijoje nėra atskirai išskirta, kad darbuotojams buvo mokamas darbo užmokestis už tą laiką (6-7 val.), kai cechuose įranga neveikė ir darbuotojai nurodytą valandų skaičių nieko nedirbo.
33.3. Ieškovė apeliaciniame skunde pati sau prieštarauja ir yra nenuosekli. Viena vertus, pripažįsta, jog prastova nebuvo paskelbta darbuotojams DK 47 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau, kita vertus, laikosi pozicijos, kad darbuotojams buvo mokamas atlyginimas, nors 6-7 valandas darbuotojai nieko nedirbo (nepagamino jokios produkcijos). Atsakovės vertinimu, pats prastovos nepaskelbimas įmonėje reiškia tai, kad 91 darbuotojui buvo suteiktas kito pobūdžio darbas, už kurį turėjo būti sumokėtas darbo užmokestis.
33.4. Ieškovė, siekdama įrodyti 4 514,30 Eur nuostolių dydį, turėjo įrodyti tai, kad: 1) įmonėje 2021 m. lapkričio 16 d. buvo paskelbta prastova; 2) prastova tęsėsi 6-7 valandas abiejuose cechuose; 3) 91 darbuotojas ekstruzijos ir perdirbimo cechuose 6-7 val. nedirbo jokio kito darbo; 4) 91 darbuotojui buvo išmokėtas darbo užmokestis už prastovos laiką. Nei viena iš šių aplinkybių byloje nebuvo įrodyta.
33.5. Atsakovės pateikti įrodymai nepatvirtina jos patirtus 4 514,30 Eur nuostolius. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai pateikti ne už konkretų ginčo laikotarpį (t. y. 2021 m. lapkričio 16 d.), bet už visą 2021 metų lapkričio mėn. Be to, duomenys yra apie beveik 300 ieškovės darbuotojus, dirbusius 2021 metų lapkričio mėn., o ne apie 91 darbuotoją, kurie dirbo ekstruzijos bei perdirbimo cechuose, ir kuriems už darbo funkcijų neatlikimą 6-7 val. buvo mokamas darbo užmokestis. Be to, ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu negalėjo paaiškinti: i) kokią įrodomąją reikšmę turi cechų viršininkų priskaityti darbo užmokesčiai už 2021 metų lapkričio mėn., ir ar jie yra tarp tų 91 darbuotojų, kuriems tariamai buvo mokamas darbo užmokestis prastovos metu, kai darbuotojams nebuvo suteiktas joks kitas darbas, ii) kurie iš beveik 300 įmonės darbuotojų dirbo būtent 2021 m. lapkričio 16 d. pamainoje, iii) kokie rašytiniai įrodymai patvirtina sustabdytą gamybinę veiklą 6-7 val. ir iv) aplinkybės, kad 39 ekstruzijos cecho darbuotojams bei 52 perdirbimo cecho darbuotojams nebuvo suteiktas kitas darbas; v) kokių dokumentų pagrindu ir pagal kokius aritmetinius skaičiavimus buvo paskaičiuotas darbuotojams sumokėtas darbo užmokestis (nebuvo pateikti darbo užmokesčio už 6-7 val. trukusią prastovą sumokėjimą patvirtinantys dokumentai).
33.6. Patirti nuostoliai, sumokant darbuotojams darbo užmokestį, turi būti įrodinėjami pateikiant bylą nagrinėjančiam teismui piniginių lėšų išmokėjimą patvirtinančius dokumentus, darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir kt. (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-70-370/2019; Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 31 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-279-569/2018).
Šalies argumentai
33.7. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad teismas neatsižvelgė į faktą, jog perdirbimo bei ekstruzijos cechuose dauguma darbuotojų yra ne ieškovės darbuotojai. Šias aplinkybes ieškovė lakoniškai nurodė teismo posėdžių metu, tačiau duomenų apie tai, ar ieškovė faktiškai nuomojasi darbuotojus ir, jeigu taip, tai kiek tokių darbuotojų dirbo įvykio dieną (2021 m. lapkričio 16 d.), nepateikė. Ieškovės atstovai nesugebėjo nurodyti, kurie iš beveik 300 įmonės darbuotojų, nurodytų lentelėse, yra nuomojami, ir kiek iš jų gavo darbo užmokestį už 6-7 val. trukusią prastovą.
33.8. Nors teismas nustatė, kad žalos padarymo faktas (negautų pajamų apimtyje) yra įrodytas, tačiau tai nereiškia, jog ir nuostoliai, susiję su darbuotojams išmokėtu darbo užmokesčiu už tariamą darbo funkcijų nevykdymą 6-7 val., irgi yra įrodyti. Ieškovė nėra atleidžiama nuo pareigos įrodyti kitus, su elektros tiekimo nutrūkimu susijusius nuostolius, jų dydį bei priežastinį ryšį, dėl kurio egzistavimo ieškovė apeliaciniame skunde apskritai nepasisakė, nors jis nėra preziumuojamas ir turi būti įrodytas (CK 6.247 straipsnis).
33.9. Po paskutinio (2023 m. gegužės 2 d.) ieškinio reikalavimų patikslinimo, ieškovės pateiktuose paskaičiavimuose nebeliko reikalavimo priteisti netiesioginius nuostolius (negautas pajamas), patirtus perdirbimo ceche už 6 valandas. Todėl, ieškovei nusprendus atsisakyti šio ieškinio reikalavimo ir nebeįrodinėti, kad perdirbimo ceche gamybinė įranga sustojo 6 val. ir nepagamino produkcijos (todėl įmonė negavo planuotų pajamų) nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti ieškovės reikalavimą dėl 2 371,20 Eur nuostolių (sumokant darbuotojams darbo užmokestį 6 val. prastovos laiką perdirbimo ceche) atlyginimo. Pripažinus apeliacinio skundo reikalavimus pagrįstais, reikalavimas dėl 2 371,20 Eur nuostolių atlyginimo turėtų būti atmestas.
33.10. Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai jai tenkančią įrodinėjimo pareigą dėl 4 514,30 Eur nuostolių siekia perkelti atsakovei. Be to, teismas ne kartą ieškovei siūlė įrodinėti reikalaujamą priteisti nuostolių dydį bei pagrįsti jį tiesioginiais, objektyviais rašytiniais įrodymais, dėl ko ne vieną kartą būdavo atidedamas bylos nagrinėjimas, šios aplinkybės konstatuotos skundžiamo teismo sprendime ir apeliaciniame skunde nėra ginčijamos.
33.11. Ieškovės atstovas, teikdamas paaiškinimus dėl nuostolių atsiradimo 2023 m. sausio 24 d. bei 2023 m. balandžio 24 d. teismo posėdžiuose, ir atsakinėdamas į jam pateiktus klausimus, ne kartą pabrėžė, kad ieškinio reikalavimams patenkinti byloje pakanka vadovautis tuo, kokia informacija yra pateikta ieškovės darbuotojų (finansų direktorės ir vyr. technologo) rašytiniuose paaiškinimuose. Tokia ieškovės (jos atstovų) pozicija vertintina kaip sąmoningas atsisakymas byloje įrodinėti tas aplinkybes, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, todėl taikytina contra spoliatorem (liet. „prieš pažeidėją“) taisyklė, t. y. prezumpcija, kad šaliai atsisakant pateikti bylai reikšmingus įrodymus ar aplinkybes, laikoma egzistuojant nepalankiausius tai šaliai faktus, kuriuos jie būtų patvirtinę. Ieškovė neįrodinėjo, kad negali pateikti reikšmingų įrodymų, nes jų neturi ir (ar) yra sunaikinusi.
33.12. Vieninteliai įrodymai, kuriais ieškovė reiškė reikalavimus atsakovei yra ieškovės darbuotojų rašytiniai paaiškinimai (paskaičiavimai) ir žodiniai paaiškinimai teismo posėdžiuose. Ieškovės paaiškinimai yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Visgi, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra bylos baigtimi suinteresuotas asmuo, ieškovės parodymai turi būti kruopščiai teismo pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi.
Atsiliepimas
34. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Specparkas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
34.1. Ieškovė reikalavimą dėl 4 514,30 Eur nuostolių atlyginimo nepagrįstai grindė paskaičiavimais, koks darbo užmokestis tenka 1 tonai pagamintos produkcijos bei neinformatyviomis suvestinėmis lentelėmis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokį reikalavimą atmetė kaip neįrodytą.
34.2. Apeliaciniame skunde pati ieškovė pareiškė, jog jokios prastovos, taip, kaip ji apibrėžta DK 47 straipsnyje, įmonėje paskelbta nebuvo. Tai savaime patvirtina aplinkybę, kad prastovos apskritai buvo.
Šalies argumentai
34.3. Ieškovė apeliaciniame procese nurodo naujas aplinkybes, kurių nebuvo nurodžiusi pirmosios instancijos teisme. Ieškovė nepagrįstai kaltina pirmosios instancijos teismą tuo, kad jis tariamai nepaisė fakto, jog ieškovės perdirbimo ceche ir ekstruzijos ceche dauguma darbuotojų yra ne ieškovės darbuotojai, t. y. ieškovė naudojasi įmonės, teikiančios laikinojo įdarbinimo veikla. Ieškovė tokios faktinės aplinkybės nei įrodinėjo, nei ja grindė savo reikalavimą. Toks ieškovės elgesys atitinka piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis apibrėžimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnio 1 dalis).
34.4. Ieškovės teikiami kiti argumentai yra deklaratyvūs, nereikšmingi, nesudarantys pagrindo tenkinti apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir
35. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
36. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
37. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės nuostolius – darbuotojų darbo užmokestį už prastovą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl nustatytų aplinkybių ir ginčo ribų
38. Byloje nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 16 d. atsakovė MB „Energy Electric LT“ trečiojo asmens UAB „Ri Invest“ užsakymu bendrovei priklausančioje teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), žodinės sutarties pagrindu vykdė požeminio kabelio tiesimo darbus. Vykdant šiuos darbus, buvo pažeista 10 kW elektros kabelio linija L-SP16 iš Vilkpėdės transformatorių pastotės. Remiantis AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateikta informacija, neplaninis elektros energijos atjungimas įvyko 2021 m. lapkričio 16 d. nuo 13:51:40 iki 13:53:40. Buvo surašytas pranešimas apie galimai padarytą administracinį nusižengimą, kurį pasirašė atsakovės darbuotojas T. Š., kaip galimai nusižengimą padaręs asmuo.
39. Ieškovė AB „Plasta“ kreipėsi į teismą, ir, patikslinusi savo reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovės MB „Energy Electric LT“ 18 006,40 Eur nuostolius, kuriuos sudarė: 9 044,50 Eur už nepagamintą galutinę produkciją, 1 422,70 Eur išlaidos pakartotiniam technologinių atliekų perdirbimui, 4 514,30 Eur darbuotojų darbo užmokestis prastovos metu, 3 025 Eur įrengimų paleidimo remonto išlaidos ekstruzijos ceche.
40. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 3 107,52 Eur nuostolius negautų pajamų forma (grynąjį pelną); kitus ieškinio reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo atmetė.
41. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas jos reikalavimas priteisti iš atsakovės dalį jos nuostolių – 4 514,30 Eur darbuotojų darbo užmokestį prastovos metu; kitų teismo sprendimo dalių ieškovė apeliaciniu skundu neskundžia. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai aplinkybę, kad ieškovės ekstruzijos ir perdirbimo cechų darbuotojai įrenginių remonto ir paruošimo darbui metu faktiškai nedirbo, nors jiems buvo mokamas darbo užmokestis, vertino kaip prastovos paskelbimą pagal DK 47 straipsnį, dėl ko nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė nuostolių fakto ir dydžio, nepateikusi dėl to jokių rašytinių įrodymų (vidaus dokumentų, iš kurių matytųsi prastovų fiksavimo faktas). Ieškovė pažymi, kad, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, ji į bylą pateiktais įrodymais – abiejų cechų darbo užmokesčio paskaičiavimais, patvirtintais tiek jų vadovų, tiek ieškovės generalinio direktoriaus parašais, atitinkamų cechų vadovų darbo užmokesčio priskaitymo lapeliais už 2021 m. lapkričio mėn., finansine atsakomybe už 2021 metus bei aiškinamuoju raštu, vyr. technologo, nei vyr. finansų direktorės paaiškinimais, pagrindė nuostolių patyrimo faktą bei dydį, todėl jos reikalavimas dėl darbuotojų darbo užmokesčio už prastovą priteisimo turėjo būti patenkintas.
42. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija toliau pasisako dėl ieškovės apeliacinio skundo bei atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Specparkas“ atsiliepimuose į apeliacinį skundą nurodytų faktinių ir teisinių argumentų.
Dėl pagrindo priteisti ieškovei nuostolius – darbuotojų darbo užmokestį už prastovą, (ne)buvimo
43. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 4 514,30 Eur nuostolius – darbuotojų darbo užmokestį už prastovą, kuriuos, remiantis ieškovės pateikta 2021 m. lapkričio 29 d. suvestine dėl nuostolių paskaičiavimo dėl 2021 m. lapkričio 16 d. elektros energijos tiekimo nutrūkimo sudaro 2 143,10 Eur darbuotojų darbo užmokestis ekstruzijos ceche (7 val. x 39 darbuotojai) ir 2 371,20 Eur darbuotojų darbo užmokestis perdirbimo ceche (6 val. x 52 darbuotojai).
44. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašomą priteisti žalą (nuostolius) kildina iš delikto. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) neįvykdyta įstatymuose nustatyta pareiga (neteisėtas neveikimas) arba atlikti veiksmai, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas atsakomybės be kaltės išimtis). Tais atvejais, kai atsakovo atsakomybė kyla su kalte, įrodžius atsakovo veiksmų neteisėtumą, subjektyvioji neteisėtumo sąlygos pusė – kaltė preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011; 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 35 punktas).
45. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kuria asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę atlyginti žalą. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020, 47 punktas). Žalos dydis taip pat nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019, 31 punktas; 2022 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2022, 38 punktas; 2022 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-421/2022, 51 punktas).
46. Pažymėtina, kad civilinėje teisėje galioja visiško žalos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis) ir nuostata, kad niekas negali praturtėti kito sąskaita (CK 6.237 straipsnis). Tai reiškia, kad nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitinka žalos kompensavimo funkciją. Todėl žalos padarymo fakto ir jos dydžio nustatymas yra svarbi įrodinėtina civilinės atsakomybės taikymo sąlyga.
47. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad ieškovė šioje byloje neįrodė to, jog ji patyrė nuostolių, pasireiškusių darbuotojams išmokėtu darbo užmokesčiu už prastovą, kaip ir šių nuostolių dydžio (CPK 178, 185 straipsniai).
48. Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, kad nors dėl elektros energijos nutrūkimo, dėl ko atsakinga atsakovė (atsakovės neteisėti veiksmai nustatyti skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu ir jie šalių nėra ginčijami), sustojus įrenginių darbui iki jų parengimo iš naujo ieškovės dviejų cechų (ekstruzijos ir perdirbimo) darbuotojai (iš viso – 91) 6-7 val. faktiškai ir nedirbo, visgi ieškovė už šį laiką darbuotojams darbo užmokestį mokėjo. Nors pati ieškovė tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde šį jos nurodomą nedarbo laiką įvardija prastova, tačiau tuo pačiu teigia, kad ši prastova nėra tapati prastovai, kuri įtvirtinta DK 47 straipsnyje, dėl ko, ieškovės vertinimu, ji, grįsdama nuostolių faktą, neturėjo pateikti teismui jokių vidaus įmonės dokumentų, patvirtinančių prastovos paskelbimą. Teisėjų kolegija su šiais ieškovės argumentais nesutinka dėl toliau nurodomų motyvų.
49. Remiantis DK 32 straipsnio 1 dalimi, darbo sutartis − darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Pagal DK 139 straipsnio 1 dalį darbo užmokestis – tai atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį.
50. Prastova, jos paskelbimo pagrindai ir tvarka reglamentuojami DK 47 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį 1 punktą, darbdavys darbuotojui ar darbuotojų grupei gali skelbti prastovą, kai darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo.
51. Prastova yra laikinas darbuotojo darbo sutartimi sulygtos darbo funkcijos neatlikimas dėl nuo kitos šalies – darbdavio – priklausančių priežasčių (pvz., užsakymų stokos ar perprodukcijos, gamybos, sandėliavimo ar tiekimo sutrikimų, ekonominių ar finansinių priežasčių ar streikų, lokautų). Prastovos paskelbimas siejamas su objektyviomis priežastimis (trūksta žaliavų, nėra užsakymų ir pan.), t. y. kai dėl prastovos nėra darbo sutarties šalių kaltės. Paskelbus prastovą darbuotojas privalo laikytis darbdavio įsakyme dėl prastovos paskelbimo nustatytų taisyklių. Darbdavys gali apibrėžti darbuotojo buvimo darbovietėje laiką, atšaukimo iš prastovos terminus ir procedūrą, taip pat nustatyti, kiek laiko darbuotojui pavedama būti darbovietėje ir kada (Davulis, T. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. Vilnius: Registrų centras, 2018, p. 185).
52. Prastovai būdinga tai, jog darbdavys dėl objektyvių priežasčių vienašališkai nevykdo įsipareigojimo suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, o darbuotojas būtent dėl šios priežasties nebegali vykdyti darbo sutartimi nustatyto savo įsipareigojimo – dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba eiti tam tikrų pareigų. Prastovos atvejais darbdavys turi galimybę darbuotojui mokėti mažesnį nei darbo sutartyje sulygtą darbo užmokestį. Atsižvelgiant į darbuotojo interesus, teisės normos nustato tam tikras teisės į darbą, darbo užmokestį garantijas darbuotojui, negalinčiam dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių dirbti darbo sutartimi sulygto darbo. Toks darbo teisinių santykių reguliavimas prastovos atveju leidžia derinti darbdavio ir darbuotojo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-684/2023, 23 punktas).
53. Pareiga tinkamai įforminti darbo sutartį ir kitus darbdavio kompetencijai priskirtus su darbo santykiais susijusius darbdavio ir darbuotojo susitarimus tenka darbdaviui, todėl darbdaviui, neįvykdžiusiam pareigos tinkamai įforminti darbo santykius reguliuojančių susitarimų, tenka tokios pareigos neįvykdymo padarinių rizika. Sudarius darbo sutartį darbuotojas tampa pavaldus darbdaviui, tai reiškia darbuotojo darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai (DK 32 straipsnis 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-684/2023, 23 punktas, 24 punktas).
54. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, remiantis darbo teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis, tarp jų ir teisinio apibrėžtumo principu (DK 2 straipsnio 1 dalis), darytina išvada, kad viena iš darbdavio pareigų yra suteikti darbuotojui darbą, sulygtą darbo sutartimi (sudaryti sąlygas darbuotojui atlikti savo darbo funkciją ir gauti už tai užmokestį). Tuo atveju, kai darbuotojui dėl objektyvių priežasčių nėra galimybės suteikti jam sutartimi sulygto darbo, darbdavys turi pasiūlyti jam dirbti kitą darbą, o darbuotojui nesutikus – skelbti prastovą DK 47 straipsnyje nustatyta tvarka. Priešingu atveju, darbdaviui nesilaikius DK 47 straipsnyje numatytos tvarkos, jis neturi teisinio pagrindo remtis prastovos faktu ir tuo grįsti nuostolių atsiradimą.
55. Nagrinėjamu atveju ieškovė apeliaciniame skunde pati pripažįsta, kad prastova pagal DK 47 straipsnį įmonėje dviejų cechų darbuotojams (iš viso – 91) paskelbta nebuvo, dėl to nebuvo priimtas ir joks įmonės vidaus dokumentas (įsakymas dėl prastovos paskelbimo). Tokiu būdu, įvertinus tai, kad, kaip nurodo pati ieškovė, darbo sutartimi sulygto darbo 6-7 val. negalėjo dirbti iš viso net 91 darbuotojas, teisėjų kolegija pritaria atsakovės atsiliepime į apeliacinį dėstomai pozicijai, jog prastovos nepaskelbimas (taip, kaip jis suprantamas DK 47 straipsnyje) leidžia daryti tikėtinai pagrįstą išvadą, kad ieškovės darbuotojams (visiems 91 ar daliai jų – to ieškovė neįrodinėjo) laiku nuo įrenginių priverstinio sustabdymo iki jų parengimo darbui iš naujo (6-7 val.) galimai visgi buvo suteiktas kitokio pobūdžio darbas, už kurį ieškovė, įgyvendindama savo pareigą už atliktą darbą tinkamai atlyginti, bet kuriuo atveju būtų turėjusi darbuotojams sumokėti darbo užmokestį. Tačiau toks darbo užmokesčio išmokėjimas nelaikytinas ieškovės nuostoliais atsakovės civilinės atsakomybės kontekste (CPK 185 straipsnis).
56. Taigi, atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, įvertinus tai, kad prastova darbuotojams paskelbta nebuvo (DK 47 straipsnis), nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad įrenginių priverstinio sustabdymo metu, ieškovės darbuotojai faktiškai nedirbo – jiems nebuvo suteiktas kitas darbas, nors darbo užmokestis, kaip nurodo ieškovė, jiems už 6-7 val. buvo sumokėtas (CPK 178, 185 straipsniai).
57. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir teisė, ir pareiga (CPK 12, 13, 178 straipsniai). Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalies normą, yra nurodęs, kad teismas, taikydamas šią teisės normą, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-611/2018, 46 punktas).
58. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti ir išvadą, kad ieškovė byloje įrodė aplinkybę, jog ji 91 darbuotojui išmokėjo darbo užmokestį už 6-7 val., kuomet dėl įrenginių priverstinio sustabdymo ieškovės darbuotojai faktiškai nedirbo.
59. Visų pirma, pažymėtina tai, kad ieškovė, apeliuodama į didelį darbuotojų skaičių, darbą keturiomis pamainomis, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme taip ir negalėjo detalizuoti, kokie konkretūs darbuotojai (iš viso – 91) elektros energijos nutrūkimo dieną – 2021 m. lapkričio 16 d., pamainoje dirbo ekstruzijos ir perdirbimo cechuose ir kad jiems už visą nurodomą laiko tarpą – 6-7 val., buvo išmokėtas darbo užmokestis. Tokių duomenų ieškovė nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, nors tai sudarė vieną iš esminių byloje įrodinėtinų aplinkybių, sprendžiant dėl pagrindo atlyginti ieškovei nuostolius dėl išmokėto darbo užmokesčio (ne)buvimo (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu ieškovės pateikti duomenys – darbo laiko apskaitos žiniaraščiai už 2021 m. lapkričio mėn., priešingai nei teigia ieškovė, šių aplinkybių nepatvirtina. Pastebėtina tai, kad juose užfiksuoti duomenys apima visą 2021 m. lapkričio mėn. ir beveik 300 darbuotojų, dirbusių šį mėnesį, nekonkretizuojant būtent 2021 m. lapkričio 16 d. dieną pamainoje dirbusių darbuotojų (iš viso – 91), kuriems išmokėtą darbo užmokestį ieškovė laiko savo nuostoliais, priteistinais iš atsakovės, atsakingos už dėl elektros energijos nutrūkimo sukeltus padarinius.
60. Teisėjų kolegija pastebi tai, kad ieškovės nurodoma aplinkybė, jog ji naudojasi įmonės, teikiančios laikinojo įdarbinimo veikla, paslaugomis (jos darbuotojais), ne tik laikytina neįrodyta byloje aplinkybe, bet netgi ją ir įrodžius, šiuo atveju nekeistų teisinės situacijos vertinimo. Kaip jau minėta, nuostolių faktą ir dydį turi įrodyti ieškovė, o tai, kaip ji tą objektyviais įrodymais siekia padaryti, yra nulemta jos pačios pasirinkimo. Ieškovės organizaciniai sprendimai, naudojimasis kitos įmonės suteikiama darbo jėga, negali būti priežastimi atleisti ieškovę nuo jai tenkančios įrodinėjimo pareigos ir, iš esmės remiantis vien tik ieškovės (jos darbuotojų / atstovo) paaiškinimais (pateiktais paskaičiavimais) priteisti nuostolių atlyginimą iš atsakovės (CPK 178 straipsnis). Ieškovė ne tik, kaip minėta, nepateikė duomenų apie apskritai 2021 m. lapkričio 16 d. įrenginių sustojimo metu (6-7 val.) nedirbusius konkrečius darbuotojus, tačiau, dėstydama teiginius apie nuomojamą darbo jėgą, nepateikė duomenų ir apie tai, kokią dalį tarp jų sudarė pačios ieškovės darbuotojai, o kokią – laikinieji (nuomojami) darbuotojai, jų nekonkretizavo. Netgi ieškovei ir teigiant, kad ji galimai neturi galimybės apskaičiuoti nuomojamų darbuotojų darbo užmokesčio (kas, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrįsta), visgi laikytina, kad objektyvių kliūčių pateikti tokius duomenis apie pačios ieškovės samdomus darbuotojus ir jiems išmokėtą darbo užmokestį, nebuvo, ieškovė to byloje neįrodinėjo (CPK 178, 185 straipsniai).
61. Nors ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pripažino, kad gamybos procesas buvo nutrūkęs ir dėl to ieškovė negalėjo gauti iš pagamintos produkcijos pardavimo pajamų (dėl ko ieškovei teismas priteisė negautą pelną), reiškia, kad teismas pripažino aplinkybę, jog nebuvo gaminama produkcija, nors darbo užmokestis darbuotojams buvo mokamas, todėl jis, anot ieškovės, jai taip pat priteistinas, visgi su tuo nesutiktina. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ir priteisdamas ieškovei negautą grynąjį pelną, įvertino ieškovės sąnaudas, taigi, tame tarpe ir turėtas darbo užmokesčiui. Be to, aplinkybė, kad ieškovei buvo priteisti nuostoliai negautų pajamų (negauto grynojo pelno) forma, savaime neįrodo ir nepreziumuoja kitos ieškovės patirtų nuostolių rūšies – darbuotojams išmokėto darbo užmokesčio, patyrimo fakto ir dydžio. Kaip jau minėta anksčiau, ieškovė, dėl objektyvių priežasčių galimai negalėdama darbuotojams suteikti kito darbo, nepaskelbė prastovos pagal DK 47 straipsnį, todėl nėra pagrindo spręsti apie dėl to patirtus nuostolius. Be to, netgi jeigu pačių nuostolių faktas byloje ir būtų buvęs įrodytas, ieškovei teko pareiga pagrįsti ir jų dydį (išmokėtą darbo užmokestį), ko ji taip pat nepadarė (CPK 178 straipsnis).
62. Šiuo aspektu teisėjų kolegija papildomai pastebi ir tai, kad pagal DK 47 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kai darbdavys paskelbia prastovą, trunkančią iki vienos darbo dienos, darbuotojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis. Todėl prastovos paskelbimas, laikantis DK 47 straipsnyje numatytos tvarkos, svarbus ir dėl to, jog lemia darbo užmokesčio dydį (kuris gali būti mažesnis nei darbo sutartyje sulygtas darbo užmokestis), o tai tiesiogiai turi įtakos ir prašomų atlyginti nuostolių, juos grindžiant išmokėto darbo užmokesčio suma, dydžiui.
63. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms dėl to, kad ieškovė šioje byloje tinkamai nepagrindė jos prašomų atlyginti 4 514,30 Eur nuostolių dydžio. Ieškovės pateikti aritmetiniai skaičiavimai, sudarytos lentelės, nesant pirminių buhalterinių duomenų (atsiskaitymo lapelių, laiko apskaitos žiniaraščių), pagrindžiančių darbo užmokesčio išmokėjimo faktą, nelaikytini tinkamais įrodymais, pagrindžiančiais nuostolių dydį. Šiuo atveju ieškovės nurodyti nuostoliai, kaip pagrįstai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas, iš esmės grindžiami tik pačios ieškovės (jos atstovo), vyr. technologo ir vyr. finansų direktorės paaiškinimais bei paskaičiavimais, kas neleidžia įsitikinti realiu darbo užmokesčio 91 darbuotojui išmokėjimo faktu už 6-7 val., kuomet įrenginių veikimas buvo laikinai sustojęs (CPK 178, 185 straipsniai).
64. DK 148 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbdavys ne rečiau kaip kartą per mėnesį raštu ar elektroniniu būdu privalo darbuotojui pateikti informaciją apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodydamas viršvalandinių darbų trukmę. Tokiu būdu, ieškovei turint turėti duomenis apie 2021 m. lapkričio 16 d. pamainoje ekstruzijos ir perdirbimo cechuose dirbusius konkrečius darbuotojus, ir teigiant, kad jiems (91 darbuotojui) buvo išmokėtas darbo užmokestis, darytina pagrįsta išvada, kad ieškovė turėjo realią galimybę nustatyti kiekvienam jų išmokėtą užmokesčio dalį prastovos metu (2021 m. lapkričio 16 d. už 6-7 val.), t. y. pateikti teismui duomenis, iš kurių būtų matyti kurie darbuotojai dirbo pamainoje, kuomet įranga sustojo ir kad jiems buvo išmokėtas darbo užmokestis už prastovos laiką. Tuo tarpu ieškovės pateikti abiejų cechų darbo užmokesčio paskaičiavimai, patvirtinti tiek cechų vadovų, tiek ieškovės generalinio direktoriaus parašais, atitinkamų cechų vadovų darbo užmokesčio priskaitymo lapeliai už 2021 m. lapkričio mėnesį, finansinės atsakomybės už 2021 m. dokumentai, priešingai nei apeliaciniame skunde bando įteigti ieškovė, tokių aplinkybių neįrodo (CPK 178 straipsnis).
65. Pagal CPK 179 straipsnio, reglamentuojančio teismo veiksmus įrodinėjimo procese, 1 dalį, įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, o jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Tiek dispozityviosiose, tiek ir nedispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesą, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, gali reikalauti paaiškinimų iš dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015; 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2019, 62 punktas). Teismas ex officio (pagal pareigas) yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo proceso organizavimą ir kartu jis turi užtikrinti, jog įrodinėjimo procesas vyktų taip, kad būtų tinkamai išspręsti teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingi klausimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018, 25 punktas). Teismas privalo bendradarbiauti su bylos šalimis (CPK 8 straipsnis), o nurodytų procesinių veiksmų, susijusių su įrodinėjimo procesu, ėmimasis būtent ir yra kooperacijos (bendradarbiavimo) principo išraiška, orientuota į bylos teisingą išsprendimą ir teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (CPK 2 straipsnis).
66. Šioje dispozityvioje byloje pirmosios instancijos teismas, įgyvendindamas minėtą kooperacijos (bendradarbiavimo) pareigą (CPK 8 straipsnis), ne kartą priminė ieškovei jos procesinę pareigą įrodyti jos reikalavimų dalyką sudarančias aplinkybes ir suteikė jai galimybę pateikti į bylą papildomus įrodymus, pagrindžiančius jos prašomus priteisti nuostolius, teikti jų dydžio paskaičiavimus (tuo pagrindu bylos nagrinėjimas buvo atidėtas). Visgi ieškovė, laikydama, kad byloje jos jau pateiktų įrodymų pakanka ieškinio reikalavimams pagrįsti, nesiėmė aktyvių veiksmų tinkamai įgyvendinti jai tenkančią įrodinėjimo pareigą (teikti kitus įrodymus), todėl su tuo susijusių pasekmių rizika tenka jai pačiai.
67. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė apeliacinio skundo teiginiais, kad ji šioje byloje pateiktais įrodymais visgi įrodė jos patirtų 4 514,30 Eur nuostolių dydį, o ieškovė ar trečiasis asmuo nepateikė jokių priešingų įrodymų byloje, jog ieškovė 2021 m. lapkričio 16 d. nedirbo (nevykdė veiklos), darbuotojų skaičius buvo kitoks nei nurodė ieškovė, nebuvo gaminama produkcija ir pan., nepagrįstai jai tenkančią įrodinėjimo pareigą siekia perkelti atsakovei / trečiajam asmeniui. Šiuo atveju nėra pagrįsta teigti, kad kiti byloje dalyvaujantys asmenys turi įrodyti aplinkybes dėl darbo užmokesčio ieškovės darbuotojams (jos samdomiems ar nuomojamiems) išmokėjimo ir pateikti dėl to įrodymus, kuriais išimtinai disponuoja pati ieškovė (darbdavė) ir kuriai (o ne ieškovei ir / ar trečiajam asmeniui) būtent ir teko pareiga tokius įrodymus pateikti teismui, siekiant pagrįsti nuostolių dydį. Ieškovei į bylą tokių įrodymų neteikiant, atsakovei, be kita ko, buvo apribota ir galimybė tinkamai įgyvendinti savo procesinę teisę pateikti dėl to susijusius atsikirtimus / prieštaravimus.
68. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė šioje byloje neįrodė nei žalos padarymo fakto, nei jos dydžio, o būtent – 4 514,30 Eur nuostolių, susijusių su darbuotojams išmokėtu darbo užmokesčiu už prastovą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį ieškovės reikalavimą atmetė (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylos baigties
69. Išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė ir aiškino proceso ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
70. Kiti dalyvaujančių byloje asmenų argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
71. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata, numatanti, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
72. Atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Specparkas“ nepateikė duomenų apie jų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl teisėjų kolegija dėl jų atlyginimo šioje nutartyje nepasisako.
73. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, jai neatlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 276 straipsnio 2 dalimi, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
nutaria:
ieškovės akcinės bendrovės „Plasta“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.