Šiaulių apygardos teismo sprendimas, e2-279-569/2018

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-01-31
Bylos Nr.: e2-279-569/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-58-3-00198-2017-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Lina Muchtarovienė
Trečiasis asmuo: G. M.

Kategorijos

3.2.6.4Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civiline byla Nr. e2-279-569/2018m.Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00198-2017-6Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.4 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 31 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė,sekretoriaujant Violetai Paskočinienei, dalyvaujantieškovės atstovui N. U.,atsakovių atstovams A. B., V. T., advokatui M. B., G. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Sodbeta‘‘ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei ,,Arvytra‘‘, uždarajai akcinei bendrovei Gręžinys LT‘‘, individualiai įmonei ,,Aklina‘‘, tretiesiems asmenims G. M., uždarajai akcinei bendrovei ,,Devaloka‘‘ dėl žalos atlyginimo, palūkanų priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė UAB ,,Sodbeta‘‘ ieškiniu prašo priteisti iš priteisti iš atsakovų solidariai 50 164,40 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio kainos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš atsakovų solidariai bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės atstovas N. U. paaiškino, kad 2017m. sausio 31d. ieškovės nuomojamoje teritorijoje (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, UAB ,,Gręžinys LT‘‘, vykdydama UAB ,,Arvytra‘‘ užsakymą, klojo giluminį kabelį požeminio kasimo būdu. Kabelis klotas pagal IĮ ,,Aklina‘‘(duomenys neskelbtini) G. M. 2016 m. rugsėjo mėn. parengtą supaprastintą projektą (Nr. (duomenys neskelbtini)), paruoštą 2016 m. rugsėjo mėnesį. Projektas nebuvo suderintas su ieškove, nors ji yra elektros transformatorinės ir vietinių elektros tinklų savininkas tame žemės sklype. Pačiame projekte buvo nurodyta, kad trasa numatyta valstybinės žemės sklype, kurio pagrindinis nuomininkas UAB ,,Sodbeta“. Prie projekto buvo pridėta geodezinė nuotrauka, kurioje atžymėti ieškovei priklausantys elektros kabeliai. Nors supaprastintoje schemoje buvo parodyta, kad kabeliai kirs ieškovės kabelių apsaugos zonas, projekte nesuformuluotos jokios šių zonų apėjimo užduotys ir susikirtimo su ieškovės tinklais sąlygos. Darbai buvo vykdomi pagal 2017-01-15 sudarytą atsakovų UAB ,,Arvytra‘‘ ir UAB ,,Gręžinys LT‘‘ sudarytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal šią sutartį UAB ,,Arvytra‘‘ taip pat įsipareigojo atlikti dalį darbų - atkasti reikalingo dydžio duobes pagal pridedamą prie šios sutarties darbinių iškasų schemą ar išramstymų projektą; taip pat nurodyti rangovui visas darbo zonoje esančias komunikacijas. Pagal projektą kabelis turėjo būti klojamas 4 m. gylyje. 2017m. sausio 31d. apie 11 val. 30 min. UAB ,,Gręžinys LT‘‘ darbuotojai nutraukė tris ieškovės kabelius, kurie eina iš ieškovei priklausančios transformatorinės pastotės į jėgos spintas 1 ir tiekia energiją betono mazgui, į armatūros ir gamybinį cechus. Ieškovės kabeliai buvo aiškiai pažymėti tiek teritorijos geodezinėje nuotraukoje, tiek pačiame supaprastintame projekte, pagal kurį dirbo UAB ,,Gręžinys LT‘‘, jie pakloti 0,8 m, o ne 4 m gylyje. Elektros tiekimas ieškovei buvo nutrauktas esminiuose padaliniuose - betono mazge, armatūriniame ir gamybos ceche. 2016 m. sausio mėn. 31 d. ieškovė išsiuntė raštą suinteresuotiems asmenims, kur siūlė nedelsiant atvykti į jų įmonę rūpintis avarijos pasekmių šalinimo reikalais, su ieškove niekas nesusisiekė. 2017 m. vasario mėn. 1 d. į įmonę atvyko Valstybinės energetikos inspekcijos vyr. specialistas ir priėmė administracinį aktą - „Nurodymą sustabdyti darbus“ Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame nurodyme išdėstyta, kad UAB ,,Gręžinys LT‘‘ pažeidė Elektros tinklų apsaugos taisyklių 16.2; 16.5; 19.7; 19.12 punktus (LR Energetikos ministro 2010 03 29 įsakymas Nr. 1-93). UAB ,,Gręžinys LT‘‘ atliko darbus ir pažeidė kabelius, nesilaikydami projekto reikalavimų, nes pagal projektą kabelį turėjo pakloti 4 m gylyje, o realiai klojo 0,8 m gylyje. UAB ,,Arvytra‘‘, kuri sudarė su UAB ,,Gręžinys LT‘‘ rangos sutartį ir įsipareigojo jai suteikti informaciją, kur yra paklotos kokios nors komunikacijos, to nepadarė. Iš esmės atsakovių neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad rengiant teritorijos topografinę nuotrauką ir projektą kabelio tiesimui, šie dokumentai nebuvo suderinti su ieškove. Niekas į teismą dėl to, kad ieškovė atsisakė derinti paminėtus dokumentus, nesikreipė. Jei topografinė nuotrauka ir projektas būtų derinami su ieškove, ji būtų nurodžiusi, kur yra pakloti jai priklausantys kabeliai ir jie nebūtų nutraukti.

Ieškovė mano, kad atsakovės žalą jai padarė bendrais veiksmais, todėl turi atsakyti solidariai. Padaryta žala susideda iš pažeistų kabelių keitimo išlaidų, darbuotojų prastovos ir teisinių išlaidų antstoliui samdyti (fiksuoti faktines aplinkybes). Atsakovai atnaujino elektros energijos tiekimą nuo 2017 m. vasario 3 d., tačiau avarijos vieta buvo užkasta, ieškovei jos neparodžius ir neperdavus avarijos pasekmių šalinimo aprašo, naudotų produktų ir medžiagų, technologijos ir garantijų. Jokių avarijos pasekmių pašalinimo dokumentų ieškovė neturi, niekas su ja jos turto remonto būdų nederino. Nors šiuo metu yra atstatyta daikto prarasta funkcija, tačiau ieškovė siekia ir atstatyti daikto eksploatacines charakteristikas bei patikimumą taip, kokios jos buvo iki daiktą pažeidžiant, o taip pat atstatyti iki sužalojimo buvusią daikto vertę. Pagal jų užklausimą UAB ,,Simatika‘‘ nurodė, kad daugiau nei 24 val. pažeisti kabeliai buvo palikti grunte; iš kabelio vidinio apvalkalo, kurį sudaro alyva impregnuotas dialektinis popierius, į gruntą išbėgo tepalas, izoliacija pritraukė drėgmę, dėl to pablogėjo dialektrinės kabelio savybės, todėl kabelius reikia pakeisti. Darbų sąmata siekia 48 143,19 Eur. Dėl avarijos 2017 01 31 - 2017 02 02 imtinai darbuotojams betono mazge, gamybos ir armatūriniame cechuose paskelbta priverstinė prastova. Darbo užmokesčio sąnaudos įmonės darbuotojams už prastovos laiką yra 2021,21 Eur. Siekdama užtikrinti įrodymus dėl avarijos buvimo ir kaltininkų, ieškovė pasamdėme antstolį A. B., kuris surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą 2017 01 31 Nr. 0041-17-03 (kaina 181 eur 50 et). Bendra nuostolių dėl sugadinto turto ir prastovų suma yra 50 345,90 Eur. Gavusi priteistą žalos atlyginimą, ieškovė keis kabelius, siekdama užtikrinti jų nepertraukiamą darbą ateityje.

Atsakovės UAB ,,Arvytra‘‘ atstovas A. B. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad jo vadovaujamos įmonės užsakymu buvo atliekami elektros kabelio tiesimo darbai. Apie tai, kad atliekant darbus nutrauktas elektros kabelis, kuris nebuvo atvaizduotas tipografinėje nuotraukoje, jam buvo pranešta tuojau pat po šio įvykio. Nuvykus į įmonės teritoriją, ten buvo ir ieškovės įmonės direktorė. Jie ir atvykęs inspektorius sprendė, kaip operatyviau pašalinti gedimą. Ieškovės įmonės direktorė klausė, ar jai kviesti įmonę gedimui pašalinti, ar tą padarys jis. Kadangi tikslas buvo kuo greičiau sutaisyti kabelį, ieškovės atstovė nurodymu jis iškvietė jos nurodytą įmonę UAB ,,Devaloka‘‘. Jokių reikalavimų pakloti visą naują kabelį vietoj sugadinto ieškovės įmonės direktorė nereiškė, dalyvauti šalinant gedimą pageidavimo neišreiškė, už atliktus remonto darbus sumokėjo UAB ,,Arvytra‘‘. UAB ,,Devaloka‘‘ yra atlikusi elektros kabelių remonto darbus ir ieškovės užsakymu, nes ji pati ne kartą yra nutraukusi savo elektros kabelius ir naujų nekeisdavo. Kadangi dėl kabelio remonto susitarė žodžiu, pagal raštišką ieškovės kvietimą nereagavo.

Atsakovės UAB ,,Gręžinys LT‘‘ atstovas V. T. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad darbus atliko pagal parengtą projektą, tą dieną, kai buvo pažeistas ieškovės kabelis, į vietą nebuvo atvykęs, nes buvo išvažiavęs.

Atsiliepimas

Atsakovių UAB ,,Arvytra‘‘, UAB ,,Gręžinys LT‘‘ atstovas advokatas M. B. prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad UAB ,,Arvytra‘‘ ir ieškovė yra 4,0371 ha ploto valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, nuomininkės (naudotojos), abi įmonės turi teisę naudotis žemės sklypu pagal sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis ir užtikrinti, kad žemė būtų naudojama pagal žemės pagrindinę paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registre. Atsakovė UAB ,,Arvytra‘‘ yra 2,8251 ha ploto žemės sklypo dalies nuomininkė, o ieškovė 0,0171 ha ploto žemės sklypo dalies nuomininkė. Visai 325,72 kv. m ploto patalpai eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis buvo nustatyta Šiaulių savivaldybės įmonės „Šiaulių planas" 2000 m. parengtu detaliuoju planu ir šio plano pagrindu 2002 m. rugpjūčio mėn. parengtu žemės sklypo planu, kuriame buvo nurodyta, kad patalpai eksploatuoti tenka 683 kv. m ploto žemės sklypo dalis (iš jos užstatyta - 326 kv. m, kiemo plotas - 357 kv. m.). UAB ,,Arvytra‘‘ pagal valstybinės žemės nuomos sutartį tenka 109 kv. m. žemės po pastatu ir 62 kv. m. bendro naudojimo kiemo. Žemės sklypo plane atskiriems pastatams eksploatuoti reikalingi žemės sklypo plotai nėra pažymėti, privažiavimo keliai prie savarankiškai funkcionuojančių pastatų nenužymėti, todėl laikoma, kad visiems valstybinės žemės sklypo nuomininkams yra išnuomotos idealiosios dalys, todėl kiemas turi būti naudojamas bendrai. Tai konstatavo ir Nacionalinė žemės tarnyba 2015-05-15 raštu Nr. (duomenys neskelbtini). UAB ,,Arvytra‘‘, siekdama prasivesti elektros kabelį į jai priklausančias patalpas, kartu su kitais pastatų bei patalpų savininkais UAB "Transbusas", A. P. bei G. J. užsakė, kad atsakovas IĮ ,,Aklina‘‘ tam parengtų projektą. 2016 m. rugsėjo mėnesį projektas Nr. 16-006-00-SP buvo parengtas. UAB ,,Arvytra‘‘ taip pat pasamdė UAB ,,Gręžinys LT‘‘, kad ji pagal 2017-01-15 sutartį Nr. 0826 atliktų darbus - savo jėgomis atliktų elektros futliarų vamzdžio paklojimą horizontalaus kryptinio gręžimo būdu darbus objekte - atvadų į objektus pastate (duomenys neskelbtini), Šiaulių m. sav. prijungimui projektas. UAB ,,Gręžinys LT‘‘, atlikdama darbus pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) netyčia apgadino elektros kabelius žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai. UAB ,,Arvytra‘‘ pagal žodinį susitarimą su UAB ,,Gręžinys LT‘‘ nedelsiant pasamdė UAB ,,Devaloka‘‘, kad sugadinti elektros kabeliai būtų sutaisyti. Vienas kabelis buvo sutaisytas 2017-02-01, kiti du 2017-02-03. Atsakovės UAB ,,Arvytra‘‘ ir UAB ,,Gręžinys LT‘‘ su ieškiniu nesutinka, nes nėra visų sąlygų, būtinų civilinei atsakomybei atsirasti.

Šalies argumentai

Ieškovė teigia, kad buvo sugadinti žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, esantys ir neva ieškovei priklausantys elektros kabeliai, tačiau nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų šias aplinkybes. Jei teismas nuspręstų, kad kabelių savininkas buvo ieškovė, UAB ,,Arvytra‘‘ užsakė projektą pas IĮ ,,Aklina‘‘. Ši įmonė yra šios srities specialistas ir turėjo pažymėti projekte visas darbo zonoje esančias komunikacijas. Atsakovas darbo projekte negalėjo nurodyti daugiau darbo zonoje esančių komunikacijų, nei tai buvo pažymėta projekte. Ieškovė, jei pažeisti elektros kabeliai priklauso jai, privalėjo imtis veiksmų, kad šių kabelių įrengimas būtų įteisintas ir įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau to nepadarė. Todėl tikėtina, kad pažeisti elektros kabeliai buvo įrengti savavališkai.

Ieškovė nurodo, kad jai buvo padaryta žala, nes neva sugadintus elektros kabelius reikia pakeisti naujais. Tačiau UAB ,,Arvytra‘‘ ir UAB ,,Gręžinys LT‘‘ yra įsitikinę, jog elektros kabeliai buvo suremontuoti kokybiškai. Todėl ieškovės nurodytų kabelių keisti nereikia, jokia žala ieškovei dėl sugadintų elektros kabelių keitimo neatsirado ir negalėjo atsirasti. Byloje ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie priverstinę prastovą, neva išmokėta darbo užmokestį už tokį laiką. Pateikta buhalterinė pažyma iš esmės šioje byloje patvirtina tik aritmetinį neva buvusios priverstinės prastovos paskaičiavimą, tačiau jokiu būdu neįrodo nei priverstinės prastovos buvimo, nei šioje pažymoje tinkamai atlikto darbo užmokesčio dydžio bei jo paskaičiavimo, nei kiekvieno pažymoje nurodyto darbuotojo konkrečios prastovos priežasties, nei šio darbo užmokesčio sumokėjimo. Pati ieškovė, vykdydama kasimo darbus, tuo pačiu metu kitoje vietoje buvo nutraukusi tuos pačius kabelius. Šiuos kabelius remontavo taip pat UAB ,,Devaloka‘‘.

Atsiliepimas

Atsakovo IĮ ,,Aklina‘‘ atstovas ir trečiasis asmuo G. M. prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas ieškinyje buvo nurodęs, kad jo įmonės galimai neturėjo teisės projektuoti skirstomuosius tinklus, tačiau tokių argumentų bylos nagrinėjimo metu nebenurodė. Paaiškino, kad jo įmonė rengė atvadų į objektus (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, projektą, pagal kurį atsakovė UAB ,,Gręžinys LT‘‘ atliko kabelio tiesimo darbus. Rengiant tokį projektą reikalinga turėti žemės sklypo topografinę nuotrauką ir parengtą projektą suderinti su suinteresuotais asmenimis. Projektas buvo derintas su AB ,,Energijos skirstymo operatoriumi‘‘, kadangi jų elektros tinklai prieina prie (duomenys neskelbtini), Šiauliai, žemės sklypo. Šis žemės sklypas priklauso valstybei, ji yra nepadalinta, nenustatyta naudojimosi ja tvarka, projekto rengimo metu Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas reikalingas nebuvo, visai neužstatytai šio sklypo teritorijai yra nustatytas servitutas. Projektas buvo derintas su šiame sklype esančių pastatų savininkais, tačiau ieškovė atsisakė suderinti projektą. Nors ne kartą buvo kreiptasi į ieškovę su įvairiais projekto variantais, ji atsakovė, jog jokių projektų ji nederins. Todėl elektros kabelius buvo nuspręsta tiesti 4 metrų gylyje, kad nebūtų pažeistos kitų pastatų savininkų komunikacijos. Kadangi ieškovė atsisakė derinti projektą, darbai buvo pradėti be jos suderinimo. Nors ieškovė teigia, kad jai priklausantis kabelis buvo nutrauktas todėl, kad su ja projektas nebuvo derintas, projekto derinimas su ieškove nebūtų pakeitęs esmės. Pažeidimo vietoje ieškovės kabeliai jokiuose planuose nebuvo atvaizduoti. Rengdamas projektą jis naudojosi žemės sklypo topografine nuotrauka, ji rengiama vadovaujantis duomenų bazėje užfiksuotais inžineriniais tinklais, o duomenų apie ieškovui priklausančius nutrauktus elektros kabelius duomenų bazėje nebuvo. Nėra jokių duomenų, kad pažeistas kabelis suremontuotas netinkamai, dėl atlikto kabelio remonto daiktas nepablogėjo. Kabelis dengtas popieriumi, kuris yra impregnuotas alyva, jį pažeidus, iš jo niekas neišteka. Tą pačią dieną izoliavus kabelio galus, jis gali sudrėkti keliasdešimt centimetrų, jei gruntas laidus – praktiškai nesudrėksta. Jei kabelis ilgai išbūna po žeme, jo apvalkalas gali pradėti irti, tapti pralaidus, todėl jo vertė negali nekristi. Suremontavus seną kabelį, jis iš esmės yra pagerinamas. Nepagrįstai ieškovė nurodo, kad apie pažeisto kabelio remontą nieko nežinojo, nes UAB ,,Devaloka‘‘ darbuotojams remontuojant kabelį jie turėjo būti garantuoti, kad kabelio srovė atjungta, o tai be ieškovė žinios padaryti būtų neįmanoma.

Trečiojo asmens UAB ,,Devaloka‘‘ atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas jo prašymas nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant. Pateiktame teismui atsiliepime į ieškinį UAB ,,Devaloka‘‘ nurodė, kad į ją kreipėsi UAB „Arvytra" dėl pažeistų kabelių remonto darbų (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Pirmiausia UAB „Devaloka" darbuotojas nuvyko į vietą, kurioje buvo pažeisti kabeliai, atliko pirminę apžiūrą, nustatė, kad pažeisti trys kabeliai, informavo užsakovą UAB „Arvytra", kad remonto darbai galės būti atlikti tik užsakovui paruošus vietą darbui, t. y. pakankamai atkasus pažeistus kabelius. UAB „Devaloka" darbuotojas įvertino, kokie darbai turės būti atlikti, kokių medžiagų, priemonių reikės, taip pat pagal įprastą procedūrą užtaisė kabelių galus, kad kabeliai būtų kiek įmanoma labiau apsaugoti nuo aplinkos poveikio. Kitą dieną UAB „Arvytra" informavo, kad vieta remonto darbams yra paruošta, todėl sertifikuotas UAB „Devaloka" darbuotojas nuvyko į (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, atlikti užsakytų darbų. Kabelių remonto darbai buvo atlikti laikantis visų technologinių reikalavimų, jų drėgnumas buvo matuojamas ne vieną kartą ir tik įsitikinus, kad kabeliai yra tinkami tolesnei eksploatacijai, jie buvo sujungti. Po kabelių remonto buvo atlikti elektriniai matavimai, jokių tiekimo sutrikimų, kokybinių neatitikimų nenustatyta. UAB „Arvytra" kaip užsakovas atliktus darbus priėmė be jokių pastabų, pretenzijų dėl darbų kokybės nesulaukta iki šiol. Už atliktus darbus UAB „Arvytra" sumokėjo pagal išrašytą sąskaitą. Suremontuotų kabelių užkasimo darbų UAB „Devaloka" nevykdė, užkasimo darbus atliko pats užsakovas. UAB „Devaloka" žiniomis, elektros energijos tiekimas jo suremontuotais kabeliais nuo remonto 2017 m. vasario mėn. nebuvo sutrikęs, nutrūkęs ar pan., kas patvirtina, kad remonto darbai buvo atlikti tinkamai ir kokybiškai.

Ieškovė laikosi pozicijos, kad visi kabeliai, kurie buvo pažeisti ir suremontuoti, turi būti pakeisti naujais. Kaip galima suprasti iš apžiūros akte esančios informacijos, UAB „Simatika" (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, tik atliko vizualinę kabelių apžiūrą vietoje, tačiau neaišku, ar buvo apžiūrėta būtent ta vieta, kuri buvo remontuota, nes UAB „Sodbeta" ieškinyje nurodoma, kad po to, kai UAB „Devaloka" baigė kabelių remonto bei testavimo darbus ir perdavė juos užsakovui UAB „Arvytra", kabeliai buvo užkasti. Iš akto akivaizdu, kad jokie kabelių bandymai, tyrimai ar pan., pagal kuriuos gautais duomenimis galėtų būti grindžiamos UAB „Simatika" išvados, nebuvo atlikti. Iš esmės akte pateikiami abstraktūs teoriniai svarstymai, prielaidos apie tai, kas galėjo atsitikti pažeidus kabelius, tačiau tuos svarstymus paneigia faktinės situacijos aplinkybės. Nors pažeisti kabeliai nebuvo sutvarkyti iš karto, tai užtruko keletą dienų, tačiau UAB „Devaloka", gavusi užsakymą, įmanomai trumpiausiais terminais pasirūpino, kad kabelių galai būtų apsaugoti nuo aplinkos poveikio, tačiau ši aplinkybė UAB „Sematika" nevertinta. Rašte klaidinamai nurodoma, kad išbėgo tepalas, formuojant nuomonę, tarsi pažeidimo atveju išbėga visas kabelyje esantis tepalas, nors iš tiesių tokiu atveju išbėga tik labai nežymus jo kiekis. Analogiška situacija ir su teiginiu dėl drėgmės atsiradimo popierinėje izoliacijos dalyje - izoliacija gali pritraukti drėgmės, bet ne per visą kabelio ilgį, juo labiau, kad kabelių galai buvo užtaisyti iki bus galimybė juos sujungti. Svarbu ir tai, kad, atliekant kabelių remontą, kabelių galų sujungimas atliekamas tik įvertinus kabelio drėgnumą, kuris priklausomai nuo oro sąlygų ir kitų veiksnių gali skirtis (pavyzdžiui, situacijai aktualių kabelių remonto metu oro temperatūra buvo neigiama, be kritulių, sausa, todėl kabeliai drėgmės pritraukė nedaug). Išmatavus kabelio drėgnumą ir nustačius, jog jis per didelis, kabelis kerpamas, vėl atliekami matavimai, esant reikalui, kabelis dar labiau trumpinamas, iki kol pasiekiama kabelio vieta, tinkama sujungimui. Tuo užtikrinama, kad sujungus kabelį, jo savybės bus maksimaliai atkurtos ir bus užtikrintas sklandus bei saugus elektros energijos tiekimas. Tai buvo daroma ir atliekant kabelių remontą UAB „Arvytra" užsakymu. UAB ,,Sematika‘‘, dėstydama tik teorines prielaidas, neparemtas jokiais objektyviais duomenimis konkrečių kabelių vertinimu, nenurodo, kas konkrečiai pablogėjo - dielektrinės kabelio savybės, izoliacinio sluoksnio varža, ar tiek vienas, tiek kitas, o jei pablogėjo, tai kuo, kiek (kokia apimtimi, procentu) ir pan. Ieškovės pateiktas įrodymas (aktas) yra parengtas neatlikus jokių tyrimų, neįvertinus faktinių aplinkybių, nepagrįstas objektyviais duomenimis, t. y. iš esmės jame dėstomos tik subjektyvios, abstrakčios prielaidos, juo niekaip neįrodoma, kad remontuotų kabelių savybės kuo nors pablogėjo, kad jie negali toliau būti saugiai eksploatuojami, ar, juo labiau, kad UAB „Devaloka" suteikė nekokybiškas kabelių remonto paslaugas. Ieškovei neįvykdžius pareigos įrodyti, jog po kabelių nutraukimo reikalingas visų kabelių pakeitimas, t. y. nesant žalos kaip vienos būtinų civilinės teisinės atsakomybės sąlygų, ieškinys bent jau šioje dalyje negali būti tenkinamas.

Maždaug savaitę prieš aptariamą įvykį (t. y. 2017 m. sausio antroje pusėje), ieškovė taip pat kreipėsi į trečiąjį asmenį dėl pažeisto kabelio - vieno iš tų, kurį vėliau UAB „Devaloka" remontavo UAB „Arvytra" užsakymu. Remontuojant ieškovės pažeistą kabelį buvo atliekami analogiški darbai, naudotos tos pačios medžiagos, kaip ir atliekant remontą UAB „Arvytra" užsakymu. Ieškovė kabelio remonto darbus priėmė be jokių pastabų, pretenzijų dėl darbų kokybės, po remonto pablogėjusių kabelio savybių ar pan. nėra pareiškusi iki šiol, kabelis veikia tinkamai ir saugiai.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybinės energetikos inspekcijos prie energetikos ministerijos atstovė R. Š. nurodė, kad išvadą byloje gali pateikti institucijos kompetencijos ribose. Paaiškino, kad jų inspekcijos atstovas S. A. surašė nurodymą sustabdyti darbus ir nurodyme įvardijo UAB ,,Gręžinys LT‘‘ padarytus pažeidimus.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybinės energetikos inspekcijos prie energetikos ministerijos atstovas J. M. nurodė, kad pažeidus kabelį jį įstaigos atstovas vyksta į vietą tikslu išsiaiškinti, ar nėra grėsmės žmonių saugumui. Nagrinėjamu atveju atstovas galėjo surašyti ir faktinių aplinkybių aktą, tačiau kadangi buvo pažeistas kabelis, siekiant užtikrinti saugumą, buvo surašytas nurodymas sustabdyti darbus. Kokiomis aplinkybėmis buvo vykdomi darbai, ar pažeista kabelio linija buvo atvaizduota tipografinėje nuotraukoje ar projekte, tokių aplinkybių jų pareigūnas, sustabdydamas darbus, nesiaiškina. Jei padarytas pažeidimas būtų toliau tiriamas, rangovas gali pateikti paaiškinimus ir įrodymus, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo ir nurodymas tokiu atveju naikinamas. Kadangi šiuo atveju ginčas persikėlė į teismą, inspekcija toliau šio pažeidimo nebetyrė. Matyti, kad ieškovė pati tiksliai nežinojo, kur buvo paklotas jos kabelis, ieškovės turimi duomenys apie kabelio liniją, jos darbuotojo teigimu, gali neatitikti apie du metrus, o toks neatitikimas, projektuojant kabelio liniją, yra gana didelis.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2017m. sausio 31d. ieškovės nuomojamoje teritorijoje (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, UAB ,,Gręžinys LT‘‘, vykdydama UAB ,,Arvytra‘‘ užsakymą, klojo giluminį kabelį požeminio kasimo būdu. Kabelis klotas pagal IĮ ,,Aklina‘‘(duomenys neskelbtini) G. M. 2016 m. rugsėjo mėn. parengtą supaprastintą projektą (Nr. (duomenys neskelbtini)) (I t. b.l. 7-17). Projektas nebuvo suderintas su ieškove UAB ,,Sodbeta‘‘, kuri yra viena iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, nuomininkių. Darbai buvo vykdomi pagal 2017-01-15 sudarytą atsakovų UAB ,,Arvytra‘‘ ir UAB ,,Gręžinys LT‘‘ sudarytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (I t. b.l. 17,18). Pagal šią sutartį UAB ,,Arvytra‘‘ taip pat įsipareigojo atlikti dalį darbų - atkasti reikalingo dydžio duobes pagal pridedamą prie šios sutarties darbinių iškasų schemą ar išramstymų projektą; taip pat nurodyti rangovui visas darbo zonoje esančias komunikacijas. Pagal projektą kabelis turėjo būti klojamas 4 m. gylyje. 2017m. sausio 31d. apie 11 val. 30 min. UAB ,,Gręžinys LT‘‘ darbuotojai nutraukė tris kabelius, kurie eina iš ieškovei priklausančios transformatorinės pastotės į jėgos spintas 1 ir tiekia energiją betono mazgui, į armatūros ir gamybinį cechus, kurie priklauso ieškovei. Ieškovė apie kabelių pažeidimą pranešė Valstybinės energetikos inspekcijai, vyr. specialistas, kuris 2017m. sausio 31d. atvykęs apžiūrėjo pažeistus kabelius, o 2017m. vasario 1d. surašė nurodymą sustabdyti darbus (I t. b.l. 23). Ieškovė nurodo, kad pažeisti elektros kabeliai yra jos nuosavybė, atsakovių neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovės, atlikdamos darbus, pažeidė Elektros tinklų apsaugos taisykles, rengiant teritorijos topografinę nuotrauką ir projektą kabelio tiesimui, šie dokumentai nebuvo suderinti su ieškove, todėl atsakovės privalo atlyginti ieškovei nuostolius, kurie atsirado dėl kabelio pažeidimo.

Dėl pažeistų elektros kabelių nuosavybės

Ieškovė, kreipdamasi su ieškiniu į teismą, nurodė, kad UAB ,,Arvytra‘‘ užsakymu UAB ,,Gręžinys LT‘‘ atliekant kabelio tiesimo darbus pažeistas elektros kabelis yra jos nuosavybė. Atsakovės UAB ,,Arvytra‘‘ ir UAB ,,Gręžinys LT‘‘ teigė, kad ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, kurie patvirtintų, jog pažeistas elektros kabelis yra ieškovės nuosavybė, tačiau, teismo nuomone, tokie atsakovių argumentai yra nepagrįsti. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti (II t. b.l. 1-19), kad ieškovė yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliai, nuomininkė ir turi šiame žemės sklype nekilnojamojo turto – statinių. Iš 2000-12-29 finansinio lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), jos priedų Nr. (duomenys neskelbtini), finansinio lizingo sutarties pasibaigimo akto matyti (I t. b.l. 137-142), kad ieškovė nuosavybėn įgijo transformatorinės pastatą 29 H1p bei teritorinės aikštelės 0,4 kw elektros tinklus. Iš 2017m. sausio 31d. antstolio A. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti (I t. b.l. 19,20), kad pažeidus elektros kabelį dingo elektros tiekimas ieškovei priklausančiame garaže, armatūros ceche, betono mazge. Iš paminėtų įrodymų teismas daro išvadą, kad UAB ,,Gręžinys LT‘‘, atlikdamas kabelio tiesimo darbus UAB ,,Arvytra‘‘ užsakymu, pažeidė ieškovei priklausantį elektros kabelį, dėl ko buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas į jai priklausančias gamybines patalpas.

Dėl atsakovių civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio

Civilinei atsakomybei atsirasti būtinos Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse numatytos sąlygos – skolininko neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, kaltė, žala. Įrodyti skolininko neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, žalos dydį yra ieškovo pareiga. CK 6.246 str. 1 d. reglamentuota neteisėtų veiksmų samprata – civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.247 str. numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismas turi įvertinti, kad nuostoliai pagal civilinės atsakomybės prigimtį būtų skolininko neteisėtų veiksmų rezultatas. Vertinant priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, civilinei atsakomybei įtakos turi tik toks priežastinis ryšys, kuris nėra pernelyg nutolęs nuo neteisėtų veiksmų ir yra pakankama sąlyga atsirasti atsakovo nurodytiems nuostoliams. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (CK 6.249str.). Taigi, nesant vienai iš įstatyme įtvirtintų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negalima.

Ieškovė atsakovių neteisėtus veiksmus visų pirma įrodinėjo oficialiu rašytiniu įrodymu – Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2017m. vasario 1d. nurodymu sustabdyti darbus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš nurodymo matyti, kad patikrinimo metu nustatyta, jog pažeisti Elektros tinklų apsaugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetiko ministro 2010m. kovo 29d. įsakymo Nr. 1-93) 16.2, 16.5, 19.7, 19.12 punktai. Elektros tinklų apsaugos taisyklėse numatyta, kad elektros tinklų apsaugos zonose be raštiško tuos elektros tinklus eksploatuojančių asmenų sutikimo draudžiama vykdyti įvairius kasybos, krovimo dugno gilinimo, žemės kasimo, sprogdinimo, melioravimo, užtvindymo darbus, mechanizuotai laistyti žemės ūkio kultūras, įrengti gyvulių laikymo aikšteles, vielines užtvaras ir metalines tvoras (16.2 punktas); dirbti žemės darbus giliau kaip 0,3 metro, taip pat lyginti gruntą požeminių elektros kabelių linijų apsaugos zonose (16.5 punktas); dirbti smūginiais mechanizmais, mesti sunkesnius negu 5 tonos daiktus požeminių elektros kabelių linijų apsaugos zonose ir 5 metrų atstumu nuo jų (19.7 punktas); atlikti bet kuriuos veiksmus, kurie gali trikdyti normalų elektros tinklų darbą, gadinti juos arba dėl kurių gali įvykti nelaimingų atsitikimų (19.12 punktas).

Visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė UAB ,,Gręžinys LT‘‘ teismui pateikė įrodymus, kad elektros linijos tiesimo darbams atlikti nenaudoja smūginio mechanizmo – pateikė pardavimo-pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 1 priedą- standartines specifikacijas (II t. b.l. 27-30). Šias aplinkybes įmonės atstovas V. T. patvirtino ir bylos nagrinėjimo metu. Kiti Valstybinės energetikos inspektoriaus nurodyme išvardinti taisyklių punktai yra susiję su neteisėtu darbų atlikimu elektros tinklus eksploatuojančių asmenų tinklų apsaugos zonoje be jų sutikimo. Apklaustas liudytoju nurodymą surašęs asmuo S. A. nurodė, kad, visų pirma, tokio nurodymo surašymo tikslas yra sustabdyti darbus pažeidus kabelius, kad nekiltų grėsmė žmonių saugumui, nurodyme buvo išvardinti taisyklių pažeidimo punktai, kadangi apžiūrėjęs vietą jis nustatė, jog pažeistas kabelis, o darbai buvo vykdomi kabelio apsaugos zonoje. Tačiau liudytojas S. A. taip pat nurodė, kad jis tokių aplinkybių, ar rangovui atliekant darbus buvo žinoma elektros kabelio dislokacijos vieta, ar jis apskritai yra kur nors oficialiai atvaizduotas ir ar rangovas galėjo žinoti, kad ieškovės elektros kabelis paklotas būtent šioje vietoje – nesiaiškino. Institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybinės energetikos inspekcijos prie energetikos ministerijos atstovas J. M. taip pat nurodė, kad šiuo atveju surašant nurodymą sustabdyti darbus nebuvo tirta, ar ieškovės elektros tinklai yra atvaizduoti planuose, toponuotraukoje ar kitaip išviešinti. Atstovo teigimu šiuo atveju galėjo būti surašytas ir faktinių aplinkybių aktas, tačiau kadangi dėl saugumo buvo būtina sustabdyti darbus, buvo surašytas nurodymas. Ieškovės darbuotojas liudytojas A. B., kuris eina energomechaninės tarnybos viršininko pareigas, paaiškino, kad ieškovė neturi tikslių schemų ar planų, kur būtų tiksliai nurodyta ieškovei priklausančių elektros energijos tinklų dislokacijos vieta. Liudytojo A. B. teigimu įmonė vadovaujasi savo sukaupta informacija – schema, kurioje ieškovės darbuotojai, sužinoję apie ieškovės elektros kabelių dislokacijos vietą, vizualiai įvertinę jų vietą schemoje juos pažymi, tačiau be jokių koordinačių. Liudytojas A. B. nurodė, kad schemoje nebuvo pažymėta, kad toje vietoje, kur buvo pažeistas ieškovės kabelis, jis yra pravestas, jo manymu, paklaida galėjo būti apie du metrus, nes schemoje atvaizduota, kur gali būti menama trasa nuo vieno iki kito taško. Liudytojas A. B. paaiškino, kad ieškovės įmonė įsikūrusi buvusioje gamyklos teritorijoje, apie 1980 metus elektros tinklų linijos buvo perkeltos, tačiau topografinėse nuotraukose jos niekur nebuvo pažymėtos. Liudytojas S. T., rengęs topografinę nuotrauką projektui pagal IĮ ,,Aklina‘‘ užsakymą žemės sklype (duomenys neskelbtini), Šiauliai, patvirtino, kad duomenų bazėje, kurioje kaupiama informacija apie inžinerinius tinklus, jokių duomenų apie ieškovei priklausančius elektros tinklus nebuvo. Liudytoja L. P., Šiaulių miesto savivaldybės vyr. geodezininkė, nurodė, kad tiek seniau, tiek šiais laikais elektros tinklų savininkas turėjo pareigą duomenis apie savo eksploatuojamus inžinerinius tinklus pateikti savivaldos įstaigai, kur jie būdavo atvaizduojami Geodezijos ir kartografijos planšetėse, kurių duomenys vėliau buvo skaitmenizuoti programoje GIS GeoMAP. Liudytojos L. P. teigimu jei buvusi gamykla elektros kabelius klojo savavališkai, tokios informacijos duomenų bazėje ir nėra, jei geodezinių nuotraukų nebuvo, tokie elektros tinklai buvo nutiesti savavališkai. Tiek liudytojai A. B., S. T., tiek atsakovo atstovas ir trečiasis asmuo G. M. patvirtino, kad ieškovės kabelių pažeidimo vietoje jie nebuvo atvaizduoti ne tik duomenų bazėje, bet ir ieškovės turimoje schemoje. Iš 2017-12-27 d. antstolio R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti (II t. b.l. 22-26), kad nustačius vietą, kur buvo pažeisti ieškovei priklausantys kabeliai, plane nėra nurodyta, kad jie ten yra, galimai pažeisti kabeliai pagal planą turėtų būti pravesti maždaug 7,72 m atstumu.

Įvertinus įrodymus, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovės pažeidė Elektros tinklų apsaugos taisyklių reikalavimus, susijusius su neteisėtu darbų atlikimu elektros tinklus eksploatuojančių asmenų tinklų apsaugos zonose be jų sutikimo. Iš įrodymų visumos matyti, kad nei ieškovė, nei kiti asmenys nežinojo, kur tiksliai randasi ieškovei po žeme nutiestas elektros kabelis, todėl objektyviai negalėjo žinoti, kad UAB ,,Arvytra‘‘ užsakymu tiesiant elektros liniją jis bus pažeistas ir kad darbai yra atliekami elektros kabelio apsaugos zonoje.

Ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo metu taip pat nurodė, kad atsakovių neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog nei topografinė nuotrauka, nei projektas nebuvo suderintas su ieškove, nebuvo gautas ieškovės sutikimas kasimo darbams atlikti, konkrečių teisės normų pažeidimų nenurodė. Ieškovės atstovas teigė, kad jei būtų atlikti minėti suderinimai, ieškovė būtų nurodžiusi, kur randasi jos elektros tinklai ir žala ieškovei nebūtų atsiradusi.

Topografinė nuotrauka yra tokie geodeziniai matavimai, kurių metu sudaromas žemės sklypo esamos situacijos, reljefo, pastatų, įrenginių ir požeminių inžinerinių tinklų (komunikacijų) topografinis planas. Topografinėje nuotraukoje pavaizduojama ir teritorija reikalinga inžinerinių tinklų prisijungimui suprojektuoti, apsauginėms zonoms nuo pastatų ir įrenginių paskaičiuoti. Esant būtinybei, gali būti parodomos ir žemės sklypo ribos. Topografiniai matavimai yra būtini prieš pradedant bet kokius projektavimo darbus, topografinis planas naudingas, kai reikia turėti tikslų žemės sklypo planą su visais sklype esančiais statiniais, įrenginiais ir požeminėmis komunikacijomis. Tikslus sklypo planas reikalingas tokiose situacijose, kai žemės sklype planuojami kokie nors kasinėjimo darbai. Nagrinėjamu atveju S. T., rengdamas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Šiauliai, topografinę nuotrauką įvertino informaciją iš programos GIS GeoMAP, kurioje ieškovės inžineriniai tinklai nėra atvaizduoti. Liudytojas S. T. kreipėsi dėl nuotraukos suderinimo į ieškovės įmonės vadovę, tačiau ji atsisakė derinti toponuotrauką, tuo pačiu nesuteikdama informacijos apie ieškovei priklausančius elektros tinklus žemės sklype. Priešingai, jei tokią informaciją ieškovė būtų pateikusi, jos elektros kabeliai galimai nebūtų pažeisti darbų atlikimo metu. Nors ieškovės atstovas laiko, kad tokiu atveju minėta toponuotrauka yra negaliojanti, nenurodė jokių teisės aktų, kurie reglamentuotų topografinės nuotraukos galiojimą ar negaliojimą, kai valstybinės žemės nuomininkas atsisako ją suderinti.

Pagal Lietuvos Respublikos Elektros energetikos 2000m. liepos 20d. įstatymo Nr. VIII-1881 (nuo 2016-11-15 iki 2017-04-30 galiojusi redakcija) 75 straipsnio 1 dalį elektros energetikos objektai ir įrenginiai statomi Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal šio straipsnio 2 dalį elektros energijos persiuntimui skirtos žemos ir vidutinės įtampos elektros oro linijos, oro kabeliai ir požeminių kabelių linijos ir įrenginiai, įskaitant transformatorinėse pastotėse įrengtus įrenginius, kartu su požeminių kabelių kanalais, linijas laikančiomis atramomis ir kitais priklausiniais, laikomi kilnojamaisiais daiktais.

Atsakovės UAB ,,Arvytra‘‘ užsakymo kabelio tiesimo projektas buvo rengtas 2016 metais, galiojant STR 1.07.02:2005 ,,Žemės darbai‘‘. Reglamento 12.1 numatė, kad pradėti vykdyti žemės kasimo darbus galima tik po to, kai su žemės darbų vykdymo vietoje esančių požeminių statinių, susisiekimo komunikacijų savininkais (naudotojais, valdytojais) suderintą žemės darbų vykdymo aprašą ir schemą, o 12.3 punkte buvo numatyta, kad požeminių statinių, komunikacijų atstovai turi būti iškviesti į vietą pradedant darbus, taip pat suderinti su jais saugos priemones (12.7 punktas). Nors darbai buvo vykdomi 2017m. sausio mėnesį, kai jau galiojo STR 1.06.01:2016 ,,Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra‘‘ (nuo 2017-01-01), analogiškos nuostatos galiojo ir naujai įsigaliojusiame reglamente – 40.1,40.2, 40.7 punktai. Sutiktina su ieškove, kad tokių suderinimų atsakovės neturėjo. Tačiau, teismo nuomone, tarp tokių neteisėtų veiksmų bei ieškovės prašomos priteisti žalos nėra priežastinio ryšio, kuris yra viena iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų.

CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatas. Priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Atsakovės UAB ,,Arvytra‘‘ užsakymu kabelis buvo tiesiamas valstybei priklausančiame žemės sklype, kurio visai neužstatytai teritorijai yra nustatytas servitutas – teisė aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis) (II t. b.l. 1-19). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pati ieškovė nežinojo tikslios jai priklausančio kabelio dislokacijos vietos. Todėl teismas daro išvadą, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškovė būtų suderinusi kabelio tiesimo projektą, ar ne, pasekmės – ieškovės kabelio pažeidimas – būtų atsiradusios tiek vienu, tiek kitu atveju. Darbų atlikimo metu galiojančio STR 1.06.01:2016 ,,Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra‘‘ 42 punktas numatė, kad jei kasant gruntą aptinkami brėžiniuose ar plane (topografinėje geodezinėje nuotraukoje) nenurodyti inžineriniai statiniai, darbai laikinai sustabdomi, iš naudotojų pareikalaujama juos užfiksuoti brėžiniuose. Šiuo atveju nėra ginčo, kad pažeidus ieškovei priklausantį elektros kabelį, kuris nebuvo pažymėtas darbų vietoje jokiuose dokumentuose, į vietą buvo iškviesta ieškovės įmonės (duomenys neskelbtini) L.Š.. Iš ieškovės pateikto 2017-01-31 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad po kurio laiko UAB,,Sodbeta‘‘(duomenys neskelbtini) L.Š. netgi sutiko, kad būtų tęsiami kąsimo darbai (I t. b.l. 19,20).

Ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo metu taip pat nurodė, kad šiuo atveju rangovas neturėjo savivaldybės išduoto leidimo atlikti žemės darbus, dėl ko buvo nutrauktas ieškovės kabelis ir jai atsirado žala. Darbų atlikimo metu galiojo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016m. lapkričio 18d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) Leidimų vykdyti žemės darbus Šiaulių miesto teritorijoje išdavimo ir darbų kontrolės komisijos nuostatai. Komisijos kontroliuoja, kad atlikus kasimo darbus laiku ir kokybiškai būtų sutvarkytos, atstatytos dangos ir želdiniai; kad atlikus naujų inžinerinių tinklų paklojimą ar rekonstravus esamus, būtų laiku ir kokybiškai atliktos kontrolinės geodezinės nuotraukos; taip pat kontroliuoja žemės darbų vykdymą (atlikimą) likviduojant avarijas požeminėse komunikacijose bei dangų sutvarkymą likvidavus avarijos padarinius. Atsakovė UAB ,,Gręžinys LT‘‘ neginčijo, kad tokio leidimo atlikti kasimo darbus neturėjo, tačiau ieškovė neįrodė, kad toks atsakovės neteisėtas neveikimas sąlygojo jai priklausančio elektros kabelio pažeidimą bei žalos atsiradimą.

Teismas pažymi, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškinio reikalavimu atlyginti žalą, o ne dėl tiesiamo kabelio teisėtumo ar įpareigojimo pašalinti neteisėtų veiksmų, rengiant elektros kabelį, padarinius. Todėl ieškovės atstovo argumentai, kad teismas privalo nagrinėjamu atveju tirti visą tiesiamo elektros kabelio teisėtumo procesą, yra nepagrįsti, nes tokiu atveju teismas, nagrinėdamas ginčą, išeitų už ieškinio ribų. Šioje byloje ieškovė prašo atlyginti jai padarytą žalą, todėl teismas, atsižvelgdamas į ieškovės nurodytas faktines aplinkybes, vertina, ar egzistuoja visos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygos – atsiradusios žalos

Kaip jau buvo minėta, viena iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, kurią privalo įrodyti ieškovė – jai padaryta žala. Ieškovė nurodė, kad dėl atsakovių kaltės buvo nutrauktas jai priklausantis kabelis, kurį suremontavus jai atsirado žala. Ieškovė pažymėjo, kad jai nėra žinoma, ar pažeistas kabelis suremontuotas kokybiškai, be to, jį suremontavus pakito jai priklausančio daikto kokybinės savybės. Ieškovės teigimu, ji turi teisę reikalauti, kad atsakovės apmokėtų naujo kabelio nutiesimo sąnaudas, nes nėra garantijos, kad suremontuotas daiktas veiks tinkamai. Ieškovės nuomone, jei teismas vertins, jog nėra pagrindo priteisti ieškovei atstatomąją vertę, turi pareigą nustatyti žalos dydį.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą, konstatavo, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, reiškia, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik įstatymų nustatytais atvejais (CPK 179 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. balandžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009, išaiškino, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas, reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio; sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais.

Kaip jau buvo paminėta, žalos dydį teismas nustatinėja tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei atsirasti, yra įrodytas. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad atsakovė UAB ,,Arvytra‘‘, pažeidus ieškovei priklausantį elektros kabelį, susitarusios su ieškovės įmonės vadove, organizavo kabelio remonto darbus – ieškovės nurodymu kvietė UAB ,,Devaloka‘‘, kuri elektros kabelį suremontavo. Nėra ginčijama ir aplinkybė, kad atsakovė apmokėjo UAB ,,Devaloka‘‘ už atliktus darbus. Kad atsakovė organizavo elektros kabelio remonto darbus ne savavališkai, nurodė, atsakovės UAB ,,Arvytra‘‘ vadovas, kuris nurodė, kad būtent ieškovės įmonės vadovė nurodė UAB ,,Devaloka‘‘, kuri tokius darbus atlieka. Liudytojas S. A. patvirtino, kad jam nuvykus į vietą, kur buvo pažeistas kabelis, jis pats pasiūlė kuo skubiau kabelį remontuoti, vietoje buvo UAB ,,Arvytra‘‘ vadovas, ieškovės įmonės vadovė, šalys jau vedė derybas dėl kabelio remonto. Iš 2017-01-31 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad kabelio pažeidimo vietoje 2017-01-31 dieną buvo atvykusi ieškovės įmonės (duomenys neskelbtini) L. Š.. Pati ieškovė neneigia, kad ji UAB ,,Devaloka‘‘ dažnai kviečia remontuoti pačios ieškovės darbuotojų nutrauktus kabelius, šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas A. B. bei UAB ,,Devaloka‘‘ savo pateiktame atsiliepime į ieškinį. Todėl šiuo atveju ieškovė turėjo galimybę pasirinkti kabelio remontui įmonę, kuria pati pasitiki.

Nepaisant to, ieškovė nurodė, kad neaišku, ar elektros kabelio remontas yra atliktas kokybiškai. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad jai padarytos žalos faktą privalo įrodyti ieškovė. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad suremontavus kabelį dėl jo naudojimo ieškovei kyla kokių nors problemų. Ieškovės iniciatyva į teismo posėdį pakviestas liudytojas UAB ,,Simatika‘‘(duomenys neskelbtini) A. A. nurodė, kad elektros kabelį suremontuoti tinkamai yra sudėtinga, tačiau pripažino, kad laikantis instrukcijų, tai galima padaryti. Liudytojas pažymėjo, kad suremontavus kabelį pakinta jo darbinės charakteristikos, dėl bet kokio kabelio sujungimo atsiranda papildoma varža, t.y. papildomi elektros energijos nuostoliai. Tačiau, kita vertus, liudytojas A. A. pripažino, kad toks energijos praradimas nėra ženklus. Liudytojas A. A. nurodė, kad didesnė problema yra ta, kad pakitus kabelio darbinėms charakteristikoms, gali kilti grėsmė įrenginius aptarnaujantiems darbuotojams, į kuriuos tiekiama elektra. Tačiau, kaip jau buvo pažymėta, ieškovė naudojasi eile elektros tiekimo kabelių, kurie buvo suremontuoti (sujungti), jokių specialistų išvadų, patvirtinančių liudytojo nurodytas aplinkybes, ieškovė teismui nepateikė. Liudytojas A. A. pripažino, kad jis nematė, kaip kabeliai buvo sujungti, todėl jo išvados dėl kabelio remonto yra teorinės. Ieškovės darbuotojas liudytojas S. B. nurodė, kad nepastebėjo, jog po kabelio remonto būtų pasikeitusios jo eksploatacinės savybės, po kabelio remonto jo varžos atitinka reikalavimus. Nors liudytojas A. A. nurodė, kad kabelio remonto defektai gali išryškėti ir po metų laikotarpio, jo parodymai pagrįsti prielaidomis.

Iš byloje esančios 2017-02-01 statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad atsakovės UAB ,,Arvytra‘‘ ir UAB ,,Devaloka‘‘ sudarė sutartį dėl pažeisto kabelio remonto, atliktų darbų aktas Nr. 031 įrodo, kad darbai buvo atlikti, lėšų pervedimo nurodymas – kad darbus atsakovė UAB ,,Arvytra‘‘ apmokėjo (I t. b.l. 90-93). Ieškovės atstovas nurodė, kad atsakovė UAB ,,Arvytra‘‘, atlikdama kabelio remonto darbus, pripažino, kad yra kalta dėl žalos atsiradimo. Tačiau atsakovės UAB ,,Arvytra‘‘ atstovas teismo posėdyje nurodė, kad darbus užsakė ir apmokėjo siekdamas geranoriškai susitarti su ieškove dėl kabelio tiesimo darbų atlikimo ir operatyviai pašalinti kabelio pažeidimo pasekmes. Todėl iš įrodymų visumos teismas daro išvadą, kad ieškovė dėl pažeisto kabelio jokios žalos nepatyrė. Ieškovė, reikalaudama priteisti žalos atlyginimą naujam elektros kabeliui pravesti, vadovaujasi prielaidomis, jog ateityje dėl suremontuoto kabelio gali atsirasti kabelio eksploatavimo problemų, tačiau tokie ieškovės teiginiai nepagrįsti įrodymais.

Ieškovė taip pat prašė atlyginti žalą – darbo užmokesčio sąnaudas įmonės darbuotojams už prastovos laiką – 2021,21 Eur, nes dėl pažeisto elektros kabelio 2017-01-31 – 2017-02-02 imtinai darbuotojams buvo paskelbta priverstinė pravaikšta. Žalos faktą ieškovė įrodinėjo pažyma - darbo užmokesčio paskaičiavimu už priverstines darbuotojų prastovas, įvykusias dėl sukeltos avarijos, vykdant savavališkus darbus (I t. b.l. 27). Taip pat ieškovė pateikė UAB ,,Sodbeta‘‘ 2017m. sausio 31d. įsakymą Nr. 07 dėl prastovos skelbimo (I t. b.l. 134,135) ir suminę priskaitymų-atskaitymų suvestinę už 2017-01-01 – 2017-02-01 laikotarpį (I t. 136). Tačiau iš 2017-01-31 UAB ,,Sodbeta‘‘ įsakymo paskelbti prastovą matyti, kad ji paskelbta iki 2017m. vasario 2d. 15.30val., todėl neaišku, iš kur ieškovės įmonės vadovei buvo žinoma avarijos likvidavimo pabaiga. Be to, iškovė pažymoje, pateiktoje su ieškiniu, nurodė, kad prastova paskaičiuota už 2017m. sausio 31d. iki 2017m. vasario 2d. imtinai, tuo tarpu paminėta suminė priskaitymų-atskaitymų suvestinė atlikta už laikotarpį nuo 2017-01-31 iki 2017-02-01. Teismas taip pat pažymi, kad nei pažyma nei suminė priskaitymų-atskaitymų suvestinė neįrodo, kad ieškovė išmokėjo pinigines lėšas darbuotojams už priverstines pravaikštas, nes ji teismui tokių įrodymų nepateikė. Nepateikti teismui ir darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, todėl iš dviejų ieškovės pateiktų prieštaringų dokumentų neaišku, kiek prastova galėjo tęstis ir ar ieškovė tokias pinigines lėšas darbuotojams išmokėjo. Iš įrodymų visumos teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, kad apskritai patyrė žalą dėl darbuotojų prastovų.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog egzistuoja visos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti. Nors kabelio tiesimo darbai buvo atliekami neturint ieškovės, kaip elektros tinklų savininkės, suderinimo, leidimo atlikti kasimo darbus, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tarp paminėtų veiksmų bei žalos atsiradimo nėra priežastinio ryšio, be to, ieškovės neįrodė žalos atsiradimo fakto. Ieškovės atstovo bylos nagrinėjimo metu paminėti kasacinio teismo sprendimai yra priimti bylose, kurių faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios bylos aplinkybių. Nors ieškovės atstovas nurodė ir žemesnių teismo instancijų priimtus procesinius sprendimus, kuriais vadovaujantis turėtų būti sprendžiamas ginčas, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal CPK 4 straipsnį vienodos praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo bei palūkanų priteisimo atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju atmetus ieškovės ieškinį, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos ieškovei nepriteistinos. Atsakovių UAB „Arvytra“ ir UAB „Gręžinys LT“ atstovas advokatas pateikė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog UAB „Arvytra“ sumokėjo 1 000,00 Eur už advokato pagalbą, o UAB „Gręžinys LT“ 1 400,00 Eur. Teismas pažymi, jog iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad UAB „Gręžinys LT“ advokatui yra sumokėjusi 1 210,00 Eur, apie kitus mokėjimus įrodymų nepateikta. Trečiasis asmuo, atsakovių pusėje, UAB „Devaloka“ taip pat prašo priteisti 314,60 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą.

Teismas, įvertinęs bylos apimtį, advokatų darbo laiko sąnaudas, paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, sprendžia, jog iš ieškovės UAB „Sodbeta“ atsakovei UAB „Arvytra“ priteistina 1 000,00 Eur, atsakovei UAB „Gręžinys LT“ – 1 210,00 Eur, UAB „Devaloka“ – 314,60 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.

Byloje patirta 11,05 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Atmetus ieškovės ieškinį, šios išlaidos priteistinos iš ieškovės valstybei (CPK 88 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-268 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Sodbeta‘‘ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei ,,Arvytra‘‘, uždarajai akcinei bendrovei Gręžinys LT‘‘, individualiai įmonei ,,Aklina‘‘ dėl žalos atlyginimo, palūkanų priteisimo atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Sodbeta“: atsakovei UAB „Arvytra“ 1 000,00 Eur (tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidas, atsakovei UAB „Gręžinys LT“ 1 210,00 Eur (tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas ir trečiajam asmeniui UAB „Devaloka“ 314,60 Eur (tris šimtus keturiolika eurų 60 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės UAB „Sodbeta“ 11,05 Eur (vienuolika eurų 05 ct) pašto išlaidų valstybei, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai, gavėjo kodas 188659752, gavėjo sąskaitos Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis „Bylinėjimosi išlaidos“.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Teisėja Lina Muchtarovienė