Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1.; 1.1.7.2.2.; 1.1.7.2.4.; 1.1.8.8.; 1.1.9.1.; 1.1.9.2.; 1.1.10.1.1.; 1.2.25.5.; 2.1.14.2.; 2.4.2.1.; 2.4.6.4.1.

2025 m. gruodžio 4 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Nerijaus Masiulio, Audriaus Sadausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo G. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteistas areštu 39 paroms.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, G. V. nustatyta bausmė – areštas 26 paroms.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 13 dalimi, į atliktos arešto bausmės laiką įskaičiuotas G. V. laikino sulaikymo laikas, santykiu 1:1, šį laiką prilyginant 2 arešto paroms.

Arešto pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo G. V. atvykimo į arešto bausmės atlikimo vietą arba nuo jo faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, jeigu to prireiktų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, G. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, 3 metus 6 mėnesius, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo - skyrimo, t. y. nuo 2024 m. rugsėjo 23 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, G. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant ir perduodant valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos, nuosavybėn automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą automobilių aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu ir registracijos liudijimu (išduotu V. K. vardu).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. G. V. nuteistas už tai, kad jis 2024 m. rugsėjo 22 d. apie 11.55 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), 11.58 val. nustatytas 1,94 promilių neblaivumas, 12.27 val. nustatytas 1,92 promilių neblaivumas).

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. V. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 11 d. nuosprendį ir jam paskirtą arešto bausmę pakeisti bauda, jos sumokėjimą atidedant dvejiems metams, o, netenkinus šio prašymo, prašo paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti iki vienerių metų bei jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sumažinti kiek įmanoma daugiau.

2.1. Teigia, kad nuosprendis turi būti pakeistas dėl neteisingai jam paskirtos per griežtos bausmės rūšies ir baudžiamojo poveikio priemonės - specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo. Nurodo, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos trys alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, tačiau pirmosios instancijos teismas jam paskyrė vidutinę pagal griežtumą arešto bausmę, motyvuodamas tuo, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad jis turėtų galimybę įvykdyti baudos bausmę. Nesutinka su tokiu teismo argumentu, nes šiuo metu jis yra registruotas Užimtumo tarnyboje, gauna apie 250 Eur socialinės paramos išmoką, taip pat jis intensyviai ieškosi darbo, be to, jis nuolat dirba sezoninius darbus, tvarko automobilius, remontuoja būstus, planuoja išvykti užsidirbti didesnių pajamų į užsienį. Dėl to teigia, kad nors šiuo metu jo gaunamos pajamos ir nėra didelės, tačiau yra pakankamos bent iš dalies vykdyti teismo skirtiną baudos bausmę, t. y. jis turi objektyvią galimybę sumokėti baudą. Mano, jog arešto bausmės paskyrimas ir vykdymas jo darbo pagrindiniu sezono laikotarpiu, t. y. vasaros laikotarpiu, sukeltų nepatogumų, jis negalėtų susirasti darbo ir už jį gauti pajamų. Dėl to prašo jam skirti baudą.

2.2. Taip pat nurodo, kad pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Mano, jog, netenkinus jo prašymo pakeisti arešto bausmę į baudą, būtų pagrindas atidėti jam paskirtos arešto bausmės vykdymą iki vienerių metų, nes tokiu būdu jam būtų suteikta galimybė dirbti vasaros sezono metu.

2.3. Skunde teigia, kad BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės - draudimo naudotis specialia teise nuo 1 iki 5 metų - vidurkis pagal BK 61 straipsnio 3 dalį būtų 2 metai 6 mėnesiai. Mano, jog, atsižvelgus į BK 68 straipsnio paskirtį, įvertinus bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė 3 metų 6 mėnesių laikotarpiui yra neproporcinga ir nepagrįsta, kadangi jis iš dalies yra darbingas asmuo, jam nustatytas 30 proc. nedalyvumas, jam dažnai tenka vykti į įvairias gydymo įstaigas, o to padaryti viešuoju transportu ar naudojantis taksi (pavėžėjo) paslaugomis objektyviai nėra galimybės dėl sąlyginai atokios jo gyvenamosios vietos, kai pagrindinė jo lankytina gydymo įstaiga - VšĮ Respublikinė (duomenys neskelbtini) ligoninė, kuri yra (duomenys neskelbtini) miesto pakraštyje. Be to, per pastaruosius devynerius metus jis nėra padaręs analogiškų teisės pažeidimų, jo 2015-2016 metais padaryti pažeidimai buvo kvalifikuoti kaip administraciniai nusižengimai, todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas, praėjus apie dešimt metų po minėtų pažeidimų padarymo, neturėjo teisės jų vertinti ir dėl jų padarymo jam nustatyti ženkliai didesnį baudžiamojo poveikio priemonės terminą nei vidurkis. Taip pat nurodo, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, padėjo ją atskleisti, dėl jos padarymo labai gailisi, pažada tokių ir kitų teisės pažeidimų nebedaryti. Dėl to mano, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra ypatingai reikalinga, jog užtikrintų tinkamą sveikatos būklės ir poreikių tenkinimą, bei egzistuoja visetas faktinių ir teisinių aplinkybių, kurių pagrindu jam paskirta ši poveikio priemonė galėtų būti švelninama. Taip pat mano, kad, paskyrus tokią baudžiamojo poveikio priemonę, būtų pasiekti visi baudžiamojo poveikio priemonės tikslai, o, būtent, jis 1-2 metų laikotarpiu neturėtų galimybės vairuoti transporto priemonės ir tokiu būdu būtų užkardyta galimybė atlikti naujas nusikalstamas veikas, tuo pačiu jis būtų tinkamai ir proporcingai nubaustas už įvykdytą nusikalstamą veiką, be kita ko, būtų realizuotas teisingumo principas.

3. Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundą negauta.

4. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl G. V. kaltės įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

6. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. V. neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, kvalifikacijos, tik nesutinka su nuosprendžiu jam paskirta bausme bei jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminu, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6.1. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

6.2. Vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

6.3. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai, ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.

6.4. Nuteistasis G. V., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikalstama veika yra baigta. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo G. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

6.5. G. V. nevedęs, nors nuteistasis teigia, kad jis yra nedarbingas, jam nustatytas 30 procentų nedarbingumo lygis (2 t., b. l. 100), tačiau duomenų, patvirtinančių nuteistajam nustatytą neįgalumo lygį, nepateikta, tokių duomenų nepateikė ir pats G. V.. Iš Sodros duomenų matyti, jog apeliantas nuo 2015 m. balandžio 30 d. niekur oficialiai nedirba (2 t., b. l. 19), pats nuteistasis teisme pripažino, kad dirba neoficialiai (2 t., b. l. 97). Duomenų, jog būtų registruotas Užimtumo tarnyboje, byloje nėra. Nuteistasis prie savo apeliacinio skundo pateikė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2025 m. liepos 1 d. pažymą, iš kurios matyti, kad 2025 m. balandžio 4 d. sprendimu G. V. nuo 2025-04-01 iki 2025-06-30 skirta socialinė pašalpa, mokant jam po 243,10 Eur per mėnesį, pašalpa skirta remiantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu ir Piniginės socialinės paramos teikimo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje tvarkos aprašu (2 t., b. l. 132). Taigi, nuteistojo oficialiai gaunamos pajamos sudaro 243,10 Eur per mėnesį, pažymint, jog ši parama buvo skirta tik trijų mėnesių laikotarpiui. Duomenų, jog nuteistasis šiuo metu dar tebegauna minėto dydžio išmoką ar kitų legalių pajamų, byloje nėra, tokių duomenų nepateikė ir pats nuteistasis ar jo gynėjas. Iš bylos matyti, kad nuteistasis per paskutinius penkerius metus administracine tvarka buvo baustas vieną kartą – 2024 m. vasario 19 d. 300 Eur bauda ir specialiosios teisės, t. y. teisės vairuoti transporto priemones, atėmimu 6 mėnesiams už 2024 m. sausio 29 d. padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalyje (vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonių, nes šios teisės niekada nebuvo įgijęs) (2 t., b. l. 136). Be to, kaip nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nuteistasis G. V. administracine tvarka baustas 2015 m. liepos 9 d. ir 2016 m. birželio 8 d. už tai, kad, būdamas neblaivus (nustatytas 2,85 ir 2,92 promilių girtumas), vairavo transporto priemones. Nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, kad G. V. anksčiau buvo teistas 11 kartų už nusikalstamas veikas, susijusias su fizinio smurto panaudojimu, paskutinį kartą iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo nuteistas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu, jam skirtą bausmę atliko 2019 m. balandžio 18 d. (2 t., b. l. 1-15), visi ankstesni teistumai naujos nusikalstamos veikos įvykdymo metu buvo išnykę, todėl G. V. nusikalto būdamas neteistas.

6.6. Įvertinus šias paminėtas aplinkybes apie nuteistojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat atsižvelgiant ir į tai, kad nuteistasis negauna stabilių pajamų, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam parinko sankcijoje numatytą arešto bausmę, o ne baudą. Tuo pačiu pažymint ir tai, jog pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą už nesunkaus nusikaltimo padarymą skiriama nuo 50 iki 2 000 MGL (nuo 2 500 Eur iki 100 000 Eur) dydžio bauda, o, kaip minėta, nuteistasis neturi stabilių legaliai gaunamų pajamų, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti ir tai, jog nuteistasis turi skolų, kurių išieškojimas yra perduotas vykdyti antstoliams, o (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2025 m. liepos 1 d. pažyma patvirtina, kad nuteistajam G. V., kaip nepasiturinčiam asmeniui, buvo skirta socialinė pašalpa (2 t., b. l. 132). Nors nuteistasis skunde teigia, kad jis, vasaros metu atlikdamas remonto darbus ar išvykdamas dirbti į užsienį, galėtų sumokėti jam skirtiną baudą, tačiau tokie skundo argumentai yra deklaratyvūs, nes nuo 2015 m. balandžio 30 d. nuteistasis niekur oficialiai nedirbo, o nelegaliai dirbdamas gautų pajamų nedeklaravo, pats kreipėsi dėl socialinės paramos gavimo kaip nepasiturintis asmuo, todėl šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės, t. y. baudos, skyrimas nepadėtų įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties. Dėl to nuteistojo prašymas skirti jam baudos bausmę netenkinamas.

6.7. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Esant nustatytai vienai nuteistojo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgus į kitas nustatytas ir anksčiau aptartas aplinkybes, daroma išvada, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam už jo padarytą tyčinį nesunkų nusikaltimą paskirta bausmė – 39 parų areštas – savo dydžiu, kuris yra žymiai mažesnis nei BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytas arešto bausmės, skirtinos už nusikaltimą, vidurkis, nėra per griežta ar neteisinga. Be to, pirmosios instancijos teismas G. V. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirtą 39 parų arešto bausmę sumažino vienu trečdaliu, taikydamas BK 64¹ straipsnio nuostatas, taip nustatydamas sumažintą 26 parų arešto bausmę, kuri savo dydžiu yra artima minimaliai arešto, skirtino už nusikaltimo padarymą, bausmei. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių, konstatuoja, kad nuteistajam G. V. paskirta 26 parų arešto bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, mažinti jos nėra pagrindo.

6.8. Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo taikyti jam bausmės vykdymo atidėjimą.

6.9. Pirmosios instancijos teismas, netaikydamas nuteistajam G. V. arešto bausmės vykdymo atidėjimo, nuosprendyje motyvavo, kad nuteistasis 2015-2016 metais buvo baustas administracine tvarka už vairavimą esant sunkiam girtumo laipsniui, nurodydamas, jog pagal dabartinį reglamentavimą už analogiškus veiksmus grėstų baudžiamoji atsakomybė, baudų nesumokėjo, jos išieškomos priverstinai, todėl apylinkės teismas sprendė, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tokia apylinkės teismo išvada yra nepagrįsta. Nors tai, jog asmuo 2015-2016 metais buvo baustas administracine tvarka už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam ar tai, kad turi skolų, kurios priverstinai išieškomos antstolio, yra reikšminga parenkant kaltam asmeniui bausmės rūšį, nustatant jos dydį, sprendžiant klausimą dėl skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka priimant sprendimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo / netaikymo.

6.10. BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis).

6.11. Taigi, BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tada, kai be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio) teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą atlieka du kartus: pirma – teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį bei dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje nurodytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo (arešto) bausmės atlikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2014, 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-268-942/2017, 2K-7-266-511/2018, 2K-379-697/2018 ir kt.). Be to, atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų.

6.12. G. V. nuteistas už tyčinio nesunkaus nusikaltimo įvykdymą, jam paskirta 26 parų arešto bausmė. Nuteistasis nevedęs, nedirba, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nors anksčiau buvo teistas už nusikalstamų veikų, susijusių su fizinio smurto panaudojimu, padarymą, tačiau teistumai yra išnykę, todėl apeliantas laikomas neteistas. Taip pat nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, kad nuo 2019 m. balandžio 18 d., kai nuteistasis G. V. buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietos, atlikus jam paskirtą bausmę, iki šioje byloje tiriamos nusikalstamos veikos naujų nusikalstamų veikų nebuvo padaręs, t. y. daugiau nei penkerius metus jis nusikaltimų nevykdė. Taip pat pažymėtina, jog per šiuos penkerius metus nuteistasis administracine tvarka buvo baustas tik vieną kartą, kaip jau minėta, 2024 m. vasario 19 d. nutarimu už 2024 m. sausio 29 d. padarytą administracinį nusižengimą, kai vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonių, nes šios teisės niekada nebuvo įgijęs (2 t., b. l. 136). Šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis yra linkęs nesilaikyti teisės normų ar sistemingai pažeidinėja įstatymus, priešingai, leidžia teigti, jog ankstesniais teismo nuosprendžiais nuteistajam paskirtos bausmės (laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas) turėjo teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui. Dėl to teisėjų kolegija, įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių, sprendžia, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta ir be realaus bausmės atlikimo, t. y. G. V. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidedant, kartu skiriant įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti nuteistojo elgesį laisvėje ir turinčius auklėjamąjį, pataisomą poveikį. Manytina, kad tai gali turėti pozityvesnę įtaką nuteistajam nei realus arešto bausmės atlikimas. Pažymėtina, jog bet kokia valstybės intervencija (ne tik pačia ryškiausia forma – įkalinimas, bet ir tikra ar tariama socialinė pagalba) gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpą laiką nusikaltusį žmogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų. Siekiant daryti teigiamą įtaką žmogaus elgesiui, pasiteisina atitinkamos priemonės, nes netinkamos ir (ar) per griežtos priemonės skatina nusikaltimų recidyvą. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog bausmės vykdymo atidėjimas yra vidutinio sunkumo teisinė sankcija, kuri laikytina proporcinga ir tinkama valstybės reakcijos forma į vidutinio sunkumo nusikalstamą elgesį. Šiuo atveju asmuo ne tik įpareigojamas tam tikrą laikotarpį laikytis tam tikrų pareigų ar draudimų, yra prižiūrimas ir kontroliuojamas probacijos tarnybos, privalo vykdyti individualiame probacijos plane numatytas priemones, dalyvauti įvairiose asmeninės ir socialinės pagalbos priemonėse, bet jam net ir už nedidelius (nenusikalstamus) pažeidimus gresia reali bausmė - areštas – būtent tokios trukmės, kokią paskyrė teismas, nepriklausomai nuo probacijos laikotarpio. Taigi, probacijos taikymo tikslas – užtikrinti probuojamo asmens veiksmingą resocializaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017). Pažymėtina ir tai, kad bausmės vykdymo atidėjimas pats savaime negali paneigti bausmės tikslų įgyvendinimo, kaip ir negalimi tokie teisiniai argumentai, jog bausmės vykdymo atidėjimas gali būti prilyginamas nebaudžiamumui ir nepagarbai įstatymui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-8-788/2018). Atidedant nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą, jam suteikiama galimybė pasitaisyti, įrodyti, kad jis padarė išvadas ir nori pasikeisti.

6.13. Atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis ne pirmą kartą vairuoja transporto priemones būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turi skolų, oficialiai niekur nedirba, nuteistajam paskirtos bausmės vykdymas atidedamas maksimaliam 1 metų terminui, nuteistajam neskiriant intensyvios priežiūros, bet paskiriant tarpusavyje suderintas pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 7, 8, 10 punktuose, t. y. pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą arba mokslą o, neturint darbo, registruotis Užimtumo tarnyboje; neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, vykimu į sveikatos priežiūros įstaigą; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (taip pat ir alkoholio). Šios pareigos nuteistajam skirtinos visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, nes kitu atveju, t. y., nesilaikius bent vieno iš nuteistajam paskirtų teismo įpareigojimų, padarius naujus administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas, jam taikytinas bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas, ir jis privalės realiai atlikti šiuo skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą arešto bausmę.

7. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatidėjo nuteistajam paskirtos arešto bausmės vykdymo, todėl netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu.

8. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. V. prašo sutrumpinti jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones – terminą, nes ši teisė jam reikalinga nuvykti į gydymo įstaigą.

8.1. BK 68 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (vidurkis – 3 metai (BK 61 straipsnio 3 dalis)). Pagal teismų praktiką, sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) – skyrimo, šios poveikio priemonės termino nustatymo klausimus, atsižvelgiama į ankstesnius kaltininko administracinius baustumus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-329/2013, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-261-489/2018, 2K-279-719/2018, 2K-372-693/2018 ir kt.), į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, asmens kaltės pobūdį, kaltininko asmenybę, įvertinamas prevencinis šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslas – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

8.1. Nagrinėjamu atveju G. V. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones, kurios jis niekada nebuvo įgijęs, ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,92 promilių neblaivumas (pirmojo tikrinimo metu nustatytas 1,94 promilių girtumas, antrojo tikrinimo metu (praėjus 29 minutėms) nustatytas 1,92 promilių girtumas). Nusikalstamą veiką apeliantas padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Apeliantui nustatytas girtumas ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės (važiavimas dienos metu judriame magistraliniame kelyje, kai važiavo iš Palangos į Radviliškį, kartu vežėsi taip pat neblaivų asmenį, vairavo automobilį neturėdamas teisės jo vairuoti, nes tokios teisės nebuvo įgijęs, t. y. jam nebuvo išduotas vairuotojo pažymėjimas (2 t., b. l. 21)) rodo, jog G. V. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas yra pavojingas ir šiurkštus, o tokie apelianto veiksmai kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, jis rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata bei gyvybe, buvo abejingas bet kokioms galinčioms kilti pasekmėms. Pažymėtina, jog G. V. nors anksčiau nebuvo teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, tačiau 2015 ir 2016 metais jis du kartus buvo baustas administracine tvarka už tai, kad, būdamas neblaivus, kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas, vairavo transporto priemones. Be to, 2024 m. vasario 19 d. nuteistasis buvo nubaustas administracine tvarka už tai, jog vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti, nes tokios teisės nebuvo įgijęs. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis išvadų iš ankstesnių baustumų nepadarė. Be to, šiuo metu apeliantas niekur oficialiai nedirba. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, jog teisė vairuoti transporto priemones jam būtina vykti į gydymo įstaigas, o artimiausia gydymo įstaiga yra VšĮ Respublikinė (duomenys neskelbtini) ligoninė, tačiau nuteistojo pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų nepatvirtina, kad jis turi sveikatos problemų, nes iš pateikto medicininio dokumento negalima spręsti, jog šis dokumentas yra iš G. V. ligos istorijos (2 t., b. l. 131). Be to, iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini), todėl artimiausia gydymo įstaiga yra (duomenys neskelbtini), kai šiame mieste yra tiek pirminės sveikatos priežiūros centras, tiek ir ambulatorines bei stacionarines gydymo paslaugas teikianti VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė. Pažymėtina ir tai, jog nuteistasis teisės vairuoti transporto priemones iš viso nebuvo įgijęs, todėl neaiškus nuteistojo prašymas trumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, tokį prašymą grindžiant tuo, kad jam ši teisė reikalinga vykti į gydymo įstaigą. Nuvykti į gydymo įstaigą nuteistasis gali naudodamasis viešuoju transportu, pavėžėjo paslaugomis ar kitu būdu. Be to, tai, jog dėl teisės vairuoti transporto priemones netekimo G. V. patirs nepatogumų, nėra esminė aplinkybė, kuri sudarytų pagrindą trumpinti apeliantui paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti transporto priemones terminą. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų apeliantui, nereiškia, jog jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui, ir, kad pirmosios instancijos teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-502/2011). Kitų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima švelninti baudžiamojo poveikio priemonės terminą, paskiriant jam draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones tokiam terminui, kuris skiriamas asmeniui, padariusiam lengvesnį pažeidimą, t. y. administracinį nusižengimą, arba iš viso neskiriant tokios priemonės, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Analogiškos praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-279-719/2018, 2K-357-489/2018, 2K-372-693/2018).

2. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių bei baudžiamojo poveikio priemonės tikslą - pataisyti nusikalstamą veiką padariusį G. V., taip pat įvertinus baudžiamojo poveikio priemonės prevencinį pobūdį – užkirsti kelią toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai uždraudė nuteistajam 3 metus 6 mėnesius naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, trumpinti šį terminą vien dėl nuteistojo nurodyto argumento, jog teisė vairuoti jam reikalinga, kad nuvyktų į gydymo įstaigą, nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, jog šios teisės atėmimas nuteistajam skaičiuojamas nuo 2024 m. rugsėjo 23 d., kai prokuroro 2024 m. rugsėjo 23 d. nutarimu G. V. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymas. Taigi, šiuo metu jau yra praėję šiek tiek daugiau nei vieneri metai, kai nuteistajam yra uždrausta naudotis šia specialia teise. Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, jog nėra pagrindo manyti, kad G. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė (uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones) trejų metų šešių mėnesių terminui yra per griežta, neatitinkanti jo asmenybės bei neproporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumui. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos terminą, BK 67, 68 straipsnių taikymo klaidų nepadarė. Be to, pažymėtina, kad siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio, kaip nagrinėjamu atveju, nusikalstamų veikų bei pataisyti kaltininką nusveria jo patiriamus nepatogumus dėl minėtos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo. Dėl to G. V. prašymas sutrumpinti jam specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą yra nepagrįstas.

3. Šiaulių apygardos teisme 2025 m. lapkričio 18 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2025-12981 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo“ 14.2.3.; 11. punktais, prašoma valstybės naudai priteisti 137,50 Eur už nuteistajam G. V. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

10.1. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

10.2. Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi nuteistajam G. V. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja advokatė Violeta Savickienė (2 t., b. l. 143).

10.3. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-322/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama tik pagal nuteistojo G. V. apeliacinį skundą, kuris tenkinamas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Gynėja nuteistajam buvo paskirta ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais, bet pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgusi į tai, jog byla apeliacine tvarka išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, nebuvo atliekamas įrodymų tyrimas, apsiribota baigiamosiomis kalbomis, nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, įvertinusi ir tai, kad nuteistasis nedirba, jam, kaip nepasiturinčiam asmeniui, buvo skirta socialinė parama, teisėjų kolegija sprendžia, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą G. V. apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 106 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo G. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 11 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 5, 7, 8, 10 punktais, nuteistajam G. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį paskirtos ir vienu trečdaliu sumažintos 26 parų arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant nuteistąjį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

1) pradėti dirbti arba mokytis, o, neturint darbo, registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

2) neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar vykimu į sveikatos priežiūros įstaigą;

3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (taip pat ir alkoholio).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nepriteisti iš nuteistojo G. V. valstybės naudai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.