Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

G. V. 2024 m. rugsėjo 22 d. apie 11⁵⁵ val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (alkoholio kiekio matuokliu Alkotest 7510, Nr. ARKB-0231, patikros sertifikato Nr. 2068332, 11⁵⁸ val. nustatyta 1,94 promilių, 12²⁷ val. – 1,92 promilių), t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis G. V. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad su (patėviu) P. K. per pusę įsigijo automobilį „Ford Focus“ ir jis jį suremontavo: sutvarkė važiuoklę, įdėjo garso aparatūrą, perdažė. Į automobilį bendrai investavo apie 500 €, gal net 700 € ir ketino parduoti bei taip užsidirbti pinigų. Automobilį įregistravo P. K. vardu, nes kaltinamasis turi skolų, kurias išieško antstoliai. Įvykio dieną minėtu automobiliu kaltinamasis nuvažiavo pas draugą N. B. į (duomenys neskelbtini). Automobilį turėjo vairuoti kitas žmogus, tačiau jis buvo neblaivus, tad kaltinamasis sėdo už vairo. Tuo metu jis nebuvo įgijęs teisės vairuoti, bet mokėsi ir turėjo laikyti vairavimo egzaminą. Nuvykus pas draugą N. B., paaiškėjo, kad ir šis neblaivus. Nusprendė vykti į (duomenys neskelbtini). N. B. įkalbėjo kaltinamąjį vairuoti automobilį. (duomenys neskelbtini) vartojo alkoholį: po 1,5 metų blaivybės kaltinamasis naktiniame klube išgėrė keturis kokteilius. Kadangi nebeturėjo pinigų nuomai, išvyko namo (duomenys neskelbtini). Pasak kaltinamojo, jis nesijautė apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau sutiko su nustatytu neblaivumu. Apgailestavo, kad vairavo neblaivus.

Teisiamajame teismo posėdyje apklaustas transporto priemonės bendrasavininkis P. K. parodė, kad su G. (V.) susidėjo po 500 € ir bendrai nusipirko automobilį („Ford Focus“). Neprisimena, iš ko pirko automobilį. Automobilis buvo sugedęs, todėl jį atvežė iki (duomenys neskelbtini). G. vėliau suremontavo automobilį. Prisimena, kad pasirašė ant automobilio pirkimo-pardavimo sutarties, kad ėjo į VĮ „Regitra“ užregistruoti automobilį. Nors automobilis yra jo (užregistruotas jo vardu), tačiau pinigus dėjosi su G. per pusę, taip pat jis pinigais prisidėjo prie automobilio remonto. Sumokėjo 100 € už automobilio civilinį draudimą. Jo (P. K.) vairuotojo pažymėjimo galiojimas baigėsi prieš 10 m. Nežino, ar šiuo metu jam reikalingas automobilis.

Kadangi, paskelbus kaltinamąjį aktą, kaltinamasis prisipažino kaltu padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybės nekėlė abejonių, nei prokurorė, nei kaltinamasis nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, todėl teismas, įvykdęs Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir remdamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 23 d. įtariamuoju apklaustas G. V. pripažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad privatus fizinis asmuo 2024 m. rugsėjo 22 d. 10²⁸ val. pranešė, jog magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini) automobilis „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuoja vingiuodamas.

Neblaivumo nustatymo 2024 m. rugsėjo 22 d. akte teigiama, kad kaltinamajam 2024 m. rugsėjo 22 d. 11⁵⁸ val. nustatyta 1,94 promilių, 12²⁷ val. – 1,92 promilių. Su tikrinimo rezultatais jis sutiko.

Įvykio vietos ir daiktų apžiūros 2024 m. rugsėjo 22 d. protokole su foto lentelėmis užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra.

Daiktų apžiūros 2024 m. lapkričio 19 d. protokole su foto lentelėmis aprašyta automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu, apžiūra.

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistės A. J. ir R. B. 2025 m. kovo 24 d. pateikė išvadą Nr. 11Š-250(24), kurioje rašoma, kad tirti pateiktoje 2024 m. vasario 13 d. transporto priemonės įgijimo deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) eilutėje „Pareiškėjo vardas, pavardė ir parašas“ rankraštinį įrašą „P. K.“ parašė ir pasirašė P. K.. Tirti pateiktame 2024 m. vasario 13 d. prašyme Nr. (duomenys neskelbtini) dėl transporto priemonės registravimo paslaugos suteikimo eilutėje „Pareiškėjo vardas, pavardė ir parašas“ rankraštinį įrašą „P. K.“ parašė ir pasirašė P. K..

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 25 d. ir 2024 m. lapkričio 7 d. apklaustas liudytojas P. K.; 2024 m. spalio 22 d. – liudytojas N. B.; 2024 m. spalio 30 d. – liudytoja L. Č..

Iš P. K. vardu išduoto vairuotojo pažymėjimo kopijos matyti, kad jis nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) turėjo teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Įvertinęs išvardintus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos būtinųjų objektyviosios pusės požymių, teismas sprendžia, kad nusikalstami kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir yra įrodyti visiškai; abejoti jo kalte nėra pagrindo.

IV. Bausmės skyrimo ir kiti su tuo susiję klausimai

Tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, [...] būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, [...], gali būti baudžiamas bauda, areštu ar laisvės atėmimu iki 1 metų (BK 281¹ str. 1 d.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis formali, jis gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia: kaltininkas suprato, kad vairuoja neblaivus, bei norėjo taip veikti (BK 15 str. 2 d. 1 p.). Kaltinamasis yra vidutinio amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.), (duomenys neskelbtini). Oficialiai nedirba, tačiau nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) su pertraukomis turi darbo stažo. Pasak kaltinamojo, dirba neoficialiai, t. y. užsidirba iš smulkių buities darbų: pjauna žolę, remontuoja automobilius, atlieka butų remontą. Per paskutinius 1 metus administracine tvarka nebaustas, tačiau baustas už tai, kad vairavo automobilį neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti 2015 m. liepos 9 d. (2,85 promilės) ir 2016 m. birželio 8 d. (2,92 promilės) (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEK‘o duomenys). 2002-2017 m. teistas 11 kartų. Dominuoja nusikalstamos veikos žmogaus sveikatai (fizinio skausmo sukėlimas, nežymus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas). Išnykus teistumui (BK 97 str. 3 d. 3 p. a) pp.), juridiškai laikomas neteistu. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikaltimą ir teigė, jog, jį padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, išvardintų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Kadangi kaltinamasis oficialiai nedirba, turi didelių skolų ir jų nemoka, skolų išieškojimas perduotas antstoliams (antstolių informacinės sistemos duomenimis, bendra išieškoma suma viršija 16 000 €), dalies administracinių baudų išieškojimas nutrauktas suėjus senaties terminams, egzistuoja didelė rizika, jog jis nesumokėtų ir kriminalinės baudos, jeigu tokia bausmės rūšis būtų skirta, todėl bauda kaip neefektyvi neskiriama.

Įvertinęs nusikalstamos veikos aplinkybes (ypač priežastį ir promilių kiekį), biografinius duomenis apie kaltinamąjį, nustatęs vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nenustatęs sunkinančių, teismas mano, kad adekvati bausmė galėtų būti vidutinio griežtumo sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, jo dydį parinkdamas kiek didesnį už minimalų (BK 49 str. 3 d.).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, arešto bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamasis nuo 2024 m. rugsėjo 22 d. 12⁰⁰ val. iki 2024 m. rugsėjo 23 d. 13⁴⁵ val. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka. Remiantis BK 66 straipsnio 2 dalimi ir BPK 140 straipsnio 13 dalimi, laikino sulaikymo laikas (2 paros) santykiu 1:1 įskaičiuojamas į jo atliktą arešto bausmę.

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti bausmės vykdymą nuo 3 mėnesių iki 1 metų.

Kaip minėta, kaltinamasis 2015-2016 m. baustas administracine tvarka už vairavimą esant sunkiam girtumo laipsniui (pagal dabartinį reglamentavimą už analogiškus veiksmus grėstų baudžiamoji atsakomybė). Baudų nesumokėjo, jos išieškomos priverstinai. Tokiu atveju teismas nemato galimybių pasiekti bausmės tikslus be realaus bausmės atlikimo (BK 75 str. 9 d.).

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis). BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi vienintelė būtina nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlyga yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise. Jokių kitų būtinų šios priemonės taikymo sąlygų baudžiamasis įstatymas nenumato. Kita vertus, nurodyta įstatymo formuluotė reiškia tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą ir motyvuotai nuspręsti taikyti ją ar ne. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-599/2012).

Neturėjimo teisės vairuoti transporto priemones faktas neužkerta galimybės svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-49-788/2016): tokiu atveju draudimas naudotis specialia teise apima ir draudimą ją įgyti teismo nustatytu terminu.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę neblaivus, jo neteisėti veiksmai sukėlė pavojų eismo saugumui, tiek kitų eismo dalyvių, tiek ir savo sveikatai, gyvybei, todėl jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis (įgyti) specialia teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d., 68 str.). Terminas parenkamas didesnis už vidurkį.

BK 68 straipsnio 4 dalis numato, kad arešto atlikimo laikas neįeina į uždraudimo naudotis (įgyti) specialia teise vairuoti kelių transporto priemones laiką.

Turto konfiskavimas – priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, bendrininką, kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Gali būti konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar yra nusikalstamos veikos rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 str. 1-2, 5 d.).

Kaltinamasis padarė nusikaltimą vairuodamas P. K. vardu registruotą transporto priemonę. Kadangi automobilį įgijo bendrai, jis pagal Civilinio kodekso 4.73 straipsnį priklauso abiem asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis. Esant aptartai situacijai, konfiskuojamas automobilis kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, o ne jo vertę atitinkanti pinigų suma.

Daiktai skirstomi į pagrindinius ir antraeilius. Pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. Antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai (Civilinio kodekso 4.12-4.13 str.). Priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu (Civilinio kodekso 4.19 str. 1 d.). Antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip (Civilinio kodekso 4.14 str. 1 d.).

Automobilio užvedimo raktelis ir registracijos liudijimas (išduotas V. K. vardu) yra automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausiniai, todėl jie, kaip ir automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuojami ir perduodami valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos, nuosavybėn (BK 72 str. 1-3 d., 4 d. 1 p.).

LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 5 dalis numato, kad asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos baigus papildomą vairuotojų mokymą ir perlaikius vairavimo egzaminą. Reikalavimas perlaikyti vairavimo egzaminą netaikomas, jeigu dėl šioje dalyje nurodyto teisės pažeidimo padarymo teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta trumpiau negu vienerius metus.

Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyrius tikrina, ar probuojamieji nepadarė naujų administracinių nusižengimų ir/ar nusikalstamų veikų, pvz., nėra pakartotinai bausti ar teisti už transporto priemonės vairavimą neturint specialios teisės vairuoti transporto priemones, kai ši teisė atimta arba, pasibaigus nustatytam terminui, bet neįvykdžius teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygų (ANK 424 str. 3-4 d.).

Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – taikomos tol, kol įsiteisės nuosprendis; vėliau panaikinamos (BPK 139 str. 3 d.).

V. Dėl daiktinių įrodymų

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikaltimą: 2 vokai su eksperimentiniais kaltinamojo ir transporto priemonės P. K. rašysenos pavyzdžiais, prisegti prie 2 tomo galinio viršelio, kaip tyrimo medžiaga paliekama saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.); suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinami su byla.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 111, 297-298, 301-302, 304-305, 307 ir 313 straipsniais, teismas

nusprendžia

G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 39 paras arešto.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 39 paras arešto sumažinti trečdaliu iki 26 parų.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais, Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į atliktos arešto bausmės laiką santykiu 1:1 įskaičiuoti laiką, kurį G. V. praleido būdamas laikinai sulaikytas (2 paras), šį laiką prilyginant 2 arešto paroms.

Išaiškinti G. V., kad Bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3-5 dalys numato, jog nuteistasis, kuriam paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per 7 dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės (aptariamu atveju į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą adresu Trakų g. 10, Šiauliai). Jeigu jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki minėto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje turėtų atlikti arešto bausmę (Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo darbo laikas: pirmadienį-ketvirtadienį nuo 7³⁰ val. iki 16³⁰ val., penktadienį nuo 7³⁰ val. iki 15¹⁵ val., telefono Nr. +370-41-430921), administracijai ir susiderinti kitą datą, kada atvyks atlikti arešto bausmę. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Arešto pradžią skaičiuoti nuo G. V. atvykimo į arešto atlikimo vietą arba jo faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, jeigu to prireiktų.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, skirti G. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus 6 mėnesius, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – skyrimo, t. y. 2024 m. rugsėjo 23 d.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, skirti G. V. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti ir perduoti valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos, nuosavybėn automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą automobilių aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu ir registracijos liudijimu (išduotu V. K. vardu).

Išaiškinti G. V., kad Baudžiamojo kodekso 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemones.

G. V. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialios teisės sustabdymą – taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis; po to panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikaltimą: 2 vokus su eksperimentiniais G. V. ir P. K. rašysenos pavyzdžiais, prisegtus prie 2 tomo galinio viršelio, palikti saugoti byloje; suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinti su byla.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.

Transporto priemonės savininkas P. K. prieš tai minėta tvarka ir terminais turi teisę skųsti tik tą nuosprendžio dalį, kuri susijusi su transporto priemonės konfiskavimu (BPK 312 str. 4 d.).