- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-09
- Bylos Nr.
- T-16-448/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-1-00879-2012-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Jakučiūnienė
- Nuteistasis
- V. J.
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. 357-835 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam V. J. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Nuteistasis V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime, nuteistas Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalį, jam paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė.
Nuteistojo V. J. bausmės vykdymo pradžia – 2020 m. birželio 20 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2028 m. birželio 18 d. (užskaitytos 2 dienos). Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime bausmę šis nuteistasis atlieka nuo 2021 m. kovo 15 d.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė skundu nepritarė Komisijos priimtam 2024 m. gruodžio 16 d. nutarimui dėl V. J. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir prašė jo netvirtinti. Nurodė, jog Komisija, taikydama nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, neįvertino visų lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lemiančių veiksnių – nuteistojo asmenybės, nusikaltimo, už kurį jis atlieka bausmę, pavojingumo ir kt. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą ir nors kaltę jis pripažino, tačiau nesutinka su jam skirta bausme, mano, kad ji per griežta. Kaip pripažįsta pats nuteistasis, laisvalaikiu jis parūkydavo žolės, tačiau neigia, kad pažįsta žmones, iš kurių pirko narkotines medžiagas. Kai uždarbiaudavo užsienyje, retkarčiais parūkydavo žolės, hašišo. Šios narkotikų rūšies vartojimo žalą supranta paviršutiniškai. Skunde pažymėjo, kad nuteistasis slapstėsi užsienyje – vengė bausmės atlikimo, kol buvo sulaikytas ir pagal Europos arešto orderį perduotas į Lietuvą. Taip pat užsienyje dirbo nelegaliai, po nusikalstamos veikos paėmė greitąjį kreditą apie 5 000 litų ir jo negrąžino. Dabartinis padarytas nusikaltimas yra turtinio pobūdžio, prokurorės vertinimu, tai rodo, jog nors nuteistasis laisvėje buvo finansiškai stabilus, tačiau turi tam tikrų lėšų paskirstymo problemų. Pagal Administracinių nusižengimų registrą jis baustas 9 kartus. Atlikdamas bausmę irgi nebuvo pavyzdingas, baustas 4 kartus ir nors nuobaudos šiuo metu negalioja, tai charakterizuoja nuteistąjį kaip nelinkusį paklusti nustatytai tvarkai. Atkreipė dėmesį, jog nuteistojo likusi neatlikta bausmės dalis yra dar pakankamai didelė, o kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problematiškiausios, tai yra gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą, o nuteistajam nustatytas pagrindinis kriminogeninis veiksnys – gyvenimo stilius ir draugai (nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai, veiklos, kuriomis užsiėmė, buvo susijusios su nusikalstamu elgesiu), kurį, prokurorės vertinimu, galima suvaldyti tik struktūrizuotoje aplinkoje.
Skunde nurodoma, jog pagal teismų praktiką, vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas – kaltininkas dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip bausmės esmė būtų iškreipta. Nuteistojo atveju, įvertinus nusikalstamos veikos sunkumą ir pavojingumą, taip pat nuteistąjį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, jo neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį ir kitus lygtinio paleidimo taikymui svarbius kriterijus, nuteistajam valstybės taikomas prievartos poveikis nebūtų adekvatus bei proporcingas, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo ateityje, t. y. tai sudarytų klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo. Todėl, prokurorės nuomone, Komisijos nuteistajam skubotai pritaikytas lygtinis paleidimas (bausmės sušvelninimas) pažeidžia visuomenės saugumo interesus, nes į visuomenę būtų sugrąžintas nusikaltęs asmuo, kuriam dėl Komisijos malonės gali susiformuoti klaidinga nuomonė dėl pernelyg lengvo baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką, o tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.
Atsiliepimas
Nuteistasis V. J. pateikė atsiliepimą į Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės skundą, prašė skundą atmesti, patvirtinti Komisijos 2024 m. gruodžio 16 d. nutarimą Nr. 357-835 ir taikyti jam lygtinį paleidimą.
Atsiliepime nurodoma, jog skundas yra nemotyvuotas, nepagrįstas teisiniais argumentais, todėl ir neteisėtas. Nors prokurorė remiasi teismų praktika, tačiau nepateikė jokio konkretaus aukštesniojo teismo sprendimo dėl pernelyg trumpo įkalinimo, juolab kad teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Nuoroda į „teismų praktiką“ yra niekinė ir negali būti laikoma teisiniu argumentu. Priešingai, Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad „<...> Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>“. Taigi, nuteistojo nuomone, net ir nesant suformuotos teismų praktikos, teismas turi teisę ir prievolę vadovautis aukštesnio teismo sprendimais analogiškose bylose, pavyzdžiui Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartimi Nr. 1S-283-576/2024, kurioje išaiškinta, kad paskirtos ir atliktos bausmės dalis atitinka įstatymo reikalavimus, todėl ji negali būti traktuojama kaip per maža ar prieštaraujanti teisingumo principo bei bausmės tikslų įgyvendinimui. Vien neatliktos bausmės dalies dydis taip pat savaime nesuponuoja ir išvados, jog tolimesnis nuteistojo pataisos procesas nėra galimas taikant jam probaciją. Tai iš esmės reiškia, kad prokurorė ginčija tiek teismų sprendimus, tiek ir įstatymo leidėjo valią, kuri išreiškia visos visuomenės lūkesčius. Ir jei įstatymo leidėjas įstatyme įtvirtino, jog jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas atlikus pusę paskirtos bausmės, niekas nesuteikia teisės prokurorei ginčyti įstatymo leidėjo valios. Be to, prokurorės teiginiai, kad ateityje jis gali daryti naujus nusikaltimus, nuteistojo vertinimu, laikytini nekaltumo prezumpcijos pažeidimu, kadangi prokurorė nepateikė jokių įrodymų, jog ateityje jis planuoja daryti nusikaltimus. Prokurorė skunde nurodė argumentus, susijusius su jo asmeninėmis savybėmis, kurios buvo iki jo nuteisimo ir įkalinimo. Nuteistasis pažymėjo, kad lygtinio paleidimo instituto paskirtis yra pataisyti asmenį ir integruoti jį į visuomenę, kad ateityje šis asmuo savo tikslų siektų išimtinai teisėtais būdais. Socialinio tyrimo išvadoje, kuri buvo parengta (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. lapkričio 28 d., itin aiškiai akcentuojama, kad jis parodė iniciatyvą ir įvykdė visas jam planuotas socialinės reabilitacijos programas, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, dirbo, siekdamas sumažinti visus kriminogeninius veiksnius. Socialinio tyrimo išvadoje akcentuojama, kad buvo nustatytas tik vienas kriminogeninis veiksnys – gyvenimo stilius ir draugai (nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai, veiklos, kuriomis užsiėmė, buvo susijusios su nusikalstamu elgesiu). Taigi, priešingai nei teigia prokurorė, jam buvo nustatytas tik vienas kriminogeninis veiksnys, kuris vienareikšmiškai yra nusveriamas apsauginių veiksnių: pakankamai artimi socialiniai ryšiai su artimaisiais; gyvenamosios vietos išlaikymas; teigiama darbinė motyvacija. Atkreipė dėmesį į tai, kad nors aptariamas kriminogeninis veiksnys ir yra priskiriamas prie dinaminių veiksnių, tačiau savo praeities jis negali pakeisti, o šiuo atveju kalbama tik apie gyvenimo stilių ir draugus, kurie buvo praeityje. Taigi, iš esmės kriminogeniniai veiksniai jam nebuvo nustatyti.
Šalies argumentai
Prokurorė skunde taip pat nurodė, jog lygtinis paleidimas yra taikomas tik išimtiniais atvejais ir tai nėra bendra taisyklė, tačiau nuteistasis, remdamasis Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacija Rec (2003) 22, akcentuoja, kad lygtinis paleidimas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o jokiu būdu ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija. Tai suponuoja reikalavimą sprendimams, kad lygtinio paleidimo taikymas gali būti grindžiamas minimaliais motyvais, o atsisakymas taikyti lygtini paleidimą, kaip išimtis, turi būti aiškiai ir detaliai argumentuotas. Nuteistojo resocializaciją vykdo įkalinimo įstaiga, o ne pats nuteistasis, įstatymas nenumato nuteistojo pareigos ar teisės reguliuoti jo resocializacijos proceso. Šiuo atveju prokurorės skunde nėra net užuominos, kad jis būtų nevykdęs kokių nors pareigūnų nurodymų, būtų atsisakęs vykdyti resocializacijos programas. Priešingai, jis ne tik įvykdė visas jam skirtas resocializacijos programas, bet ir savo iniciatyva dalyvavo papildomose programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse. Nuteistojo nuomone, tai reiškia, kad už jo resocializaciją ir parengimą lygtiniam paleidimui yra atsakinga įkalinimo įstaiga, todėl skundo argumentai iš esmės yra nukreipiami prieš valstybės instituciją – (duomenys neskelbtini) kalėjimą, kas laikytina nepagarba pačiai valstybei, jos kompetencijai priimti teisingus sprendimus, todėl, nuteistojo vertinimu, tai negali būti toleruojama.
Komisijos nutarimas patvirtinamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs teismui pateiktą medžiagą, skundžiamą Komisijos nutarimą, prokurorės skundo argumentus, nuteistojo atsiliepimo motyvus, daro išvadą, kad priešingai, nei nurodyta prokurorės skunde, Komisija tinkamai įvertino nuteistojo V. J. asmenybę, jo elgesio korekciją bei pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Komisija pagrįstai sprendė, jog įmanoma nuteistojo elgesį toliau koreguoti neizoliuojant V. J. nuo visuomenės, jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą, kam visiškai pritaria teismas.
Iš nuteistojo V. J. asmens bylos duomenų matyti, jog nuteistasis Komisijai pristatomas antrą kartą. Nuteistasis anksčiau nėra teistas, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Nuteistajam nėra būdingas nusikalstamo elgesio modelis. Prokurorė skunde atkreipė dėmesį, kad V. J. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už sunkaus nusikaltimo padarymą (BK 260 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises, juo labiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė, kadangi nuteistasis jau atlikinėja jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Teismo vertinimu, svarstant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nagrinėjamu atveju, vis tik didžiausia reikšmė turi būti skiriama nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu analizei.
Nuteistojo V. J. nusikalstamo elgesio rizika 2024 m. lapkričio 28 d. įvertinta kaip žema pagal OASys vertinimo metodiką. Žema nusikalstamo elgesio rizika nuteistajam buvo nustatyta ir ankstesnių dviejų rizikos vertinimų metu (2022 m. rugpjūčio 25 d., 2024 m. birželio 6 d.), vidutinė nusikalstamo elgesio rizika buvo nuteistajam nustatyta tik pirminio vertinimo metu (2021 m. balandžio 21 d.). Paskutinio vertinimo metu ir toliau buvo stebimas nuteistojo siekis valdyti kriminogeninį veiksnį, nuteistasis įsitraukęs į resocializacijos procesą, įvykdė individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, lanko Anoniminių Narkomanų užsiėmimus, toliau aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko teigiamus socialinius ryšius su artimaisiais, 2024 m. rugpjūčio 22 d. nuteistajam leista užsiimti individualia veikla. Teismas pritaria Socialinio tyrimo išvadai, kad nuteistasis deda pastangas ir siekia valdyti nusikalstamo elgesio riziką bei padarė akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Didelės žalos rizika nenustatyta.
Sutiktina, kad prokurorė teisingai atkreipė dėmesį į tai, jog V. J. per visą bausmės atlikimo laikotarpį nebuvo visiškai pavyzdingas, jis drausmine tvarka už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus nuo bausmės atlikimo pradžios buvo baustas 4 kartus (vieną kartą nevykdė administracijos nurodymų ir tris kartus savavališkai pakeitė miego vietą). Minima aplinkybė nėra palanki nuteistajam ir sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Vis dėlto toks ankstesnis jo elgesio apibūdinimas, ko nuteistasis jau nebegali pakeisti, negali tapti pagrindu eliminuoti galimybę taikyti jam lygtinį paleidimą ir paneigti vėliau sekusį jo pozityvų elgesį bausmės atlikimo metu.
Pažymima, jog teismų praktikoje palaipsniui formuojama ir įsivyrauja nuostata, jog lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims, todėl teismų praktikoje lygtinis paleidimas taikytas ir asmenims, kurie nebuvo itin drausmingi laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, t. y. ne kartą drausmine tvarka baustiems už laisvės atėmimo vietų įstaigoje padarytus vidaus taisyklių pažeidimus, padariusiems nusikaltimus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, ar atliekant bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, tačiau laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu sugebėjusiems įrodyti, kad jų elgesys akivaizdžiai koreguojasi teigiama linkme (Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 6 d. nutartis Nr. 1S-23-593/2025). Nagrinėjamu atveju iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog V. J. drausminėmis nuobaudomis buvo baustas 4 kartus, paskutinį kartą 2023 m. liepos 4 d., tačiau už nepriekaištingą elgesį ir stropų mokymąsi jis 1 kartą skatintas – 2023 m. liepos 4 d. Taigi, nepaisant nuteistojo netinkamo elgesio bausmės atlikimo pradžioje, V. J. elgesys paskutinius pusantrų metų yra pakankamai disciplinuotas ir sudaro pagrindą tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio ir lygtinio paleidimo metu. Kaip minėta, vien tai, kad V. J. anksčiau buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, kurios negalioja, savaime negali eliminuoti galimybės jam taikyti lygtinio paleidimo institutą, neįvertinus ir kitų nuteistojo veiksmų bausmės atlikimo metu.
Nuteistasis per šį bausmės atlikimo laikotarpį įvykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo ir baigė/išklausė įvairias programas, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, užsiėmimų metu buvo aktyvus, įsitraukė į diskusijas, reiškė savo nuomonę. Oficiali jo darbinė patirtis yra apie 7,5 metų. Lygtinio paleidimo taikymo atveju, jis planuoja dirbti buvusioje darbovietėje (duomenys neskelbtini), pateikė tai patvirtinančią pažymą. Bausmės atlikimo metu nuteistasis įgijo (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, baigė (duomenys neskelbtini) profesiją, toliau mokosi (duomenys neskelbtini) profesijos, vykdo (duomenys neskelbtini) veiklą. Praeityje nuteistasis neturėjo mokymosi sunkumų, įgijo pagrindinį išsilavinimą, turi sukaupęs darbinės patirties, bausmės atlikimo metu įgijo profesiją bei šiuo metu toliau mokosi, todėl akivaizdu, kad nuteistasis rodo teigiamą motyvaciją darbui. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės patvirtina, kad V. J. yra suinteresuotas išėjęs iš laisvės atėmimo vietų įstaigos įsidarbinti, turėti stabilias pajamas bei norą save realizuoti visuomenėje priimtinais būdais. Nuteistasis neturi finansinių įsipareigojimų, nuosprendžiu civilinis ieškinys jam nepriteistas, nors nuteistasis pats nurodo, kad laisvėje buvo paėmęs greitąjį kreditą, tačiau (duomenys neskelbtini) kalėjime iš antstolio vykdomųjų raštų negauta. Nuteistojo darbinis užimtumas ir įgytos profesinės žinios gali tapti svarbiais resocializacijos ir integracijos veiksniais, padedančiais valdyti nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Bausmės atlikimo metu nuo 2022 m. gegužės 5 d. iki 2022 m. birželio 6 d. nuteistasis dalyvavo priklausomų asmenų nuo psichiką veikiančių medžiagų reabilitacijos „Įžanginėje grupėje“. Išklausė 6 temas, aktyviai dalyvavo grupės diskusijose. Susipažino su priklausomybės samprata, ilgalaikėmis ir trumpalaikėmis psichoaktyvių medžiagų vartojimo pasekmėmis, socialinio gyvenimo aspektais ir galimais gydymo būdais ir yra labai motyvuotas ateityje nevartoti jokių psichiką veikiančių medžiagų. Nuo 2021 m. spalio 4 d. iki šiol dalyvauja savitarpio pagalbos grupėje Anoniminių Narkomanų būryje. Narkotikų ir alkoholio vartojimo atvejų bausmės atlikimo metu nefiksuota. Nuteistasis bendrauja lengvai, yra nuoširdus, atviras, kalbus. Pokalbio metu sudarė impulsyvaus ir gana aktyvaus asmens įspūdį. Nuteistasis turi tvirtą savo požiūrį daugeliu klausimų, vadovaujasi asmenine patirtimi, tačiau geba išklausyti kito požiūrį bei jį priimti, kai jo yra prašoma. Nuteistasis linkęs elgtis ryžtingai siekdamas savo tikslų. Jis pasižymi energingumu, polinkiu dominuoti, pasitiki savo gebėjimais. Nors Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog veiksnys dėl emocijų valdymo problemos turi būti valdomas ateityje siekiant pilnavertiško gyvenimo ir savirealizacijos, tačiau kaip matyti tai tiesiogiai neįtakojo nusikalstamo elgesio. Nors nuteistasis mano, kad yra nuteistas pernelyg griežta bausme, tačiau nusikaltimų, taip pat ir savojo, nepateisina, kaltę pripažįsta. Priežiūrą ir apribojimus suvokia kaip bausmės dalį, priešiškumo ar neapykantos tam neišreiškia, stengiasi laikytis nustatytos tvarkos.
Skunde prokurorė taip pat akcentuoja nuteistajam nustatytą dinaminį kriminogeninį veiksnį – gyvenimo stilius ir draugai (nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai, veiklos, kuriomis užsiėmė, buvo susijusios su nusikalstamu elgesiu). Prokurorės vertinimu, šis veiksnys gali būti suvaldytas tik struktūrizuotoje aplinkoje, tai yra privalo būti nuteistojo koreguojamas įkalinimo įstaigoje. Teismas atkreipia dėmesį, kad Socialinio tyrimo išvados punkte „Gyvenimo stilius ir draugai“, neigiamai vertinama būtent nuteistojo praeities situacija, ką atsiliepime pažymėjo ir pats nuteistasis. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai, veiklos, kuriomis užsiėmė, buvo susijusios su nusikalstamu elgesiu, tačiau įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, jo gebėjimą įsitraukti į resocializacijos procesą, dalyvavimą pozityviose, socialiai priimtinose veiklose, konstatuota, kad nuteistasis geba valdyti šį kriminogeninį veiksnį, nors ir buvo susidūręs su šio veiksnio valdymo sunkumais. Įvertinus šį dinaminį kriminogeninį veiksnį matyti, jog nors jis vis dar išlieka aktualus, tačiau visgi teigiami pokyčiai nuteistajam jį šalinant yra akivaizdžiai pastebimi. Be to, negalima ignoruoti išskiriamų apsauginių veiksnių – pakankamai artimi socialiniai ryšiai su artimaisiais, gyvenamosios vietos išlaikymas, teigiama darbinė motyvacija, kurie neabejotinai prisideda prie šio kriminogeninio veiksnio eliminavimo. Pažymima ir tai, jog statinių veiksnių nenustatyta. Vertinant tikimybę, kad nuteistasis ateityje nenusikals, būtina atsižvelgti ir į tai, kad byloje nėra įrodymų, jog nuteistasis būtų susijęs su kriminaline subkultūra, nėra diskriminacinių nuostatų įrodymų, asmuo supranta poreikį turėti bendras, visų pripažintas vertybes. Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis įvykdė socialinės reabilitacijos programas bei Komisijos nustatytas rekomendacijas, jis laikosi nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, lavina darbinius įgūdžius, nesilaiko kriminalinės subkultūros, dalyvauja laisvalaikio užimtumo priemonėse.
Prokurorė skunde taip pat pažymėjo, jog nuteistojo likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis yra dar pakankamai didelė, todėl jam paskirtos bausmės tikslai dar nėra pasiekti. Teismas atkreipia dėmesį, jog teismų praktikoje pažymima, kad likusi neatliktos bausmės dalis, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo galimybės išeiti į laisvę jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą, galėtų būti vertinama tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet, visų svarbiausia, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais (Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 7 d. nutartis Nr. 1S-109-737/2024). Teismas visiškai pritaria nuteistojo atsiliepime nurodytam argumentui, jog vien neatliktos bausmės dalies dydis savaime nesuponuoja išvados, jog tolimesnis nuteistojo pataisos procesas nėra galimas taikant jam probaciją. Teismo vertinimu, prokurorės skunde ši aplinkybė buvo nepagrįstai sureikšminta, nes ją akivaizdžiai nusveria teigiamai V. J. charakterizuojanti medžiaga. Tokios pozicijos, jog negali būti sureikšminta ne tik neatliktos bausmės dalis, tačiau ir turimi finansiniai įsipareigojimai, Komisijos narių balsavimo rezultatų skirtingumas, išskiriami kriminogeniniai veiksniai, kuriuos nusveria teigiamai nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga, laikosi ir Kauno apygardos teismas (Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 29 d. nutartis Nr. 1S-756-919/2023).
Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad V. J. padarė pakankamai akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, jis yra nusiteikęs pozityviems pokyčiams, o jo pažangus, teigiamas elgesys laisvės atėmimo įstaigoje leidžia manyti, kad ir būdamas laisvėje jis elgsis atsakingai.
Taigi, pripažintina, kad nuteistojo V. J. elgesio korekcija bausmės atlikimo metu vyko teigiama linkme, pagrįstai teigti, jog padaryta pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra ženkli, negalima. Be to, teigiama aplinka (buvimas su artimaisiais, nuolatinės gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas), o ne tolesnis buvimas įkalinimo vietoje, turėtų didesnę įtaką siekiant pozityvaus nuteistojo elgesio ir ateityje, jo resocializacijai, pirmenybė turėtų būti teikiama pasitaisymui laisvėje, o ne įkalinimo įstaigoje.
Atsižvelgus į visas aptartas aplinkybes, teismo vertinimu, balansas tarp bausmei keliamų tikslų ir visuomenės intereso, kad nusikaltęs asmuo atliktų jo padarytai veikai adekvačią bausmę, nagrinėjamu atveju taikant V. J. lygtinį paleidimą pažeistas nebus.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad V. J. atitinka ne tik formaliuosius, tačiau ir BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą materialųjį lygtinio paleidimo taikymo kriterijų (jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir jis padarė akivaizdžią pažangą), todėl Komisijos 2024 m. gruodžio 16 d. nutarimas Nr. 357-835 patvirtinamas.
Kaip numato BVK 82 straipsnio 8 dalis, likusį neatliktos laisvės atėmimo bausmės laikotarpį lygtinai paleistiems iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistiesiems vykdoma probacija. Probacijos vykdymo, jos sąlygų keitimo ir probacijos panaikinimo tvarka nustatyta Probacijos įstatyme.
Teismas taip pat pažymi, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nėra jo atleidimas nuo paskirtos bausmės. Lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jo nauji teisės pažeidimai ar probacijos sąlygų nevykdymas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į laisvės atėmimo vietų įstaigą likusios bausmės dalies atlikimui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 8 dalimi,
nutaria:
Patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. gruodžio 16 d. nutarimą Nr. 357-835 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam V. J.
Likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam V. J. vykdyti probaciją pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymą.
Lygtinio paleidimo termino pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo V. J. paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.
Nutarties nuorašus išsiųsti nuteistajam ir prokurorui.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.