Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios byloje išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei I. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. S. ieškinį atsakovui M. S. dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo ir pagal atsakovo M. S. priešieškinį (patikslintą) ieškovei K. S. dėl nepilnamečių vaikų tėvystės nuginčijimo ir turto padalijimo, institucija, teikianti byloje išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo.

Šalių K. S. ir M. S. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Tačiau šalys faktiškai kartu nebegyvena ir neveda bendro ūkio. Šalys dėl šeimos iširimo kaltina viena kitą, tačiau jų nurodytas aplinkybes ir abejonių nekeliančių įrodymų, paremtų ne vien tik šalių paaiškinimais ar gandais, nepateikė nei viena iš šalių.

Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje: sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, jeigu vienas sutuoktinis dėl objektyvių priežasčių negali pakankamai prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, tą pagal savo galimybes turi daryti kitas sutuoktinis. Atsižvelgiant į tai, į šalių paaiškinimus, bylos rašytinę medžiagą, teismas konstatuoja, kad K. S. ir M. S. šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis, 3.63 straipsnis). Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytų aplinkybių. Šeimoje pritrūko abipusės pagarbos, tolerancijos, susikalbėjimo, pagarbos vienas kitam, tarpusavio pagarbos ir pasitikėjimo viens kitu.

Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui taip pat tenka pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 14 punktas; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 36 punktas)

Pripažinus, kad šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės kaip ir traukus santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu (CK 3.61 straipsnio 3 dalis) ir neturinės žalos atlyginimo klausimas nesprendžiamas, abiejų šalių reikalavimai dėl neturtinės žalos priteisimo atmestini (CK 3.70 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė K. S. prašo palikti tą pačią pavardę, kuri jai buvo suteikta sudarant santuoką. Santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir nesant dėl to ginčo prašymas tenkintinas (CK 3.69 straipsnis).

Šalys nereikalauja viena iš kitos išlaikymo (CK 3.72 straipsnis).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos bendravimo tvarkos su vaiku tvarkos nustatymo.

Nepilnamečių G. S. ir S. S. gyvenamoji vieta nustatytina su jų motina K. S.. (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo.

Atsižvelgiant į šalių dukterų amžių (pauglės, mokosi, joms yra yra būtina užtikrinti būsto išlaikymą, reikalingas maistas, bent kartą per metus keisti sezoninius rūbus, avalynę, reikalinga nuolatinė sveikatos būklės priežiūrą, mokymosi reikmenys, lavinimosi ir laisvalaikio priemonės), vaikų poreikius, pagal vaikų ir jų tėvų gyvenimo lygį. Atsižvelgiant į ekonominę situaciją, nuolat didėjantį vartotojų kainų indeksą, vaiko poreikius į būstą (komunaliniai mokesčiai ir mokesčiai už paslaugas, telefono ir interneto ryšį ir pan.), į maistą, sveikatos apsaugą, mokslą, lavinimą, aprūpinimą rūbais, avalyne ir kitais būtiniausias reikmenimis ir daiktais, 320 eurų suma per mėnesį galėtų būti reikalinga tokio amžiaus vaikų išlaikymui, užtikrinanti tik pačius būtiniausius vaikų poreikius. Atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį,darbingumo lygį, jų nepilnamečių dukterų poreikius, iš atsakovo priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį priteistina po 160 eurų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jų pilnametystės (CK 3.194 straipsnis, 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis). Išlaikymo forma periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį labiausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus gauti kasdienį išlaikymą, užtikrinantį jam pilną aprūpinimą, nežeminantį jų ir su jais gyvenančio tėvo ar motinos orumo, tačiau atsižvelgiant ir į išlaikymą privalančio teisti tėvo ar motinos galimybes dirbti, turtinę padėtį, socialinį statusą. Tėvams išsituokus vaikų turtinė padėti negali žymiai pablogėti.

Išlaikymas nepilnamečiams vaikams iš atsakovo priteistinas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, atsižvelgiant į tai, kad buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Nepilnamečiams vaikams priteistų piniginių išmokų tvarkytoja uzufrukto teisėmis skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnis, 3.190 straipsnio 1 dalis). Ieškovei išaiškintina, kad vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaikų interesais (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Ieškinio dalis dėl priteisimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 282 straipsnio 1 dals 1 punktas).

Dėl turto padalijimo

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Tuo pačiu pasisakyta, kad santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą. Taigi, kai teismas sprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo santuokos metu įgyto turto padalijimo natūra principo, tai jis turi konstatuoti objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, kurie pateisintų tokį nukrypimą, egzistavimą. Tai yra teismas turi įvertinti, ar yra sąlygos spręsti, kad natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, todėl turtas gali būti priteisiamas natūra vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Toks teismo sprendimas turi būti pagrįstas faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios leistų konstatuoti, kad, pirma, natūra turto padalyti sutuoktiniams negalima ir, antra, sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, turi galimybę kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais, t. y. teismas turi įsitikinti, kad tokiu sprendimu nebus pažeidžiamas proporcingumo principas, reikalaujantis, kad naudojamos priemonės atitiktų siekiamą tikslą, o išimtys iš bendrų taisyklių būtų adekvačios keliamiems tikslams. Toks aiškinimas atitiktų anksčiau minėtos CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą šios teisės normos aiškinimą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-916/2016 ). Teismų praktikoje dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pripažįstama, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies vertę. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę. Rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką esminis reikalavimas nustatant kompensaciją (jos dydį) – kad ji būtų teisinga. Nurodyti išaiškinimai suformuluoti bylose dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau kriterijai, kuriais remiantis nustatomas priteistinos piniginės kompensacijos dydis, yra tapatūs, kadangi tiek vienu, tiek kitu atveju kompensuojama už bendraturčiui priklausančią turto dalį. Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad, dalijant turtą, būtų nustatyta jo tikroji vertė. Be to šioje byloje yra duomenų, kad šalys iš esmės įgijo nekilnojamąjį turtą (nusipirko žemės sklypą ir tame sklype pasistatė gyvenamąjį namą dar iki santuokos įregistravimo.

Pagal nustatytą teisinį reguliavimą nutraukiant santuoką turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas laikosi praktikos, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai turi būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis).

Be to CK 3.87 ir 3.88 straipsniuose įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė. Nutraukus santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės taikomos tos pačios teisinės pasekmės kaip ir nutraukus santuoką abiejų sutuoktinių bendru prašymu (CK 3.61 straipsnio 3 dalis). Aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių nenustatyta (CK 3.123 str.). Santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltė, nepilnamečiai vaikai lieka gyventi su ieškove, iš atsakovo priteisiamas išlaikymas nepilnamečiui vaikams periodinėmis išmokomis.

Teismas, dalydamas sutuoktinių turtą, atsižvelgia į tas aplinkybes, kurias šalys pripažįsta (CPK 187straipsnis), stengiasi padalyti sutuoktinių turtą kiek tai įmanoma, kad liktų kuo mažiau sąlyčio taškų ir nekiltų naujų ginčų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad dalijant bendrą sutuoktinių turtą teismas, nustatydamas kiekvienam iš jų tenkančią turto dalį, vadovaujasi CK nuostatomis ir atsižvelgia į šalių nurodytas aplinkybes bei prašomus turto padalijimo būdus. Teismas turi atsižvelgti į tai, kad bendraturčių interesų pusiausvyra nebūtų neproporcingai pažeista, kiekvienu atveju būtina atsižvelgti į konkretaus turto savybes, jo paskirtį, galimybes turtu naudotis, jį išlaikyti ir panašiai.

Šalys įgijo dalį žemės sklypų bendrosios jungtinės nuosavybės teise su kitais asmenimis. Įgytos žemės sklypų dalys priklauso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise, preziumuojant lygias sutuoktinių dalis. Tokiomis dalimis turtas ir dalytinas. Byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnis).

Abi šalys prašo priteisti tuos žemės sklypus kiekvienam iš jų. Nustatyta, kad šalis priklauso tik vienas penktadalis žemės sklypų, likusi dalis tų žemės sklypų priklauso atsakovo giminaičiams, žemės sklypai yra nėra dideli, padalijus sutuoktiniams jiems priklausančias žemės sklypų dalis, jiems tenkančios dalys būtų pernelyg mažos žemėnaudos požiūriu. Atsižvelgiant į tai, šalių nekilnojamasis turtas padalytinas taip: ieškovei priteistina 1/5 dalis 1,3000 ha ploto žemės sklypo, esnačio (duomenys neskelbtini), atsakovui - 1/5 dalį 0,2900 ha ploto žemės sklypo, 1/5 dalį 0,5000 ha ploto žemės sklypo,

Šalys nurodė, kad jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso kilnojamojo turto, kurį taip pat prašo padalyti. Dalį to turto yra jau pasiėmusi ieškovė. Dėl kilnojamojo turto iš esmės jokių dokumentų nepateikta, išskyrus motobloko (duomenys neskelbtini) garantinį taloną. Dėl dalies kilnojamojo turto (baldų, įrankių, žvejybos reikmenų) šalys nesutaria apskritai juos esant, nurodo, kad kai kurie jų priklausė namo, kurį jie nuomojo, kai gyveno kartu, savininkei ir panašiai. Bylos nagrinėjimas buvo atdnaujintas pasiūlius šalims pateikti papildomus įrodymus. Padalydamas tokį turtą teismas spręstų galimai dėl šalims nepriklausančio turto. Taip pat yra nesutarimų dėl valties, kurią atsakovas nurodė pardavęs, vertės bei uosinių malkų, todėl jų vertė nustatytina vidutiniškai pagal šalių nurodytas vertes. Pardavęs valtį atsakovas panaudojo gautas lėšas savo asmeniniams poreikiams tenkinti, ir taip sumažino šeimos turto masę. Abejonių nekeliančiais faktais (garantiniu talonu ir šalių paaiškinimais) įrodyta, kad bendra dalytino turto vertė 3 149 eurai: žemės sklypų dalys ir kilnojamasis turtas: motoblokas su priekaba, šaldiklis, virtuvinis kampas, klozetas, trimeris, žoliapjovė, viryklė, skalbimo mašina, vambzdžiai, vandens siurbliai, dviratis, malkos. Ieškovei prriteistina motoblokas (duomenys neskelbtini) 700 eurų vertė, šaldiklis 30 eurų vertės, virtuvinis kampas 40 eurų vertės, klozetas 30 eurų vertės, trimeris (duomenys neskelbtini) 100 eurų vertės, žoliapjovė 50 eurų vertės, viryklė 40 eurų, motobloko priekaba 200 eurų vertės, viso turto už 1450 eurų; atsakovui - valtis su varikliu 750 eurų vertės, skalbimo mašina 40 eurų vertės, 3 vamzdžiai po 5 metrus 30 eurų vertės, 2 vnt. vandens siurblių 30 eurų vertės, dviratis 50 eurų vertės, malkos 600 eurų, viso turto už 1699 eurų. Valtis įtraukta į dalijamų daiktų balansą ir priteista atsakovui, kuris pats pripažino ją pardavęs. Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei šalys dėl dalytino turto vertės nesusitaria, kiekviena iš jų turi teisę remtis savo pateikiama turto verte ir ją įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012). Šalims papildomų įrodymų dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto vertės nepateikus, teismas dalytino turto vertę nustato pagal byloje esančius įrodymus, kuriais jis suformuluoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 30 punktas).Iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 124,50 Eur piniginė kompensacija už jam tenkančią didesnę turto dalį.

Ieškovė, prašydamas priteisti kompensaciją privalėjo pateikti įrodymus, jog atsakovas savo veiksmais sumažino šalių bendrą turtą, tačiau jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų į bylą nepateikė, tokį savo reikalavimą grindžia tik savo paaiškinimais apie sumokėtas baudas. Įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu . Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą . Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas priteisti kompensaciją dėl turto vertės sumažinimo atmestinas.

Kiti klausimai.

Abiems šalims byloje buvo suteikta valstybės garantuojama ir 100 procentu apmokama teisinė pagalba. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš šalių nepriteistinos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas).

Teismo 2022 m. birželio 8 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikino išlaikymo priteisimo, naikintinos nuo sprendimo priėmimo dienos (CPK 150 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalis 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilnio proceso kodekso 541 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir K. S. (pavardė iki santuokos sudarymo P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti šalims tas pačias pavardes: S., S..

Nepilnamečių G. S., gimusios (duomenys neskelbtini), ir S. S., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su jų motina K. S., gimusia (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo M. S., gimusio (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametėms dukterim G. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir S. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kiekvienai po 160,00 Eur (po vieną šimtą šešisdešimt eurų) kas mėnesį mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos 2022 m. lapkričio 11 d. iki joms sueis pilnametystė.

Nepilnametėms G. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir S. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo tvarkytoja paskirti ieškovę K. S., gimusią (duomenys neskelbtini).

Nustatyti tokią atsakovo M. S. bendravimo su nepilnametėmis dukromis G. S., gimusia (duomenys neskelbtini), ir S. S., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią atsakovas galėtų bendrauti šalių sutarimu, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius ir interesus

ieškovei K. S. priteisti ir pripažinti asmeninės nuosavybės teises į:

1/5 dalį žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 260,00 Eur vertės, motobloką (duomenys neskelbtini) 700 eurų vertė, šaldiklį 30 eurų vertės, virtuvinį kampą 40 eurų vertės, klozetą 30 eurų vertės, trimerį (duomenys neskelbtini) 100 eurų vertės, žoliapjovę 50 eurų vertės, viryklė 40 eurų, motobloko priekabą 200 eurų vertės, viso turto už 1450 eurų;

atsakovui M. S. priteisti ir pripažinti nuosavybės teises į:

1/5 dalį 0,29 ha ploto žemės ūkio pskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 86,00 Eur vertės, 1/5 dalį 0,50 ha ploto žemės ūkio pskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 113,00 Eur vertės, valtį su varikliu 750 eurų vertės, skalbimo mašiną 40 eurų vertės, 3 vamzdžius po 5 metrus 30 eurų vertės, 2 vnt. vandens siurblių 30 eurų vertės, dviratį - 50 eurų vertės, malkos 600 eurų, viso turto už 1699 eurų.

Priteisti iš atsakovo M. S. ieškovės K. S. naudai 124,50 Eur piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Likusioje dalyje priešieškinį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus jo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Teismo 2022 m. birželio 8 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo priteisimo panaikinti nuo sprendimo paskelbimo dienos.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai nuo sprendimo paskelbimo dienos.

Sprendimui įsiteisėjus jo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.