Marijampolės apylinkės teismo nutartis

institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK) įgaliotam atstovui nedalyvaujant,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nubausto asmens S. M. skundą dėl ne teismo tvarka Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos E. S. 2024 m. sausio 19 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-338-2024 dalies pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja E. S. 2024 m. sausio 19 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-338-2024, kuriuo S. M., gimusią (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini), pripažino kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) ANK 422 straipsnio 5 dalį dėl to, kad ji 2023 m. gruodžio 25 d., 10.14 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį būdama neblaivi, kai jai alkoholio matavimo prietaisu jai buvo nustatytas 0,66 promilių girtumas. Už tai asmeniui paskirta 800 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių.

Marijampolės AVPK pateikė prašymą bylą nagrinėti jų įgaliotam atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir pažeidėjos kaltės nėra, skundu prašoma pakeisti skundžiamą nutarimą, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skirti kuo trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones terminą.

Nurodytas prašymas argumentuojamas tuo, kad pareiškėja alkoholį vartojo iš vakaro, vairuojant nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų KET reikalavimų. Iki šio įvykio nėra padariusi jokio administracinio nusižengimo, turi virš 15 metų vairavimo stažą.

Teismas, vertindamas nurodytą skundo argumentą, pritaria institucijos atsiliepime esačiai pozicijai, kad alkoholis veikia žmogaus psichiką, lėtina reakciją, alkoholis sumažiną regėjimo aštrumą, pablogina periferinį regėjimą. Dėl ko neigiamas alkoholio poveikis pasireiškia visiems, nepriklausomai nuo jų turimo vairavimo stažo. Turintis ilgametę vairavimo patirtį ir KET reikalavimus žinantis vairuotojas privalo suvokti neigiamą alkoholio įtaką gebėjimui vairuoti transporto priemones.

Teismas pažymi, jog tuo atveju, jei asmuo būdamas neblaivus sukelia eismo įvykį, kurio metu apgadinamas kitiems asmenims priklausantis turtas ar sužalojami kiti asmenys, jis, priklausomai nuo sukeltų padarinių, yra traukiamas atsakomybėn pagal kitus ANK ar Baudžiamojo kodekso straipsnius. Šiuo atveju asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal ANK 422 str. 5 d. numatyto nusižengimo padarymą, šio nusižengimo sudėtis yra formali, o neteisėtas yra pats vairavimo esant neblaiviam faktas. Taigi šio numatyto pažeidimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas, o ne kilę padariniai, dėl to nėra pagrindo pritarti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentui, kad sprendžiant dėl nuobaudos už vairavimą būnant neblaiviam individualizavimo, reikia atsižvelgti į tai, jog asmuo nepadarė kitų minėtų administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų, t y. nesukėlė padarinių, nes kitu atveju šio asmens veika ir būtų kvalifikuota pagal minėtus kitus atsakomybę už konkrečius padarinius numatančius straipsnius (2018-03-29 Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-107-557/2013).

Pareiškėja nurodo, kad važiavo kartu su gyvenimo draugu J. B. Policijos pareigūnas reido metu patikrinęs jam blaivumą ir surašęs administracinio nusižengimo protokolą už vairavimą neblaiviam, paklausė Juozo, ar pareiškėja turi teisę vairuoti, jis policijos pareigūnui atsakė, kad teisę vairuoti turi ir supratus, kad pareiškėja gali patraukti automobilį į saugesnę, netrukdančią eismui, vietą, patraukė Juozo vaduotą automobilį. Po gyvenimo draugo J. B. blaivumo patikrinimo suabejojo, gal pareiškėjai taip pat prieš patraukiant automobilį, reikia pasitikrinti blaivumą pareigūnų alkotesteriu. Tačiau supratus, kad policijos pareigūnas leido automobilį perstatymas į saugesnę, netrukdančią eismui, vietą, pareiškėja sėdo už automobilio vairo.

Teismas, vertindamas nurodytus pareiškėjos teiginius, atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamame nutarime yra nurodyta, jog administracinio nusižengimo byloje yra vaizdo įrašas, kuriame fiksuotas policijos pareigūnų ir S. M. gyvenimo draugo pokalbis, kuriame fiksuota, jog sutuoktiniui nustačius neblaivumą, policijos pareigūnė jam nurodo, jog jis turi susirasti blaivų vairuotoja, o jis atsako, tai vairuoja draugė, policijos pareigūnė atsako, tai sėskit į automobilį surašysiu protokolą ir ateisit. Taip pat yra vaizdo įrašas, kai sustabdoma S. M., jos policijos pareigūnas paklausia, ar ji turi teisę vairuoti ir ar ji nėra vartojusi alkoholio. Ji atsako, jog alkoholį vartojo tik vakar, policijos pareigūnas paklausia, kodėl ji vairuoja jai vartojo alkoholio, ji atsako, jog vartojo tik vakar. Policijos pareigūnas, jai nurodo, jog ji turi būti įsitikinusi, jog yra blaivi, jei pasirenka vairuoti, po ko ji patikrinama alkoholio kiekio matuokliu ir jai nustatomas neblaivumas. Iš vaizdo įrašų, niekur nėra fiksuota, jog policijos pareigūnas, būtų nurodęs, S. M. vairuoti transporto priemonę, be to S. M. turėjo įvertinti tai, jog ji iš vakaro buvo vartojusi alkoholio, tuo labiau, kai prieš tai jos gyvenimo draugui jau buvo nustatytas neblaivumas, ne vien kaip nurodyta prašyme pasikliauti savo gera savijauta. S. M. žinodama, kad iš vakaro vartojo alkoholinius gėrimus, pati laisva valia pasirinko, vairuoti transporto priemonę. Jos pasirinktas elgesio variantas buvo neteisėtas, užtraukiantis administracinę atsakomybę. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus bei draudimus, taigi – ir KET 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems. Kartu tai reiškia, kad asmuo, vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad yra blaivus. Taigi, tyčinė kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, kad, esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021).

Skunde taip pat nurodoma, kad pareiškėja automobilį vairavo labai trumpą atstumą, apie 10 metrų, šviesiu paros metu.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad trumpo atstumo važiavimas šviesiu paros metu nemažina padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, kadangi, įstatymų leidėjas pažeidėjo padarytą nusižengimą priskiria vienam iš pavojingiausių administracinių nusižengimų. Pareiškėja automobilį vairavo Marijampolės mieste, apgyvendintoje teritorijoje, kas reikalauja didesnio vairuotojo atidumo ir gebėjimų, esant reikalui, laiku sureaguoti į galinčią netikėtai pasikeisti situaciją, o kuriuos apsvaigimas nuo alkoholio mažina, taip neabejotinai keldamas didelę grėsmę eismo saugumui, savo ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei.

Pareiškėja teigia, kad administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, ne dėl tyčios.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nors ANK 422 straipsnio 5 dalyje nėra tiesiogiai nurodyta kaltės forma, tačiau iš šioje normoje aprašyto nusižengimo sudėties matyti, kad jis paprastai padaromas tyčia. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus bei draudimus, taigi – ir KET 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems. Kartu tai reiškia, kad asmuo, vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad yra blaivus. Taigi, tyčinė kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, kad, esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021). Teismo vertinimu, ANK 425 straipsnio 5 dalyje nurodytą nusižengimą asmuo padarė tyčia, t. y. žinodamas, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones neblaiviam, po alkoholio vartojimo, neįsitikino, jog yra blaivus ir gali vairuoti transporto priemonę.

Skunde rašoma, kad pareiškėja dirba sandėlininke įmonėje (duomenys neskelbtini). Nuvykimui į darbo vietą, yra ypatingai svarbu turėti galimybę vairuoti transporto priemonę. Gyvenamoji vieta nuo darbo nutolusi 10 kilometrų. Į darbo vietą reikia atvykti anksti ryte arba baigti darbą vėlai vakare. Viešojo transporto tokiu laiku nėra. Netekusi teisės vairuoti, netektų darbo, prarasčiau vienintelį pajamų šaltinį, tai sukeltų nepakeliamą finansinę naštą man ir artimiesiems. Dėl mažos darbo pasiūlos gyvenamojoje vietoje, kitą darbą susirasti būtų ypač sudėtinga. Gyvena (duomenys neskelbtini), viešojo transporto infrastruktūra nėra taip gerai išvystyta, kaip mieste ir šalia darbo vietos susisiekimas viešuoju transportu itin prastas, artimiausia viešojo transporto stotelė už 2 kilometrų. Teisė vairuoti transporto priemones reikalinga pasirūpinti sergančia mama, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Dėl suprastėjusio mobilumo jai reikalinga pagalba lankantis pas gydytojus, mama automobilio neturi. Teisės vairuoti turėjimas ypač reikšmingas besirūpinant mamos sveikata ir privalomai vykstant į medicinos įstaigas. Taip pat rūpinasi mamos buitimi ir finansine padėtimi. Pačios pareiškėjos sveikatos priežiūros tikslais yra svarbu turėti galimybę vairuoti transporto priemonę, jai diagnozuota (duomenys neskelbtini). Dėl nurodytų diagnozių būtina vykti į gydymo įstaigas, sekti sveikatos sutrikimų eigą, paskirtą gydymą, gauti būtinus vaistus.

Vertindamas šiuos argumentus, teismas pažymi, kad būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių teismų praktikoje išskirtine aplinkybe nelaikomas (Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-225-530-2016; Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-773-290/2016; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-89-651/2017, Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-37-530/2018). Šiame kontekste pažymima tai, jog asmuo iki pažeidimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbui ir artimųjų priežiūrai, tačiau ši aplinkybė nebuvo pakankama, kad sulaikytų jį nuo nusižengimo padarymo. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, o vien tai, jog vairuotojo pažymėjimas reikalingas asmeninių bei šeimos poreikių ir prisiimtų finansinių įsipareigojimų tenkinimui, nesuteikia prioriteto administracinei atsakomybei švelninti. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens interesai negali būti svarbesni už visos visuomenės viešąjį interesą užtikrinti saugumą keliuose, eliminuoti neblaivius vairuotojus.

Pareiškėjos padarytas administracinis nusižengimas yra ypač sunkus, kuriuo kėsinamasi į kitų eismo dalyvių teises ir laisves, parodantis atsakomybės visuomenei neturėjimą ir galėjęs sukelti itin sunkias pasekmes. Pažeidimą padariusiam asmeniui atsiradę nepalankūs, nemalonūs padariniai yra būtina sąlyga, nes paskyrus švelnesnę nuobaudą nei numato įstatymas, nebus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-41-2014, 2AT-9-746-2015).

Teismo manymu, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti. Asmuo, žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra svarbi, šia specialia teise naudojosi neatsakingai, todėl administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui. Tai, kad asmuo, nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, elgdamasis itin lengvabūdiškai pablogino savo padėtį, yra tik jo paties netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas.

Skunde išdėstytų argumentų visuma, nesuteikia jokio teisinio pagrindo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskirtą poveikio priemonę sušvelninti, paskiriant trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba asmeniui išvis neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas parinktas pagrįstai, įvertinus asmenybę bei tai, kad nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymima, kad skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Klaipėdos apygardos 2017 m. gegužės 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-256-651/2017).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas netenkinamas, Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos E. S. 2024 m. sausio 19 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-338-2024 paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Pareiškėjos S. M. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.