- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-12-20
- Bylos Nr.
- 1A-308-616/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00169-2023-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernesta Montvidienė, Gražvydas Poškus, Laisvydas Zederštremas
- Nuteistasis
- D. P.
- Advokatai
- Edmundas Jankaitis
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.14.1.2.1Atvira vagystė (BK 178 str. 2 d.)
- 1.2.14.1.2.3Automobilio vagystė (BK 178 str. 2 d.)
- 2.4.2.1Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos (BPK 320 str. 3, 5 d.)
- 2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
Įžanginė dalis
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.10.1; 1.2.14.1.2.1; 1.2.14.1.2.3; 2.4.2.1; 2.4.6.4.1
2023 m. gruodžio 20 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. spalio 10 d. nuosprendžio, kuriuo D. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirtos bausmės:
pagal BK 178 straipsnio 2 dalį areštas 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.
pagal BK 178 straipsnį 5 dalį areštas 25 (dvidešimt penkioms) paroms.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir D. P. paskirta subendrinta bausmė areštas 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. P. paskirta bausmė areštas 30 (trisdešimčiai) parų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme 40 (keturiasdešimt) parų arešto, ir D. P. paskirta subendrinta galutinė bausmė areštas 55 (penkiasdešimt penkioms) paroms.
Arešto bausmę paskirta atlikti Šiaulių kalėjime.
Arešto bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo D. P. atvykimo į arešto bausmės atlikimo vietą arba jo faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, jei to prireiktų.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, D. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant iš uždraustos veikos gautą rezultatą – 50 eurų (penkiasdešimt eurų).
Nuspręsta daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1. Kompaktinę plokštelę su parduotuvės vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga, per visą jos saugojimo laiką; 2. Automobilį „R. E.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) grąžintą savininkui V. P., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti V. P. neribotam disponavimui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. D. P. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2022 m. gruodžio 31 d., apie 7 val. 26 min., iš (duomenys neskelbtini), esančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, nesumokėjęs už alkoholį, atvirai, matant pardavėjai D. Ž., pagrobė 0,5 litro talpos, 18,50 eurų vertės alkoholio butelį „Saaremaa Vodka“, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 18,50 eurų turtinę žalą.
2. Be to, D. P. pagal BK 178 straipsnio 5 dalį nuteistas už tai, kad pavogė svetimą turtą, tai yra 2023 m. balandžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, bet ne vėliau kaip iki 2023 m. balandžio 15 d., iš (duomenys neskelbtini), esančio kiemo, tyčia pagrobė svetimą, V. P. priklausantį, nedidelės vertės turtą – 300 eurų vertės automobilį „R. E.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tuo padarydamas nukentėjusiajam V. P. 300 eurų turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu nuteistas D. P. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. spalio 10 d. nuosprendį ir taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti.
Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais.
3.1. Apelianto teigimu, jis kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino visiškai, dėl to byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas, teismas D. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas bei nuoširdžiai gailisi. Tačiau teismas, paskyręs D. P. trumpalaikio laisvės atėmimo bausmę – areštą, sprendė, kad nuteistajam D. P. nėra pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimo ( BK 75 straipsnis). Nuteistojo nuomone, toks teismo sprendimas nėra pagrįstas, todėl apeliaciniu skundu prašo nuosprendį šioje dalyje pakeisti.
3.2. Apeliantas nurodo, kad nusikalstamas veikas, už kurias Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu yra nuteistas 2023 m. spalio 10 d., padarė 2022 m. gruodžio 31 d. (BK 178 straipsnio 2 dalis) ir ne vėliau kaip 2023 m. balandžio 15 d. (BK 178 straipsnio 5 dalis). Kauno apylinkės teismo arešto bausme, taikant BK 75 straipsnį, D. P. nuteistas 2023 m. balandžio 18 d. Apeliantas daro išvadą, jog nusikalstamos veikos, už kurias jis nuteistas Šiaulių apylinkės teismo, padarytos anksčiau nei jis buvo nuteistas arešto bausme Kauno apylinkės teismo.
3.3. Teigia, dėl vagystės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteistasis susitaikęs, atlyginęs padarytą turtinę žalą. Dėl automobilio vagystės susitaikė su tėvu V. P., jam padarytą žalą atlygino, atsiprašė, tėvas jam atleido. Su tėvu santykiai geri, jis jokių pretenzijų neturi. Minėtų nusikalstamų veikų padarymo metu teistas nebuvo. Nuteistasis vykdo individualią veiklą, be to, yra sudaręs statybos darbų rangos sutartį ir gavęs avansą už šios sutarties įvykdymą, turi įsipareigojimą atlikti darbus suderintu laiku. Mano, jog nuteistojo resocializacijos ir socialinės integracijos procesai būtų sėkmingesni jam esant laisvėje. Nuteistasis dar kartą prašo juo pasitikėti ir suteikti galimybę taisytis be realios arešto bausmės atlikimo. Tvirtai pažada dorai elgtis, laikytis visuomenėje leistinų normų ir nebedaryti jokių nusikalstamų veikų.
4. Atsiliepimų į nuteistojo D. P. apeliacinį skundą negauta.
5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė Elona Korostina prašė nuteistojo D. P. apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjas advokatas Edmundas Jankaitis prašė apeliacinį skundą tenkinti.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
6. Nuteistojo D. P. apeliacinis skundas tenkintinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu nuteistasis D. P. kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos juridinės kvalifikacijos neginčija, taip pat neginčija parinktos bausmės rūšies ar jos trukmės, tačiau prašo taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti.
Dėl BK 75 straipsnio taikymo
8. BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 3 mėnesių iki 1 metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).
9. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, netaikydamas nuteistajam D. P. bausmės vykdymo atidėjimo instituto, savo sprendimą išsamiai motyvavo, kaip to reikalauja baudžiamasis įstatymas, tačiau teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, įvertinusi D. P. charakterizuojančius duomenis, priėjo išvadą, jog sutiktina su D. P. skundo argumentu, kad nusikalstamas veikas, už kurias jis buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė anksčiau nei buvo nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu, kuriuo jam buvo paskirta arešto bausmė ir, vadovaujantis BK 75 straipsniu, taikytas bausmės vykdymo atidėjimas skiriant intensyvią priežiūrą ir įpareigojimus.
10. Kadangi nusikalstamos veikos, už kurias apeliantas buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu 2023 m. spalio 10 d., buvo padarytos 2022 m. gruodžio 31 d. ir ne vėliau kaip 2023 m. balandžio 15 d., o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendis priimtas 2023 m. balandžio 18 d., pirmosios instancijos teismas pagrįstai subendrino Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtas arešto bausmes taikydamas BK 63 straipsnio nuostatas ir paskirdamas galutinę subendrintą bausmę areštą įstatymo nuostatų nepažeidė. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs, jog nuteistasis nusikalstamas veikas, už kurias buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė anksčiau nei buvo priimtas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendis, vadinasi, nusikalstamų veikų padarymo metu buvo neteistas, nepagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju nėra įstatymų numatyto pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir tokiu būdu pablogino nuteistojo teisinę padėtį, todėl skundžiamas nuosprendis toje dalyje keistinas.
11. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai be formalių pagrindų (asmuo pirm kartą nuteistas arešto bausme), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti netaikant realaus bausmės atlikimo. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus dėl to pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-179-693/2017, 2K-27-976/2020, 2K-4-387/2023 ir kt.). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).
12. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, jog bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas veiksmingiausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinimo poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Teismas, parinkdamas ir skirdamas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, paprastai įvertina galimą jų poveikį nuteistajam, taikymo prasmingumą, nuteistojo galimybes įvykdyti jam skiriamas pareigas ir t. t.
13. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas visiškai pripažino padaręs nusikalstamas veikas, savo elgesį vertino kritiškai, yra jauno amžiaus, vykdo individualią veiklą, pirmosios instancijos teismui pateikė 2023 m. balandžio 10 d. Statybų rangos sutartį, iš teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme protokolo matyti, jog apeliantas nurodė, kad su nukentėjusiuoju V. P. susitaikė, žalą atlygino, šis apeliantui jokių pretenzijų neturi. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju yra ne tik formalūs pagrindai taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą pagal BK 75 straipsnį, tačiau ir apelianto asmenybė, jo paties nusikalstamų veikų vertinimas ir požiūris į geros moralės normoms priešingą elgesį bei nusikalstamų veikų pavojingumas ir jų padarymo aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės ir suteikiant galimybę įrodyti, jog jis gali elgtis tinkamai ir gyventi nepažeidžiant įstatymų.
Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo
14. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2023 m. gruodžio 6 d. pažymą Nr. (APD-2023-16554 (b. l. 80), kuria prašoma iš D. P. valstybei priteisti 86,67 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, tai yra už gynėjo advokato Edmundo Jankaičio nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
15. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).
16. Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.
17. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. spalio 10 d. nuosprendį apskundė nuteistasis D. P.. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis D. P. pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartimi nuteistajam D. P. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas Edmundas Jankaitis (b. l. 78).
18. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, apeliacinio teismo teisėjų kolegija nuteistojo D. P. apeliacinį skundą tenkina. Atsižvelgusi į tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo skundžiamas ne visa apimtimi, į tai, kad byla apeliacine tvarka išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, nebuvo atliekamas įrodymų tyrimas, apsiribota baigiamosiomis kalbomis, teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą D. P. apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Nuteistojo D. P. apeliacinį skundą tenkinti.
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. spalio 10 d. nuosprendį pakeisti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos subendrintos galutinės bausmės arešto 55 (penkiasdešimt penkioms) paroms vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams ir paskirti intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nustatant pareigą būti savo gyvenamosios vietos adresu nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, o taip pat tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.
Kitą Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. spalio 10 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeista.
Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl patirtų išlaidų teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą priteisimo.