- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-10-10
- Bylos Nr.
- 1-1237-1204/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00169-2023-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Diana Jakubėnė
- Kaltinamasis
- D. P.
- Nukentėjusysis
- V. P.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2023 m. sausio 13 d. nutarimu, patvirtintu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 16 d. nutartimi, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su (duomenys neskelbtini) įgaliotu atstovu, ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-00169-23 buvo nutrauktas, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2023 m. birželio 28 d. nutarimu, patvirtintu 2023 m. birželio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi, ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-00169-23 buvo atnaujintas, teistas Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 60 parų areštu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinti 1/3 ir skirta 40 parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 75 straipsniu, arešto bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. P. kaltinamas tuo, kad 2022 m. gruodžio 31 d., apie 7 val. 26 min., iš (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės (duomenys neskelbtini), nesumokėjęs už alkoholį, atvirai, matant pardavėjai D. Ž., pagrobė 0,5 litro talpos, 18,50 eurų vertės alkoholio butelį „Saaremaa Vodka“, tuo padarydamas (duomenys neskelbtini) 18,50 eurų turtinę žalą.
Be to, D. P. kaltinamas tuo, kad pavogė svetimą turtą, tai yra 2023 m. balandžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, bet ne vėliau kaip iki 2023 m. balandžio 15 d., iš (duomenys neskelbtini), esančio kiemo, tyčia pagrobė svetimą, V. P. priklausantį, nedidelės vertės turtą – 300 eurų vertės automobilį „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tuo padarydamas nukentėjusiajam V. P. 300 eurų turtinę žalą.
Kaltinamasis D. P. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino visiškai ir teisiamajame posėdyje parodė, kad 2002 m. gruodžio 31 d., anksti ryte, iš (duomenys neskelbtini), esančios parduotuvės (duomenys neskelbtini), nesumokėjęs už alkoholį, atvirai pasisavino vieną butelį 0,5 litrų talpos „Saaremaa Vodka“. Žala atlyginta. Labai gailisi. Gavosi nesklandumas dėl to, kad buvo išgėręs. Žinojo, kad tokiu laiku alkoholis nepardavinėjamas. Norėjo susimokėti ir turėjo pinigų, bet pardavėja jam nepardavė alkoholio. Be to, 2023 metų balandžio mėnesį, tiksliai nenustatytą dieną, iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo pagrobė automobilį „Renault Espace“, kuris priklausė jo tėčiui V. P.. Ta mašina stovėjo jo kieme. Jis tėčiui skambino ir sakė, kad jis pasiimtų tą mašiną, tačiau jis mašinos nepasiėmė. Jam nebuvo duotas leidimas paimti mašiną. Jis suprato, kad daro tai tyčia, bet nesitikėjo, kad tėtis parašys pareiškimą. Žinojo, kad automobilis priklauso tėčiui, tik nežinojo ar mašina registruota jo vardu. Žino, kad jam nepriklausančio daikto imti negalima. Labai dėl to gailisi. Mašiną pardavė už 50 eurų, tuos pinigus vėliau grąžino tėvukui, kad kažkiek padengtų žalą. Nukentėjęs tėvas dabar jam neturi jokių pretenzijų, yra atsiskaitęs.
Po kaltinamojo D. P. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus pačiam kaltinamajam, prokurorei ir gynėjui, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo D. P. kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas yra įrodyta ne tik jo parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, tačiau ir kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais, įrodymais:
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje
D. P. parodymais, kad 2022 m. gruodžio 30 d. jis vartojo alkoholį. 2022 m. gruodžio 31 d. ryte, apie 7 val. jis norėjo „atsipagirioti“, todėl nuėjo į (duomenys neskelbtini) esančią parduotuvę (duomenys neskelbtini). Kai nuėjo į parduotuvę, buvo jau po 7 val. Parduotuvėje prie prekystalio sėdėjo viena pardavėja, ji buvo jauno amžiaus, ją matė pirmą kartą. Jis ėjo į skyrių, kuriame buvo parduodamas alkoholis. Pardavėja jam pasakė, kad jis ten neitų, nes alkoholio skyrius nedirba. Pardavėjai pasakė, kad eina pažiūrėti kainų, tačiau jau buvo nusprendęs pavogti alkoholio butelį, nes pinigų jis neturėjo. Priėjęs prie alkoholio lentynų, iš jos paėmė patį pirmą pasitaikiusį alkoholio butelį, kuris buvo 0,5 l talpos, buvo plastikinis butelis. Kokia jo kaina buvo, koks pavadinimas, kokio stiprumo, jis net nežiūrėjo. Pavogęs degtinę jis ją laikydamas dešinėje rankoje išsinešė iš parduotuvės. Kad pavogė degtinės butelį, pardavėja tikrai matė, jis laikydamas butelį praėjo pro prekystalį, prie kurio ta pardavėja buvo, ji jam dar kažką sakė, bet jis iš parduotuvės išėjo. Išėjęs į lauką degtinės butelį prasuko, iš viso butelio atsigėrė, ji buvo labai neskani, dabar supranta, kad dėl stiprumo. Degtinės butelį jis atidavė pažįstamui, nes ji jam nepatiko, tačiau pažįstamo asmenybės jis nenurodys, jis apie vagystę nieko nežino. Kad padarė nusikalstamą veiką, supranta ir dėl to labai gailisi (1 t., b. l. 132-135).
Liudytojos D. Ž. parodymais, kad 2022 m. gruodžio 31 d. 7 val. ji atėjo į darbą, į parduotuvę (duomenys neskelbtini), kurioje dirba pardavėja. Apie 7.25 val. ji parduotuvėje (duomenys neskelbtini) stovėjo už prekystalio ir pildė dokumentus, kaip į parduotuvę įėjo vyriškis apie 180 cm ūgio, trumpai kirptų plaukų, tamsios spalvos, buvo apsirengęs juodos spalvos ploną megztuką, džinsines kelnes. Minėtą vyriškį matė pirmą kartą, anksčiau jo nėra mačiusi, nors parduotuvėje dirba apie 3 metus ir dauguma žmonių žino iš matymo. Minėtas vyriškis sustojo prie prekystalio vartų alkoholio skyriaus, jis jos paklausė, ar gali apžiūrėti alkoholio skyrių. Ji jam atsakė, kad ne, nes dar nedirba. Jis jos neklausė ir ėjo tolyn link alkoholio skyriaus. Pamačiusi, kad vyriškis nereaguoja į jos pasakymą, išėjo iš už prekystalio link alkoholio skyriaus ir pamatė, kaip minėtas vyriškis pasiima alkoholio butelį nuo lentynos ir išeidinėja lauk iš alkoholio skyriaus. Pamačiusi, kad vyriškis ima butelį, ji pradėjo šaukti kolegę, kuri dirbo tuo metu su ja kartu, bet ji jos neišgirdo, nes buvo parduotuvės antrame aukšte. Ji labai išsigando ir tam vyriškiui nebegalėjo pasakyti nei žodžio, kad paliktų butelį ar nevogtų. Ji akivaizdžiai matė, kaip vyriškis rankoje laikydamas butelį išėjo iš parduotuvės. Prieš išeidamas iš parduotuvės vyriškis jai pasakė: „nieko tu nematei“. Į kurią pusę nuėjo vyriškis, ji nematė. Aiškiai matė, kaip vyriškis rankose laikė 0,5 litro plastikinės talpos degtinės butelį 80 %. Kadangi yra ne kartą dirbusi alkoholio skyriuje, labai gerai žino, kaip atrodo ir kokie buteliai yra alkoholio skyriuje. Grįžo už prekystalio, buvo labai išsigandusi, nežinojo ką daryti, pasimetė ir nesuprato, kad reikia paskambinti bendruoju pagalbos telefonu ir informuoti apie įvykį. Kiek ji dirba parduotuvėje, tai buvo toks pirmas įvykis. Apie 7.35 val. į parduotuvę atėjo (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotojas A. J.. Apsaugos darbuotojas darbą pradeda dirbti nuo 8 val. Ji iškart A. J. pasakė, kad apie 7.30 val. atėjo į parduotuvę vyriškis ir pavogė alkoholio butelį. Jo paprašė atsisukti vaizdo stebėjimo kameras, kad galėtų peržiūrėti įvykį. Po kiek laiko atėjo apsaugos darbuotojas, jai pasakė, kad peržiūrėjo vaizdo stebėjimo kameras, susisiekė su parduotuvės savininkais ir informavo apie įvykį, taip pat paminėjo, kad apie įvykį pranešė policijai (1 t., b. l. 74-77).
Liudytojo A. J. parodymais, kad 2022 m. gruodžio 31 d., apie 7 val. 40 min. jis atėjo į savo darbovietę (duomenys neskelbtini), kurioje dirba apsaugos darbuotoju, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Įėjus į parduotuvę kasoje dirbo kasininkė D. Ž.. D. Ž. jam pasakė, kad maždaug apie 07 val. 30 min. atėjo nepažįstamas asmuo, kuris nuėjo į alkoholinių gėrimų skyrių ir iš jo pasiėmė butelį „šnapso“. Tuomet jis nuėjo į savo kabinetą, kuriame įsijungęs kompiuterį peržiūrėjo parduotuvės vaizdo kamerų filmuojamus įrašus. Peržiūrėjęs įrašą pamatė, kad apie 07 val. 26 min. į parduotuvę įėjo vyriškos lyties asmuo, kuris buvo apsirengęs megztinį, pilkos spalvos džinsines kelnes, juodus batus. Toliau žiūrint vaizdo įrašą matė, kaip asmuo nuėjo į alkoholinių gėrimų skyrių ir iš jo pasiėmė degtinės butelį. 07 val. 28 min. asmuo iš parduotuvės išėjo su savimi pasiėmęs degtinės butelį. Kokios talpos butelis buvo ir jo pavadinimas, jis nežino. Tuomet baigęs žiūrėti vaizdo įrašą nuėjo į alkoholinių gėrimų skyrių ir pamatė, kad lentynoje dešiniajame krašte nėra vieno plastikinio butelio degtinės, pavadinimu „Saaremaa“ 0,5 litro, nes parduotuvės darbuotojai visada butelius pristumia prie krašto, o toje vietoje buvo laisva vieta. Peržiūrint vaizdo įrašus asmens nepažino, jo anksčiau nei parduotuvėje, nei (duomenys neskelbtini) nėra matęs. Apie 9 val. 30 min., išsiaiškinęs situaciją su parduotuvės vadovais, paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį policijai (1 t., b. l. 80-83).
Liudytojo A. R. parodymais, kad apie tai, kad jo vadovaujamoje parduotuvėje (duomenys neskelbtini) buvo įvykdyta vagystė jis žino iš pardavėjos R., pavardės nepamena, kuri dirba parduotuvės alkoholio skyriuje, iš kurio 2022 m. gruodžio 31 d. ryte buvo pavogtas butelis degtinės. R. įvykio nematė, tačiau jai pasakė įvykį mačiusi ir tą dieną parduotuvėje dirbusi D. Ž.. Jis apie vagystę nieko parodyti negali, įvykio nematė ir vaizdo medžiagos nežiūrėjo. Apsaugos darbuotojas A. J. jam sakė, kad parduotuvėje fiksuotą medžiagą apie vagystės faktą pateikė policijos pareigūnams. (duomenys neskelbtini) civilinio ieškinio nereiškia, nes nusikalstamą veiką padaręs asmuo žalą atlygino pilnai. Degtinės butelis, kurį jis 2022 m. gruodžio 31 d. pavogė iš parduotuvės (duomenys neskelbtini) alkoholio skyriaus, buvo pavadinimu „Saaremaa Vodka“. Be PVM ji kainuoja 11,9340 eurų, tačiau parduotuvė ji įgyja su PVM, tai yra pridėjus 21 procentą prie 11,9340 eurų, tai gaunasi 14,440 eurų už vieną butelį. Parduotuvė prie 14,440 eurų pritaiko savo antkainį ir šio alkoholio butelį parduoda už 18,50 eurų, tokia kaina buvo vagystės metu, tokia kaina buvo užrašyta lentynoje prie parduodamo alkoholio butelio (1 t., b. l. 68-71).
2022 m. gruodžio 31 d. tarnybiniu pranešimu „Dėl vagystės“, kuriame nurodyta, kad policijos pareigūnai pagal pranešimą vyko į parduotuvę (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje parduotuvės apsaugos darbuotojas A. J. nurodė, kad į parduotuvę atėjęs nepažįstamas vyriškis nuo alkoholio skyriaus lentynos pagrobė vieną 0,5 litro talpos degtinės butelį, pavadinimu „Saaremaa Vodka“. Vyriškio daromą nusikalstamą veiką užfiksavo vaizdo stebėjimo kamera. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) padaryta 18,50 eurų turtinė žala (1 t., b. l. 40-43).
2022 m. gruodžio 31 d. tarnybiniu pranešimu „Dėl vagystės“, kuriame nurodyta, kad policijos pareigūnai, tikrindami aplinkybes dėl gauto pranešimo, jog įsibrauta į (duomenys neskelbtini) esančią sodybą, kurioje viskas išdaužyta, namo viduje rado vyriškį, pagal požymius atitinkantį parduotuvėje (duomenys neskelbtini) pavogusį alkoholio butelį. Vyriškio apranga atitiko asmens, įvykdžiusio vagystę. Nustatyta, kad tai D. P.. Jis pareigūnams prisipažino, kad buvo nuėjęs į parduotuvę (duomenys neskelbtini) ir pavogė degtinės butelį (1 t., b. l. 84-85).
2022 m. gruodžio 31 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra parduotuvė (duomenys neskelbtini). Apžiūrimas parduotuvės alkoholio skyrius, kuriame trečioje lentynoje nėra alkoholio butelio. Lentynos priekyje matyti uždėta alkoholinio gėrimo kaina 18,50 eurų. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 44-46, 47-52).
2022 m. gruodžio 31 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad A. J. pateikė kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašais (1 t., b. l. 53-54).
2023 m. sausio 12 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrima A. J. pateikta kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašais. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip vyriškis, vilkintis juodos spalvos megztiniu, mūvintis pilkos spalvos kelnes ir avintis juodos spalvos batus, įeina į parduotuvės alkoholinių gėrimų skyrių, nuo lentynos paima butelį ir iš parduotuvės pasišalina už prekę nesusimokėjęs (1 t., b. l. 55-57).
2023 m. sausio 12 d. (duomenys neskelbtini) raštu, kad (duomenys neskelbtini) civilinio ieškinio nereiškia, kadangi žala yra atlyginta (1 t., b. l. 60).
2022 m. gruodžio 1 d. PVM sąskaita -faktūra Nr. 390543, iš kurios matyti, kad 1 butelio alkoholio „Saaremaa Vodka“ kaina su PVM 14,44 eurų, tačiau parduotuvei pritaikius antkainį butelio kaina yra 18,50 eurų (1 t., b. l. 61).
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje
D. P. parodymais, kad jis kaltu prisipažįsta visiškai. V. P. yra jo tėvas, kartu negyvena, konfliktuoja, dėl to jo tėvas tik pasitaikius progai ant jo pareiškimus rašo. Jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Sodyba dokumentaliai priklauso jam ir jo sesei A. P., ją paveldėjo iš mamos, o tėvui niekas nepriklauso. Po mamos mirties tėvas gyveno šioje sodyboje apie keturis metus laiko, su sese leido gyventi. Kadangi su tėvu susipyko, tai jį 2022 m. gruodžio mėnesio pabaigoje išvijo. Nuo to laiko jis sodyboje negyveno, tačiau sodyboje buvo palikęs savo asmeninių daiktų, tarp jų ir nevažiuojantį automobilį „Renault Espace“, valstybinio numerio nepamena, kuris buvo be variklio. Jis ne kartą po 2022 m. gruodžio mėnesio pabaigos tėvui buvo sakęs automobilį pasiimti, tačiau jis jo nepasiėmė, todėl 2023 m. balandžio mėnesio pradžioje, tiksliai dienos nepasakys, automobilį pardavė P. Š. už 50 eurų. P. Š. nesakė, kad automobilis jam nepriklauso, jokių dokumentų jam neparodė, jokių sutarčių nesudarė, P. neklausė, kieno tas automobilis, kadangi automobilis buvo jo kieme, tai mano, kad galvojo, jog automobilis jo. P. atvažiavo į jo namus kartu su dar vienu vyriškiu, kurio jis nepažįsta, ir automobilį iš jo namų kiemo išsitempė. Kai jis pardavė automobilį, jo namuose buvo ir visa tai matė E. K.. Jis žino, kad P. automobilį ištempė į savo serviso teritoriją, jo neardė, nieko jam nedarė. Kai jis policijos pareigūnams parodė, kur yra automobilis, jis buvo tokios pat būklės, kaip ir tuo metu, kai P. jį išsitempė iš jo kiemo. Nei tėvui, nei tetai J. J. nesakė, kad automobilį pardavė, nuo jų šią informaciją nuslėpė. Jis supranta, kad savo poelgiu, savavališkai parduodamas ne jam priklausantį turtą, padarė nusikalstamą veiką. Jis labai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (2 t., b. l. 83-86).
Nukentėjusiojo V. P. parodymais, kad 2023 m. balandžio 27 d., tikslaus laiko nepamena, bet galėjo būti jau pietų metas, jam paskambino jo sesuo J. J., kuri buvo nuvykusi pas jo sūnų D. P.. Ji sūnui nuveža maisto, nes niekur jo sūnus D. P. nedirba. Tą dieną nuvykusi jo sesuo pastebėjo, kad nebėra jam priklausančio automobilio „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilis buvo pilkos spalvos, 2003 metų. Jo sesuo sakė, kad klausė, kur yra automobilis, bet sūnus jai atsakė, kad automobilis yra nuvarytas į garažą. Automobilis buvo tvarkingas, tik be variklio ir greičio dėžės, kurie buvo išvežti tvarkyti į (duomenys neskelbtini), pas K. Š., o patį automobilio kėbulą ant tralo buvo parsivežęs ir palikęs adresu (duomenys neskelbtini), savo dukters ir sūnaus namuose, esančiame sode. Automobilis tame sode prastovėjo apie 2 metus. Kadangi namas jam nebepriklauso, kuriame buvo laikomas jo automobilis, jis pats nuvykti ir patikrinti, ar tebėra ten automobilis, negalėjo. Jo dukra A. P. 2023 m. gegužės 6 d. buvo nuėjusi į garažą patikrinti, ar yra ten jo minėtas automobilis, nes jo sūnus sakė, kad automobilis turi būti garaže, bet ten automobilio nebuvo. Dukra klausė D. P., kur yra automobilis, bet sūnus jai atsakė, kad jis pats automobilį išsivarė, nors jis to nedarė ir net nežino, kur šiuo metu yra jo automobilis. Jis baiminasi, kad sūnus, jam kerštaudamas, nepridarytų kokios nepataisomos žalos dėl pavogto automobilio, nes daugiau be jo niekas automobilio pavogti negalėjo, nes sūnus yra ant jo supykęs ir sako nuolat, kad darys viską, jog jam gyvenimas tik blogėtų. Jo sūnus gali įsidėti į minėtą automobilį variklį ir su juo toliau važiuoti, nes automobilis nėra sulūžęs, kad su juo nebūtų įmanoma važiuoti. Nuo automobilio rakteliai buvo padėti matomoje vietoje ir sūnus bet kada galėjo juos pasiimti. Jo sūnus D. P. ne vieną kartą yra važiavęs neblaivus už vairo ir gali tai padaryti ir su šiuo automobiliu. V. P. parodė, kad dėl pavogto automobilio jam yra padaryta 300 eurų turtinė žala (1 t., b. l. 155-167).
Apklaustas papildomai nukentėjusysis V. P. parodė, kad 2023 m. birželio 22 d. policijos pareigūnai jam grąžino automobilį „Renault Espace“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjęs automobilį gali nurodyti, kad jis būtent tokios būklės ir komplektacijos, koks ir buvo paliktas sodyboje adresu (duomenys neskelbtini). Grąžinus automobilį jam atlyginta ir visa padarytą turtinė žala, todėl civilinio ieškinio nereiškia. Jo sūnus D. P. vairuotojo pažymėjimo niekada neturėjo, jis sūnui niekada neleido naudotis savo automobiliais, sūnus niekada to neprašė, taip pat tarp jų nebuvo kalbos dėl pavogtojo automobilio „Renault Espace“ remonto ar kitokio jo disponavimo. D. P. neturėjo jokios teisės šiuo automobiliu disponuoti (1 t., b. l. 192-194).
Liudytojos J. J. parodymais, kad 2023 m. balandžio mėnesio, tikslios dienos ir laiko neprisimena, nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), aplankyti sūnėno D. P. su tikslu jam nuvežti maisto. Tą pačią dieną nuvykusi ji pastebėjo, kad kieme nebėra jos broliui V. P. priklausančio automobilio, kurio nei markės, nei valstybinių numerių ji tiksliai nežino. Kadangi tądien D. P. nebuvo namuose, ji jam telefonu paskambino kitą dieną ir paklausė, kur yra jos brolio automobilis, nes kieme jo nėra, bet sūnėnas D. P. jai atsakė, kad automobilis yra nuvarytas į garažą, o po kiek laiko pokalbio metu pasakė, kad neva pats jos brolis V. P. tą automobilį išsivarė iš kiemo. Sunerimusi, kad kieme nebėra jos broliui priklausančio automobilio, ji paskambino telefonu ir apie tai informavo savo brolį V. P.. Jos žiniomis, kai apie tai pranešė broliui V. P., jis po to kreipėsi į policiją ir informavo apie jam priklausančio automobilio vagystę (2 t., b. l. 3-6).
Liudytojo E. K. parodymais, kad 2023 m. balandžio mėnesio pradžioje apsigyveno pas vyrą, vardu D., pavardės nežino, bet gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Gyvena name, kur padarytas atskiras gyvenamas plotas nuo namo. Jis jį priėmė gyventi, kad jis prižiūrėtų tvarką kieme. Gali pasakyti, kad tiksliai laiko nepamena, bet galėjo būti kažkur balandžio mėnesio vidurys, apie 11-12 val., pas D. atvažiavo juodos spalvos lengvasis automobilis. D. jam pasakė, kad atvyko jo tėvas su draugu. Pamena, kad vienas buvo stambus neaukštas, šviesiais plaukais, kirpti labai trumpai, o kitas aukštas, kūdas, tamsiais plaukais, jie abu buvo gal apie 40 metų amžiaus. Bet gali pasakyti, kad tarp jų tėvo tikrai nebuvo, nes jis jį iš matymo žino, kadangi yra buvęs kieme ir su juo buvo kalbėjęs. D. su tais vyrais nuėjo prie upės, kur stovėjo automobilis. Jie jį apžiūrėjo, tada tas kūdas savo automobiliu nuvažiavo prie to automobilio ir jį pradėjo vilkti. Jis dar jiems padėjo stumti. Jie tą automobilį išsivilko į kiemą ir po to išsivilko iš viso lauk. D. už tą automobilį davė 20 ar 30 eurų, tiksliai nematė kiek, tik žino, kad dar žadėjo atvežti daugiau, bet lyg ir nebebuvo ir tokiu būdu ir jį apgavo. Jis tuos vyrus matė pirmą kartą, kalbėjo tikrai Pakruojo krašto akcentu, mano, kad jie yra vietiniai (2 t., b. l. 9-12).
Liudytojo K. Š. parodymais, kad 2023 m. gegužės mėnesio pradžioje jam skambino V. P. ir pasakė, kad jo sūnus pavogė automobilį „Renault Espace“ be variklio, pasiteiravo, ar ne jis nupirko. Pasakė jam, kad nebuvo pas jį ir jam net nesiūlė. Gali pasakyti, kad automobilis „Renault Espace“ pas jį yra buvęs gal prieš du metus, nes pats V. P. buvo jį jam atvaręs remontuoti. Jis iš automobilio išėmė variklį ir įdėjo į kitą, o šitam negavo variklio, todėl po kurio laiko jis tą automobilį išsivarė. Daugiau jis apie jį nieko nežino, kam galėjo V. P. sūnus parduoti, neįtaria (2 t., b. l. 15-17).
Liudytojo P. Š. parodymais, kad D. P. jis pažįsta, tačiau nėra artimi draugai. 2023 m. balandžio mėnesio pradžioje, tiksliai dienos nepamena, bet yra įsitikinęs, kad iki 15 dienos, nes vėliau jis buvo išvažiavęs į užsienį, jam paskambino D. P., kuris sakė, kad tvarko kiemą ir nereikalingas automobilis, kurį nori jam parduoti. Jis vykdo individualią veiklą, susijusią su automobilių pirkimu - pardavimu, todėl sutiko iš jo nupirkti automobilį. Kaip ir sakė, balandžio mėnesio pradžioje, nuvykęs į D. P. namus, kurie yra (duomenys neskelbtini), tačiau namo numerio nežino, jo kieme pamatė automobilį „Renault Espace“, valstybinių numerių lygtai nebuvo, kuris taip pat buvo be variklio, nevažiuojantis. Su kuo jis buvo nuvykęs pas D. P. į namus, jis nepamena. Automobilio dokumentų D. P. jam nepateikė, o taip pat nieko nesakė, kad automobilis priklauso ne jam. Kadangi jis buvo D. P. namų kieme, tai nesusimąstė, kad automobilis gali būti ne jo. Automobilį D. P. jam pardavė už 50 eurų. Automobilio pirkimo-pardavimo dokumentų nerašė, nes automobilis buvo neveikiantis, jį pirko tik ardymui, jis buvo be techninės apžiūros, be draudimo. Kai jis nuvyko į D. P. namus, jo namuose buvo vyriškis, tačiau jis jį matė pirmą kartą, vardo ir pavardės nežino. Tas vyriškis padėjo ant tralo priekabos užstumti automobilį. Automobilį iš D. P. namų parsivežė į aikštelę, kuri yra netoli jo garažo (duomenys neskelbtini) gatvėje, numerio nėra. Ten jį paliko. Kad minėtas automobilis priklauso ne D. P. o jo tėvui, sužinojo tik tada, kai pas jį į garažą atvažiavo policijos pareigūnai. To automobilio jis neslėpė, neardė, visiškai nekeitė jo būklės, jis buvo tokio pačio stovio kaip ir pirko iš D. P.. Automobilis buvo paimtas, D. P. pinigų jam negrąžino, tačiau jis jam dėl to jokių pretenzijų neturi (2 t., b. l. 67-70).
2023 m. gegužės 8 d. V. P. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką, kuriame jis nurodė, kad 2023 m. balandžio 27 d. sužinojo, jog jo sūnaus D. P. namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kieme nebėra jam priklausančio automobilio „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilį įvertina 300 eurų (1 t., b. l. 155-167).
2023 m. gegužės 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 170-172, 173-176).
2023 m. gegužės 8 d. pažyma apie registruotas transporto priemones, iš kurios matyti, kad automobilis „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra registruotas V. P. vardu (1 t., b. l. 177).
2023 m. birželio 15 d. vietovės apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrima D. P. parodyta vietovė, kurioje jis paslėpė automobilį. Vietovė yra (duomenys neskelbtini). Teritorija atitverta rudos spalvos tvora. Teritorijoje šalia tvoros yra automobilis „Renault Espace“, tamsiai pilkos spalvos, automobilio ratų padangos nuleistos, automobilio priekyje matyti, kad nėra dangčio ir variklio bei greičio dėžės, lempų. Automobilio viduje yra sudėtos lempos ir kiti daiktai. Apžiūros metu fotografuota (2 t., b. l. 47-49, 50-53).
2023 m. birželio 22 d. tarnybiniu pranešiu „Dėl pokalbio su gyventojais“, kuriame nurodyta, kad bendrauta su šalia automobilio radimo vietos nekilnojamojo turto turinčiais asmenimis: V. Š., Z. K., M. J.. Minėti asmenys jokios tyrimui reikšmingos informacijos nesuteikė. Taip pat nustatyta, kad rastas automobilis stovėjo V. Š. priklausančioje atviroje teritorijoje. V. Š. negalėjo nurodyti, kokiomis aplinkybėmis minėtas automobilis atsirado jai priklausančioje teritorijoje, paaiškino, kad aikštelė atvira, jos ribos niekaip neapibrėžtos, ji pati ten lankosi retai ir anksčiau automobilio nepastebėjo. Patikrinus kelius, kuriais galima patekti iš (duomenys neskelbtini) į vietą, kurioje rastas automobilis, įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų, kurios būtų galėjusios fiksuoti automobilio pervežimą, nenustatyta (2 t., b. l. 63-64).
Kaltinamojo D. P. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nes jis atvirai, matant pardavėjai, pagrobė 0,5 litro talpos, 18,50 eurų vertės alkoholio butelį „Saaremaa Vodka“, tuo padarydamas (duomenys neskelbtini) 18,50 eurų turtinę žalą. Bei kaltinamojo D. P. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, nes jis 2023 m. balandžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, bet ne vėliau kaip iki 2023 m. balandžio 15 d., iš (duomenys neskelbtini), esančio kiemo, tyčia pagrobė svetimą, V. P. priklausantį, nedidelės vertės turtą – 300 eurų vertės automobilį „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Bausmės paskirtis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
Kaltinamasis D. P. teistas, paskirtos bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, padarė dvi nusikalstamas veikas, kurių viena (BK 178 straipsnio 2 dalis) pagal BK 11 straipsnio 4 dalį priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, kita veika (BK 178 straipsnio 5 dalis) pagal BK 12 straipsnį priskiriama baudžiamajam nusižengimui, nustatyta jos atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybės (dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje nusikaltimo padarymo), baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs, vykdantis individualią veiklą, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Kaltinamasis D. P. savo kaltę dėl abiejų nusikalstamų veikų pripažino sutiko su prokurorės siūloma arešto bausme, tačiau prašė jam paskirtą arešto bausmės vykdymą atidėti paskiriant intensyvią priežiūrą, nes augina augintinius, be to, yra sudaręs statybos rangos sutartį ir gavęs avansą už šios sutarties įvykdymą. Prašo neskirti bausmės, susijusios su areštu, sutiktų dirbti viešuosius darbus ar susimokėti piniginę baudą valstybei.
Bausmės vykdymas remiantis BK 75 straipsnio nuostatomis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi teismas ne tik privalo atsižvelgti į BK 75 straipsnyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus, bet turi įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste. Tokią išvadą teismas gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Kartu pažymėtina tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016). Taigi, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014).
BK 75 straipsnį teismas gali taikyti tik tuomet, kai nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018).
Taigi BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo diskrecijos sritis, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Nagrinėjamu atveju kaltinamasis D. P. teistas, paskutiniu nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikęs, praeityje kelis kartus yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 93 ir 38 straipsnio pagrindais, tačiau akivaizdu, kad nepasimokė ir toliau nevengia daryti nusikalstamas veikas, nusikalstamų veikų pobūdis yra tyčinis. Kaltinamojo D. P. nurodytos aplinkybės, kad augina gyvūnus ir turi sudaręs statybos rangos sutartį, kurią turi įvykdyti, jam buvo žinomos dar prieš padarant nusikalstamą veiką numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje (statybos rangos sutartis sudarytą 2023 m. balandžio 10 d.), tačiau tai jo nesulaikė nuo nusikalstamos veikos padarymo. Žinojimas, kad turi įsipareigojimų kaltinamasis turėtų būti suinteresuotas laikytis įstatymų ir nenusikalsti, tačiau jis darydamas nusikalstamas veikas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl tai, kad D. P. nesilaikydamas įstatymų, pablogino savo padėtį, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas. Sutiktina, jog nuteistojo resocializacijos ir socialinės integracijos procesai būtų sėkmingesni D. P. esant laisvėje, tačiau kaltinamasis tik deklaratyviai nurodo, jog šiuo metu rūpinasi dviem šunimis, prižiūri ir padeda tetai.
Nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, jog šiuo atveju bausmės tikslai D. P. bus pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo, todėl nėra įstatymų numatyto pagrindo jam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti. Realiai atliekant arešto bausmę, nuteistojo patiriami suvaržymai, paveiks jį ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų ir skatins savo elgesį koreguoti išskirtinai teigiama, įstatymų laikymusi paremta, linkme.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) D. P. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, prokurorės prašomos rūšies ir trukmės bausmę – 45 parų areštą, už nusikalstamą veiką numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje –25 parų areštą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti 45 paras arešto.
Kadangi kaltinamasis kaltę pripažino, paskyrus bausmę, ji sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, subendrintina su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu paskirta 40 parų arešto bausme iš dalies jas sudedant ir D. P. skirtina galutinė bausmė – 55 paros arešto.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, D. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant iš uždraustos veikos gautą rezultatą – 50 eurų.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1. Kompaktinė plokštelė su parduotuvės vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga, per visą jos saugojimo laiką;
2. Automobilis „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) grąžintas savininkui V. P., nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas V. P. neribotam disponavimui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,
nusprendžia:
D. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje ir jį nubausti:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį – 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti D. P. subendrintą – 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. P. – 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, subendrinti iš dalies sudedant su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu paskirta 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausme, ir paskirti D. P. subendrintą galutinę bausmę – 55 (penkiasdešimt penkias) paras arešto.
Arešto bausmę paskirti atlikti Šiaulių kalėjime.
Išaiškinti nuteistajam D. P., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į Šiaulių kalėjimą (Trakų g. 10, Šiauliai) atlikti arešto bausmės. Jei jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai raštu ar elektroniniu paštu (administracija@siauliuti.lt) pranešti Šiaulių kalėjimo administracijai ir susiderinti su atvykimo atlikti bausmės datą. Jei nuteistasis D. P. neatvyks atlikti arešto bausmės ir nepraneš Šiaulių kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis, jo paiešką atliks policija.
Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo D. P. atvykimo į arešto bausmės atlikimo vietą arba jo faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, jei to prireiktų.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, D. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant iš uždraustos veikos gautą rezultatą – 50 eurų (penkiasdešimt eurų).
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1. Kompaktinę plokštelę su parduotuvės vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga, per visą jos saugojimo laiką;
2. Automobilį „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) grąžintą savininkui V. P., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti V. P. neribotam disponavimui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.