Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. V. D., gimęs (duomenys neskelbtini), Kretingoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, našlys, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis S. V. D., vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Kaltinamasis S. V. D. 2021 m. rugpjūčio 30 d., apie 15.09 val., vairuodamas automobilį „VW Golf“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) su pakrauta priekaba, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), važiuodamas kelyje A13 „Klaipėda – Liepoja“, 25,741 km, dviejų eismo juostų kelyje, kai jo važiavimo kryptimi buvo viena eismo juosta, elgdamasis neatsargiai, nesilaikė saugaus eismo taisyklių - neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, nepasirinko tokio važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesuvaldė vairuoto automobilio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su ten važiavusiu motociklu „Yamaha YZR-R1“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M. G.. Eismo įvykio metu buvo sužalotas motociklo „Yamaha YZR-R1“ vairuotojas M. G., kuriam dėl patirtų sužalojimų padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Šiais neatsargiais veiksmais S. V. D. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija), patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 punkto (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...> ) ir 127 punkto (Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. V. D. kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad jis važiavo jam priklausančiu automobiliu „VW Golf“ į Girkalių k., Klaipėdos r. Prie automobilio buvo prisikabinęs priekabą. Važiuojant apie 40 km/h – 60 km/h greičiu, jį staiga sumėtė į dešinę pusę ir atgal į kairę pusę, vėl į dešinę pusę. Jis ir toliau važiavo savo juostoje, į kitą juostą neišlindo. Tuo metu norėjo sustoti šalikelėje, numetė greitį, norėdamas pasižiūrėti, kas atsitiko, kodėl automobilį sumėtė, tačiau nespėjo sustoti ir jam važiuojant automobilį metė vėl į kairę pusę ir jis išvažiavo į priešingą eismo juostą. Pamatė, kaip priešpriešais atvažiuoja motociklas. Jis užmerkė akis ir pajuto smūgį, lyg ir sąmonės buvo netekęs. Kai atsibudo, pamatė policijos pareigūnę. Jis atsiprašė nukentėjusiojo, su juo po įvykio bendravo telefonu. Vairuoja apie 60 metų ir tokio įvykio nėra turėjęs. Prašo jam taikyti laidavimą, o laiduotoją paskirti jo dukterėčią.

Kadangi kaltinamasis S. V. D. savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, kaltinamojo gynėjas ir prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo S. V. D. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Nukentėjusysis M. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 30 d., apie 14.40 val., motociklu „Yamaha“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), išvažiavo iš Kretingos link Palangos. Prie Palangos viaduko susitiko su J. G. ir abu su motociklais nuvažiavo, į kelią link Šventosios (Liepoja - Klaipėda). Pirmas važiavo J. G., o jis iš paskos. Važiavo apie 75 km/h greičiu. Oro sąlygos buvo geros, kelias sausas. Priekyje, priešpriešinėje eismo juostoje pamatė, kad važiuoja raudonos spalvos automobilis, su pakrauta priekaba ir vinguriuoja po savo eismo juostą. Priekaba buvo prikrauta per daug, nes matėsi virš automobilio stogo ir per šonus krovinys. Tada pamatė, kad jo juostoje priekyje esantis automobilis ir J. G. su motociklu traukiasi į dešinę pusę. Pamatė, kad priešais atvažiuojantis minėtas automobilis, kuris akivaizdžiai viršijo leistiną greitį, susimėtė ir jo priekaba atsidūrė jo eismo juostoje. Tuo metu dar pamatė, kad automobilis ir J. G. su motociklu pralindo. Jis nuo J. G. buvo atsilikęs maždaug 30-40 metrų atstumu. Kai pamatė, kad priekaba slysta į jo eismo juostą, jis važiuojant pradėjo „guldyti“ motociklą ant dešinio šono. Guldė dėl to, kad išvengtų susidūrimo ir nuvažiuotų nuo kelio į laukus. Staiga priekaba pasitraukė, ir į jo eismo juostą įvažiavo minėtas raudonos spalvos automobilis ir įvyko susidūrimas. Jis prarado sąmonę. Pabudo jau gulintis laukuose, griovyje. Minėtas automobilis galėjo važiuoti mažiausiai 100 km/h greičiu. Kiek prisimena minėtas automobilis į jį trenkėsi savo priekiniu kairiu kampu (b. l. 89-92).

Liudytojas J. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 30 d., apie 15.00 val., važiavo kartu su M. G., kiekvienas su savo motociklu. Važiavo nuo Vydmantų k., viaduko link Šventosios. Jis važiavo pirmas, M. G. važiavo už jo. Važiavo apie 80 km/h. Priekyje jų važiavo automobilių kolona. Važiuodamas priekyje maždaug 800 metrų atstumu pastebėjo vinguriuojantį (mėtė į šonus, tai į kairę, tai į dešinę) automobilį, kuris judėjo link jų savo eismo juostoje. Jam jau iš toli matėsi, kad automobilis yra su priekaba, kadangi krovinio gabaritai buvo ženkliai per dideli, nes krovinys priekaboje kyšojo virš automobilio stogo ir į šonus. Priartėjus arti priešais jį važiuojantys automobiliai pradėjo trauktis į dešinės pusės kelkraštį. Tą patį padarė ir jis. Jam traukiantis į kelkraštį, minėtas automobilis t. y. automobilis „VW Golf“ raudonos spalvos, metėsi į jo juostą ir vos nekliudė jo, tačiau jis spėjo pravažiuoti, praslysti Priekabai metant automobilį atgal į jo juostą, automobilio kairysis priekinis sparnas kliudė už jo važiuojančio M. G. motociklą. Kliudžius motociklą, automobilis dar tikriausiai kelis kartus susimėtė, dėl ko automobilio priekaba apsivertė ir automobilis apsisuko savo juostoje, o priekaba apsivertusi sustojo šalia automobilio dešinio šono. Kai kliudė M. G., automobilis sustojo priekyje maždaug už 50 metrų. M. G. kartu su motociklu nulėkė į dešinės pusės griovį. Tada jis sustojo ir apsisukęs grįžo į įvykio vietą. Automobilio „VW Golf“, vairuotojas automobilio nestabdė, vinguriavo su priekaba po kelią, dėl ko ir įvyko eismo įvykis. Mano, kad priekaba atsikabino tik tada kai ji vertėsi. Kaip ir minėjo automobilis mėtėsi nuo per didelio svorio galinėje priekabos dalyje ir greičio. Jis mano, kad automobilio vairuotojas galėjo važiuoti apie 90-100 km/h greičiu. Sprendžia iš to, kad tarp jo ir kitų už jį važiuojančių automobilių tuo metu buvo didelis tarpas (b. l. 119-122).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu ir jo priedais nustatyta, kad eismo įvykio vieta yra kelyje Klaipėda - Liepoja, ties 25,741 km. Kairėje kelio pusėje, 6,02 m atstumu nuo dešinio kelio krašto, stovi automobilis „Volkswagen Golf“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Automobilis stovi priekiu į vakarų pusę. Automobilio saugos oro pagalvės neiššovusios. Automobilio dešinės pusės galinis žibintas sudužęs, apgadintas priekinis variklio dangtis, priekinis bamperis, priekiniai žibintai, priekiniai posūkio žibintai, priekinės kairės pusės durys ir priekinis kairės pusės sparnas. Šalia automobilio, iš dešinės pusės yra apvirtusi automobilio priekaba, geltonos spalvos, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Priekaba prikrauta medinių lentų. Nuo automobilio, į šiaurės pusę, už 42 metrų ir nuo kelio krašto į rytų pusę už 8,70 metro dirvoje yra motociklo „Yamaha Yzf-R1“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Motociklas visas apgadintas (b. l. 19-44).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 1393/2021(03) nustatyta, kad M. G. padaryti sužalojimai: kairio blauzdikaulio ir kairiojo šeivikaulio skeveldriniai atviri lūžiai, kairiojo kelio plastinė žaizda, kairės blauzdos žaizdos, dešiniojo kelio odos nubrozdinimas, kepenų sumušimas. Visi nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti vienmomentiškai netrukus iki apžiūros gydymo įstaigoje didelės energijos traumos metu kietais bukais daiktais ir paviršiais tiek tiesioginiais trauminiais poveikiais, tiek nugriuvus. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto eismo įvykio aplinkybėmis ir laiku. M. G. dėl atviro blauzdos lūžio, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.13 punktu, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 85-86).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 4749/2021 (01) nustatyta, kad S. V. D. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 124).

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis S. V. D. 2021 m. rugpjūčio 30 d., apie 15.09 val., vairuodamas automobilį „VW Golf“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) su pakrauta priekaba, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), važiuodamas kelyje A13 „Klaipėda – Liepoja“, 25,741 km, dviejų eismo juostų kelyje, kai jo važiavimo kryptimi buvo viena eismo juosta, elgdamasis neatsargiai, nesilaikė Kelių eismo taisyklių 9 punkto, 127 punkto reikalavimų - neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, nepasirinko tokio važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesuvaldė vairuoto automobilio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su ten važiavusiu motociklu „Yamaha YZR-R1“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M. G.. Eismo įvykio metu buvo sužalotas motociklo „Yamaha YZR-R1“ vairuotojas M. G., kuriam dėl patirtų sužalojimų padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, jo kaltę byloje patvirtina nukentėjusiojo M. G., liudytojo J. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, eismo įvykio vietos schema, kurie patvirtina, kad tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys, o specialisto išvada patvirtina, jog nukentėjusiajam M. G. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Byloje surinkti pirmiau aptarti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog tiriamoje eismo situacijoje vairuotojas S. V. D., pažeisdamas pirmiau nurodytus Kelių eismo taisyklių reikalavimus, dviejų eismo juostų kelyje, kai jo važiavimo kryptimi buvo viena eismo juosta, elgdamasis neatsargiai, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, nepasirinko tokio važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesuvaldė vairuoto automobilio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su ten važiavusiu motociklu „Yamaha YZR-R1“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M. G. ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sužalotas motociklininkas M. G.. Tuo būdu S. V. D. veiksmuose nustatyti visi BK 281 straipsnio 3 dalyje, numatyto nusikaltimo požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Nustatytos veikos padarymo aplinkybės leidžia teigti, kad nukentėjusysis nusikalto dėl nusikalstamo nerūpestingumo, t. y. nenumatė, kad dėl jos veikimo/neveikimo gali kilti atitinkami padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes (amžių, išsilavinimą, gyvenimišką ir turimą ilgametę automobilio vairavimo patirtį) turėjo ir galėjo tai numatyti. Kaltinamojo S. V. D. kaltė visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamasis S. V. D. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, S. V. D. prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimąsi pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo S. V. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. V. D., jo gynėjas, liudytoja I. B. pateikė prašymus atleisti S. V. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, netaikant užstato.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos imperatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikaltimas laikomas neatsargiu nusikaltimu. S. V. D. neteistas, nebaustas administracine tvarka. Taigi pagrįstai galima teigti, jog S. V. D. nusikaltimas atsitiktinis. Bylos duomenys patvirtina, jog S. V. D. nuo pat proceso pradžios savo kaltę pripažino, bendradarbiavo su pareigūnais, davė nuoseklius parodymus, gailėjosi dėl nusikaltimo, atsiprašė nukentėjusiojo. Teisme S. V. D. savo kaltę taip pat visiškai pripažino, buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Teismo S. V. D. prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis yra garbaus amžiaus, senatvės pensininkas, našlys, ir visa tai suponuoja teismo manymą, kad naujų nusikalstamų veikų jis nedarys. Be to, baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad S. V. D. diagnozuoti psichikos sveikatos sutrikimai (t. 1, b. l. 164, 166). Valstybinė teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad S. V. D. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 164-173).

Šios kaltinamąjį ir jam inkriminuotą nusikalstamą veiką apibūdinančios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai manyti, kad kaltinamasis nėra piktybinis teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis. Teismo vertinimu, nagrinėjama veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio ir yra pagrindas parodyti jam pasitikėjimą, nes jau pats baudžiamasis procesas kaltinamajam turėjo pakankamą poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus, ir tikėtina paskatins jį ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų.

Byloje gautas teismo pasitikėjimo verto asmens, jo dukterėčios I. B. prašymas perduoti kaltininką jos atsakomybei pagal laidavimą.

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu I. B. sutiko laiduoti už savo dėdę kaltinamąjį V.S. D.. Jos nuomone, ji yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi nebausta, neteista, dirba Pranciškonų gimnazijoje mokytoja, ji palaiko labai artimus ryšius su dėde, jį prižiūri, po įvykio su kaltinamuoju kalbėjosi, ir jos požiūriu, kaltinamasis labai gailisi dėl savo tokio poelgio ir itin neigiamai vertina savo elgesį. I. B. mano, kad jos savybės leidžia ir ateityje leis daryti dėdei tik teigiamą įtaką ir laiduoti už jį.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog I. B. nėra teista, dirba, charakterizuojama teigiamai. Baudžiamojoje byloje nėra I. B. neigiamai charakterizuojančių duomenų.

Įvertinęs laiduotoją I. B. charakterizuojančią medžiagą, tiek kaltinamojo bei jo dukterėčios paaiškinimus, duotus teisme, vertinant juos kompleksiškai, atsižvelgdamas į I. B. asmenines savybes, gyvenimo būdą, veiklos pobūdį, į tai, kad I. B. yra kaltinamajam artimas žmogus, taip pat į tai, kad I. B. niekada nebuvo teista už nusikalstamų veikų padarymą, jos atžvilgiu nėra atliekamų ikiteisminių tyrimų, ji yra pasiryžusi prisiimti atsakomybę sau dėl laidavimo bei garantuoti, kad jos dėdė daugiau įstatymų nepažeis, teismas turi pagrindą manyti, kad I. B. turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, tai daro ir darys, tad ji yra verta teismo pasitikėjimo ir yra tinkama būti laiduotoja, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, numatytus reikalavimus.

Teismas nustatęs visas BK 40 straipsnyje numatytas sąlygas, pripažįsta, kad V. S. D. patraukimas baudžiamojon atsakomybėn šiuo atveju nėra būtinas. Baudžiamosios atsakomybės ir bausmės tikslus galima užtikrinti atleidžiant S. V. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jo dukterėčią nustatant vienerių metų laidavimo terminą. Įvertinus S. V. D. ir laiduotojos asmenybes, laidavimas skirtinas be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo

BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje, numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisyklės ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.).

Nors V. S. D. kelių eismo taisyklių pažeidimai laikytini pavojingais, tačiau sprendžiant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės S. V. D., įvertintina tai, kad jis padarė neatsargų nusikaltimą, kuris pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu, dėmesingumo nebuvimo kaltininkui nesuvokiant rizikingo elgesio pobūdžio ir nenumatant galimų padarinių, pažeidimą jis padarė, nebūdamas apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų. S. V. D. teisiamas pirmą kartą, nebaustas administracine tvarka, neturi jokių galiojančių administracinių nuobaudų, taip pat ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas leidžia teismui daryti išvadą, jog S. V. D. yra drausmingas vairuotojas, o jo padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio. Atsižvelgęs į visas šioje nuosprendžio pastraipoje nurodytas aplinkybes, į kaltinamojo elgesį viso proceso metu, teismas sprendžia, kad garbaus amžiaus S. V. D. nutikęs įvykis bei visas baudžiamasis procesas yra pakankami tiek bendrajai, tiek specialiajai prevencijai, tiek ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, todėl teismas daro išvadą, kad BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas – specialiosios teisės atėmimas, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės S. V. D., prieštarautų vienam iš baudžiamojo proceso tikslų - užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Dėl civilinio ieškinio

Byloje nukentėjusysis M. G. pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas priteisti iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 33000,00 Eur neturtinės žalos (be jau draudimo bendrovės jam išmokėtos 7000 Eur sumos neturtinei žalai atlyginti), 1116,51 Eur turtinės žalos atlyginimo, penkis procentus dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Civilinis ieškovas nurodo, kad draudimo bendrovė, pagal jo pateiktus įrodymus, atlygino turtinę žalą - 5517 Eur už sugadintą transporto priemonę „Yamaha YZR-R1“, 100 Eur už batus, 120 Eur už kelnes, 45 Eur už kuprinę, 108 Eur už laikrodį, 80 Eur už marškinėlius, 229 Eur už pirštines, 628 Eur už šalmą, 450 Eur už striukę, 20 Eur už dviejų mobiliųjų įrenginių defekaciją, 1064,25 Eur už sugadintą mobilųjį telefoną iPhone 12 Pro, 465 Eur už sugadintą mobilųjį telefoną iPhone XS Max, 228,81 Eur patirtų gydymo išlaidų. Draudimo bendrovė paskaičiavo, kad remiantis civilinio ieškovo darbovietės pateikta informacija apie darbo užmokestį iki eismo įvykio ir Sodros informacija apie išmokėtą ligos išmoką, civiliniam ieškovui atlygintinos negautos pajamos už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 10 d. iki 2021 m. spalio 14 d. sudaro 295,85 Eur, taip pat draudimo bendrovė sutiko jam atlyginti 7 000 Eur neturtinę žalą. Tačiau iki pat šiol jam nėra atlygintos negautos pajamos už laikotarpį nuo 2021 m. spalio 14 d. iki dabar. Taip pat civilinis ieškovas vertina, kad dėl eismo įvykio jis patyrė viso 40 000 Eur neturtinę žalą.

Civilinis atsakovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškovo civilinio ieškinio reikalavimus atmesti. Civilinis atsakovas nurodo, kad draudimo bendrovė ieškovui M. G. jau yra išmokėjusi iš viso 16304,41 Eur draudimo išmokų turtinei žalai atlyginti – už asmeninius daiktus ir gydymo išlaidas, taip pat civilinis atsakovas priėmė sprendimą ir dėl negautų pajamų (295,85 Eur) bei neturtinės žalos atlyginimo (7000 Eur). Pažymi, kad apskaičiuodamas neturtinės žalos dydį draudikas vadovaujasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau - TPVCAPD) įstatymu, Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis (toliau - Taisyklės), pagal kurias draudikas privalo vadovautis nukentėjusių trečiųjų asmenų pateiktais kompetentingų įstaigų dokumentais apie laikinojo nedarbingumo trukmę, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsniu bei Lietuvos Respublikos teismų praktika analogiškose bylose. Vadovaujantis Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis (toliau - Rekomendacijos), patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį draudikas turi atsižvelgti į dokumentais pagrįstus tokius kriterijus kaip sveikatos sutrikdymo mastas, laikinojo nedarbingumo trukmė, neįgalumo lygis, darbingumo lygis ar specialiųjų poreikių lygis, sužalojimo pasekmės, mirties faktas ir priežastys, nukentėjusiojo (sužaloto) asmens ar žuvusiojo kaltė ar didelis neatsargumas ir kitus panašius kriterijus, turinčius įtakos neturtinės žalos dydžiui. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal Rekomendacijų 4-6 punktuose nurodytus orientacinius dydžius. Rekomendacijų 4.3. punktas nurodo, jog esant sunkiam sveikatos sutrikdymui - mokama iki 12 MMA (Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos). Įvykio dienai MMA sudarė 642,00 Eur. Draudikas įvertino medicininius dokumentus, taikytą gydymą, jo trukmę bei atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo mastą ir vadovaujantis Rekomendacijomis, draudikas apskaičiavo neturtinės žalos dydį - nukentėjusiajam jau yra išmokėjęs bendroje sumoje 7000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Civilinis atsakovas pažymi, kad apeliacinis teismas yra pripažinęs, kad Rekomendacijose nurodyti dydžiai parengti atsižvelgus į dabartinę ekonominę situaciją (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-749-1120/2020) ir atitinka šalies ekonominius rodiklius.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, numatantis, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo yra suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio asmens patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius sudaro negautos pajamos (netiesioginė žala), kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (tiesioginė žala).

Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis, kurį vairuodamas S. V. D. padarė eismo įvykį, draustas draudimo bendrovės Ergo Insurance SE Lietuvos filiale, eismo įvykio metu galiojo įprastinė transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.254, 6.987 straipsnių nuostatas civilinės atsakomybės draudimo atveju, esant draudžiamajam įvykiui, pareiga atlyginti padarytą žalą atsiranda draudimo įmonei (draudikei), neperžengiant draudimo sumos ribų. Jeigu nukentėjusiajam (ieškovui) padarytos žalos visiškai nepadengia draudimo atlyginimas, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis, 111 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys).

Draudiko pareigos apimtis reglamentuoja Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – TPVCAPDĮ), kurio 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Draudikas nukentėjusiajam asmeniui moka draudimo išmoką, neviršydamas Įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų. Šiuo atveju draudimo bendrovė ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, kurioje savo civilinę atsakomybę buvo apdraudęs S. V. D., prisiėmė atsakomybę pagal draudimo sutartį atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, kaip tai numatyta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme. Atsižvelgiant į tai, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajam M. G. tiek turtinės žalos, tiek neturtinės žalos atlyginimo dydį paskaičiavo ir išmokėjo jam pinigines sumas, o, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, šios sumos nesiekia maksimalaus turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžių, todėl žalos atlyginimo prievolė šiuo atveju tenka draudikui.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Nukentėjusysis M. G. civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 33000 Eur neturtinės žalos (be jau draudimo bendrovės jam išmokėtos 7000 Eur sumos neturtinei žalai atlyginti). Nukentėjusysis, grįsdamas savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, bei jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad po eismo įvykio jis buvo išvežtas į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Pirmoji operacija nukentėjusiajam buvo atlikta iš karto po eismo įvykio - buvo išvalytos žaizdos, fiksuoti išdraskyti audiniai ir palikta gyti. Kaulų lūžiai pirmos operacijos metu nebuvo tvarkomi dėl didelės rizikos tolimesnei gydymo eigai, buvo būtina sulaukti, kol apgis žaizdos. Jis apie pusantro mėnesio kentė didžiulius skausmus, ligoninėje jam po kelis kart per dieną buvo leidžiami nuskausminamieji, itin didelės dozės antibiotikų. Apgijus žaizdoms, t. y. po pusantro mėnesio, jam buvo atlikta antra operacija, kurios metu buvo išimtos metalo plokštelės, kurios laikė kojos galūnę, metalai buvo sugręžti tiesiai į kaulą, vielą apvedus aplink kulnį buvo prikabinta kojos galūnė, pakabintas svoris ant kojos. Tokiu būdu nukentėjusysis turėjo gulėti lovoje apie tris savaites. Po šio gijimo proceso ligoninėje buvo priimtas sprendimas dėti Ilizarovo žiedinį išorinės fiksacijos aparatą, buvo atlikta trečioji operacija, surinkti atskilę kaulai, kurie suvarstyti vielomis. Taip pat ketvirtosios operacijos metu buvo dar kartą reguliuoti žiedinio išorinio fiksavimo aparato žiedai, tiksliai į vietas sustatyti atlūžę kaulai. 2021 m. lapkričio 13 d. jis buvo išleistas iš ligoninės ir gydymą tęsia namuose. Šiuo laikotarpiu kartą į savaitę privalo vykti į Klaipėdos universitetinę ligoninę dėl apžiūros. Gydytojų prognozės tokios, kad nukentėjusysis Ilizarovo žiedinį išorinės fiksacijos aparatą privalės nešioti dar apie du ar tris mėnesius, po ko planuojama dar viena operacija - šio aparato nuėmimas. Jis negali sulenkti kojos, galimai nuėmus Ilizarovo žiedinį išorinės fiksacijos aparatą, bus būtina likusius kaulus sukabinti metalinėmis plokštelėmis. Šiuo metu jis gali judėti tik ramentų pagalba, o pagal gydytojų prognozes, visas gydymo procesas gali trukti net dvejus metus. Taip pat nurodo, kad jo dabartinė būklė nėra gera, jį nuolat kamuoja skausmai, kuriuos reikia slopinti medikamentais, riboti judesiai, nemiga. Nukentėjusysis negali pats pilnai visapusiškai savęs apsitarnauti, jam nuolat reikalinga aplinkinių pagalba ir priežiūra. Be to, jis psichologiškai jaučiasi blogai, jis labai išgyveno, jog be artimųjų žmonių, ligoninės personalo pagalbos negalėjo patenkinti nė vieno elementariausio fiziologinio poreikio. Esant apribotam judėjimui nukentėjo socialiniai ir emociniai ryšiai su šeimos nariais, draugais, darbo kolektyvo bendruomene. Dėl sukeltų sveikatos sutrikdymų nukentėjusysis negalėjo dalyvauti šeimos narių svarbiuose gyvenimo įvykiuose, artimų draugų asmeninėse šventėse. Emocinis diskomfortas itin atsiliepė ir nukentėjusiojo emocinei būklei. Civilinis ieškovas pažymi, kad jis yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. Įmonę, kuri užsiima fasado šiltinimo ir apdailos darbais, įsteigė vos prieš kelis mėnesius. Įmonė yra sudariusi rangos sutarčių, kuriu dėl patirtų sužalojimų jis tinkamai ir laiku negali vykdyti, jam nuolat reikia aiškintis užsakovams dėl vėluojamų atlikti darbų, kas dar labiau kenkia nukentėjusiojo psichologinei būsenai, nors iki autoįvykio jis gyveno aktyvų visavertį gyvenimo būdą, dirbo ir prisidėdavo prie šeimos gerovės, rūpinosi savo nepilnamete dukra, siekia nustatyti bendravimo tvarką su kitu nepilnamečiu sūnumi. Dėl patirtų sužalojimų jis tapo pats labiau reikalaujančiu priežiūros ir negalėjo atlikti savo kaip vyro, tėvo ir sūnaus pareigų.

Visų pirma, pažymėtina, kad nors civilinis atsakovas atsiliepime ir nurodo, jog nukentėjusiajam 7000 Eur dydžio išmokėtas neturtinės žalos atlyginimas yra pakankamas, apskaičiuotas, atsižvelgiant į Rekomendacijų 4-6 punktuose nurodytus dydžius, tačiau Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų 1 punkte yra nustatyta, kad šiose rekomendacijose yra reglamentuojamos neturtinės žalos, padarytos draudžiamojo eismo įvykio metu ar atsiradusios vėliau kaip eismo įvykio padarinys, kai draudikui ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, kyla pareiga mokėti draudimo išmoką dydžio nustatymo gairės. Rekomendacijų 3 punkte yra nustatyta, kad neturtinės žalos dydis nustatomas pagal jose nurodytus orientacinius dydžius. Aptartos nuostatos, vertinant jas kartu su paties teisės akto pavadinimu (rekomendacijos), leidžia daryti išvadą, jog šiame teisės akte yra nurodomas pageidaujamas, tačiau tuo pačiu laisvai pasirenkamas (neprivalomas) elgesio modelis, kurį lemia konkrečios situacijos faktinės aplinkybės. Be to, rekomendacijų 1 punkto turinys leidžia daryti išvadą, jog šio teisės akto nuostatos visų pirma yra skirtos konkretiems subjektams, vykdantiems specifines funkcijas, t. y. draudikams ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui. Pastebėtina, jog civilinio atsakovo atsiliepime iš esmės nėra ginčijama tai, kad, atsižvelgus į reikšmingų aplinkybių visumą, eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui gali būti atlyginama ir didesnė neturtinė žala, nei rekomendacijose nurodyti didžiausi orientaciniai dydžiai. Faktą, jog eismo įvykyje nukentėjusiam asmeniui gali būti atlyginama didesnė neturtinė žala, nei rekomendacijose nurodyti orientaciniai dydžiai, patvirtina ir TPVCAPDĮ bei Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių nuostatos, kurios leidžia teigti, jog neturtinės žalos dydis apskaičiuojamas vadovaujantis rekomendacijomis, tačiau dėl apskaičiuotos neturtinės žalos dydžio galima ginčytis ir šios galimybės neriboja rekomendacijose nurodyti maksimalūs orientaciniai neturtinės žalos dydžiai, t. y. nėra įtvirtinta taisyklė, kad apskaičiuotos neturtinės žalos dydis gali būti ginčijamas tik tais atvejais, kai jis neviršija rekomendacijose konkrečiais atvejais nurodomų maksimalių dydžių neturtinei žalai atlyginti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, o priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visuma (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85-628/2019, Nr. 2K-146-895/2018, Nr. 2K-86-699/2017 ir kt.). Teisės aktuose yra tik nurodomos aplinkybės, kurios vertinamos nustatant konkretaus asmens konkrečioje situacijoje patirtos neturtinės žalos dydį. Taigi, kilus ginčui dėl asmeniui padarytos neturtinės žalos dydžio, teismui kyla pareiga nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma - darant tyčinį nusikaltimą prieš asmenį, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį, ir atvirkščiai, neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju, kaip jau minėta, yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad sveikatos sutrikdymo bylose neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo specifika yra ta, jog teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, pvz., sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobūdis, atsiradusios dėl sveikatos sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės (lėšos, būtinos sveikatai pagerinti, fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai ir pan.), pasikeitimai įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo sferose (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.) bei kitos aplinkybės, kurios daro tiesioginę įtaką asmens fizinių ir dvasinių išgyvenimų stiprumui ir kartu lemia piniginio kompensacinio ekvivalento nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2010). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad, spręsdami dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teismas, be kita ko, turi įvertinti ir tai, fizinis ar juridinis asmuo atsako už padarytą žalą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 202 m. vasario 27 d. byloje Nr. 2K-41-303/2020, 16 punktas).

Pagal formuojamą teismų praktiką, neturtinės žalos atlyginimo dydžiai (kartu su draudimo išmoka) asmenims, tiesiogiai nukentėjusiems dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, nustatyti nuo 5792 Eur iki 35 000 Eur, taigi vidurkis yra 20396 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017, 2K-94-696/2017, 2K-155-511/2017, 2K-110-699/2017, 2K-359-697/2017, 2K-362-697/2018, 2K-102-303/2019, 2K-41-303/2020). Kita vertus, teismų nustatyti neturtinės žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, neanalogiškos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362-697/2018). Pavyzdžiui, civilinio ieškovo nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 3K-3-402-421/2016, kurioje nukentėjusiajai buvo priteista 57424 Eur nėra tinkamas precedentas, taikytinas nagrinėjamoje byloje. Teismo vertinimu, vadovautis nukentėjusiojo nurodyta teismo praktika nėra pagrindo, nes šių bylų ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (argumentai, kuriais grindžiamas sprendimas) yra skirtingi. Šioje civilinio ieškovo nurodomoje byloje, kurioje buvo priteista 57424 Eur neturtinei žalai atlyginti, teismui konstatavus itin sunkius sveikatos sutrikdymo padarinius su išliekamaisiais reiškiniais - ieškovė dėl eismo įvykio patyrė labai sunkias galvos ir kojų traumas, jai buvo nustatyta pirma invalidumo grupė, nurodytas nuolatinės kito asmens priežiūros reikalingumas, teismai taip pat įvertino, kad po eismo įvykio, praėjus keliems metams, ieškovei pasireiškė dar sunkesni eismo įvykio padariniai, be to ieškovei padaryta žala, einant darbines pareigas.

Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog dėl neatsargių nusikalstamų S. V. D. veiksmų nukentėjusiajam M. G. buvo padaryti kairiojo blauzdikaulio ir kairiojo šeivikaulio skeveldriniai atviri lūžiai, kairiojo kelio plėštinė žaizda, kairės blauzdos žaizdos, dešiniojo kelio odos nubrozdinimas, kepenų sumušimas. Padaryti sužalojimai įvertinti, kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis dėl jam padarytų sužalojimų patyrė skausmą, tiek iš karto po įvykio, tiek ir šių sužalojimų gydymo, kuris užtruko pakankamai ilgai ir dar iki šiol tęsiasi (nedarbingumo laikotarpis jau tęsiasi ilgiau nei penkis mėnesius), metu. Dėl sužalojimų nukentėjusysis neišvengiamai turėjo nepatogumų, privalėdamas gydytis medicinos įstaigoje, dėl patirtų sužalojimų iš kart po įvykio buvo operuotas, po to, jam buvo atliktos dar keturios operacijos, o dar viena operacija – Ilizarovo žiedinio išorinio fiksacijos aparato nuėmimas, planuojama artimiausiu laiku. Dėl padarytų sužalojimų buvo apribotos nukentėjusiojo judėjimo galimybės, dėl šios priežasties, be jokios abejonės, jis iki šio negali dirbti, plėtoti ką tik paties sukurto verslo, laisvai užsiimti būtinomis bei pageidaujamomis kasdieninėmis, taip pat mėgstamomis laisvalaikio veiklomis, po įvykio jis negalėjo rūpintis šeima ir prisidėti prie jos išlaikymo, jam buvo pasunkintos galimybės pasirūpinti pačiu savimi, buvo būtina ir artimųjų pagalba, sumažėjo galimybės bendrauti su kitais asmenimis, nukentėjusysis, kaip teigia jo atstovas, turės dalyvauti ir ilgame reabilitacijos procese. Be to nukentėjusysis nurodė, kad jam kelia nerimą ir ant jo kūno atsiradę bei atsirasiantys randai, o jų šalinimo procedūros pareikalaus papildomų išlaidų.

Nukentėjusiajam M. G. neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o bylos duomenys leidžia konstatuoti, kad M. G. dėl eismo įvykio patyrė ženklius gyvenimo pakitimus, esminį gyvenimo kokybės sumažėjimą dėl patirtų kojos lūžių, ateities perspektyvų, o tikimybė gyvenimą sugrąžinti į iki eismo įvykio buvusią padėtį, yra maža. Taigi nėra jokios abejonės, kad dėl patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo, liekamųjų reiškinių, M. G. gyvenimo kokybė suprastėjo. Taip pat, be jokių abejonių, M. G. dėl eismo įvykio patyrė didžiulį stresą, išgąstį, jautė nerimą bei susirūpinimą savo sveikata. Dėl nusikalstama veika sukeltų pasekmių apribotos nukentėjusiojo galimybės gyventi pilnavertį socialinį gyvenimą, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Taigi nukentėjusiojo patirti fiziniai, emociniai ir dvasiniai išgyvenimai, jų dydis, įtaka tolesniam gyvenimui yra akivaizdūs, ir teismas neabejoja, kad patirtų sužalojimų pasekmės nukentėjusiojo bus jaučiamos ir ateityje. Vis dėl to, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad S. V. D. yra garbaus amžiaus, našlys, senatvės pensininkas, jo pajamas sudaro tik gaunama senatvės pensija, aptariama nusikalstama veika padaryta kaltinamajam veikiant neatsargiai, t. y. dėl neatsargaus nusikaltimo, būnant blaiviam, jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi.

Taigi siekiant užtikrinti protingą balansą tarp realios kompensacijos už patirtą fizinį bei dvasinį skausmą ir žalą padariusio asmens interesų paisymo, išvengiant nepagrįsto nubaudimo vien nukentėjusiojo asmens teigiamų emocijų gavimui ir neigiamų neutralizavimui, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti yra pagrįstas tik iš dalies.

Teismas įvertinęs nukentėjusiojo patirtus fizinius sužalojimus (kojos skeveldriniai atviri lūžiai, kepenų sutrenkimas), emocinius ir dvasinius išgyvenimus, ir tai, kad dėl patirtų sužalojimų tam tikram laikui yra apribota judėjimo laisvė ir galimybė gyventi pilnavertį gyvenimą, rūpintis savo šeima, sumažėjusi galimybė dirbti, ir atsižvelgiant į tai, kad patirti sužalojimai nėra gyvybei pavojingi, duomenų apie tai, kad nukentėjusiajam būtų nustatytas neįgalumas byloje nėra, patirta neturtinė žala teismo vertintina 12 000 Eur, iš kurių atimtina 7000 Eur neturtinės žalos suma, kurią išmokėjo civilinis atsakovas, todėl iš civilinio atsakovo nukentėjusiajam papildomai priteistinas 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Šis dydis, teismo manymu, atitinka byloje nustatytų aplinkybių visumą, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo reikalavimus, atitinka kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, yra pakankamas kompensuoti nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus, neprieštarauja pirmiau aptartai teismų praktikai, bei nepažeidžia nukentėjusiojo ir kaltininko interesų pusiausvyros.

Dėl turtinės žalos (negautų pajamų) atlyginimo

Nukentėjusysis M. G. civiliniu ieškiniu taip pat prašo atlyginti 1116,51 Eur draudimo bendrovės neatlygintų negautų pajamų, už laikotarpį nuo 2021 m. spalio 14 d. iki dabar.

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiojo atstovas advokatas patikslino, kad prašoma atlyginti negautas pajamas iki civilinio ieškinio teismui pateikimo dienos. Nukentėjusysis savo prašymą motyvuoja tuo, kad jis yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, jo darbo užmokestis yra minimalus – 449,15 Eur (atskaičius mokesčius). Jis nuo eismo įvykio, t. y. nuo 2021 m. rugpjūčio 30 d. iki pat šiol dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų yra nedarbingas, dėl to jo pajamos, kurias galėjo gauti ženkliai sumažėjo. Nukentėjusiojo paskaičiavimais jis turėjo gauti iš viso 1796,60 Eur (4 mėn. x 449,15 Eur) pajamų. Šiuo laikotarpiu jam buvo mokamos ligos išmokos, viso už laikotarpį – 384,24 Eur, o draudimo bendrovė jam atlygino 295,85 Eur, todėl likusi neatlyginta negautų pajamų suma yra – 1116,51 Eur, kurią nukentėjusysis prašo priteisti iš civilinio atsakovo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių ir indeksuotų draudimo sumų dydžių“ 7 punktu, nukentėjusio trečiojo asmens negautas pajamas, kurias nukentėjęs trečiasis asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, apskaičiuoja atsakingas draudikas ar Biuras, atsižvelgdamas į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus dokumentus dėl pajamų netekimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį.

Civilinis atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad jis nukentėjusiajam yra atlyginęs turtinę žalą – negautas pajamas – 295,85 Eur už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 10 d. iki 2021 m. spalio 14 d.. Taip pat, vadovaudamasis Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus gautais duomenimis, civilinis atsakovas teisminio nagrinėjimo metu papildomai apskaičiavo negautas pajamas – 514,14 Eur, už laikotarpį nuo 2021 m. spalio 15 d. iki 2021 m. gruodžio 15 d., ir nukentėjusiajam išmokėjo tokio dydžio draudimo išmoką, iš viso draudimo bendrovė nukentėjusiajam išmokėjo – 809,99 Eur negautų pajamų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius nukentėjusiajam už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 12 d. iki 2021 m. spalio 14 d. išmokėjo 219,57 Eur ligos išmoką (atskaičius mokesčius), nuo 2021 m. spalio 15 d. iki 2021 m. gruodžio 15 d. – 384,24 Eur ligos išmoką (atskaičius mokesčius), nuo 2021 m. gruodžio 16 d. iki 2021 m. gruodžio 29 d. – 82,34 Eur (atskaičius mokesčius) ligos išmoką, o nuo 2021 m. gruodžio 30 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. – 18,30 Eur (atskaičius mokesčius) ligos išmoką, iš viso nuo 2021 m. rugsėjo 12 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. nukentėjusiajam buvo išmokėta – 704,45 Eur dydžio ligos išmoka. Taigi nukentėjusysis už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 10 d. iki 2021 m. gruodžio 21 d. gavo 1514,44 Eur (kartu skaičiuojant draudimo bei ligos išmokėtas išmokas), o liko neatlyginta – 282,16 Eur, negautų pajamų suma. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis dėl eismo įvykio buvo sužalotas 2021 m. rugpjūčio 30 d., ir dėl patirtų sužalojimų buvo ir nedarbingas, į draudimo bendrovės bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos nukentėjusiajam išmokėtas pinigines sumas, nukentėjusiojo civilinio ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies ir jam iš civilinio atsakovo priteistina 282,16 Eur (1796,60 Eur (4 mėnesiai x 449,15 Eur (MMA)) – 1514,44 Eur = 282,16 Eur) dydžio negautų pajamų už jo prašomą laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 30 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.. Dėl kitos civilinio ieškinio reikalavimo dėl turtinės žalos (negautų pajamų) atlyginimo dalies procesas nutraukiamas, nes civilinis atsakovas nukentėjusiojo prašomą priteisti negautų pajamų dalį jau yra atlyginęs (BPK 107 straipsnis) .

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Nukentėjusysis M. G. civiliniu ieškiniu taip pat prašo jam priteisti penkis procentus dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra išaiškinęs, kad priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkinęs baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo, esant civilinio ieškovo (nukentėjusiojo) reikalavimui, teismas gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).

Vadovaujantis šiuo Plenarinės sesijos išaiškinimu, nukentėjusiajam M. G. priteisiamos penkių procentų dydžio procesinės palūkanos nuo jam priteistos 5282,16 Eur sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki jo visiško įvykdymo.

Dėl proceso išlaidų

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusiojo M. G. atstovas advokatas Romanas Lupeika pateikė prašymą dėl 1000 Eur proceso išlaidų atlyginimo, pateikė 2022 m. sausio 24 d. pinigų priėmimo kvitą, serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini). Prašomos priteisti išlaidos, sietinos su susipažinimu su bylos medžiaga, su civilinio ieškinio parengimu, atstovavimu ikiteisminio tyrimo metu bei teisme bei pasiruošimu teismo posėdžiams. Šioje byloje buvo keliami klausimai tiesiogiai susiję su nukentėjusiojo interesais byloje, todėl jis buvo priverstas kreiptis į advokatą profesionalios pagalbos atstovaujant jį teisme. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis išlaidas patyrė dėl S. V. D. jo atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo, nukentėjusiojo turėtos advokato pagalbos išlaidos dėl jo atstovavimo teisme pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš S. V. D..

Teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, bylos apimtį (2 tomai), jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, teisinės pagalbos teikimo pastovumą ir pobūdį, tikėtinai skirtą darbo laiką, bylos rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, taip pat į tai, kad kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu neginčijo prašomos priteisti proceso išlaidų sumos, priešingai proceso išlaidų dydžio neginčijo ir jas atlyginti sutiko, nukentėjusiajam M. G. jo turėtos atstovavimo teisme 1000 Eur dydžio išlaidos yra protingos bei pagrįstos, todėl priteistinos iš kaltinamojo S. V. D..

Nukentėjusiojo bei kaltinamojo atstovai prašė teismo svarstyti klausimą dėl proceso išlaidų priteisimo iš civilinio atsakovo ERGO Insurance Se Lietuvos filialo, nes būtent dėl pastarojo atsisakymo išmokėti visą nukentėjusiojo patirtą turtinę žalą, jis buvo priverstas kreiptis dėl teisinės pagalbos jam suteikimo.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad draudimo bendrovės ir apsidraudusiojo asmens atsakomybė yra sutartinė ir draudimo teisinius santykius reglamentuojantys norminiai aktai nenumato draudimo bendrovei pareigos atlyginti nukentėjusiojo išlaidas, kurios tiesiogiai nesusiję su žala, patirta dėl eismo įvykio. TPVCAPDĮ 3 straipsnio 1 dalis numato, kad išmoka mokama dėl nukentėjusiesiems padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Žalos nustatymo ir mokėjimo tvarka nustatyta taisyklėse, tačiau nei vienas iš šių paminėtų teisės aktų, o taip pat ir civilinis kodeksas nenustato, kad baudžiamojoje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos galėtų būti pripažįstamos žala.

Pagal BPK 103-106 straipsnius civilinio ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priskiriamos proceso išlaidoms, o proceso išlaidų išieškojimas baudžiamajame procese susietas su nusikalstamos veikos padarymu ir veiką padariusio asmens kalte. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas paslaugoms apmokti. Analogiškos pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012) yra pasisakęs, kad advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmenų veiksmų. CK 6.249 straipsnio 4 dalyje nurodyti atvejai, kai be tiesioginių ir netiesioginių nuostolių, įeinančių į žalos sąvoką, žalai prilyginamos ir kitokio pobūdžio išlaidos, atsiradusios dėl nukentėjusiojo asmens siekio užkirsti kelią žalai atsirasti arba padėti, paskaičiuoti žalos dydį, išieškoti nuostolius ne teismo tvarka. Tačiau bylinėjimosi išlaidos šioje normoje nenurodytos. Jų atlyginimas sprendžiamas proceso įstatymų nustatyta tvarka.

Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad toks nukentėjusiojo ir kaltinamojo atstovų prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo nukentėjusiajam iš civilinio atsakovo negali būti tenkinamas, nes nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, įstatymas nenumato galimybės išieškoti proceso išlaidas iš civilinio atsakovo, kuris nėra kaltinamasis (nuteistasis), o tik atsakingas už kaltininko veiksmais padarytą žalą.

S. V. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (t. 1, b. l. 147-150).

Daiktinis įrodymas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - CD laikmena su vaizdo įrašu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, saugotinas byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniu, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

S. V. D. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos I. B., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakomybėn, nustatant vienerių metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą S. V. D. nutraukti.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo M. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, ir priteisti iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, 282,16 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt du eurus ir 16 ct) turtinės žalos, 5000 Eur (penkis tūkstančius eurų ir 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą ir penkių procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos 5282,16 Eur sumos (penkių tūkstančių dviejų šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų ir 16 ct), jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki jo visiško įvykdymo.

Likusią civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, o dėl civilinio ieškinio reikalavimo dėl turtinės žalos (negautų pajamų) atlyginimo dalies procesą nutraukti.

Iš S. V. D. priteisti nukentėjusiajam M. G. 1000 (vieną tūkstantį eurų ir 00 ct) turėtų išlaidų teisme advokato paslaugoms apmokėti.

S. V. D. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktinį įrodymą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - CD laikmeną su vaizdo įrašu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, saugoti byloje.

Išaiškinti S. V. D., kad, laidavimo metu jam padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai I. B., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs klausimą dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismą Palangos rūmus.