Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Raimundas Mikšta, susipažinęs su baudžiamąja byla Nr. e1-2954-668/2023, kurioje Č. O. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Č. O. kaltinamas tuo, kad jis 2023 m. birželio 29 d. 04.00 val., įsibrovęs į (duomenys neskelbtini) saugomą teritoriją adresu, (duomenys neskelbtini) pagrobė svetimą (duomenys neskelbtini) priklausantį – 50 Eur vertės turtą, kai per vartelius, ant kurių buvo užkabinta spyna, įsibrovė į tvora aptverta (duomenys neskelbtini) teritoriją ir pagrobė (duomenys neskelbtini) priklausančius vamzdžius, vieną rudos spalvos vamzdį ir tris pilkos spalvos vamzdžius bendros – 50 Eur vertės, padarydamas (duomenys neskelbtini) – 50 Eur turtinę žalą, t. y. šiais veiksmais Č. O. kaltinamas įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji byla grąžintina prokurorui.

Byla perduotina prokurorui, kadangi ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis pareiškimas ir tai yra esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą.

BPK 219 straipsnyje reglamentuojančiame kaltinamojo akto (pareiškimo) turinį, nustatyta, kad kaltinamajame akte (pareiškime) turi būti nurodytas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Kaltinamasis aktas (pareiškimas) neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Kaltinamajame akte (pareiškime) nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, atskleidžiant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje. Pažymėtina, kad kaltinamasis aktas (pareiškimas) turi būti surašomas itin kruopščiai, ypač turinio prasme jame neturi būti esminių trūkumų ar nesutapimų su bylos medžiaga, kurie sudarytų kliūtį teisingo sprendimo priėmimui. Kaltinamasis aktas pirmosios instancijos teismui yra sprendimo krypties orientyras bei sprendimo ribų kriterijus, būtent todėl privalo atitikti byloje faktiškai nustatytas aplinkybes (LAT 2011 m. lapkričio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-575/2011).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 24 d. nutarime yra išaiškinęs, kad baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ne bet kada, o tik tuo atveju, jei yra visa eilė sąlygų.

Šioje byloje, kaip matyti iš bylos medžiagos, šių reikalavimų nebuvo laikomasi ir prokuroro pareiškimas teismui dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu buvo perduotas teismui nesant visų tam reikalingų sąlygų.

Nustatyta, kad šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2023 m. birželio 29 d. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (b. l. 1-4). Prokurorui formaliai surašius pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokuroras pasisakęs tik dėl BK 178 straipsnio 2 dalies, kuomet pagal dabartinį kaltinimą galimai yra padaryta BK 178 straipsnio 3 dalį numatyta nusikalstama veika, tačiau pareiškimu prašoma Č. O. pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirti bausmę. Č. O. ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugpjūčio 23 d. supažindintas su pranešimu apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, kai pareiškime prašoma skirti bausmę pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Prokuroro pareiga yra tiksliai kvalifikuoti veiką, aiškiai nurodant, kokia BK norma už padarytą veiką nustato baudžiamąją atsakomybę. Tokie kaltinimo trūkumai siekiant rungtyniško, lygiateisio, teisingo ir netrukdomo bylos nagrinėjimo, privalo būti taisomi dar iki bylos perdavimo teismui.

Nustačius aukščiau išvardintas procesines kliūtis bylos nagrinėjimui teisme, vadovaujantis BPK 234 straipsnio 2 dalimi ir pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu grąžintinas prokurorui.

BPK 420 straipsnio 1 dalis 2 punktas numato, kad teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, ne vėliau kaip per septynias dienas turi priimti vieną iš šių sprendimų: 1) surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą; 2) perduoti bylą nagrinėti teisme BPK 423 straipsnyje numatytais atvejais; 3) nutraukti baudžiamąjį procesą BPK 424 straipsnyje numatytais atvejais. BPK 423 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nutartį perduoti bylą nagrinėti teisme teisėjas priima tuo atveju, kai bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu. Šios priežastys laikytinos ne BPK 423 straipsnyje numatytu bylos perdavimo nagrinėti teisme pagrindu (neaiškios bylos aplinkybės), o procesine kliūtimi, trukdančia bylos nagrinėjimą teisme.

Atsižvelgiant į tai, kad BPK XXXI skyriaus pirmame skirsnyje „Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas“ nėra atskirai numatyta, ką tokiu atveju daryti, todėl teismas pagrįstai rėmėsi bendrosiomis BPK normomis, reglamentuojančiomis bylų procesą pirmosios instancijos teisme, kadangi teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad atskirų BPK straipsnių ar dalių negalima vertinti atsietai nuo visumos, t. y. visada reikia turėti omenyje, kad BPK turi būti taikomas sistemiškai. Pavyzdžiui, BPK 234 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. BPK 254 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nagrinėjimo teisme metu nustačius, jog surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-208-891/2018, 1S-268-885/2019, 1S-101-1121/2020, Šiaulių apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-13-300/2019, 1S-19-332/2019, e1S-65-354/2020, e1S-73-300/2020, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-546-813/2016).

Ikiteisminis tyrimas negali būti toks, kad jo trūkumai kliudytų teismui išspręsti asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką klausimą, per ikiteisminį tyrimą priimami sprendimai turi būti aiškūs, pagrįsti teisiniais argumentais. Šių sprendimų aiškumas, pagrindimas teisiniais argumentais yra svarbi asmens konstitucinių teisių ir laisvių, teisės į teisingą teisinį procesą, taip pat teisės į teisminę gynybą, garantija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Šis esminis kaltinamojo akto turinio pažeidimas trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą bei suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą, kadangi gavęs tokį kaltinamąjį aktą, kaltinamasis negali efektyviai pasiruošti gintis teisiamajame posėdyje.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra, ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 str.). Baudžiamojo proceso principus bei tikslus turi įgyvendinti ne tik teismai, tačiau ir kiti proceso dalyviai, tame tarpe ir prokuroras (BPK 2 str.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, baudžiamojo proceso įstatymu prokuroras yra atsakingas už baudžiamojo proceso ikiteisminį tarpsnį. Teismui turėtų būti perduota tik tinkamai parengta byla (Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, jame išdėstomi svarbiausi šios stadijos rezultatai, suformuluojamas kaltinimas, kuris ir nustato teisminio nagrinėjimo ribas, kadangi byla nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 str. 1 d.). Dėl šios priežasties, kaltinamasis aktas turi būti surašytas be esminių trūkumų tiek turinio, tiek formos prasme, jame turi būti išsamiai aiškiai ir tiksliai išdėstytos nusikalstamos veikos aplinkybės. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso reikalavimai, keliami pareiškimo surašymui, nėra formalūs, jų įvykdymas privalomas. Kaltinimas turi būti konkretus, toks, kad kaltinamasis turėtų galimybę tinkamai pasirengti gynybai nuo pateikto kaltinimo

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 232 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 234 straipsnio 2 dalimi, 420 straipsniu, 439 straipsniu, 440 straipsniu,

nutaria:

baudžiamąją bylą Nr. e1-2954-668/2023 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-23920-2023-6), perduoti prokurorui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.