- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-19
- Bylos Nr.
- e2-1495-861/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23426-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- M. D., A. D.
- Advokatai
- Kazimieras Baranauskas
- Kategorijos
- 2.6.10.2Civilinės atsakomybės sąlygos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovams M. D., A. D. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo UAB ,,Avinida‘‘ ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovams nuo 2017-10-27 iki 2018-03-28 bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė butas, esantis virš ieškovės buto, adresu (duomenys neskelbtini). 2017 m. spalio mėnesį atsakovų bute buvo pradėtas vykdyti kapitalinis remontas ir dėl to buvo padaryta žala ieškovės butui. (duomenys neskelbtini) UAB „Lazdynų butų ūkis" apžiūrėjo ieškovės butą ir surašė Statinio numatomo atlikti darbų ir defektavimo aktą, kuriame nurodoma, kad patikrinus atsakovo butą nustatyta, kad atlikto remonto metu išgriauta dalis buto sienų, praplatintos durų angos, vietoje buvusių sienų sumontuotos gipskartonio pertvaros, o apžiūros metu atsakovas nepateikė remonto projekto. Taip pat akte buvo nurodyta ieškovės butui padaryta žala. 2017 m. gruodžio 18 d. ieškovės butą apžiūrėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyrius ir parengė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą, kuriame buvo aprašyti ieškovės buvo pažeidimai ir pateiktos nuotraukos. 2018 m. sausio 8 d. ieškovė su kitais (duomenys neskelbtini) laiptinės gyventojais pateikė skundą Vilniaus miesto savivaldybės Būsto administravimo skyriui dėl neteisėtų remonto darbų ir buvo gautas atsakymas, kad atsakovui yra suteiktas leidimas, tačiau tik paprastam remontui - šiuo atveju buvo vykdomas kapitalinis remontas. 2018 m. kovo 5 d., 2018 m. balandžio 16 d. ir 2018 m. birželio 14 d. UAB „Lazdynų butų ūkis" buvo atvykęs į ieškovės butą pakartotinai ir Statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktuose buvo užfiksuoti nauji pažeidimai, kurie kilo dėl atsakovų bute vykdomų remonto darbų, buvo surašytas atsiradusių pasekmių priežastinio ryšio su buto Nr. (duomenys neskelbtini) remontu aktas; 2018 m. gruodžio 31 d. statinio apžiūros akte nustatyti atsiradę įtrūkimai tarp blokų siūlių. 2018 m. birželio 20 d. ieškovė ir UAB Sistela sudarė sutartį, kuria įmonė įsipareigojo parengti skaičiavimus dėl „Defektų atsiradusių po rekonstrukcijos darbų šalinimas (remontas bute (duomenys neskelbtini))". Parengtoje sąmatoje buvo nurodyta, kad dėl patirtos žalos ieškovei buto remontas kainuotų 3953,19 Eur. Į patirtą turtinę žalą taip pat įskaičiuotinos ir išlaidos dėl žalos dydžio nustatymo – 121 Eur pagal sutartį už sąmatos sudarymą, apmokėjimas už paslaugas VĮ Registrų centras – 2,03 Eur, pašto išlaidos dėl registruotos siuntos siuntimo atsakovui, išlaidos advokato pagalbai apmokėti pirminiame bylos rengimo etape – 250 Eur, todėl bendrą turtinę žalą ieškovė vertina 4340,21 Eur. Taip pat ieškovė patyrė neturtinę žalą dėl pastovaus savo buto gadinimo, nuolatinio didžiulio triukšmo, dėl to pablogėjo sveikata, išgyventa ir dabar išgyvenama daug nervinių sukrėtimų, nemiga, buvo patiriami ir iki šiolei patiriami nepatogumai dėl suniokoto buto, nesveikų nepatogių gyvenimo sąlygų, patirta ir daug pergyvenimų dėl nesiskaitymo, pažeminimo ir nepilnavertiškumo jausmai. Ieškovė patirtą neturtinę žalą vertino 6000 Eur. Papildomai ieškovė dėl neturtinės žalos nurodė, kad patyrė pažeminimą ir išgyvenimus dėl atsakovo grubaus, įžūlaus ir melagingo elgesio. Ieškovės sveikata žymiai pablogėjo nuo 2018 m., kai buvo siekiama išspręsti jos buto apgadinimo klausimus (bute įtrūko sienos, pažeista garso izoliacija ir jame girdisi kito buto gyventojų garsai; buvo užkimšta kanalizacija, o dėl netvarkingų (duomenys neskelbtini) buto vamzdžių, ieškovės butas buvo užpiltas), kurie neišspręsti iki šiol. Atsakovai savo veiksmais sukėlė tokias sąlygas, kad ieškovei nebeįmanoma saugiai, įprastai ir oriai gyventi savo namuose, nes padaryta žala butui iki šiol neatlyginta, buto sienos iki šiol suskilusios, aplietos lubos taip pat nesuremontuotos. Dėl atsakovų netinkamų veiksmų ieškovė nuo 2017 m. spalio mėn., kai buvo pradėtas remontas bute Nr. (duomenys neskelbtini), iki šiol negali įprastai gyventi savo bute. Galimybė tinkamai ir saugiai gyventi savo namuose, t. y. teisė į privatų gyvenimą, pažeista nuo 2017 m. spalio mėn. ir tęsiasi iki šiol.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad 2017 m. spalio 27 d. pirkimo - pardavimo sutartimi įsigijo 77,90 kv. m. ploto butą adresu (duomenys neskelbtini), kurį paprastojo remonto būdu nusprendė rekonstruoti ir padalinti į du savarankiškus turtinius vienetus - butus. Tuo tikslu UAB ,,Avinida" parengė Buto padalijimo schemą, kuri buvo suderinta su UAB ,,Lazdynų butų ūkis” ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriumi, buvo užsakytas ir atliktas buto Vidaus vandentiekio ir nuotekynės techninis projektas, suderintas su UAB “Vilniaus vandenys”. Kaip matyti iš Projekto sprendinių, nei viena iš kapitalinių sienų nebuvo numatyta griauti ir atliekant paprastojo remonto darbus nebuvo griaunama, vienintelė siena, kuri buvo numatyta projekte ir realiai išgriauta - pertvara, esanti tarp vonios ir tualeto, tačiau ji nėra kapitalinė siena, jos griovimas buvo numatytas suderintame Projekte ir jos išgriovimas negalėjo turėti jokios įtakos ieškovės buto būklei. Ieškovė pateikė UAB ,,Lazdynų butų ūkis” Statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktus ir juose yra ranka rašyti klaidinantys prierašai prie fotonuotraukų, tikėtina, atlikti pačios ieškovės. Dėl atliekamų pertvarkymo darbų ieškovė buvo pateikusi skundą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai ir šios pareigūnai lankėsi atsakovų pertvarkomame bute, įvertino atliekamus darbus, jų atitikimą parengtam Projektui ir, neradę jokių pažeidimų, apie tai informavo ir pačią ieškovę, tačiau apie šias aplinkybes ieškinyje sąmoningai nutylima. Ieškinys taip pat grindžiamas UAB ,,Lazdynų butų ūkis” pateiktais Statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktais ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus surašytu 2017-12-18 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu. Šie įrodymai vertintini kritiškai, nes nei pastatų administravimo vadybininkas, nei vyriausioji specialistė nėra kompetentingi duoti išvadą dėl ieškovės bute atsiradusių sienų įtrūkimų priežasčių, nei Defektavimo aktuose, nei Patikrinimo vietoje akte nėra pateikiama jokių skaičiavimais pagrįstų išvadų; pateikiamos tikėtinos išvados, tačiau net nekonkretizuojama, kokie remonto darbai atliekami netinkamai. Patikrinimo vietoje aktas surašytas ir išvada pateikta neapžiūrėjus atsakovų buto, t. y. neaišku, kuo grindžiamas priežastinis ryšys tarp ieškovės buto sienų įtrūkimų ir atliekamo remonto. Pažymėjo, kad namas, kuriame yra ieškovės butas, yra 1970 m. statybos, t. y. jam 50 m., todėl neatmestina, kad tokio buto sienos per tiek metų galėjo suskeldėti dėl įvairiausių kitų, su atsakovų atliekamais darbai nesusijusių priežasčių. Atsakovai sutiko, kad dvi skylės ieškovės buto lubose buvo padarytos dėl atsakovų samdytų darbininkų neatidumo ir šių skylių užtaisymo bei lubų perdažymo išlaidas atsakovai sutiko kompensuoti. Užbaigus remonto darbus, buvo parengta ir VĮ Registrų centrui pateikta Deklaracija apie statybos darbų užbaigimą ir abu butai įregistruoti kaip savarankiški turtiniai vienetai, o 2018-03-27 ir 2018-04-09 Pirkimo - pardavimo sutartimis parduoti. Atsakovai neatliko jokių neteisėtų veiksmų, paprastojo remonto darbai buvo atliekami remiantis suderintu Projektu, o ieškovė nepateikė įrodymų, neginčytinai pagrindžiančių priežastinį ryšį tarp remonto atlikimo ir ieškovės buto sienų įtrūkimo. Atsakovai taip pat nepagrįstu laiko ieškovės reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, nes neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nei vienas iš šių numatytų neturtinės žalos atlyginimo atvejų nepatenka į ieškovės nurodomus neturtinės žalos atlyginimo pagrindus (turto sugadinimas, nuolatinis triukšmas, pergyvenimai dėl nesiskaitymo ir pan.). Pažymėjo, kad atliekant remonto darbus, kaimynai visuomet patiria tam tikrus nepatogumus dėl triukšmo ar dulkių, tačiau tai negalima laikyti neteisėtais veiksmais. Atsakovai dar 2017-11-07 pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pranešimą apie planuojamus triukšmą keliančius remonto darbus (duomenys neskelbtini), o net ir atliekant neplaninius patikrinimus, jokių pažeidimų dėl keliamo triukšmo nenustatyta. Akcentavo, kad ieškovė nepateikė nei neturtinės žalos patyrimą patvirtinančių įrodymų, nei prašomos priteisti sumos pagrindimo.
Trečiasis asmuo atsiliepimu paaiškino, kad parengė Paprastojo remonto projektą, kurio tikslas - paprastojo remonto būdu butą, esantį daugiabučio gyvenamojo namo penktame aukšte padalinti į du turtinius vienetus. Projekto Aiškinamajame rašte nurodyti projekto privalomieji reikalavimai: 1) nesumažinti pastato mechaninio atsparumo ir pastovumo gebos bei kitų esminių statinio reikalavimų parametrų; 2) nepažeisti trečiųjų asmenų (kaimynų) pagrįstų interesų ir nesudaryti prielaidų tokiems pažeidimams atsirasti naudojimo metu; 3) užtikrinti nepertraukiamą inžinerinių sistemų darbą pertvarkymo metu; 4) užtikrinti įvažiavimą į sklypą, priėjimą iki pastato ir pastato vidaus komunikacijų laisvą naudojimą pertvarkymo metu. Ginčas byloje tarp šalių kilo ne dėl parengto Paprastojo remonto projekto, o dėl atsakovų atliktų statybos darbų, todėl trečiasis asmuo nurodė neturintis teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi.
Dublike ieškovė nurodė, kad apie vykusius ginčus tarp šalių, remonto metu atsirandančius turto defektus, dulkes bei užliejimus žinojo ne tik ginčo šalys, bet ir turto administratorius, savivaldybės administracija, kiti namo gyventojai bei pas ieškovę besilankantys draugai. Ieškovė nuolat, sistemingai skundėsi į administruojančias bei prižiūrinčias organizacijas ir institucijas, operatyviai ir betarpiškai apie padarytą žalą informuodavo kaip ir atsakovą, taip ir remonto darbus vykdančius bei prižiūrinčius asmenis. Durų angos, kurios yra išdėstytos nešamosiose konstrukcijose, buvo išdaužytos iki perdangos ir tai galėjo susilpninti konstruktyvų stabilumą. Darant remontą buvo ne tik išgriauta pertvara vonios - tualeto patalpoje, bet ir prie koridoriaus išmūryta sunki plytinė pertvara, pažeistos ir ventiliacinės angos, buvo atliekami vandentiekio ir kanalizacijos inžinierinių tinklų tiesimo darbai, grindų dangos pakėlimo darbai, - apie tai liudija skylės perdangoje, įskilimai lubose bei sienose prie perdangos bute pas ieškovę. Atsakovo argumentai, neva defektai galėjo atsirasti ir anksčiau bei, kad jie nesusiję su remonto darbais yra niekuo nepagrįsta gynybinė pozicija. Pažymėtina, kad atsiradusių defektų pobūdį ir kilmę nusako ne tik vykdytų darbų bei atsiradusių defektų atitikmuo pagal vietas, bet ir jų vertinimas su kitais sukeltais nepatogumais, pažeidimais, - tai ir pjovimo darbai perdangoje ir ventiliacinėje šachtoje, kas sąlygojo elektros tinklų neveikimą; tai ir kanalizacijos vamzdžių užkišimas keramikinių plytelių nuolaužomis, kas sąlygojo užpylimą bei nepatogumus ne tik ieškovei, bet ir kitiems pastato naudotojams, vėdinimo tinklų užkimšimą, kuris nepašalintas iki šios dienos. Pažymėjo, kad pateiktos turtinės žalos dydį nustatė atestuoti specialistai. Gyvendama triukšmingoje ir nesveikoje aplinkoje ieškovė patyrė ir neigiamas emocijas – pergyvenimus, nemigą, kančią bei netikrumo ir pažeminimo jausmus, todėl nustačius pažeidimus atsakovų veiksmuose bei dėl to atsiradusias ieškovei neigiamas emocines pasekmes, ji pagrįstai gali pretenduoti į patirtos neturtinės žalos kompensaciją piniginę išraiška.
Tripliku atsakovai pažymėjo, kad ieškovės teiginys, jog jos pažymėtose vietose atlikti griovimo darbai sutampa su defektų atsiradimo vietomis, neatitinka tikrovės. Iš ieškovės ieškinio galima suprasti, kad pagrindiniai įskilimai lubose yra ieškovės buto patalpoje, pažymėtoje indeksu 57-8 bei kambaryje, pažymėtame indeksu 57-6, tačiau pagal UAB ,,Avinida" parengtą Buto padalijimo į du turtinius vienetus schemą, nebuvo numatyti laikančių konstrukcijų griovimo darbai ir jie nebuvo realiai atliekami, buvo išgriauta tik viena pertvara tarp vonios ir tualeto, kas negalėjo turėti įtakos ieškovės buto patalpų, esančių visai priešingoje buto pusėje, lubų įtrūkimams. Negalima sutikti su ieškovės teiginiu, kad išmūryta plytinė pertvara galėjo turėti įtakos įtrūkimams ieškovės bute - pertvara buvo tik perstatyta tarp tų pačių patalpų ir siena nebuvo sunki - vienos plytos storio. Ieškovė teigia, kad akivaizdus poveikis buvo atliktas ir tarp patalpų esančiai perdangai atliekant vandentiekio ir kanalizacijos inžinerinių tinklų tiesimo darbus - vandentiekio ir nuotekynės pertvarkymo darbai taip pat buvo atliekami remiantis Techniniu projektu, kuris buvo suderintas su UAB ,,Vilniaus vandenys" ir nukrypimų nuo šio projekto vykdymo nenustatyta. Ieškovė nepateikė jokių specialistų išvadų bei skaičiavimų, kurie rodytų, kad atlikus remonto darbus, statinio stabilumui kyla grėsmė ir yra tikimybė tokio pobūdžio defektams kituose butuose, kaip kad nurodo ieškovė. Atliekamus darbus jų eigoje tikrino ieškovės iškviestas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūnas, kuriam atsakovai teikė turimus parengtus projektus ir kuris apžiūrėjo remontuojamą butą betarpiškai. Pažymėjo, kad tik viena ieškovė reiškia pretenzijas dėl pablogėjusios jos buto būklės, nei vienas kitas kaimynas dėl to pretenzijų neturėjo, nors jei atsakovų atliekami darbai turėtų įtakos viso namo stabilumui, tokie pakitimai turėtų įtakos ir kitų butų būklei. Atsakovai pažymėjo, kad jų remontuotas butas buvo penktame, t. y. paskutiniame aukšte, kas dar labiau mažina galimybę tokių įtrūkimų atsiradimui. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie rodytų, kokios būklės ieškovės butas buvo iki atsakovų remonto. Nei ieškinyje, nei dublike nenurodoma, kokiu įstatyme numatytu atveju šioje byloje turėtų būti priteisiama neturtinė žala. Atsakovai taip pat papildė, kad atlikdami remonto darbus, savo sąskaita (apie 2000 Eur) bendro naudojimo patalpose (laiptinėje) pakeitė elektros instaliaciją bei centrinį elektros kabelį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta ieškovės kaimynė E. A. papasakojo, kad žino, jog ieškovė kenčia nuo rekonstrukcijos. Jos butas buvo tvarkingas, o dabar atrodo kaip po stichinės nelaimės, lubos dėmėtos, tapetai atšokę, sienos skilusios, iš tualeto smarvė. Nurodė, kad iki karantino nueidavo pas ieškovę maždaug 2 kartus per mėnesį, o darbai virš jos buto vyko kažkur 2018 m. Kad jos butas suniokotas dėl rekonstrukcijos, sakė ieškovė, pati liudytoja nežino nuo ko, matė tik pasekmes. Kada kaimynės butas buvo užpiltas, liudytoja nežino; nurodo, kad kažkas prasidėjo 2018 m. Nurodė, kad įskilimai yra pereinamam kambaryje, tualete, o sandėliuke liudytoja pas kaimynę nebuvo.
Liudytoju teismo posėdyje apklaustas K. Z. paaiškino, kad buvo UAB ,,Lazdynų ūkis‘‘ vadybininkas, būtent ieškovės namo. 2018 m. prasidėjo 5 aukšte remontas, o ieškovės butas yra 4 aukšte. Ieškovė kreipėsi su skundu, buvo tikrinta, tikrino ir techniniai inžinieriai, surašė aktus. Prisimena, kad buvo lubose pragręžtos 1 ar 2 skylės – galimai dėl remonto. Kai butai buvo parduoti, įvyko užpylimai. Kiti nurodyti pažeidimai – suskilusios sienos, bet namas senas, nežinia, nuo ko jos suskilo. Paaiškino, kad prieš remontą ieškovės bute nebuvo, negali vertinti, koks jis buvo iki tol. Dėl byloje esančių aktų nurodė, kad juos surašė ieškovė, o liudytojas tik pasirašė, kad yra tokie nurodyti faktai. Kadangi iki tol ieškovės buto nebuvo apžiūrėjęs, daug kur nurodė ,,galimai‘‘. Iš atsakovų dokumentai dėl remonto buvo gauti, atsakovų bute liudytojas buvo keletą kartų, bet neprisimena, kada tiksliai. Nepamena, ar atsakovai griovė nešančias sienas. Prisimena, kad Statybų inspekcija jokių neleistinų darbų nenustatė. Paaiškino, kad namas blokinis, apie 1970 m. statybos, per siūles išorėje kaupdavosi drėgmė, tas siūles administratorius vis taisydavo. Nurodė, kad jo žiniomis, kiti gyventojai su skundais nesikreipė. Pagal pateiktas nuotraukas nurodė, kad sandėliuke pas ieškovę dažai greičiausiai nusilupę nuo senumo. Dėl ieškovės buto būklės, remonto, nurodė, kad tame kambaryje, kur yra padarytos lubose skylės, gal ir naujesnis remontas, o visur kitur – senas remontas.
Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad 2017 m. rugsėjį iš (duomenys neskelbtini) buto pasigirdo baisūs trenksmai, ieškovė nuėjo pažiūrėti, bet jos neįsileido. Kažkur už 2,5 mėn. atsirado skelbimas, kad bus paprastas remontas, o kaimynai parašė skundą, kad nesutinka. Pas ieškovę viskas pradėjo skilinėti, užsikimšo tualetas, juo nebuvo galima naudotis, (duomenys neskelbtini) bute darbininkai dirbo dieną naktį, viską griovė. Pažymėjo, kad liudytoju apklaustas K. Z. melavo, nes viską rašė administratoriaus darbuotojai, o ne ieškovė. Kaimynas griovė nešančias sienas, dirbo be projekto, be schemos, pas ieškovę suskilo lubos, (duomenys neskelbtini) bute pašalino 4 nešančias konstrukcijas, išardė pertvarą tarp vonios ir tualeto, dėl to pas ieškovė nesidarinėja vonios durys, kurias ji remontavo jau 8 kartus. Ieškovės butas pažeistas, lauko siūlės suskilinėjusios, viskas išsiklaipę. Lubose išgręžtos 2 skylės, nutraukta armatūra, dabar iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) buto liejasi vanduo, o kai veikia skalbyklė, pas ieškovę bute girdėti didelis garsas, iš virtuvės – jaučiasi kvapai ir ieškovė nurodė dar negirdėjusi, kad pusryčiams žmonės virtų kopūstų sriubą. Nurodė, kad rašė 59 skundus. Kaimynas susilpnino perdengimo plokštę, ant ieškovės viskas gali nugriūti, o iki tol ieškovės butas buvo gražus, suremontuotas. Paaiškino, kad išpjautas sienas atsakovas išmetė į šiukšlių konteinerį, tačiau viena kaimynė tai nufotografavo, o atsakovas tą nuotrauką išpirko. Dėl tokių veiksmų ieškovė nemiega, jai depresija, ji net eidavo pas kaimynus į tualetą, taip pat eidavo į mišką. Kaimynas remonto metu užkimšo tualetą plytele, kuri nuėjo per visus aukštus iki pat pirmojo aukšto, visi aukštai buvo užpilti. Ieškovės sveikata pablogėjo, bute ji neturi patogumų, kaimynas viską sunaikino. Ieškovės butas buvo aukščiausios rūšies, plaunamos lubos, plaunami tapetai, remontą darė aukščiausios rūšies meistrai. Dėl kaimyno remonto ieškovė turėjo kas savaitę valyti butą, dulkes, ji samdė tam žmones, nuo pastovaus buto valymo prasidėjo stuburo išvaržos ir ieškovė visa tai kenčia nuo 2017 m. iki šiol. Ieškovė paaiškino vien 2500 Eur išleidusi valymui. Nurodė, kad Statybų inspekcija savo rašte nurodė netiesą, nes atsakovas juos nupirko, jis sakė, kad nupirks ir teisėją. Taip pat savivaldybė nenustatė triukšmo, nes juos atsakovas nupirko. Dėl triukšmo ieškovė kreipėsi ir į policiją, atsakovo butą remontavusiems darbininkams buvo skirtos baudos. Atsakovas yra atsakingas už ieškovės buto užpylimus todėl, kad jis remontuodamas padarė broką, sudėjo senus vamzdžius, o vonioje negali būti gipso kartono, turi būti plytelės.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad darė bute remontą, taip padalindami jį į du butus; turi leidimą, projektą. Nurodė, kad nešančiųjų sienų niekur negriovė, nes to nereikėjo. Ieškovė nuolat kvietė tikrintojus. Papildomai akcentavo, kad pas ieškovė remontas nebuvo darytas gal 30-40 metų, o dėl 2 padarytų skylių lubose, atsakovas kaltę prisiėmė, siūlė ieškovei arba jas užtaisyti arba atlyginti žalą pinigais, tačiau ieškovė nesutiko. Nurodė, kad vandentiekio nuolydis yra padarytas pagal vandentiekio projektą. Dėl ieškovės prašomos priteisti neturtinės žalos nurodė, kad nemano, jog yra atsakingas už jos sveikatos problemas, nes ieškovė yra garbingo amžiaus, sveikatos problemos yra ne dėl atsakovo kaltės.
Šalies argumentai
Ieškovės advokatas baigiamųjų kalbų metu papildomai nurodė, kad atsakovas darė ne paprastą remontą, buvo daroma rekonstrukcija, todėl reikėjo leidimo. Be leidimo rekonstrukcija yra savavališka ir ji turi būti pašalinta. Atsakovas išgriovė sienas, sudėjo pigiausias plokštes, kurių svoris yra apie 20 kg, o reikėjo kviesti specialistus dėl medžiagų atsparumo nustatymo. Iš nuotraukų matyti, kad skylėse lubose yra nutraukta armatūra, sugadinta ventiliacija, atsakovas remontą atliko su defektais, todėl dabar ieškovės butas nuolat užpilamas. Atsakovas atliko remontą kuo pigiau.
Atsakovų advokatas papildomai akcentavo, kad atsakovas norėjo sumokėti dalį ieškiniu prašomos sumos ieškovei (kas susiję su skylių lubose remontu), tačiau ieškovė nedavė atsakovui savo banko sąskaitos, todėl teismo į tai prašė atsižvelgti priteisiant bylinėjimosi išlaidas. Baigiamųjų kalbų metu paaiškino, kad atsakovai pripažįsta ieškinį dalyje dėl 273,18 Eur. Bute darbai buvo atlikti teisėtai, yra atidalijimo schema, vandentiekio projektai, o atsakovams atlikus paprastąjį remontą leidimas nėra privalomas. Dėl šių priežasčių nėra atsakovų neteisėtų veiksmų. Pažymėjo, kad nėra duomenų, koks ieškovės butas buvo iki atsakovo buto remonto, o liudytojos paaiškinimų šioje dalyje nepakanka. Pabrėžė, kad užpylimai vyksta atsakovams jau nesant buto savininkais, be to, nėra jokių įrodymų, kad užpylimai yra iš (duomenys neskelbtini) buto. Atkreipė dėmesį, kad liudytojas K. Z. nurodė, jog įvardinti, kas atlikta neteisėtai, negalėjo, o savivaldybės pažyma surašyta nebuvus darbuotojai bute. Dėl neturtinės žalos paaiškino, kad net nėra pagrindo ją svarstyti, nes ji priteisiama tik įstatymo nustatytais atvejais. Ieškovė neturtinę žalą sieja su triukšmu, kurio savivaldybė nenustatė, taip pat kiti paaiškinimai dėl neturtinės žalos yra deklaratyvūs, o su ligomis nėra jokio priežastinio ryšio, nes ieškovės negalavimai susiję su sąnarių, kaklo skausmais, nuo 2001 m. diagnozuojama epilepsija, onkologine liga. Negalavimus advokatas siejo su ieškovės amžiumi.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovams nuo 2017-10-27 iki 2018-03-28 bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė butas, esantis virš ieškovės buto, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovai butą paprastojo remonto būdu nusprendė rekonstruoti ir padalinti į du savarankiškus turinius vienetus - butus. Tuo tikslu UAB ,,Avinida" parengė Buto padalijimo schemą, kuri buvo suderinta su UAB ,,Lazdynų butų ūkis” ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriumi, buvo užsakytas ir atliktas buto Vidaus vandentiekio ir nuotekynės techninis projektas, suderintas su UAB ,,Vilniaus vandenys”. Projekto sprendiniuose kapitalinės sienos numatytos griauti nebuvo, tačiau išgriauta siena, esanti tarp vonios ir tualeto, kurios griovimas buvo numatytas suderintame Projekte. Dėl atliekamų pertvarkymo darbų ieškovė teikė skundą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, pareigūnai lankėsi atsakovų pertvarkomame bute, įvertino atliekamus darbus, jų atitikimą parengtam Projektui ir pažeidimų nenustatė. (duomenys neskelbtini) ieškovė ir UAB Sistela sudarė sutartį, kuria įmonė įsipareigojo parengti skaičiavimus dėl „Defektų atsiradusių po rekonstrukcijos darbų šalinimo (remontas bute (duomenys neskelbtini))". Parengtoje sąmatoje nurodyta, kad ieškovei buto remontas kainuotų 3953,19 Eur. Į patirtą turtinę žalą ieškovė taip pat įskaičiuoja išlaidas dėl žalos dydžio nustatymo – 121 Eur pagal sutartį už sąmatos sudarymą, apmokėjimą už paslaugas VĮ Registrų centras – 2,03 Eur, pašto išlaidas dėl registruotos siuntos siuntimo atsakovui, išlaidas advokato pagalbai apmokėti pirminiame bylos rengimo etape – 250 Eur, todėl bendrą turtinę žalą ieškovė vertina 4340,21 Eur. Atsakovai sutiko, kad dvi skylės ieškovės buto lubose buvo padarytos dėl atsakovų samdytų darbininkų neatidumo ir šių skylių užtaisymo bei lubų perdažymo išlaidas (273,18 Eur) sutiko kompensuoti. 2018-03-27 ir 2018-04-09 Pirkimo - pardavimo sutartimis du butai buvo parduoti. Atsakovai 2017-11-07 pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pranešimą apie planuojamus triukšmą keliančius remonto darbus (duomenys neskelbtini), o atliekant neplaninius patikrinimus, pažeidimų dėl keliamo triukšmo nebuvo nustatyta. Taip pat ieškovė nurodo patyrusi neturtinę žalą dėl pastovaus savo buto gadinimo, nuolatinio didžiulio triukšmo, dėl ko pablogėjo sveikata, išgyventa ir dabar išgyvenama daug nervinių sukrėtimų, nemiga, patiriami nepatogumai dėl suniokoto buto, nesveikų nepatogių gyvenimo sąlygų, patirta pergyvenimų, pažeminimo ir nepilnavertiškumo jausmai. Ieškovė patirtą neturtinę žalą vertino 6000 Eur. Atsakovų nuomone, ieškovė nepateikė nei neturtinės žalos patyrimą patvirtinančių įrodymų, nei prašomos priteisti sumos pagrindimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas teismo posėdžio metu ieškovei ir jos advokatei priminė įrodinėjimo pareigą` procese dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo, akcentavo priežastinį ryšį tarp ieškovės nurodomų neteisėtų atsakovo veiksmų ir patirtos neturtinės žalos, pabrėžė neturtinės žalos atsiradimą patvirtinančių įrodymų reikšmę byloje. Į bylą 2021-02-01 buvo pateiktas Papildomas pagrindimas dėl neturtinės žalos.
Dėl atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų.
Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktika dėl šių įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo yra nuosekli ir išsami, teismas savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, tad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnis įtvirtina asmenų pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis). Pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala (CK 6.249 str.), neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys (CK 6.247 str.) ir kaltė (CK 6.248 str.). Kaip nurodo ieškovė, CK 6.266 str. numatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas).
Taigi, asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog asmuo tyčia ar dėl neatsargumo atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų. Nenustačius bent vienos iš keturių civilinės atsakomybės sąlygų, šaliai nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad Statybos techninio reglamento STR 1.07.03.2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka" IV skyriaus 21 p. įtvirtinama, jog neleidžiama silpninti konstrukcijų išpjaunant ar įpjaunant atskiras jų dalis ar elementus, gręžiant ar išmušant angas bei skyles perdangose, deginiuose, santvarose, sijose, kolonose, sienose ir kitose laikančiose konstrukcijose, o turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Tvirtino, kad atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, pasak ieškovės, ji neprivalo įrodinėti, nes turi pareigą tik įrodyti tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Ieškovė tvirtino, kad jos pateikti įrodymai pagrindžia faktą, jog žalos šaltinis buvo atsakovų bute, taigi, jie nevykdė įstatymų numatytos pareigos nepadaryti kitam asmeniui žalos, todėl yra pagrindas konstatuoti neteisėtus veiksmus. Visgi, teismas, išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, mano, kad atsakovai neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nes pagal byloje ištirtus rašytinius įrodymus, buvo atliekamas paprastasis remontas, jo metu visi darbai buvo atliekami pagal projektą, o duomenų, kad atsakovai išgriovė kokias nors kapitalines sienas, byloje nėra. Iš esmės teismas pripažįsta, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie neginčytinai pagrįstų priežastinį ryšį tarp atsakovų bute atlikto remonto ir ieškovės butui padarytos žalos.
Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, atsakovai savo butą paprastojo remonto būdu nusprendė rekonstruoti ir padalinti į du savarankiškus butus, - tam trečiasis asmuo byloje UAB ,,Avinida" parengė buto padalijimo į du turtinius vienetus schemą, kuri buvo suderinta su UAB ,,Lazdynų butų ūkis” ir Vilniaus misto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriumi. Atsakovai taip pat užsakė buto Vidaus vandentiekio ir nuotekynės techninį projektą, kurį suderino su UAB ,,Vilniaus vandenys”. Minėtoje schemoje nurodoma, jog esamas butas paprastojo remonto būdu bus padalintas į du butus, esamas koridorius bus atitveriamas suformuojant bendro naudojimo koridorių, butui B projektuojamas sanitarinis mazgas ir virtuvė, kurie bus virš kituose aukštuose esančių kitos paskirties patalpų (ne vonia ir tualetas), todėl siekiant užtikrinti vandens nuotekų nepratekamumą, mikrobinės taršos išvengimą, nepadidinant esamo triukšmo lygio ir nepabloginant kvapų turi būti įrengiama papildoma hidro ir garso izoliacija, prie buto B paliekamas priklausinys - sandėliukas rūsyje, butui A virtuvė projektuojama įrengti kartu su kambariu, dėl tos pačios priežasties kaip butui B, čia taip pat įrengiama papildoma hidro ir garso izoliacija, o buvusios virtuvės vietoje įrengiamas kambarys. Taigi, kaip matyti iš sprendinių, nei viena iš kapitalinių sienų nebuvo numatyta griauti ir nebuvo griaunama, ką patvirtina ne tik byloje esanti schema, bet ir 2021 m. balandžio 29 d. teismo posėdyje kartu su bylos šalimis išanalizuoti buvusio buto ir esamų butų planai, iš kurių akivaizdu, kad vienintelė siena, kuri buvo numatyta projekte ir realiai išgriauta - pertvara, esanti tarp vonios ir tualeto, tačiau akcentuotina, jog jos griovimas buvo numatytas suderintame projekte (schemoje) ir išgriovimas negalėjo turėti jokios įtakos ieškovės buto būklei. Ieškovė į bylą pateikė UAB ,,Lazdynų butų ūkis” Statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktus ir juose yra ranka rašyti prierašai prie fotonuotraukų apie tai, kad yra nupjauta nešanti siena, išmušta - išpjauta siena virš durų, kas prieštarauja byloje išanalizuotiems jau minėtiems planams - minimoje vietoje ir iki pertvarkymo, ir šiuo metu buvo ir yra praėjimas iš patalpos (duomenys neskelbtini) į patalpą (duomenys neskelbtini). Kaip savo atsiliepime į ieškinį pažymėjo atsakovai, dėl atliekamų pertvarkymo darbų ieškovė buvo pateikusi skundą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai ir šios institucijos pareigūnai lankėsi pertvarkomame bute, įvertino ten atliekamus darbus, tikrino darbų atitikimą parengtai schemai, tačiau pažeidimų nenustatė. Apie tai, kad rašė įvairius skundus į įvairias institucijas, teismo posėdžio metu nurodė ir pati ieškovė, paaiškindama, kad ji surašė 59 skundus, tačiau į visus teismo užduotus klausimus, kodėl institucijos nenustatė jokių pažeidimų, ieškovė turėjo vienintelį atsakymą – visų institucijų atstovai buvo atsakovų ,,nupirkti‘‘.
Teismas mano, jog atskirai reikia paminėti, kad ieškinį ieškovė grindžia UAB ,,Lazdynų butų ūkis” pateiktais Statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktais, taip pat Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017-12-18 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu. Kaip ieškinyje nurodė ieškovė, šie aktai buvo surašyti pastatų administravimo vadybininko K. Z. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus Statinių priežiūros poskyrio vyriausiosios specialistės L. A.. Kaip nurodė atsakovai, nei pastatų administravimo vadybininkas, nei vyriausioji specialistė nėra kompetentingi duoti išvadų dėl ieškovės bute atsiradusių sienų įtrūkimų priežasčių, o aktuose nėra pateikiama jokių skaičiavimais pagrįstų išvadų. Minėtus asmenis atsakovai prašė apklausti liudytojais, L. A. šaukimas nebuvo įteiktas jai pakeitus darbovietę, o nei ieškovė, nei atsakovai kitų prašymų, susijusių su šio asmens apklausa, nereiškė. Tuo tarpu liudytoju apklaustas K. Z. paaiškino, kad prieš remontą ieškovės bute nebuvo, negali vertinti, koks jis buvo iki tol, o dėl byloje esančių aktų nurodė, kad juos surašė ieškovė, liudytojas tik pasirašė, tačiau ne dėl priežastinio ryšio, o dėl to, kad yra tokie ieškovės nurodyti faktai. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų iš tiesų akivaizdu, kad prie nuotraukų padaryti ranka prierašai, tokie kaip ,,apšiltinta siena, nuo viršaus viskas išbyrėjo‘‘, ,,į mano kambarį‘‘, ,,mano balkonas‘‘, ,,balkono langas persikreipė‘‘, ,,taip ,,pasvyro‘‘ spinta‘‘, yra atlikti pačios ieškovės, be to, iš įrodymo Faktinių duomenų patikrinimas vietoje, priežastinis ryšys su buto Nr. (duomenys neskelbtini) remontu teksto taip pat darytina logiška išvada, kad šis raštas surašytas ne ko kito, o ieškovės, kadangi 2 punkte nurodoma ,,mano bute atsirado daugybė pažeidimų‘‘, 6 punkte - ,,mano buto kambaryje aplink balkono duris išbyrėjo glaistas; nuo tokių stiprių smūgių net iškritau iš sofos; mano balkono durys net neužsidarinėjo‘‘, 7 punkte - ,,mano kambaryje esantis lango sujungimas‘‘, 8 punkte - ,,dėl to mano kambarėlyje esančios durys darinėjasi blogai‘‘, ,,informuoju, kad penkto aukšto balkonų viršutinė sąrama yra suskilusi‘‘, ,,visas mano butas‘‘, be to, šį raštą pirmoji pasirašiusi ieškovė. Pabrėžtina, kad 2018-03-05 Statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo akte, kuris, kaip matyti, surašytas UAB ,,Lazdynų būtų ūkis‘‘ darbuotojų, ranka padaryti įrašai, taip pat yra atlikti ieškovės (,,paklausus D., kada sutvarkys pragręžtas skyles, atsakė, kad tik skyles gali sutvarkyti. Aš pasakiau ,,visas lubas‘‘ – atsisakė‘‘). Pažymėtina, kad liudytojas taip pat paaiškino, kad namas blokinis, apie 1970 m. statybos, per siūles išorėje kaupdavosi drėgmė, tas siūles administratorius vis taisydavo ir nurodė, kad jo žiniomis, kiti gyventojai su skundais nesikreipė, pagal pateiktas nuotraukas nurodė, kad sandėliuke pas ieškovę dažai greičiausiai nusilupę nuo senumo, taip pat dėl ieškovės buto būklės, remonto, nurodė, kad tame kambaryje, kur yra padarytos lubose skylės, gal ir naujesnis remontas, o visur kitur – senas remontas. Teismas sutinka su atsakovų nuomone, kad abejones ieškovės pretenzijų pagrįstumu stiprina ir tai, jog kitų butų savininkai nesikreipė su pretenzijomis, kad jų butams yra padaryta žala, ką paliudijo ir K. Z., nurodęs, jog kiti gyventojai nesikreipė ir kitiems gyventojams administratoriaus darbuotojai aktų nerašė. Tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus Statinių priežiūros poskyrio vyriausiosios specialistės L. A. aktas surašytas, kaip nurodė atsakovas, jai nesilankius bute, o įrodymų, paneigiančių šią aplinkybę, į bylą nėra pateikta. Teismas ypatingai pabrėžia aplinkybę, jog ieškovė nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, patvirtinančių jos nurodomą faktą, kad iki remonto pradžios jokių sienų įtrūkimų nebuvo, iki tol ieškovės butas buvo gražus, suremontuotas, visi namo aukštai dėl atsakovų vykdomo remonto buvo užpilti, o jos butas buvo aukščiausios rūšies, plaunamos lubos, plaunami tapetai, remontą darė aukščiausios rūšies meistrai. K. Z. teismo posėdyje paliudijo, kad tame kambaryje, kur padarytos 2 skylės, remontas gal ir naujesnis, o visur kitur – senas. Be to, teismo posėdyje apklausta ieškovės kviesta liudytoja, jos draugė E. A. taip pat nurodė, kad remontas pas ieškovę nebuvo naujas, bet buvo švaru. Jokių kitų bylai reikšmingų aplinkybių ši liudytoja nepatvirtino, nes nurodė, kad matė tik bute esamas pasekmes, o kad jos atsirado nuo remonto, jai sakė ieškovė. Teismas pažymi, kad ieškovės teiginiai, jog atsakovas yra atsakingas už ieškovės buto užpylimus jau po savo butų pardavimo todėl, kad jis remontuodamas padarė broką, sudėjo senus vamzdžius, o vonioje negali būti gipso kartono, turi būti plytelės, vertintini ypač kritiškai. Byloje nenustatytos kokios nors aplinkybės, kurios patvirtintų, kad butuose buvo brokas, kad buvo sudėti seni vamzdžiai, o ieškovės advokatas baigiamojoje kalboje pasisakydamas apie šias minimas aplinkybes rėmėsi tik prielaidomis. Nurodydamas, kad atsakovas sudėjo pigiausias plokštes, kurių svoris yra apie 20 kg, kad atsakovas remontą atliko su defektais, todėl dabar ieškovės butas nuolat užpilamas ir remontą atliko kuo pigiau, nepateikė jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų, neprašė jų teismo išreikalauti iš atsakovo ir pan.
Atsakovai sutiko, kad dvi skylės ieškovės buto lubose buvo padarytos dėl jų samdytų darbininkų neatidumo ir šių skylių užtaisymo bei lubų perdažymo išlaidas atsakovai sutiko kompensuoti pagal pateiktus į bylą dokumentus – 2021-02-02 UAB ,,Kastada‘‘ pagal pateiktą planą nurodė, jog ieškovės svetainės lubų remonto darbai kainuotų 273,18 Eur. Šio paskaičiavimo ieškovė neginčijo, kitokio atlikto paskaičiavimo už identiškus darbus į bylą nepateikė.
Taigi, teismas byloje nenustatė atsakovų neteisėtų veiksmų kaip civilinės atsakomybės pagrindo, o, teismo nuomone, atsakovai taip pat paneigė savo kaltę dėl kokių nors ieškovės buto pažeidimų, jei tokie iš viso yra padaryti atsakovų remonto metu. Nesant atsakovų neteisėtų veiksmų, priežastinis ryšys nėra nustatinėjamas.
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo
Nors nenustačius atsakovų neteisėtų veiksmų, dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų nėra būtinybės pasisakyti, teismas pažymi, kad ieškovės nurodyta turtinė ir neturtinė žala yra visiškai nepagrįsta.
Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad jos patirta turtinė žala siekia 4340,21 Eur, tačiau, kaip teismas jau pasisakė šiame sprendime aukščiau, byloje nėra jokių įrodymų, išskyrus ieškovės paaiškinimus, apie jos buto stovį iki atsakovų daryto remonto. Priešingai, iš liudytojų paaiškinimų teismas mano esant labiau tikėtina, kad ieškovės butas buvo neremontuotas ilgą laiką, be to, kai kurie jo trūkumai galėjo atsirasti dėl paties namo senumo, kaip paaiškino ginčo metu namo priežiūrą administravęs K. Z.. Teismas sutinka su atsakovų pastebėjimu, kad buto atkūrimo išlaidas ieškovės samdyta įmonė apskaičiavo nauja verte, o tai nėra teisinga.
Ieškovė dėl atsakovų veiksmų ir jos butui padarytų sugadinimų patyrė 6000 Eur neturtinę žalą dėl pastovaus savo buto gadinimo, nuolatinio didžiulio triukšmo, dėl to pablogėjo sveikata, išgyventa ir dabar išgyvenama daug nervinių sukrėtimų, nemiga, buvo patiriami ir iki šiolei patiriami nepatogumai dėl suniokoto buto, nesveikų nepatogių gyvenimo sąlygų, patirta ir daug pergyvenimų dėl nesiskaitymo, pažeminimo ir nepilnavertiškumo jausmai. Papildomai ieškovė dėl neturtinės žalos nurodė, kad patyrė pažeminimą ir išgyvenimus dėl atsakovo grubaus, įžūlaus ir melagingo elgesio, o sveikata žymiai pablogėjo nuo 2018 m., kai buvo siekiama išspręsti jos buto apgadinimo klausimus.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumas, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismų praktikoje nurodoma, kad vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2008). Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymi, kad turi būti nustatyti ne bet kokie ieškovės moraliniai išgyvenimai, sveikatos sutrikdymai, o tik tokie negatyvaus pobūdžio reiškiniai, kuriuos nagrinėjamu atveju sukėlė būtent atsakovų veiksmai ar neveikimas, t. y. turi būti įvertintas priežastinis ryšys tarp atsiradusių sveikatos sutrikdymų ar moralinių išgyvenimų bei atsakovų veiksmų. Ieškovės argumentai, kad atsakovų veiksmai turėjo esminę reikšmę jos sveikatos pablogėjimui, iš esmės nėra pagrįsti jokiais įrodymais (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Iš ieškovės pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad jos negalavimai susiję su sąnarių, kaklo skausmais, nuo 2001 m. diagnozuojama epilepsija, onkologine liga. Ieškovė taip pat neturtinę žalą sieja su triukšmu, kurio Vilniaus miesto savivaldybės administracija nenustatė. Teismas sutinka su atsakovų advokato nuomone, kad kiti ieškovės paaiškinimai dėl neturtinės žalos yra deklaratyvūs, o su jos ligomis nėra jokio priežastinio ryšio, - dar daugiau, teismas akcentuoja, kad teismo posėdyje ieškovė patirtos neturtinės žalos neįrodinėjo, nepaaiškino, kokie sveikatos sutrikimai atsirado būtent dėl atsakovų veiksmų, visiškai niekuo nepagrindė ir net nepaaiškino, kodėl ji savo patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia prašoma priteisti suma. Iš ieškovės į bylą pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad 2016-03-01 ir 2018-01-12 jai atliktas (tele)radiologinis tyrimas po meningiomos operacijos, kuri atlikta dar 2006 m., o apie diagnozuojamus liekamuosius operacijos reiškinius nurodoma ir 2012-03-13 Gydytojų konsultacinės komisijos išraše, taip pat 2012-02-20 išraše, be to, nurodoma, jog ieškovei dėl dažnų epilepsijos priepuolių reikalinga socialinio darbuotojo pagalba. Pažymėtina, kad 2018-02-13 medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodoma, jog ieškovė jaučia didelę emocinę įtampą dėl buto remonto, iš ko galima spėti, kad ieškovė šiuos išgyvenimus jaučia dėl atsakovų buto remonto, tačiau tai nurodoma grafoje Ligos anamnezė – tai, ką gydytojui apie savo būklę nurodo pats pacientas. 2021-02-25 išraše iš medicininių dokumentų taip pat rašoma apie atliktą operaciją ir ieškovės būklės sekimą po jos, nurodoma, jog ji skundžiasi sprando skausmu, kuris tęsiasi po operacijos, o 2020-11-19 išraše nurodomos iš esmės lėtinės ligos, galutinės diagnozės grafoje įrašytas nereguliarus vaistų vartojimas. Pažymėtina, kad 2021-01-20 išraše nurodoma, jog ieškovė atvyko dėl pablogėjusios būklės (išvardijami įvairūs nusiskundimai), kuri vargina apie 3 mėnesius, kai tuo tarpu remontas atsakovų bute vyko 2017 metais.
Taigi, teismui šioje byloje esančių įrodymų visuma leidžia spręsti, kad atsakovų veiksmai negalėjo nulemti ir nenulėmė ieškovės sveikatos būklės. Kaip minėta, šioje byloje nėra įrodymų, kad ieškovės nurodomus sveikatos sutrikimus lėmė tai, jog atsakovai atliko remontą ir, pasak ieškovės, padarė tuo jos butui žalos. Be to, pažymėtina, kad neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys veiksniai yra intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Kaip pažymėjo atsakovai, vykstantis remontas visuomet sukelia kažkokius nepatogumus kaimynams, tokius kaip dulkės, triukšmas, tačiau pažeidimų atsakovų veiksmuose nenustatyta, dėl triukšmo atsakovai bausti nebuvo, jokie kiti kaimynai į atsakovus tiesiogiai nesikreipė, kaip ir nesikreipė į namo administratorių, o ieškovės sveikatos būklė išimtinai sietina su dar 2006 m. atlikta operacija bei garbingu jos amžiumi.
Teismas pažymi, jog iš byloje esančių įrodymų ir šalių paaiškinimų matyti, kad ieškovės pastebėjimai apie tai, jog atsakovas naudojosi savo finansine galia ir eilę institucijų, atlikusių įvarius patikrinimus darbuotojų ,,nupirko‘‘, yra niekuo nepagrįsti. Kaip teismo posėdyje patvirtino pati ieškovė, atsakovas jai siūlė žalos atlyginimą už padarytas 2 skyles lubose, bet ji nesutiko, nes byla jau yra teisme ir ieškovei turi būti priteista visa prašoma žala.
Taigi, apibendrinant išdėstytą aukščiau, konstatuotina, jog ieškovė neįrodė ne tik įstatyme įtvirtintos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), bet ir turtinės bei neturtinės žalos (CK 6.249, 6.250 straipsniai), todėl ieškinys yra atmestinas, išskyrus dėl žalos toje dalyje, dėl kurios atsakovai sutiko.
Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai byloje patyrė 665 Eur atstovavimo išlaidų, jos priteisiamos iš ieškovės pilna apimtimi (LR CPK 93 str.), neatsižvelgiant į tai, kad teismas ieškinį nurodyta dalimi tenkina, įvertinus aplinkybę, kad ieškovė atsisakė dalies žalos geranoriško atlyginimo.
Valstybė patyrė 17,01 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau bei ieškinį tenkinus tik nedidele dalimi bei atsižvelgiant į ieškovės nesutikimą dalį žalos jai atlyginti geruoju, minėtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteisiamos valstybei iš ieškovės.
Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti solidariai iš atsakovų M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 273,18 Eur (du šimtus septyniasdešimt tris eurus, 18 ct) žalos atlyginimo.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš R. J., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovų M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai lygiomis dalimis 665 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 332,5 Eur kiekvienam.
Priteisti iš ieškovės R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 23,60 Eur (dvidešimt tris eurus, 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.