Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-165-577/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-02-21
Bylos Nr.: e2A-165-577/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-44-3-00067-2021-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Eglė Surgailienė, Jadvyga Mardosevič
Atsakovas: akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, D. M.
Ieškovas: J. J.

Kategorijos

2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.39.2.6.1Transporto priemonės savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės draudimas
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-165-577/2023Teisminio proceso Nr.

2-44-3-00067-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.39.2.6.1; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Surgailienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovams D. M. ir AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovės G. P. teisių perėmėja J. J. patikslinusi ieškinį prašė priteisti ieškovei iš atsakovės D. M. 1 700 Eur turtinės ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, priteisti ieškovei iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 5 204,99 Eur turtinės ir 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, taip pat priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė šiomis esminėmis aplinkybėmis bei argumentais:

1.1. 2019 m. vasario 13 d. D. M., vairuodama automobilį Audi A6 ir atbuline eiga išvažiuodama iš daugiabučio kiemo automobiliu kliudė pėsčiąją G. P., kuri po smūgio parkrito ir buvo nesunkiai sužalota. Jai nustatytas dešinio šlaunikaulio gūbrinės dalies, šoninio kaklo lūžis. Dėl padaryto sužalojimo G. P. nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2019 m. birželio 21 d. buvo gydoma ligoninėse, atliktos dvi operacijos, po to buvo perkelta į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro Socialinės globos padalinį (toliau ir – Centras). Nuo 2019 m. liepos 3 d. jai neterminuotai nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis. (duomenys neskelbtini) G. P. mirė dėl ūmaus kardiolpulmoninio nepakankamumo.

1.2. G. P. buvo sužalota (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, todėl sužalojimas, esant kitoms su senatve susijusioms ligoms, turėjo didelę įtaką jos sveikatos būklei. G. P. dėl patirtos traumos, jos įtakoje pablogėjusios sveikatos būklės, liekamųjų traumos padarinių, gyvenimo kokybės, nutrūkusių socialinių ryšių, turėtų galimybių praradimo, negalėjimo savarankiškai apsitarnauti patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinę depresiją, dėl ko patyrė didelę neturtinę žalą. Be to, ji už teikiamas socialines paslaugas sumokėjo 6 904,99 Eur.

1.3. Dėl minėto įvykio atsakovė pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį. Nukentėjusioji G. P. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į teismą. Pasak ieškovės, palikėjo reikalavimas kvalifikuotinas kaip palikėjo turtinė reikalavimo teisė, kuri įeina į paveldėjimo objektą.

1.4. Atsakovės transporto priemonė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, AB „Lietuvos draudimas“ privalo atlyginti G. P. turėtą žalą, kurią sudaro Centrui sumokėtos išlaidos. G. P. savo patirtą neturtinę žalą, kuri nebuvo atlyginta, įvertino 5 000 Eur. Mano, kad AB „Lietuvos draudimas“ privalo atlyginti draudimo sutartyje numatytą draudimo sumą papildomai sumokėdama 3 000 Eur ieškovei neturtinės žalos atlyginimą, o atsakovė – 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas tęsiasi ilgiau nei 6 mėnesius, dėl to ieškinio reikalavimas atitinka Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintas Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijas.

2. Atsakovė D. M. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad už eismo įvykio metu padarytą žalą atsakingas asmuo pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias normas atsako tik tuo atveju, jeigu žala viršija draudimo sumas, įtvirtintas TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalyje. Atsakovė laikėsi pozicijos, kad atlygintos neturtinės žalos suma atitinka teisingumo, protingumo kriterijus ir Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojamą praktiką, todėl ieškinio reikalavimas dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstas. Ieškovės reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo taip pat laikė nepagrįstu ir neįrodytu.

3. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad po eismo įvykio nukentėjusioji buvo gydoma (duomenys neskelbtini) ligoninėje, o Centre nukentėjusiajai buvo teikiama tik ilgalaikė socialinė globa, kas nėra gydymas ar su sveikatos grąžinimu susijusios paslaugos. Centre nukentėjusiajai teikiamos paslaugos, kurios nėra priežastiniu ryšiu susijusios su eismo įvykiu, t. y. teikiamas maitinimas, užtikrinamas reikalingų komunalinių paslaugų teikimas, organizuojamas dienos užimtumas, laisvalaikis, teikiamos kitos paslaugos, nesusijusios su eismo įvykiu. Atsakovės nuomone, reikalavimas dėl tokių išlaidų atlyginimo turi būti atmestas. Pažymėjo, kad centrui sumokėtas turto mokestis ir ginčo eismo įvykis nėra susiję priežastiniu ryšiu, šios išlaidos neatitinka būtinumo ir protingumo principų. Nukentėjusiosios nuosavybės teise turėtas turtas, jos finansinė padėtis, lėmė, kad ji turėjo mokėti turto mokestį. Mano, kad turto mokesčio reikalavimo teisė nepagrįsta. Be to, prašoma priteisti neturtinės žalos suma ženkliai viršija įstatymų leidėjo nurodomus dydžius, neatitinka teismų praktikos. Nukentėjusiosios sveikatos būklė po išleidimo iš stacionaro siejama su amžinių ligų paūmėjimu ((duomenys neskelbtini)) ir naujų ligų atsiradimu ((duomenys neskelbtini)). Nukentėjusiajai išmokėta 3 330 Eur išmoka neturtinei žalai kompensuoti esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui yra adekvati ir proporcinga. Atsakovė nesutiko ir ieškovės reikalavimu dėl procesinių palūkanų priteisimo, kadangi byla ilgą laiką buvo sustabdyta, kad ieškovė tinkamai susitvarkytų paveldėjimo dokumentus; be to, tiek nukentėjusioji, tiek ieškovė nuolat keitė ir tikslino savo reikalavimus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei J. J. iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 6 904,99 Eur turtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 580 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė valstybei iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 155 Eur žyminio mokesčio. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas priteisė atsakovei D. M. iš ieškovės 700 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, eismo įvykio metu padaryto sužalojimo mąstą, tai, kad atsakovės padarytas nusikaltimas buvo neatsargus, padarė išvadą, kad draudimo bendrovės nukentėjusiajai atlyginta 3 330 Eur neturtinė žala teisinga, proporcinga padarytai žalai ir atitinka suformuotą teismų praktiką. Išimtinių aplinkybių, lemiančių didesnio neturtinės žalos dydžio priteisimą teismas nenustatė. Teismas netenkino ieškovės reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo.

6. Teismo vertinimu, bylos duomenys (G. P. ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje esančių gydytojo įrašai, liudytojų - nukentėjusiosios šeimos gydytojos D. A., G. P. kaimynės J. B. parodymai) patvirtina, kad būtent dėl eismo įvykio metu patirtos traumos G. P. sveikata tik blogėjo, po gydymosi ligoninėje ji negalėjo tinkamai savarankiškai savimi pasirūpinti, dėl ko ir buvo apgyvendinta Centre. Pažymėjo, kad nors ir būdama garbaus amžiaus, turėdama gretutinių ligų, iki patirto sužalojimo gyvendama gana savarankišką gyvenimą, G. P. būtent po patirtos traumos jau negalėjo savarankiškai vaikščioti, tinkamai pasirūpinti savimi ir grįžti savarankiškai gyventi į namus. Teismas laikė, kad yra visos sąlygos ieškovės reikalavimui dėl 6 904,99 Eur turtinės žalos, susidariusios sumokėjus (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės socialinių paslaugų centrui už G. P. suteiktas socialines paslaugas. Atsižvelgdamas į TPVCAPDĮ nuostatas, tai, kad priteistina suma neviršija TPVCAPDĮ 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, į tai, kad D. M. savo civilinę atsakomybę buvo apdraudusi draudimo bendrovėje, o kilusi turtinė žala yra draudiminio įvykio padarinys, visą sumą priteisė tik iš atsakovo. Teismo vertinimu, apmokėtų paslaugų kainos sudėtinės dalys, įskaitant atsakovo akcentuotas turto mokesčio dydį, neturi esminės reikšmės. Pažymėjo, kad socialinės globos kaina tvirtinama (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos sprendimais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 19 d. sprendimą, ir ieškovės J. J. ieškinį atmesti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Teismas turėjo vertinti ir pasisakyti dėl to, ar Socialinių paslaugų centre nukentėjusiajai teiktos paslaugos atitinka teisės aktuose ir teismų praktikoje numatytus kriterijus, kuriuos turi atitikti eismo įvykio metu nukentėjusiojo asmens patirtos išlaidos, kad jos galėtų būti atlygintos iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties. Taip pat turi būti vertinamas išlaidų būtinumas, protingumas ir neišvengiamumas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tai, jog atlyginamos tik būtinos išlaidos (o ne bet kokios, nors ir patirtos). Išlaidos, viršijančios būtinas išlaidas, laikomos nesusijusiomis priežastiniu ryšiu su kaltininko veiksmais.

7.2. Nagrinėjamu atveju po eismo įvykio nukentėjusioji buvo gydoma stacionare, o socialinių paslaugų centras nukentėjusiajai teikė tik ilgalaikę socialinę globą. Socialinė globa nėra gydymas ar su sveikatos grąžinimu susijusios paslaugos, kurios galėtų būti atlyginamos iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties. Tai, kad Socialinių paslaugų centras neteikia medicininių paslaugų, paslaugų, susijusių su sveikatos grąžinimu, jas tik organizuoja, esant poreikiui kviečia šeimos gydytoją arba greitąją medicinos pagalbą teismo posėdžio metu patvirtino liudytoja gydytoja D. A..

7.3. Socialinių paslaugų centre nukentėjusiajai buvo teikiamos paslaugos, kurios nėra priežastiniu ryšiu susijusios su eismo įvykiu. TLK Draudikui teikė pretenzijas tik už 4 mėnesių nukentėjusiosios gydymą (duomenys neskelbtini) ligoninėje ir VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės Slaugos skyriuje. Nei nukentėjusioji, nei ieškovė dėl Centro organizuotų, o (duomenys neskelbtini) PSPC gydytojų teiktų medicininių paslaugų išlaidų nepatyrė. Nepriklausomai nuo patekimo/nepatekimo į eismo įvykį, nukentėjusioji būtų patyrusi išlaidas maistui, higienos priemonėms ir procedūroms, buičiai, pomėgiams skirtoms priemonėms įsigyti, mokėjusi komunalinius mokesčius. Byloje nėra duomenų, kad Centre nukentėjusiajai buvo teikiamos sveikatos grąžinimo paslaugos, už kurias ji/ieškovė būtų turėjusi atskirai sumokėti.

7.4. Net ir sutinkant, kad dėl eismo įvykio metu patirtos traumos G. P. sveikata tik blogėjo, po gydymosi ligoninėje ji negalėjo tinkamai savarankiškai savimi pasirūpinti, dėl ko buvo apgyvendinta Centre, šis gyvenimo sąlygų pasikeitimas, galėtų būti vertinamas nebent kaip vienas iš neturtinės žalos kriterijų, tačiau ne kaip pagrindas priteisti turtinę žalą.

7.5. Nukentėjusiosios sveikatos būklė po išleidimo iš stacionaro siejama su jos amžiaus ligomis ((duomenys neskelbtini) ligos) ir naujai atsiradusiomis ligomis ((duomenys neskelbtini)). Liudytoja D. A. patvirtino, kad pagrindinis judėjimo apsunkinimas yra senatvė, sąnarių ir būklė. Draudikas negali būti laikomas atsakingu už dėl to patirtą turtinę žalą pilna apimtimi. Nukentėjusiosios/jos atstovių Centrui sumokėti mokesčiai iš draudiko gali būti priteisti proporcingai įvertinus tai, kiek patekimą į Socialinių paslaugų centrą lėmė eismo įvykis ir jo metu patirti sužalojimai, kiek nukentėjusiosios būklė dėl amžiaus, iki įvykio turėtos ligos. Teismas nepagrįstai tenkino ieškovės ieškinio dalį dėl turtinės žalos priteisimo.

Atsiliepimas

8. Ieškovė J. J. pateikė atsiliepimą, kuriame prašo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

8.1. Ieškovė nesutinka su apeliantės argumentais, kad AB „Lietuvos draudimas“ neprivalo atlyginti G. P. padarytos turtinės žalos, nes tokią atsakovės pareigą numato įstatymai. Teismų praktikoje dėl autoįvykio atsiradusios pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Pripažįstama, kad asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. D. P. po sužalojimo sveikata buvo sutrikdyta visam laikui iki mirties, nes ji po sužalojimo iš esmės nebegalėjo pati savarankiškai vaikščioti. G. P. dėl jai padaryto dešinio šlaunikaulio gūbrinės dalies, šoninio kaklo lūžio buvo du kartus operuota, nuo 2019 m. liepos 3 dienos neterminuotai nustatytas antrojo lygio specialus nuolatinės slaugos poreikis, iš esmės ji nebegalėjo savarankiškai vaikščioti ir apsitarnauti, dėl ko negalėjo grįžti į savo namus, gyventi iki tol gyventą savarankišką gyvenimą, turėjo nuolat būti prižiūrima teikiant jai apsitarnavimo paslaugas, už kurias ji mokėjo.

8.2. Apeliantė nepagrįstai savo galimą atsakomybę, atmesdama TPVCAPDĮ 15 straipsnio 4 dalyje ir CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, CK 6.283 straipsnyje nustatytas civilinės atsakomybės sąlygas, sieja tik su sveikatos grąžinimu susijusiomis išlaidomis, neigdama įstatymais nustatytą pareigą grąžinti G. P. į tokią padėtį, kokia būtų, jei ji nebūtų sužalota, atlyginti jos prarastas lėšas, negautas pajamas, kurias ji būtų gavusi, jeigu sveikata nebūtų sužalota.

8.3. Skirtingai nei nurodė apeliantė, mokamos Centrui piniginės sumos susijusios tiek su judėjimo paslaugų, aptarnavimo pagalba, bet ir sveikatos atstatymu ir yra priežastiniame ryšyje su autoįvykiu, kurio metu ji buvo sužalota. Pažymėjo, kad draudiko gydytoja-ekspertė J. Š. teisme paliudijo, kad papildoma 555 Eur suma išmokėta D. P. įvertinus medicininius dokumentus, kuriuose užfiksuota D. P. sveikatos būsena po autoįvykio jai būnant Centre, kas patvirtina priežastinį ryšį tarp autoįvykio ir jo pasiekoje vėliau atsiradusių D. P. sveikatos pablogėjimo pasekmių.

Atsiliepimas

9. Atsakovė D. M. atsiliepime nurodė, kad jos atžvilgiu atmestoje dalyje apeliacinis skundas nebuvo pateiktas, todėl dėl apeliacinio skundo (ne) tenkinimo palieka spręsti teismui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria patenkintas ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo draudiko atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Byloje nustatyta, kad D. M. 2019 m. vasario 13 d. apie 11.10 val., vairuodama automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus, pradėdama važiuoti atbula eiga iš automobilių stovėjimo aikštelės prie (duomenys neskelbtini) g., neįsitikino, kad tai daryti saugu ir važiuodama atbula partrenkė keliu einančią G. P., padarydama jai dešinio šlaunikaulio gūbrinės dalies, šoninio kaklo lūžį, t. y. nesunkiai sutrikdydama jai sveikatą. Po minėto eismo įvykio G. P. buvo gydoma (duomenys neskelbtini) ligoninėje (nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2019 m. vasario 20 d.) ir vėliau VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje (nuo 2019 m. vasario 21 d. iki 2019 m. birželio 21 d.); po to perkelta į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės socialinių paslaugų centrą, kur gyveno iki mirties ((duomenys neskelbtini)). G. P. nuo 2019 m. liepos 3 d. neterminuotai nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Eismo įvykio metu atsakovės vairuotas automobilis buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AB „Lietuvos draudimas“, kuri išmokėjo nukentėjusiajai G. P. 3 330 Eur neturtinės žalos atlyginimą (2020 m. kovo 6 d. sprendimas dėl 2 775 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 2021 m. kovo 22 d. papildomai paskaičiuota 555 Eur neturtinė žala). G. P. 2021 m. vasario 22 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš atsakovės D. M.. G. P. (duomenys neskelbtini) mirus, jos teisių byloje perėmėja J. J. patikslinusi ieškinį iš atsakovų prašė priteisti 5 000 Eur G. P. patirtos neturtinės žalos atlyginimą (2 000 Eur iš atsakovės D. M. ir 3 000 Eur iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“) bei 6 904,99 Eur turtinės žalos atlyginimą (1 700 Eur iš atsakovės D. M. ir 5 204,99 Eur iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“). Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė visą 6 904,99 Eur turtinę žalą iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“. Pastaroji atsakovė dėl teismo sprendimo dalies, kuria patenkintas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, pateikė apeliacinį skundą.

13. Apeliantė nesutinka dėl teismo priteisto turtinės žalos, susidariusios už mokėjimus (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės socialinių paslaugų centrui už G. P. suteiktas socialines paslaugas. Pasak apeliantės, teismas turėjo vertinti ir pasisakyti dėl to, ar Socialinių paslaugų centre nukentėjusiajai teiktos paslaugos atitinka teisės aktuose ir teismų praktikoje numatytus kriterijus, kuriuos turi atitikti eismo įvykio metu nukentėjusiojo asmens patirtos išlaidos, tam, kad jos galėtų būti atlygintos iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties.

14. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2023).

15. Šiuo atveju pateikdama teismų praktikos išaiškinimus, pagal kuriuos nuostoliai, kaip nukentėjusiojo asmens patirtos išlaidos, turi atitikti tokius požymius: 1) jos yra priverstinės; 2) būtinos; 3) protingos, apeliantė nenurodė, kad minimose nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2002, 2004 m. sausio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2004, kt.) pasisakyta būtent dėl draudiminio įvykio socialinei globai patiriamų išlaidų, jos struktūros bei būtinumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šių kriterijų egzistavimas priklauso nuo konkrečių susiklosčiusių aplinkybių.

16. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas reguliuojamas TPVCAPDĮ ir šio įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais (Taisyklėmis ir kt.). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016).

17. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, nors draudiko prievolė išmokėti draudimo išmoką dėl žalos, padarytos už žalą atsakingo asmens, atsiranda draudimo sutarties pagrindu, tačiau jos apimtis yra tokia, kokia už žalą yra atsakingas žalą padaręs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-684/2016, 2018 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-1075/2018).

18. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Pagal šio straipsnio 2 dalį - nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir TPVCAPDĮ 15 straipsnio 4 dalyje. Joje numatyta, kad kai žala padaryta asmens sveikatai, turi būti įvertinama visa dėl sveikatos sužalojimo asmens patirta žala. Tokiu atveju nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos ir kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos). Atsakingas draudikas ar Biuras moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančią šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo (TPVCAPDĮ 19 straipsnio 6 dalis).

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė pabrėždama, jog socialinė globa nėra gydymas ar su sveikatos grąžinimu susijusios paslaugos, pernelyg siaurai aiškina atlygintinų nuostolių, atsiradusių sužalojus asmens sveikatą, apibrėžimą. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal apeliantės cituojamą TPVCAPDĮ 15 straipsnio 4 dalį, prie su sveikatos grąžinimu susijusių išlaidų priskiriamos ne tik gydymo, tačiau ir kitos, įskaitant sužaloto asmens priežiūros, išlaidos. Be to, iš formuluotės akivaizdu, kad šis sąrašas nėra baigtinis. Paminėtos teisės aktų nuostatos bei teismų praktika suponuoja išvadą, kad šiuo atveju turėjo būti nustatyta, ar ieškovės nurodoma žala kilo (nukentėjusios prašomos priteisti išlaidos susidarė) būtent dėl eismo įvykio metu patirtų sveikatos sužalojimų.

20. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad Socialinių paslaugų centre nukentėjusiajai teikiamos paslaugos priežastiniu ryšiu nesusijusios su eismo įvykiu. Kaip ir nurodyta apeliaciniame skunde, ilgalaikė socialinė globa – visuma paslaugų, kuriomis visiškai nesavarankiškam asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba. Ilgalaikės socialinės globos paslaugų sudėtis: informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas, apgyvendinimas, kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymas ir palaikymas (tvarkant pinigų apskaitą, įsigyjant prekes, atliekant buitinius darbus, bendraujant, savarankiškai tvarkant patalpas, aplinką ir pan.), darbinių įgūdžių ugdymas ir dienos užimtumas (siuvimas, mezgimas, piešimas, dailės dirbiniai ir pan.) ar jo organizavimas, laisvalaikio organizavimas, pagalba rengiantis, maitinantis, prausiantis ir kt. pobūdžio pagalba, asmeninės higienos paslaugų organizavimas (skalbimo paslaugų ir pan.), maitinimas, sveikatos priežiūros paslaugų (slaugos) organizavimas ar teikimas, kitos paslaugos, reikalingos asmeniui pagal jo savarankiškumo lygį.

21. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad nors ir būdama garbaus amžiaus, turėdama gretutinių ligų, tačiau iki patirto sužalojimo gyvendama gana savarankišką gyvenimą, G. P. būtent po patirtos traumos (eismo įvykio) jau negalėjo savarankiškai vaikščioti, tinkamai pasirūpinti savimi ir grįžti savarankiškai gyventi į namus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti, jog nurodytos ir įrodymais pagrįstos aplinkybės (tai, kad iki eismo įvykio nukentėjusioji gyveno savarankiškai, o po eismo įvykio nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, konstatuota, kad pacientė negali pilnai savimi pasirūpinti, reikalinga profesionali specialistų pagalba) yra esminės. Pirmosios instancijos teismas aptarė įrodymus (medicininius dokumentus), patvirtinančius, kad G. P. sveikata blogėjo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pati atsakovė, išmokėdama papildomą 555 Eur išmoką pagal 2021 m. kovo 22 d. gydytojo eksperto išvadą, remiantis papildomais gautais medicininiais dokumentais (2021 m. kovo 12 d. BPG iš VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC konsultacijos duomenimis dėl (duomenys neskelbtini)), tai pat iš esmės pripažino eismo įvykio įtaką nukentėjusios sveikatos būklei ir vėlesniu laikotarpiu (t. y. ne tik jai gydantis stacionare). Apeliantė neįrodinėja iki eismo įvykio nukentėjusiosios jau turėtą slaugos (priežiūros) poreikį, už kurį ji jau patirdavo atitinkamas išlaidas, taip pat, kad nesant eismo įvykio, nukentėjusiajai bet kuriuo atveju (dėl iki įvykio turėtų ligų) būtų buvusi reikalinga priežiūra (slauga).

22. Apeliantė teigia, kad už nukentėjusios mokamą mokestį jai buvo teikiamas maitinimas, užtikrinamas reikalingų komunalinių paslaugų teikimas, organizuojamas dienos užimtumas, laisvalaikis, teikiamos kitos paslaugos, nesusijusios su eismo įvykiu, t. y. kad nepriklausomai nuo patekimo į eismo įvykį, gyvendama savo nuosavybės teise turimame bute, nukentėjusioji neabejotinai būtų patyrusi tokias išlaidas (maistui, higienos priemonėms ir procedūroms, buičiai, mokėjusi komunalinius mokesčius).

23. Pažymėtina, kad socialinės globos kaina, kaip ir nurodyta skundžiamame sprendime, tvirtinama (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos sprendimais ir nesusieta su konkrečiomis asmeniui teikiamomis paslaugomis, reikalingų prekių savikaina ar pan. Kaip minėta, nenustatyta, kad anksčiau nukentėjusioji patyrė (turėjo patirti) išlaidas slaugai, o apeliantės argumentai dėl ankstesnių nukentėjusiosios išlaidų (juolab jų galimo faktinio dydžio) nepagrįsti jokiais duomenimis. Apeliantė nurodo, jog net ir apsigyvenusi Socialinės priežiūros centre, nukentėjusioji toliau nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą (butą), tikėtina mokėjo už jį komunalinius mokesčius, tačiau toks šių mokesčių dubliavimasis nulemtas būtent nukentėjusiosios pasirinkimo, iš esmės naudotis dviem nekilnojamo turto vienetais. Apeliacinės instancijos nuomone, toks apeliantės vertinimas taip pat nėra pagrįstas. Teigti, kad dėl eismo įvykio susidariusių aplinkybių nukentėjusioji turėjo atsisakyti nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, neteisinga. Būtent po eismo įvykio nukentėjusioji nebegalėjo savarankiškai gyventi jai nuosavybės teise priklausančiame bute ir turėjo mokėti mokesčius ne tik už savo butą, bet papildomai skirti savo lėšas (pensijos dalį, mokėti turto mokestį) ir už gyvenimą Centre. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir tai, kad G. P. nustatyta ilgalaikės socialinės globos kaina didesnė už jos mokamą (prašomą priteisti) sumą. Kita mokesčio dalis padengta iš slaugos išlaidų kompensacijos, valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos.

24. Apeliantė, iš esmės remdamasi liudytojos, G. P. gydžiusios gydytojos D. A., parodymais teigia, kad nukentėjusioji Centre apsigyveno ir mokėjo mokesčius ne tik dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, bet ir dėl savo amžiaus bei iki įvykio turėtų ligų, todėl draudikas negali būti laikomas atsakingu už dėl to patirtą turtinę žalą visa apimtimi. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, šie parodymai niekaip nepaneigia ne kartą šioje nutartyje minėtos aplinkybės, jog nukentėjusiosios iki eismo įvykio turėtos ligos netrukdė jai gyventi iš esmės savarankiško gyvenimo. Iš byloje esančių duomenų nėra pagrindo spręsti, kad nukentėjusiajai net ir nesant eismo įvykio, dėl turėtų ligų bei amžiaus ginčo laikotarpiu neabejotinai būtų atsiradęs ilgalaikės slaugos poreikis. Taigi, apeliantės argumentai, kad nukentėjusiosios/jos atstovių Socialinių paslaugų centrui sumokėti mokesčiai iš draudiko gali būti priteisti proporcingai įvertinus tai, kiek patekimą į Socialinių paslaugų centrą lėmė eismo įvykis ir jo metu patirti sužalojimai, kiek nukentėjusiosios būklės ir amžinės, iki įvykio turėtos ligos ir būklės, atmestini kaip nepagrįsti.

25. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, tinkamai taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliantės argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas.

26. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, iš jos ieškovei J. J. priteistinos 700 Eur išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės (apeliantės) AB „Lietuvos draudimas“ (j. a. k. 110051834) ieškovei J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Jadvyga MardosevičEglė SurgailienėRūta Veniulytė-Jankūnienė