- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-19
- Bylos Nr.
- e2-1229-1143/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00067-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Augustė Juozapavičienė
- Ieškovas
- J. J.
- Atsakovas
- D. M., AB „Lietuvos draudimas“
- Advokatai
- Kęstutis Pužaitis, Arūnas Kontrimavičius
- Kategorijos
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovams D. M. ir AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo priteisti ieškovei iš atsakovės D. M. 1 700 Eur turtinės ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas; priteisti ieškovei iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 5 204,99 Eur turtinės ir 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas; bei priteisti iš atsakovų ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2019-02-13 apie 11 val. Širvintose, D. M., vairuodama automobilį Audi A6,valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir atbuline eiga išvažiuodama iš daugiabučio kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), aikštelės į (duomenys neskelbtini) g., automobiliu kliudė gale ėjusią pėsčiąją G. P., kuri po smūgio pakrito ir buvo nesunkiai sužalota. Jai nustatytas (duomenys neskelbtini). Dėl padaryto sužalojimo G. P. nuo 2019-02-13 iki 2019-02-20 buvo gydoma VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, du kartus atliktos operacijos, vėliau perkelta į VšĮ Širvintų ligoninę, kur gydėsi nuo 2019-02-20 iki 2019-06-21, po to buvo perkelta į Širvintų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro Socialinės globos padalinį (toliau – Centras), kur buvo iki mirties – (duomenys neskelbtini). Dėl minėto eismo įvykio jai atsirado padariniai – skaudėjo koją, pati negalėjo apsitarnauti, buvo reikalinga nuolatinė priežiūra. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus IV teritorinis skyrius G. P. nuo 2019-07-03 neterminuotai nustatė antrojo lygio specialųjį nuolatinės slaugos poreikį. G. P., būdama Centre, gebėjo pati pavalgyti, vaikščiodavo su vaikštyne, su pagalba, o nuo 2020 m. spalio - lapkričio mėn. jai buvo reikalinga pagalba valgant, pati neapsitarnavo, vaikščioti negalėjo, esant poreikiui buvo sodinama į vežimėlį. 2021-03-13 VšĮ Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro gydytoja D. A. konstatavo G. P. sunkią sveikatos būklę, tame tarpe (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) G. P. mirė dėl (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad ji buvo sužalota (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, todėl sužalojimas, esant kitoms su senatve susijusioms ligoms, turėjo didelę įtaką jos sveikatos būklei. G. P. dėl patirtos traumos, jos įtakoje pablogėjusios sveikatos būklės, liekamųjų traumos padarinių, gyvenimo kokybės, nutrūkusių socialinių ryšių, turėtų galimybių praradimo, nematant galimybės patirti iki tol buvusį gyvenimą, negalėjimo savarankiškai apsitarnauti, labai pergyveno, patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinę depresiją, dėl ko patyrė didelę neturtinę žalą. Be to, būnant Centre ji mokėjo už jai teikiamas socialines paslaugas pagal sudarytas ilgalaikės socialinės globos paslaugų tiekimo sutartis, viso sumokėjo 6 904,99 Eur. Dėl minėto įvykio atsakovė buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį. Pažymėjo, kad įstatyme pareiga atlyginti padarytą žalą nustatyta dviem asmenims – draudikui, draudimo sutartimi įsipareigojusiam tiek, kiek nustatyta sutartyje ir teisės aktuose, ir kaltininkui (ar už jo veiksmus atsakingam kitam asmeniui), jei draudimo išmokos nepakanka žalai visiškai atlyginti. G. P. pareiškus ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, jai mirus, jos teises perėmus J. J., ir teismui priėmus sprendimą dėl jos įtraukimo civiliniu ieškovu, toliau G. P. teises šioje byloje įgyvendina ieškovė J. J.. Kaip nurodyta teismų jurisprudencijoje reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nors ir yra glaudžiai susijęs su ją patyrusiu asmeniu, tačiau kartu yra reikalavimas dėl konkrečios pinigų sumos gavimo. Nukentėjusioji G. P. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į teismą ir tokiu būdu aiškiai išreiškė savo valią siekti atlyginimo už jai padarytą žalą, t. y. įgyvendinti savo turimą teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Ieškinyje jos reikalavimas buvo konkretizuotas, apibrėžta pinigų suma, kurios atlyginimo yra siekiama, t. y. 5 000 Eur. Ieškovei pareiškus ieškinį, jos patirti išgyvenimai įgijo turtinę išraišką. Ieškovė pateikė įrodymus ir paaiškinimus dėl patirtos neturtinės žalos, tačiau dėl mirties nespėjo įgyvendinti savo teisės į neturtinės žalos atlyginimą iki galo. Šiuo atveju darytina išvada, kad tokioje situacijoje ieškovė įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą, kad jai būtų atlyginta neturtinė žala. Jos patirti išgyvenimai dėl patirtos neturtinės žalos buvo argumentuoti ir įvertinti prašoma priteisti konkrečia pinigų suma. Tokiu būdu ieškovė, pateikdama ieškinį, suformulavo ir apibrėžė savo turtinį reikalavimą. Teisę į neturtinės žalos atlyginimą ieškovė pati pradėjo ginti civilinio proceso nustatyta tvarka. J. J., t. y. paveldėtoja, šiuo atveju paveldėjusi jos ieškiniu apibrėžtą turtinę reikalavimo teisę, kylančią iš ieškovės patirtos neturtinės žalos. O toks palikėjo reikalavimas paveldėjimo teisės aspektu kvalifikuotinas ne kaip neatskiriamai susijęs su palikėjo asmeniu, o kaip palikėjo turtinė reikalavimo teisė, kuri įeina į paveldėjimo objektą. Tai reiškia, kad teisė į nagrinėjamu atveju padarytos žalos atlyginimą perėjo J. J. ir ji turi teisinį pagrindą kelti ieškininius reikalavimus atsakovams. Kadangi D. M. G. P. sužalojo nusikalstamos veikos rezultate, todėl dėl jos veikos padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. G. P. dėl jos sužalojimo negalėdama pati apsitarnauti buvo priversta sudaryti sutartis su Širvintų rajono socialinių paslaugų centru, mokėti už jai teikimas socialines paslaugas, kurių ji nebūtų patyrusi jeigu nebūtu sužalota, todėl visos jos sumokėtos Centrui išlaidos yra jos patirta 6 904,99 Eur dydžio turtinė žala. Kadangi atsakovės vairuota transporto priemonė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu pagal AB „Lietuvos draudimas“ su atsakove sudarytą civilinės atsakomybės sutartį, todėl AB „Lietuvos draudimas“ privalo atlyginti G. P. turėtą žalą, kurią sudaro Centrui sumokėtos išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas iš viso neatlygino G. P. padarytos turtinės žalos, ieškovė turi teisę reikalauti ne tik D. M. atlyginti 1 700 Eur turtinę žalą, bet ir iš atsakovo likusią G. P. padarytą turtinę žalą, sudarančią 5 204,99 Eur. Asmens sveikata kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Atsakovė yra didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, todėl privalo atlyginti ieškovei neturtinę žalą viršijančią draudimo išmoką. G. P. savo patirtą neturtinę žalą, kuri nebuvo atlyginta, įvertino 5 000 Eur ir šioje apimtyje pateikė ieškinį, todėl ieškovė J. J. šią turtinę teisę įgyvendina tik G. P. pareikštų reikalavimų apimtyje. Manytina, kad atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, G. P. padarytą sužalojimą, jos įtakoje pablogėjusią sveikatos būklę, liekamuosius traumos padarinius, gyvenimo kokybės praradimą, nutrūkusius socialinius ryšius, turėtų galimybių praradimą, nesant galimybės patirti iki tol buvusį gyvenimą, negalėjimo savarankiškai apsitarnauti, jos pergyvenimą, patirtus dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinę depresiją, AB „Lietuvos draudimas“ privalo atlyginti pilnai draudimo sutartyje numatytą draudimo sumą papildomai sumokant 3 000 Eur ieškovei neturtinės žalos atlyginimą, o atsakovė – 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Toks reikalaujamos neturtinės žalos dydis yra pagrįstas ir protingas, nes nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas tęsiasi ilgiau nei 6 mėnesius, dėl to nukentėjusiojo ir civilinio ieškinio reikalavimas atitinka Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018-10-30 įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintas Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijas, kurios nustato, kad esant trunkamajam sveikatos sutrikdymui ilgiau nei 6 mėnesius, neturtinės žalos dydis siekia 12 MMA (nuo 2020-01-01 – 607 Eur), t. y. bendras neturtinės žalos dydis sudaro 7 284 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovė D. M. atsiliepime su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad minėto eismo įvykio metu atsakovės vairuota transporto priemonė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AB „Lietuvos draudimas“. Draudikas žalos administravimo byloje priėmė sprendimą ir ieškovei išmokėjo 2 775 Eur sumą ieškovės neturtinei žalai atlyginti. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina atkreipti dėmesį į teisės normas, reglamentuojančias subjektų, atsakingų už padarytą žalą, specifiką. Pažymėjo, kad už eismo įvykio metu padarytą žalą atsakingas asmuo pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias normas atsako tik tuo atveju, jeigu žala viršija draudimo sumas, kurios yra įtvirtintos TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalyje, kur numatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą). Atsakovė laikosi pozicijos, kad ieškovei draudikas neturtinę žalą jau atlygino, kadangi atlygintos neturtinės žalos suma atitinka teisingumo, protingumo kriterijus ir Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojamą praktiką analogiškose bylose, todėl ieškinio reikalavimas dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo šioje byloje yra perteklinis ir turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas. Ieškovės reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo taip pat laiko visiškai nepagrįstu ir neįrodytu. Prašo priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime su patikslintu ieškiniu taip pat nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad aptariamo įvykio metu atsakovės vairuotas automobilis buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AB „Lietuvos draudimas“, dėl šios priežasties, gavus informaciją apie įvykį, draudikas pradėjo žalos administravimą. Sprendžiant klausimą dėl išlaidų atlyginimo, taip pat turi būti vertinamas išlaidų būtinumas, protingumas ir neišvengiamumas. Pažymėjo, kad po eismo įvykio nukentėjusioji buvo gydoma tik stacionare – VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (nuo 2019-02-13 iki 2019-02-20) ir vėliau VšĮ Širvintų ligoninėje (nuo 2019-02-21 iki 2019-06-21); o centre nukentėjusiajai buvo teikiama tik ilgalaikė socialinė globa, kas nėra gydymas ar su sveikatos grąžinimu susijusios paslaugos. Centre nukentėjusiajai buvo teikiamos paslaugos, kurios nėra priežastiniu ryšiu susijusios su eismo įvykiu. Nepriklausomai nuo patekimo į eismo įvykį, tiek gyvendama savo nuosavybės teise turimame bute, tiek centre, nukentėjusioji neabejotinai būtų patyrusi išlaidas savo kasdieniam maistui, higienos priemonėms ir procedūroms, buičiai, pomėgiams, mokėjusi komunalinius mokesčius. Gyvendama centre nukentėjusioji šių išlaidų papildomai nepatyrė, jai buvo teikiamas maitinimas, užtikrinamas reikalingų komunalinių paslaugų teikimas, organizuojamas dienos užimtumas, laisvalaikis, teikiamos kitos paslaugos, nesusijusios su eismo įvykiu. Būtent už tai centrui ir turėjo būti mokamas mokestis už socialines paslaugas, globą, ne gydymą. Todėl mano, kad reikalavimas dėl tokių išlaidų atlyginimo turi būti atmestas. Taip pat pažymėjo, kad centrui sumokėtas turto mokestis ir ginčo eismo įvykis, nepaisant to, kad centre nukentėjusioji apsigyveno po eismo įvykio, nėra susiję priežastiniu ryšiu, šios išlaidos neatitinka patikslintame ieškinyje akcentuojamų priverstinumo, būtinumo ir protingumo principų, todėl negali būti atlygintos iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties. Būtent nukentėjusiosios nuosavybės teise turėtas turtas, jos finansinė padėtis, lėmė, kad ji, viršydama Širvintų rajono savivaldybės turto normatyvą, turėjo mokėti turto mokestį ir kad jis buvo būtent tokio dydžio. Be to, net ir apsigyvenusi centre, nukentėjusioji, atstovaujama ieškovės, ir toliau nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą (butą), ir kitą turtą. Mano, kad turto mokesčio išlaidos ir jų reikalavimo teisė šioje byloje nepagrįstos ir neįrodytos. Be to, prašoma priteisti neturtinės žalos suma ženkliai viršija įstatymų leidėjo nurodomus dydžius. Draudikas nukentėjusiajai jau yra išmokėjęs 3 330 Eur neturtinės žalos, t. y. maksimali pagal Rekomendacijas mokėtina draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti tais atvejais, kai esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, sveikatos sutrikdymo laikotarpis yra iki 6 mėnesių. Pažymėjo, kad nukentėjusiosios sveikatos būklė po išleidimo iš stacionaro, siejama su amžinių ligų paūmėjimu ((duomenys neskelbtini)) ir naujų ligų atsiradimu ((duomenys neskelbtini)). Be to, prašoma priteisti neturtinės žalos suma neatitinka ir teismų praktikos. Nukentėjusiajai išmokėta 3 330 Eur išmoka neturtinei žalai kompensuoti esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui yra adekvati ir proporcinga. Taip pat nesutinka ir ieškovės reikalavimu dėl procesinių palūkanų priteisimo, kadangi byla ilgą laiką buvo sustabdyta tam, kad ieškovė tinkamai susitvarkytų paveldėjimo dokumentus, be to, tiek nukentėjusioji G. P., tiek vėliau ieškovė nuolat keitė ir tikslino savo reikalavimus.
5. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad ji yra G. P. dukterėčia, nukentėjusioji buvo jos krikšto mama. Kadangi G. P. savo vaikų neturėjo, ją prižiūrėjo ji (J. J.), atnešdavo, ko paprašydavo, apmokėdavo išlaidas. Iki įvykio G. P., kaip (duomenys neskelbtini) m., buvo gyvybinga, vaikščiojo, gyveno trečiame aukšte, gerai judėjo, sveikata buvo normali, tačiau sunkiai girdėjo, turėjo akių ligą, vaikščiojo su neregio lazdele, palydos neturėjo, nes jautė aplinką, savo veiksmus suprato, suprato, kad ją partrenkė automobilis. Įvykio dieną išėjo į miestelį, ėjo pėsčiųjų taku, buvo partrenkta automobilio ir atsidūrė ligoninėje. Apie avariją sužinojo iš kaimynų. Įvykio metu nukentėjusioji patyrė lūžį, po jo – operacijas ir namo negrįžo. G. P. po ligoninių atsidūrė Socialinių paslaugų centre, nes jai reikėjo ir medicininės pagalbos. Po įvykio jos judėjimas buvo labai sunkus, bet pradėjo vaikščioti, ruošėsi grįžti namo, į įprastą gyvenimą. Po to jau suprato, kad nebegrįš dėl judėjimo problemų. Likus 6 mėnesiams iki mirties dar stengėsi vaikščioti. Iki įvykio gyveno iš pensijos. Socialinių paslaugų centre reikėjo mokėti už gyvenimą. G. P. pensiją skyrė jos poreikiams, o Socialinių paslaugų centrui mokėjo patys. Pradžioje G. P. buvo gydoma Vilniaus ligoninėje. Po įvykio lankė ligoninėje, bet dėl Covid pandemijos tai daryti buvo sudėtinga, neįleisdavo lankytojų, tai perduodavo maistą, skambindavo personalui telefonu. Iš giminių pusės buvo iniciatyva kreiptis dėl G. P. patirtos žalos atlyginimo, tarėsi ir su G. P., kuri sakė: „daryk viską“. Po įvykio vairuotoja neatsiprašė, kontakto nebuvo. Pati G. P. nesuprato, kad dar gali kreiptis dėl draudimo išmokų. G. P. žinojo apie išmokėtą sumą, sakė kad bus jos laidotuvėms. Ieškovės manymu, išmokėta suma yra per maža.
6. Ieškovės atstovas teismo posėdyje ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Papildomai atkreipė dėmesį, kad gydytoja D. A. bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog tokio amžiaus asmenims kaip G. P. kaulų lūžiai kartais nesugyja, sveikata pilnai neatsistato. Be to, kad G. P. iki jos sužalojimo gyveno savarankiškai, apsitarnaudavo ir jai nereikėjo kitų pagalbos patvirtino ieškovė, liudytojos J. B., M. K.. Remiantis Direktyvos 2009/103/EB nuostatomis, mano, kad draudimo bendrovės atsakomybė dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti ribojama nei jos padaryta draudimo išmoka, nei 5 000 Eur suma.
Atsiliepimas
7. Atsakovės atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Pažymėjo, jog ieškovė neįrodė, kad G. P. atsidūrimas slaugos namuose tiesiogiai susijęs su avarija priežastiniu ryšiu. Labiau tikėtina, kad ir be įvykio G. P. būtų atsidūrusi slaugos namuose dėl ligų. Vertina ieškovės poziciją kaip norą praturtėti. Visas procesas inicijuotas ne pačios G. P., o jos dukterėčios. Pažymėjo, kad nors teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra paveldima, tačiau ji atlyginama, vertinant paties nukentėjusiojo asmens išgyvenimus, turi būti įrodyta, ką patyrė nukentėjusioji. Ieškovė tik porą kartų po įvykio buvo susitikusi Covid pandemijos metu su nukentėjusiąja. Po avarijos pati G. P. nereiškė jokių pretenzijų, į draudimą taip pat nesikreipė, neskundė draudimo sprendimų. Abejotina, kad ieškinio dėl neturtinės žalos pareiškimas buvo G. P. valia. Atsižvelgtina į tai, kad padarytas sveikatos sutrikdymas įvertintas kaip nesunkus, gijimas buvo normalus, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priteistinas tokiu atveju sumas, žala jau yra pilnai atlyginta. Įvykio kaltininkė G. P. atsiprašė, iki atvykstant medikams ja pasirūpino.
8. Atsakovo atstovė J. Š. teismo posėdyje paaiškino, kad nukentėjusioji turėjo dominuojančių lėtinių ligų, sunkiai pakilo iš lovos, dėl ko atsirado pragulos. Socialinių paslaugų centre jai teikta globa nėra gydymas, o priežiūra, maitinimas. Tolimesnė jos būklė siejama su nustatyta (duomenys neskelbtini) ir kitomis lėtinėmis ligomis. Prie 2019-09-02 išmokėtos 5 MMA neturtinės žalos atlyginimo sumos, atsižvelgiant į vėliau pateiktus medicininius dokumentus, buvo priskaičiuota dar 1 MMA dydžio suma ir tokiu būdu išmokėta maksimali galima draudimo išmoka pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės rekomendacijas. Sužalojimas įvykio metu papildomų ligų atsiradimo nesąlygojo.
9. Atsakovo atstovė S. P. teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies
10. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-09-27 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-1347-984/2019) nustatyta, kad D. M. (šioje byloje – atsakovė) vairuodama transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ir transporto priemonės eksploatavimo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, t. y. 2019-02-13 apie 11.10 val., vairuodama automobilį AUDI A6, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), I. Šeiniaus g., Širvintose, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punktą, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kėlė pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, sutinkamai su KET 101 punktu ir 114 punktu, prieš pradėdama važiuoti, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir važiuodama atbula eiga nedavė kelio kitiems eismo dalyviams, dėl ko įvyko eismo įvykis, t. y. D. M., pažeisdama KET 175 punktą ženklo „Gyvenamoji zona“ galiojimo zonoje vairuojama transporto priemone pradėdama važiuoti atbula eiga iš automobilių stovėjimo aikštelės prie (duomenys neskelbtini) g. namo Nr. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) g., neįsitikino, kad tai daryti saugu ir važiuodama atbula partrenkė keliu einančią G. P., padarydama jai (duomenys neskelbtini), t. y. nesunkiai sutrikdydama jai sveikatą. Po minėto eismo įvykio G. P. buvo gydoma VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (nuo 2019-02-13 iki 2019-02-20) ir vėliau VšĮ Širvintų ligoninėje (nuo 2019-02-21 iki 2019-06-21); po to ji buvo perkelta į Širvintų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centrą, kur gyveno iki mirties ((duomenys neskelbtini)). G. P. nuo 2019-07-03 neterminuotai nustatytas antrojo lygio specialųjį nuolatinės slaugos poreikis.
11. Aukščiau nurodyto 2019-02-13 įvykio metu atsakovės vairuotas automobilis buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AB „Lietuvos draudimas“ (šioje byloje – atsakovas). Atsakovas, vykdęs žalos administravimą, paskaičiavo ir išmokėjo nukentėjusiajai G. P. 3 330 Eur neturtinės žalos atlyginimą (2020-03-06 priimtas sprendimas dėl 2 775 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2019-09-02 Gydytojo eksperto išvada), vėliau, 2021-03-22, įvertinus papildomai gautus medicininius duomenis, buvo papildomai paskaičiuota 555 Eur neturtinė žala (2021-03-22 Gydytojo eksperto išvada). Taigi, viso draudimo bendrovės (atsakovo) G. P. paskaičiuota ir išmokėta neturtinė žala sudaro 3 330 Eur. Be to, iš byloje atsakovo pateiktų dokumentų (Vilniaus teritorinės ligonių kasos pretenzija dėl žalos atlyginimo, pranešimas apie išmoką) matyti, kad pagal Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2019-07-17 pretenziją dėl žalos atlyginimo už G. P. suteiktas gydymo paslaugas atsakovas Vilniaus teritorinei ligonių kasai nusprendė kompensuoti visą Gydymo paslaugų apskaitos išraše nurodytą 5 892,19 Eur žalos atlyginimo sumą.
12. G. P. 2021-02-22 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei dėl minėto eismo įvykio pasėkoje patirtos 1 700 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos priteisimo. G. P. (duomenys neskelbtini) mirus, jos teises šioje byloje įgyvendina jos teisių perėmėja ieškovė J. J., kuri patikslinusi ieškinį ir jo reikalavimus, iš atsakovės ir atsakovo be kita ko prašo priteisti 5 000 Eur G. P. patirtos neturtinės žalos atlyginimą (2 000 Eur iš atsakovės ir 3 000 Eur iš atsakovo) bei 6 904,99 Eur turtinės žalos atlyginimą (1 700 Eur iš atsakovės ir 5 204,99 Eur iš atsakovo).
13. Savo reikalavimą dėl bendros iš atsakovų prašomos priteisti 5 000 Eur dydžio G. P. patirtos neturtinės žalos ieškovė grindžia G. P. dėl padaryto sužalojimo pablogėjusia sveikatos būkle, liekamaisiais traumos padariniais, gyvenimo kokybės praradimu, nutrūkusiais socialiniais ryšiais, negalėjimu savarankiškai apsitarnauti, patirtais dvasiniais išgyvenimais.
14. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pateikiama neturtinės žalos samprata – asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.
15. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) 2 straipsnio 14 punkte nustatyta, kad neturtinė eismo įvykio žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitos piniginės išraiškos neturinčios pasekmės, atsiradusios dėl padarytos per eismo įvykį žalos asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Atsakingas draudikas ar Biuras moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančią TPVCAPDĮ 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo (TPVCAPDĮ 19 straipsnio 6 dalis).
16. Neturtinės žalos, padarytos draudžiamojo eismo įvykio metu ar atsiradusios vėliau kaip eismo įvykio padarinys, kai pagal TPVCAPDĮ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudikui ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui kyla pareiga mokėti draudimo išmoką, dydžio nustatymo gairės reglamentuojamos Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018-10-30 įsakymu Nr. 1K-367. Šių rekomendacijų 4.2.3 punkte numatyta, kad orientacinis neturtinės žalos dydis esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, atsižvelgus į sveikatos sutrikdymo laikotarpį, nuo 3 iki 6 mėnesių, yra iki 6 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA), virš 6 mėnesių – iki 8 MMA dydžio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įprastiniu atveju už nesunkų ir nežymų sveikatos sutrikdymą priteisiamas neturtinės žalos dydis vidutiniškai svyruoja nuo 580 Eur iki 2 900 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015; 2K-95-222/2017 ir kt.).
17. Aptariamu atveju, byloje nėra ginčo, kad atsakovės neteisėtais veiksmais buvo nesunkiai sutrikdyta G. P. sveikata, kai eismo įvykio metu jai buvo padarytas (duomenys neskelbtini), po ko nukentėjusioji buvo gydoma VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (nuo 2019-02-13 iki 2019-02-20), vėliau VšĮ Širvintų ligoninėje (nuo 2019-02-21 iki 2019-06-21). Taigi, neabejotinai G. P. dėl aptariamo eismo įvykio patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dėl patirtų sužalojimų daugiau nei keturis mėnesius gulėjo ligoninėje, negalėjo savarankiškai apsitarnauti, dėl ko jai sumažėjo ir bendravimo galimybių, pablogėjo gyvenimo kokybė. Visgi, įvertinus visas paminėtas aplinkybes, eismo įvykio metu padaryto sužalojimo mąstą, be kita ko ir atsakovės veiksmus, tai, kad jos padarytas nusikaltimas buvo neatsargus, teismo vertinimu, draudimo bendrovės nukentėjusiajai atlyginta 3 330 Eur neturtinė žala konkrečiu atveju laikytina teisinga, išlaikančia balansą, proporcinga padarytai žalai ir atitinkančia suformuotai teismų praktikai. Išimtinių aplinkybių, lemiančių didesnio neturtinės žalos dydžio priteisimą teismas nenustatė. Taip pat paminėtina ir tai, kad pati nukentėjusioji dėl draudimo bendrovės apskaičiuoto neturtinės žalos dydžio pretenzijų nereiškė, neskundė draudimo bendrovės priimtų sprendimų. Atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybės, teismas netenkina ieškovės reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo.
18. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovų iš viso 6 904,99 Eur turtinės žalos, kuri susidarė G. P. nuo 2019-06-26 iki 2021-04-12 apgyvendinus Širvintų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centre, pagal 2019-06-26 Ilgalaikės socialinės globos paslaugų teikimo sutartį (su vėlesniais jos pakeitimais, sudarytais 2019-08-02, 2020-01-31, 2021-01-25). Ieškovė nurodė, kad būtent eismo įvykio metu patirtas sužalojimas, esant kitoms su senatve susijusioms ligoms, turėjo didelę įtaką tuo metu (duomenys neskelbtini) m. amžiaus G. P., ko pasėkoje po kelių mėnesių praleistų ligoninėje, ji negalėjo grįžti į namus ir gyventi savarankiškai, o buvo priversta gyventi socialinės globos padalinyje, kur jai reikėjo ir medicininės pagalbos. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovės reikalavimu dėl turtinės žalos priteisimo, akcentavo, kad Širvintų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centre nukentėjusiajai buvo teikiamos paslaugos, kurios nėra priežastiniu ryšiu susijusios su eismo įvykiu, todėl neturėtų būti atlyginamos kaip turtinė žala.
19. Visgi, teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad būtent aptariamo eismo įvykio metu patirtos traumos pasėkoje G. P. sveikata tik blogėjo, po gydymosi ligoninėje, ji negalėjo tinkamai savarankiškai savimi pasirūpinti, dėl ko ir buvo apgyvendinta Širvintų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centre. Iš byloje pateiktos G. P. ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje esančių gydytojo įrašų matyti, kad G. P. skundėsi dešinės kojos skausmu, pati neapsitarnauja, yra silpna; būklė (duomenys neskelbtini) (2019-06-27 medicinos dokumentų išrašas); vėlesniuose įrašuose taip pat fiksuojama pacientės apsunkinta eisena, sodinimas su pagalba (2019-11-15, 2019-12-10 įrašai); 2020-02-17 gydytojo įraše nurodoma, kad G. P. (duomenys neskelbtini); dar vėlesniuose įrašuose (pavyzdžiui, 2020-11-11, 2020-12-14, 2021-01-12, 2021-03-12) užfiksuota, kad ligonė yra gulinti, (duomenys neskelbtini). Byloje liudytoja apklausta gydytoja D. A. bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) lūžio gijimas vyksta itin ilgai, apie 4 mėnesius, tačiau kiekvienu atveju skirtingai, ypač vyresniame amžiuje. Komentuojant įrašus G. P. asmens sveikatos istorijoje minėta liudytoja nurodė, kad ji buvo nukentėjusiosios šeimos gydytoja, prižiūrėjo ją po įvykio; G. P. iš ligoninės buvo perkelta į Socialinių paslaugų centrą, kadangi ji sirgo ir lėtinėmis ligomis ((duomenys neskelbtini) ir kt.). Po (duomenys neskelbtini) lūžio vėliau šiek tiek vaikščiojo su vaikštyne, buvo raginama vaikščioti, tačiau eisena buvo apsunkinta, sutrikusi dubens organų veikla, atsirado gretutiniai susirgimai, susiję su gulėjimu ((duomenys neskelbtini)), pati neapsitarnavo; šią būsena nulėmė tiek lėtinės senatvinės ligos, tiek kojos lūžis, kadangi patirtas sužalojimas apsunkino judėjimą.
20. Taigi, paminėti įrodymai patvirtina, kad nors ir būdama garbaus amžiaus, turėdama gretutinių ligų, tačiau iki patirto sužalojimo gyvendama gana savarankišką gyvenimą, G. P. būtent po patirtos traumos jau negalėjo savarankiškai vaikščioti, tinkamai pasirūpinti savimi ir grįžti savarankiškai gyventi į namus. Nors tai, kad G. P. iki patirto sužalojimo gyveno savarankiškai, vaikščiojo, eidavo nusipirkti sau maisto, bylos nagrinėjimo metu be ieškovės paliudijo ir liudytoja J. B. (G. P. kaimynė). Todėl laikytina, kad aptariamu atveju yra visos sąlygos ieškovės reikalavimui dėl 6 904,99 Eur turtinės žalos, susidariusios sumokėjus Širvintų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centrui už G. P. suteiktas socialines paslaugas. Atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas ieškovės reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo laiko pagrįstu ir jį tenkina, tačiau visą sumą, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas TPVCAPDĮ nuostatas, be kita ko tai, kad priteistina suma neviršija TPVCAPDĮ 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, į tai, kad D. M. savo civilinę atsakomybę buvo apdraudusi draudimo bendrovėje, o kilusi turtinė žala yra draudiminio įvykio padarinys, ją priteisia tik iš atsakovo. Ir šiuo atveju neturi esminės reikšmės apmokėtų paslaugų kainos sudėtinės dalys, tame tarpe ir atsakovo akcentuotas turto mokesčio dydis, pažymint, kad ši aplinkybė niekaip negali paneigti asmens teisės gauti tam tikras paslaugas esant poreikiui įstatymų nustatyta tvarka (socialinės globos kaina aptariamu atveju tvirtinama Širvintų rajono savivaldybės tarybos sprendimais), todėl teismas plačiau apie tai nepasisako.
21. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Aptariamu atveju ieškovė prašo priteisti paminėtas procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
22. Atsižvelgiant į ieškovės reikalavimą ir paminėtas teisės normas, teismas priteisia ieškovei iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos.
23. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 1 000 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, jog tuo atveju, kai ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.
24. Ieškovė šioje byloje iš viso pareiškė 11 904,99 Eur reikalavimą. Ieškovės ieškinys buvo patenkintas iš dalies, patenkinti 58 proc. ieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai iš atsakovo ieškovei yra priteistina 580 Eur bylinėjimosi išlaidų.
25. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atžvilgiu visi ieškinio reikalavimai buvo atmesti, atsakovei iš ieškovės priteistinos 700 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos už suteiktas teisines paslaugas.
26. Iš atsakovo taip pat priteistinas žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, t. y. 155 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Priteisti ieškovei J. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ (įm. k. 110051834) 6 904,99 Eur turtinę žalą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 580 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 155 Eur žyminio mokesčio.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei D. M., gim. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės J. J. 700 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.