- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-09-27
- Bylos Nr.
- 1-1347-984/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06121-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Katinienė
- Kaltinamasis
- D. M.
dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus (Širvintos) prokurorui Dainiui Dambrauskui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
kaltinama, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. D. M. vairuodama transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ir transporto priemonės eksploatavimo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, t. y. 2019 m. vasario 13 d. apie 11.10 val., vairuodama automobilį AUDI A6, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punktą, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kėlė pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, sutinkamai su KET 101 punktu ir 114 punktu, prieš pradėdama važiuoti, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir važiuodama atbula eiga nedavė kelio kitiems eismo dalyviams, dėl ko įvyko eismo įvykis, t. y. D. M., pažeisdama KET 175 punktą ženklo „Gyvenamoji zona“ galiojimo zonoje vairuojama transporto priemone pradėdama važiuoti atbula eiga iš automobilių stovėjimo aikštelės prie (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) gatvę, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir važiuodama atbula partrenkė keliu einančią G. P., padarydama jai dešinio šlaunikaulio gūbrinės dalies, šoninio kaklo lūžį, t. y. nesunkiai sutrikdydama jai sveikatą. Šiais veiksmais D. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.
2. Kaltinamoji D. M. teisiamojo posėdžio metu, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 70-71, 78) kalta prisipažino visiškai, patvirtino kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes. Paaiškino, kad įvykio dieną, 2019 m. vasario 13 d., išvažiuojant iš kiemo atbula eiga, apsižvalgė, per veidrodėlį matė iš šono einantį vyrą, iš kitos pusės – moterį, pravažiavusį automobilį, bet nuketėjusiosios nepamatė. Važiavo lėtai. Išgirdusi stuktelėjimą, išlipo iš automobilio. Nukentėjusioji buvo nugriuvusi. Priėję kiti žmonės padėjo ją pakelti. Nukentėjusioji jai nurodė, kad skauda klubą. Iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Nurodė, kad turi apie 10 m. vairavimo patirtį. Pripažino kad buvo neatidi, dėl padarytos nusikalstamos veikos labai galėjosi, išvadas padarė. Nurodė, kad gauna minimalų darbo užmokestį. Prašė atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nurodė, kad sutiktų ir dėl laidavimo su užstatu. Paaiškino, kad siūlomas laiduotojas yra jos sugyventinis, su kuriuo kartu gyvena 15 metų, veda bendrą ūkį. Jis yra geras žmogus, su aplinkiniais gerai sutaria, visiems padeda. Nurodė, kad pas nukentėjusiąją į ligoninę važiavo sekančią dieną, tačiau jos neįleido, nurodžius, kad nėra giminė. Ilgai nežinojo, kad nukentėjusioji buvo paguldyta į (duomenys neskelbtini). Vyko pasikalbėti pas nukentėjusiosios dukterėčia, tačiau ir su ja nepavyko susitikti.
3. Laiduotoju siūlomas A. L. teisiamajame posėdyje sutiko laiduoti už kaltinamąją. Nurodė, kad su ja gyvena 15 metų. Su ja kalbėjosi apie įvykį. Pats šiuo metu nedirba, registruojasi darbo biržoje, ketina pradėti dirbti pagal verslo liudijimą statybų darbus. Nurodė, kad paskutinį kartą administracine tvarka buvo nubaustas už tai, kad būdamas automobilyje garsiai leido muziką. Nebuvo baustas už KET pažeidimus. Nurodė, kad jo santykiai su kaltinamąja geri, yra pasiryžęs jai daryti teigiamą įtaką.
4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.
5. Nukentėjusioji G. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2019 m. vasario 13 d., apie 11 val. ėjo namo iš parduotuvės, (duomenys neskelbtini) g. kaire puse, įsukusi nuo (duomenys neskelbtini) g. Kairėje pusėje yra įvažiavimas į daugiabučio namo kiemą. Einant pro tą įvažiavimą, iš jo atbuline eiga lėtai važiavo automobilis, kuris į ją (G. P.) atsitrenkė ir ji pargriuvo. Prieš nugriūdama pajuto, kaip automobilis ją stuktelėjo į dešinį klubą, iš nugaros. Paskui greitai atvyko policijos pareigūnai, ją nuvežė į (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nustatė dešinio šlaunikaulio lūžį (b. l. 36-37).
6. Liudytojas A. L. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2019 m. vasario 13 d., apie 11.05 val., kartu su savo sugyventine D. M. ir savo sūnumi automobiliu AUDI A6, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grįžo iš Vilniaus į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Tuo metu vairavo sūnus. Automobilį paliko stovėti šalia daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), kur yra nedidelis įvažiavimas į kiemą šalia daugiabučio laiptinės. Jiems grįžus, sūnus nuėjo prie savo automobilio ir išvažiavo. Tuo metu D. M. nubėgo į butą, kur paliko pirkinius, o A. L. liko sėdėti automobilio priekyje, keleivio vietoje. Apie 11.10 val., grįžusi D. M. atsisėdo į vairuotojo vietą, užvedė automobilio variklį ir apsidairiusi atbuline eiga važiavo iš daugiabučio kiemo į (duomenys neskelbtini) gatvę. D. M. išvažiuojant iš kiemo jis išgirdo garsą, lyg būtų atsirėmę į kliūtį. Atbula eiga D. M. nuvažiavo iki 1 m atstumą. Tuo metu ji sustabdė automobilį. Jiems išlipus iš automobilio, jis pamatė, kaip pagyvenusių žmonių pora nuo žemės pakėlė senyvo amžiaus moterį. Suprato, kad D. M., važiuodama atbuline eiga kliudė moterį. Moteris, pakėlusi nugriuvusią moterį, iškvietė policijos pareigūnus ir greitąją medicinos pagalbą. Laukiant policijos pareigūnų ir greitosios medicinos pagalbos, nukentėjusioji skundėsi klubo skausmais (b. l. 55-56).
7. Liudytoja J. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad yra G. P. dukterėčia. Apie tai, kad teta buvo partrenkta automobilio (duomenys neskelbtini) gatvėje, ji sužinojo 2019 m. vasario 13 d. vakare. G. P. dėl šlaunikaulio lūžio greitosios medicinos pagalbos ekipažo buvo pristatyta į (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ten ji buvo operuota, gulėjo ligoninėje iki 2019 m. vasario 19 d., po to pervežta į (duomenys neskelbtini). Šiuo metu tvarko dokumentus dėl globos skyrimo (b. l. 50).
8. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad G. P. nustatytas dešinio šlaunikaulio gūbrinės dalies, šoninio kaklo lūžis. Šlaunikaulio lūžis kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi kaului sugyti reikalingas ilgesnis negu 10 d. laikotarpis (b. l. 32-33).
9. 2019 m. vasario 13 d. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta – išvažiavimas iš daugiabučio namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini). Išvažiavimo plotis yra 3,10 m. Apžiūros metu smarkiai snigo. Automobilio AUDI A6, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užpakalinė dalis nukreipta į (duomenys neskelbtini). Automobilio priekinis ir užpakalinis stiklai apsnigti, automobilis neužvestas. Ties išvažiavimu iš daugiabučio kiemo į gatvę šaligatvio nėra. Šaligatvį skiria išvažiavimas iš daugiabučio kiemo, kurio tarpas yra 6,25 m. Eismo įvykis įvyko kelio ženklo Nr. 552 „Gyvenamoji zona“ galiojimo zonoje. Pateikta eismo įvykio vietos schema (b. l. 3-10).
10. 2019 m. vasario 13 d. 11.38 val. alkotesteriu kaltinamajai nustatytas 0,00 prom. neblaivumas (b. l. 21). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat patvirtina, kad kaltinamosios kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 24).
11. Kardomosios priemonės nepaskirtos.
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
12. Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
13. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti konkretų kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimą (pažeidimus) ir jo padarinius, priežastinį ryšį tarp jų. D. M. nagrinėjamu atveju inkriminuojami KET 9, 101, 114 ir 175 punktų pažeidimai.
14. KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 101 punkte numatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 114 punktas nustato, kad važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams. KET 175 punkte nurodyta, kad pėstiesiems leidžiama vaikščioti važiuojamąja dalimi visoje gyvenamojoje zonoje, tačiau jie neturi trukdyti transporto priemonių eismui. Gyvenamojoje zonoje pėstieji turi pirmumo teisę prieš transporto priemones.
15. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, kurie papildo vienas kitą ir neprieštarauja tarpusavyje, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, daro išvadą, kad kaltinamoji padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
16. Bylos nagrinėjimo metu, kaltinamoji kalta prisipažino. Kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik teisiamojo posėdžio metu duoti kaltinamosios parodymai, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu duoti kaltinamosios parodymai (b. l. 70-71, 78), nukentėjusiosios G. P. parodymai ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 36-37), liudytojų A. L., J. J. parodymai ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 55-56, 50), alkoholio kiekio matuoklio duomenys ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada, patvirtinantys, kad įvykio metu kaltinamoji buvo blaivi (b. l. 21, 24), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada (b. l. 32-33), įvykio vietos apžiūros protokolas su fotolentelėmis ir eismo įvykio vietos schema (b. l. 3-10).
17. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamosios veiksmai teisingai kvalifikuoti, pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, kadangi ji vairuodama transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ir transporto priemonės eksploatavimo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata. 2019 m. vasario 13 d., apie 11.10 val., vairuodama automobilį AUDI A6, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pažeisdama KET 9 punktą, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kėlė pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Pagal KET 101 ir 114 punktų reikalavimus, prieš pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu ir važiuodama atbuline eiga nedavė kelio kitiems eismo dalyviams, dėl ko įvyko eismo įvykis. Tai yra, pažeisdama KET 175 punktą, ženklo „Gyvenamoji zona“ galiojimo zonoje, vairuojama transporto priemone pradėdama važiuoti atbula iš automobilių stovėjimo aikštelės prie (duomenys neskelbtini) gatvės namo Nr. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) gatvę, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir važiuodama atbuline eiga partrenkė keliu einančią G. P., padarydama jai dešinio šlaunikaulio gūbrinės dalies, šoninio kaklo lūžį.
18. Kaltinamoji veikė nusikalstamu nerūpestingumu, t. y., nenumatė, kad dėl jos veikimo (KET 9, 101, 114 ir 175 punktų pažeidimo) gali atsirasti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai (įvyks eismo įvykis, dėl kurio bus nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata), nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes (nėra duomenų, kad asmuo turėtų sveikatos sutrikimų, dėl kurių objektyviai galėtų iškreiptai suvokti situaciją) galėjo ir turėjo tai numatyti.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
19. Teismui buvo pateikti kaltinamosios ir siūlomo laiduotojo A. L. prašymai perduoti kaltinamąją jo atsakomybei pagal laidavimą (b. l. 147-148, 151-152). Kaltinamoji mano, jog atitinka įstatyme nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas. Nurodė, kad iš šio įvykio pasimokė, pažadėjo ateityje laikytis įstatymų, siūlomą laiduotoją charakterizuoja teigiamai. Siūlomas laiduotojas savo prašyme nurodė, kad su kaltinamąja yra labai artimi, gerai sutaria, veda bendrą ūkį. Laiduotojo teigimu, kaltinamoji visada su juo tariasi, atsižvelgia į jo nuomonę, patarimus. Jis tiki, kad kaltinamoji daugiau nedarys nusikalstamų veikų, pats darys jai teigiamą įtaką. Mano, kad yra vertas teismo pasitikėjimo. Siūlomas laiduotojas nurodė, kad yra sąžiningas, registruojasi darbo biržoje, seniūnijoje charakterizuojamas teigiamai, o žmonės, su kuriais bendrauja, vertina jį už atsakingumą, punktualumą, dėmesingumą ir draugiškumą. Sutiko laiduoti už kaltinamąją ir su užstatu, iki 200 Eur.
20. BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei, pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010).
21. Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016 ir kt.).
22. Įvertinęs visas bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad šioje byloje yra visi pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
23. Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika priskiriama prie neatsargių nusikaltimų. Kaltinamoji yra neteista (b. l. 57), taigi, nusikaltimą padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje kaltinamoji davė parodymus, nevengė atsakomybės ir pripažino faktines bylos aplinkybes, dėl savo poelgio nuoširdžiai gailėjosi, savo elgesį vertino kritiškai ir priėmė tai kaip pamoką. Teismo vertinimu, tokia kaltinamosios pozicija rodo, kad ji savo kaltę pripažino. Tai laikytina ir jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
24. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taigi, laikytina, kad egzistuoja ir BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta sąlyga – kaltinamoji prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir gailėjosi. Turtinė žala nebuvo padaryta, civilinis ieškinys byloje nepareikštas (b. l. 95).
25. Teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, į tai, kad ji nebausta administracine tvarka (b. l. 58), dirba (b. l. 162-165).
26. Siūlomas laiduotojas kaltinamosios asmenybę vertina teigiamai, nurodė, kad kaltinamoji visada su juo tariasi, atsižvelgia į jo nuomonę, patarimus. Jis tiki, kad ji daugiau nenusikals.
27. Nurodytos aplinkybės, kaltinamosios asmenybę apibūdinantys duomenys leidžia teismui daryti išvadą, jog yra pagrindas manyti, jog ateityje ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog yra nustatytos sąlygos kaltinamąją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
28. Laiduotoju siūlomas kaltinamosios gyvenimo draugas A. L. yra neteistas (b. l. 154), administracine tvarka paskutinį kartą baustas 2019 m. rugpjūčio 18 d., pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnio 1 dalį, už tai, kad garsiai leido muziką automobilyje, taip trikdydamas asmenų poilsį ir ramybę (b. l. 156); už KET pažeidimus baustas nebuvo. Širvintų rajono savivaldybės administracija 2019 m. liepos 16 d. pažymoje nurodo, kad neturi duomenų apie netinkamą A. L. elgesį (b. l. 153). Laiduotojo teigimu, jis registruojasi Užimtumo tarnyboje, ketina pradėti dirbti pagal verslo liudijimą statybų darbus. Jis sutinka laiduoti už kaltinamąją ir yra įsitikinęs, jog gali daryti jai teigiamą įtaką. Siūlomo laiduotojo ir kaltinamosios teigimu, abiejų santykiai yra geri, kaltinamoji visada su juo tariasi, atsižvelgia į jo nuomonę, patarimus. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog A. L. yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai (BK 40 straipsnio 3 dalis). Nors laiduotojas ir sutiko mokėti nedidelį užstatą, tačiau įvertinus visas aplinkybes, tai, kad laiduotojas nedirba, kaltinamoji gauna minimalias pajamas (b. l. 162-165), teismas atleidžia kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės, pagal laidavimą, be užstato. Laiduotoju skirtinas A. L., nustatant 1 metų laidavimo terminą. Nustatydamas tokį laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamosios asmenybę, laiduotojo asmenybę ir laiko, kad toks laidavimo terminas yra pakankamas.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
29. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
30. Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Atsižvelgiant į tai, kad BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje švelniausia bausmės rūšis yra bauda, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju kaltinamajai taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismas, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pobūdį, tai, kad kaltinamoji padarė neatsargų nusikaltimą, taip pat kaltinamosios asmenybę, jos finansinę padėtį, tai, kad ji neteista, nebausta administracine tvarka, kalta prisipažino ir dėl savo poelgio nuoširdžiai gailėjosi, nustato 10 MGL dydžio įmoką, kuri atsižvelgiant į kaltinamosios finansinę padėtį, turi būti sumokėta per 4 mėnesių terminą nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
31. Pagal BK 68 straipsnio nuostatas, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, ir kt.).
32. Nagrinėjamu atveju, kaltinamoji padarė neatsargų nusikaltimą, dėl jos padaryto nusikaltimo nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamoji dėl nusikalstamos veikos padarymo kalta prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, nevengė atsakomybės, iš karto po nusikaltimo stengėsi padėti nuketėjusiajai, eismo įvykį sukėlė būdama blaivi, dėl neatidumo. Jos padaryti KET pažeidimai, dėl kurių įvyko eismo įvykis, nelaikytini šiurkščiais ar piktybiškais (įžūliai pažeidinėjant KET reikalavimus). Ji neteista, nebausta administracine tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301 – 302, 304 – 305, 307 – 308, 313 straipsniais,
nusprendžia:
D. M., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir bylą nutraukti.
Nustatyti 1 metų laidavimo terminą.
Laiduotoju paskirti A. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti D. M., kad jei laidavimo metu ji padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei laidavimo metu ji padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas, atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti A. L., kad jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, skirti D. M. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 4 mėnesių sumokėjimo terminą nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pervedant įmoką į Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AS, mokėjimo paskirtyje nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per nuosprendį priėmusį teismą.