Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Ž. B. (apeliantas) atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. B. pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys antstolis S. U., G. N., K. N.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas Kauno apylinkės teisme pateikė pareiškimą, juo prašė: 1) nustatyti, kad skolininko K. N. nekilnojamo turto dalis bendroje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine G. N. yra 16,72 procento; 2) atidalyti K. N. ir G. N. priklausantį nekilnojamą turtą tokia tvarka: i) G. N. asmeninės nuosavybės teise atitenka visas nekilnojamas turtas: pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, ir 169/2100 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas; 3) nustatyti, kad G. N. privalo įvykdyti prievolę hipotekos kreditoriui Ž. B. per 24 mėnesius nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos; 4) iš G. N. priteisti 25 528,07 Eur dydžio kompensaciją K. N. už jai tenkančią didesnę turto dalį nustatant, kad kompensacija privalo būti išmokėta per 24 mėnesius nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjo Ž. B. pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo. Pagrindiniai teismo argumentai:

2.1. Teismas nusprendė, jog suformuotas prašymas tam tikru būdu padalyti sutuoktiniams jų turimą turtą (nekilnojamojo turto dalį) iš esmės neatitinka klausimų, kurie gali būti ir yra sprendžiami procese pagal CPK 667 straipsnį, pobūdžio, todėl pareiškimą atsisakė priimti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Apeliantas teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 3 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

3.1. Apeliantas teigia, kad teismas, nustatęs pareiškimo trūkumus, pirmiausia privalėjo taikyti procesinio dokumento trūkumų šalinimo procesines teisės normas ir nustatyti terminą trūkumams pašalinti, tačiau tokio termino nenustatė.

3.2. Apeliantas mano, kad net nustatęs, kad dalis reikalavimų teismo negali būti nagrinėjama, teismas negalėjo visą pareiškimą palikti nenagrinėtą.

4. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

6. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria nutarta pareiškimą atsisakyti priimti, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

8.1. Ž. B. yra skolininko K. N. hipotekos kreditorius, kurio kreditorinio reikalavimo priverstinį išieškojimą vykdo antstolis S. U. vykdomojoje byloje Nr. 0034/22/00601.

8.2. Antstolis S. U. 2024 m. spalio 30 d. priėmė patvarkymą dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo Nr. S-24-34-40454.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

9. Pirmosios instancijos teismas (toliau ir teismas) konstatavo, kad vykdymo procese nėra sudaromas bendras sutuoktinių turimo turto balansas ir nėra sprendžiama dėl bendros turto masės padalijimo sutuoktiniams, o yra nustatomos kiekvieno iš sutuoktinių turimos nuosavybės dalys į kiekvieną iš turto objektų, todėl pareiškimą atsisakė priimti.

10. Atskirajame skunde nurodoma, kad nors teismas nurodė, kad šioje proceso stadijoje jis negali spręsti klausimo dėl sutuoktinių turto atidalijimo, tačiau pareiškime buvo nurodyti ir reikalavimai su turto dalies nustatymu, t. y. reikalavimai, kuriuos teismas privalo nagrinėti. Apelianto nuomone, teismas, net nustatęs, kad dalis reikalavimų teismo negali būti nagrinėjama, negalėjo visą pareiškimą palikti nenagrinėtą.

11. CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje.

12. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys, o bendroji jungtinė nuosavybės teisė – kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis).

13. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis).

14. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

15. Kasacinis teismas savo praktikoje dėl CPK 667 straipsnio nuostatų taikymo yra suformavęs praktiką, kad vykdymo procese yra nustatoma areštuoto bendrosios jungtinės nuosavybės teise skolininkui priklausančio turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas. Pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2013; 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-504-421/2016, 16 punktas).

16. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, kad teismas apelianto pareiškimo nepaliko nenagrinėtą, kaip jis nurodo atskirajame skunde, o pareiškimą atsisakė priimti. Tai savo pasekmėmis kiek skirtingi padariniai, dėl to skundas nagrinėjamas konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas pareiškimą atsisakė priimti.

17. Apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo (apeliantas) kvestionuoja skolininko bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančias turto dalis, prašo nustatyti atitinkamas skolininko K. N. nekilnojamo turto dalis bendroje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine, atidalyti skolininkui ir jo sutuoktinei priklausantį nekilnojamą turtą apelianto prašoma tvarka.

18. Dera pažymėti, kad pareiškimui esant pateiktam pagal CPK 667 straipsnį ypatingosios teisenos tvarka, teismas priima nutartį ir nustato skolininko turto dalis, esančias bendrąja nuosavybe, o reikalavimas dėl turto dalių nustatymo, turto atidalijimo nepatenka į šios teisenos ribas. Akcentuotina, kad reikalavimas dėl turto atidalijimo gali būti reiškiamas tik ginčo teisena, teismui teikiant ieškinį pagal atitinkamas materialiosios teisės normas.

19. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Teisės į teisminę gynybą tinkamas įgyvendinimas tiesiogiai koreliuoja su pamatiniais civilinio proceso teisės principais – dispozityvumo, proceso šalių lygiateisiškumo ir rungimosi. CPK 13 straipsnyje nustatytas dispozityvumo principas, kuris taikomas visose civilinio proceso stadijose, reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti bei įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2010; 2021 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-916/2021).

20. Apeliacinės instancijos vertinimu, apeliantui pateikus pareiškimą ypatingosios teisenos tvarka ir faktiškai ieškinį ginčo teisenos tvarka (skirtingos ne tik teisenos proceso taisyklės, bet ir pareiškimo / ieškinio priėmimo taisyklės), pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo procesinį dokumentą atsisakė priimti. Trūkumų šalinimo institutas tik pažeistų proceso koncentracijos principą, minėto instituto normos naudojamos šalinti smulkius trūkumus, o ne esminius dalykus.

21. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo atsisakymas priimti pareiškimą nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu pareiškimu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 4 dalis).

22. Apibendrindamas išdėstytą apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, skundžiamos nutarties motyvus, teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką ginčui aktualiais aspektais, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo procesiniam sprendimui atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

23. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

Dėl procesinės bylos baigties

24. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas. Vadovaujantis anksčiau išdėstytais motyvais konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis, 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.