Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), netekėjusi, aukštojo išsilavinimo, dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

V. K. 2026 m. sausio 15 d. apie 14.20 val. (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Toyota Camry“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jai buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Šiais veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu sutiko duoti parodymus, kalta prisipažino visiškai, kritiškai vertino savo elgesį ir parodė, kad 2026 m. sausio 15 d. apie 14.20 val. (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Toyota Camry“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jai buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Tą dieną dirbo iš namų nuotoliniu būdu, nes ofisas yra šildomas kondicionieriumi ir esant šaltam orui ofise būna tik tiek, kiek būtina. Reikėjo pasirūpinti vaišėmis, nes (duomenys neskelbtini) ketino švęsti savo gimtadienį. Per pietų pertrauką nuvyko į parduotuvę „Lidl“, adresu (duomenys neskelbtini), pirko užkandžių ir alkoholinių gėrimų – 8 butelius ir 8 skardines putojančio vyno. Buvo nusiminusi, nes tą pačią savaitę ketino atšvęsti savo 40 metų gimtadienį ir taip sutapo, kad tą pačią savaitę buvo tėvo mirties metinės. Motina taip yra mirusi. Turi vienintelę seserį, su kuria susipyko. Kivirčas su seserimi labai įskaudino, todėl parsinešusi nusipirktas prekes į automobilį vartojo alkoholinius gėrimus – išgėrė 5 skardines po 0,2 litro vyno. Tuomet užsinorėjo parūkyti. Gėdijosi rūkyti matant aplinkiniams, todėl nutarė, kad privažiuos prie „Omniva“ paštomato ir parūkys tenai. Važiavo automobiliu, ketino automobilių stovėjimo aikštelėje apsukti ratą ir sustoti prie paštomato, bet įvažiavo į sniego pusnį ir negalėjo išvažiuoti. Priėjęs nepažįstamas vyras paklausė, ar jai reikalinga pagalba. Kai pasakė, kad jai reikia pagalbos, tas vyras pasakė, kad ji neblaivi ir jis kvies policijos pareigūnus. Vyrui atsitraukus pamatė, kad privažiavo tralas. Vairuotojas paklausė, ar reikalinga pagalba. Ji paprašė padėti ir pastebėjo, kad privažiavo policijos tarnybinis automobilis. Ji pasijuto blogai, ėjo į parduotuvėje esantį tualetą, bet priėjusi policijos pareigūnė ją nusivedė į tarnybinį automobilį. Tikrintis blaivumą alkotesteriu ji atsisakė. Kai policijos pareigūnai užpildė dokumentus pasiūlė ją parvežti į namus. Ji atsisakė. Buvo informuota, jog po savaitės privalo atvykti apklausai pas tyrėją.

Kaltinamajai visiškai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamosios parodymų ir prisipažinimo, jos kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje surinktais duomenimis.

Tarnybiniu pranešimu dėl įvykio aplinkybių, pasirašytu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos E. B., kuriame nurodyta, kad 2026 m. sausio 15 d. patruliuojant radijo šaukiniu „(duomenys neskelbtini)“, kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus tyrėju D. L., apie 14 val. 20 min. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės veiklos skyriaus buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), prekybos centro (toliau – PC) „Lidl“ aikštelėje prieš kelias minutes į sniego pusnį įvažiavo automobilis „Toyota Camry“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), vairuojamas moters. Pranešėjui moteris pasirodė neblaivi. Moteris sąmoninga, kvėpuojanti, apie 40 metų, bet prašo medikų apžiūros, išorinių sužalojimų nestebi. Pranešėjas – PC „Lidl“ apsaugos darbuotojas. Laukia aikštelėje. Apie 14.29 val. atvykus adresu (duomenys neskelbtini), PC „Lidl“ automobilių stovėjimo aikštelėje buvo pastebėtas į sniego pusnį įvažiavęs automobilis „Toyota Camry“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir šalia jo stovintys keli asmenys. Išlipus iš automobilio pastebėjo, kad nuo automobilio „Toyota Camry“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), link PC „Lidl“ pradėjo šalintis moteris, kuri vis spartino žingsnį, o prie jų priėjęs PC „Lidl“ apsaugos darbuotojas E. A. nurodė, kad besišalinanti moteris yra automobilio „Toyota Camry“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), vairuotoja, kuri galimai yra neblaivi. Pasivijus nurodytą moterį, kuri kaip vėliau nustatyta, yra V. K., gimusi (duomenys neskelbtini). Moters buvo paklausta, kur ši šalinasi ir nurodyta niekur neiti iki aplinkybių nustatymo, tačiau moteris vengė bendrauti, teigė, kad eina į tualetą. Bendraujant su moterimi į įvykio vietą atvyko greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, kurie priėję prie V. K. paklausė, ar šiai viskas gerai, V. K. atsakė, kad jai viskas gerai, ji tik atvyko į parduotuvę ir negali išvažiuoti. Nuo V. K. sklido alkoholio kvapas, jos kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, moteris vis kartojo, kad ji nieko nepadarė, tik atvažiavo į parduotuvę, teigė, kad dabar yra sekmadienis. V. K. nurodžius, kad ji sveikata nesiskundžia, greitosios medicinos pagalbos darbuotojai moters neapžiūrėjo ir iš įvykio vietos išvyko. Paklausus V. K., ar ji yra vartojusi alkoholio, moteris kelis kartus pakartojo, kad alkoholio vartojusi nėra. Paprašius V. K. prieiti prie tarnybinio automobilio blaivumo patikrinimui, moteris ketino šalintis, tad prieš moterį teko panaudoti adekvačią fizinę jėgą ir suėmus už rankų atsivesti ją prie tarnybinio automobilio. Priėjus prie tarnybinio automobilio V. K. dar kartą paklausė, ar ji nėra vartojusi alkoholio, o šiai nurodžius, kad ne, jos akivaizdoje išpakavo naują, nepraplėštą vamzdelį girtumui nustatyti, jį uždėjo ant alkotesterio ir nurodė V. K. pasitikrinti blaivumą. V. K. nurodė, kad blaivumo nesitikrins, kelis kartus nustūmė jo ranką, kurioje buvo laikomas alkotesteris. V. K. kategoriškai atsisakius tikrintis blaivumą, moteris ne kartą buvo įspėta dėl gresiančios baudžiamosios atsakomybės ir apie 14.37 val. ji sulaikyta bei patalpinta į tarnybinio automobilio sulaikytiems asmenims skirtą sulaikymo kamerą.

Bendraujant su PC „Lidl“ apsaugos darbuotoju E. A., šis nurodė, kad būdamas prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje su trimis klientais, pastebėjo sniego pusnyje užklimpusį automobilį „Toyota Camry“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), o priėjęs prie automobilio pastebėjo, kad automobilio viduje, vairuotojo vietoje, sėdi moteris, kurios elgesys kėlė įtarimų, kad ji gali būti neblaivi. E. A. nurodė, kad nematė, kaip automobilyje sėdinti moteris įvažiavo į sniego pusnį, tačiau jam skambinant į policiją, automobilyje „Toyota Camry“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sėdinti moteris E. A. bei kitų aplink buvusių asmenų akivaizdoje užsikūrė automobilį ir bandė išvažiuoti iš sniego pusnies, tačiau kadangi automobilis buvo užklimpęs, jai išvažiuoti nepavyko. E. A. nurodė, kad įvykio vieta yra stebima vaizdo stebėjimo kameromis, dėl ko PC „Lidl“ apsaugos vadovui išsiųstas reikalavimas dėl vaizdo įrašų pateikimo. Įvykio vietoje atlikta apsaugos darbuotojo E. A. apklausa. E. A. nurodė, kad automobilio „Toyota Camry“ ,valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotoja PC „Lidl“ ar kito turto neapgadino.

Įvykio vietoje buvo pastebėtas stovintis autovežis, kurio vairuotojas E. L. nurodė, kad važiuodamas pro PC „Lidl“ pastebėjo į pusnį užklimpusį automobilį „Toyota Camry“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir sustojęs paklausė, ar nereikia pagalbos. Šalia automobilio „Toyota Camry“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvusi moteris nurodė, kad jai reikia pagalbos, nes neišvažiuoja. E. L. ketino padėti moteriai ir ištraukti automobilį „Toyota Camry“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tačiau PC „Lidl“ apsaugos darbuotojui nurodžius automobilio netraukti, nes atvyksta policija, E. L. automobilio netraukė ir pasitraukė.

Įvykio vietoje taip pat buvo pastebėtas E. A., kuris nurodė, kad stovėjo su savo giminaičiais ir PC „Lidl“ apsaugos darbuotoju automobilių stovėjimo aikštelėje ir pastebėjo į sniego pusnį įvažiavusį ir užklimpusį automobilį „Toyota Camry“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), tad pasiūlė apsaugos darbuotojui nueiti prie minėto automobilio vairuotojo paklausti, ar viskas gerai. E. A. nurodė, kad automobilyje „Toyota Camry“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo viena moteris, kuri sėdėjo vairuotojo vietoje, o aplink automobilį „Toyota Camry“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kitų asmenų nebuvo. E. A. nurodė, kad apsaugos darbuotojui aiškinantis įvykio aplinkybes ir skambinant policijai, automobilyje „Toyota Camry“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sėdėjusi moteris užsikūrė automobilį ir bandė išvažiuoti iš sniego pusnies, tačiau automobilis buvo užklimpęs ir jai išvažiuoti nepavyko.

Sulaikyta V. K. asmens dokumento nepateikė, savo duomenų nenurodė, tačiau pasinaudojus centrine duomenų baze nustatyta, kad sulaikyta moteris yra V. K., kuriai nuosavybės teise priklauso automobilis „Toyota Camry“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Centrinėje duomenų bazėje buvo rastas V. K. telefono numeris (duomenys neskelbtini), į kurį skambinant skambėjo prie sulaikytos V. K. buvęs mobilusis telefonas. Atliekant V. K. asmens dalinę apžiūrą, moters striukės kišenėje buvo rastas automobilio „Toyota Camry“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), užvedimo raktas. V. K. buvo įteiktas šaukimas atvykti į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariatą, tačiau moteris atsisakė pasirašyti ir priimti jai įteikimus procesinius dokumentus. Transporto priemonė „Toyota Camry“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apžiūrėta ir nuvežta į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 38-40).

Neblaivumo nustatymo akte, surašytame 2026 m. sausio 15 d. 15 val. 35 min. nurodyta, kad V. K. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. V. K. vengė neblaivumo patikrinimo, neblaivumo nustatymo aktą pasirašyti atsisakė (b. l. 42).

Liudytojas D. L. parodė, kad 2026 m. sausio 15 d. jis dirbo kartu su vyresniąja tyrėja E. B.. Apie 14.20 val. gautas pranešimas iš budėtojo apie galimai neblaivios moters vairuojamą automobilį prie parduotuvės „Lidl“, esančios (duomenys neskelbtini). Į įvykio vietą atvyko greitai, automobilių stovėjimo aikštelėje pastebėtas baltos spalvos lengvasis automobilis „Toyota Camry“, kuris priekine kairės pusės dalimi buvo įvažiavęs į sustumto sniego pusnį. Transporto priemonės valstybinis numeris nurodytas kolegės E. B. tarnybiniame pranešime. Prie šios transporto priemonės stovėjo keletas asmenų. Jis matė šalimais einančią moterį, kuri vilkėjo ilgą, juodos spalvos striukę/paltą, ant galvos buvo uždėtas to paties lauko drabužio gobtuvas. Prie automobilio „Toyota Camry“ buvęs jaunas vaikinas nurodė, kad link parduotuvės „Lidl“ nueinanti moteris yra šio automobilio vairuotoja. Kartu su kolege jis nuskubėjo prie besišalinančios moters. Priėjus prie moters jai paaiškino, kad reikia sugrįžti prie automobilio, nes reikia išsiaiškinti tam tikras aplinkybes. Moteris buvo su akiniais, ji vengė eiti su policijos pareigūnais. Teko moterį suimti už rankos žasto, nes ji muistėsi, vengė tiesioginio bendravimo su policijos pareigūnais. Moteris aiškino, kad ji eina į tualetą. Tuo pat metu į įvykio vietą atvyko Greitosios medicinos pagalbos automobilis. Medikė priėjo prie jų ir teiravosi moters, ar jai reikalinga kokia nors medikų pagalba. Moteris medikų pagalbos atsisakė nurodydama, kad jai viskas gerai, kad ji tiesiog atvažiavo į parduotuvę, o dabar negali išvažiuoti. Tikrai išoriškai nesimatė, kad moteris būtų susižalojusi, o ir ji pati niekuo nesiskundė, medikų pagalbos atsisakė, todėl greitosios medicinos pagalbos brigada iš įvykio vietos išvažiavo. Bendraujant su moterimi buvo juntamas nuo jos sklindantis alkoholio kvapas. Pastaroji mintis dėstė nenuosekliai, atrodė, kad nesiklauso, kas jai yra sakoma. Buvo akivaizdu, kad moteris nelabai orientuojasi laike, nes ji kartojo, kad dabar yra sekmadienis ir ji atvyko tik į parduotuvę. Nors moteris nepateikė jokio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, įvykio vietoje nustatyta, kad į sniegą įklimpusio automobilio „Toyota Camry“ valdytojas yra V. K., gimusi (duomenys neskelbtini). Peržiūrėjus policijos registrus pasitvirtino, kad nuo automobilio „Toyota Camry“ besišalinanti ir sulaikyta moteris būtent ir yra V. K.. Paskambinus telefono numeriu, kuris rastas policijos registruose, suskambėjo mobilaus ryšio telefonas, kurį turėjo su savimi V. K.. Kelis kartus moters buvo paklausta, ar ji yra vartojusi alkoholį. V. K. neigė vartojusi alkoholinius gėrimus. V. K. pasiūlyta pasitikrinti blaivumą nuėjus prie policijos tarnybinio automobilio. Moteris nepakluso, vėl bandė šalintis, todėl prieš ją panaudota adekvati fizinė jėga – ji suimta už rankų. Moteris atvesta prie tarnybinio automobilio. Tikrai daugiau nei du kartus V. K. buvo siūlyta pasitikrinti blaivumą alkoholio kiekio matuokliu, tačiau ji kategoriškai atsisakė nustumdama pareigūno ranką su prietaisu į šoną. Moteriai paaiškintos atsisakymo pasekmės – gresianti baudžiamoji atsakomybė. V. K. vis tiek nesutiko tikrintis blaivumą, todėl ji sulaikyta bei patalpinta į tarnybinio automobilio sulaikytiems asmenims skirtą sulaikymo kamerą. Dalinės asmens apžiūros metu V. K. viršutinio drabužio kišenėje rasti automobilio „Toyota Camry“ užvedimo spynelės raktai. Dirbant įvykio vietoje ir bendraujant su prie automobilio „Toyota Camry“ buvusiais žmonėmis paaiškėjo, kad V. K., vairuodama automobilį „Toyota Camry“, bandė išvažiuoti iš sniego pusnies, kai jaunas vaikinas – apsaugos darbuotojas – skambino „112“ ir kvietė policiją į įvykio vietą. Įvykio vietoje baigus būtinus atlikti procesinius veiksmus, V. K. kategoriškai atsisakė pasirašyti bet kokį jai pateiktą dokumentą. Paprašius išlipti iš policijos tarnybinio automobilio, moteris prašė paaiškinti, kokiu pagrindu ji turinti tai padaryti. Į įvykio vietą buvo pasitelktas papildomas policijos pareigūnų ekipažas, kad tiesiog bendrautų su V. K., kad ji netrukdytų toliau atlikti visus būtinus veiksmus įvykio vietoje. V. K. užsisakė pavėžėjo paslaugą, atvykus taksi, ji iš įvykio vietos išvažiavo (b. l. 103, 104).

Liudytojas E. A. parodė, kad jis dirba įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, apsaugos darbuotoju. 2026 m. sausio 15 d. nuo 11.00 val. pradėjo darbą PC „Lidl“ adresu (duomenys neskelbtini). 2026 m. sausio 15 d. apie 14.10 val., jam būnant PC „Lidl“, prie jo priėjo trys žmonės, kurie paprašė pagalbos dėl jų sugedusio automobilio. Apie 14.13 val. kartu su trimis klientais jis nuėjo prie jų automobilio, kuris stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje ir pamatė, kad automobilių stovėjimo aikštelės gale, į pusnį yra įvažiavęs bei užklimpęs kitas automobilis. Minėti klientai taip pat pamatė į pusnį įvažiavusį automobilį ir jam pasiūlė kartu nueiti iki jo ir pasižiūrėti, ar automobilio vairuotojui viskas gerai, ar nesutriko sveikata. Jam kartu su kitais trimis asmenimis priėjus prie į pusnį įvažiavusio automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), baltos spalvos, jis asmeniškai priėjo prie vairuotojo, o kiti žmonės nuėjo prie kitos automobilio „Toyota“ pusės. Priėjęs prie automobilio „Toyota“ pastebėjo, kad jame yra tik viena moteris, kuri sėdėjo vairuotojo vietoje. Jis pasibeldė į vairuotojos langą, tačiau ši lango neatidarė, o bandė atidaryti duris, tačiau jis pastebėjo, kad automobilio duris jai sunkiai pavyksta atidaryti, ji keistai ieškojo kur yra durų rankena. Moteriai galiausiai atidarius duris, jis suėmė už durų, kad jas prilaikytų ir paklausė moters, ar šiai viskas gerai bei paklausė, ar ji nėra apsvaigusi nuo narkotinių medžiagų. Moteris nurodė, kad jai viskas gerai ir kad ji negali išvažiuoti. Moteriai prakalbus jis iškart pagalvojo, kad ji yra neblaivi, nors alkoholio kvapo nejuto, nes stovėjo lauke, tačiau jos kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Įtaręs, kad vairuotoja gali būti neblaivi, jis paėjo šiek tiek už jos automobilio ir apie 14.16 val. paskambino savo vadovei, norėdamas paklausti, kaip jam pasielgti šioje situacijoje, tačiau vadovė neatsiliepė, tad apie 14.20 val. jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį. Tuo metu, jo ir kitų minėtų žmonių akivaizdoje, „Toyota“ vairuotoja užsikūrė automobilį ir bandė išvažiuoti, tačiau kadangi ji buvo užklimpusi pusnyje, jos ratai prasisuko ir moteris neišvažiavo. Jis iškvietė ir policiją, ir medikus, nors pati vairuotoja sveikata nesiskundė. Jam baigus kalbėti su „112“ operatore, vairuotoja išlipo iš automobilio „Toyota“ ir atėjusi prie jo pradėjo klausinėti, ar jis čia apie ją kalba telefonu, klausė, ar jis čia jai iškvietė kažką. Jis moteriai atsakė, kad kalba apie ją dėl šio įvykio ir iškvietė jai pagalbą. Moteris pasimetė ir pradėjo jo klausinėti kam taip jis padarė, kam to reikėjo ir sakė, kad ji tiesiog negali išvažiuoti ir pabrėžė, kad alkoholio tikrai nėra vartojusi. Iki atvykstant pareigūnams, prie automobilio „Toyota“ sustojo tralas, tačiau neišgirdo, ar moteris paprašė jo pagalbos, ar jis pasisiūlė pats, tačiau vienu momentu, kuomet trumpam pats nusisuko pakalbėti su anksčiau minėtais klientais, tralo vairuotojas jau ketino ištraukti automobilį „Toyota“. Tai pamatęs jis iškart priėjo prie tralo vairuotojo ir paaiškinęs situaciją neleido jam judinti „Toyota“ automobilio. Pamačius, kad atvažiuoja policijos ekipažas, moteris pradėjo šalintis pėsčiomis į kitą automobilių stovėjimo aikštelės pusę, nors jis informavo ją, kad ši niekur neitų ir lauktų policijos. Pareigūnams atvykus jis jiems nurodė kuri moteris galimai vairavo „Toyota“ automobilį ir pareigūnai ją pasivijo. Kaip automobilio „Toyota“ vairuotoja atvyko į PC „Lidl“ aikštelę ir joje važinėjosi, pats asmeniškai nematė, tad policijai atvykus nuėjo peržiūrėti vaizdo stebėjimo kamerų. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip apie 12.05 val. automobilis „Toyota“ įvažiuoja į PC „Lidl“ aikštelę ir prisiparkuoja automobilį. Automobilio „Toyota“ vairuotoja iš automobilio neišlipa ir sėdi automobilyje. Apie 14.05 val. vaizdo įraše matyti, kaip iš automobilio „Toyota“ vairuotojo vietos išlipa žmogus (jo manymu ta pati moteris), trumpai pasivaikšto ir vėl įlipa į automobilį. Apie 14.08 val. automobilis pajuda iš stovėjimo vietos, pradeda važinėti pirmyn atgal ir tada galimai įvažiuoja į pusnį, kadangi pusnies vaizdo stebėjimo kameros nemato. Peržiūrėjęs visas prekybos centro kameras pastebėjo, kad visą laikotarpį, kuomet automobilis „Toyota“ buvo stovėjimo aikštelėje, prie automobilio nebuvo priėję jokių kitų asmenų (b. l. 98-101).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas UAB „Lidl Lietuva“ apsaugos vadovo E. Ž. pateiktas vaizdo įrašas. Viso įrašo trukmė 19 min. 40 sek. Ekrano apačioje užrašas „2026-01-15 13:57:25.094“. Bendras vaizdas: ekrano dešinėje, apačioje matyti baltos spalvos mikroautobusas „Renault“ su logotipu „(duomenys neskelbtini)“, šalimais vyras krauna siuntas į paštomato terminalą. Ekrano kairėje stovi tamsios spalvos lengvasis automobilis – matosi tik dešinė transporto priemonės pusė. Ekrano viršuje matomas stovintis baltos spalvos lengvasis automobilis. Matosi šviežios šio automobilio ratų provėžos, aplinkui – kelio danga apsnigta. Vaizdo įrašo laikas 01:33 – mikroautobusas „Renault“ išvažiuoja. Vaizdo įrašo laikas 05:12 – baltos spalvos automobilyje įjungiamas degimas, įsijungia žibintų šviesos. Praėjus 15–17 sekundžių automobilio degimas išjungiamas. Vaizdo įrašo laikas 06:33 – vėl įjungiamas automobilio degimas, automobilis pajuda iš stovėjimo vietos. Pavažiavęs kelis metrus į priekį sustoja, pastovi, dar pavažiuoja apie vieną metrą ir sustoja. Po akimirkos įsijungia atbulinės eigos šviesos žibintai, automobilis apie pusmetrį pavažiuoja atbulas ir sustoja. Paskui dar kartą labai nedaug pavažiuoja į priekį (pav. Nr. 3). Vaizdo įrašo laikas 08:07 – iš automobilio kairės pusės, ties vairuotojo vieta, išlipa žmogus, vilkintis ilgą juodos spalvos viršutinį drabužį. Keletą akimirkų žmogus matomas ties automobilio kaire puse, o paskui pradingsta, baltos spalvos automobilyje tai užsidega žibintų šviesos, tai išsijungia. Vaizdo įrašo laikas 09:38. Tas pats žmogus vėl pasirodo ties balto automobilio kaire puse – vairuotojo durelėmis. Eina link automobilio priekinės dalies – pradingsta. Vėl pasirodo ties automobilio vairuotojo durelėms, vėl nebesimato. Įsijungia automobilio žibintų šviesos. Baltos spalvos automobilis važiuoja atbuline eiga kelis metrus ir sustoja. Vaizdo įrašo laikas 11:07 – baltas automobilis nemažai pavažiuoja atbulas, o tada pasuka kairiau ir darydamas lanką į dešinę, gana greitai, važiuoja į priekį ir pradingsta vaizdo įrašo laiku 11:15. Vaizdo įrašo laikas 17:34. Kairėje ekrano pusėje pasirodo keturi žmonės, kurie paskubomis eina link tos vietos, kur nuvažiavo baltos spalvos automobilis (pav. Nr. 6). Po keliasdešimt sekundžių visi keturi asmenys pasirodo vėl ekrane. Trys iš jų eina atgal ten, iš kur atėjo, o vienas jų lieka ties ta vieta, kur paskutinį kartą buvo matomas baltos spalvos lengvasis automobilis (b. l. 70-77).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti policijos pareigūnų kūnų kamerų vaizdo/garso įrašai.

Vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kurio trukmė 14 min. 12 sek., policijos pareigūnai važiuoja tarnybiniu automobiliu ir išlipa iš jo. Girdisi moteriškas balsas: „kur ji eina?“. Tada girdisi jaunatviškas vaikino balsas: „čia šita ponia, kur eina“. Policijos pareigūnė eina link juodos spalvos ilgą paltą vilkinčios moters, kuri eina link parduotuvės „Lidl“ pastato. Moteriai sušunkama: „palaukite, ponia“, tačiau moteris eina toliau neatsigręždama. Policijos pareigūnė bėga link moters. Du policijos pareigūnai prieina prie moters ir sako, kad reikia pakalbėti, tačiau moteris spyriojasi. Pareigūnai suima moteriai už rankų. Privažiuoja medikų automobilis. Policijos pareigūnė paaiškina, kad moteris bus apžiūrėta medikų. Girdisi vaikino balsas: „jinai sėdėjo už automobilio vairo“. Moteris sako, kad ji automobilio nevairavo. Vaikinas pasakoja policijos pareigūnei apie įvykį. Matyti, kad ant vaikino viršutinio drabužio yra logotipas „(duomenys neskelbtini)“. Policijos pareigūnė prieina prie kolegos ir moters, kuri bendrauja su medike. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad ilgą juodą paltą dėvinti moteris – V. K.. V. K. sako: „nes aš tiesiog įvažiavau į pusnį, aš negalėjau išvažiuoti“. V. K. paaiškina, kad įvažiavusi į pusnį jokių sužalojimų nepatyrė, medikų pagalbos jai nereikia. V. K.: „aš tiesiog važiavau į parduotuvę, atvažiavau viena“. Pasiteiraujama, ar moteris yra vartojusi alkoholį. V. K. atsako, kad ne. Policijos pareigūnė nurodo, kad reikės pasitikrinti blaivumą, tačiau V. K. nenori gražiai eiti sakydama, kad nori į tualetą. V. K. vedama iki policijos tarnybinio automobilio (pav. Nr. 3). Policijos pareigūnė įdeda šiaudelį į alkoholio kiekio matuoklį ir ištiesia ranką su prietaisu link V. K. veido. Moteris griebia už pareigūnės rankos ir nustumia ją su prietaisu. Taip padaro tris kartus. Pareigūnė paaiškina, kokia gresia atsakomybė už atsisakymą tikrintis blaivumą. Tai padaro bent du kartus ir dar kartą paklausia, ar moteris tikrinsis blaivumą. Gaunamas iš V. K. atsakymas – ne. Policijos pareigūnė paaiškina, kad moteris yra sulaikoma, ir ji patalpinama į policijos tarnybiniame automobilyje esančią laikino sulaikymo patalpą. Dalinės asmens apžiūros metu moters viršutinio drabužio (palto) kišenėje randami automobilio užvedimo spynelės raktai. Policijos pareigūnė pasako, kad nuo moters sklinda stiprus alkoholio kvapas. Dar bent du kartus klausiama, ar moteris tikrinsis blaivumą, ji atsako, kad nesitikrins. Paaiškinama, kokios gresia už tai pasekmės. Moteris atsisako pasakyti savo vardą, pavardę, kitus anketinius duomenis. Policijos pareigūnė vėl bendrauja su tuo pačiu liudytoju – apsaugos darbuotoju. Vaikinas nurodo, kad už automobilio vairo, kai jis priėjo, moteris sėdėjo, daugiau žmonių automobilyje nebuvo.

Vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kurio trukmė 3 min. 28 sek., policijos pareigūnė kreipiasi į moterį vardu ir klausia, ar ji tikrinsis blaivumą. V. K. atsako – ne. V. K. patvirtina, kad supranta atsisakymo pasekmes. Moteris toliau teigia, kad automobilio nevairavo ir atsisako toliau šnekėti.

Vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kurio trukmė 2 min. 33 sek., V. K. ginčijasi su policijos pareigūne, nepasako savo vardo, pavardės.

Vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kurio trukmė 3 min. 15 sek., policijos pareigūnė bendrauja su asmenimis, kurie buvo priėję prie įklimpusio į pusnį automobilio. Vienas vyras sako: „pirmyn-atgal bandė jinai, bet taip va kaip pastrigo, taip sustojo. Jinai jungė pavaras, ratai sukosi. Bet kaip stovėjo, taip stovėjo. Mašinoje viena buvo“.

Vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kurio trukmė 3 min. 13 sek., matoma kaip policijos pareigūnė sulaiko moterį – V. K. (nustatyta ikiteisminio tyrimo metu). V. K. sako, kad yra blaivi ir „nes aš tiesiog įvažiavau į pusnį ir negalėjau išvažiuoti“. Policijos pareigūnei paklausus „kaip atsidūrėt „Lidl“ aikštelėj?“, V. K. atsako: „nes aš tiesiog važiavau į parduotuvę. Neišvažiavau, žema, žema“. Policijos pareigūnė: „atvažiavot į parduotuvę?“, V. K.: „taip, taip, taip“. Policijos pareigūnė: „viena atvažiavot?“, V. K.: „taip“. Policijos pareigūnė: „alkoholio esate vartojusi?“, V. K.: „ne, ne, ne sekmadienis“. Toliau užfiksuotos analogiški vaizdai, kaip ir vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“.

Vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kurio trukmė 12 min. 54 sek., policijos pareigūnas apžiūri automobilį „Toyota“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), ir jo saloną, kuriame randamas pirkinių krepšys su alkoholiniais gėrimais, tuščios skardinės. Policijos pareigūnas, supildęs transporto priemonės nuvežimo dokumentus, supažindina V. K. apie tolimesnį įvykio tyrimą. V. K. atsisako pasirašyti dokumentus. Policijos pareigūnas paaiškina, kad moteriai reikia išlipti iš automobilio, nes reikia atlikti tam tikrus pratimus dėl blaivumo nustatymo. V. K. atsisako atlikti pratimus, atsisako pasirašyti bet kokį dokumentą. Pareigūnas paaiškina, kad yra išrašytas šaukimas, kuriame nurodyta kada ir kur reikia atvykti, pasiskambinti. Moteris atsisako paimti bet kokį dokumentą, sako, kad ji nėra V.

Vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kurio trukmė 2 min. 58 sek., policijos pareigūnas atrakina laikino sulaikymo patalpą ir sako V. K., kad ji jau galinti eiti. Moteris teiraujasi, kokiu pagrindu ji turi išlipti ir nelipa.

Vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kurio trukmė 5 min. 34 sek., matosi, kaip į įvykio vietą atvyksta dar vienas policijos pareigūnų ekipažas. V. K. prašoma išlipti iš tarnybinio automobilio, o ji klausia, kur jos automobilis. Paaiškinus, kad jis yra priverstinai nutransportuotas, reikalauja ją nuvežti iki jo. V. K. išlipa iš automobilio ir toliau atsikalbinėja, ginčijasi su policijos pareigūnais. V. K. teiraujasi, kur yra artimiausia areštinė, nori būti ten nuvežta. Pareigūnai paaiškina, kad ji bus parvežta namo ir jai bus grąžintas telefonas ir raktai. Moteris atsisako važiuoti su pareigūnais. Jai grąžinami daiktai ir ji pėsčiomis nueina nežinoma kryptimi (b. l. 87-95).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip įtariamoji V. K. parodė, kad teisę vairuoti transporto priemones ji įgijo 2006 metais. Šios teisės iki šiol nebuvo praradusi. Savo vardu registruotą turi vieną transporto priemonę, tačiau automobilis yra nevažiuojantis – variklio, važiuoklės gedimai. Su sugyventiniu ir nepilnamete dukra ji gyvena (duomenys neskelbtini). Susisiekimas su miesto centru yra apsunkintas. Dukra jau dešimt metų lanko sportinius užsiėmimus, kurie vyksta (duomenys neskelbtini). Vaiką nuolat ji vežioja į treniruotes, vyksta ir į varžybas, kurios vyksta ne tik kituose Lietuvos miestuose, bet ir užsienio šalyse. Automobilį vairuoja kasdien, nes tai – jos susisiekimo priemonė, be kurios tikrai kasdienybė būtų apsunkinta. 2026 m. sausio 15 d. ji buvo namuose iki pietų, nes dirbo nuotoliu. Jau po vidurdienio, tikslaus laiko nurodyti negali, vairavo automobilį „Toyota Camry“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdama blaivi. Šią transporto priemonę įsigijo lizingu savo vardu prieš porą mėnesių, moka kasmėnesinę įmoką už automobilį. Sutartis buvo pasirašyta tokia, kad pilnai išsimokėjusi už automobilį, jis liktų jai nuosavybės teise. Sutartis sudaryta penkerių metų laikotarpiui. Vairuodama automobilį „Toyota Camry“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), ji atvyko į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini). Į parduotuvę atvyko viena. Pastatė automobilį tvarkingai prie parduotuvės tam skirtoje automobilių stovėjimo aikštelėje. Nuėjo į prekybos centrą, apsipirko. Pirko tik alkoholinius gėrimus tą dieną, nes prieš keletą dienų buvo jos jubiliejus, o šventę buvo numačiusi ateinantį savaitgalį. Dėl artėjančio baliaus jautė įtampą, nes pasiruošimas užtruko, norėjosi viską padaryti atsakingai. Pati yra perfekcionistė, todėl savo visus darbus atlieka smulkmeniškai. Kai su pirkiniais sugrįžo į automobilį, jautė įtampą, galimai dėl šventės rūpesčių. Sėdėdama automobilyje išgėrė keletą mažų skardinių, kuriose buvo baltas vynas. Tikrai jautėsi gerai. Buvo tikra, kad suvartotas nedidelis kiekis alkoholio neturės įtakos jos vairavimui. Pradėjo išvažinėti iš automobilių stovėjimo aikštelės. Buvo numačiusi pavažiuoti netoliese iki „Omniva“ paštomato, esančio tos pačios stovėjimo aikštelės pašonėje, nes norėjo parūkyti. Norėjo pavažiuoti tiesiog toliau nuo žmonių į šoną. Nesupranta kaip, tačiau priekine automobilio „Toyota Camry“ dalimi įvažiavo į sustumtą sniego krūvą. Labai išsigando, kai jai nepavyko išvažiuoti, pasimetė. Pamena, kad prie jos automobilio priėjo nepažįstami žmonės. Vienas buvo jaunas, smulkaus sudėjimo vaikinas. Jis pasiteiravo, ar reikia pagalbos, kad išvažiuoti. Atsakė, kad jai reikalinga pagalba ištraukiant automobilį iš pusnies. Ji išlipo iš savo automobilio. Matė šalimais atvažiuojantį specialų automobilį su platforma, todėl nuėjo prie jo vairuotojo paprašyti, kad jos automobilį ištrauktų. Tuo metu jai tikrai labai norėjosi nueiti į tualetą, todėl ji pasisuko kryptimi link parduotuvės „Lidl“, nes buvo tikra, kad tikrai ten ras tualetą. Jai beeinant buvo sustabdyta policijos pareigūnų. Ji tikrai niekur nesišalino iš įvykio vietos. Pamena, kad buvo atvykęs ir medikų automobilis. Ji tikrai jokių sužalojimų nepatyrė, jai medikų pagalba buvo nereikalinga. Policijos pareigūnė sakė, kad reikės pasitikrinti blaivumą. Keletą kartų policijos pareigūnai klausė, ar ji sutinka tikrintis blaivumą. Ji tikrai labai pasimetė, net nežinojo, kaip turėtų tinkamai elgtis. Dėl patirto didžiulio išgąsčio pasakė, kad nepūs į alkotesterį. Jai viskas buvo kaip per miglą. Supranta, kad jos elgesys buvo tuo momentu netinkamas, tačiau sunkiai gali paaiškinti savo tokį elgesį. Labai išgyvena dėl to, kas nutiko, labai gėda prieš šeimos narius. Tikrai ji gyvena nepažeisdama įstatymų, o šis vienetinis įvykis ją labai sukrėtė. Norėtų, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu ji būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskiriant laiduotoju jos sugyventinį N. V.. Su N. ji kartu gyvena apie dvidešimt metų. Jų tarpusavio ryšys yra labai stiprus, kartu sprendžia visas iškilusias gyvenimiškas problemas, jis ją labai palaiko (b. l. 122-123).

Akcinės bendrovės (toliau – AB) „Regitra“ išraše iš duomenų bazės nurodyta, jog automobilio „Toyota Camry“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, valdytojas – V. K., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 44-45).

Išperkamosios nuomos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytoje 2025 m. lapkričio 18 d., tarp lizingo davėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tarpininko UAB „(duomenys neskelbtini)'“ ir lizingo gavėjos V. K., nurodyta automobilio „Toyota Camry“ kaina – 21 800 eurų (b. l. 54-62).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 Bendros asmens būklės įvertinimo metodikos (toliau – ir Metodika) ar asmuo yra neblaivus ir (ar) apsvaigęs, vertinama pagal šiuos požymius: iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, neadekvačią elgseną, nerišlią kalbą, nekoordinuotus judesius.

2026 m. sausio 29 d. teisiamajame posėdyje V. K. pripažino, kad ji 2026 m. sausio 15 d. vartojo alkoholį, t. y. išgėrė penkias skardines (vienos talpa 200 ml) vyno. Išgėrusi vyną iš karto vairavo automobilį. Išgėrusi ji automobiliu važiavo netoliese buvusio paštomato „Omniva“. Kaltinamoji pripažino, kad nepakluso policijos pareigūnams, bandė šalintis, taip elgėsi todėl, kad buvo pavartojusi alkoholio ir norėjo į tualetą.

Šioje byloje, remiantis neblaivumo nustatymo aktu (b. l. 42) 2026 m. sausio 15 d. 15.35 val. buvo nustatyti šie V. K. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. 2026 m. sausio 29 d. teisiamajame posėdyje V. K. patvirtino, kad prisimena savo būklę patikrinimo metu ir pripažino, kad jai galėjo būti būdingi šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Kaip matyti iš vyresniosios tyrėjos E. B. tarnybinio pranešimo (b. l. 38-40) paprašius V. K. prieiti prie tarnybinio automobilio blaivumo patikrinimui, moteris ketino šalintis, tad prieš moterį teko panaudoti adekvačią fizinę jėgą ir suėmus už rankų atsivesti ją prie tarnybinio automobilio, taip pat nurodė, kad blaivumo nesitikrins. Šias aplinkybes taip pat patvirtina liudytojo D. L. parodymai (b. l. 103, 104) apie tai, kad jis dirbo kartu su vyresniąja tyrėja E. B., kai iš budėtojo buvo gautas pranešimas apie galimai neblaivios moters vairuojamą automobilį prie parduotuvės „Lidl“. Liudytojas parodė, kad prie parduotuvės esančio automobilio „Toyota Camry“ juos pasitiko jaunas vyras, kuris nurodė, kad nuo automobilio besišalinanti moteris yra šios automobilio vairuotoja. Liudytojas parodė, kad bendraujant su moterimi buvo juntamas nuo jos sklindantis alkoholio kvapas, ji mintis dėstė nenuosekliai, atrodė, kad nesiklauso, kas jai yra sakoma. Buvo akivaizdu, kad moteris nelabai orientuojasi laike, nes ji kartojo, kad dabar yra sekmadienis ir ji atvyko tik į parduotuvę. Liudytojas taip pat parodė, kad daugiau nei du kartus V. K. buvo siūlyta pasitikrinti blaivumą alkoholio kiekio matuokliu, tačiau ji kategoriškai atsisakė nustumdama pareigūno ranką su prietaisu į šoną. Moteriai paaiškintos atsisakymo pasekmės - gresianti baudžiamoji atsakomybė. V. K. vis tiek nesutiko tikrintis blaivumą, todėl ji sulaikyta bei patalpinta į tarnybinio automobilio sulaikytiems asmenims skirtą sulaikymo kamerą. Šiuos įrodymus atitinka liudytojo E. A. parodymai, kad jis dirba apsaugos darbuotoju ir įvykio dieną kartu su parduotuvės klientais parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelėje pamatė į pusnį įvažiavusį ir užklimpusį automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Liudytojas priėjęs prie automobilio Toyota pastebėjo, kad jame yra tik viena moteris, kuri sėdėjo vairuotojo vietoje. Moteriai prakalbus jis iškart pagalvojo, kad ji yra neblaivi, nors alkoholio kvapo nejuto, nes stovėjo lauke, tačiau jos kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Įtaręs, kad vairuotoja gali būti neblaivi jis paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Pamačius, kad atvažiuoja policijos ekipažas, moteris pradėjo šalintis pėsčiomis į kitą automobilių stovėjimo aikštelės pusę, nors jis informavo ją, kad ši niekur neitų ir lauktų policijos. Pareigūnams atvykus jis jiems nurodė kuri moteris galimai vairavo Toyota automobilį ir pareigūnai ją pasivijo. Nurodytas aplinkybes taip pat patvirtina kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti apžiūrėti UAB „Lidl Lietuva“ pateikti vaizdo įrašai (b. l. 70-77), iš kurių matyti, kaip automobilių aikštelėje juda baltos spalvos automobilis ir prie jo prieina žmonės, bei kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai (b. l. 87-95), iš kurių matyti, kaip pareigūnai bendrauja su moterimi, kaip policijos pareigūnė įdeda šiaudelį į alkoholio kiekio matuoklį ir ištiesia ranką su prietaisu link V. K. veido. Moteris griebia už pareigūnės rankos ir nustumia ją su prietaisu. Taip padaro tris kartus. Pareigūnė paaiškina, kokia gresia atsakomybė už atsisakymą tikrintis blaivumą. Tai padaro bent du kartus ir dar kartą paklausia, ar moteris tikrinsis blaivumą. Gaunamas iš V. K. atsakymas - ne. Policijos pareigūnė paaiškina, kad moteris yra sulaikoma, ir ji patalpinama į policijos tarnybiniame automobilyje esančią laikino sulaikymo patalpą. Vaizdo įraše policijos pareigūnė pasako, kad nuo moters sklinda stiprus alkoholio kvapas. Dar bent du kartus klausiama, ar moteris tikrinsis blaivumą, ji atsako, kad nesitikrins. Paaiškinama, kokios gresia už tai pasekmės. Moteris atsisako pasakyti savo vardą, pavardę, kitus anketinius duomenis. Policijos pareigūnė vėl bendrauja su tuo pačiu liudytoju - apsaugos darbuotoju. Vaikinas nurodo, kad už automobilio vairo, kai jis priėjo, moteris sėdėjo, daugiau žmonių automobilyje nebuvo.

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji pripažino, kad prieš vairuodama ji suvartojo alkoholinio putojančio vyno. Ji patvirtino, kad žinojo, kad ėmė alkoholinį vyną ir jį gėrė, suprato, kai tai neleistina. Kaltinamoji pripažino, kad žinojo, jog negalima vairuoti pavartojus alkoholio, net ir mažo atstumo.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamoji turėjo ir galėjo suprasti, kad ji negalėjo vairuoti transporto priemonės būdama neblaivi ir vengti neblaivumo patikrinimo, kai jai nustatyti neblaivumo požymiai, tačiau nepaisydama šių draudimų, nesant jokios objektyvios būtinybės pasirinkusi tokį elgesio variantą, V. K. veikė tiesiogine tyčia.

Taigi pačios kaltinamosios prisipažinimu bei parodymais, liudytojų parodymais, tarnybiniu pranešimu, kitų objektų apžiūros protokolu, neblaivumo nustatymo aktu, nustatyta, kad V. K., 2026 m. sausio 15 d. apie 14.20 val. (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Toyota Camry“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jai buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, konstatuojama, jog kaltinamosios V. K. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, kuris vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, todėl kaltinamajai inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

Kaltinamoji V. K. teisiamajame posėdyje prašė teismo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. N. V. pateikė teismui rašytinį prašymą atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų terminą, perduodant kaltinamąją jo atsakomybėn.

Kaltinamosios gynėja teisiamajame posėdyje prašė teismo atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

Prokurorė neprieštaravo, kad V. K. būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant kaltinamąją N. V. atsakomybėn be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą.

Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką; bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra negalimas. Kita vertus, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018).

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamoji teisiamajame posėdyje visiškai pripažino savo kaltę. Ji pripažino, kad automobilį vairavo neblaivi, prieš vairavimą išgėrė alkoholio, vengė neblaivumo patikrinimo. Ji patvirtino, kad galėjo būti nustatyti neblaivumo požymiai - iš burnos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, neadekvati elgsena, nekoordinuoti judesiai. Jos parodymai teisiamajame posėdyje buvo nuoseklūs, neprieštaringi. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamoji visiškai pripažino savo kaltę.

Kaltinamoji teisiamajame posėdyje savikritiškai žiūrėjo į buvusį elgesį, neigiamai vertino savo poelgį vairuoti automobilį išgėrus. Ji teigė, kad šis atvejis atsitiktinis, ji pasimokė ir daugiau tokio elgesio ateityje nekartos. Teigė, kad taip pasielgė dėl tuo metu susiklosčiusios situacijos – patyrė stresą dėl nesutarimų su šeimos nariu, reikėjo pasiruošti gimtadienio šventei, tą pačią savaitę buvo tėvo mirties metinės. Šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamoji gailisi padariusi nusikalstamą veiką.

Byloje nenustatyta, kad kaltinamosios veiksmai būtų sukėlę žalą kitiems eismo dalyviams, byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

Kaltinamoji teigė, kad dėl alkoholio vartojimo problemų neturi. Rašytiniai bylos duomenys – išrašai iš registrų – patvirtina, kad kaltinamoji nebuvo gydyta dėl priklausomybės nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, administracinių nusižengimų, susijusių su alkoholio vartojimu, jos atžvilgiu nefiksuota, ji anksčiau neteista. Jos padaryta veika vertintina kaip nesunkus tyčinis nusikaltimas. Nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamosios asmenybę, tai, jog nėra byloje neigiamai charakterizuojančių duomenų, rodančių didesnį kaltinamosios pavojingumą visuomenei, tai, kad kaltinamoji gailisi padariusi šią nusikalstamą veiką, civilinis ieškinys nepareikštas, kad kritiškai vertina savo padarytą veiką, pažada laikytis įstatymų ir gyventi pagal nusistovėjusias moralės normas, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamosios veika buvo atsitiktinė, V. K. suvokė savo elgesio neatsakingumą ir ateityje ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Prašymą atleisti kaltinamąją nuo atsakomybės pagal laidavimą pateikęs N. V. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad neigiamai vertina kaltinamosios padarytą veiką, kad su kaltinamąja kalbėjo apie tai, kad negalima vairuoti išgėrus. Nurodė, kad su kaltinamąja yra pažįstami jau 21 metus, 20 metų gyvena kartu, augina 16 metų dukrą. Taip pat nurodė, kad dirba toje pačioje darbovietėje – UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis dirba (duomenys neskelbtini). Apie V. K. padarytą nusikalstamą veiką sužinojo tą pačią dieną, iš pačios V. K.. Tokį jos elgesį vertina neigiamai, mano, kad ji taip pasielgė dėl jos gyvenime susiklosčiusių aplinkybių.

Registrų duomenimis N. V. neteistas (1 t., b. l. 139-140), administracine tvarka baustas už administracinius nusižengimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, t.y. vairavo transporto priemonę, kuri neapdrausta transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimu, sustojo ir stovėjo neleistinoje vietoje, važiavo degant raudonam šviesoforo signalui, vairavo transporto priemonę be privalomos techninės apžiūros, viršijo leistiną greitį (1 t., b. l. 141-147). Registro duomenys patvirtina, kad jo padaryti administraciniai nusižengimai nepriskiriami šiurkštiems. Iš darbovietės pateiktoje charakteristikoje N. V. apibūdinamas kaip atsakingas, patikimas, aiškiai organizuojantis darbą ir sugebantis konstruktyviai spręsti sudėtingas situacijas, bendraujantis korektiškai, susitarimų besilaikantis žmogus, kuris sudėtingose situacijose išlieka ramus, yra sąžiningas. 2026 m. sausio 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje pažymoje nurodoma, kad N. V. atlyginimas, atskaičius mokesčius, yra 1 000 Eur per mėnesį. Teismo vertinimu, nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą N. V. vertinti kaip vertą teismo pasitikėjimo asmenį.

Tiek kaltinamoji, tiek N. V. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad kaltinamoji su laidavimo prašymą pateikusiu asmeniu apie 20 metų palaiko artimus santykius, laiko save šeima, augina nepilnametį vaiką. Kaltinamoji teigė, kad jai svarbi sugyventinio nuomonė, dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, daugiau taip nesielgs.

Šioje byloje taip pat turi būti įvertinta ir kaltinamosios bei galimo laiduotojo turtinė padėtis. Teisiamajame posėdyje duoti kaltinamosios ir galimo laiduotojo parodymai bei jų pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji ir N. V. yra dirbantys, tačiau jų kiekvieno mėnesio pajamos siekia maždaug po 1000 Eur per mėnesį. Jie abu augina ir išlaiko nepilnametę dukrą. Automobilis, kurį vairavo V. K., priklauso ne jai, bet lizingo įmonei. Kaltinamoji paaiškino, kad ji automobilį įsigijo išsimokėtinai, nes neturėjo pinigų sumokėti visą sumą.

Teismas atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į tai, kad kaltinamoji pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, turtinė žala nusikalstamais veiksmais nebuvo padaryta, anksčiau nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, į kaltinamojo ir galimo laiduotojo asmenybes ir juos charakterizuojančias aplinkybes, kaltinamosios ir galimo laiduotojo tarpusavio santykius ir galimo laiduotojo galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, į galimo laiduotojo prašyme perduoti kaltinamąją jo atsakomybei pagal laidavimą nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl teismas sprendžia, kad kaltinamoji V. K. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotina N. V. atsakomybėn be užstato 1 (vienerių) metų laikotarpiui, ir baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutrauktina. Teismas vertina, kad tokia poveikio priemonė (neskiriant užstato) bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamoji laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 ir 4 dalys).

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Teisiamajame posėdyje prokurorė siūlė V. K. skirti dviejų metų draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Kaltinamosios gynėja prašė skirti trumpesnį draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, nes gyvena (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), jos nepilnametis vaikas lanko mokyklą (duomenys neskelbtini), taip pat vaiką reikia vežioti į sporto treniruotes.

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-252-677/2015).

Šioje byloje neginčijamai nustatyta tai, kad V. K. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jai buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Įvertinus tai, kad padarytas vienas tyčinis nusikaltimas, kuris susijęs su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones panaudojimu, darytina išvada, jog yra pagrindas taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

Išanalizavus teismų praktiką matyti, kad teismai asmeniui, kuriam nustatytas 2,66 promilės, kurio veiksmai kėlė pavojų ne tik jam pačiam (eismo įvykio metu susižalojo), bet ir kitiems eismo dalyviams, anksčiau buvo baustas administracine tvarka už pasirodymą viešoje vietoje esant neblaiviam, taip pat už Kelių eismo taisyklių pažeidimus uždraudė vienerius metus ir šešis mėnesius naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-279-719/2018). Taip pat teismai asmeniui, kuriam nustatytas sunkus girtumo laipsnis (kraujyje nustatyta 3,06 promilės etilo alkoholio), vairavo mieste spūsties valandomis, taip sukeliant pavojų ne tik sau, savo mažamečiam vaikui, kurį vežėsi kartu, bet ir aplinkinių saugumui, uždraudė asmeniui naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).

Šioje byloje yra nustatyta kaltinamosios V. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kalta prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)), nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamoji įvažiavo su automobiliu į pusnį, tačiau vairuodama automobilį būdama apsvaigusi nuo alkoholio, nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai, turtui. Kaltinamoji nebuvo gydyta dėl priklausomybės nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų. Ji anksčiau neteista, administracinių nusižengimų, susijusių su alkoholio vartojimu, jos atžvilgiu nefiksuota. Kaltinamoji turi gyvenamąją vietą, šeimą, nepilnametį vaiką. Kaltinamoji turi aukštąjį išsilavinimą, yra dirbanti.

Kaltinamosios gynėja teisiamajame posėdyje prašė, kad teisės vairuoti atėmimo terminas būtų kuo trumpesnis, kadangi teisė vairuoti jai yra reikalinga, nes ji gyvena (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), jos nepilnametis vaikas lanko mokyklą (duomenys neskelbtini), taip pat vaiką reikia vežioti į sporto treniruotes. Šias aplinkybes patvirtina kaltinamosios pateikti įrodymai apie šeimos sudėtį, darbą, gyvenamąją vietą.

Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, įvertinus šioje byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad šioje byloje V. K. skirtinas BK 68 straipsnio 2 dalyje nurodytas specialiosios teisės atėmimo terminas mažesnis už vidurkį – 2 metai. Šis terminas skaičiuotinas nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. – 2026 m. sausio 20 d.

Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo galimybė nustatyta BK 67 straipsnio 2 dalyje. Šios baudžiamojo poveikio priemonės, kaip ir kitų baudžiamojo poveikio priemonių, paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis); atitinkamos baudžiamojo poveikio priemonės, be kita ko, ir turto konfiskavimas, nuteistam asmeniui gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 4 dalis). Tais atvejais, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi nuo tų atvejų, kai asmuo yra nuteisiamas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatą, bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio turto konfiskavimą. Kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių, inter alia (be kita ko), ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018). Taigi, esant išvardytiems atvejams, įstatymų leidėjas baudžiamajame įstatyme nustatė bylą nagrinėjančio teismo diskreciją (bet ne pareigą) taikyti baudžiamojo poveikio priemones, parenkant jų rūšis. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais turėtų įvertinti tiek šios teisinės priemonės proporcingumą, tiek ir suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-81-676/2019, 2K-123-788/2022 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. K. nusikalstamą veiką padarė vairuodama automobilį „Toyota Camry“. Remiantis AB „Regitra“ registro duomenimis (b. l. 44-45) automobilis nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajai V. K., o UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ikiteisminio tyrimo metu automobilis „Toyota Camry“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra grąžintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui T. L. (1 t., b. l. 64-65).

Šioje byloje nėra jokių duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui galėtų būti taikomos BK 72 straipsnio 4 dalies nuostatos.

Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Teismų praktikoje, nurodžius, kad trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, tai yra, su savo turtu elgėsi apdairiai, teisės apsaugomos taikant BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą turto vertės išieškojimą, pabrėžta, kad toks teisinis reguliavimas užtikrina, kad kaltininkui nėra sudaromos galimybės sąmoningai daryti nusikalstamas veikas naudojant kitiems asmenims priklausantį turtą, žinant, kad jis nebus konfiskuojamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-262-489/2017). Teisinis reguliavimas, kai visiškai nebūtų išieškoma konfiskuotinos transporto priemonės vertė, būtų ydingas ir sudarytų prielaidas kaltininkams sąmoningai daryti nusikalstamas veikas naudojant kitiems asmenims priklausantį turtą, žinant, kad jis nebus konfiskuojamas. Asmenys, kurie padarė nusikalstamą veiką, vairuodami jiems priklausančią transporto priemonę, būtų baudžiami griežčiau nei tie, kurie vairavo tretiesiems asmenims priklausančias transporto priemones (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-67-942/2019).

Remiantis kasacinio teismo praktika (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. lapkričio 7 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-224-1073/2023), kai automobilis priklauso ne kaltinamajam, o lizingo bendrovei, taikytinas automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas.

Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, darytina išvada, kad šioje byloje taikytinas ne turto konfiskavimas, bet konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas.

Šioje byloje prokurorė prašė konfiskuotino turto verte laikyti 21 800,00 Eur sumą, nes tokią pinigų sumą pagal 2025 m. lapkričio 18 d. išperkamosios nuomos sutartį už automobilį įsipareigojo sumokėti kaltinamoji, ji pati sutiko už konkretų automobilį sumokėti tokią pinigų sumą, todėl konfiskuotino turto vertė turėtų būti tokia pinigų suma, kurią kaltinamoji sutiko mokėti sudarydama sutartį. Kadangi kaltinamoji automobiliu naudojosi nepilnus du mėnesius iki nusikalstamos veikos padarymo, automobilio vertė negalėjo sumažėti iki 17 830,00 Eur.

Kaltinamoji ir jos gynėja teisiamojo posėdžio metu prašė konfiskuotino turto vertę prilyginti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje nurodytai automobilio vertei, nes už tiek kaltinamoji būtų galėjusi nusipirkti tokį patį automobilį, jei būtų turėjusi visą reikiamą pinigų sumą, tačiau neturėdama tiek pinigų, kreipėsi į lizingo bendrovę, todėl didesnė pirkimo kaina susidarė dėl papildomų kreditavimo mokesčių, techninės priežiūros papildomų paslaugų.

Šioje byloje esančioje viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje yra nurodyta, kad automobilio vertė yra 17 830,00 Eur (su PVM). Iš 2025 m. lapkričio 18 d. išperkamosios nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad lizingo davėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ per tarpininką UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 21 800,00 Eur (su PVM) finansinės išperkamosios nuomos pagrindu lizingo gavėjui V. K. perdavė automobilį „Toyota Camry“ naudotis ir valdyti.

Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad sprendžiant turto konfiskavimo klausimą, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu, o byloje nesant tokių duomenų, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019).

Teismų praktikoje (žr. pvz., Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. gegužės 10 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-312-493/2023) taip pat yra išaiškinta, kad fizinis asmuo, pirkdamas ar parduodamas automobilį, pats pasirenka, už kokią kainą parduoti ar pirkti prekes, todėl automobilio reali vertė ir nurodoma pirkimo/pardavimo kaina gali skirtis, todėl pirkimo – pardavimo sutartis nėra laikoma pakankamu įrodymu sprendžiant dėl konfiskuotino turto – automobilio – vertės.

Šioje byloje nėra duomenų, kad būtų atliktas automobilio „Toyota Camry“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), individualus vertinimas ir būtų pateikta individualaus vertinimo ataskaita. Todėl remiantis nurodytais teismų praktikos išaiškinimais, nesant individualaus vertinimo, automobilio vertė turi būti nustatoma remiantis ne lizingo sutartimi, bet VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažyma apie automobilio vidutinę vertę.

Be to, pagal teismų praktiką turi būti remiamasi konfiskuotino turto (automobilio) verte, buvusia nusikalstamos veikos darymo metu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. spalio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-628/2018, 2019 m. gegužės 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-222/2019).

Todėl teismas šioje byloje remiasi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje nurodyta automobilio verte dar ir dėl to, kad joje nurodyta vertė yra artimiausia nusikalstamos veikos padarymo laikui, t.y. pateikta vertė 2026 metų sausio mėnesio, o lizingo sutartis buvo sudaryta keletas mėnesių iki nusikalstamos veikos padarymo.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, Nr. 2K-315-303/2018). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-17-788/2019).

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kaltininko asmenybė, jo interesai ar automobilio vertė negali būti laikoma išimtine aplinkybe, lemiančia išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos sumažinimą. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (žr. pvz., Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. sausio 5 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-73-397/2023).

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamoji V. K. padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Vairuodama automobilį būdama apsvaigusi nuo alkoholio ji įvažiavo į pusnį, tačiau nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai, turtui. Vis dėl to iš bylos duomenų matyti, kad policijos pareigūnams paprašius prieiti prie tarnybinio automobilio blaivumo patikrinimui ji pradėjo šalintis, dėl ko pareigūnai panaudojo fizinę jėgą ir suėmę už rankų atvedė kaltinąmąją prie tarnybinio automobilio (b. l. 38-39). V. K. atsisakė tikrintis blaivumą, atsisakė pasirašyti patikrinimo akte, apie 14.37 val. buvo sulaikyta bei patalpinta į tarnybinio automobilio sulaikytiesiems skirtą sulaikymo kamerą (b. l. 38-39, 42). Visos šios aplinkybės liudija, kad padaryta nusikalstama veika neabejotinai pavojinga ir galėjo sukelti sunkius padarinius.

V. K. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, ji du kartus bausta administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos. Neigiamai ją charakterizuojančių duomenų iš esmės nenustatyta, nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad nusikalstama veika buvo daugiau sąlygota susiklosčiusių asmeninių gyvenimo aplinkybių. Byloje surinkti kaltinamąją apibūdinantys duomenys suponuoja išvadą, kad kaltinamosios padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad kaltinamoji savo elgesį vertina kritiškai, visiškai pripažino kaltę, faktinių nusikaltimo aplinkybių neginčijo, davė išsamius paaiškinimus apie savo atliktus veiksmus. Visa tai leidžia spręsti apie mažesnį kaltinamosios asmenybės pavojingumą.

Vis dėl to teismų praktikoje (žr. pvz., Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. birželio 11 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-289-348/2020) yra reikalaujama išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonės – visos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą, akivaizdžiai neproporcingu ir neteisingu. Tokių aplinkybių šioje byloje nėra.

Iš pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymų matyti, kad tiek kaltinamoji, tiek kartu su ja gyvenantis N. V. yra dirbantys. Jie abu kas mėnesį gauna darbo užmokestį (kiekvienas gauna maždaug 1000 Eur į rankas). Byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamoji ar N. V. turėtų sveikatos problemų, kurios ribotų jų galimybes užsidirbti pragyvenimui. Iš teismui pateikto gimimo liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2026 m. sausio 21 d. pažymos matyti, kad kaltinamoji gyvena kartu su N. V. ir turi nepilnametę dukrą, kurią išlaiko. Iš minėtų dokumentų nustatyta, kad jų dukra yra 16 metų amžiaus ir byloje nėra duomenų, kad dukros išlaikymui reikėtų skirti neįprastai dideles sumas dėl sveikatos problemų ar specialiųjų poreikių. Kaltinamoji nepateikė teismui duomenų, kad ji turėtų finansinių įsipareigojimų, kad jai tektų rūpintis kitais išlaikomais asmenimis.

Todėl įvertinęs visumą nustatytų aplinkybių teismas sprendžia, kad šioje byloje negalima daryti išvados, jog visos automobilio vertės konfiskavimas šiuo atveju būtų per sunki finansinė našta, suvaržytų kaltinamosios teises daugiau negu yra būtina ir būtų neproporcinga priemonė prevenciniams tikslams įgyvendinti.

Esant šioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad visos automobilio vertės (17 830,00 Eur) konfiskavimas atitinka teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, proporcingumo bei teisingumo principų, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, šioje byloje konfiskuotina visa automobilio vertė - 17 830,00 Eur.

VI. Dėl procesinių išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Byloje yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. sausio 29 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kaltinamajai V. K. baudžiamojoje byloje valstybė patyrė 218,75 Eur išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamosios gynėjo dalyvavimas pagreitinto proceso bylose yra privalomas, įvertinus kaltinamosios procesinį elgesį, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamosios valstybei nepriteistinos (BPK 103–106 straipsniai).

VII. Kiti klausimai

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Kaltinamajai V. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos (1 t., b. l. 124-126).

Automobilis „Toyota Camry“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra grąžintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui T. L. (1 t., b. l. 64-65).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti:

- V. K. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), supakuotas į voką, saugomas baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 138), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas akcinei bendrovei „Regitra“;

- Skaitmeninė laikmena (1 CD) su policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais, vaizdo įrašu iš „Lidl“ ir Bendrojo pagalbos centro garsiniais pranešimais (1 t., b. l. 137) nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

V. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą be užstato ir perduoti ją 1 (vienerių) metų laikotarpiui N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti V. K., kad jeigu ji, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu ji padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti V. K. ir laiduotojui N. V., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 72 straipsnio 2, 5 dalimis, paskirti kaltinamajai V. K. baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) 2 (dvejus) metus, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2026 m. sausio 20 d., apie tai pranešti akcinei bendrovei „Regitra“,

- konfiskuoti automobilio „Toyota Camry“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 17 830,00 Eur (septyniolika tūkstančių aštuonis šimtus trisdešimt eurų 00 ct).

Išaiškinti kaltinamajai, kad konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjus nurodytą sumą, mokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams (Kaunas, Laisvės al. 103 arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt) pateikti mokėjimo dokumentą. Jeigu suma nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąsias priemones panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš V. K. nepriteisti.

Daiktus turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- V. K. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), supakuotą į voką, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti akcinei bendrovei „Regitra“;

- skaitmeninę laikmeną (1 CD) su policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais, vaizdo įrašu iš „Lidl“ ir Bendrojo pagalbos centro garsiniais pranešimais saugomais baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantai skunde turi nurodyti poziciją dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.