- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-06-11
- Bylos Nr.
- 1A-289-348/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49261-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas, Svetlana Jurgaitienė, Jurgis Kiškis
- Advokatai
- Vitalija Smolenskienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgio Kiškio,
atleistam nuo baudžiamos atsakomybės pagal laidavimą E. M., jo gynėjai advokatei Vitalijai Smolenskienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Sauliaus Striaušos apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. sausio 22 d. nuosprendžio, kuriuo E. M., padaręs nuskalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir byla nutraukta. E. M. pagal laidavimą perduotas laiduotojos L. M. atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vals. Nr. (duomenys neskelbtini) ½ konfiskuotino turto vertės atitinkanti pinigų suma – 947 (devyni šimtai keturiasdešimt septyni) eurai.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. E. M. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad jis 2019 m. lapkričio 19 d., apie 01 val. 45 min., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus – jam nustatyta mažiausia iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija – 2,63 promilių neblaivumas.
2. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. sausio 22 d. nuosprendyje konstatuota, jog E. M. veiksmai kvalifikuoti tinkamai, jo kaltė yra įrodyta ir atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Nustačius BK 40 straipsnyje numatytus pagrindus, E. M. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą. Nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta grąžinti V. M., o iš E. M. nuspręsta išieškoti konfiskuotino automobilio ½ vertės atitinkančią pinigų sumą – 947 (devynis šimtus keturiasdešimt septynis) eurus.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde prokuroras prašo Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. nuosprendį pakeisti: paskirti E. M. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje, uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 metų laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 22 d.; vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 straipsnio 5 dalimis skirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti iš E. M. konfiskuotino automobilio „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 2290 eurų.
3.1. Skunde nurodoma, kad vertinant E. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumą, atkreiptinas dėmesys į ta, kad transporto priemones vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatomas mažesnis nei 1,51 promilių neblaivumo laipsnis, užtraukia administracinę atsakomybę pagal administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnį. Už šio administracinio nusižengimo padarymą, be piniginės baudos, asmeniui privalomai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 (vienerių) metų iki 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių. Prokuroras nurodo, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti, todėl asmenų, traukiamų administracinėn atsakomybėn ir asmenų, traukiamų baudžiamojon atsakomybėn padėtis negali nesiskirti, nes skiriasi pats šios teisinės atsakomybė pagrindas.
3.2. Prokuroro teigimu, jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu galima švelninti E. M. atsakomybę paskiriant jam draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones tokiam terminui, kuris skiriamas asmeniui, padariusiam lengvesnį pažeidimą, t. y. administracinį nusižengimą, šioje baudžiamojoje byloje nėra. E. M., vairuodamas transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, sąmoningai elgėsi neatsakingai, kėlė pavojų aplinkiniams. Šiuos veiksmus jis atliko puikiai suvokdamas, kad dėl to gali prarasti teisę vairuoti transporto priemones, tačiau prisiėmė tokių padarinių riziką. Pasak prokuroro, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl E. M. atsakomybės, į teigiamą jo charakteristiką atsižvelgė taikydamas jo atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisdamas jį nuo baudžiamosios atsakomybės.
3.3. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad E. M. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės ir uždraudžiant jam naudotis teise vairuoti transporto priemones tik 1 metų 6 mėnesių terminui, jo teisinė padėtis būtų palankesnės negu to asmens, kuriam skiriama bauda ir iš kurio teisė vairuoti transporto priemones atimama už administracinio nusižengimo padarymą, t. y. kai kaltininkui taikoma švelnesnė už baudžiamąją atsakomybės rūšis. Anot prokuroro, E. M. interesai išvengti tam tikrų neigiamų pasekmių nėra prerogatyva. Vien tai, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo E. M. ar jo šeimos nariai patirs tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime, nesant išskirtinių aplinkybių, neleidžia vertinti, kad baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra aiškiai per ilgas. Prokuroro manymu, E. M. automobilį vairavo kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, todėl teisės vairuoti transporto priemones turėtų būti atimta trijų metų laikotarpiui.
3.4. Apeliacinį skundą pateikę prokuroras nesutinka ir su konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dydžio išieškojimu iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą E. M.. Prokuroras nurodo, kad įvertinus pačios nusikalstamos veikos pobūdį, bei tai, jog dėl šios veikos E. M. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas – visos automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas turi būti laikomas proporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kurią paskyrus būtų užtikrinta pusiausvyra tarp atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens interesų ir teisės pažeidimų prevencijos. Pirmosios instancijos teismo paskirta turtinio pobūdžio priemonė – 947 eurų turto vertės konfiskavimas, pasak prokuroro, nėra pakankama siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasant nuo panašaus pobūdžio veikų darymo, be to, yra itin švelni, savo pobūdžiu artima administracinio nusižengimo sankcijoje nustatytai baudai.
3.5. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodomi argumentai, t. y. kad E. M. šeimoje dirba vienas, šeimoje yra mažametis vaikas, turintis rimtų sveikatos problemų, prokuroro manymu, nėra pakankami teigti, jog automobilio ½ dalies vertės atitinkančios pinigų sumos išieškojimas neproporcingai suvaržytų ar neigiamai įtakotų E. M. ar jo šeimos narių gyvenimą. Be to, E. M. gaunamas atlyginimas „į rankas“ 900 eurų yra pakankamai didelis. Taip pat jis yra penkis kartus baustas administracine tvarka, o duomenų, jog jis turėtų mažametį vaiką ar tuo labiau jis sirgtų sunkia liga, byloje nėra.
3.6. Be to, E. M. atsakomybę lengvinančios ir teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės jau buvo įvertintos jo atžvilgiu taikant BK 40 straipsnyje numatytą atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, be to, jos nesudaro pagrindo išvadai, kad visos transporto priemonės vertės konfiskavimas būtų aiškiai per griežtas ar neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai. ½ dalies automobilio vertės atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, taikant laidavimą vienerių metų laikotarpiui be užstato leistų įsivyrauti nebaudžiamumo nuostatoms, o asmenys nebūtų sulaikomi nuo nusikalstamų veikų darymo.
3.7. Prokuroro vertinimu, atsižvelgiant į aiškią bei kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai, pirmosios instancijos teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje ir BK 72 straipsnyje nėra pakankamos siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti nuo panašaus pobūdžio veikų darymo. E. M. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jis nepatyrė padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, t. y. jam nebuvo paskirta bausmė, jis neturi teistumo. Todėl specialiosios teisės 3 metams atėmimas ir pilnos automobilio vertę atitinkančios sumos konfiskavimas, netaikant baudžiamosios atsakomybės ir neskiriant bausmės, negali būti laikoma neproporcingomis priemonėmis.
4. Atsiliepimų į prokuroro apeliacinį skundą negauta.
5. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdyje prokurorė prašė skundą tenkinti, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą E. M. ir jo gynėja prašė skundą atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo nuosprendį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
6. Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
7. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tik apeliacinio skundo ribose.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones
8. Apeliaciniame skunde prokuroras prašo taikytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius terminą prailginti ir teisę vairuoti transporto priemones atimti 3 (trejų) metų laikotarpiui.
9. BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse reglamentuojama, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, iš jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienų iki penkerių metų. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones skyrimo klausimą. Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281 ar 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.
10. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialia teise nuo vienerių iki penkerių metų, šios baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkis yra 3 metai. Prokuroras savo apeliaciniame skunde pagrįstai atsižvelgė į tai, kad transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatomas ne didesnis nei 1,5 promilių neblaivumas, užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 422 straipsnį. Už šio administracinio nusižengimo padarymą be piniginės baudos asmeniui privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis). Tačiau pažymėtina tai, kad pagal teismų praktiką nustatant baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) taikymo terminą, atsižvelgtina į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, asmens kaltės laipsnį, kaltininko asmenybę. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. M. anksčiau teistas nebuvo, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmuo dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, augina mažametį ir neįgalų vaiką, taip pat iš bylos duomenų matyti, kad už analogiško pobūdžio pažeidimus administracine tvarka E. M. baustas nebuvo, todėl įvertinus visumą paminėtų aplinkybių ir baudžiamojo poveikio priemonės tikslą pataisyti nusikalstamą veiką padariusį E. M. ir baudžiamojo poveikio priemonės prevencinį pobūdį – užkirsti kelią pažeidinėti Kelių eismo taisykles, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai uždraudė E. M. naudotis teise vairuoti transporto priemones trumpesniam nei vidutiniam šios poveikio priemonės taikymo terminui – 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Todėl šioje dalyje prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl konfiskuotino turto (automobilio) vertės atitinkančios sumos konfiskavimo
11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad E. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl kaltinimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Jis buvo kaltinamas vairavęs kelių transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esant apsvaigus nuo alkoholio. Taigi, minėtas automobilis yra veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė.
12. Kolegija konstatuoja, kad asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK VI skyriuje nustatytą teisinį reguliavimą, nors teismo sprendimas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės turi būti pagrįstas įsitikinimu dėl tokio asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką, tačiau apkaltinamasis nuosprendis tokiam asmeniui nepriimamas, jo byla nutraukiam (BPK 303 straipsnio 4 dalis). Taigi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo už nusikalstamą veiką nėra nuteisiamas.
13. Nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas taip pat skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimas privalomumas, taip pat nekelia abejonių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtis iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan.
14. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrindą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės argumentavo tuo, kad E. M. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas, administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą yra baustas tik vieną kartą žodiniu įspėjimu, kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, dirba, už jį laiduoja vertas pasitikėjimo asmuo. Tai leido teismui daryti išvadą, kad tokiu būdu bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės skyrimo tikslai. Įvertinęs bylos aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę, teismas paskyrė jam dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams ir išieškoti dalį konfiskuotino turto vertės atitinkančią pinigų sumą – 947 Eur. Atsižvelgiant į visas aukščiau paminėtas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamojo padarytą veiką ir jo asmenybę, taip pat į tai, kad nusikalstamą veiką E. M. padarė pirmą kartą, kad šeima augina mažametį vaiką, turintį rimtų sveikatos problemų, kad E. M. tik vienas dirba šeimoje ir šeimos finansinė padėtis yra pakankamai sunki, teismas padarė išvadą, kad konfiskuotina ½ dalies automobilio vertės atitinkanti pinigų suma ir manė, kad nėra tikslinga taikyti kitas baudžiamojo poveikio priemones, kadangi didelė dalis jų susijusi su atitinkamomis įmokomis. Visgi, šios teismo išvardintos aplinkybės turi reikšmės sprendžiant asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, tačiau remiantis šiomis aplinkybėmis, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonės – visos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą, laikytina akivaizdžiai neproporcingu ir neteisingu, todėl teismas netinkamai grindė sprendimą nekonfiskuoti visos konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos.
15. Prokuroras skunde teisingai pažymėjo, kad teismo nuosprendyje nurodyti argumentai, jog E. M. šeimoje dirba vienas, šeimoje yra mažametis vaikas, turintis rimtų sveikatos problemų nėra pakankami teigti, jog automobilio ½ dalies vertės atitinkančios sumos išieškojimas neproporcingai suvaržytų ar neigiamai įtakotų E. M. ar jo šeimos narių gyvenimą. Be to, kaip jau buvo minėta, E. M. atsakomybę lengvinančios ir teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės buvo įvertintos taikant BK 40 straipsnio nuostatas ir atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Todėl pritartina prokuroro apeliaciniame skunde nurodytam argumentui, jog šios aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad visos transporto priemonės vertės konfiskavimas būtų aiškiai per griežtas ar neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai. Vairuodamas automobilį, kai jam buvo nustatytas 2,63 promilės neblaivumo laipsnis, E. M. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir, nors jokių pasekmių nekilo, vairuodamas neblaivus jis kėlė pavojų tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai ir net gyvybei. Prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad E. M. turėtų mažametį vaiką ar tuo labiau jis sirgtų sunkia liga. Tačiau E. M. pateikė duomenis, patvirtinančius, jog turi mažametį sūnų, kuriam nustatytas sunkus neįgalumo lygis, jam išduotas neįgaliojo pažymėjimas, taip pat buvo išduota neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė (b. l. 121-131), tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad E. M. vaiko susilaukė 2019 m. spalio 9 d., o nusikalstamą veiką padarė 2019 m. lapkričio 19 d., tai reiškia, jog šios aplinkybės egzistavo iki padarant nusikalstamą veiką, tačiau jos nesulaikė E. M. nuo vairavimo esant neblaiviam. Pažymėtina ir tai, kad byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonė automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso ne E. M., o jo broliui V. M., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad negalima konfiskuoti tretiesiems asmenims priklausančio turto, jeigu jie nežinojo ar negalėjo žinoti, jog su jo daiktu bus vykdoma nusikalstama veika, dėl to transporto priemonės nekonfiskavo. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, tokiu atveju konfiskuojama konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų sumą, tačiau skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nusprendė konfiskuoti ½ dalį automobilio vertės atitinkančią pinigų sumą. Visgi, kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju visos transporto priemonės vertės konfiskavimas jokiu būdu nereikštų neproporcingai griežtos poveikio priemonės. Sutiktina su prokuroro skundo argumentais, kad E. M. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir paskyrus 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių uždraudimą naudotis specialia teise, neskiriant kitų baudžiamojo poveikio priemonių, E. M. elgesys, kvalifikuotas kaip nusikalstama veika, iš esmės sukeltų tik už administracinio nusižengimo padarymą numatytas pasekmes, leistų įsivyrauti nebaudžiamumo nuostatoms, o asmenys nebūtų sulaikomi nuo nusikalstamų veikų darymo.
16. Apibendrinant kolegija daro išvadą, kad E. M. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, nepagrįstai buvo nuspręsta konfiskuoti tik dalį konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą. Kolegijos nuomone, minėtos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą E. M. nelaikytinas neproporcingu ir varžančiu asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, todėl šioje dalyje nuosprendis keistinas ir iš E. M. išieškotina visa konfiskuotino automobilio „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų sumą – 2290 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktas,
nusprendžia:
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Sauliaus Striaušos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. vasario 22 d. nuosprendį pakeisti:
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi išieškoti iš E. M. konfiskuotino automobilio „(duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 2290 eurų.
Kitą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. vasario 22 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.