Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1221-921/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-08-05
Bylos Nr.: e2A-1221-921/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-07075-2024-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Agnė Vyliaudaitė, Evaldas Burzdikas, Jurgita Sujetienė
Ieškovas: V. Ž.
Atsakovas: M. Ž.

Civilinė byla Nr. e2A-1221-921/2025Teisminio proceso Nr.

2-06-3-07075-2024-8

Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.4.8; 2.3.5.2.1; 3.4.1.1; 3.3.1.21

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugpjūčio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Jurgitos Sujetienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Agnės Vyliaudaitės, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. Ž. ieškinį atsakovui M. Ž. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydama: pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-14416-512/2013, dalį dėl nepilnamečio vaiko E. Ž. išlaikymo ir nustatytą išlaikymą padidinti, priteisiant iš atsakovo po 354 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti iš atsakovo nepilnamečiam sūnui 3 861 Eur išlaikymo įsiskolinimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovė nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimu nutraukus šalių santuoką, iš atsakovo šalių nepilnamečiam sūnui buvo priteistas 500 Lt (144,81 Eur) dydžio išlaikymas periodinėmis išmokomis. Tuo metu sūnus buvo tik 5 metų, todėl vaiko poreikiai per tiek metų pasikeitė (šiuo metu vaikui yra 16 metų). Išaugo ne tik išlaidos būtinosioms prekėms (maistui, aprangai), bet ir atsirado naujos poreikių sritys, išsiplėtė jo socialinių interesų sfera, vaikas pradėjo lankyti mokyklą, popamokinės veiklos užsiėmimus, atsirado papildomos išlaidos laisvalaikiui (draugų gimtadieniai, stovyklos, kinas, kultūriniai renginiai ir pan.). Todėl padidėjo vaikui išlaikyti reikalingų lėšų suma. Be to, per paskutiniuosius trejus metus, skaičiuojamus iki ieškinio teismui pateikimo dienos, susidarė 3 861 Eur nepakankamai teikto išlaikymo įsiskolinimas.

3. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu sutiko priteisto išlaikymo sumą padidinti iki 250 Eur per mėnesį, kitą ieškinio dalį prašė atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimo, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-14416-512/2013, dalį dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir nustatytą išlaikymą padidino – nepilnamečio vaiko išlaikymui iš atsakovo priteisė po 250 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos (2024 m. spalio 28 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė ieškovei iš atsakovo 450 Eur, o atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Priteisė valstybei iš atsakovo 28 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

5. Teismas, spręsdamas dėl šalių sūnui priteisto išlaikymo dydžio, nustatė, kad išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis nustatytas 2013 m. gruodžio 4 d. teismo sprendimu. Šiuo metu nuo sprendimo priėmimo praėjo daugiau kaip 11 metų. Ieškovė nurodė, kad vaikui per mėnesį išlaikyti reikalinga apie 710 Eur suma, todėl iš atsakovo priteistą išlaikymo dydį reikalinga padidinti iki 354 Eur per mėnesį.

6. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad vienas iš ieškovės nurodytų vaiko poreikių – išlaidos už ieškovės mokamą, jos vardu registruoto, būsto paskolą. Teismas pažymėjo, kad praktikoje ne kartą išaiškinta, jog išlaikymo bylose grindžiamas būsto kreditas ir grąžinamos periodinės įmokos reiškia asmens nekilnojamojo turto įgijimą arba jo gausinimą bei tokio asmens turtinės padėties gerėjimą. Tokios išlaidos nepriskiriamos prie nepilnamečių vaikų poreikių išlaikymo išlaidų. Už gautą kreditą ieškovė įgijo butą savo, o ne vaiko, nuosavybėn. Būsto kredito išlaidos vertinamos kaip ieškovės finansiniai įsipareigojimai, o ne vaiko būtinosios išlaidos. Todėl teismas nusprendė, kad atsakovas neturi mokėti ieškovės paimto būsto paskolos įmokas už ieškovei priklausantį būstą.

7. Teismas, spręsdamas dėl vaiko poreikių patenkinimui reikiamo išlaikymo dydžio, įvertino ir ieškovės nurodytą aplinkybę, kad ieškovė J. K. gauna išmoką vaiko išlaikymui (šiuo metu apie 120 Eur). Todėl spendė, kad visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį.

8. Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas nusprendė, kad sūnaus išlaikymui yra reikalinga 500 Eur per mėnesį suma.

9. Teismas, vertindamas šalių turtinę padėtį, bylos duomenimis nustatė, kad ieškovės pajamos yra apie 1 200 Eur per mėnesį. Taip pat, kad ji turi ne tik bendrą su atsakovu nepilnametį vaiką, tačiau ir dar vieną nepilnametį vaiką, gim. (duomenys neskelbtini), bei yra įsigijusi nekilnojamąjį turtą J. K.. Tuo tarpu atsakovo darbo užmokestis sudaro apie 900 Eur atskaičius mokesčius. Iš šios sumos, daugiau nei 306 Eur darbdavys perveda antstoliui pagal ieškovės pateiktą teismo vykdomąjį raštą. Atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką, gim. (duomenys neskelbtini), kurio gyvenamoji vieta nustatyta su juo, vaiko motina išlaikymo neteikia.

10. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atsižvelgęs į vaiko poreikius, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad tik ieškovė tenkina kasdienius vaikų poreikius, į teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, taip pat į teismų praktiką, į valstybės teikiamą išmoką vaikui, ieškinį dėl vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo tenkino iš dalies ir iš atsakovo priteisė išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės.

11. Teismas, spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bylos duomenimis nustatė, kad 2021 metais atsakovas vaiko išlaikymui mokėjo po 159 Eur per mėn.; 2022 metais – už sausio mėn. sumokėjo 159 Eur ir kitus 11 mėnesių mokėjo po 176 Eur per mėn.; 2023 metais – už sausio mėn. sumokėjo 176 Eur ir kitus 11 mėnesių mokėjo po 215 Eur per mėn.; už 2024 m. sausio mėn. sumokėjo 215 Eur ir kitus 11 mėnesių mokėjo po 218 Eur per mėn. Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovas teismo sprendimu priteistą išlaikymą teikė, išlaikymo įsiskolinimas (apie 87 Eur per mėnesį) yra iš jo išieškomas, todėl negalima teigti, jog jis nevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji viena dengė vaiko poreikių išlaidas, atgręžtinio reikalavimo nepateikė, todėl šią ieškinio dalį atmetė.

12. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas nustatė, kad ieškovė turėjo 1 097,48 Eur teisinės pagalbos ir kitų pagrįstų išlaidų, nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl išlaikymo padidinimo ji atleista. Ieškovės ieškinys patenkintas 41 proc. (išlaikymo suma atitinkamai padidinta 105 Eur). Todėl iš atsakovo teismas priteisė 450 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei. Proporcingai atmestų reikalavimų daliai (59 proc.), atsakovui iš ieškovės teismas priteisė 571 Eur išlaidas.

13. Iš atsakovo proporcingai tenkintų ieškinio reikalavimų daliai (išlaikymas padidintas 105 Eur) teismas priteisė bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį valstybei) 28 Eur (105 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.), nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-14416-512/2013, dalį dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir nustatytą išlaikymą padidinti – nepilnamečio vaiko išlaikymui iš atsakovo priteisti po 354 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti iš atsakovo nepilnamečiam sūnui 3 861 Eur teikto išlaikymo įsiskolinimą. Apeliaciniame skunde nurodomi šie esminiai argumentai:

14.1. Teismas neteisingai apskaičiavo nepilnamečio vaiko poreikių dydį, nevertino šalių sūnaus, kuriam sprendimo priėmimo metu buvo 16 metų, poreikių turinio, neatsižvelgė ir visiškai nevertino ieškovės atstovės posėdžio metu išsakytų patikslinimų, paaiškinimų apie minimalius vaiko poreikius ir reikalingas lėšas jiems tenkinti. Teismas iš esmės apsiribojo formaliu požiūriu – vertino su pradiniu ieškiniu į bylą pateiktą vaiko poreikių lentelę, neatsižvelgė į teismo posėdžio metu patikslintą vaiko poreikių sumą. Perskaičiavus vaiko poreikius, paaiškėjo, kad net ir atėmus būsto paskolos dalį iš vaiko poreikių, vaiko poreikiams patenkinti reikia daugiau nei 800 Eur per mėnesį.

14.2. Teismas neįvertino to, kad ieškovė prašė iš atsakovo priteisti sumą, nesiekiančią pusės šiuo metu galiojančios minimalios mėnesinės algos dydžio, t. y. 354 Eur. Tokiu būdu teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, kurioje nurodyta, kad minimaliems vaiko poreikiams patenkinti reikia ne mažiau nei minimalios mėnesinės algos nustatytos šalyje, kad nereikia įrodinėti poreikių neviršijančių šios sumos, o šalis teigianti, kad poreikiai yra mažesni (šiuo atveju atsakovas) turi pateikti tai pagrindžiančius įrodymus. Atsakovas tokių įrodymų nepateikė.

14.3. Teismas, spręsdamas dėl atsakovo turtinės padėties, neįvertino, kad atsakovas slepia savo tikrąją turinę padėtį ir tai patvirtina į bylą pateiktų įrodymų visuma bei pačio atsakovo jokiais įrodymais nepagrįsti paaiškinimai. Atsakovas nepagrindė, jog jo dukros motina nemoka išlaikymo, kad jis neturi galimybių daugiau užsidirbti dėl objektyvių priežasčių, kad dėjo pakankamas tam pastangas, kad visas jo prievoles vykdo jo sugyventinė ar kiti asmenys.

14.4. Teismas, sprendime nurodydamas, kad ieškovei priklauso būstas J. K. (įgytas su sugyventiniu, mokant būsto paskolą), nenurodė, kad ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat teismas neįvertino atsakovo 2025 m. sausio 31 d. posėdžio metu teiktų paaiškinimų, kad šiame bute jis negyvena, bet ir neva nenuomoja, nes ten kartais apsistoja grįžęs iš užsienio jo brolis. Apeliantės nuomone, teismas šiuos argumentus turėjo vertinti kritiškai ir atsižvelgti į tai, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas.

14.5. Apeliantė nesutinka su teismo motyvais dėl išlaikymo įsiskolinimo. Jos nuomone, šalių nepilnamečiam vaikui jau seniai nepakako atsakovo mokamo išlaikymo, kad ji vaiką išlaikė viena, t. y. vykdė prievolę už atsakovą ir dėl to susidarė įsiskolinimas, kurį ir prašo priteisti. Patikslintame ieškinyje pateiktas įsiskolinimo apskaičiavimas, iš reikiamos vaikui sumos atimant atsakovo mokėtą sumą. Todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas pilnai įvykdė savo pareigą išlaikyti vaiką.

14.6. Teismas neteisingai apskaičiavimo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsiliepimas

15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie esminiai argumentai:

15.1. Ieškovė neįrodė, jog egzistuoja išlaikymo pakeitimo (padidinimo) pagrindas, kad šiuo metu atsakovo teikiamas išlaikymas nepatenkina vaiko poreikių. Priešingai, atsakovo kartu su atsiliepimu teikti rašytiniai įrodymai (mokėjimo pavedimai ir kt.) patvirtina, kad atsakovas nevengia ir pilnai išlaiko savo nepilnamečius vaikus, ir toks jo teikiamas išlaikymas dažnu atveju patenkina ne tik būtinuosius poreikius. Ieškovė nepateikė duomenų, kurie pagrįstų, jog po išlaikymo priteisimo iš esmės pasikeitė faktinės aplinkybės, vaiko poreikiai ir (ar) iš esmės pasikeitė (pablogėjo) ieškovės turtinė padėtis.

15.2. Ieškovės prie ieškinio pridėta nepilnamečio sūnaus poreikių lentelė yra ydinga, joje nurodyti poreikiai yra nepagrįsti ir neproporcingi.

Šalies argumentai

15.3. Ieškovė tiek patikslintu ieškiniu, tiek apeliaciniu skundu, prašydama prisiteisti išlaikymo įsiskolinimą, iš esmės siekia retrospektyviai pakeisti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Tačiau toks reikalavimas yra ne tik teisiškai neįmanomas, bet ir draudžiamas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų.

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad:

- ieškovė ir atsakovas yra E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai;

- Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-14416-512/2013, be kita ko: nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką; nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove; priteisė iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikymą po 500 Lt (144,81 Eur) iki jo pilnametystės;

- ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama padidinti priteistą išlaikymą iki 354 Eur per mėnesį ir priteisti 3 861 Eur išlaikymo įsiskolinimą, pasikeitus vaiko poreikiams, padidėjus paslaugų ir prekių kainoms.

Žemesnės instancijos teismas

18. Pirmosios instancijos teismas ieškovės patikslintą ieškinį tenkino iš dalies – pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-14416-512/2013, dalį dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo ir priteisė nepilnamečiam vaikui iš atsakovo po 250 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2024 m. spalio 28 d.) iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka; patikslinto ieškinio dalį dėl įsiskolinimo priteisimo atmetė.

19. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo jos ieškinį patenkinti visiškai, t. y. priteisti nepilnamečiam vaikui iš atsakovo 354 Eur išlaikymą, mokamą kas mėnesį, ir 3 861 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

20. Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo iš dalies patenkintas ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo (padidinimo) ir atmestas reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo

21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Jeigu tėvai nesusitaria, nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

22. Teismui sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais – išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).

23. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

24. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).

25. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama padidinti iš atsakovo priteisto nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydį, motyvuodama pasikeitusiais vaiko poreikiais, padidėjusiomis prekių ir paslaugų kainomis.

26. Atsakovas pateiktuose procesiniuose dokumentuose yra nurodęs, kad iš jo 2013 m. sprendimu priteistas išlaikymas kiekvienais metais yra indeksuojamas. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad nuo sprendimo įsiteisėjimo iki šios dienos išlaikymo suma dėl indeksacijos išaugo beveik du kartus ir ateityje didės, todėl tai, jo nuomone, nesudaro pagrindo ieškovei prašyti priteisti didesnį išlaikymą, motyvuojant pasikeitusiais vaiko poreikiais. Pažymėtina, kad iš esmės analogiškas aplinkybes atsakovas nurodė ir atsiliepime į apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su minėtais argumentais sutikti, juos laiko visiškai nepagrįstais.

27. CK 3.208 straipsnyje, reglamentuojančiame išlaikymo indeksavimą, numatyta, kad jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo 2 punkte nustatyta, kad indeksavimas – tai periodinių išmokų perskaičiavimas siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas. Apraše nustatyta, kad periodinės išmokos indeksuojamos atsižvelgiant į praėjusių metų gruodžio mėnesio, palyginti su ankstesnių metų gruodžio mėnesiu, vartotojų kainų indeksą, kurį apskaičiuoja ir skelbia Lietuvos statistikos departamentas. Periodinės išmokos indeksuojamos, kai kainų indeksas lygus 101 arba didesnis (Aprašo 3 punktas); periodinės išmokos indeksuojamos kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį (Aprašo 4 punktas); neindeksuojamos tos periodinės išmokos, kurios įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirtos arba pakeistos per paskutinius 6 mėnesius iki vasario 1 dienos (Aprašo 7 punktas).

28. Kasacinis teismas, aiškindamas periodinių išmokų indeksavimo ypatumus, yra nurodęs, kad siekdamas apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą. Periodinių išmokų indeksavimo klausimas yra išsprendžiamas ne teismo sprendimu, o įstatymu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010).

29. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs ir tai, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio padidinimas ir išlaikymo dydžio indeksavimas yra skirtingos kategorijos. Išlaikymo padidinimo institutas siejamas su pasikeitusiais vaiko poreikiais ir tėvų galimybėmis tokį išlaikymą teikti, o priteisto išlaikymo indeksavimas skirtas dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastoms pajamoms visiškai ar iš dalies kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-684/2025).

30. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas nurodyta anksčiau, pažymi, kad išlaikymo periodinių išmokų indeksavimas nėra skirtas užtikrinti padidėjusius vaiko poreikius. Kaip minėta anksčiau, įvykus esminiam vaiko poreikių ar tėvų turtinės padėties pasikeitimui, taikomas CK 3.201 straipsnis, įtvirtinantis išlaikymo pakeitimo institutą.

31. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, praėjo daugiau nei 11 metų. Priimant sprendimą šalių vaikas buvo 5 metų amžiaus, o ginčijamo sprendimo priėmimo metu – 16 metų. Visuotinai žinoma aplinkybė, jog per tokį laiko tarpą pasikeitė (padidėjo) prekių ir paslaugų kainos, taip pat visuotinai žinoma, kad vaikui augant, natūraliai didėja ir jo poreikiai, kurių patenkinimu užtikrinti reikia skirti vis daugiau lėšų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė klausimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo, esant pasikeitusiems iš esmės vaiko poreikiams.

32. Pažymėtina, kad nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Žemesnės instancijos teismas

33. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl vaiko poreikių patenkinimui reikalingų lėšų dydžio (sumos), vertino ieškovės kartu su ieškiniu pateiktą vaiko poreikių lentelę. Minėtoje lentelėje nurodyta, kad vaiko poreikiams patenkinti iš viso reikalinga suma yra 710 Eur, kurią sudaro: 100 Eur būsto paskola, 35 Eur komunaliniai mokesčiai, 35 Eur transporto išlaidos, 20 Eur pramogos, 20 Eur dienpinigiai, 10 Eur papildomos pamokos, 35 Eur edukacija mokykloje, 15 Eur pratybos, užduočių knygelės, 15 Eur kanceliarinės prekės, 200 Eur maistas namuose, 15 Eur vaistai, vitaminai, 30 Eur vasaros stovyklos, 15 Eur higienos reikmenys, 30 Eur viršutiniai drabužiai, 5 Eur apatiniai drabužiai, 20 Eur striukės, 10 Eur avalynė žiemai, 10 Eur avalynė vasarai, 20 Eur atostogos, 20 Eur gimtadienis, 15 Eur telefonas, 15 Eur kompiuteris (1 t., b. l. 9).

34. Pirmosios instancijos teismas iš ieškovės lentelėje nurodytos sumos, t. y. 710 Eur, atėmė 100 Eur sumą, skirtą padengti būsto paskolą, nurodydamas, kad už gautą kreditą ieškovė įgijo butą savo, o ne vaiko, vardu. Be to, pirmosios instancijos teismas atėmė 120 Eur sumą, įvertindamas tai, kad ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovė gauna J. K. išmoką vaikui. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vaiko poreikius patenkinanti suma, atėmus anksčiau nurodytas sumas, yra 500 Eur.

35. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė vaiko poreikius tenkinančią sumą. Ieškovė pažymi, kad jos atstovė advokatė 2025 m. sausio 31 d. teismo posėdžio metu ne kartą nurodė, kad, perskaičiavus vaiko poreikius, buvo nustatyta, jog jie yra didesni nei 800 Eur, neskaičiuojant net 100 Eur būsto paskolos įmokų. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, į šią aplinkybę visiškai neatsižvelgė. Teisėjų kolegija su minėtais argumentais iš esmės sutinka, juos laiko pagrįstais.

36. Teisėjų kolegija, išklausiusi 2025 m. sausio 31 d. teismo posėdžio garso įrašą, nustatė, jog ieškovės atstovė advokatė, duodama paaiškinimus, ne kartą nurodė, jog, perskaičiavus vaiko poreikius, buvo nustatyta, kad jie yra didesni nei 800 Eur per mėnesį. Ieškovės atstovė advokatė minėto teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad su ieškiniu pateikta vaiko poreikių lentelė buvo surašyta pačios ieškovės, tačiau vėliau buvo nustatyta, kad į vaiko poreikių lentelę nebuvo įtraukti visi poreikiai (nebuvo įtrauktas maistas mokykloje, kirpyklos paslaugos, telefono, interneto ryšys, ilgalaikiai daiktai), o kai kuriems poreikiams patenkinti reikalingos sumos (komunalinėms paslaugoms, pramogoms skiriamos lėšos, dienpinigiams) buvo nurodytas per mažos. Minėtame teismo posėdyje ieškovės atstovė advokatė nurodė ir tai, kad vaiko poreikiams patenkinti reikalinga suma yra daugiau nei 800 Eur, net išskaičiavus 100 Eur sumą už būsto paskolą. Pažymėjo, jog nepaisant to, kad vaiko poreikiai yra daug didesni nei 800 Eur per mėnesį, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 354 Eur nepilnamečiam vaikui išlaikymą kas mėnesį (mažiau nei pusę minimalios mėnesinės algos (toliau – ir MMA)).

37. Taigi, ieškovė teisingai apeliaciniame skunde nurodo, kad nepilnamečio vaiko poreikiai 2025 m. sausio 31 d. teismo posėdžio metu buvo patikslinti. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nustatinėdamas vaiko poreikių dydį, visiškai į tai neatsižvelgė, o vertino ieškovės kartu su pradiniu ieškiniu pateiktą vaiko poreikių lentelę.

38. Sprendžiant dėl vaiko poreikius tenkinančios sumos, pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas MMA dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Bylose dėl vaiko išlaikymo, nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei MMA išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas).

39. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinį pateikė 2024 m. spalio 25 d. Minimali mėnesinė alga nuo 2024 m. sausio 1 d. buvo 924 Eur (po mokesčių – 709 Eur) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“). Minimali mėnesinė alga nuo 2025 m. sausio 1 d. yra 1 038 Eur (po mokesčių – 777 Eur) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas Nr. 709 „Dėl 2025 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“). Taigi, vaiko išlaikymui skirtina 709 Eur suma 2024 m., o 777 Eur suma 2025 m. yra neįrodinėtina.

40. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta anksčiau, ieškovė kartu su ieškiniu pateiktoje lentelėje nurodė, kad vaiko poreikius tenkinanti suma yra 710 Eur, o jos atstovė advokatė teismo posėdžio metu patikslino šią sumą, nurodydama kad ši suma yra daugiau nei 800 Eur, net išskaičiavus 100 Eur būsto paskolos sumą.

41. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad vaiko poreikiams patenkinti reikia didesnės nei 800 Eur sumos, kurią sudaro: 200 Eur maistas namuose, 90 Eur maistas mokykloje, 50 Eur dienpinigiai, 10 Eur korepetitoriai, 35 Eur edukacijos mokykloje, 15 Eur mokyklos reikmenys, 15 Eur kanceliarinės prekės, 15 Eur vaistai, vitaminai, 70 Eur komunaliniai mokesčiai, 75 Eur rūbai ir avalynė, 35 Eur transporto išlaidos, 50 Eur pramogos, 15 Eur higienos reikmenys, 15 Eur kirpyklos paslaugos, 20 Eur papildomos išlaidos per mokslo metų atostogas, 30 Eur vasaros stovyklos, 20 Eur gimtadienio šventės išlaidos, 15 Eur telefono ryšys, 10 Eur internetas, 20 Eur korekciniai akiniai, taip pat perkami ilgiau nei vieniems metams reikalingi daiktai: vaiko kambario baldai, patalynė, sporto priemonės (dviratis, paspirtukas ir kt.), telefonas, kompiuteris ir kt. (2 t., b. l. 1–12).

42. Sutiktina su ieškovės argumentais, kad vaiko poreikių skaičiuoklėje, kuri buvo pateikta su pradiniu ieškiniu, nėra įtrauktos visos išlaidos, kurias ieškovė neabejotinai patiria vaiko poreikiams patenkinti, pavyzdžiui, kirpyklos paslaugoms, perka ilgalaikius daiktus, tokius kaip telefoną, kompiuterį ir kt. Teisėjų kolegija sutinka ir su ieškovės atstovės argumentais, kurie buvo nurodyti 2025 m. sausio 31 d. teismo posėdžio metu, kad tam tikros išlaidos, nurodytos vaiko poreikių lentelėje, yra akivaizdžiai per mažos (pavyzdžiui, pramogoms, dienpinigiams skiriamos lėšos), įvertinant ne tik tai, kad vaikas šiuo metu gyvena ir mokosi J. K., bet ir tai, kad vaikas šiuo metu yra 16 metų. Pažymėtina, kad vaikui augant platėja jo socialinių interesų sfera, todėl, kaip minėta anksčiau, tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti vis daugiau lėšų. Visapusiškam vaiko (vaikų) vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko (vaikų) laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Nepaisant to, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, jog vaiko poreikiams išleidžia didesnę sumą, nei ieškinio pateikimo momentu, t. y. 2024 m., buvęs MMA dydis, t. y. daugiau nei 709 Eur. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė tam tikrus įrodymus, patvirtinančius, kad moka mokesčius už komunalines paslaugas. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, minėtų duomenų nepakanka padaryti išvadą, kad vaiko poreikius patenkinanti suma yra didesnė nei 2024 m. buvęs MMA dydis, t. y. 709 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

43. Atsakovas atsiliepime į ieškinį, taip pat patikslintame atsiliepime į ieškinį iš esmės ginčijo tik vieną į vaiko poreikius įtrauktą sumą, t. y. 100 Eur už būsto paskolą. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo argumentais ir minėtą sumą (100 Eur už būsto paskolą) išskaičiavo iš ieškovės kartu su ieškiniu pateiktoje lentelėje nurodytos vaiko poreikių sumos.

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad būsto kredito dalis negali būti priskiriama prie vaiko poreikių patenkinimo, net jei vaikas šiame būste ir gyvena. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas, kaip minėta anksčiau (žr. šios nutarties 36–37 punktus), visiškai neatsižvelgė į ieškovės atstovės advokatės teismo posėdžio metu patikslintą vaiko poreikių sumą. Kaip ne kartą minėta, ieškovės atstovė advokatė 2025 m. sausio 31 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad vaiko poreikiai yra didesni nei 800 Eur, net išskaičiavus 100 Eur už būsto paskolą. Taigi, ieškovės atstovei advokatei 2025 m. sausio 31d. teismo posėdžio metu nurodžius, kad vaiko poreikius patenkinanti suma yra daugiau nei 800 Eur, net išskaičiavus 100 Eur už būsto paskolą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į šią aplinkybę neatsižvelgė, nustatinėdamas galutinę vaiko poreikius tenkinančią sumą.

45. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas nurodyta ir nustatyta anksčiau, konstatuoja, kad: vaiko poreikius tenkinanti suma šiuo atveju yra 709 Eur; atsakovas, ginčydamas iš esmės pasikeitusius vaikų poreikius, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad vaiko poreikius tenkinanti suma, kuri yra lygi 2024 m. buvusiam MMA dydžiui, yra per didėlė ir (ar) nepagrįsta (CPK 178 straipsnis).

46. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino atsakovo turtinę padėtį bei jo galimybes teikti jos prašomo dydžio išlaikymą, t. y. 354 Eur kas mėnesį. Ieškovės teigimu, atsakovas slepia savo turtinę padėtį. Tai, jos nuomone, patvirtina į bylą pateikti įrodymai bei paties atsakovo jokios įrodymais nepagrįsti paaiškinimai. Atsakovas nepagrindė, kad neturi galimybių daugiau užsidirbti, kad visas jo prievoles vykdo jo draugė ar kiti asmenys.

47. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis tokio pobūdžio bylą, t. y. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo dėl pasikeitusių vaiko poreikių, turi atlikti išsamų visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, įtvirtintų CK 3.192 straipsnyje, taip pat CK 3.201 straipsnio 2 dalyje, vertinimą. Ieškinį grindžiant šiuo pagrindu, teismui išlieka pareiga, be kita ko, įvertinti ir šalių turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-378/2023).

48. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

49. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023 44 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

50. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje nurodoma, jog tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas, taip pat neplanuotų papildomų išlaidų našta, į ką taip pat atsižvelgtina sprendžiant dėl kiekvienam iš tėvų tenkančios vaiko poreikiams reikalingų išlaidų sumos paskirstymo bei priteistino išlaikymo dydžio (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

51. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė yra nurodžiusi, jog dirba pagal verslo liudijimą, jos gaunamos pajamos sudaro apie 1 200 Eur per mėnesį. Minėtoms aplinkybėms pagrįsti ieškovė pateikė įrodymus (1 t., b. l. 126–131). Be to, ieškovė turi dar vieną nepilnametį vaiką, gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 136). Ieškovė turi kreditorinį įsipareigojimą – moka būsto paskolą. Byloje esantys duomenis patvirtina, kad ieškovės nuo 2023 m. spalio 19 d. paimta paskolos suma sudaro 114 500 svarų, kas mėnesį moka po 754,90 svarus (1 t., b. l. 133–134).

52. Atsakovas šiuo metu dirba, jo darbo užmokestis sudaro apie 900 Eur per mėnesį (1 t., b. l. 25–27). Nutraukus šalių santuoką atsakovui atiteko butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovas, kaip nurodė 2025 m. sausio 31 d. teismo posėdžio metu, moka buto įsigijimui paimtą paskolą – po 200 Eur kas mėnesį. Atsakovas taip pat nurodė, kad turi kitų įsipareigojimų, t. y. moka ieškovei skolą pagal priimtą sprendimą, šalių nepilnamečiam vaikui priteistą išlaikymą, išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovas taip pat turi kitą nepilnametį vaiką, gim. (duomenys neskelbtini), kuris gyvena su juo ir jo drauge. Minėtoms aplinkybėms pagrįsti atsakovas pateikė į bylą rašytinius įrodymus, t. y. Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 26 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-742-1149/2024 (1 t., b. l. 28–34), Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 24 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-110-512/2023 (1 t., b. l. 83–91), išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą (1 t., b. l. 102) ir kt. Be to, atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad turi tam tikrų sveikatos problemų.

53. Nors formaliai vertinant ieškovės turtinė padėtis atrodo šiek tiek geresnė, nei atsakovo, nes ji gauna didesnes pajamas, turi mažiau įsipareigojimų, tačiau tai, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindas ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo padidinimo netenkinti visiškai dėl žemiau nurodytų aplinkybių.

54. Vertindama atsakovo turtinę padėtį, taip pat jo galimybes mokėti ieškovės prašomą išlaikymą, t. y. 354 Eur per mėnesį, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ėmėsi pakankamai priemonių tam, kad gautų didesnes pajamas, kurios tik nežymiai viršijai 2025 m. MMA, taip pat atsakovas nepateikė duomenų, kad jo teismo posėdžio metu nurodytos sveikatos problemos trukdo jam tą padaryti.

55. Be to, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, atsakovo paaiškinimus, duotus 2025 m. sausio 31 d. teismo posėdžio metu, abejoja, kad atsakovas sąžiningai atskleidė savo turtinę padėtį. Visų pirma, pažymėtina, kad byloje esantys duomenys iš socialinio tinklo „Facebook“ (1 t., b. l. 154–170) patvirtina, kad atsakovas ne vieną kartą per metus važiuoja atostogauti į užsienį. Nors atsakovas 2025 m. sausio 31 d. teismo posėdžio metu ir nurodė, kad jo draugė uždirba daugiau už jį ir moka už keliones į užsienį, tačiau įrodymų, pagrįsti minėtas aplinkybes, nepateikė. Antra, teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad atsakovas neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties iš dalies patvirtina ir jo 2025 m. sausio 31 d. teismo posėdžio metu duotas sutikimas mokėti nepilnamečiam vaikui po 250 Eur per mėnesį. Šiuo atveju akivaizdu, kad atsakovo turimi ir vykdomi įsipareigojimai (306,05 Eur pagal antstolio patvarkymą, 604 Eur pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 26 d. sprendimą, 200 Eur būsto paskola) viršija jo teismui deklaruotas gaunamas pajamas (900 Eur darbo užmokestį). Atsakovas nenurodė iš kokių pajamų ketino mokėti 2025 m. sausio 31 d. teismo posėdžio metu nurodytą išlaikymo dydį, t. y. 250 Eur per mėnesį. Be to, kaip teisingai nurodė ir ieškovė apeliaciniame skunde, atsakovas jokių duomenų, kad jam skolas mokėti ir paskolą padengti padeda kiti asmenys, nepateikė.

56. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas nurodyta ir nustatyta nutarties 54–55 punktuose, sprendžia, kad byloje nėra nustatyta objektyvių aplinkybių, patvirtinančių, kad iš atsakovo išlaikymas nepilnamečiam vaikui turėtų būti priteistas mažesnis nei pusė MMA, galiojusios ieškinio pateikimo metu, sumos, t. y. mažiau nei 354 Eur.

57. Nagrinėjamu atveju ieškovės atstovė advokatė 2025 m. sausio 31 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė gauna J. K. tam tikrą išmoką vaikui iš valstybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas vaiko poreikių sumą, nepagrįstai išskaičiavo 120 Eur iš vaiko poreikius tenkinančios sumos.

58. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

59. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta anksčiau, ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma neviršija pusės 2024 m. galiojusios MMA dydžio. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties. Dėl to teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo daryti išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis neleidžia vykdyti jam savo pareigos teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui visa apimtimi. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo mažinti iš atsakovo priteistinos išlaikymo sumos valstybės mokama išmokų suma. Pažymėtina, kad tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti.

60. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas nurodyta ir nustatyta anksčiau, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio padidinimo, neteisingai įvertino nepilnamečio vaiko poreikius, taip pat neteisingai įvertino atsakovo turtinę padėtį ir jo galimybes mokėti ieškovės prašomą išlaikymo dydį. Nustačius, kad nepilnamečio sūnaus poreikius tenkinanti suma yra 709 Eur per mėnesį, nenustačius pagrindų tėvų išlaikymo pareigą paskirstyti nelygiomis dalimis, taip pat nenustačius aplinkybių, kad atsakovo turtinė padėtis neleistų vykdyti jam savo pareigos teikti išlaikymą vaikui visa apimtimi, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo dydžio padidinimo keistina, padidinant iš atsakovo priteistą nepilnamečiam sūnui išlaikymo dydį nuo 250 Eur per mėnesį iki 354 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

61. Ieškiniu ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 3 861 Eur išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus

62. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovės reikalavimą atmetė, nurodydamas, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovas teikė sprendimu jam priteistą išlaikymą, šiuo metu yra išieškomas iš jo įsiskolinimas, todėl negalima teigti, kad jis nevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Be to, pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji viena dengė vaiko poreikių išlaidas, atgręžtinio reikalavimo šioje byloje nepareiškė.

63. Ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Nurodo, kad šalių nepilnamečiam vaikui jau seniai nepakako atsakovo mokamo išlaikymo. Ieškovė teigia, kad ji vaiką išlaikė viena, t. y. vykdė prievolę už atsakovą ir dėl to susidarė 3 861 Eur įsiskolinimas, kurį prašo priteisti.

64. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus bei šalių (jų atstovų) teiktus paaiškinimus 2025 m. sausio 31 d. teismo posėdžio metu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo.

65. Visų pirma, pagal kasacinio teismo praktiką, pasikeitus vaiko poreikiams ar atsiradus kitam pagrindui pakeisti vaikui priteisto išlaikymo dydį, vaiko išlaikymo lėšas tvarkantis asmuo turi apie tai informuoti kitą išlaikymą teikiantį asmenį. Pastarajam turint galimybių teikti didesnį išlaikymą, jei jo padidinimo reikalaujama pagrįstai, nuo šio momento atsiranda atitinkama pareiga išlaikymą padidinti (CK 3.200 straipsnis). Todėl tuo atveju, kai išlaikymą privalantis mokėti asmuo nevykdo pareigos mokėti didesnio išlaikymo dėl pasikeitusių aplinkybių, padidintas išlaikymas (išlaikymo įsiskolinimas padidinto išlaikymo apimtyje) iš atsakovo gali būti priteisiamas būtent nuo šios datos, o ne nuo kreipimosi į teismą dienos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).

66. Nagrinėjamu atveju ieškovės atstovė advokatė 2025 m. sausio 31 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė nesikreipė į atsakovą dėl vaiko padidėjusių poreikių, neinformavo jo apie pasikeitusios vaiko poreikius. Byloje esantys duomenys, t. y. 2024 m. balandžio 11 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, patvirtina, kad tarp šalių privaloma mediacija neįvyko, nes nebuvo gautas atsakovo (ne)sutikimas dėl privalomos mediacijos. Taigi, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo padaryti išvadą, kad ieškovė informavo atsakovą, jog pasikeitus vaiko poreikiams reikalingas didesnis išlaikymas, anksčiau nei pateikdama ieškinį teismui. Vien ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas atmesti ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo.

67. Antra, CPK 279 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu, įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui, kuriuo priteistos periodinės išmokos, iš esmės pasikeičia aplinkybės, turinčios įtakos išmokų dydžiui ar jų trukmei nustatyti, tai kiekviena šalis turi teisę, pareikšdama naują ieškinį, reikalauti pakeisti išmokų dydį bei terminus. Kaip minėta anksčiau, teismo sprendimu priteistos vaiko išlaikymo prievolės pakeitimo galimybę tiesiogiai nustato CK 3.201 straipsnis. Kasacinio teismo praktikoje vienareikšmiškai pripažįstama, kad teismų procesiniai sprendimai dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo yra priskirtini tiems procesiniams sprendimams, kurie pasižymi res judicata galios neįgijimo ypatumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 34 punktas). Kita vertus, kaip yra nurodęs kasacinis teismas, šis ypatumas nereiškia, kad toks procesinis sprendimas neturi privalomosios galios. Kol nepriimtas naujas teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, galioja tas teismo sprendimas, kuriuo išlaikymas priteistas. Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, asmens prievolė, nustatyta pirmiau priimtu teismo sprendimu, modifikuojama, o šio pakeitimo pagrindas – naujas teismo sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

68. Taigi, kol nepriimtas naujas teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, galioja tas teismo sprendimas, kuriuo išlaikymas priteistas. Atsakovas nepilnamečiam vaikui teikė 2013 m. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu priteistą išlaikymą, susidaręs išlaikymo įsiskolinimas yra iš jo išieškomas, todėl negalima teigti, kad atsakovas nevykdė jam teismo sprendimu nustatytos pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką. Nenustačius, kad atsakovas nevykdė pareigos išlaikyti vaiką, nėra teisinio pagrindo konstatuoti išlaikymo įsiskolinimo faktą.

69. Aptartų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino patikslinto ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo už trejus metus priteisimo iš atsakovo.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

70. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai laikytini neaktualiais ir neturinčiais esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

71. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas nurodyta anksčiau, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, padidinant iš atsakovo priteistiną nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydį iki 354 Eur per mėnesį sumos, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Kita skundžiamo sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo

72. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas, bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

73. Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies ir pakeitus ginčijamą sprendimą, yra pagrindas perskirstyti šalių pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

74. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė turėjo 1 097,48 Eur teisinės pagalbos ir kitų pagrįstų išlaidų, o atsakovas – 968 Eur.

75. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju patenkinta 50 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų, ši dalis apskaičiuojama taip: ((100 proc. (reikalavimas dėl išlaikymo padidinimo patenkintas visiškai) + 0 proc. (reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo atmestas))/2).

76. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistinas 548,74 Eur (1 097,48 Eur x 50 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, o atsakovui iš ieškovės – 484 Eur (968 Eur x 50 proc.). Minėtas sumas įskaičius, ieškovei iš atsakovo priteistinas 64,74 Eur (548,74 Eur – 484 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

77. Iš atsakovo proporcingai tenkintų patikslinto ieškinio reikalavimų daliai (išlaikymas padidintas nuo 145 Eur sumos iki 354 Eur sumos) priteistinas žyminis mokestis valstybei, t. y. 56 Eur (CPK 96 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

78. Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytą iš atsakovo priteistino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį, ieškovė įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, proporcingai patenkintai apeliacinio skundo daliai, atsakovas – atmestai.

79. Ieškovė pateikė įrodymus, kad už apeliacinį skundą sumokėjo 1 200 Eur atstovavimo išlaidų. Atsakovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė įrodymų, patvirtinančių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

80. Nustačius, kad patenkinta apeliacinio skundo dalis sudaro 50 proc., ieškovei iš atsakovo priteistinas 600 Eur (1 200 Eur x 50 proc./100 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas. Taip pat valstybei iš atsakovo priteistinas 56 Eur (209 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) už apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis (CPK 96 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 18 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-14416-512/2013, dalį ir priteisti iš atsakovo M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 354 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos (2024 m. spalio 28 d.) iki vaiko pilnametystės. Priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovei V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 64,74 Eur (šešiasdešimt keturis eurus ir 74 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovo M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 56 Eur (penkiasdešimt šešių eurų) žyminį mokestį, sumokant jį į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.“

Priteisti ieškovei V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš atsakovo M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 56 Eur žyminį mokestį, sumokant jį į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas BurzdikasJurgita SujetienėAgnė Vyliaudaitė