Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Ž. ieškinį atsakovui M. Ž. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

8. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka bendru sutuoktinių sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios sąlygomis šalys susitarė, kad santuokos metu įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis butas, adresu (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka atsakovui M. Ž., taip pat susitarė, kad ieškovė ir atsakovas lieka solidariai atsakingi kreditoriui Luminor Bank AS (buvęs pavadinimas Nordea Bank Finland Plc) pagal 2011 m. spalio 20 d. Būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigoja prieš ieškovę asmeniškai įvykdyti įsipareigojimus kreditoriui pagal 2011 m. spalio 20 d. Būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. grąžinti visą kreditą pagal kreditavimo sutartyje nustatytas sąlygas ir terminus, tuo tarpu atsakovui nevykdant įsipareigojimo asmeniškai grąžinti skolą bankui pagal Būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), visos ieškovės išlaidos, susijusios su minėtos sutarties vykdymu, pripažįstamos ieškovės nuostoliais, kuriuos pilnai privalo atlyginti atsakovas M. Ž.. Iš Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus 2023 m. rugsėjo 28 d. pažymos Nr. K2.15-L305/2135 ir 2024 m. gegužės 30 d. teismui pateiktų duomenų (įmokų už paskolą sąrašo) (reg. Nr. DOK-26615) matyti, kad mokėjimai už kreditą buvo atliekami iš ieškovei priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Pareikštu ieškiniu ieškovė, įvykdžiusi solidariąją prievolę kreditoriui Luminor Bank AS pagal 2011 m. spalio 20 d. Būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) mokėti įmokas kredito, palūkanų dengimui laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2023 m. spalio 31 d., prašo regreso tvarka priteisti iš buvusio sutuoktinio - atsakovo kaip bendraskolio jos sumokėtą sumą.

Dėl skolos priteisimo

9. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 7 dalis). Tačiau toks vieno skolininko atsiskaitymas su kreditoriumi nereiškia, kad kiti skolininkai apskritai atleidžiami nuo prievolės vykdymo. Įstatymas numato, jog solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Tai, ko vienas iš bendraskolių dėl savo nemokumo nesumoka solidariąją pareigą įvykdžiusiam skolininkui, turi padengti lygiomis dalimis kiti bendraskoliai, išskyrus atvejus, kai jų skolos dalys nelygios (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018, 33 punktas; 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77-684/2021). Prievolę pradiniam kreditoriui įvykdžiusiam bendraskoliui pereina reikalavimo teisė, jis perima kreditoriaus teises ir įgyja teisę pareikšti reikalavimą kitiems bendraskoliams. Bendraskoliui reikalavimas pereina regreso tvarka pagal įstatymą (CK 6.114 straipsnio 3 punktas – kai asmuo įvykdo prievolę, kurią jis turėjo vykdyti su kitais skolininkais), todėl nereikalingi papildomi bendraskolių susitarimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264-248/2018, 23 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo metu patvirtinus šalių susitarimą dėl šalių turto – buto, adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo ir atsakovui palikus visą nekilnojamąjį turtą (butą), kartu buvo patvirtintas ir susitarimas, kuriuo šalys išsprendė jų kaip solidariųjų skolininkų tarpusavio atsiskaitymo klausimą taip, kad atsakovas, gavęs visą nekilnojamąjį turtą natūra, prisiėmė prievolę mokėti įmokas bankui pagal kredito sutartį ir netenka teisės regreso tvarka reikalauti sumokėtos skolos dalies iš kito solidariojo skolininko – ieškovės. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2023 m. spalio 31 d. ieškovė atliko mokėjimus ir tokiu būdu savo asmeninėmis lėšomis vykdė solidarią prievolę kreditoriui Luminor Bank AS mokėti įmokas kredito, palūkanų dengimui, taip pat mokėjo delspinigius (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, bei į aplinkybę, kad teismo sprendimu yra patvirtintas šalių susitarimas dėl solidariosios prievolės vykdymo tvarkos, pagal kurią vidiniuose tarpusavio santykiuose ieškovei neliko prievolės mokėti kredito įmokų, ieškovė CK 6.9 straipsnio pagrindu įgijo teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo padengti visas sumas, kurias ji sumokėjo vykdydama solidariąją prievolę pagal būsto kredito sutartį. Esant tokioms aplinkybėms, bei įvertinus tai, kad atsakovas neginčija patikslintos 4 181,85 Eur dydžio reikalavimo sumos, ieškovės regresinis reikalavimas atsakovui, įvykdžius solidariąją prievolę kreditoriui Luminor Bank AS pagal 2011 m. spalio 20 d. Būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), yra pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistina 4 181,85 Eur skola (CK 6.9 straipsnio 1 dalis, CPK 268 straipsnio 5 dalis).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

11. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal kasacinio teismo praktiką, šios palūkanos priskiriamos kompensuojamosioms palūkanoms. Jos skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir dėl to privalo mokėti įstatymo nustatytas palūkanas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-313/2024 47 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kadangi atsakovas nevykdė piniginės prievolės, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš jo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. lapkričio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

12. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 93 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Teismas, nustatęs, kad šalis neargumentuotai atsisakė pasinaudoti privalomąja mediacija arba prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai, arba nesąžiningai naudojosi mediacija, arba mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus, taip pat gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

13. Ieškovė pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 136 Eur žyminis mokestis, 1 210 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovas prašo nepriteisti ieškovei jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

14. Nesutiktina su atsakovo pozicija, kad ieškovei nebuvo būtinybės kreiptis į teismą, nes atsakovas sutiko su ieškovės pretenzija dėl susidariusio įsiskolinimo, neginčijo joje nurodyto skolos dydžio, todėl bylinėjimosi išlaidų susidarymą lėmė pačios ieškovės elgesys (nepakankamas bendradarbiavimas). Vertinant šalių procesinį elgesį ir sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, bylos duomenimis matyti, kad atsakovas (jo atstovas), atsakydamas į ieškovės pretenziją, nurodė, kad skolą (6 000 Eur) už kredito mokėjimą siūlo padengti per 36 mėnesių laikotarpį. Ieškovė (jos atstovė) tiek atsakydama į atsakovo atsakymą, tiek bylos nagrinėjimo metu su skolos išdėstymu nurodytam terminui nesutiko, teigė galinti sutikti su skolos išdėstymu iki 6 mėnesių terminui, kas yra 6 kartus trumpesnis terminas nei atsakovas siūlė iki ieškovei kreipiantis į teismą, ir 4 kartus trumpesnis terminas, nei bylos nagrinėjimo metu prašė nustatyti atsakovas, todėl ieškovei neliko nieko kito, kaip kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo. Taigi pripažintina, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidos iš esmės buvo nulemtos tos aplinkybės, kad atsakovas yra skolingas ieškovei ir geranoriškai iki bylos iškėlimo įsiskolinimo nepadengė bei nepateikė pasiūlymo dėl skolos mokėjimo tokiomis dalimis, kurios atitiktų lygiateisiškumo principą ir nepažeistų ieškovės interesų. Iš esmės dėl šios aplinkybės turėjo iki galo vykti teisminis procesas, kuris turėjo būti baigtas teismui bylą išnagrinėjant iš esmės ir priimant sprendimą dėl skolos priteisimo. Taigi nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovės netinkamo procesinio elgesio. Be to, teismui 2024 m. sausio 16 d. pranešimu išaiškinus, kad atstovė pagal notaro patvirtintą įgaliojimą, neturinti aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo ir nesanti artima giminaitė, negali būti ieškovės atstovė teisme, ieškovė 2024 m. vasario 2 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokate, atstovavimo bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos dėl susipažinimo su bylos duomenimis, ieškovės atstovavimo parengiamuosiuose teismo posėdžiuose ir teismo posėdyje, atstovavimo tariantis dėl taikos sutarties, kitų procesinių dokumentų teismui teikimo, dokumentų vertimo į valstybinę kalbą. Poreikis ieškovei teikti papildomus procesinius dokumentus ir rinkti papildomus įrodymus iš esmės buvo nulemtas atsakovo procesiniuose dokumentuose pateiktų prašymų ir argumentų: atsakovui atsiliepime į ieškinį pateikus prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo 24 mėnesių terminui, ieškovė pateikė nuomonę dėl šio prašymo, rinko papildomus įrodymus, siekdama įrodyti tokio prašymo nepagrįstumą ir t. t., atsakovui atsiliepime į ieškinį argumentuojant, kad tarp Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus 2023 m. rugsėjo 28 d. pažymoje Nr. K2.15-L305/2135 nurodytų mokėjimų už kreditą laikotarpių, sumokėtų sumų ir ieškovės ieškiniu reikalaujamos sumos yra neatitikimų, ieškovė pateikė detalius prieštaravimus (skaičiavimus) šiems atsakovo argumentams paneigti ir kt. Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė yra kalta dėl proceso ir neatlyginti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, galimas advokato darbo ir laiko sąnaudas, sprendžia, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams, atitinka realumo ir būtinumo kriterijus, yra pagrįstos (CPK 98 straipsnis).

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

17. CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Taigi, klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo išdėstymo būtinumą.

18. Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodo, kad nevykdė šalių sudaryto susitarimo ir nemokėjo kreditoriui kredito įmokų, nes buvo susidūręs su finansiniais sunkumais, šiuo metu taip pat negali iš karto padengti viso susidariusio įsiskolinimo, nes iš gaunamų pajamų turi teikti išlaikymą dviem nepilnamečiams vaikams, taip pat dengti susidariusį išlaikymo įsiskolinimą šalių bendram nepilnamečiam vaikui. Atsakovas prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą 24 mėnesių terminui grindžia sunkia finansine būkle. Pažymėtina, kad vien sunki finansinė padėtis savaime nėra pakankamas pagrindas nukrypti nuo bendrosios teismo sprendimo įvykdymo tvarkos (kuo greičiau ir ekonomiškiau įvykdyti sprendimą). Kiekvienu atveju, be kita ko, turi būti atsižvelgta ir į kitos šalies interesus ir į pagrindinius civilinės teisės principus.

19. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad skolos išdėstymas 24 mėnesių laikotarpiui suteiktų nepagrįstą pranašumą atsakovui ir nebūtų išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis matyti, kad skola susidarė per 10 metų laikotarpį, iki ieškovės kreipimosi į teismą atsakovas nė dalies skolos nesumokėjo, nors apie sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių prisiimtą pareigą kompensuoti ieškovei jos būsto kredito įmokų dengimui atliktus mokėjimus turėjo būti žinoma. Vertinant šalių turtinę padėtį matyti, kad šalys turi bendrą išlaikytinį nepilnametį sūnų E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), taip pat kiekviena iš šalių turi dar po vieną nepilnametį vaiką: ieškovė turi nepilnametį sūnų R. Z., gim. (duomenys neskelbtini) (el. b. failas 1, 159-161 psl.), atsakovas turi nepilnametę dukrą D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) (el. b. failas 2, 64-72 psl.). Ieškovės gaunamas pajamas sudaro apie 1 200 Eur per mėnesį (el. b. failas 1, 164-171 psl.), taip pat ieškovė turi kreditorinių įsipareigojimų – moka būsto paskolą, atsakovas gauna apie 900 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį (el. b. failas 1, 148 psl.), nurodo, kad kredito įmokas už būsto kreditą moka brolis, kuris gyvena bute. Iš nurodytų aplinkybių nėra pagrindo padaryti išvadą, kad ieškovės finansinė padėtis yra ženkliai geresnė nei atsakovo ir kad teismo sprendimo įvykdymo išdėstytas atsakovo prašomam terminui jos turtinių teisių esmingai nepažeistų. Teismo vertinimu, atsakovo siekis per 24 mėnesių terminą įvykdyti teismo sprendimą, šioje konkrečioje situacijoje vertintinas kaip pernelyg ilgas ir nepagrįstas, nepagrįstai pažeistų šalių interesų pusiausvyrą atsakovo naudai, būtų pažeisti ieškovės teisėti lūkesčiai per trumpiausią laiką atgauti priteistą skolą, minėta, susidariusią per 10 metų laikotarpį, taip pat šalių lygiateisiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus, gali ieškoti papildomo pajamų šaltinio ar finansavimo šaltinio (skolintis ir kt.).

20. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, siekiant atsakovui sudaryti galimybę realiai įvykdyti savo prievolę ieškovei ir užtikrinti šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimą, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas atsakovo prašymą tenkinti iš dalies, ieškovei priteistos sumos ir 5 procentų metinių palūkanų mokėjimą išdėstant 9 mėnesių terminui. Todėl 5 527,85 Eur (4 181,85 Eur skola + 1 346 Eur bylinėjimosi išlaidos) įsiskolinimo ir 5 procentų metinių palūkanų ieškovei mokėjimas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, išdėstytinas 9 mėnesių laikotarpiui – 8 mėnesius sumokant po 610 Eur, o 9 mėnesį – 647,85 Eur ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, įmokas mokant iki paskutinės kiekvieno mėnesio dienos (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, 284 straipsnis).

21. Siekiant apsaugoti teisėtus ieškovės interesus, nustatoma, kad atsakovui nesumokėjus nors vieno iš išdėstytų mokėjimų laiku, ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti visą nesumokėtos skolos dalį, neatsižvelgiant į skolos išdėstymą dalimis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo M. Ž. 4 181,85 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 4 181,85 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. lapkričio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 346 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovei V. Ž..

Iš atsakovo M. Ž. priteistos 5 527,85 Eur sumos mokėjimą išdėstyti 9 (devynių) mėnesių terminui, įpareigojant atsakovą M. Ž. kiekvieną mėnesį iki mėnesio paskutinės dienos sumokėti ieškovei V. Ž.:

– 8 (aštuonis) mėnesius – po 610 Eur skolos ir bylinėjimosi išlaidų;

– 9 (devintą) paskutinį mokėjimo mėnesį – likusią sumokėti 647,85 Eur skolos ir bylinėjimosi išlaidų dalį, ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 4 181,85 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. lapkričio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nustatyti, kad atsakovui M. Ž. nesumokėjus nors vieno iš išdėstytų mokėjimų laiku, ieškovė V. Ž. turi teisę pradėti priverstinio išieškojimo procedūrą nesumokėtų įmokų daliai, neatsižvelgiant į skolos išdėstymą dalimis.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.