Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei J. B., atsakovui M. Ž., jo atstovui advokato padėjėjui P. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Ž. ieškinį atsakovui M. Ž. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pastaruosius trejus atsakovo mokėto išlaikymo sūnaus poreikiams tenkinti nepakako, nors priteistas išlaikymas ir buvo indeksuojamas LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Viso per paskutiniuosius trejus metus, skaičiuojamus iki ieškinio teismui pateikimo dienos, susidarė 3861 Eur nepakankamai teikto išlaikymo įsiskolinimas.

Teismo posėdyje ieškovė, jos atstovė ieškinį palaikė, prašė tenkinti.

Atsakovas, jo atstovas sutinka priteisto išlaikymo sumą padidinti iki 250 Eur per mėnesį, kitoje dalyje prašo ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipedos miesto apylinkes teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilineje byloje Nr. Nr.2-14416-512/2013, nutrauke ieškoves ir atsakovo santuoką ir nustatė (duomenys neskelbtini) gimusio sunaus E. Ž. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisė iš atsakovo išlaikymą vaikui iki jo pilnametystės periodinemis išmokomis po 500 litų (144,81 Eur) kas mėnesį, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir paskyrė ieskovę sūnui mokamo išlaikymo tvarkytoja.

Ieškovė prašo padidinti nepilnamečiam vaikui priteistą išlaikymą, priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies.

Dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo

Įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis); 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Taigi, teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams. Išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e3K-3-37-687/2018 22, 23 punktus).

Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi, kiekvienu atveju sprendžiant, ar vaiko poreikiai padidėjo, turi būti vertinamos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (pvz., dėl ligos reikalingos papildomos sveikatos paslaugos, būtinos papildomos išlaidos ugdymui, pomėgiams ir pan.).

Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti.

Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl kasatorius turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

Ieškovė būtinumu didinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Taip pat jos pateiktu vaiko išlaikymui patiriamų išlaidų paskaičiavimu.

Nagrinėjamu atveju išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis nustatytas (duomenys neskelbtini)teismo sprendimu. Šiuo metu nuo sprendimo priėmimo praėjo daugiau kaip 11 metų.

Ieškovė nurodė, kad vaikui per mėnesį išlaikyti reikalinga apie 710 Eur, todėl iš atsakovo priteistą išlaikymo dydį reikalinga padidinti iki 354 Eur per mėnesį.

Vienas iš ieškovės nurodytų vaiko poreikių – išlaidos už ieškovės mokamą, jos vardu registruoto, būsto paskolą. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog išlaikymo bylose grindžiamas būsto kreditas ir grąžinamos periodinės įmokos reiškia asmens nekilnojamojo turto įgijimą arba jo gausinimą bei tokio asmens turtinės padėties gerėjimą, tokios išlaidos nepriskiriamos prie nepilnamečių vaikų poreikių išlaikymo išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2016; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1485-855/2019; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2307-864/2019 ir pan.). Pirmiausia paminėtina, kad už gautą kreditą ieškovė įgijo butą savo, o ne vaiko, asmeninėn nuosavybėn. Kredito sutartis sudaryta ieškovės vardu ir vaikas neturi pareigos mokėti kredito įmokų. Teismo vertinimu, būsto kredito išlaidos vertinamos kaip ieškovės finansiniai įsipareigojimai, o ne vaiko būtinosios išlaidos. Aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-7-24/2013; 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-687/2018, 32 punktas). Būsto kredito įsipareigojimai ir vienos iš šalių sprendimas įsigyti būstą su paskola negali būti pagrindas išlaikymo dydžiui vaikui didinti. Teismas šioje byloje laikosi tokio paties vertinimo (praktikos) ir nemato pagrindo daryti išvados, jog atsakovas turi mokėti (įskaitant į vaiko poreikius) ieškovės paimto būsto paskolos įmokas už ieškovei priklausantį būstą. Ieškovės asmeniniai kreditoriniai įsipareigojimai negali būti dalinai perkeliami mokėti šalių vaiko tėvui, kaip vaikų poreikiai.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė patvirtino, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) gauna išmoką vaiko išlaikymui (šiuo metu apie 120 Eur). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas).

Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į pačios ieškovės pateiktą vaiko poreikių vertinimo lentelę laikytina, kad sūnaus išlaikymui yra reikalinga 500 Eur per mėnesį suma.

Vertinant šalių turtinę padėtį nustatyta, kad ieškovės pajamos yra apie 1200 Eur per mėnesį. Taip pat turi ne tik bendrą su atsakovu nepilnametį vaiką, tačiau ir dar vieną nepilnametį vaiką, gim. (duomenys neskelbtini), įsigijo nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini).

Atsakovo darbo užmokestis sudaro apie 900 Eur atskaičius mokesčius. Iš šios sumos, daugiau nei 306 Eur darbdavys perveda antstoliui pagal ieskoves pateiktą teismo vykdomąjį raštą. Atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką - D. Ž., gim. (duomenys neskebtini), kurios gyvenamoji vieta nustatyta su juo, vaiko motina išlaikymo neteikia.

Šios aplinkybės taip pat yra svarbios nustatant iš atsakovo priteistino išlaikymo vaikui dydį.

Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į vaiko poreikius, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad tik ieškovė tenkina kasdienius vaikų poreikius, į teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, taip pat laikantis teismų praktikos, į valstybės teikiamą išmoką vaikui, ieškovės ieškinys dėl vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ((duomenys neskelbtini) straipsnis, 185 straipsnis, CK 3.201 straipsnis, 3.208 straipsnis). Teismo įsitikinimu, tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus ir turtinę padėtį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaikų išlaikymui ir daugiau lėšų.

Šalims išlieka teisė kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovė nurodo, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių. Prašo iš atsakovo priteisti sūnui nepilnai teikto išlaikymo įsiskolinimą 3861 Eur už 3 metus.

Vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šiose nuostatose įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tai reiškia, kad momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas.

Esminis kriterijus, sprendžiant dėl išlaikymo įsiskolinimo, yra tai, ar tėvas (motina) išlaikymą vaikui teikė, o ne tai, kada vaikui atstovaujantis asmuo ar vaikas kreipėsi dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo.

Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių.

Tačiau kai vienas iš tėvų nevykdo vaiko (vaikų) išlaikymo prievolės, tačiau ją visa apimtimi vykdo kitas iš tėvų, išlaikymo prievolės asmeninis pobūdis ir neperleidžiamumo savybė negali būti kliūtis konstatuoti, kad faktiškai išlaikymą už abu tėvus teikė tik vienas iš tėvų, ir pripažinti šiam teisę į turėtų išlaidų atlyginimą. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį. Reikalavimo teisių prisiteisti už kitą iš tėvų teiktą išlaikymą įgijimui netrukdo asmeninis išlaikymo prievolės pobūdis, nes abu tėvai turi tapačią bendrą prievolę išlaikyti vaiką ir šios prievolės asmeniškumas nepaneigiamas vienam iš tėvų bendros prievolės kontekste įgyjant kompensacinės paskirties atgręžtinį reikalavimą į įsiskolinusį vieną iš tėvų.

Kai vienas iš tėvų teikia visišką išlaikymą vaikui iš asmeninio turto už abu tėvus, tai jis įgyja teisę į teikto išlaikymo atlyginimą, bet išlaikymo prievolė vaikui laikoma tinkamai įvykdyta.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2021 metais atsakovas vaiko išlaikymui mokėjo po 159 Eur per mėn.; 2022 metais – už sausio mėn. sumokėjo 159 Eur ir kitus 11 mėnesių mokėjo po 176 Eur per mėn.; 2023 metais – už sausio mėn. sumokėjo 176 Eur ir kitus 11 mėnesių mokėjo po 215 Eur per mėn.; už 2024 m. sausio mėn. sumokėjo 215 Eur ir kitus 11 mėnesių mokėjo po 218 Eur per mėn. Taigi, atsakovas teismo sprendimu priteistą išlaikymą teikė, išlaikymo įsiskolinimas (apie 87 Eur per mėnesį) yra iš jo išieškomas, todėl negalima teigti, jog jis nevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką.

Ieškovė V. Ž. nepateikė įrodymų, kad ji viena dengė vaiko poreikių išlaidas ir atgręžtinio reikalavimo šioje byloje nepateikė, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė turėjo 1097,48 Eur teisinės pagalbos ir kitų pagrįstų išlaidų, nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl išlaikymo padidinimo ji atleista.

Ieškovė reiškė reikalavimą dėl priteisto išlaikymo padidinimo nuo 145 Eur iki 354 Eur. Reikalavimas patenkintas 41 proc. (išlaikymo suma atitinkamai padidinta 105 Eur). Todėl iš atsakovo priteistina 450 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei.

Proporcingai atmestų reikalavimų daliai (59 proc.) iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovui – 571 Eur.

Iš atsakovo proporcingai tenkintų ieškinio reikalavimų daliai (išlaikymas padidintas 105 Eur) priteistinos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis valstybei) 28 Eur (105 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.), nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 96 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 93, 96, 259, 263-265, 268, 270, 279, straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti (duomenys neskelbtini )Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-14416-512/2013, dalyje dėl nepilnamečio vaiko E. Ž. išlaikymo ir nustatytą išlaikymą padidinti - nepilnamečio vaiko E. Ž. išlaikymui iš atsakovo M. Ž. priteisti po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) per mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos – 2024 m. spalio 28 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš M. Ž. 450 Eur bylinėjimosi išlaidų V. Ž..

Priteisti iš V. Ž. 571 Eur bylinėjimosi išlaidų M. Ž..

Priteisti iš M. Ž. 28 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.