Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei UAB „Costo“ dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus darbo ginčų komisijos 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. DGKS-5303, kuriuo atsakovei priteistas 1 311,71 Eur nepanaudotas avansas, ir priimti sprendimą netenkinti UAB „Costo“ prašymo, taip pat priteisti valstybei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad ne jis skolingas atsakovei, o atsakovė skolinga jam, nes jis 2016 m. gegužės 23 d. kasos išlaidų orderio Nr. KA-64, kuriuo jam išmokėta 1 500,00 Eur, nepasirašė ir šios sumos negavo, taip pat negavo 692,00 Eur avanso, pervesto 2016 m. gegužės 27 d. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovės pervesta 700,00 Eur suma buvo skirta automobilio remontui, kuris buvo atliekamas Soling mieste Vokietijoje, todėl negalėjo būti užskaityta kaip avansas. Ieškovas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus darbo ginčų komisijai 2016 m. rugpjūčio 30 d. priimant sprendimą Nr. DGKS-3779 atsakovė nurodė, kad ieškovas jai skolingas tik 910,11 Eur.Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad visus argumentus yra išdėsčiusi ieškinyje darbo ginčų komisijai ir jai yra pateikusi visus įrodymus. Atsakovė nurodė, kad visiškai sutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu bei jame išdėstytais motyvais.Ieškovo V. J. atstovė advokatė Irina Petkienė teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti visiškai. Atsakovė paaiškino, kad ieškovas grįžo iš reiso 2016 m. gegužės 16 d., nebeketino dirbti ir apie tai pranešė darbdaviui, tačiau kodėl darbo santykių darbdavys nutraukė, nežino. Atstovė paaiškino, kad ieškovas 2016 m. gegužės 23 d. iš darbdavio pinigų negavo, o galėjo pasirašyti ant tuščio kasos pajamų orderio. Atstovė nurodė, kad tokių didelių sumų darbdavys ieškovui niekada nemokėjo. Atstovė taip pat nurodė, kad darbdavys pervedė 700,00 Eur, kuriuos ieškovas sumokėjo už automobilio remontą, tačiau dokumentų, patirtinančių automobilio remonto darbų atlikimą ir sumokėjimą už juos, negali pateikti, tačiau, atstovės nuomone, ieškovo pateiktas sąskaitos išrašas patvirtina, kad 650,00 Eur buvo panaudota automobilio remontui Soling mieste, Vokietijoje. Atsakovės atstovas advokatas Muradas Bakanas teismo posėdžio metu prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atstovas nurodė, kad ieškovas pasirašė kasos išlaidų orderį, o įrodymų, kad parašas suklastotas arba kad pinigų negavo, nėra, todėl akivaizdu, kad ieškovas gavo 1 500,00 Eur sumą. Atstovo teigimu, nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad 700,00 Eur išleisti automobilio remontui. Atstovas nurodė, kad 692,00 Eur buvo pervesti ne tiesiogiai ieškovui, o per atskaitingą asmenį A. B.. Atstovas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus darbo ginčų komisijos 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. DGKS-3779 buvo sprendžiamas darbdavio atlikto įskaitymo teisėtumo klausimas, todėl 910,11 Eur suma buvo nurodyta, nes buvo atliktas 401,60 Eur darbdavio skolos darbuotojui įskaitymas į 1 311,71 Eur darbuotojo skolą darbdaviui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Dėl visiškos materialinės atsakomybės taikymo sąlygų

Darbuotojo materialinė atsakomybė darbo teisėje suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus darbuotojui nustatytas pareigas. Ji atsiranda esant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 246 straipsnyje nustatytoms sąlygoms. Šios atsakomybės tikslas – atlyginti darbdaviui padarytą turtinę (tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos) ir neturtinę žalą (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 250, 257 straipsniai).Lietuvos Respublikos darbo kodekso 253 straipsnyje pateikiamas pavyzdinis darbuotojo materialinės atsakomybės atvejų sąrašas. Pagal jį darbuotojas privalo atlyginti materialią žalą, atsiradusią, be kita ko, dėl turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo).Darbuotojų materialinė atsakomybė būna dviejų rūšių: ribotoji ir visiška. Ribotoji darbuotojų materialinė atsakomybė įtvirtinta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 254 straipsnyje ir, jai esant, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio. Visiškos materialinės atsakomybės atvejai nustatyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 255 straipsnyje, kurio 3 punkte įtvirtinta darbuotojo pareiga atlyginti visą žalą, jei ji padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Nagrinėjamu atveju darbuotojas ieškovas V. J. pagal 2015 m. rugpjūčio 12 d. darbo sutartį dirbo UAB „Costo“ vairuotoju-ekspeditoriumi ir su juo 2015 m. rugpjūčio 12 d. buvo sudaryta sutartis dėl darbuotojo individualios visiškos materialinės atsakomybės. Pažymėtina, kad, sprendžiant dėl materialinės atsakomybės taikymo darbuotojams, su kuriais sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, be materialinės atsakomybės sąlygų, nurodytų Lietuvos Respublikos darbo kodekso 246 straipsnyje, būtina patikrinti, ar visiškos materialinės atsakomybės sutartis yra sudaryta laikantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 256 straipsnio reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-445-248/2016). Aiškinant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 256 straipsnio 1 dalį kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad tam, jog darbuotojas privalėtų atsakyti materialiai, visiškos materialinės atsakomybės sutartyje turi būti aiškiai ir darbuotojui suprantamai nustatyta, už ką darbuotojas yra atsakingas, kokių materialinių vertybių praradimas ar sužalojimas suponuoja darbuotojo pareigą visiškai atlyginti darbdaviui atsiradusią žalą. Kita vertus, visiškos materialinės atsakomybės sutartyje paprastai nereikia konkrečiai išvardyti materialinių vertybių, juolab kad, esant materialinių vertybių judėjimui, sutartyje praktiškai užfiksuoti to gali būti net neįmanoma. Atitinkamais atvejais konkrečioje sutartyje darbuotojo įsipareigojimas darbdaviui visiškai materialiai atsakyti gali būti išreikštas apibendrintai, svarbu, kad iš sutarties teksto darbuotojas aiškiai suprastų, už ką jis yra materialiai atsakingas. Darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, būtinoji atsakomybės sąlyga yra ir atitinkamų materialinių vertybių perdavimas darbuotojui, prisiimančiam atsakomybę už jų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2013; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-605-313/2015).Teismo vertinimu, ieškovas pagal savo darbo pobūdį yra tinkamas visiškos materialinės atsakomybės subjektas, t. y. jo darbas buvo tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, perdavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl to su juo galėjo būti sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Byloje taip pat nėra ginčo, kad ieškovas yra tinkamas visiškos materialinės atsakomybės subjektas, tačiau ieškovas nesutinka, kad atsakovė jam išmokėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus darbo ginčų komisijos 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. DGKS-5303 atsakovei priteistas dienpinigių ir komandiruočių išlaidų už komandiruotėse išbūtą laiką sumas, kurios nuo 2016 m. liepos 26 d. nutraukus šalių darbo santykius ieškovo nebuvo grąžintos atsakovei.Ieškovas visų pirma ginčija, kad iš atsakovės gavo 1 500,00 Eur pagal 2016 m. gegužės 23 d. kasos išlaidų orderį Nr. KA-64, nes jo nepasirašė, o jeigu ir pasirašė, tai tik ant tuščio orderio. Pažymėtina, kad pagal 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 19 punktą, jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad, nors priešinga prezumpcija šiame teisės akte neįtvirtinta, pinigų gavėjo parašas prie gautų sumų yra pakankamas patvirtinimas apie pinigų gavimą. Tokiu atveju pareiga įrodyti, kad ginčijamos sumos neišmokėtos, tenka asmeniui, ginčijančiam jų gavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-248/2017).Byloje iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdybos yra gauta Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. sausio 12 d. specialisto išvada Nr. 11Š-194(16), pateikta atlikus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdybos užduotį dėl UAB „Costo“ kasos išlaidų orderių rašysenos tyrimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 05-6-00009-16. Atliekant UAB „Costo“ kasos išlaidų orderių rašysenos tyrimą, be kita ko, buvo siekiama išsiaiškinti, ar 2016 m. gegužės 23 d. kaso išlaidų orderį Nr. KA-64 pasirašė ieškovas, ar kitas asmuo. Minėta specialisto išvada dėl parašų autentiškumo patvirtina, jog tirtą buhalterinį dokumentą pasirašė ieškovas. Šią nustatytą aplinkybę vertinant kartu su kitais įrodymais (UAB „Costo“ sąskaitos 2435 atskaitingi asmenys apyvarta pagal klientus žiniaraštis už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 14 d., UAB „Costo“ 2016 m. rugsėjo 23 d. pažyma Nr. 3), yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog ginčijama 1 500,00 Eur lėšų suma pagal 2016 m. gegužės 23 d. kasos išlaidų orderį Nr. KA-64 ieškovo iš tiesų buvo gauta. Ieškovo deklaratyvūs teiginiai, kad UAB „Costo“ buvo susiklosčiusi praktika vairuotojams-ekspeditoriams pasirašinėti ant tuščių kasos išlaidų orderių minėtos aplinkybės nepaneigia, o kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad minėtos sumos ieškovas iš atsakovės negavo, ieškovas nepateikė, nors, kaip minėta, ieškovui, ginčijančiam šios sumos gavimą, tenka pareiga tokius įrodymus pateikti. Ieškovas taip pat nesutinka, kad atsakovės 2016 m. balandžio 2 d. pervesti 700,00 Eur jam buvo išmokėti kaip dienpinigių ir komandiruočių išlaidų už komandiruotėse išbūtą laiką avansas, nes, ieškovo teigimu, jis juos panaudojo atsakovės automobilio remontui Soling mieste, Vokietijoje. Byloje pateikta 2016 m. gegužės 16 d. avanso apyskaita Nr. 48 patvirtina, kad ieškovas 700,00 Eur sumą gavo ir tą patvirtino avanso apyskaitoje savo parašu. Ieškovas be atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo, iš kurio matyti, kad 2016 m. balandžio 6 d. Soling mieste, Vokietijoje bankomate buvo išgryninta 650,00 Eur suma ir tą pačią dieną už pinigų išgryninimą buvo nurašytas 13,00 Eur mokestis, kitų tiesioginių įrodymų dėl patirtų atsakovės automobilio remonto išlaidų nepateikė. Pažymėtina, kad įrodymai gali būti susiję su įrodinėjimo dalyku tiesiogiai arba netiesiogiai. Tiesioginiai įrodymai yra susiję su įrodinėjamais faktais taip, kad leidžia daryti vienareikšmę išvadą apie tai, ar įrodinėjamas faktas egzistuoja ar ne. Netiesioginiai įrodymai tokios vienareikšmės išvados padaryti neleidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2014). Nagrinėjamu atveju ieškovo pateikti netiesioginiai įrodymai (atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas) ieškovo nurodytų aplinkybių, kad 700,00 Eur buvo panaudoti atsakovės automobilio remontui, niekaip nepatvirtina. 2016 m. gegužės 16 d. avanso apyskaita Nr. 48, kurioje nurodyta 700,00 Eur suma ir kuri buvo pateikta pasirašyti ieškovui, yra įprasta, pasikartojanti, tos pačios rūšies (avansų apyskaitos), pinigų sumos joje aiškiai nurodytos, tokios rūšies dokumentai ieškovo buvo pasirašomi nuolat. Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovas turėjo suprasti 2016 m. gegužės 16 d. avanso apyskaitos Nr. 48 turinį ir pasirašymo padarinius. Todėl, teismo vertinumu, minėta ieškovo komandiruočių avanso apyskaita bei joje nurodyti duomenys patvirtina, jog jam 700,00 Eur suma buvo išmokėta kaip dienpinigiai ir komandiruotės išlaidos už komandiruotėse išbūtą laiką.Nustatyta, kad ieškovas 2016 m. vasario 26 d. prašymu paprašė atsakovės jo darbo užmokestį mokėti į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovės pateiktas atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas patvirtina, kad 2016 m. gegužės 27 d. į A. B. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė pervedė 692,00 Eur kaip avansą ieškovui. Teismo vertinumu, atsakovė tinkamai patvirtino, kad 692,00 Eur sumą ieškovui išmokėjo. Pažymėtina, kad darbuotojas, kaip darbo ginčo šalis, kuri socialiniu ir ekonominiu požiūriu darbo santykiuose vertintina kaip silpnesnė, nėra atleidžiamas nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2008; 2015 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120-687/2015). Ieškovas nurodė, kad atsakovės pervestos 692,00 Eur sumos negavo, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Ieškovo pateiktas atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 23 d. iki 2016 m. birželio 30 d., iš kurio matyti, kad 692,00 Eur suma bankiniu pavedimu į šią sąskaitą nebuvo pervesta, nepaneigia, kad atsakovė nurodytą sumą ieškovui išmokėjo per kitą asmenį. Todėl ieškovui nepateikus kitų įrodymų, laikytina, kad atsakovė patyrė 692,00 Eur žalą, kai ieškovas, nutraukus darbo santykius, šios sumos atsakovei negrąžino. Kaip teisingai pastebėjo atsakovė, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus darbo ginčų komisijos 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. DGKS-3779 buvo sprendžiamas UAB „Costo“ atlikto įskaitymo teisėtumo klausimas ir šiame sprendime buvo nurodyta 910,11 Eur suma, kaip darbuotojo žala darbdaviui, nes atsakovė buvo atlikusi 401,60 Eur darbdavio skolos darbuotojui įskaitymą į 1 311,71 Eur darbuotojo skolą darbdaviui. Todėl atkreiptinas atsakovo dėmesys, kad atsakovė niekad neprašė priteisti 910,11 Eur žalos, todėl ginčijamu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus darbo ginčų komisijos 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. DGKS-5303 priteista žala nei padidėjo, nei sumažėjo nuo anksčiau atsakovės apskaičiuotos žalos.Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-393-421/2016). Teismo vertinimu, byloje pateikti įrodymai pakankami patvirtinti faktą, jog ginčijamos lėšos ieškovo iš tiesų buvo gautos. Esant pinigų išmokėjimą ieškovui patvirtinantiems dokumentams, nėra pagrindo spręsti, kad pinigai ieškovui nebuvo išmokėti, o tai reiškia, kad ieškovui negrąžinus atsakovei jos išmokėtų lėšų, yra visos ieškovo materialinės atsakomybės sąlygos, nurodytos Lietuvos Respublikos darbo kodekso 246 straipsnyje. Todėl ieškovo ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovė prašo priteisti jos turėtas išlaidas advokato pagalbai darbo ginčų komisijoje ir teisme.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išlaidos, patirtos nagrinėjant ginčą darbo ginčų komisijoje, kuri yra privalomas ikiteisminis darbo ginčą nagrinėjantis organas, gali būti atlyginamos, ir darbo ginčų komisija turi nagrinėti ir spręsti šį klausimą, kai jis iškyla, taikydama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 9 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-733-421/2015). Nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus darbo ginčų komisija 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. DGKS-5303 atsisakė nagrinėti atsakovės (nagrinėjant ginčą darbo ginčų komisijoje ieškovės) prašymą priteisti jos patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti kaip nepriskirtiną darbo ginčų komisijos kompetencijai.Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, kai individualus darbo ginčas, išnagrinėtas darbo ginčų komisijos, perkeliamas nagrinėti į teismą, šalies išlaidų advokato pagalbai, patirtų darbo ginčų komisijoje, atlyginimo klausimas išsprendžiamas taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-733-421/2015). Nagrinėjamu atveju atsakovė iš viso patyrė 788,54 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ši suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, nurodytų dydžių. Nors ieškovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2016 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. 2.5-(NTP-2)-15-T-3492-18011 100 procentų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, ieškinį atmetus, iš jo atsakovės naudai iš viso priteistina 788,54 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 269–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei UAB „Costo“, kodas 302554916, iš ieškovo V. J., (duomenys neskelbtini), 788,54 Eur (septynių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų 54 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.