- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-23
- Bylos Nr.
- e2A-278-425/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01313-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Laimantas Misiūnas, Ignas Totilas
- Ieškovas
- A. S., M. M.
- Atsakovas
- P. G.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Igno Totilo, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. ir atsakovo P. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-509-608/2025 pagal ieškovų M. M. ir A. S. ieškinį atsakovui P. G. dėl garbės ir orumo gynimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pirmosios instancijos teismui pareikštu patikslintu ieškiniu ieškovai M. M. ir A. S. (buvusi pavardė M.) prašė pripažinti, kad atsakovas P. G. 2017 m. vasario 28 d. elektroniniu laišku, skirtu (duomenys neskelbtini), paskleidė tikrovės neatitinkančią ir ieškovės A. S. mirusio tėvo K. S. garbę bei orumą žeminančią informaciją – „uolus KGBistas“; pripažinti, kad atsakovas P. G. 2017 m. vasario 28 d. elektroniniu laišku, skirtu (duomenys neskelbtini), paskleidė tikrovės neatitinkančią ir ieškovo M. M. garbę ir orumą žeminančią informaciją – „M. M. karjera iš (duomenys neskelbtini) patarėjo į (duomenys neskelbtini) buvo proteguojama A. M.“.
2. Nurodė, kad atsakovas P. G., tuometis (duomenys neskelbtini), 2017 m. vasario 28 d. į (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto dėžutes išplatino elektroninį laišką, kuriame pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovės A. S. velionį tėvą K. S. bei jos sūnų M. M., kuri žemina ieškovės mirusio tėvo K. S. bei ieškovo M. M. garbę ir orumą. (duomenys neskelbtini) komisija pradėjo tyrimą dėl šių viešų atsakovo P. G. pasisakymų ieškovės A. S. šeimos atžvilgiu.
3. Komisija 2017 m. gegužės 24 d. priėmė išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje, vadovaudamasi savo kompetencija, rekomendavo P. G. remtis patikrintais faktais, nenurodyti tikėtinų aplinkybių, vengti nepamatuotų vertinimų. Atsakovas P. G. tyrimo metu Komisijai paaiškinimų neteikė, po Komisijos išvados visiškai jokių išvadų nepadarė, ieškovų neatsiprašė ir viešai paskleistos tikrovės neatitinkančios informacijos, net ir po Komisijos išvados bei po pačios ieškovės A. S. paviešintų nepaneigiamų faktų, nepaneigė.
4. Aptariamame laiške atsakovas P. G. paskleidė šias tikrovės neatitinkančias žinias (teiginius): „(duomenys neskelbtini) (kalba apie ieškovę A. M.), žmonės kalba, buvo proteguojama savo tėvo, kuris įvardijamas „galimai uoliu KGBistu“; „Bet kaip tuomet pavadinti jos pačios (kalbama apie ieškovę) sūnaus (kalbama apie ieškovą M. M.) karjeros šuolį iš (duomenys neskelbtini) patarėjo į (duomenys neskelbtini). Nors (duomenys neskelbtini) yra pilna patyrusių specialistų, į pareigas pretendavo tik vienas M.. Kiti savo dokumentus atsiėmė. Galimai proteguodama savo sūnų ponia juk tai darė nesavanaudiškai...“ Reaguodama į atsakovo P. G. elektroninį laišką, ieškovė A. S. viešai paskelbė realiais faktais grįstą atsakymą, kuriame visi atsakovo P. G. šiai bylai aktualūs teiginiai buvo kategoriškai paneigti, pateikiant konkrečius tai paneigiančius faktus. Tačiau jokios reakcijos iš atsakovo P. G. nei ieškovė A. S., nei (duomenys neskelbtini) komisija, atlikusi dėl tokių jo pasisakymų, tyrimą, nesulaukė. Paskleista informacija apie ieškovės A. S. velionio tėvo bendradarbiavimą su KGB yra akivaizdžiai neigiamo, garbę ir orumą žeminančio pobūdžio, tokia informacija turi neabejotinai ypatingą ir jautrų poveikį ir ypač tada, kai tokia informacija yra neatitinkanti tikrovės (melaginga). Kadangi velionio vaikai turi teisę (o kartu ir moralinę pareigą) kreiptis į teismą dėl jų velionio tėvo garbės ir orumo gynimo, ieškovė kreipiasi į teismą su reikalavimu pripažinti atsakovo P. G. teiginį apie tai, kad ieškovės tėvas buvo „uolus KGBistas“, neatitinkančiu tikrovės ir žeminančiu ieškovės velionio tėvo K. S. garbę ir orumą.
5. Antrasis atsakovo P. G. tame pačiame elektroniniame laiške esantis pasisakymas yra tiesiogiai susijęs su ieškovo M. M. garbe ir orumu, kuri buvo/yra pažeista atsakovui P. G. skelbiant tikrovės neatitinkančius teiginius apie ieškovo M. M. motinos (tuometės (duomenys neskelbtini)) neva tai galimą jo protegavimą bei keliant tiesiogines abejones ieškovo M. M. kompetencija bei konkurso, kuriame jis dalyvavo ir kurį laimėjo, skaidrumu. Ieškovai mano, kad žodžių „galimai“ vartojimas, atsižvelgiant į paties atsakovo P. G. elektroninio laiško (duomenys neskelbtini) struktūrą, teiginių (kategoriškų) konstrukciją, tokio laiško išsiuntimu siektus tikslus (paniekinti, pažeminti ir pakirsti pasitikėjimą ne tik pačia A. S. ir jos sūnumi M. M., bet papildomai siekiant sukurti tikrovės regimybę A. S. tėvą (ir M. M. senelį) apšmeižiant „uoliu KGBistu“) laikytinas tik siekiu išvengti atsakomybės mėginant suteikti tokiam teiginiui vien tik neva tai „nuomonės“ reikšmę. Tai taip pat patvirtina, kad šiuo žodžiu yra siekiama neįrodytų, nepatikrintų ir šmeižikiškų žinių skleidimą pridengti, ką ieškovų įsitikinimu, ir mėgins įrodinėti atsakovas P. G. saviraiškos laisve.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 7 d. sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino, kad atsakovas P. G. 2017 m. vasario 28 d. elektroniniu laišku, skirtu (duomenys neskelbtini), paskleidė ieškovės A. S. mirusio tėvo K. S. garbę bei orumą žeminančią nuomonę – „uolus KGBistas“. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovo P. G. ieškovei A. M. 54,50 Eur žyminio mokesčio ir 727,51 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas, iš viso 782,01 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės A. M. atsakovui P. G. 229,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo M. M. 459,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovas P. G., tuometis (duomenys neskelbtini), 2017 m. vasario 28 d. į Lietuvos (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto dėžutes išplatino elektroninį laišką, kuriame pateikė informaciją apie ieškovės A. S. velionį tėvą K. S. bei jos sūnų M. M.. Laiško turinyje be kitų aplinkybių buvo nurodyta ir tai, kad „(duomenys neskelbtini) (kalba apie ieškovę A. M.), žmonės kalba, buvo proteguojama savo tėvo, kuris įvardijamas galimai uoliu KGBistu“; „Bet kaip tuomet pavadinti jos pačios (kalbama apie ieškovę) sūnaus (kalbama apie ieškovą M. M.) karjeros šuolį iš (duomenys neskelbtini) patarėjo į (duomenys neskelbtini). Nors (duomenys neskelbtini) yra pilna patyrusių specialistų, į pareigas pretendavo tik vienas M.. Kiti savo dokumentus atsiėmė. Galimai proteguodama savo sūnų ponia juk tai darė nesavanaudiškai...“.
8. Spręsdamas dėl paskleistos informacijos vertinimo, kaip neatitinkančios tikrovės ir žeminančios ieškovo M. M. garbę ir orumą dėl užimtų pareigų pirmosios instancijos teismas nurodė, jog iš ginčo laiško turinio matyti, kad atsakovas paskleidė kitokio turinio teiginį bei kitokia nei ieškovų nurodoma forma: „Galimai proteguodama savo sūnų ponia juk tai darė nesavanaudiškai...“ Sulyginus ieškovo nurodytus ginčo teiginius su pasakytais atsakovo, matyti, kad sakinių konstrukcija ir turinio prasmė ženkliai skiriasi. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovo selektyvus duomenų pateikimas nesudaro pagrindo pripažinti, kad būtent tokie teiginiai, kuriuos ieškovas M. M. prašo pripažinti kaip žeminančius jo garbę ir orumą, atsakovo buvo paskleisti. Paminėta ir tai, kad ieškovas M. M. žinomas viešas asmuo Lietuvoje dėl savo politinės veiklos, atitinkamai jis turėtų būti tolerantiškesnis kritikai. Atsakovo faktiškai paskleistas teiginys „Galimai proteguodama savo sūnų ponia juk tai darė nesavanaudiškai...“ neturi aiškaus konstatuojamojo pobūdžio, kaip selektyviai nurodo ieškovas, formuluodamas ieškinio dalyką. Taip pat šis teiginys nukreiptas ne į ieškovą M. M., o į ieškovę A. S., t. y. jame kalbama ne apie M. M., o apie A. S. veiksmus, kuriems suteikiamas neigiamas aspektas „galimai proteguodama savo sūnų ponia tai darė...“. Todėl ieškovui neįrodžius prašomų pripažinti žeminančiais atsakovo teiginių: „M. M. karjera iš (duomenys neskelbtini) patarėjo į (duomenys neskelbtini) buvo proteguojama A. M.“ paskleidimo fakto, o iš atsakovo laiško turinio teismui padarius išvadą, jog atsakovas pakleidė kitokio turinio nuomonę ir kitokiame kontekste, šioje dalyje ieškinys buvo atmestas.
9. Vertindamas atsakovo nurodytą teiginį apie A. S. tėvą („uolus KGBistas“) pirmosios instancijos teismas nurodė, kad toks atsakovo paskleistas teiginys neturi jokio faktinio pagrindo. Ieškovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog minėta atsakovo nuomonė neturi faktinio pagrindo ir buvo skleidžiama siekiant pažeminti ieškovės velionį tėvą. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, jog tokią informaciją atsakovas gavo iš asmenų, kurie bylos nagrinėjimo metu jau yra mirę, t. y. A. T. ir N. S., tačiau įrodymų, patvirtinančių tokį informacijos šaltinį, nepateikė. Nors atsakovas nurodo, kad šie asmenys yra mirę, tačiau pagal jo paskleistos nuomonės kontekstą „žmonės kalba“, darytina išvada, jog tokią informaciją apie ieškovės tėvą iš minėtų šaltinių sužinojo ne tik ieškovas, bet neapibrėžtas ratas asmenų. Nuomonės faktinis pagrindas gali būti įrodinėjamas visomis įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis, įskaitant ir netiesioginius įrodymus. Nagrinėjamu atveju atsakovas nenurodė ir nepateikė įrodymų, suponuojančių pagrindą atsakovui susidaryti aukščiau nurodytą nuomonę apie ieškovės velionį tėvą. Lietuvos ypatingojo archyvo 2017 m. balandžio 28 d. raštas dėl archyvinių duomenų Nr. (duomenys neskelbtini)0 patvirtina, kad Lietuvos TSR valstybės saugumo komiteto (KGB) ir Lietuvos TSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) archyviniuose fonduose duomenų apie tai, kad ieškovės A. S. tėvas K. S. buvo etatinis LTSR KGB darbuotojas ar „liaudies gynėjas“, duomenų apie ieškovės A. S. tėvo K. S. bendradarbiavimą su sovietų represinių struktūrų organais, įrašymą į LTSR KGB Mobilizacijos skyriaus įskaitą ir kitų duomenų, liudijančių K. S. dalyvavimą KGB ar kitose sovietų represinėse struktūrose, Lietuvos ypatingajame archyve nėra. Minėtame rašte taip pat nurodyta, kad ieškovės A. S. tėvas K. (K.) S. už tai, kad palaikė ryšius su partizanais ir buvo partizanų rėmėjas, (duomenys neskelbtini) metų gruodžio mėnesį buvo nuteistas 10 metų laisvės atėmimo pataisos darbų lageriuose su teisių apribojimu 3 metams ir viso asmeniškai priklausančio turto konfiskavimu.
10. Teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės ir įrodymai patvirtina, jog nei atsakovo paskleistos nuomonės susiformavimui, nei jos skleidimui nebuvo jokio faktinio pagrindo ar teisėto visuomenės intereso. Atsižvelgiant į tai, atsakovo P. G. 2017 m. vasario 28 d. elektroniniame laiške išsakyti teiginiai „uolus KGB‘istas“, atsižvelgiant į istorinį Lietuvos valstybės kontekstą, vertinami kaip žeidžiantys bet kurio asmens garbę ir orumą. Paskleista informacija apie „uolų KGBistą“ yra akivaizdžiai neigiamo, garbę ir orumą ypatingai žeminančio pobūdžio, todėl tokios informacijos paskleidimas (duomenys neskelbtini) apie ieškovės jau mirusį tėvą ir tiesiogiai tai siejant su pačia ieškove, atsižvelgiant į jos visuomeninę bei darbinę veiklą, sukėlė ir šiuo metu kelia neigiamus išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą bei tiek ieškovės tėvo, tiek ir pačios ieškovės A. S. reputacijos pablogėjimą. Dalyvavimas SSRS okupaciniam režimui pavaldžių struktūrų veikloje Lietuvos visuomenėje yra vertinamas itin neigiamai ir yra smerktinas. Atsakovui P. G. nurodytas istorinis kontekstas yra žinomas, todėl akivaizdu, jog atsakovo teiginiai buvo išsakyti siekiant sukelti neigiamą visuomenės reakciją ieškovės A. S. bei jos šeimos atžvilgiu ir tokiu būdu pažeminti ieškovę bei jos velionį tėvą. Kad būtent tokių tikslų vedamas atsakovas P. G. ir paskleidė tokius tikrovės neatitinkančius teiginius matyti iš to, kad ir pačią ieškovę A. S. atsakovas savo elektroniniame laiške (duomenys neskelbtini) vadina „patriote“, šį žodį išskirdamas kabutėmis. Kabutės, jas taikant šiame ginčo kontekste, laikytina kaip ironija, žodžiui „patriotė“ suteikiant priešingą reikšmę. Minėtas atsakovo teiginys suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė, ką patvirtina (duomenys neskelbtini) J. J. kreipimasis į (duomenys neskelbtini) komisiją su prašymu įvertinti minėtus (duomenys neskelbtini) P. G. teiginius apie A. M. (S.) ir jos šeimą. Įvertinęs, kad teiginys „uolus KGB‘istas“ paskleistas apie ieškovės velionį tėvą ir tapo žinomas daugiau nei vienam asmeniui, šio teiginio žeminantį pobūdį, taip pat atsakovo nesąžiningumą, nesant objektyvaus faktinio pagrindo ir tikslo, ieškovės velionio tėvo garbė ir orumas turi būti ginamas, teismui pripažįstant atsakovo paskleistą nuomonę žeminančia ieškovės velionio tėvo garbę ir orumą.
11. Dėl atsakovo P. G. prašymo ieškovams skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškiant aiškiai nepagrįstą ieškinį pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje nėra nustatyta, kad ieškovai reikšdami ieškinį, būtų nurodę tikrovės neatitinkančias aplinkybes ar teikę nepagrįstus procesinius prašymus, kuriuos būtų pagrindas traktuoti kaip trukdymą procesui. Atsakovas nepateikė įrodymų ar argumentų, kurie pagrįstų teiginius dėl galimo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ar nesąžiningai reiškiant ieškinį. Ieškovų ieškinys iš dalies patenkintas, t. y. teismas konstatavo ieškovų teisių pažeidimą bei atsakovo neteisėtus veiksmus, ieškovų atžvilgiu, nesąžiningai ir neetiškai reiškiant nuomonę apie ieškovus. Vien dalies ieškovų reikalavimų netenkinimas, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes traktuoti piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu atsakovas P. G. prašo panaikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta pripažinti atsakovą paskleidus ieškovės tėvo garbę ir orumą žeminančią nuomonę bei atitinkamai iš atsakovo priteistos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos.
12.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą bei priimdamas sprendimą, pažeidė materialinės ir procesinės normas, dėl ko skundžiamo sprendimo dalis yra neteisėta ir nepagrįsta. Apeliantas pabrėžia, jog ieškovai nepareiškė reikalavimų, kuriais būtų siekiama teisinių pasekmių atsakovui (pvz., paskleistų tikrovės neatitinkančių duomenų paneigimo, žalos atlyginimo), jų reikalavimas „konstatuoti faktą“ neatitinka bendrosios ginčo teisenoje taikomų reikalavimų.
12.2. Apelianto vertinimu, ieškovė savo reikalavimo pobūdžiu siekė juridinio fakto nustatymo, o toks ieškovės reikalavimas nesukuria materialinių teisinių pasekmių atsakovui ir negali būti nagrinėjamas pagal ginčo teiseną, nes juridiniai faktai nustatomi ypatingąja teisena, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
12.3. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas peržengė ir pareikšto ieškinio reikalavimo ribas. Ieškovė neprašė teismo pripažinti atsakovo „nuomonės“ kaip ieškovės tėvo garbę bei orumą žeminančių duomenų. Pirmosios instancijos teismas sprendimo dalyje niekaip teisiniais pagrindais nemotyvavo, ar ieškovė turi teisę reikšti teisme tokį reikalavimą, todėl ginčijamo sprendimo dalis yra teisiškai nepagrįstai ir prieštaraujanti CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punktui, kuris nustato, kad sprendime privalo būti įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai.
12.4. Apelianto vertinimu, teismas nebuvo nepriklausomas, nes rėmėsi kitų teismų procesiniais dokumentais, taip pat teismas nebuvo nešališkas, o skundžiamo sprendimo dalimi buvo pažeista atsakovo teisė laisvai reikšti savo nuomonę ir teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą, todėl skundžiamo sprendimo dalis yra nepagrįsta ir neteisė bei todėl turi būti panaikinta.
13. Apeliaciniu skundu ieškovė A. S. prašo panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė: „Pripažinti, kad atsakovas P. G. 2017-02-28 elektroniniu laišku, skirtu (duomenys neskelbtini), paskleidė ieškovės A. S. mirusio tėvo K. S. garbę ir orumą žeminančią nuomonę – „uolus KGBistas“ ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės A. S. ieškinį ir „Pripažinti, kad atsakovas P. G. 2017-02-28 elektroniniu laišku, skirtu (duomenys neskelbtini), paskleidė ieškovės A. S. mirusio tėvo K. S. garbę ir orumą žeminančią informaciją – „uolus KGBistas““, taip pat atitinkamai perskirstyti ir priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
13.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą skundžiamoje dalyje, padarė įrodymų vertinimo klaidą netinkamai įvertinęs pačią elektroninio laiško, kuriame buvo nurodytas ginčo teiginys, sakinių struktūrą, netinkamai įvertinęs tai, kaip tokį teiginį supranta ir gali suprasti vidutinis skaitytojas, nors ir teisingai nustatė, kokių tikslų vedinas atsakovas tokį teiginį išsakė.
13.2. Apeliantės vertinimu, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, teiginį „uolus KGBistas“ galima nesunkiai patikrinti ir įsitikinti, kad teiginys apie ieškovės velionį tėtį yra tikrovės neatitinkantis, žeminantis bei įžeidžiantis. Ieškovės pateikti įrodymai leido teismui patikrinti atsakovo teiginį/žinią tiesos ir netiesos kriterijaus pagrindu. Tokią informaciją viešai skleisti atsakovas norėjo ir taip siekė pažeminti ieškovės velionį tėvą.
Žemesnės instancijos teismas
13.3. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovo teiginį pripažino jo subjektyvia nuomone, kurią jis susidarė iš „žmonių kalbų“. Kadangi nuomonės paskleidimu pažeistos asmens teisės nėra ginamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnyje nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas ir nepasisakė dėl šių sąlygų egzistavimo šioje byloje, tačiau šiuo atveju egzistuoja visos CK 2.24 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios ir turėjo būti taikytos šioje byloje ir būtent tai sudaro šios apeliacine tvarka nagrinėtinos bylos dalyką.
13.4. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad atsakovo teksto sakiniai ir jų konstrukcija yra absoliučiai konstatuojamojo pobūdžio ir niekaip kitaip vidutiniam skaitytojui, klausytojui ar vartotojui negali būti suprantama kitaip, kaip tik žinia ir faktas. Ginčo teiginys pateikiamas kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Tikrasis 2017 m. vasario 28 d. elektroninio laiško kontekstas bei netgi pirmosios instancijos teismo nustatyti atsakovo tikslai vienareikšmiai patvirtina, kad atsakovas ginčo teiginį „uolus KGBistas“ pateikė kaip žinią ir faktą, o ne kaip nuomonę. Atsakovas būtent ir turėjo tikslą paskleisti žinią ir faktą, o ne išreikšti tik subjektyvią savo nuomonę.
13.5. Šiuo atveju reikšminga tai, jog atsakovas tuo metu (kaip ir dabar) taip pat buvo politikas. (duomenys neskelbtini) komisijos 2017 m. gegužės 24 d. išvadoje nurodyta, kad valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtinti elgesio principai, kuriais politikai turi vadovautis viešajame gyvenime. Pagarbos žmogui ir valstybei principas, įpareigojantis politikus vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir teise, didinti pasitikėjimą valstybe ir jos institucija, padorumo principas, įpareigojantis elgtis deramai pagal einamas pareigas, vengti situacijų, kai politiko elgesys kenktų institucijai, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui ir pavyzdingumo principas, įpareigojantis politikus deramai elgtis visuomenėje, laikytis visuotinai pripažįstamų dorovės, moralės ir etikos normų. Šios Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatos kaip tik ir patvirtina, kad atsakovas aiškiai suprato ir žinojo, kokią melagingą žinią jis viešai skelbia, žinojo ir turėjo žinoti, kokią reikšmę turi ir gali turėti toks jo teiginys bei galėjo patikrinti tokį jautrų faktą (po ko, būdamas sąžiningu, tokio ginčo teiginio nebūtų nurodęs) bei akivaizdžiai suprasti, kad reikia vengti nepamatuotų vertinimų, nepatikrintų ir melagingų faktų skelbimo.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu ieškovė A. S. prašo atsakovo P. G. apeliacinį skundą atmesti ir atsakovo skundžiamoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.
14.1. Nurodo, kad atsakovas apeliaciniame skunde kelia iš esmės tik procesinio pobūdžio klausimus, dėl ko tik šioje apimtyje jo apeliacinis skundas ir turi būti nagrinėjama. Pažymi, kad šioje byloje ieškovė pasirinko vieną iš alternatyvių savo pažeistos teisės gynimo būdų – reikalavo pripažinti atsakovo paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais jos mirusio tėvo garbę bei orumą. Vien tai, kad atsakovas nesutinka su teismo atliktu šio klausimo vertinimu nereiškia, kad teismas šioje dalyje priėmė neteisėtą ir / ar neteisingą sprendimą.
14.2. Pirmosios instancijos teismui ieškovės pateiktas ieškinio reikalavimas buvo aiškus ir suprantamas, tokio pobūdžio reikalavimai ir yra reiškiami nagrinėjant garbės ir orumo bylas. Dėl to nėra suprantama, kodėl atsakovas P. G. apeliaciniame skunde mėgina kelti klausimą dėl neaiškių ieškinio reikalavimų, kurie jam neva tai nesukelia jokių teisinių pasekmių. Susidaro paradoksali situacija, kada pats atsakovas teigia, kad ieškinio reikalavimai jam nesukelia jokių materialinių teisinių pasekmių, tačiau vis tiek skundžia tokį sprendimą.
14.3. Kartu pažymima, jog bylos nagrinėjimo metu nei vienai iš proceso šalių nebuvo kilę abejonių dėl bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumo. Prašymo dėl teisėjos nušalinimo nereiškė nei atsakovas P. G., nei jo atstovas byloje. Jau vien dėl to deklaratyvūs atsakovo pasvarstymai dėl teismo šališkumo nėra reikšmingi. Juo labiau, kad teisėjos šališkumas yra siejamas su tuo, kad ji vadovavosi aktualia teismų praktika atmesdama atsakovo reikalavimą bylą nutraukti, nes ieškovė neva tai siekia juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Dėl to laikytina, kad atsakovo apeliacinio skundo teiginiai dėl bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumo ir jo lygiateisiškumo su ieškove procese neužtikrinimo yra lygiai taip pat neatitinkanti tikrovės informacija, kaip ir byloje nagrinėtas ginčo teiginys. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo P. G. reikalavimą nutraukti bylą vadovavosi ir privalėjo vadovautis aktualia teismų praktika tokio pobūdžio bylose.
15. Atsiliepimu į ieškovės A. S. apeliacinį skundą atsakovas P. G. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
15.1. Atsakovas dėsto apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes ir papildomai pažymi, jog nors ieškovė apeliaciniame skunde tvirtina, kad skundžiamo sprendimo dalis yra neteisėta, tačiau ji nenurodė, kokioms teisinėms normoms prieštarauja ir kokioje apimtyje šis pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas. Ieškovė teisiniais pagrindais nemotyvavo savo skundo, todėl jis yra teisiškai nepagrįstai ir prieštaraujanti CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktui, kuris nustato, kad skunde privalo būti nurodyti teisiniai argumentai.
Žemesnės instancijos teismas
15.2. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad frazė „uolus KGBistas“ buvo išsakyta kaip nuomonė, o ne kaip tikrovės neatitinkanti žinia, todėl ji negali būti laikoma garbę ir orumą žeminančiu faktiniu teiginiu. Atsakovas pažymi, kad savo laiške naudojo išraišką „žmonės kalba“, kas patvirtina, kad faktai konstatuoti nebuvo, o buvo tik perteikta viešoje erdvėje egzistuojanti nuomonė. Atsiliepime papildomai pabrėžiama ir tai, kad viešasis interesas pateisina nuomonės reiškimą apie istorinius įvykius ir asmenų veiklą praeityje, todėl apeliantės tvirtinimai dėl teismo praktikos formavimo yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje esančius šalių procesinius dokumentus, įvertinusi pirmosios instancijos teismo priimtą skundžiamą sprendimą, o taip pat byloje esančias aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju tarp šalių apeliacinės instancijos teisme ginčas kilo tik dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atsakovo laiške išdėstytos aplinkybės dėl ieškovės tėčio („uolus KGBistas“) pripažintos atsakovo nuomone, kuri žemina ieškovės mirusio tėvo garbę ir orumą. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią civilinę bylą apeliacine tvarka nagrinėja pareikštų apeliacinių skundų ribose. Pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatyta.
18. Apeliaciniu skundu atsakovas tvirtina, jog procesas pirmosios instancijos teisme iš esmės buvo negalimas ir netinkamas, nes ieškovės reikalavimas negali sukelti teisinių materialinių padarinių, o taip pat civilinė byla nagrinėta pažeidžiant procesinės ir materialinės teisės nuostatas (teisėja nebuvo nepriklausoma ir nešališka, nebuvo atsižvelgta į viešiesiems asmenims taikomą platesnį kritikos bei tolerancijos standartą). Su tokiais apelianto argumentais nėra pagrindo sutikti.
19. Nors apeliantas tvirtina, jog ši civilinė byla pirmosios instancijos teisme turėjo būti nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, kaip byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tačiau pažymėtina, jog civilinės bylos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra bylos dėl giminystės santykių nustatymo; dėl asmens išlaikymo fakto nustatymo; dėl gimimo, įvaikinimo, santuokos sudarymo ar nutraukimo, mirties įregistravimo fakto nustatymo ar kitų civilinės būklės aktų; dėl fakto, kad teisę nustatantys dokumentai, išskyrus asmens dokumentą, patvirtinantį asmens tapatybę, ir civilinės metrikacijos įstaigų išduodamus liudijimus (civilinės būklės aktų įrašus liudijančius išrašus), priklauso asmeniui, kurio vardas, pavardė ar tėvo vardas, nurodyti dokumente, nesutampa su to asmens dokumente, patvirtinančiame jo tapatybę, ar gimimo liudijime (gimimo įraše) nurodytais vardu, pavarde ar tėvo vardu, nustatymo; dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo; dėl nelaimingo atsitikimo fakto nustatymo; dėl asmens mirties tam tikru laiku ir tam tikromis aplinkybėmis fakto nustatymo, jeigu civilinės metrikacijos įstaigos atsisako įregistruoti mirtį; dėl palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo; dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos. CPK 445 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Taigi, priešingai nei tvirtinama atsakovo apeliaciniame skunde, civilinės bylos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo savo esme bei tikslingumu nėra susijusios su asmens garbės ir orumo gynimo bylomis, kurios yra nagrinėjamos ginčo teisenos tvarka. Subjektyvus apelianto civilinio proceso normų vertinimas nesudaro pagrindo spręsti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo netinkamai taikytos bylos nagrinėjimą reglamentuojančios teisės normos.
20. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 4 straipsnyje įtvirtinta, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Be to, civilinio proceso įstatyme įtvirtintos nuostatos, jog kasacija galima ir tais atvejais, kai teismas skundžiamame sprendime nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas), o kasacinio teismo nutarties konstatuojamoje dalyje turi būti nurodoma ir aktuali teismų praktika teisės taikymo ar aiškinimo nagrinėjamoje byloje taisyklė (CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktas), papildomai pagrindžia, jog žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus, vadovaujasi įstatymo nuostatomis bei atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo tuo klausimu formuojamą praktiką. Taigi, priešingai nei nurodo apeliantas, aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nepagrindžia nei pirmosios instancijos teismo priklausomumo, nei šališkumo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, juo labiau kad jokių konkrečių teismo šališkumo duomenų nenurodė nei pats apeliantas, kuris, kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismui nušalinimo nereiškė.
21. Be to, kaip pagrįstai nurodo ir ieškovė pateiktame atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą, atsakovas pirmosios instancijos teisme buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko advokato padėjėjo, kuris, kaip ir pats atsakovas, pirmosios instancijos teismui nebuvo nurodęs, kad pareikštas ieškininis reikalavimas yra neaiškus, nesuprantamas bei užkertantis kelią į tinkamą gynybą. Vien tai, kad pats atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, bandydamas įrodyti jo teigiamas aplinkybes, nesudaro pagrindo teigti, kad pareikštas ieškovų reikalavimas atsakovui buvo neaiškus ar nesuprantamas, o pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, neobjektyvus ar pažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo principą.
22. Vertinant apelianto argumentus, susijusius su neva netinkamai pirmosios instancijos teismo įvertinta atsakovo teise laisvai reikšti savo nuomonę, pirmiausia pažymėtina tai, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas. Konstitucijos 22 straipsnyje nustatyta, kad įstatymas ir teismas saugo, jog niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teisė į garbę ir orumą suprantama kaip asmens teisė reikalauti, jog viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020, 34 punktas). Kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016, 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
23. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad asmens garbė ir orumas gali būti pažeminti, taip pat dalykinė reputacija gali būti pažeista ne tik paskleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, bet ir paskleidžiant nuomonę, kuri yra nesąžininga, neturinti pakankamo faktinio pagrindo, suponuojanti neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė, yra įžeidžianti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020, 36 punktas).
24. Papildomai pažymėtina, kad asmens saviraiškos teisė nėra absoliuti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai (Konstitucijos 25 straipsnis), t. y. asmuo, kuris naudojasi teise skleisti informaciją, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, įgyvendindamas šią teisę, neturi varžyti ar kitaip pažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-781/2023, 30 punktas). Be to, pagal kasacinio teismo išaiškinimus, nuomonė taip pat turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė. Neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė taip pat pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).
25. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovo P. G. 2017 m. vasario 28 d. elektroniniame laiške išsakyti teiginiai „uolus KGB‘istas“, atsižvelgiant į istorinį Lietuvos valstybės kontekstą, o taip pat į atsakovo rašytą ieškovės įvardijimą „patriote“ (žodis buvo išskirtas kabutėmis), negali būti vertinami kitaip, kaip tik žeidžiantys bet kurio asmens garbę ir orumą. Atsakovo teisė laisvai reikšti savo mintis šiuo atveju peržengia etiško ir sąžiningo duomenų skleidimo kriterijų, kadangi duomenų apie „uolų KGBistą“ paskleidimas bei ieškovės įvardijimas „patriote“ elektroniniame laiške, išsiųstame (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismo visiškai pagrįstai buvo įvertintas kaip siekis sukelti neigiamą reakciją ieškovės ir jos šeimos atžvilgiu, sukelti abejones dėl ieškovės reiškiamų pažiūrų bei jos ir jos šeimos reputacijos. Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis dėl atsakovo išdėstytų duomenų turinio, reikšmės ir sukeliamų padarinių, dėl ko visiškai pagrįstai sprendė, jog teiginys „uolus KGB‘istas“ buvo paskleistas apie ieškovės velionį tėvą ir tapo žinomas daugiau nei vienam asmeniui, šio teiginio pobūdis yra žeminantis, atsakovas, nesant tam jokio objektyvaus pagrindo, tačiau skleisdamas tokio pobūdžio duomenis elgėsi nesąžiningai, dėl ko ieškovės velionio tėvo garbė ir orumas turi būti ginami, teismui pripažįstant atsakovo paskleistą nuomonę žeminančia ieškovės velionio tėvo garbę ir orumą. Atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai tokių išvadų nepaneigia, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo plačiau analizuoti ir vertinti atsakovo paskleistų duomenų pobūdžio ir reikšmės.
26. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieškovės apeliacinio skundo argumentus bei nagrinėdamas, ar atsakovo paskleista informacija pripažintina žinia ar nuomone, pirmiausia pažymi tai, jog kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad asmens garbė ir orumas gali būti pažeminti, taip pat dalykinė reputacija gali būti pažeista ne tik paskleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, bet ir paskleidžiant nuomonę, kuri yra nesąžininga, neturinti pakankamo faktinio pagrindo, suponuojanti neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė, yra įžeidžianti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020, 36 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-403/2025, 28 punktas). Taigi, asmens garbė ir orumas, priešingai nei nurodoma ieškovės apeliaciniame skunde, gali būti ginami tiek paskleidžiant tikrovės neatitinkančią žinią, tiek nuomonę.
27. Be to, laisvas teisės į pažeistų civilinių teisių gynybą įgyvendinimas reiškia ir gynybos būdų pasirinkimą. Vis dėlto ši asmens teisė nėra absoliuti. CK 1.138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiame straipsnyje nurodytais ir kitais įstatymų nustatytais būdais. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą įvertinti, ar ieškovo pasirinktas teisių gynybos būdas atitinka įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, be kita ko, ar toks būdas gali būti taikomas konkretaus teisių pažeidimo atveju, ar egzistuoja alternatyvūs teisių gynybos būdai, ar įstatyme neįtvirtinta konkretaus teisių gynybos būdo taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019, 18 punktas). Aptariama teismo diskrecija susijusi su kasacinio teismo praktikoje nuosekliai nurodoma teismo pareiga atlikti teisinį nagrinėjamų santykių kvalifikavimą ir nustatyti taikytinus įstatymus. Į teismą besikreipiantis asmuo privalo nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinį ir kokį konkretų reikalavimą reiškia atsakovui, tačiau nėra įpareigotas pateikti teismui teisinį ginčo santykių kvalifikavimą, t. y. kokie materialieji įstatymai turi būti taikomi sprendžiant bylą. Faktų teisinis įvertinimas yra teismo prerogatyva ir jo nesaisto kitų asmenų pateiktas teisinis vertinimas ir kvalifikavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-690/2017 52 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-403/2025 62 punktas). Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės nurodomas ir teismo nustatytas faktines aplinkybes, byloje esančius duomenis bei šalių paaiškinimus, turėjo pakankamą pagrindą atlikti faktų teisinį įvertinimą, kvalifikuoti nagrinėjamus teisinius santykius bei atitinkamai turėjo pagrindą pripažinti, kad atsakovas 2017 m. vasario 28 d. elektroniniu laišku, skirtu (duomenys neskelbtini), paskleidė ieškovės A. S. mirusio tėvo K. S. garbę bei orumą žeminančią nuomonę, o ne žinią. Toks pirmosios instancijos teismo atliktas teisinių santykių kvalifikavimas nėra netinkamas ieškovės pažeistų teisių gynimas.
28. Pasisakydamas dėl atsakovo paskleistų teiginių priskyrimo nuomonei ir žiniai apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi tai, jog žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas, o nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-781/2024, 33 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
29. Siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-684/2020, 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Siekiant atskirti žinią nuo nuomonės taip pat vertintinas ir eilinio (vidutinio) informacijos gavėjo supratimas, t. y. vertinama, ar pateikta informacija galėjo priversti eilinį skaitytoją, klausytoją ir pan. suprasti, kad pateikiami neginčijami faktai apie asmenį, kurie gali būti patikrinti ir įrodyti, ar kad pateikiama autoriaus nuomonė apie tam tikrus su asmeniu susijusius faktus. Taip pat vertintinas ieškovo elgesys ir pateiktos informacijos vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2015).
30. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad vien tai, jog ginčijamas teiginys gali būti patikrinamas pagal byloje esančius duomenis, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pateikta žinia, o ne nuomonė. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio, būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).
31. Nagrinėjamu atveju atsakovas išplatino būtent tokio turinio elektroninį laišką: „ Prieš keletą savaičių (duomenys neskelbtini) į savo pašto dėžutes gavo atvirą A. M. laišką, kuriame ji primena esanti bene didžiausia Lietuvos patriotė. Reaguoti į minėtą tekstą nusprendžiau po dabartinių šios personos išsireiškimų ir viešo (duomenys neskelbtini) dergimo. A. M. teigia, esą Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, ji nuoširdžiai, nesavanaudiškai dirbo tik mūsų valstybės labui, budėjo (duomenys neskelbtini) per sausio įvykius, Vyriausybėje pučo Rusijoje metu, leido knygeles vaikams, taip visą save atiduodama tik vardan tos Lietuvos. Keista, bet (duomenys neskelbtini) savo laiške neužsiminė apie tai, kad lygiai taip pat sėkmingai tarnavo ir tuometei okupuotai Lietuvai. Juk socialistinės ekonomikos studijas baigė (duomenys neskelbtini), žmonės kalba, kad buvo proteguojama savo tėvo, kuris įvardijamas galimai uoliu KGB‘istu. „Patriotė“ laiške nepamini savo rašytų metodinių rekomendacijų V. L. veikalui ar su užsidegimu nagrinėtų socializmo politinės ekonomijos klausimų Marksizmo leninizmo klasikų darbuose. (duomenys neskelbtini) tiek viešai, tiek ir siųstame laiške trykšta neapykanta valstiečiams, R. K., G. K.. Pastarosios palaikymą vadina spjūviu „į veidą tūkstančiams jaunų žmonių“. Bet kaip tuomet pavadinti jos pačios sūnaus karjeros šuolį iš (duomenys neskelbtini) patarėjo į (duomenys neskelbtini). Nors (duomenys neskelbtini) yra pilna patyrusių specialistų, į pareigas pretendavo tik vienas M. Kiti savo dokumentus atsiėmė. Galimai proteguodama savo sūnų ponia juk tai darė nesavanaudiškai... O šiomis dienomis lygiai taip pat nesavanaudiškai (duomenys neskelbtini) komitete išsireikalavimo ir komandiruotės į (duomenys neskelbtini). Juk sūnų ir anūką galima aplankyti už mokesčių mokėtojų pinigus. Noriu pabrėžti, kad valstiečius visada puola ir puls tokie pat prisitaikėliai, prie visų sistemų prisiklijuojantys žmonės, kaip A. M.. Turiu pritarti (duomenys neskelbtini) komisijai, įspėjusiai A. M.. Tokios personos tik trukdo naujai išrinktiems (duomenys neskelbtini) dirbti Lietuvos labui. Puldami ir niekindami šią partiją, jie paniekina ir 1/3 Lietuvos piliečių, kurie juos išrinko. Iš mūsų šalies jau išvarytas milijonas gyventojų, todėl manau, kad valstiečiai yra ta viltis, kuri gali Lietuvą išvaduoti iš politinio chaoso, kurį sukūrė įvairios grupuotės ir susikūrę klanai. Pabaigai, R. K. ir valstiečiams noriu palinkėti nesižeminti prieš tuos, kurie kitų rankomis jus puola. Juk, anot D. G., permainos įvyko „ne tos“...Pagarbiai, (duomenys neskelbtini) narys, (duomenys neskelbtini) narys, buvęs politinis kalinys, (duomenys neskelbtini) P. G..“ Minėtas aplinkybes bei atsakovo elektroninio laiško turinį patvirtina (duomenys neskelbtini) komisijos 2017 m. gegužės 24 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 12-16 b. l.).
32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo siųstas elektroninis laiškas yra galima reakcija į ieškovės veiksmus (atsakovas nurodo, kad savo laišku reaguoja į ieškovės „minėtą tekstą“ „po dabartinių šios personos išsireiškimų ir viešo (duomenys neskelbtini)dergimo“). Vertinant visą atsakovo siųsto laiško turinį galima suprasti, kad dėstomi argumentai iš esmės yra nukreipti į ieškovę, papildomai įtraukiant ir jos šeimos narius (mirusį tėtį bei sūnų). Dėl to, priešingai nei nurodoma ieškovės apeliaciniame skunde, vien tik žodžio „galimai“ pavartojimas kartu su teiginiu „uolus KGB‘istas“ nėra pagrindinė priežastis, dėl kurios pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovas pateikė ne žinią, o savo nuomonę.
33. Kaip jau minėta pirmiau, atsakovo siųsto laiško turinys, įvertinus jį visą, leidžia daryti išvadą, kad atsakovo kritikos objektu yra ne konkrečiai ieškovės miręs tėtis ar konkrečios informacijos apie jį skleidimas, tačiau būtent ieškovė, kurios reputaciją bandoma sumenkinti pasitelkiant įvairius teiginius, kuriais siekiama abejoti ir dvejoti ieškovės reiškiamomis idėjomis bei nurodoma pozicija. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas daryti labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovas, nors ir nenurodydamas tekste klaustukų ar daugtaškių (kaip tą pažymi ieškovė apeliaciniame skunde) siekė sukelti abejones ieškovės pozicija, todėl minėjo bet kokius jam žinomus duomenis – ieškovės išsilavinimą, veiklą, teiktus prašymus, o taip pat galimai girdėtus ar sugalvotus įtarimus/paskalas, įskaitant ir galimą ieškovės tėčio įvardijimą „uoliu KGB‘istu“. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš bendro laiško turinio galima daryti išvadą, kad frazė „uolus KGB‘istas“ pateikiama kaip trečiųjų asmenų nuomonė, įtarimai, kas ir pateikiama, kaip dvejonė bei keliamas klausimas, o ne konkreti konstatuojamojo pobūdžio informacija.
34. Taigi, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, atsakovo išdėstytų teiginių priskyrimo nuomonei bei teisinių santykių kvalifikacija.
35. Kadangi apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis, tai išsamiau jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų ir procesinės bylos baigties
36. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bei įvertino ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės nuostatas, o taip pat savo išvadas padarė iš įrodymų visumos, todėl naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo. Dėl išdėstyto skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
37. Atmetus ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus, kiekvienai iš šalių priteistinos už atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimo teisinės pagalbos išlaidos. Atsakovas P. G. prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, taip pat neteikė jokių įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų fakto bei dydžio. Ieškovė 2025-04-22 pateikė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 2 359,50 Eur. Atsižvelgdamas į tai, jog pateiktame Teisinių paslaugų suteikimo akte nėra išskirtos išlaidos, kurios konkrečiai buvo patirtos rengiant apeliacinį skundą bei atsiliepimą į apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas vertinti, kad ieškovė už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą pateikimą patyrė pusę visų nurodytų išlaidų, t. y. 1 179,75 Eur. Kartu su prašymu priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas pateikti įrodymai dėl šių išlaidų apmokėjimo (Mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini)). Teismas, atsižvelgdamas į šios civilinės bylos sudėtingumą, ieškovei suteiktų teisinių paslaugų apimtį bei kokybę, daro išvadą, kad ieškovės pateiktų išlaidų, susijusių su advokato pagalba, dydis, kuris teismo priskiriamas atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą rengimui, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių, yra pagrįstas ir nemažintinas, todėl priteisiamas iš atsakovo P. G. ieškovės A. S. naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo P. G. ieškovei A. S. 1 179,75 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt devynių eurų 75 ct) išlaidas už advokato teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme.