- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-02
- Bylos Nr.
- e2A-443-618/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01948-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė
- Atsakovas
- A. M.
- Ieškovas
- R. S.
- Trečiasis asmuo
- L. M.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-775-941/2022 pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui A. M., trečiajam asmeniui L. M., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo – priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui padidinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama padidinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimu iš atsakovo sūnui priteistą išlaikymą ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 262 EUR iki jo pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
1.1. Ieškovė nurodė, kad šalys santuokoje (duomenys neskelbtini) susilaukė vaiko G. M.. Šalių santuoka nutraukta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimu abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Teismas patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią atsakovas įsipareigojo sūnaus išlaikymui mokėti po 86,89 EUR kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis. 2017 m. atsakovas padidino vaiko išlaikymui skiriamą pinigų sumą iki 150 EUR per mėnesį. Ieškovės teigimu, toks išlaikymo dydžio pakeitimas buvo nepakankamas, nes nesudarė pusės sumos, kurią ieškovė kiekvieną mėnesį išleisdavo vaikui. Ieškovė 2018 m. balandžio 6 d. raštu kreipėsi į atsakovą prašydama padidinti vaiko išlaikymui skiriamų pinigų sumą iki 250 EUR per mėnesį. Ieškovė gavo atsakovo atsakymą, kad jis sutinka nuo 2018 m. gegužės 1 d. padidinti išlaikymą iki 200 EUR per mėnesį ir toliau tęsti vaiko gyvybės kaupiamojo draudimo mokėjimą, tačiau, ieškovės teigimu, tarp šalių nebuvo ir nėra susitarimo dėl gyvybės kaupiamojo draudimo. Ieškovė nurodo, kad neturi dokumentų, kurie patvirtintų, kad toks draudimas egzistuoja. Draudimo sutartis buvo sudaryta atsakovo iniciatyva ir atsakovo mokami pinigai pagal šią sutartį niekaip neužtikrina kasdieninių vaiko poreikių, todėl negali būti įskaitomi į vaiko išlaikymui skiriamų pinigų sumą. Ieškovė 2018 m. balandžio 25 d. atsakyme atsakovui pabrėžė, kad prašo padidinti vaikui išlaikymo sumą iki 250 EUR, tačiau atsakovas nereagavo ir iki 2020 m. rugsėjo mėn. mokėjo išlaikymą po 200 EUR, o nuo 2020 m. spalio mėn. sumažino išlaikymą iki 150 EUR. Ieškovė teigia, kad (duomenys neskelbtini) sudarė naują santuoką, (duomenys neskelbtini) susilaukė antro vaiko. Šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), vyras tarnauja (duomenys neskelbtini). Šeimos mėnesio pajamos yra apie 1 800 EUR. Vaiko poreikiams per mėnesį vidutiniškai reikia apie 594 EUR sumos, kurią sudaro apie 126,67 EUR maistas namuose, 53,20 EUR maistas mokykloje, 27,67 EUR mokyklinės išlaidos, 67,92 EUR aprangai ir avalynei, 100,83 EUR būstui, 35 EUR higienos reikmenims, 17,92 EUR sveikatos priežiūrai, 30 EUR bendro vystymosi poreikiams, 29 EUR susisiekimo paslaugoms (internetui), 40 EUR transporto išlaidoms, 33,33 EUR vasaros atostogoms, 32,50 EUR kitoms nenumatytoms išlaidoms. Ieškovė gauna 70 EUR dydžio išmoką vaikui. Iš vaikui skiriamų pinigų sumos atėmus išmoką vaikui (70 EUR) likusi 524 EUR suma padalijama per pusę, tai yra iš atsakovo priteistinas 262 EUR per mėnesį išlaikymas vaikui. Atsakovas yra sveikas ir darbingo amžiaus, turi darbą, todėl yra pajėgus tinkamai prisidėti prie vaiko išlaikymo.
Atsiliepimas
2. Atsakovas A. M. atsiliepimu prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2.1. Atsakovas nurodo, kad išlaikymą nepilnamečiam sūnui teikia reguliariai, geranoriškai padidino vaiko išlaikymui skiriamą sumą iki 150 EUR per mėnesį, pagal savo finansines galimybes mokėdavo ir daugiau. Su ieškovės reikalaujamu išlaikymo dydžio padidinimu nesutinka. Mano, kad ieškovė siekia ne vaiko gerovės, o asmeninės naudos. Atsakovas yra vedęs, sutuoktinė L. M.. Šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai. Atsakovo sutuoktinės pajamas sudaro tik vaiko priežiūros išmoka. Atsakovo pajamos kas mėnesį sudaro apie 900–950 EUR, iš kurių yra vykdoma prievolė išlaikyti nepilnametį sūnų G. M.. Pažymi, kad atsakovas turi išlaikyti dar du nepilnamečius vaikus A. M. ir A. M., mokėti mokesčius už gyvenamąjį būstą, mokėti mokesčius už vaiko lankomą darželį – kas mėnesį nuo 100 EUR, maisto išlaidos per mėnesį dviem vaikams – 240 EUR, rūbams ir kitoms būtinoms priemonėms skiriama suma dviem vaikams per mėnesį – 120 EUR, higienos prekės vaikams – 80 EUR, vitaminai (vaistai) vaikams – 40 EUR, kuro išlaidos vaikų poreikių tenkinimui – apie 40 EUR ir kt. Bendra suma, skiriama dviem nepilnamečiams vaikams, sudaro apie 700 EUR per mėnesį. Bendrų atsakovo šeimos pajamų, kurios sudaro apie 1 100–1 200 EUR per mėnesį, neužtenka net jų šeimos būtiniems poreikiams patenkinti. Daug materialinės pagalbos (pinigais) atsakovo šeima gauna iš artimųjų, ir tik jų dėka atsakovo šeima gali patenkinti savo būtinuosius poreikius. Atsakovas su sutuoktine bendrosios jungtinės nuosavybės teise turi būstą, kuris yra įkeistas, mokama paskola. Atsakovo sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Vertinant atsakovo gaunamas pajamas, prievoles bei patiriamas išlaidas, atsakovas mano, kad neturi galimybės mokėti didesnį išlaikymą, nei yra teismo nustatyta 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-10864-793/2012. Be to, padidėjusių išlaidų būtinumo ieškovė nėra pagrindusi jokiais įrodymais.
3. Trečiasis asmuo L. M. atsiliepimu su ieškiniu nesutinka, palaiko atsakovo atsiliepime išdėstytus argumentus ir motyvus, prašo ieškinį atmesti.
3.1. Trečiasis asmuo nurodo, kad bendros šeimos pajamos, įskaitant atsakovo darbo užmokestį, sudaro apie 1 100–1 200 EUR per mėnesį, kurių neužtenka šeimos būtiniems poreikiams patenkinti. Daug materialinės pagalbos (pinigais) atsakovo ir jo sutuoktinės šeima gauna iš artimųjų, ir tik jų dėka šeima gali patenkinti savo būtinuosius poreikius ir sumokėti paskolą Kredito unijai už gyvenamąjį būstą. Teigia, kad vertinant atsakovo ir jo sutuoktinės gaunamas bendras pajamas, prievoles bei patiriamas išlaidas, atsakovas neturi jokios galimybės mokėti didesnį išlaikymą sūnui G. M., nei yra teismo nustatyta 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-10864-793/2012, be to, padidėjusių išlaidų būtinumo ieškovė nėra pagrindusi jokiais įrodymais, nėra pateikusi tai pagrindžiančių mokėjimo dokumentų.
4. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kad prašomas padidinti mokamas išlaikymas iki 262 EUR neprieštarauja vaiko interesams. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. vasario 2 d. sprendimu ieškovės R. S. ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-10864-793/2012 nustatyto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį ir priteisė iš atsakovo A. M. nepilnamečiam vaikui G. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 240 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2021 m. lapkričio 10 d. iki vaiko pilnametystės, pavedė ieškovei R. S. vaiko išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise, priteisė iš atsakovo A. M. 580 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovei R. S. ir priteisė iš atsakovo A. M. 61 EUR bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:
5.1. Teismas dėl faktinių aplinkybių nurodė, kad G. M., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieškovės ir atsakovo sūnus. Ieškovės ir atsakovės santuoka nutraukta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-10864-793/2012 bendru sutikimu, kuriuo, be kita ko, nustatytas tėvo A. M. įsipareigojimas mokėti išlaikymą sūnui G. M. periodinėmis išmokomis po 86,89 EUR (300 LT) kas mėnesį. Išlaikymo įsiskolinimo nėra. Šalių nepilnamečiam vaikui nuo (duomenys neskelbtini) diagnozuotas (duomenys neskelbtini) ir, ieškovės paaiškinimais, (duomenys neskelbtini). Ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) sudarė naują santuoką, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. S.. Ieškovė registruoto nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi, gyvena sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name. Atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su trečiuoju asmeniu L. M., su kuria turi du nepilnamečius vaikus. Atsakovas 2019 m. birželio 26 d. asmeninės nuosavybės teise įsigijo namą ir žemės sklypą, turi transporto priemonę, dirba, gauna apie 950 EUR darbo užmokestį, taip pat verčiasi individualia veikla.
5.2. Teismas dėl ieškovės reikalavimo padidinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui nurodė, kad išlaikymas vaikui, kurį prašoma peržiūrėti ir padidinti, šalių susitarimu bei teismo sprendimu nustatytas daugiau kaip prieš 9 metus. Nuo to laiko vaikas paaugo, padidėjo jo poreikiai, pakilo kasdieniam gyvenimui būtinų dalykų kainos, tai, teismo vertinimu, sudaro pagrindą peržiūrėti vaikui priteisto išlaikymo dydį. Teismas atsižvelgęs į didėjančius vaiko poreikius, šalies ekonominę situaciją, į nustatytą 86,89 EUR sumos išlaikymą, konstatavo, jog tokia išlaikymo suma per maža ir neužtikrina vaiko poreikių. Ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas konstatavo, jog šalių turtinė padėtis yra panaši, pažymėjo, jog atsakovas neteikia visų duomenų apie gaunamas pajamas, be to, ieškovei tenka didesnė išlaikymo ir kasdienio rūpinimosi vaiku, priežiūros, auklėjimo našta, nes su ja gyvena nepilnametis vaikas. Teismas, atsižvelgdamas į duomenis, pagrindžiančius vaiko poreikius, nusprendė ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies ir padidinti G. M. priteisto išlaikymo dydį iki 240 EUR sumos, mokamomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, priteisti iš ieškovės apeliantui bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą, ir proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Teigia, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius duomenis, susijusius su vaiko poreikiais, šalių turtine padėtimi, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas turi išlaikyti dar du nepilnamečius vaikus.
6.2. Ieškovės nurodyta išlaikymo poreikiams būtina suma nėra pagrįsta į bylą pateiktais jokiais objektyviais įrodymais. Ieškovė negalėjo paaiškinti ir detalizuoti kai kurių sumų. Šias aplinkybes nustatė ir pirmosios instancijos teismas sprendime, tačiau į tai neatsižvelgė priimdamas skundžiamą sprendimą. Pažymi, kad apeliantas teikia išlaikymą reguliariai ir pats geranoriškai padidino vaiko išlaikymui skiriamą sumą iki 150 EUR per mėnesį, kiek tai leidžia jo finansinės galimybės. Mano, kad ieškovės reikalavimas nėra pagrįstas įrodymais, o reiškiamais reikalavimais siekia ne vaiko interesų gerovės, o asmeninės naudos.
Žemesnės instancijos teismas
6.3. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė išlaikymo dydį, susiedamas jį su minimalia mėnesine alga. Šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Teismas neanalizavo aplinkybių, į kurias atsižvelgti priteisiant išlaikymą yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Vaiko poreikiai turi būti užtikrinti, tačiau juos užtikrinant neturi būti atsižvelgiama į besąlyginį visų ar daugelio vaiko poreikių tenkinimą. Teigia, kad ieškovės pateiktoje lentelėje nurodytos sumos nėra proporcingos, pagrįstos rašytiniais įrodymais, be to, tikėtina, jog dalis išlaidų susiję su ieškoves įsteigta įmone, kuri įregistruota tuo pačiu gyvenamosios vietos adresu.
6.4. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino šalių turtinę padėtį. Teigia, kad apelianto turtinė padėtis yra sunki, teismas taip pat padarė išvadą, kad apelianto išlaidos per mėnesį viršija jo oficialias pajamas, apie kurias pateikti duomenys. Pažymi, jog nuo 2021 m. gegužės 7 d. verčiasi individualia veikla, tačiau pajamų negauna, todėl negalėjo pateikti įrodymų, pagrindžiančių, jog gauna pajamas iš individualios veiklos. Mano, kad apelianto turtinė padėtis neleidžia prie sūnaus išlaikymo prisidėti 240 EUR suma.
Atsiliepimas
7. Ieškovė atsiliepimu į apelianto (atsakovo) apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Ieškovė į bylą pateikė detalizaciją, pagrindžiančią išaugusius vaiko poreikius. Teigia, kad suma buvo apskaičiuota atėmus iš vaikui skiriamų pinigų sumos (594 EUR/mėn.) išmoką vaikui (70 EUR/mėn.), o likusi (524 EUR/mėn.) suma buvo padalyta per pusę (262 EUR/mėn.). Mano, kad tokia išlaikymo suma atitinka kasacinio teismo praktiką ir yra tinkamai pagrįsta.
7.2. Nors apeliantas turi būsto kreditą, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo mažinti vaikui būtino išlaikymo sumą. Mano, jog prisiimti finansiniai įsipareigojimai neatleidžia nuo pareigos teikti tinkamą išlaikymą vaikui. Pažymi, jog atsakovas yra darbingo amžiaus, todėl turi galimybę gauti didesnes pajamas ir užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus.
7.3. Nurodo, kad teismas vertindamas duomenis apie šalių turtinę padėtį išsamiai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, todėl apelianto argumentai dėl bylos esmės neatskleidimo yra nepagrįsti. Vien ta aplinkybe, jog teismas įvertino įrodymus kitaip, nei pageidauja apeliantas, nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
10. Teisėjų kolegija pažymi, kad nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019). Taigi apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio skundo dalykas (apeliantų prašymas) ir apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
11. Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamojoje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pakeistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-10864-793/2012 nustatyto išlaikymo nepilnamečiam vaikui G. M. dydis, jį padidinant nuo 86,89 EUR iki 240 EUR sumos, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2021 m. lapkričio 10 d. iki vaiko pilnametystės.
12. Pirmiausia atsakovas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo padidinimo, tinkamai nenustatė ir neįvertino bylos faktinių aplinkybių. Mano, jog reikalaujamas priteisti išlaikymas nėra tinkamai pagrįstas rašytiniais įrodymais. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, byloje esančius rašytinius įrodymus, su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
13. Įstatyme įtvirtinta galimybė kreiptis į teismą prašant pakeisti nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisto išlaikymo dydį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas, pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Taigi CK 3.201 straipsnio 1 dalies nuostatai taikyti būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) vaiko poreikių pasikeitimą. Teismas turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).
14. Ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį sūnų G. M. gimusį (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-10864-793/2012 bendru sutikimu nepilnamečio vaiko G. M. gyvenamoji vieta nustatyta su mama (ieškove), patvirtintas tėvo A. M. (atsakovo) įsipareigojimas mokėti išlaikymą nepilnamečiam sūnui G. M. periodinėmis išmokomis po 86,89 EUR (300 LT) kas mėnesį.
15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nepilnamečiam vaikui G. M. nuo Klaipėdos apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-10864-793/2012 priteisto 86,89 EUR išlaikymo praėjo pakankamai didelis laiko tarpas, tai yra beveik dešimt metų, dėl to nepilnamečio vaiko poreikiai objektyviai padidėjo. Pažymėtina, kad šalių vaikui šiuo metu yra 12 metų, todėl vaiko poreikiai yra visiškai pasikeitę, tai yra šalių nepilnametis vaikas lanko ugdymo įstaigą (nustatant 86,69 EUR išlaikymo dydį vaikui buvo 2 metai), dėl to ieškovė patiria papildomų išlaidų ugdymo priemonėms (vadovėliai, sąsiuviniai, rašymo priemonės ir pan.) įsigyti, kasdienių vykimo į ugdymo įstaigą išlaidų, vaiko maitinimo mokykloje išlaidų. Šie poreikiai yra detalizuoti ieškovės kartu su ieškiniu pateiktoje G. M. skiriamų piniginių lėšų detalizacijoje, kurioje nurodoma, kad vaikui skiriama 63 EUR suma per mėnesį maitinimui mokykloje, 25 EUR suma per mėnesį mokyklinio ugdymo išlaidos, 35 EUR rūbams (iš jų ir mokykliniams – sportinė apranga, uniforma), 30 EUR bendriesiems vystymosi poreikiams (papildomas ugdymas, ekskursijos ir pan.). Nors atsakovas teigia, kad ieškovės nurodomos vaiko išlaikymo išlaidos nėra pagrįstos rašytiniais įrodymais, tačiau pažymėtina, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
16. Atsakovas teigia, kad pagal ieškovės pateiktą vaiko poreikių detalizaciją 100 EUR išlaidos būstui, 29 EUR susisiekimo paslaugos (internetas, telefonas, abonementas, mokėjimai ir kt.), 40 EUR transporto išlaidos taip pat yra per didelės, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas nuosekliai spręsdamas klausimus dėl kiekvieno ieškovės pateiktoje lentelėje nurodyto nepilnamečio vaiko poreikio, konstatavo, jog ieškovės nurodytos išlaidos būsto išlaikymui (103,83 EUR sumai) iš dalies yra nepagrįstos ir šią sumą sumažino 72 Eurais, be to, negalima sutikti ir su apeliantu, jog šiuo atveju transporto išlaidos, interneto, mobiliojo telefono išlaidos nėra pagrįstos ir (ar) būtinos bei objektyvios tenkinant nepilnamečio vaiko poreikius. Priešingai, būtina pažymėti, jog šalių nepilnametis vaikas gyvena kartu su ieškove, ieškovei tenka didesnė vaiko auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi našta, o tiek nepilnamečio vaiko ugdymo procese, tiek užtikrinant nepilnamečio vaiko laisvalaikį (kelionės, išvykos, lankymasis pas gydytojus ir pan.), objektyviai patiriamos telefono ryšio, interneto, kuro išlaidos, kurių dydžio, šiuo atveju, teismo vertinimu, negalima laikyti neproporcingu, neprotingu ir (ar) viršijančius nepilnamečio vaiko būtinuosius poreikius.
17. Vertinant šalių nepilnamečio vaiko poreikius, taip pat būtina pažymėti ir tai, kad G. M., remiantis byloje pateikta viešosios įstaigos Respublikinės Klaipėdos ligoninės 2021 m. balandžio 1 d. gydytojo išrašu, yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini), dėl to vaikui yra reikalingi medikamentai. Faktą, jog vaikui yra būtini medikamentai, pagrindžia 2021 m. balandžio 1 d. pateikti elektroniniai receptai vaistų įsigijimui, todėl, teismo vertinimu, ieškovės nurodytos vidutinės vaistų įsigijimui išlaidos 17,92 EUR per mėnesį, higienos priemonių išlaidos 35 EUR per mėnesį laikytinos objektyviomis ir pagrįstomis.
18. Atsakovas nurodo, kad šiuo atveju minimaliosios mėnesinės algos kriterijus buvo pritaikytas netinkamai, tačiau su šiais argumentais sutikti negalima. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimus iš dalies, detaliai įvertino nepilnamečio vaiko poreikius, atsižvelgė į vaiko amžių, pasikeitusią faktinę situaciją, jog nuo priteisto 86,89 EUR išlaikymo praėjo beveik dešimt metų, į tai, jog būtina išlaikymo suma nepilnamečiam vaikui objektyviai padidėjo ir dėl infliacijos per dešimties metų laikotarpį. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, išsamiai įvertinęs vaiko poreikius, konstatavo, jog nepilnamečiam vaikui būtina 480 EUR išlaikymo suma, kuri neviršija minimalios mėnesinės algos (nuo 2022 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga Lietuvos Respublikoje yra 730 EUR neatskaičius mokesčių (apie 533 EUR atskaičius mokesčius). Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismų praktikoje išlaikymas, atitinkantis minimaliosios mėnesinės algos dydį, paprastai gali tenkinti tik minimaliuosius ir būtinuosius vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Atsižvelgiant į tai, jog šiuo atveju priteista išlaikymo suma (240 EUR) nesiekia pusės minimalios mėnesinės algos (266,50 EUR), į tai, jog nepilnamečiam vaikui gyvenant kartu su ieškove objektyviai atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, į tai, jog ieškovei taip pat tenka didesnė rūpinimosi vaiku našta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Kasacinio teismo praktikos ir (ar) netinkamai įvertino nepilnamečio vaiko poreikius faktinių bylos aplinkybių kontekste.
19. Antra – atsakovas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalių turtinę padėtį Teigia, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki, atsakovas turi kreditinių įsiskolinimų, išlaiko du nepilnamečius vaikus, dėl to negali teikti G. M. didesnio nei 150 EUR dydžio išlaikymo. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas realiai gauna didesnes pajamas, nei pateikta byloje, kadangi nors nuo 2021 m. gegužės 7 d. pradėjo verstis individualia veikla, tačiau jokių realių pajamų neuždirba.
20. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, tai yra išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010), tačiau tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą. Pažymėtina, kad bylose dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, ar po teismo sprendimo dėl išlaikymo dydžio ir formos nustatymo iš esmės pasikeitė tėvo (motinos) turtinė padėtis ir vaiko (vaikų) poreikiai. Pažymėtina, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio nuspręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
21. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, nesutinka su atsakovo argumentais, jog šalių turtinė padėtis, sprendžiant priteistino išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio klausimą, nebuvo tinkamai įvertinta. Kaip matyti, ieškovė nekilnojamojo turto neturi, kartu su vaiku gyvena sutuoktiniui N. S. priklausančiame name (duomenys neskelbtini), namas įkeistas bankui. Ieškovė gauna 400 EUR vaiko priežiūros išmoką ir dirba pačios įsteigtoje (duomenys neskelbtini), išsimoka sau 100 EUR atlyginimą per mėnesį. Atsakovas šių aplinkybių apeliaciniu skundu neginčija. Ieškovės sutuoktinis tarnauja (duomenys neskelbtini) ir gauna vidutinį 1 392,48 EUR darbo užmokestį, į šią sumą įskaitant papildomas išmokas pagal byloje pateiktą darbo užmokesčio lentelę.
22. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia, jog atsakovas 2019 m. birželio 26 d. įsigijo namą ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kuris įkeistas kredito unija, 2020 m. rugpjūčio 29 d. sudarė santuoką su trečiuoju asmeniu L. M., su kuria turi du nepilnamečius vaikus. Nors atsakovas įrodinėja, kad jo turtinė padėtis neleidžia teikti didesnio išlaikymo vaikui nei 150 EUR, tačiau su šia aplinkybe negalima sutikti. Kaip matyti, atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), kur jo darbo užmokestis atskaičius mokesčius yra apie 950 EUR, be to, nuo 2021 m. gegužės 7 d. verčiasi individualia veikla, tačiau duomenų apie gaunamas pajamas teismui neteikia. Nors atsakovas nurodo, kad jokių duomenų apie gaunamas pajamas iš individualios veiklos pateikti negali, kadangi pajamų negauna, tačiau šie atsakovo argumentai vertintini kritiškai, pirmiausia atsižvelgiant į tai, jog atsakovas grįsdamas nurodytas aplinkybes tiek pirmosios instancijos teismui, tiek su apeliaciniu skundu galėjo pateikti individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą ar kitus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius, jog individuali veikla yra finansiškai nenaudinga ir (ar) atsakovas iš šios veiklos negauna visiškai jokių pajamų (CPK 178 straipsnis), antra – atsižvelgiant į tai, jog su trečiojo asmens L. M. pateikti jos ir atsakovo sąskaitos išrašai už 2021 metus (Nr. DOK-9809), teismui pateikti nurodant tik šių asmenų patiriamas išlaidas, tačiau nenurodant jokių gaunamų įplaukų į šias sąskaitas per visą laikotarpį už 2021 metus, nors vertinant sąskaitų išrašų turinį akivaizdu, jog tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo L. M. banko sąskaitomis aktyviai naudojasi, trečia – atsakovas taip pat neginčija aplinkybės (apeliacinio skundo 16 punktas), jog jo patiriamos išlaidos yra didesnės nei gaunamos oficialios pajamos. Teismo vertinimu, minėtų aplinkybių kontekste, galima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovo realios pajamos tikėtinai yra didesnės nei byloje pateiktos oficialios pajamos, be kita ko, pažymint ir tai, jog visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, jei yra abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).
23. Šiuo aspektu būtina pažymėti ir tai, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, prisiimamus įsipareigojimus, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku(-ais). Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams, todėl vien ta aplinkybė, jog atsakovas turi finansinių įsipareigojimų įsigijus gyvenamąjį namą, neatleidžia atsakovo nuo pareigos teikti nepilnamečiam vaikui tinkamą išlaikymą, užtikrinantį jo visapusišką ugdymą bei raidą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004).
24. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus ir išlaikymo dydžio pakeitimo sąlygas. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tiek faktinius bylos duomenis apie vaikų poreikius, tiek ir duomenis apie abiejų šalių turtinę padėtį. Darytina išvada, kad mažesnis nei pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymo dydis neleistų pripažinti, jog būtų užtikrinami būtiniausi minimalūs nepilnamečio vaiko poreikiai.
Dėl procesinės bylos baigties
25. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
27. Apelianto (atsakovo) apeliacinis skundas atmestas, todėl jam nepriteistinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.
28. Remiantis bylos duomenimis, ieškovė patyrė 300 EUR bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Apelianto apeliacinį skundą atmetus, ieškovei iš apelianto priteistina 300 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto A. M. 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo ieškovei R. S..