Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-09-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-292-380/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-20
Bylos Nr.
AN2-292-380/2019
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00355-2019-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aurelija Sadauskaitė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-292-380/2019Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00355-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.2; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus (toliau – ir Institucija) viršininko R. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos vyriausiasis patrulis M. K. 2018-12-21 surašė administracinio nusižengimo protokolą O. L. (O. L.) už tai, kad jis 2018-12-21 21.10 val. Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę automobilį BMW 320D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), darydamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus iš chuliganiškų paskatų, kėlė pavojų eismo saugumui, savo bei kitų žmonių saugumui, tai yra vairavo transporto priemonę automobilių stovėjimo aikštelėje, kurios važiuojamoji kelio danga padengta šlapiu sniegu ir ledu, neatsižvelgdamas į vietovės ypatumus, važiuojamosios dalies būklę, nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio, tyčia (specialiai) staigiai sukdamas kairėn, taip keisdamas transporto priemonės judėjimo kryptį ir nerodydamas atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo, naudodamas rankinį (stovėjimo) stabdį ir spausdamas akceleratoriaus pedalą didino variklio apsukas, dėl to priekiniai automobilio ratai neteko visiško sukibimo su kelio danga (ratai prasisukinėjo ant kelio dangos paviršiaus), taip privertė transporto priemonę slysti šonu „piešiant jaunaties mėnulį“ ir padarė transporto priemonę sunkiai valdomą, dėl to atsirado didžiulė rizika įvykti eismo įvykiui ar sukelti avarinę situaciją. Tokiais savo veiksmais tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, paniekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, ir pademonstravo niekinamą požiūrį į visuomeninę tvarką, kuri (ypač tarp eismo dalyvių) yra grindžiama tarpusavio suvokimu, pagalba ir pagarba.

2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019-01-21 nutarimu už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, O. L. paskirta administracinė nuobauda – 450 Eur bauda atimant specialiąją teisę (teisę vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių. Šį nutarimą O. L. apskundė apylinkės teismui.

Žemesnės instancijos teismas

3. Skundžiamu Klaipėdos apylinkės teismo 2019-08-06 nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas buvo tenkintas, teismas panaikino Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019-01-21 nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą O. L. nutraukė. Tokį savo sprendimą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, jog byloje nėra surinkta objektyvių tiesioginių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių O. L. kaltę.

Šalies argumentai

4. Apeliaciniu skundu Institucijos viršininkas R. S. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-08-06 nutarimą ir palikti galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019-01-21 nutarimą, kuriuo O. L. buvo paskirta 450 Eur bauda atimant specialiąją teisę (teisę vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių.

4.1. Skunde teigiama, jog O. L. padarė labai šiurkštų KET pažeidimą – chuliganiškai vairavo automobilį aikštelėje, siekdamas pademonstruoti nepagarbą visuomenei savo išskirtinumu, prasukdamas galinius automobilio ratus sukinėjosi aplinkui, tuo sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams bei svetimam turtui. Institucijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus, todėl buvo priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylą.

4.2. Skunde nurodoma, kad ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas yra pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis KET pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. Tai reiškia, kad asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai yra nustatytos chuliganiškos paskatos, padarytas bent vienas KET pažeidimas, toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Pažymima, jog teismų praktikoje išaiškinta, kad chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Šis pažeidimas priežastiniu ryšiu susijęs su KET III dalies „Bendrosios eismo dalyvių pareigos“ 4 punktu, kuriame įtvirtinta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, ir KET 9 punktu, kuriame yra įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, tačiau ši norma yra bendro pobūdžio, o kaltininko veiksmus būtina vertinti ir administracinio teisės nusižengimą protokole nurodyti specialiąsias normas, t. y. nurodyti konkretų KET specialiosios dalies normos pažeidimą. Šiuo atveju protokole nurodyta, kad O. L. pažeidė KET 4, 9, 119 ir 127 punktų reikalavimus.

4.3. Skunde teigiama, kad skundžiamame nutarime išdėstyta, jog O. L. neigia automobilį vairavęs chuliganiškai ir padaręs administracinį nusižengimą. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos vyriausiasis patrulis M. K. pirmosios instancijos teismo posėdyje teigė automobilių stovėjimo aikštelę stebėjęs 150 metrų atstumu ir nors įvykis vyko tamsiu paros metu, tačiau automobilio šviesos buvo įjungtos, todėl matė visus jo manevrus, girdėjo stiprų variklio garsą. Nurodė, kad O. L. automobilis slydo ne kartą, matė, kad manevrai buvo atliekami tyčia. Pareigūnas teisme teigė, kad sustabdytas O. L. nurodė, jog neseniai įsigijo automobilį ir norėjo jį išbandyti aikštelėje, neneigė „piešęs saules“. Šiais aplinkybes patvirtina paties O. L. ranka protokole įrašyti žodžiai: „Norėjau pirmą ir paskutinį kartą išbandyti mašinos slydimą, kad tikrai būčiau užtikrintas kelyje ir žinočiau kaip elgtis pavojuje.“ Pareigūnė V. P. teismo posėdyje nurodė, kad automobilių aikštelėje buvo daug automobilių, pastebėjo, kaip vienas BMW markės automobilis pradėjo „piešti saules“. Nurodė, kad būtent šį automobilį sustabdė, vairuotojui O. L. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. V. P. teigė, kad vairuotojas parašė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog norėjo išbandyti galu varomą automobilį, jo automobilyje buvo keleivių. Pareigūnė taip pat nurodė, kad ji girdėjo akceleratoriaus garsą, matė, kad manevrai atliekami tyčia.

4.4. Institucijos vertinimu, abu pareigūnai teisme pateikė nuoseklius, tarpusavyje neprieštaraujančius parodymus. Vyriausiojo patrulio M. K. parodymai, pateikti teisme, sutampa su jo 2018-12-21 surašytame tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis, tačiau teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi ne pareigūnų parodymais bei tarnybiniu pranešimu, kurie taip pat turi būti vertinami kaip įrodymai administracinėje byloje, o liudytojų E. V., E. O., B. P., G. G. ir E. V. (kurie yra O. L. draugai ir yra suinteresuoti bylos baigtimi) parodymais.

4.5. Skunde pažymima, kad administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. ANK 22 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos paskirtį, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio nusižengimo padarymą, siekiant asmenį nubausti ir auklėti.

5. Atsiliepimu į Institucijos viršininko R. S. apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo O. L. prašo palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-08-06 nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

6. Apeliacinis skundas netenkintinas.

7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Institucija nesutinka su apylinkės teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, jog O. L. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

8. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

9. Teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių, teismas negali patikimai nustatyti materialiosios tiesos. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijusi su visų bylos duomenų išsamiu ir nešališku išnagrinėjimu. Taigi administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis), o teismo sprendimas privalo būti motyvuotas (ANK 635 straipsnio 1 dalis), jo motyvuojamojoje dalyje, be kitų ANK 636 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, turi būti nurodomi argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai.

10. ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Taigi asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

11. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Pažymėtina, kad teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018). Be to, nesaugus manevravimas, taip pat ir panaudojant šoninį automobilio slydimą, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-719/2019).

12. Iš skundžiamo nutarimo argumentų matyti, jog apylinkės teismas, įvertinęs Institucijos O. L. inkriminuotas faktines nusižengimo padarymo aplinkybes visų byloje surinktų duomenų kontekste, pripažino, kad O. L. chuliganiškai nevairavo. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į tai, kad objektyvių, tiesioginių, patikimų ir neginčijamų duomenų, patvirtinančių O. L. kaltę, administracinio nusižengimo byloje nėra.

13. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs O. L. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad jo veiksmuose nėra jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties, todėl administracinė teisena jam nutrauktina. Nesutikti su apylinkės teismo argumentais ir naikinti apylinkės teismo nutarimą, remiantis objektyviais duomenimis nepagrįstais apeliacinio skundo motyvais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintais įrodymais, nutarime aiškiai ir pakankamai išsamiai nurodė sprendimo motyvus, taip pat išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados. Jokių procesinių pažeidimų bylos nagrinėjimo metu padaryta nebuvo. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas analizuojamu atveju priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi Institucija, nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nutarimą.

14. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, Institucija savo nesutikimą su tokiu apylinkės teismo sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad teismas nepagrįstai nesirėmė policijos pareigūno M. K. tarnybiniu pranešimu ir šio pareigūno ir pareigūnės V. P. duotais parodymais pirmosios instancijos teismo posėdyje, o rėmėsi bylos baigtimi suinteresuotų O. L. draugų liudytojų E. V., E. O., B. P., G. G. ir E. V. parodymais, taip pat tuo, jog, pasak M. K., sustabdytas O. L. neneigė „piešęs saules“, o tai patvirtina O. L. ranka protokole įrašyti žodžiai: „Norėjau pirmą ir paskutinį kartą išbandyti mašinos slydimą, kad tikrai būčiau užtikrintas kelyje ir žinočiau kaip elgtis pavojuje.“. Aukštesnysis teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais negali sutikti.

15. Iš bylos medžiagos matyti, kad O. L. 2019-01-16 paaiškinime bei skunde apylinkės teismui, taip pat pirmosios instancijos teismo posėdyje neigė padaręs jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Jis pripažino, kad jo vairuojamas automobilis, bandant apvažiuoti kitą sustojusį automobilį, pradėjo slysti dėl slidžios ledu padengtos kelio dangos, tačiau kategoriškai neigė automobilį vairavęs chuliganiškai (b. l. 3–6, 28). Nors 2018-12-21 administracinio nusižengimo protokole yra ir Institucijos minėti O. L. ranka įrašyti žodžiai, tačiau skunde nepagrįstai teigiama, kad tai patvirtina, jog O. L. „piešė saules“, nes šiame protokole jis taip pat aiškiai įrašė, jog nesutinka su jam inkriminuojamu nusižengimu (b. l. 23). Tiesiogiai įvykį matę ir teisme apklausti liudytojai E. V., E. O., B. P., G. G. ir E. V. nurodė, kad O. L. chuliganiškai nevairavo. Jie parodė, kad O. L. važiavo lėtai, nustatyto važiavimo greičio neviršijo, staigių manevrų neatliko, užtrauktu rankiniu stabdžiu nevažiavo, o automobilis slydo, nes kelio danga buvo apledėjusi. Vien tai, kad, Institucijos nuomone, minėti liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi (nes yra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens draugai), apygardos teismui nesuteikia pagrindo netikėti jų faktines bylos aplinkybes atitinkančiais, nuosekliais ir tarpusavyje sutampančiais parodymais. Darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju O. L. versija (apie tai, kad jis automobilio chuliganiškai nevairavo) bylos duomenimis nėra paneigta.

16. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš esmės vieninteliai O. L. kaltinantys duomenys yra policijos pareigūno M. K. 2018-12-21 tarnybinis pranešimas ir šio pareigūno ir pareigūnės V. P. parodymai, duoti teismo posėdžio metu. Minėtame tarnybiniame pranešime nurodyta, jog M. K. aikštelėje pastebėjo BMW markės automobilį (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris stipriai akceleruodamas šonu slydo per aikštelę. Automobilis kelis kartus keitė važiavimo kryptį slysdamas, taip pat sukosi aplink savo ašį (b. l. 26). Šiuos parodymus M. K. patvirtino teisme apklausiamas kaip liudytojas, tokias pačias aplinkybes teisme nurodė ir V. P.. Peržiūrėjus byloje pateiktą policijos pareigūnų tarnybinio automobilio vaizdo įrašą matyti, kad jame nėra užfiksuota jokių aplinkybių, kurios įrodytų pažeidimo padarymo faktą. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai suabejojo administracinį nusižengimą užfiksavusių policijos pareigūnų objektyvia galimybe aiškiai pamatyti būtent O. L. atliekant chuliganiškus vairavimo manevrus, nes įvykis vyko tamsiu paros metu, aikštelėje vienu metu judėjo kelios transporto priemonės, nesimatė transporto priemonių markių bei valstybinių numerių, o policijos pareigūnai patruliavo pakankamai dideliu (apie 150 metrų) atstumu nuo automobilių stovėjimo aikštelės. Be to, pateiktame vaizdo įraše neužfiksuoti jokie pavojingi ir (ar) chuliganiški transporto priemonių (tarp jų ir O. L. vairuojamo automobilio) manevrai (b. l. 21). Išanalizavus teismui pateiktą bylos medžiagą, matyti, kad joje nėra jokių kitų objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo faktą, jų nepateikė ir apeliantas.

17. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Be to, administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014). Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje nepakanka įrodymų, leidžiančių O. L. veiksmus vertinti kaip chuliganišką vairavimą 420 straipsnio 2 dalies prasme.

18. Apygardos teismas konstatuoja, kad, administracinio nusižengimo byloje išnaudojus visas galimas įrodinėjimo priemones, O. L. veiksmuose nebuvo neabejotinai nustatyti ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, todėl skundžiamą nutarimą priėmęs Klaipėdos apylinkės teismas pagrįstai O. L. administracinę teiseną nutraukė. Įvertinus tai, kas išdėstyta, apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Klaipėdos apylinkės teismo 2019-08-06 nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą nepakeistą ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko R. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Aurelija Sadauskaitė