Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2-624-340/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-02-01
Bylos Nr.: e2-624-340/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00105-2021-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Tatjana Žukauskienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Ulava“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei Vilniaus

Kategorijos

2.6.11.4.5Kiti klausimai dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių

Civilinė byla Nr. e2-624-340/2022Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00105-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.5.; 3.2.3.2. (S)

VILNIAUS apygardos teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė,sekretoriaujant Gražinai Bitvinskienei,dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei J. K., atsakovės atstovėms K. T. ir O. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ulava“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Vilniaus kogeneracinei jėgainei dėl 533 295,47 Eur pritieisimo. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, restruktūrizuojama RAFAKO S.A., viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra, biudžetinė įstaiga Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ulava“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) iš atsakovės UAB Vilniaus kogeneracinės jėgainės ieškovės UAB „Ulava” naudai priteisti 533 295,47 Eur; 2) iš atsakovės UAB Vilniaus kogeneracinės jėgainės ieškovės UAB „Ulava” naudai priteisti 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) iš atsakovės UAB Vilniaus kogeneracinės jėgainės ieškovės UAB „Ulava” naudai priteisti visas šios turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė paaiškino, kad įvykdžius viešojo pirkimo Nr. 163138 procedūras atsakovė 2016 m. rugsėjo 29 d. sudarė statybos rangos sutartį su trečiuoju asmeniu RAFAKO S.A (toliau – Rafako), kurioje nustatyta bendra darbų kaina 181 076 500 Eur įskaitant PVM, o maksimalus Rangos sutarties galiojimo terminas iki 2021 m. kovo 29 d. Atsakovė 2017 m. gegužės 16 d. pranešė, kad Vilniaus kogeneracinės jėgainės rangovams duotas leidimas pradėti darbus. 2020 m. vasario 11 d. trečiasis asmuo (rangovas pagal su atsakove sudarytą sutartį) Rafako su ieškove sudarė subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Vilniaus kogeneracinės jėgainės teritorijos komunikacijų statybos rangos darbų (vandentiekio, nuotekų, gaisro gesinimo sistemų) ir nuotekų įrenginių įrengimo statybos darbų vykdymo (toliau – Subrangos sutartis). Subrangos sutartimi šalys susitarė, kad darbus atsakovė atliks už 910 090,25 Eur be taikytino dydžio PVM kainą. Subrangos sutarties 1 punkte šalys susitarė, kad darbai bus atliekami laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. Papildomai nurodė, jog ieškovė ir Rafako sudarė tris papildomus susitarimus dėl darbų pagal Subrangos sutartį atlikimo Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje už bendrą 1 007 421,27 Eur be taikytino dydžio PVM kainą. Nurodė, kad darbus Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje ieškovė atlikinėjo ir tiek, kiek jų buvo spėta atlikti, aktavo ir perdavė Rafako.

3. Taip pat paaiškino, kad 2020 m. rugsėjo 10 d. Rafako pranešė ieškovei apie 2020 m. rugsėjo 2 d. priimtą sprendimą pradėti Rafako restruktūrizavimo procesą, ieškovės reikalavimas Rafako sudaro 2 274 265,93 PLN, ir pasiūlė atsakovei perimti teises ir pareigas pagal Rafako su subrangovais, įskaitant ir su ieškove, sudarytas subrangos sutartis. Tačiau 2020 m. spalio 6 d. atsakovė paskelbė, kad nutraukia sutartį su Rafako. 2020 m. spalio 14 d. raštu Rafako pranešė ieškovei, kad sustabdo Subrangos sutarties vykdymą, o 2020 m. gruodžio 14 d. kad nutraukia Subrangos sutartį įskaitant dėl to, kad atsakovė neišreiškė pageidavimo perimti teises ir pareigas pagal Rafako sudarytas subrangos sutartis ir tokiu būdų tęsti Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybos darbus. Ieškovės nuomone, atsakovė valingai ir nesąžiningai dėl atsiskaitymo už atliktus darbus yra suklaidinusi tiek Viešųjų pirkimų, tiek ir Finansų ministeriją. Nurodė, jog jai vykdant Subrangos sutartį iš viso buvo atlikta, aktuota ir perduota Rafako darbų už bendrą 623 425,99 Eur be PVM kainą, už Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje ieškovės atliktus darbus Rafako ieškovei iš viso sumokėjo tik 103 744,92 Eur, o Rafako ieškovei už šios atliktus darbus iki šiol nesumokėjo 519 681,07 Eur be PVM.

4. Ieškovė 2020 m. lapkričio 18 d. raštu „Dėl apmokėjimo už atliktus darbus ir medžiagas” kreipėsi į atsakovę. Atsakovė 2020 m. gruodžio 17 d. atsakyme ieškovui „Dėl apmokėjimo už atliktus darbus ir medžiagas” Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai ir nesąžiningai nurodė, jog „aplinkybė, kad Rafako neatsiskaitė su Ulava nereiškia, kad VKJ darbų rezultatą įgijo neatlygintinai – už atliktus darbus VKJ atsiskaitė su Rafako sutartyje numatyta tvarka”. Ieškovės manymu, atsakovė šiai dienai yra be pagrindo įgijusi turtą – nepagrįstai praturtėjusi ieškovės sąskaita, kuri sudaro 533 295,47 Eur, t. y. 519 681,07 Eur be PVM už ieškovės atliktus darbus bei 13 614,40 Eur su PVM už Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybvietėje likusias ir darbams būtent Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje skirtas medžiagas, kurias atsakovė nusavino, už viską atsakovė nėra atsiskaičiusi ne tik su ieškove, bet ir su Rafako. Be kita ko, atsakovė po Rangos sutarties nutraukimo liko ne tik sumokėjusi Rafako mažiau, nei Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje yra atlikta darbų, tačiau ir pasinaudojo Rangos sutarties įvykdymo garantija ir tokiu būdu gavo 15 000 000 Eur, tačiau šios pinigų sumos atsiskaitymui su Rafako subrangovais taip ir nepanaudojo.

Šalies argumentai

5. Ieškovė nurodė, jog atlikdama darbus ir tiekdamas medžiagas atsakovės naudai, patyrė sąnaudas ir su ja nebuvo atsiskaityta, ieškovės turto sumažėjimas yra tolygus atsakovės praturtėjimui ir tarp to yra priežastinis ryšys, kadangi ieškovei neatlikus darbų ir nepalikus Vilniaus kogeneracinei jėgainei skirtų medžiagų, už juos neatsiskaičiusi atsakovė nebūtų atitinkamai praturtėjusi. Be kita ko, neegzistuoja joks teisinis pagrindas atsakovei neatlygintinai įgyti ieškovės atliktus darbus ir Vilniaus kogeneracinei jėgainei skirtas likusias medžiagas, ieškovė nebuvo ir nėra prisiėmusi dėl atsakovės nepagrįsto praturtėjimo atsiradusių nuostolių rizikos.

6. Taip pat pažymėjo, jog ieškinyje išdėstytos aplinkybės (ieškinio 37-43 punktai) dėl laiku į nacionalinę teisę neperkeltų Direktyvų, sudaro pagrindą vertinti ir spręsti dėl atsakovės pareigos ieškiniu prašomas priteisti pinigų sumas ieškovei priteisti ir kaip už jai padarytą žalą.

Atsiliepimas

7. Atsakovė UAB Vilniaus kogeneracinė jėgainė pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriuo prašo ieškovės ieškinį ir prašymus atmesti kaip nepagrįstus bei priteisti atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8. Atsakovė paaiškino, jog Rafako bei subrangovų (taigi ir ieškovės) tarpusavio santykiuose nedalyvavo, neturėjo absoliučiai jokių galimybių įtakoti Generalinio rangovo su subrangovais sudaromose sutartyse nurodomų įkainių, darbų apimčių bei kitų sąlygų, pasirinkti, kad darbus pagal subrangos sutartis atliktų mažiausią kainą pasiūlęs subrangovas – atsakovei nebuvo žinoma, koks Rafako bei subrangovų sudarytų susitarimų turinys, kadangi visą riziką už tinkamą įsipareigojimų pagal Sutartį įvykdymą atsakovės atžvilgiu buvo ir yra prisiėmęs Generalinis rangovas, o atsakovės finansiniai įsipareigojimai Rafako atžvilgiu buvo apibrėžti konkrečia Sutartyje įtvirtinta fiksuota suma.

9. Atsakovė nurodė, jog visus jėgainėje atliktus darbus ir į statybvietę pristatytas medžiagas atsakovė gavo egzistuojant aiškiam teisiniam pagrindui, t. y. atsakovės ir Rafako sudarytos sutarties pagrindu. Paaiškino, kad ieškovė pati sau prieštaraudama teigia, jog atsakovė vienašališkai nutraukus Sutartį su Generaliniu rangovu Rafako, neva įgijo darbų rezultatą ne tik užfiksuotą darbų aktuose, bet ir gavo darbus, kurie yra ieškovės faktiškai atlikti, tačiau neapmokėti ir neperduoti Rafako ir tokių darbų vertė sudaro 519 681,07 Eur be PVM, nors ieškinio 28 punkte teigia, kad visi darbai buvo aktuoti ir perduoti Rafako. Pažymėjo, jog tik Rafako turėjo teisę ir pareigą patikrinti, ar visi ieškovės jam perduodami darbai yra tinkamos kokybės, ar atitinka Subrangos, o taip pat ir Sutarties reikalavimus, nes būtent tik Rafako neša atsakomybę atsakovei už jo subrangovų (tarp jų – ieškovės) atliktus darbus kaip už savo, todėl atsakovė ieškovės atžvilgiu jokių reikalavimų dėl darbų kokybės, kiekio, atitikimų norminiams statybos reikalavimams negalėjo reikšti, taigi ir ieškovė atsakovės atžvilgiu jokių teisių ir pareigų neturėjo ir neturi. Visi ieškovės ieškiniu keliami materialieji reikalavimai, kilę iš netinkamo Subrangos sutarties vykdymo, turėtų būti reiškiami už tos Subrangos sutarties vykdymą atsakingam asmeniui ir tos sutarties šaliai – Rafako, t. y. atsakovė yra netinkamas atsakovas byloje ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį.

10. Taip pat nurodė, kad ieškovė atliko ir Rafako perdavė darbus, pristatė medžiagas į statybvietę egzistuojant aiškiam teisiniam pagrindui – Subrangos sutarčiai, o atsakovė darbus ir medžiagas gavo iš Rafako pagal Sutartį, kas rodo, jog sutartiniai santykiai tarp rangovo ir subrangovo (Rafako ir ieškovės) negali pakeisti užsakovo (atsakovės) ir generalinio rangovo (Rafako) teisinių santykių ir nėra įgyvendinama nepagrįsto praturtėjimo būtinoji sąlyga. Pažymėjo, jog atsakovės ir Rafako sudaryta (ir šiuo metu jau nutraukta) Sutartis nenumato jokios galimybės atsakovei tiesiogiai atsiskaityti su subrangovais (tarp jų – ir su ieškove) – t. y. vykdyti/perimti Generalinio rangovo prievoles pagal subrangos sutartis. Akcentavo, jog atsakovės ir ieškovės niekada nesiejo ir nesieja sutartiniai teisiniai santykiai: atsakovė jokių darbų tiesiogiai iš UAB „Ulava“ nepirko, neužsakė, jokių sąlygų nesiderėjo ir su ja nesudarė jokių sutarčių.

11. Atsakovė paaiškino, kad ieškinio pareiškimo momentu ieškovės įrodinėjamas atsakovės nepagrįstas praturtėjimas yra išimtinai hipotetinis ir neegzistuojantis bei trukdymas atsakovei užbaigti Projektą, kuris neišvengiamai sąlygos virš šimto milijonų eurų siekiančius nuostolius, kurių nei ieškovė, nei Rafako nėra pajėgi finansiškai atlyginti. Pažymėjo, jog Subrangovo atlikti darbai (kurie pagal Sutartį yra laikomi Generalinio rangovo darbais), tinkamai bei laiku neįgyvendinus Projekto ir negavus finansavimo, patys savaime atsakovui jokios apčiuopiamos naudos bei vertės nekuria.

12. Atsakovė pabrėžė, jog atsakovės ir Rafako Sutarties nuostatos aiškiai ir nedviprasmiai įtvirtina subrangovų statusą atsakovės atžvilgiu ne kaip trečiųjų šalių, o kaip Rafako dalį. Tarp atsakovės veiksmų ir Subrangovo padėties nėra tiesioginio priežastinio ryšio – Generaliniam rangovui neatsiskaitant su Subrangovu, būtent Generalinio rangovo netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu buvo sukurta tokia situacija, kuomet Subrangovas galimai nėra atgavęs iš Rafako visų šio pagal Subrangos sutartį mokėtinų sumų, atsakovės darbai buvo atlikti esant konkrečiam teisiniam pagrindui, t. y. atsakovė darbus gavo Sutarties su Rafako pagrindu, o ieškovė darbus atliko Subrangos sutarties su Generaliniu rangovu pagrindu.

13. Nurodė, kad ieškovė, ilgametę patirtį turintis profesionalus verslo subjektas, vykdydama Subrangos sutartį veikė savo rizika ir savo teises gali apginti bei galimai gina ir kitu būdu (pvz.: pareikšdama kreditorinį reikalavimą restruktūrizavimo byloje), nepagrįsto praturtėjimo institutą naudoja tik kaip priemonę išvengti kitų CK normų taikymo.

Atsiliepimas

14. Atsakovė paaiškino, jog ieškovė nepagrįstai bando perkelti atsakomybę atsakovei už ieškovei neva kilusią žalą dėl laiku į nacionalinę teisę neperkeltų pirkimo Direktyvų, nors pati ieškovė ieškinyje nurodė, jog Direktyvų nuostatos, reguliuojančios subtiekimą ir tiesioginį atsiskaitymą su subtiekėjais į Lietuvos nacionalinę teisę buvo perkeltos ir įsigaliojo tik 2017 m. liepos 1 d., kas reiškia, jog atsakovė neturėjo teisinio pagrindo ar įpareigojimo Sutartyje nustatyti įsipareigojimų perėmimo subtiekėjų atžvilgiu galimybės. Papildomai paaiškino, kad Direktyvos į Lietuvos nacionalinę teisę turėjo būti perkeltos iki 2016 m. balandžio 18 d., tad nepaisant to, kada Direktyvų nuostatos faktiškai buvo perkeltos, iki šios datos pradėti viešieji pirkimai bet kuriuo atveju turėjo būti tęsiami ir baigiami pagal anksčiau galiojusį reglamentavimą, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje ir PĮ 114 straipsnio 5 dalyje, o ieškovė prašo ir reikalauja teismo sprendimu įpareigoti atsakovę elgtis teisiniam reguliavimui prieštaraujančiu neteisėtu būdu. Be kita ko, Direktyvų nuostatos, kuriomis savo reikalavimus grindžia ieškovė, netenkina nurodytų tiesioginio Direktyvų nuostatų taikymo sąlygų, nes Direktyvose subrangos santykius reguliuojančios nuostatos suformuluotos kaip sąlyginės.

15. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – Agentūra) pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame nurodė, jog ieškovės reiškiamas reikalavimas atsakovei yra nepagrįstas, atsakovė laikytina netinkama atsakove, todėl ieškovės ieškinys atmestinas. Paaiškino, kad 2017 m. spalio 18 d. Agentūra ir Projekto vykdytojas pasirašė iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. (duomenys neskelbtini) „Komunalinių atliekų naudojimo energijai gauti pajėgumų sukūrimas Vilniaus mieste“ (toliau – Projektas) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat, UAB Vilniaus kogeneracinė jėgainė, remdamasi 2017 m. spalio 31 d. iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), įgyvendina ir projektą „Didelio naudingumo kogeneracijos pajėgumų, naudojančių atsinaujinančius energijos išteklius, sukūrimas Vilniaus mieste“ (toliau – LVPA projektas), kurio įgyvendinimą prižiūri kita įgyvendinančioji institucija – viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūros (toliau – LVPA). Agentūra, įvertinus aplinkybę, kad Projektas, kurio įgyvendinimą prižiūri Agentūra, ir LVPA projektas, nors ir yra vykdomi toje pačioje vietovėje, turi bendrą infrastruktūrą, tačiau jie yra įgyvendinami kaip savarankiški projektai, kurių apimtyje veiklos vykdomos atskirai, atitinkamai ir rangos bei paslaugų sutartys buvo sudaromos kiekvienam projektui atskirai. Akcentavo, jog ieškovės reiškiamas reikalavimas atsakovei yra ne dėl Projekto apimtyje vykdomų darbų sutarčių, Projekto apimtyje jokių sutarčių su rangovu Rafako S.A. nėra ir nebuvo sudaryta, todėl ir jokių duomenų apie rangovo Rafako S.A įvykdytus/neįvykdytus įsipareigojimus sudarytų sutarčių pagrindu jo pasitelktiems subrangovams Agentūra neturi.

16. Pateiktame dublike ieškovė palaikė ieškinyje išdėstytus reikalavimus ir prašo ieškinį tenkinti visa apimtimi. Papildomai nurodė, kad nors atsakovė atsiliepime į ieškinį akcentuoja tai, kad su Rafako buvo atsiskaitoma tik už pasiektus atskirus darbų etapus/gaires kaip tai numatyta Genrangos sutartyje, tačiau tai neturi nieko bendra su ieškovės reikalavimu dėl nepagrįsto praturtėjimo, grindžiamo CK 6.242 straipsniu, nes ieškovės atsakovei pareikšti reikalavimai dėl nepagrįsto praturtėjimo, nepriklausomai nuo to, kokia buvo atsiskaitymų tvarka su Rafako, ir nepriklausomai nuo to, ar Rafako pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus atsakovės ir/ar ieškovės atžvilgiu.

17. Pažymėjo, jog atsakovė, teigdama, kad atsakovės ir Rafako tarpusavio susitarimai, kurie yra pateikti į bylą, yra neva suklastoti, privalo pateikti tai pagrindžiančius įrodymus, o kadangi to nepadaryta, laikytina, jog atsakovė, pažeisdama procesines pareigas ir negerbdama proceso dalyvių, be pagrindo bando kompromituoti ieškovę, kuri yra sąžininga statybos rinkos dalyvė. Be kita ko, nurodė, jog atsakovės nurodomi argumentai, neva ji negali gauti dokumentų iš Rafako dėl to, kad jų nepateikia pati ieškovė, yra niekuo nepagrįsti.

18. Paaiškino, jog ieškovė reikalavimus kildina ne iš subrangos sutarties pažeidimo, kaip kad nurodė atsakovė, bet iš aiškaus teisinio instituto (CK 6.237-6.242 straipsnių), draudžiančio nepagrįstai praturtėti kito asmens sąskaita, pažymėjo, jog yra pagrindusi visas sąlygas nepagrįsto praturtėjimo konstatavimui ir atsakovės pateikiamos interpretacijos yra klaidinančios bei neteisingos.

19. Papildomai nurodė, jog atsiliepime į ieškinį atsakovė nepaneigė fakto, jog jos statusas atitinka statusą subjekto, kuriam gali būti reiškiamas reikalavimas dėl laiku neperkėlus direktyvų nuostatų atsiradusios žalos atlyginimo, neįrodė, kad atsakovės objekte atlikti ieškovės darbai ir esančios medžiagos yra įgytos pagrįstai.

20. Atsakovė pateikė tripliką, kuriame palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus atsikirtimus ir prašė netenkinti ieškovės UAB „Ulava“ procesinių prašymų ir ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai nurodė, jog ieškovė, prašanti taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą, neįrodė ir nepateikė teismui savo paaiškinimus pagrindžiančių duomenų, kad egzistuoja privalomos nepagrįsto praturtėjimo sąlygos, tik kurioms visoms esant galėtų būti tenkinamas CK 6.242 straipsnio pagrindu pareikštas ieškinys.

21. Pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad savarankiškais sandoriais laikytinos Sutartis ir Subrangos sutartis, numatė individualų atsakovės ir Rafako bei Rafako ir ieškovės tarpusavio atsiskaitymų mechanizmą, ieškovė neįrodinėja, kad atsakovė, Rafako ir ieškovė turėjo trišalį susitarimą, kuriame būtų aptarta ieškovės teisė piniginius reikalavimus, susijusius su Subrangos sutartimi, nukreipti atsakovei, ieškovė pati akcentuoja, kad Rafako pasiūlymą perimti Rafako teises ir pareigas pagal sutartis su subrangovais atsakovė atmetė, o tiesioginio atsiskaitymo su subrangovais galimybės viešųjų pirkimų būdu sudaryta Sutartis nenumatė. Paaiškino, jog atsakovė, nebūdama Subrangos sutarties šalimi, nei faktiškai, nei teisiškai neįgyvendino Rafako ir ieškovės abipusių įsipareigojimų vykdymo kontrolės, todėl jai negali būti primestos absoliučiai jokios rangovo–subrangovo prievolių, kylančių iš Subrangos sutarties, pažeidimo pasekmės.

22. Paaiškino, jog ginčo turtą atsakovė įgijo griežtai pagal Sutartį, kurią Rafako vykdė pasinaudojant šiai tiesioginei paskirčiai sudaryta Subrangos sutartimi ir atsakovė negavo daugiau, nei Sutarties nuostatomis Rafako buvo jai įsipareigojęs perduoti, o nesant nustatytos draudimo taikyti nepagrįsto praturėjimo institutą išimties – ieškovės pasirinktas pažeistų teisių gynybos būdas pripažintinas netinkamu ir ieškinys atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismo nustatytos aplinkybės.

23. Byloje nustatyta, kad įvykdžius viešojo pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) procedūras atsakovė 2016 m. rugsėjo 29 d. sudarė statybos rangos sutartį su trečiuoju asmeniu Rafako dėl pirkimo objekto pavadinimu „biokurą deginančio kogeneracinio įrenginio, susidedančio iš verdančio sluoksnio biokuro garo katilų, biokuro paruošimo ir saugojimo ūkio, statybos darbų”, pagal kurią Rafako įsipareigojo suprojektuoti ir pastatyti Jėgainės biokuro deginimo įrenginį ir tiekimo infrastruktūrą „iki rakto“, t. y. nuo projektavimo, statybų rangos iki technologijų įdiegimo ir objekto pridavimo šilumos ir elektros gamybai pagal teisės aktų ir kontroliuojančių institucijų reikalavimus, o atsakovė įsipareigojo sumokėti už tai Rafako konkrečią fiksuotą kainą, mokėjimus suskaidant į atskirus etapus, nurodytuose Sutarties atitinkamose dalyse.

24. Šalių sudarytos Sutarties specialiosios dalies 2 punktas numatė, kad Sutarties sąlygas sudaro Bendrosios sąlygos, kurios nustatytos „Rangovo projektuojamų statybos ir inžinerinių darbų, elektros ir mechanikos įrenginių Projektavimo ir statybos bei įrangos sutarties sąlygose“, išleistose FIDIC 1999 m. (Tarptautinės inžinierių konsultantų federacijos (FIDIC) leidinys „Geltonoji knyga”, ir Konkrečiosios sutarties sąlygos (atsiliepimo 1.1 priedas); Konkrečios sutarties sąlygos buvo išviešintos, kaip Pikrimo sąlygų dalis. Pagal Sutartyje įtvirtintą atsiskaitymo mechanizmą, Sutarties pagrindu Generaliniam rangovui mokėtinos sumos apėmė ir visas Generalinio rangovo patiriamas sąnaudas bei išlaidas – įskaitant ir visas Generalinio rangovo subrangovams (tarp jų – ir ieškovei) mokėtinas sumas.

25. Sutarties 14.3 punkte (su Konkrečiųjų sąlygų pakeitimais ir papildymais) nustatyta, jog pasibaigus kiekvienam mėnesiui, Generalinis rangovas privalo pateikti FIDIC inžinieriui inžinieriaus patvirtintos formos Ataskaitą, smulkiai nurodančią sumas, kurias Generalinis rangovas mano turįs teisę gauti, kartu pateikti patvirtinančius dokumentus, tarp kurių pagal Sutarties 4.21 punktą turi būti nustatyta darbų eigos ataskaita. Jei į Generalinio rangovo Ataskaitą įtraukti jo Subrangovų atlikti darbai, Generalinis rangovas privalo pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad Generalinis rangovas perėmė arba priėmė šiuos darbus, kaip atitinkančius šioje Sutartyje nurodytus reikalavimus.

26. Sutarties 14.4 punkte nustatyta, jog mokėjimai Generaliniam rangovui turi būti atliekami pagal atitinkamą Sutarties Aprašą Nr. 4, išskyrus atvejus, kai atitinkamame Sutarties Apraše Nr. 4 nurodyta kitaip: (a) tame Mokėjimų grafike nustatyti daliniai mokėjimai dėl 14.3 punkto [Kreipimasis dėl Tarpinio mokėjimo pažymų] (a) pastraipos turi būti įrašyti sąmatinėmis Sutarties vertėmis; (b) 14.5 punkto [Darbams numatyta Įranga ir Medžiagos] neturi būti taikomas; ir (c) jeigu šie daliniai mokėjimai nesusiejami su faktine pažanga vykdant Darbus ir jeigu paaiškėja, kad faktinė pažanga mažesnė už tą pažangą, kuria sudarant buvo grindžiamas tas Mokėjimų grafikas, tai FIDIC inžinierius gali toliau veikti pagal 3.5 punktą [Sprendimai], kad sutartų arba nuspręstų dėl pakeistų dalinių mokėjimų, atsižvelgdamas į tai, kiek mažesnė pažanga už tą, kuria daliniai mokėjimai buvo grindžiami anksčiau. Pagal Sutarties sąlygas Rafako Ataskaitoje perduodami darbai buvo perduodami kaip Rafako darbai, tik jeigu atitinkamame etape priduodamų darbų sudėtyje yra subrangovų (neišskiriant kurių) atliktų darbų (nedetalizuojant ir apskritai nenurodant kokių darbų) savo Ataskaitoje apie tai Rafako pažymėdavo, jog prisiima atsakomybę, jog šie darbai atitinka Sutartyje nurodytus reikalavimus (Konkrečios sutarties sąlygos, atsiliepimo 1.1 priedas).

27. 2020 m. gegužės 16 d. atsakovė pranešė, kad Vilniaus kogeneracinės jėgainės rangovams duotas leidimas pradėti darbus (ieškiniu priedas Nr. 17).

28. 2020 m. vasario 11 d. trečiasis asmuo Rafako su ieškove sudarė subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Vilniaus kogeneracinės jėgainės teritorijos komunikacijų statybos rangos darbų (vandentiekio, nuotekų, gaisro gesinimo sistemų) ir nuotekų įrenginių įrengimo statybos darbų vykdymo. Subrangos sutartimi šalys susitarė, kad darbus ieškovė atliks už 910 090,25 Eur be taikytino dydžio PVM kainą. Subrangos sutarties 1 punkte šalys susitarė, kad darbai bus atliekami laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. (ieškinio priedas Nr. 18).

29. Subrangos sutarties 3 dalies punktas a) nustatė, kad 95 % sutartinio atlyginimo mokama iš eilės banko pavedimais pagal priedą Nr. 2 „Mokėjimų grafikas“ per 30 dienų nuo dienos, kai užsakovas gauna tokiu dokumentus: teisingai išrašytą sąskaitą 100 % sutarties dalyko vertei arba jos daliai, originalų šalių pasirašytą priėmimo protokolą su teigiamu rezultatu, priede Nr. 1 nurodytą dokumentų komplektą, trečiosios šalies išduotą draudimo polisą (OC), patvirtintą kaip atitinkantį originalą pagal OWZ 5 skyrių ir sutarties 11 skyrių; punktas b) nustatė, kad 5 % sutarties atlyginimo – mokėjimas, kuris proporcingai išlaikomas nuo kiekvienos pirmiau a) punkte nurodytos sąskaitos, mokamas banko pavedimu per 30 dienų nuo įrenginio perdavimo pagal operacijų protokolą pasirašymo datos, su sąlyga, kad pateikiama OWZ 4 skyriaus 1.2. punkte paminėta finansinė garantija.

30. 2020 m. kovo 19 d. ieškovė ir Rafako sudarė susitarimą dėl papildomų slėgio stiprinimo sistemos pristatymo ir surinkimo katilinėje darbų pagal Subrangos sutartį atlikimo už papildomą 7 600 Eur be taikytino dydžio PVM kainą (ieškinio priedas Nr. 19). Šalys susitarė, kad sutartus papildomus darbus ieškovė atliks iki 2020 m. gegužės 30 d.

31. 2020 m. birželio 8 d. ieškovė ir Rafako sudarė dar vieną susitarimą dėl papildomų vidinių vandens tiekimo ir surinkimo bei kanalizacijos įrengimo darbų (pastatai 203, 204) pagal Subrangos sutartį atlikimo už papildomą 60 097,39 Eur be taikytino dydžio PVM kainą (ieškinio priedas Nr. 20). Šalys susitarė, kad sutartus papildomus darbus ieškovė atliks iki 2020 m. liepos 30 d.

32. 2020 m. birželio 29 d. ieškovė ir Rafako sudarė dar vieną susitarimą dėl papildomų vandens tiekimo ir surinkimo bei kanalizacijos įrengimo darbų (pastatai 206, 207) pagal Subrangos sutartį atlikimo už papildomą 29 633,63 Eur be taikytino dydžio PVM kainą (ieškinio priedas Nr. 21). Šalys susitarė, kad sutartus papildomus darbus ieškovė atliks iki 2020 m. rugsėjo 30 d.

33. Taigi, ieškovė ir Rafako susitarė dėl darbų pagal Subrangos sutartį atlikimo Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje už bendrą 1 007 421,27 Eur be taikytino dydžio PVM kainą.

34. 2020 m. rugsėjo 10 d. Rafako pranešė ieškovei apie 2020 m. rugsėjo 2 d. priimtą sprendimą pradėti Rafako restruktūrizavimo procesą (pranešimas su vertimu į lietuvių kalbą pridedamas prie ieškinio kaip Priedas Nr. 22). Ieškovės reikalavimas Rafako sudaro 2 274 265,93 PLN. Kiek yra žinoma ieškovei, retruktūrizavimo proceso sėkmės atveju Rafako su savo kreditoriais planuoja mėginti atsiskaitinėti per labai ilgą laikotarpį ir nevisiškai – planuojamas atsiskaitymas būtų vykdomas 60 % patvirtintos skolos kreditoriui sumokant per 5 (penkerius) metus 20 (dvidešimčia) kas 3 (mėnesius) mokamų tokio paties dydžio įmokų, kurios būtų pradėtos mokėti praėjus 12 (dvylikai) mėnesių po tvarkos galutinio patvirtinimo, o dar 20 % patvirtintos skolos kreditoriui grąžinant naujai išleistomis Rafako akcijomis.

35. Rafako pasiūlė atsakovei perimti teises ir pareigas pagal Rafako su subrangovais, įskaitant ir su ieškove, sudarytas subrangos sutartis (ieškinio priedas Nr. 23 (1 - 2)). Rafako pažymėjo, kad toks žingsnis leistų sėkmingai tęsti pradėtus darbus ir įgyvendinti Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektą. Rafako paprašė atsakovės pateikti poziciją dėl pasiūlymo iki 2020 m. lapkričio 6 d.

36. 2020 m. spalio 6 d. atsakovė paskelbė, kad nutraukia sutartį su Rafako (ieškinio priedas Nr. 24). Pranešime atsakovė nurodė, kad „sprendimas nutraukti sutartį priimtas į 2020 m. spalio 5 d. gautą „Rafako” pranešimą apie rangos sutarties nutraukimą ir įvertinus Rangovo finansinį ir techninį organizacinį nepajėgumą vykdyti darbus.

37. 2020 m. spalio 14 d. raštu Rafako pranešė ieškovei, kad sustabdo Subrangos sutarties vykdymą (ieškinio priedas Nr. 34).

38. 2020 m. gruodžio 14 d. raštu Rafako pranešė ieškovei, kad nutraukia Subrangos sutartį įskaitant dėl to, kad atsakovė neišreiškė pageidavimo perimti teises ir pareigas pagal Rafako sudarytas subrangos sutartis ir tokiu būdų tęsti Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybos darbus (ieškinio priedas Nr. 35).

39. Iš viso buvo atlikta, aktuota ir perduota Rafako darbų už bendrą 623 425,99 Eur be PVM kainą (aktai sąskaitos, ieškinio priedai Nr. 50 (1 - 11)).

40. Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje ieškovės atliktus darbus Rafako ieškovei iš viso sumokėjo tik 103 744,92 Eur (ieškinio priedas Nr. 51 (1 - 4)).

41. Rafako ieškovei už šio atliktus darbus iki šiol nesumokėjo 519 681,07 Eur be PVM. Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybvietėje vis dar yra likę nepanaudotų ieškovės medžiagų už bendrą 13 614,40 Eur su PVM kainą (ieškinio priedas Nr. 53).

42. 2021 m. spalio 4 d. bendrovė Rafako pranešė, kad Rafako restrūktūrizavimo byloje yra patviritintas ir įtrauktas į restruktūrizavimo planą UAB „Ulava“ kreditorinis reikalavimas 519 681,07 Eur sumoje.

Ieškinys netenkintinas.

43. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 533 295,33 Eur (trečiojo asmens skola už atliktus darbus bei medžiagų, paliktų statybiniame objekte, kaina), savo reikalavimą pagrindžia nepagirsto praturtėjimo institutu (CK 6.242 straipsnis), be to, mano, kad ieškinio suma turi būti vertinama kaip nuostoliai, kurie kilo dėl Lietuvos valstybės neveikimo, kuomet dėl 2014 m. vasario 26 d. Europos parlamento ir Tarybos Direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, reglamentuojančios subrangą ir tiesioginio atsisakymo su subrangovais galimybę, nuostatų pavėluoto perkėlimo į nacionalinę teisę valstybės kontroliuojama bendrovė neįtraukė į rangos sutartį tiesioginio atsisakymo su subrangovais galimybės. Dėl to atsakovė vengia tiesiogiai atsiskaityti su subrangovais už jų atliktus darbus, kas laikytina nepagrįstu praturtėjimu ieškovės sąskaita. Ieškovė nurodė, kad analogiška nuostata įtvirtinta ir 2014 m. vasario 26 Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų prikimo, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB (toliau – Direktyvos). Be kitų nurodytų ieškinio pagrindų ieškovė prašo tiesiogiai taikyti Direktyvų nuostatas dėl galimybės užsakovui tiesiogiai atsisakyti su subrangovais ir tenkinti ieškinį ir šiuo pagrindu.

44. Ieškovę su trečiuoju asmeniu ir atsakove sieja viešojo pirkimo sutartiniai santykiai, ieškovės ir trečiojo asmens subrangos sutartis yra nutraukta, atsakovės ir trečiojo asmens viešojo pirkimo sutartis taip pat yra nutraukta. Pažymėtina, kad abi viešojo pirkimo sutarties šalys pareiškė apie vienašališką sutarties nutraukimą.

45. Ginčas dėl Trečiojo asmens ir atsakovės sutarties nutraukimo teisėtumo ir sutarties nutraukimo padarinių nagrinėjamas Stokholmo prekybos rūmų Arbitražo instituto Arbitražo rūmų tribunole, pagal Restruktūrizuojamos Rafako ieškinį UAB Vilniaus kogeneracinė jėgainė, bei atsakovės priešieškinį, arbitražo byla Nr. V 2020-119.

46. Atsakovės ir trečiojo asmens Rafako sutartis numatė pareigą atsiskaityti už visus atliktus darbus, arba už atskirus darbų etapus, priimtus sutartyje nustatyta tvarka, ieškovės ir trečiojo asmens subrangos sutartis – atskaitymą už atliktus pagal subrangos darbus per 30 dienų nuo darbų priėmimo akto ir sąskaitos pateikimo. Teismo vertinimu, ginčas dėl atsakovės pareigos atsiskaityti su subrangove po sutarčių nutraukimo visų pirmą turi būti sprendžiamas teisės normų, reglamentuojančių subrangos sutarties viešojo pirkimo santykiuose sudarymą, vykdymą ir nutraukimą kontekste, bei pagal sutarčių nuostatas.

47. Viešasis pirkimas dėl biokurą deginančio kogeneracinio įrenginio, susidedančio iš verdančio sluoksnio biokuro garo katilų, biokuro paruošimo ir saugojimo ūkio, statybos darbų pirkimo buvo paskelbtas 2015 m. gegužės 8 d. Rangos sutartis su trečiuoju asmeniu buvo sudaryta 2016 m. rugsėjo 29 d. Viešojo pirkimo procedūrų vykdymo ir rangos sutarties sudarymo metu galiojusi VPĮ redakcija nenumatė perkančiosios organizacijos galimybės ir pareigos tiesiogiai atsiskaityti su subrangovai, tarp šalių ginčo dėl šios aplinkybės nėra.

48. Direktyvų, kuriomis savo reikalavimus grindžia ieškovė, subrangos santykius reglamentuojančios nuostatos nustato, kad pirkimo dokumentuose perkančioji organizacija gali prašyti arba valstybės narės gali būti įpareigota konkurso dalyvio prašyti pasiūlyme nurodyti visas sutarties dalis, kurias ji ketina subrangos sutartimi pavesti atlikti trečiosioms šalims, ir visus siūlymus subrangovus. Valstybės narės gali nustatyti, kad subrangovo prašymu ir jeigu tai įmanoma dėl sutarties pobūdžio, perkančioji organizacija tiesiogiai subrangovui pervestų mokėtinas sumas ekonominės veiklos vykdytojui. Pirkimo dokumentuose gali būti atitinkami mechanizmai, kuriuos taikydamas pagrindinis rangovas galėtų prieštarauti nepagristiems mokėjimams. Tokio mokėjimų būdo tvarka nustatoma pirkimo dokumentuose.

49. Direktyvų, kuriomis savo reikalavimus grindžia ieškovė, nuostatos, turėjo būti perkeltos į nacionalinę teisę iki 2016 m. balandžio 18 d., faktiškai jos buvo perkeltos nuo 2017 m. liepos 1 d., įsigaliojo Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatymas (toliau – PĮ), kurio 96 straipsnis numatė tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais galimybę. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas buvo padildytas 88 straipsniu, kurio 2 dalis nustatė perkančiosios organizacijos pareigą pirkimo dokumentuose nustatyti tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais galimybę ir tokio atsiskaitymo tvarką, kurioje, be kitų reikalavimų, turi būti nustatyta teisė tiekėjui prieštarauti nepagrįstiems mokėjimams.

50. Kartu buvo papildytos VPĮ nuostatos dėl viešojo pirkimo sutarties pakeitimo galimybės. VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 4 punkte (redakcija galiojanti nuo 2017 m. liepos 1 d.) nustatyta, kad pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros pagal šį įstatymą, kai: a) pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties šalis, su kuria perkančioji organizacija sudarė sutartį, pakeičiama nauja sutarties šalimi įgyvendinant pirkimo dokumentuose iš anksto nedviprasmiškai, laikantis VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, suformuluotą pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties peržiūros sąlygą ar pasirinkimo galimybę; b) dėl pradinio tiekėjo reorganizavimo, įskaitant jungimą ir skaidymą, atskyrimo ar bankroto procedūros, pradinio tiekėjo teises ir pareigas visiškai arba iš dalies perima kitas tiekėjas, atitinkantis anksčiau pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. Toks tiekėjo pakeitimas negali lemti kitų esminių sutarties pakeitimų ir taip negali būti siekiama išvengti šio įstatymo taikymo; c) pati perkančioji organizacija prisiima tiekėjo įsipareigojimus dėl subtiekėjų. Toks sutarties pakeitimas galimas, jeigu pirkimo dokumentuose buvo nustatyta tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais galimybė, kaip nustatyta VPĮ 88 straipsnio 2 dalyje.

51. Pažymėtina, kad aktualioje kasacinio teismo praktikoje dėl tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais (subrangovais) viešojo prikimo teisinėse santykiuose išaiškinta, kad pagal VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 4 punktą pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimas jos galiojimo laikotarpiu laikomas esminiu pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą, kai juo pakeičiamas pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties bendrasis pobūdis. Bet kuriuo atveju esminiais pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimais laikomi tokie pakeitimai, kai tiekėją, su kuriuo sudaryta pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, pakeičia naujas tiekėjas dėl kitų priežasčių, negu VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos priežastys. <..> atsižvelgiant į VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto c papunktį, vienintelis atvejis, kai perkančioji organizacija gali prisiimti tiekėjo (šiuo atveju rangovo) įsipareigojimus subtiekėjams (šiuo atveju subrangovams), – tik tiesioginio atsiskaitymo tikslais <..> ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-701/2021). Tokiu būdu užsakovo susitarimas dėl tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėju yra viešojo pirkimo sutarties esminės sąlygos (tiekėjo) pakeitimas, kuris galimas tik nepažeidžiant skaidrumo, lygiateisiškumo ir kiti viešųjų pirkimų principų (VPĮ 17 straipsnis). Šių principų įgyvendinimas reikalauja, kad tokio sutarties pakeitimo galimybė, sąlygos ir procedūra būtų išviešinti iš anksto, t. y. nustatyti viešojo prikimo dokumentuose.

52. Teismo vertinimu, vien dėl to negali būti tenkinamas ieškovės reikalavimas dėl mokėtinų sumų priteisimo tiesiogiai taikant Direktyvų nuostatas, nes ieškinio tenkinimas reikštų, kad teismo sprendimu būtų iš esmės pakeista viešojo pirkimo sutartis (tiekėjas) pagal iš anksto nenumatytas sąlygas.

53. Teismas taip pat sutinka su atsakovės argumentu, kad Direktyvų nuostatos, kuriomis vadovaujasi ieškovė, negalėjo ir negali būti taikomos tiesiogiai, nes Direktyvose buvo numatytos tokių nuostatų taikymo sąlygos ir jų pobūdis reikalauja, jog valstybės narės priimtų jas įgyvendinančius teisės aktus. Pagal ETT praktiką, asmenys gindami savo teises gali tiesiogiai remtis direktyvos nuostatomis, jeigu valstybė neįgyvendino arba nepakankamai įgyvendino direktyvą, kai direktyvos nuostatos yra pakankamai aiškios, apibrėžtos ir besąlyginės (jose tiesiogiai nurodomos pareigos). Nagrinėjamu atveju Direktyvos nuostatos yra sąlyginio pobūdžio.

54. Viešasis pirkimas nagrinėjamu atveju buvo paskelbtas 2015 m. gegužės 8 d. Direktyvos į Lietuvos nacionalinę teisę turėjo būti perkeltos iki 2016 m. balandžio 18 d., tad nepaisant to, kada Direktyvų nuostatos faktiškai buvo perkeltos, iki šios datos pradėti viešieji pirkimai bet kuriuo atveju turėjo būti tęsiami ir baigiami pagal anksčiau galiojusį reglamentavimą, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje ir PĮ 114 straipsnio 5 dalyje. Viešasis pirkimas buvo pradėtas ir teisėtai tęsiamas kai nacionalinės teisės normos nenustatė pareigos nustatyti pirkimo dokumentuose tiesioginio atskaitymo su subrangovais galimybės. Direktyvų, kuriomis remiasi ieškovė, nuostatos yra sąlyginio pobūdžio ir jų įgyvendinimas reikalavo perkėlimo į nacionalinės teisės aktus, jų nuostatų tiesioginis taikymas prieštarautų viešųjų pirkimų principams, todėl ieškovės reikalavimas tenkinti ieškinį tiesiogiai taikant Direktyvų nuostatas atmestinas.

55. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės trečiojo asmens Rafako skolą kaip nuostolius, atsiradusius dėl Lietuvos valstybės pavėluoto Direktyvų nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę taip pat netenkintinas. Teismas sutinka su atsakovės atsikirtimo ieškiniui argumentu, kad atsakovė nėra tinkamas subjektas reikalavimui dėl nuostolių atlyginimo pareikšti. Už tinkamą ES teisės aktų įgyvendinimą atsako ne privatūs subjektai, o nacionalinės valdžios institucijos. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovė, kaip perkančioji organizaciją parinko netinkamą generalinį rangovą Rafako, kuris, kaip paaiškėjo, nebuvo pajėgus tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutarties, dėl to atsakovė privalo atlyginti ieškovės nuostolius, patirtus dėl trečiojo asmens nemokumo. Byloje nėra duomenų apie viešojo pirkimo metu padarytus VPĮ arba pirkimo sąlygų pažeidimus. Faktas, kad viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu generaliniam rangovui atsirado problemų vykdant viešojo pirkimo sutartį, savaime nereiškia, kad pirkimo laimėtojo nustatymo metu buvo pažeistos VPĮ normos ar viešojo pirkimo sąlygų nuostatos. Ieškovės argumentas dėl perkančiosios organizacijos atsakomybės už netinkamo pirkimo laimėtojo parinkimą atmestinas kaip deklaratyvus ir teisiškai nepagrįstas.

Dėl nepagrįsto praturtėjimo.

56. Ieškovė prašo priteisti trečiojo asmens Rafako skolą už atliktus darbus pagal jos ir Rafako rangos sutartį ir statybvietėje paliktų statybinių medžiagų vertę taikant nepagrįsto praturtėjimo institutą. Ieškovė teigia, kad dėl pavėluoto Direktyvų įgyvendinimo valstybės valdoma ir kontroliuojama bendrovė (atsakovė) neįtraukė tiesioginio atsiskaitymo su subrangovais galimybės, dėl ko atsakovė vengia tiesiogiai atsiskaityti su subrangovais už jų atliktus darbus, todėl yra laikytina nepagrįstai praturtėjusi Rafako subrangovų, jų tarpe ir ieškovės sąskaita. Ieškovė nurodė, kad trečiasis asmuo Rafako nėra aktavusi ir perdavusi atsakovei ieškovės Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje atliktų darbų, Rafako nėra išrašiusi sąskaitų atsakovei už ieškovės atliktus darbus, atsakovė nėra atsiskaičiusi su Rafako už ieškovės atliktus darbus, tai reiškia, kad atsakovė yra nepagrįstai praturtėjusi ieškovės sąskaita.

57. Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai gavo kreditoriaus sąskaita. Aiškindamas nurodytą CK 6.242 straipsnio normą, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nepagrįsto praturtėjimo institutas taikomas ir tais atvejais, kai nepagrįstas praturtėjimas atsiranda nepagrįstai sutaupius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2006; 2017 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2017, 19 punktas).

58. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi būti nustatytos tokios prielaidos: 1) atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių; 3) priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-690/2015; 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-248/2017, 42 punktas). Nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui būtinos visos šiame punkte nurodytos prielaidos.

59. Pasisakydamas dėl septintosios šios nutarties 39 punkte nurodytos sąlygos kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014). Lietuvos teisėje laikomasi vadinamojo non cumul principo – asmuo neturi pasirinkimo teisės, kokį ieškinį reikšti. Pavyzdžiui, jeigu šalis sieja sutartiniai santykiai, pažeistas teises reikia ginti remiantis sutarčių teisės normomis; jeigu yra deliktas, turi būti reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, bet ne dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo; jeigu pažeistos teisės gali būti apgintos daiktinės teisės normų pagrindu, ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo taip pat negali būti reiškiamas. Tik tuo atveju, jeigu sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės normos neužtikrina teisingo bylos išsprendimo, papildomai (subsidiariai) gali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2010).

60. Nagrinėjamu atveju ieškovė ir atsakovė yra viešojo pirkimo sutarties teisinių santykių dalyviai, ieškovė ir trečiais asmuo yra subrangos sutarties šalys, tačiau tiesioginio susitarimo dėl atsikaitymo už atliktus darbus tarp ieškovės ir atsakovės nėra. Konstatuotina, kad atsakovė visus subrangos darbų rezultatus įgijo viešojo prikimo sutarties pagrindu. Atsiskaitymas už atliktus darbus tarp viešojo pirkimo santykių dalyvių galimas tik sutartyje numatytais pagrindais ir tvarka, todėl faktas, kad Rafako neatsiskaitė su ieškove subrangos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais negali būti traktuojamas kaip atsakovės nepagrįstas, neteisėtas praturtėjimas ieškovės sąskaita. Aplinkybė, kad atsakovės ir trečiojo asmens ginčas dėl viešojo pirkimo sutarties nutraukimo ir atsiskaitymo už atliktus darbus nagrinėjamas arbitraže, ir faktas, ar Rafako perdavė ieškovės atliktus darbus atsakovei ir ar atsakovė tinkamai už juose atsiskaitė, yra vienas iš arbitražo byloje nagrinėjamų faktų, neapgrindžia ieškovės pozicijos pagrįstumo. Teismo vertinimu visais atvejais ieškovė gali reikalauti skolos už atliktus darbus tik subrangos sutartyje nustatyta tvarka, iš trečiojo asmens.

61. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 7 d. bendrovei Rafako iškelta restruktūrizavimo byla. Ieškovės gautinos sumos, atsiradusios iki 2020 m. rugsėjo 1 d. ir kylančios iš ieškovės ir Rafako sutarties pagal sąskaitas-faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) bendroje 519 681,07 Eur sumoje įtraukti į restruktūrizuojamos bendrovės Rafako ir jos kreditorių susitarimą, susitarimas patvirtintas teismo, teismo procesinis sprendimas, kuriuo bendrovės restruktūrizavimo byloje buvo patvirtintas susitarimas su kreditoriais, įsiteisėjo.

62. Nors pati ieškovė pareiškė, kad nepateikė kreditorinio reikalavimo Rafako restruktūrizavimo byloje, trečiasis asmuo Rafako pripažino skolą už atliktus ir neapmokėtus darbus pagal sutartį su ieškove, skola patvirtinta ir įtraukta į Rafako restruktūrizavimo planą įsitiesėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012).

63. Bylos aplinkybės paneigia ieškovės argumentą, kad ieškovė negali prieš nepagrįstai jos sąskaita praturtėjusią atsakovę gintis kitais gynybos būdais. Bylos duomenimis, ieškovės teisė jau apginta, jos materialinis teisinis reikalavimas pripažintas pagal sutarčių teisės normas patvirtinus trečiojo asmens skolą ieškovei restruktūrizavimo byloje. Ieškovė, kaip trečiojo asmens kreditorė, faktiškai dalyvauja restruktūrizavimo procedūroje, jos reikalavimas įtrauktas į kreditorių susitarimą, pati ieškovė nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 10 d. trečiasis asmuo Rafako pranešė jai, kada ir kokia tvarka bus tenkinamas jos reikalavimas restruktūrizavimo proceso sėkmės atveju (ieškinio priedas Nr. 22). Esant tokioms aplinkybėms, nėra esminės prielaidos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui – objektyvaus ieškovės negalėjimo apginti savo pažeistos teisės kitais gynimo būdais. Aplinkybė, kad ieškovės netenkina restruktūrizavimo plane numatyti skolų kreditoriams atlyginimo terminai ir tvarka, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovės teisė negali būti apginta pagal sutarčių teisės normas. Pažymėtina, kad pati ieškovė pasirinko pasyvią poziciją Rafako restruktūrizavimo byloje – jos atstovė bylos nagrinėjimo metu aiškino, kad kreditorinio reikalavimo bendrovė nepareiškė, todėl nežino, ar skola buvo patvirtinta, neskundė restruktūrizavimo bylą nagrinėjančio teismo procesinio sprendimo, kuriuo patvirtintas restruktūrizavimo planas (kreditorių susitarimas), nors, kaip paaiškėjo po Rafako pranešimo, atsiskaitymo su kreditoriais terminai ir sąlygos jos netenkina. Ieškovės pasyvumas restruktūrizavimo procedūroje taip pat neįrodo, kad ieškovės teisė negali būti apginta restruktūrizavimo byloje.

64. Ieškovė pagrindžia savo ieškinio reikalavimą dėl skolos už atliktus ir neapmokėtus darbus pritiesimo citatomis iš kasacinio teismo nutarčių, tačiau citatos pateiktos be ryšio su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis, nesusijusios su nagrinėjamos bylos kontekstu. Nagrinėjamu atveju atsakovė įrodė, kad visus rangos darbus ji įgijo rangos darbų viešojo pirkimo sutarties, sudarytos su trečiuoju asmeniu Rafako, pagrindu, t. y. teisėtai ir negali būti laikoma nesąžiningai praturtėjusia. Atsiskaitymas su ieškove galimas tik viešojo pirkimo sutartyje nustatyta tvarka, kaip minėta, viešojo pirkimo sutartyje nenumatyta galimybę tiesiogiai atskaityti su subrangovais. Atsakovė, neįtraukusi į viešojo pirkimo sąlygas ir viešojo pirkimo sutartį nuostatų dėl galimybės tiesiogiai atsisakyti su subrangovais nepažeidė viešojo pirkimo paskelbimo ir sutarties sudarymo metu galiojusiu teisės normų, todėl ieškovės nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 nutarties civilinėje byloje Nr. e2K-7-89-378/2016 išaiškinimai dėl perkančiosios organizacijos atsakomybės už tiekėjų teisėtų lūkesčių įgyvendinimą tiek, kiek jų neriboja VPĮ normos, nagrinėjamoje byloje netaikytinos. Nustačius, kad atsakovė ieškovės atliktus darbus įgijo teisėtai viešojo pirkimo sutarties pagrindu, netaikytinos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019, 2019 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019, 2019 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019 ir kt. dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo bylose dėl nepagrįsto praturtėjimo, sąvokos „turtas” išaiškinimo šios kategorijos bylų kontekste ir pan.

65. Dėl analogiškų motyvų netenkintinas ieškovės reikalavimas dėl nepanaudotų statybinių medžiagų, paliktų atsakovės statybvietėje, kainos priteisimo (13 614,40 Eur su PVM). Statybinės medžiagos į Statybvietę buvo pristatytos ir perduotos trečiajam asmeniui Rafako subrangos sutarties pagrindu, taigi reikalavimas dėl jų grąžinimo ar kainos priteisimo po subrangos sutarties nutraukimo gali būti pareikštas tik šios sutarties pagrindu, t. y. trečiajam asmeniui Rafako.

66. Įvertinęs ieškinio reikalavimus, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė nepagrįsto praturtėjimo būtinųjų sąlygų. Ieškovės reikalavimas taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą sutartiniuose santykiuose yra neteisėtas, todėl atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

67. Atmetus ieškovės ieškinį visa apimtimi, bylinėjimosi išlaidos ieškovei iš atsakovės nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).

68. Atsakovei nepateikus prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų iš priešingos šalies priteisimo, bylinėjimosi išlaidos atsakovei iš ieškovės nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės UAB „Ulava “ ieškinį atsakovei UAB Vilniaus kogeneracinė jėgainė atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Tatjana Žukauskienė