- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-07
- Bylos Nr.
- e2A-519-357/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06568-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Atsakovas
- A. R., L. R.
- Ieškovas
- R. E., P. R.
- Kategorijos
- 2.4.2.10Savininko teisių apsauga
- 2.5.7Įpėdinių savitarpio santykiai
- 2.4.2.2Nuosavybės teisės įgyvendinimas
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
- 2.4.2.13Kiti su nuosavybės teise susiję klausimai
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Jurgos Kramanauskaitės – Butkuvienės ir Egidijaus Mockevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių A. R. ir L. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. E. ir P. R. ieškinį atsakovėms A. R. ir L. R. dėl naudojimosi pastatu-paviljonu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai R. E. ir P. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami nustatyti tokią naudojimosi pastatu-prekybos paviljonu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas - 271,26 kv. m., esančio (duomenys neskelbtini), tarp bendraturčių tvarką pagal 2021-09-30 UAB „Mikera“ matininko R. M. parengtą naudojimosi pastatu-prekybos paviljonu tvarkos planą ir jame esančius pažymėjimus nustatant, kad: 1) ieškovai R. E. ir P. R. bendrai naudojasi pirmojo aukšto 57,76 kv. m. patalpos dalimi, pažymėta 1-2, ir visa patalpa, pažymėta 1-3; 2) atsakovės A. R. ir L. R. bendrai naudojasi pirmojo aukšto 18,88 kv. m. patalpos dalimi, pažymėta 1-2, visa patalpa, pažymėta 1-4, visa patalpa, pažymėta 1-5, visa patalpa, pažymėta 1-1; 3) atsakovės A. R. ir L. R. bendrai naudojasi antrojo aukšto visa patalpa, pažymėta M-1, visa patalpa, pažymėta M-2, visa patalpa, pažymėta M-3, visa patalpa, pažymėta M-4, visa patalpa, pažymėta M-5; priteisti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovių.
2. Ieškovai nurodė, kad po J. R. mirties pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovai R. E. ir P. R. ir atsakovės L. R. ir A. R. įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teises po 1/8 dalį į pastatą-prekybos paviljoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas - 271,26 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad remiantis Registrų centro centrinio banko duomenų išrašu, ieškovams ir atsakovei L. R. tenka po 1/8 dalį pastato, t. y. po 33,91 kv. metrą, o visas likęs plotas - 169,53 kv. metrai priklauso A. R.. Ieškovams su atsakovėmis nepavyko susitarti dėl naudojimosi pastatu-prekybos paviljonu tvarkos, todėl ieškovai kreipėsi į UAB „Mikera“ matininką R. M. dėl minėto pastato naudojimosi juo plano parengimo. Nurodė, jog remiantis 2021-09-30 matininko parengtu pirmo aukšto naudojimosi tvarkos nustatymo planu, nustatyta tokia naudojimosi pastatu-prekybos paviljonu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tarp bendraturčių tvarka: ieškovams paskirta naudotis pastatu 67,82 kv. m. (rožinė spalva), atsakovėms bendrai - 104,98 kv. m. (žalia spalva). Pažymėjo, kad ieškovai įvertino patekimo į pastatą galimybes ir inicijavo tokio plano parengimą, kuris nepadarys žalos pastatui, jį šalys galės eksploatuoti netrukdydamos viena kitai.
3. Atsakovė A. R. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jai netinkama ieškovų pateikta naudojimosi pastatu-paviljonu tvarka. Atsakovė priešieškinio teismui nepateikė, tačiau pateikė savo planą, pagal kurį ji pageidauja, jog jai ir atsakovei jos dukrai L. R. būtų paskirta naudotis visu pirmu pastato aukštu - 172,80 kv. m, (žalia spalva), o ieškovėms paskirtas pastato antras aukštas - 98,46 kv. m. (raudona spalva). Pažymėjo, kad toks naudojimosi tvarkos nustatymas atitiktų jos ir jos dukters L. R. interesus.
Atsiliepimas
4. Atsakovė L. R. su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodydama, jog sutinka, kad būtų išspręstas paveldėto nekilnojamojo turto naudojimo tvarkos nustatymas, tačiau prašė, jog naudojimosi pastatu-paviljonu tvarka būtų nustatyta pagal jos motinos A. R. pateiktą planą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Nustatė tokią naudojimosi pastatu-prekybos paviljonu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas - 271,26 kv. m., esančio (duomenys neskelbtini), tarp bendraturčių tvarką pagal 2021-09-30 UAB „Mikera“ matininko R. M. parengtą naudojimosi pastatu- prekybos paviljonu tvarkos planą ir jame esančius pažymėjimus nustatant, kad: ieškovai R. E. ir P. R. bendrai naudojasi pirmojo aukšto 57,76 kv. m. patalpos dalimi, pažymėta 1-2, ir visa patalpa, pažymėta 1-3; atsakovės A. R. ir L. R. bendrai naudojasi pirmojo aukšto 18,88 kv. m. patalpos dalimi, pažymėta 1-2, visa patalpa, pažymėta 1-4, visa patalpa, pažymėta 1-5, visa patalpa, pažymėta 1-1; atsakovės A. R. ir L. R. bendrai naudojasi antrojo aukšto visa patalpa, pažymėta M-1, visa patalpa, pažymėta M-2, visa patalpa, pažymėta M-3, visa patalpa, pažymėta M-4, visa patalpa, pažymėta M-5. Priteisė iš atsakovių A. R. ir L. R. po 836,40 Eur iš kiekvienos atsakovės ieškovams R. E. ir P. R..
6. Teismas nurodė, kad šalims konfliktuojant ir nesutariant dėl naudojimosi daiktu tvarkos, būtina nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką. Pažymėjo, jog ieškovai ir atsakovė pateikė skirtingus planus, pagal kuriuos ir prašo nustatyti naudojimosi pastatu-paviljonu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką. Teismas, išklausęs šalis, įvertinęs pateiktus šalių planus bei bylos medžiagą, darė išvadą, jog ieškovų pateiktas naudojimosi patalpomis planas abiem šalims yra priimtinesnis, patalpos izoliuotos, nebus jokių bendro naudojimosi patalpų, kas padės išvengti šalims konfliktų, todėl naudojimosi pastatu-paviljonu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką nustatė pagal 2021-09-30 parengtą UAB „Mikera“ matininko R. M. parengtą planą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovės A. R. ir L. R. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, nustatyti naudojimosi pastatu-prekybos paviljonu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); bendras plotas 271.26 kv. m.), esančiu (duomenys neskelbtini), tarp bendraturčių tvarką pagal 2022-05-19 V. M. (individuali veikla Nr. (duomenys neskelbtini)) parengtą planą, nustatant, kad: 1. ieškovai R. E. ir P. R. bendrai naudojasi pastato pastogėje (antrajame aukšto) esančiomis patalpomis M-l/92.46, M-2/1.47, M-3/1.60, M-4/1.53, M- 5/1.40, viso 98.46 kv. m.; 2. atsakovės A. R. ir L. R. bendrai naudojasi pastato pirmame aukšte esančiomis patalpomis 1-1/81.26, 1-2/76.64, 1-3/10.06, 1-4/2.48, 1-5/2.36, viso 172.80 kv. m.; priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų R. E., P. R. atsakovei A. R. turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismo nustatyta turto naudojimo tvarka iš dalies neatitinka atsakovių interesų, nusistovėjusios tvarkos, nėra pakankamai racionali bei patogi. Teismas pažeidė procesinės teisės normas, netinkamai taikė daiktinės teisės normas, dėl ko priėmė neteisingą sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
7.2. Teismo sprendimu nustatyta turto naudojimosi tvarka prieštarauja socialinės taikos, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo bei faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijams. Ieškovų teiktas ir teismo patvirtintas turto naudojimosi tvarkos nustatymo planas neatitinka pastato kadastro duomenų bei neaišku, kaip plane numatyti nauji pastato pakitimai bus įgyvendinami. Ieškovų plane numatyta įrengti turto pirmame aukšte duris tarp patalpų 1-3/10.06 ir 1-2/57.76 bei pertvarą tarp patalpų 1-2/18.88 ir 1-2/57.76. Tačiau pagal pastato 2001-01-30 kadastro duomenis, kuriais grindžiamas minėtas planas, pirmame aukšte patalpų 1-2/57.76 ir 1-2/18.88 nėra. Iš skundžiamo teismo sprendimo neaišku, kas, kieno lėšomis, per kiek laiko iš kokių medžiagų ir kokių išmatavimų įrengs ieškovų plane nurodytas duris bei pertvarą. Be to, sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodyti visų patalpų plotai bei bendraturčiams skirtų naudotis patalpų bendri plotai. Teismo sprendimas neaiškus, dėl ko sudaro pagrindą ateityje tarp pastato bendraturčių kilti naujiems konfliktiniams santykiams.
7.3. Ieškovai pagal teismo nustatytą turto naudojimosi tvarką gali naudotis izoliuotomis patalpomis, kuriose nėra nei vandentiekio, nuotekų įvadų, nei tualeto ar kriauklės. Remiantis tokia tvarka, ieškovai realiai negalės išnuomoti sau priskirtų patalpų, nes nuomininkams, užsiimantiems mažmenine prekybine veikla, būtina turėti sanitarines, higienos patalpas biologiniams poreikiams tenkinti. Nustatyta tvarka ieškovams nesudaro galimybės pastate naudotis vandeniu, tualetu. Taip pat neaišku, kokiomis priemonėmis ieškovai ar jų nuomininkai užtikrins jiems priskirtose patalpose sanitarinę tvarką.
7.4. Teismo patvirtinta tvarka prieštarauja nusistovėjusiai pastato naudojimosi tvarkai. Pagal ieškovų planą pastato pirmame aukšte esanti patalpa 1-2/76.64 padalijama į dvi patalpas po 57.76 kv. m. ir 18.88 kv. m. Tačiau toks patalpos transformavimas netinkamas, nes 18.88 kv. m. patalpa yra per maža prekybinei veiklai bei neatitinka nusistovėjusios naudojimosi turtu tvarkos. Ieškovai iki šiol realiai nesinaudoja ginčo pastatu, nesidomi jo išlaikymu, priežiūra bei nemoka nekilnojamojo turto mokesčių. Atsakovė A. R. pirko kartu su vyru P. R. pastatą dar 2001 metais. Nuo tada iki dabar ji viena moka komunalinius bei turto mokesčius, rūpinasi pastato priežiūra bei eksploatavimu.
7.5. Pagal teismų praktiką atsakovei pakako pateikti turto naudojimosi tvarkos planą tam, kad būtų parinktas tinkamiausias naudojimosi tvarkos planas, atitinkantis visų bendraturčių interesus. Atsakovės A. R. be priešieškinio teiktas turto naudojimosi planas privalo būti vertinamas kaip lygiavertis ieškovų planui.
7.6. Atsakovės A. R. siūlomas V. M. 2022-05-19 parengtas turto naudojimosi tvarkos nustatymo tvarkos planas yra patogesnis, racionalesnis bei visapusiškai atitinkantis bendraturčių interesus. Remiantis planu ieškovams tektų bendrai naudotis visa pastato pastoge, kurios plotas net 98.46 kv. m. Pažymėtina, kad pastogėje yra du atskiri tualetai su greta esančiomis patalpomis nusiplauti rankas ir pan. Į pastogę patenkama per pastato išorėje esančius laiptus. Pagal atsakovės planą bendraturčiai naudotųsi atskiromis izoliuotomis patalpomis, kurių nebereiktų perdarinėti bei patirti papildomų išlaidų. Ieškovams bendrai naudotis tektų gerokai didesnis plotas (98.46 kv. m. vietoj 67.82 kv. m.), kuriame yra būtini patogumai.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai R. E. ir P. R. prašo atsakovių apeliacinį skundą atmesti ir iš jų ieškovų naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Kaip matyti iš ieškovų pateikto UAB „Mikera“ matininko R. M. (kvalifikacijos Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimosi pastatu plano, jų bendras abiejų paveldėtas 67.82 kv. m. plotas (2 x 33,91 kv. m.) buvo nustatytas pirmajame aukšte, iš kurių ieškovai naudojasi 57,76 kv. m. patalpos dalimis, pažymėta 1-2, ir visa patalpa, pažymėta 1-3, o atsakovės naudojasi likusia pastato dalimi. Tokia naudojimosi ginčo nekilnojamuoju daiktu tvarka ieškovų buvo pasirinkta įvertinus tai, kad yra galimybė šalims pasidalinti patalpas be didesnės joms žalos padarymo, t. y. įrengti pertvarą padalinant 1-2 numeriu pažymėtą patalpą (atitinkamai 18,88 kv. m., kurios plotas atitenka atsakovėms, ir 57,76 kv. m., kurios plotas pridėjus 1-3 patalpos plotą sudaro ieškovų bendrai turimą 67,82 kv. m. plotą). Apeliantės neteisios, teigdamos, kad ieškovų pateiktas planas nesutampa su kadastrinių matavimų bylos duomenimis, kad neva nėra duomenų apie 1-2 numeriu pažymėtą patalpą, kurios plotas yra 18,88 kv. m. ir tuo pačiu numeriu pažymėtą patalpą, kurios plotas yra 57,76 kv. m. Matininko R. M. parengtame plane yra labai aiškiai spalvomis atribota, kad 18,88 kv. m. 1-2 pažymėta patalpa atitenka atsakovėms, o 57,76 kv. m patalpa, pažymėta 1-2 numeriu, atitenka ieškovams. Bendrai sudėjus, 1-2 patalpos plotas sudaro 76,64 kv. m., t. y. tiek, kiek pažymėta kadastrinių matavimų byloje. Taigi, susumavus 1-3 patalpos dalį, sudarančią 57,76 kv. m., ir patalpą, pažymėtą 1-3, matyti, kad ieškovams yra galimybė naudotis turto dalimi, kuri jiems priklauso asmeninės nuosavybės teise - 67,82 kv. m. Matininkui R. M. buvo pateikta apeliaciniame skunde minima pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byla, kurios kopiją turi bendraturčiai P. R. ir R. E..
8.2. Ieškovai pasiūlė tokį turto dalių nustatymo būdą, atsižvelgę į keletą aspektų. Pirma, toks planas užtikrina atskirą ieškovų patekimą į savo disponuojamą dalį. Iš plano matyti, kad 1-2 patalpoje, kuri plane pažymėta rožine spalva, yra atskiras įėjimas ieškovams ir atskiras įėjimas atsakovėms toje dalyje, kuri yra pažymėta žalia spalva. Be to, numatant įrengti duris tarp 1-2 ir 1-3 pažymėtų patalpų, ieškovams yra užtikrinamas nekliudomas naudojimasis abejomis patalpomis, o apeliantė turės galimybę patekti į savo 1-2 pažymėtos patalpos dalį tiek iš lauko, tiek iš patalpos, pažymėtos 1 -1. Taigi, šis planas maksimaliai atitinka šalių turimas nuosavybės dalis, jų poreikius ir užtikrina galimybę naudojantis daiktu netgi nesusitikti.
8.3. 1-2 dalies ir 1-3 visos patalpos naudojimasis užtikrins ieškovams galimybę prisijungti prie sanitarinių mazgų iš savo naudojamos pusės, kurie nuosavybės teise nepriklauso apeliantėms, o turės būti derinama su (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės atitinkamomis institucijomis ir jokių bendrų reikalų tarp šalių dėl to nenusimato.
8.4. Ieškovai R. E. ir P. R. nereikalauja jokių apeliančių finansinių indėlių į numatomos įrengti pertvaros pastatymą ir durų įrengimą. Ieškovai teismo posėdžio metu patvirtino, kad šiuos darbus atliks savo lėšomis. Tuo tarpu apeliantės, siūlydamos nustatyti ieškovams naudojimosi tvarką patalpomis, esančiomis antrame aukšte, nuslėpė, kad jos yra atvira erdvė į pirmąjį aukštą, su per vidurį vedančiais plačiais laiptais, kur izoliacijos (patalpų atskyrimo) nėra įmanoma įrengti. Apeliantės taip pat nenurodė, kokiu pagrindu jos siūlo ieškovams naudotis beveik per pusę didesniu plotu (vietoj 67,82 kv. m. siūloma 98.46 kv. m.), ar tai yra panauda, ar nuoma, todėl tokia naudojimosi turtu tvarka suponuoja tikėtinus ateities konfliktus tarp šalių.
8.5. Teismo posėdžio metu tarp šalių nebuvo ginčo dėl to, kad patalpose, pažymėtose 1-1 ir antrajame aukšte yra įrengta parduotuvė (komisas). Atsakovė A. R. ne kartą posėdžio metu patvirtino, kad patalpose, pažymėtose 1-2 ir 1-3, šiuo metu jokia veikla nevykdoma. Todėl toks patalpų naudojimosi paskirstymas nepadarys žalos jokiems tretiesiems asmenims.
8.6. Ieškovai nuo pat palikimo priėmimo dienos mokėjo visus nekilnojamojo turto mokesčius, apeliantės nepateikė duomenų, kad ieškovai būtų skolingi atsakingoms institucijoms. Apeliantės taip pat nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jų patirtas išlaidas, susijusias su pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priežiūra, remontu, komunalines išlaidas, todėl laikytina, kad šios išlaidos yra nuomininkų prievolė ir atsakovės tokių išlaidų apskritai nepatiria.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Byloje apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas nustatė naudojimosi pastatu-prekybos paviljonu tvarką pagal ieškovų pateiktą 2021-09-30 UAB „Mikera“ matininko R. M. parengtą naudojimosi pastatu-prekybos paviljonu tvarkos planą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
11. Byloje nustatyta, kad ieškovai R. E., P. R. ir atsakovės A. R. ir L. R. po J. R. mirties pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) paveldėjo bei įgijo dalinės nuosavybės teises po 1/8 dalį į pastatą-prekybos paviljoną, esantį (duomenys neskelbtini).
12. Remiantis centrinio banko duomenų išrašu, ieškovams ir atsakovei L. R. tenka po 1/8 dalį pastato, t. y. po 33,91 kv. metrą, o visas likęs plotas, t. y. 169,53 kv. metrai, priklauso A. R.. Tarp šalių kilo ginčas dėl naudojimosi patalpomis tvarkos.
Dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo ir neatskleistos bylos esmės
13. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi šio daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Jeigu dėl to nesutariama, tai kilęs ginčas išsprendžiamas teismo (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Tokiu būdu, nustatant bendrosios nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką teismo keliu, taikytinas tiek CK 4.75 straipsnis, tiek CK 4.81 straipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050).
14. Nustatant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009). Nors, nustačius tokią naudojimosi tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau savo nuožiūra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010; 2017 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-611/2017, 36 punktas).
15. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, be kita ko, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).
16. Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010). Teismo atsisakymas tvirtinti naudojimosi tvarkos nustatymo projektą neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017).
17. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2003); priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgdamas į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertindamas šalių nesutarimo priežastis, siekdamas, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir padėtų geriau valdyti nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010).
18. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą).
19. Nagrinėjamu atveju apeliantės pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nevertino atsakovės A. R. pateikto turto naudojimosi plano. Pirmosios instancijos teismas, naudojimosi pastatu-paviljonu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką nustatė pagal 2021-09-30 parengtą UAB „Mikera“ matininko R. M. parengtą planą. Tokį savo sprendimą pirmosios instancijos teismas grindė tuo, kad ieškovų pateiktas naudojimosi patalpomis planas abiem šalims yra priimtinesnis, patalpos izoliuotos, nebus jokių bendro naudojimosi patalpų, kas padės išvengti šalims konfliktų. Taigi, sprendimas iš esmės yra grįstas vien tuo, kad nebus bendro naudojimo patalpų, tačiau vien šis aspektas nėra pakankamas. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasakė dėl nusistovėjusios pastato naudojimosi tvarkos, dėl galimybės tokią tvarką išlaikyti. Taip pat teismas nevertino, ar nustatyta turto naudojimo tvarka bus tinkama prekybinei veiklai.
20. Pažymėtina, kad teismo sprendime nėra išspręsti su turto naudojimosi tvarka betarpiškai susiję klausimai, t. y. nėra nustatyta, kaip plane numatyti nauji pastato pakitimai bus įgyvendinami. Ieškovų plane numatyta įrengti turto pirmame aukšte duris tarp patalpų 1-3/10.06 ir 1-2/57.76 bei pertvarą tarp patalpų 1-2/18.88 ir 1-2/57.76. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kiek tokie pakeitimai gali kainuoti, ar tai būtų ekonomiška, nenustatė, kas apmokėtų už šiuos pakeitimus, kas, neabejotinai, sukeltų naujus konfliktus tarp bylos šalių. Kaip nurodo apeliantės, sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodyti visų patalpų plotai bei bendraturčiams skirtų naudotis patalpų bendri plotai. Taip pat matyti, kad ieškovai pagal teismo nustatytą turto naudojimosi tvarką gali naudotis izoliuotomis patalpomis, kuriose nėra nei vandentiekio, nuotekų įvadų, nei tualeto ar kriauklės. Teismas visiškai nevertino, kokios yra galimybės ieškovams susitvarkyti vandentiekio ir nuotekų įvadus, ar jų sutvarkymas turėtų įtakos kitų patalpų būklei, ar toks sprendimas būtų ekonomiškas.
21. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tada, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Taikant CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, turi būti įvertinta, ar pagrindinės faktinės ir teisinės bylos aplinkybės nėra atskleistos, o jų apeliacinės instancijos teismas negali atskleisti dėl minėto civilinio proceso teisenos pažeidimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 straipsnis). Bylos duomenys ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys suteikia pagrindo išvadai, kad neatskleidus bylos esmės, dėl nurodytų proceso teisės normų pažeidimų, apeliacinės instancijos teisme šių trūkumų pašalinti negalima.
22. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas, o byla perduotina iš naujo nagrinėti į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti aukščiau nurodytus procesinius pažeidimus, tinkamai nustatyti su bylos nagrinėjamu dalyku susijusias faktines aplinkybes, ištirti ir įvertinti bylai reikšmingus įrodymus.
23. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstinas byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumas.
Dėl procesinės bylos baigties
24. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias naudojimosi turtu tvarkos nustatymą, nenustatė visų bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, formaliais pagrindais grindė skundžiamą teismo sprendimą, todėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 8 d. sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
25. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju nepriteistinos, nes jų paskirstymo klausimą spręs pirmos instancijos teismas, priimdamas galutinį sprendimą šioje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 8 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.