Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2A-605-1042/2023 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06568-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1.4; 3.3.1.14 (S)

2023 m. gruodžio 18 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Aleksandro Rusako (pirmininko ir pranešėjo), Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) A. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-492-797/2023 pagal ieškovų R. E. ir P. R. ieškinį atsakovėms L. R. ir A. R. dėl naudojimosi pastatu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai R. E. ir P. R. prašė: 1) nustatyti naudojimosi pastatu – prekybos paviljonu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 271,26 kv. m, esančio (duomenys neskelbtini), tarp bendraturčių tvarką pagal 2021 m. rugsėjo 30 d. UAB „M.“ matininko R. M. parengtą naudojimosi pastatu – prekybos paviljonu tvarkos planą nustatant, kad: 2.1) ieškovai R. E. ir P. R. bendrai naudojasi pirmojo aukšto 57,76 kv. m patalpos dalimi, pažymėta 1-2, sanitarinio mazgo patalpa, esančia nišoje po laiptais patalpoje, pažymėtoje 1-2, ir visa patalpa, pažymėta 1-3; 2.2) atsakovės A. R. ir L. R. bendrai naudojasi pirmojo aukšto 18,88 kv. m patalpos dalimi, pažymėta 1-2, visa patalpa, pažymėta 1-4, visa patalpa, pažymėta 1-5, visa patalpa, pažymėta 1-1; 2.3) atsakovės A. R. ir L. R. bendrai naudojasi antrojo aukšto visa patalpa, pažymėta M-1, visa patalpa, pažymėta M-2, visa patalpa, pažymėta M-3, visa patalpa, pažymėta M-4, visa patalpa, pažymėta M-5; 3) ieškovai R. E. ir P. R. savo lėšomis įsipareigoja per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos garažo vartus, vedančius į patalpą, pažymėtą 1-2, įrengti vietoje greta esančio lango, patenkančio į ieškovų prašomą naudoti patalpų dalį, įrengti pertvarą patalpoje 1-2 tarp 57,76 kv. m patalpos dalies, kuri atitenka ieškovų naudojimui, ir 18,88 kv. m dalies, kuri atitenka atsakovių naudojimui, užmūryti šiuo metu esamų garažo vartų ertmę; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad daug metų neranda sprendimo varianto su atsakovėmis dėl naudojimosi tvarkos, gražiuoju jiems nepavyko susitarti. Siūloma naudojimosi tvarka atitiktų jų valdomas dalis, būtų optimaliausias variantas. Atsakovių pateiktas planas, kuriame ieškovams siūlomas antro aukšto patalpos yra problematiškas, nes patekimas į antrą aukštą būtų tik avariniais laiptais, būtų naikinami vidiniai laiptai, atsakovės siūlo daugiau ploto, nei ieškovams priklauso, patalpų izoliavimas nuo pirmo aukšto ir pertvarkymas pareikalautų labai didelių investicijų.

3. Atsakovė A. R. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Pateikė savo patalpų naudojimosi planą, kuriame antro aukšto patalpas siūlo skirti ieškovams, nors ten ir yra didesnė kvadratūra.

4. Atsakovė L. R. iš pradžių su ieškiniu nesutiko, nurodydama kad palaiko savo motinos A. R. poziciją. Teigė, kad jai patalpos nereikalingos, nes gyvena užsienyje. Per baigiamąsias kalbas ji su ieškiniu sutiko, tik nesutiko, kad abi atsakovės turi atlyginti ieškovams bylinėjimosi išlaidas ir su tuo, kad teismas informuotų prokurorą apie motinos elgesį proceso metu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Nustatė naudojimosi pastatu – prekybos paviljonu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 271,26 kv. m, tarp bendraturčių tvarką pagal 2021 m. rugsėjo 30 d. UAB „M.“ matininko R. M. parengtą naudojimosi pastatu – prekybos paviljonu tvarkos planą nustatant, kad: 1) ieškovai R. E. ir P. R. bendrai naudojasi pirmojo aukšto 57,76 kv. m patalpos dalimi, plane pažymėta rožine spalva 1-2, sanitarinio mazgo patalpa, esančia nišoje po laiptais patalpoje, pažymėtoje 1-2, ir visa patalpa, pažymėta 1-3, iš viso 67,82 kv. m; 2) atsakovės A. R. ir L. R. bendrai naudojasi pirmojo aukšto 18,88 kv. m patalpos dalimi, plane pažymėta žalia spalva 1-2, visa patalpa, pažymėta 1-4, visa patalpa, pažymėta 1-5, visa patalpa, pažymėta 1-1, iš viso pirmame aukšte 104,98 kv. m; 3) atsakovės A. R. ir L. R. bendrai naudojasi antrojo aukšto visa patalpa, plane pažymėta žalia spalva M-1, visa patalpa, pažymėta M-2, visa patalpa, pažymėta M-3, visa patalpa, pažymėta M-4, visa patalpa, pažymėta M-5, iš viso antrame aukšte 98,46 kv. m. Ieškovai R. E. ir P. R. savo lėšomis įsipareigoja per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos garažo vartus, vedančius į rožine spalva pažymėtą patalpą, pažymėtą 1-2, įrengti vietoje greta esančio lango, patenkančio į ieškovų prašomą naudoti patalpų dalį, įrengti pertvarą patalpoje 1-2 tarp 57,76 kv. m patalpos dalies, kuri atitenka ieškovų naudojimui, ir 18,88 kv. m dalies, kuri atitenka atsakovių A. R. ir L. R. naudojimui, užmūryti šiuo metu esamų garažo vartų ertmę. Priteisė ieškovei R. E. iš atsakovės A. R. 1686,26 Eur bylinėjimosi išlaidų, o ieškovui P. R. priteisė iš atsakovės L. R. 1686,26 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Nurodė, kad ieškovai siūlo atsakovėms pirmo aukšto patalpas, pažymėtas žalia spalva indeksu 1-2 (18,88 kv. m), į kurias galima pateikti iš lauko ir per duris (praėjimą) iš pirmo aukšto patalpų Nr. 1-1, įrengiant pertvarą. Tokiu atveju atsakovės izoliuotai naudotųsi pirmo ir antro aukšto patalpomis, plane pažymėtomis žalia spalva, o ieškovai – pirmo aukšto patalpomis, esančiomis kitose pastato pusėje, pažymėtomis rožine spalva. Atkreipė dėmesį į tai, kad tam, jog būtų galima naudotis izoliuotomis patalpomis, ieškovai siūlo tokį variantą, teikdami reikalavimą: ieškovai savo lėšomis įsipareigoja per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos garažo vartus, vedančius į patalpą, pažymėtą 1-2, įrengti vietoje greta esančio lango, patenkančio į ieškovų prašomą naudoti patalpų dalį, įrengti pertvarą patalpoje 1-2 tarp 57,76 kv. m patalpos dalies, kuri atitenka ieškovų naudojimui, ir 18,88 kv. m dalies, kuri atitenka atsakovių naudojimui, užmūryti šiuo metu esamų garažo vartų ertmę. Tokiu atveju atsakovės naudotųsi izoliuota nuo ieškovų 1-2 patalpa - būtų įrengta pertvara, o garažo vartai būtų perkeliami į lango pusę ir vietą, užmūrijant buvusią garažų vartų angą. Pažymėjo, kad atsakovės atsiliepimų ir priešieškinio nepareiškė, nors tokia galimybė buvo sudaryta keletą kartų. Teismo vertinimu, atsakovių pateiktas planas dėl naudojimosi pastatu tvarkos yra neracionalus, atitinkantis tik atsakovių interesus, nes jos galėtų naudotis viso pastato pirmu aukštu, ieškovai - tik antro aukšto patalpomis, ieškovams izoliuoti patalpas nuo pirmo aukšto patalpų reiktų didelių išlaidų, patalpos būtų tamsios, be šildymo šaltinio, pastato patalpos prarastų savo racionalumą ir patrauklumą, nes įėjus į pirmo aukšto patalpas 1-1, yra laiptai į antrą aukštą, o pagal atsakovių planą tokios galimybės nebeliktų ir būtų sudarkytas pirmo ir antro aukštų patalpų vientisumas. Sprendė, kad ieškovų pasiūlyta naudojimosi tvarka racionali, atsižvelgta į kitų bendraturčių interesus, ieškovams atitektų ploto tiek, kiek jiems priklauso pagal jo dalis - 67,82 kv. m, o atsakovių siūlomas variantas pažeistų šią proporciją, nes tektų naudotis didesne dalimi nei priklauso – 98,46 kv. m, tokiu būdu ateityje išliktų konfliktų atsiradimo galimybė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7. Apeliaciniu skundu apeliantė (atsakovė) A. R. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą, ieškovų ieškinį atmesti ir nustatyti naudojimosi tvarką pagal atsakovės siūlytą variantą. Apeliantė teigė, kad teismas nukrypo nuo teismų praktikos, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir teismo sprendimas nėra aiškus. Mano, kad jos pateiktas pastato naudojimosi planas yra patogesnis ir racionalesnis.

8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai R. E. ir P. R. prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, o atsakovės pastato naudojimosi plano taikymas lemtų ateities konfliktus tarp šalių.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

11. Apeliaciniame skunde keliamas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo klausimas.

12. Vadovaujantis CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais.

13. Šiuo atveju ieškovai teigė, kad ilgą laiką nepavyko su atsakovėmis (bendrasavininkėmis) susitarti dėl naudojimosi pastatu – prekybos paviljonu, tvarkos, todėl prašė teismo išspręsti šį klausimą.

14. Kasacinis teismas išaiškino, kad ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas, vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).

15. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės skundo teiginiais, kad atsakovės pateiktas nekilnojamo daikto naudojimosi tvarkos planas labiau atitinka bendraturčių interesus. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai 2022 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-519-357/2022 panaikinus Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 8 d. sprendimą ir bylą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teismas buvo pakankamai aktyvus ir ėmėsi papildomų priemonių išsiaiškinti realias galimybes nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi, be kita ko, pasiūlė atsakovėms pareikšti priešieškinį ir pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Tačiau apeliantė nepareiškė savarankiškų reikalavimų (priešieškinio). Antra, pirmosios instancijos teismas, nežiūrint į tai, kad ši civilinė byla nepriklauso nedispozityvių bylų kategorijai, kuriose teismo vaidmuo yra aktyvesnis, nutarė 2023 m. kovo 8 d. atlikti ginčo nekilnojamojo daikto apžiūrą ir detaliai įvertinti šalių siūlomų nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarkų racionalumą ir patogumą. Trečia, iš bylos medžiagos matyti, kad 2023 m. liepos 27 d. teismo posėdžio metu atsakovė (nekilnojamojo daikto bendrasavininkė) L. R. pakeitė savo pradinę poziciją ir sutiko su ieškovų reikalavimų nustatyti prašomą naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarką (teismo posėdžio garso įrašo 40 min. 2 sek. – 40 min. 15 sek.), o apeliantė minėtame teismo posėdyje nedalyvavo. Taigi, negalima teigti, jog apeliantės pateiktas nekilnojamo daikto naudojimosi tvarkos planas labiau atitinka visų kitų daikto bendraturčių interesus.

16. Be to, teismų praktika formuojama ta linkme, kad bendraturčiui paskiriamos naudoti dalies dydis turi atitikti jo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-956/2003). Bylos duomenimis, būtent ieškovų pasiūlyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka atitiko šį kriterijų ir šalių interesų pusiausvyrą.

17. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismai turi siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti. Siekdami šių tikslų teismai turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. G. v. S. G., bylos Nr. 3K-3-85/2006). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tenkinus ieškovų reikalavimus, šalys įgytų galimybę naudotis pirmo ir antro aukšto izoliuotomis patalpomis ir ateityje bus sumažinta konfliktinių situacijų atsiradimo galimybė ir papildomos šalių investicijos, susijusios su ginčo daiktu, būtų mažesnės. Šių teismo išvadų apeliantė skunde nekvestionuoja.

18. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė skunde teigdama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir teismo sprendimas nėra aiškus, iš esmės nenurodė jokių teisinių argumentų dėl teismų padarytų išvadų neatitikties byloje surinktiems įrodymams. Dėl to apeliantės skundo teiginiai, kad bylą nagrinėjęs teismas nukrypo nuo teismų praktikos, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai nemotyvavo teismo sprendimo, nesant suformuluotų argumentų ir jų pagrindimo, laikytini formaliais, neturinčiais esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų teisėjų kolegija plačiau nepasisako. Be to, kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010).

19. Kolegija pažymi, kad tuo atveju, kada bendraturtis prieštarauja naudojimosi bendru daiktu kompromiso variantams, siekdamas patenkinti tik savo interesus, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti bei parinkti optimaliausią naudojimosi bendru daiktu tvarką (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003; 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2004). Prieš tai minėta, kad tik apeliantė, kaip nekilnojamojo daikto bendrasavininkė, nesutiko su ieškovų reikalavimais, tačiau nereiškė priešieškinio ir tinkamai nesuformulavo bei nepagrindė savo reikalavimų, bei nepateikė juos patvirtinančių įrodymų.

20. Naudojimosi daiktu tvarka turi būti racionali, užtikrinti efektyvų naudojimąsi bendru turtu (naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo kriterijus) (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-353/2009). Kolegijos vertinimu, šalių ginčas dėl naudojimosi pastatu – prekybos paviljonu, tvarkos nustatymo negali tęstis neribotą laiką, taip sudarant galimybę tik apeliantei valdyti ginčo daiktą, tačiau pažeidžiant kitų bendraturčių teises.

21. Teisėjų kolegija, sprendžia, kad apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

22. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovams iš apeliantės priteistina po 300,00 Eur advokato pagalbos išlaidų, ieškovų turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str. 1 d.). Šios išlaidos neviršija rekomenduojamo priteisti dydžio, todėl nemažintinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovams R. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir P. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 300,00 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.